Byla PK-204-932/2015
Dėl tokių I. A. veiksmų V. V. buvo konstatuota kirstinė viršugalvio žaizda, ji patyrė didelį fizinį skausmą

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabuskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Zitai Tupčiauskienei ir Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai V. V., kaltinamajai I. A., kaltinamosios gynėjui advokatui Nikolaj Voinov, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje I. A., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, nebaigto vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. ( - ), ankščiau neteista, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį,

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad ji 2013-10-20, apie 10 val., ( - ), V. V., kuri svečiavosi pas savo draugą A. Š., išėjus į kiemą ir beeinant į lauko tualetą, pribėgusi iš nugaros trenkė pastarajai (V. V.) pagaliu (šluotos kotu) smūgį į galvą bei per nugarą, po to bandė smūgiuoti į galvą, tačiau jai spėjus užsidengti galvą rankomis, smūgis kliuvo per rankas. Po to I. A. dar kelis kartus trenkė pagaliu per rankas, stipriai pastūmė, nuo ko nukentėjusioji parkrito ir galva trenkėsi į akmeninį grindinį, o, jau begulinti ant jo, I. A. dar kelis kartus pagaliu smūgiavo į dešinę koją. Dėl tokių I. A. veiksmų V. V. buvo konstatuota kirstinė viršugalvio žaizda, ji patyrė didelį fizinį skausmą.

4I. A. taip pat kaltinama tuo, kad 2013-10-20, apie 10 val., išvadino V. V. necenzūriniais žodžiais, nurodytais privataus kaltinimo skunde, taip pat kitais įžeidžiančiais žodžiais bei keiksmažodžiais, dėl ko ją giliai įžeidė bei sukėlė dideles dvasines kančias. Tokiais veiksmais I. A. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 straipsnio 1 dalyje.

5Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji I. A. savo kaltės dėl abiejų inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad pirminis konfliktas prasidėjo tarp jos patėvio J. A. ir nukentėjusiosios sugyventinio A. Š. (šis yra ir kaltinamosios pusbrolis). Pastarieji pykosi ir 2013 m. spalio 19 d., ir spalio 20 d. Konfliktas vyko dėl tvoros, barnio metu A. Š. buvo pargriovęs jos patėvį ant žemės, todėl ji bėgo pastarojo ginti, A. Š. praskėlė jai lūpą. Atrodo, ir pirmą, ir antrą dieną buvo iškviesta policija. Tai, kad pareigūnai atvyko ir išsivežė A. Š. 2013 m. spalio 20 d., tiksliai atsimena. Viskas vyko ryte, apie 9-9.30 val. Ji su patėviu parašė pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po to, kai pareigūnai išsivežė A. Š., prie tvoros pribėgo V. V. ir pradėjo šaukti, reikalaudama atsiimti pareiškimą. Ji pastarajai gal tris kartus atsakė, kad pareiškimo neatsiims.

6V. V. kartojo, kad blogai baigsis, griebė už plaukų, išraudama jų kuokštą. Ji nukentėjusiąją nuo savęs nustūmė, kad ši daugiau nebepultų. Tąkart nukentėjusioji nenugriuvo, o trenkė rankoje turėtu geležiniu strypu į koją. Ji vėl pastarąją nustūmė nuo savęs ir ši pargriuvo ant grindinio, atsitrenkdama į jį galva (viskas vyko prie N. P. įėjimo). Kai nukentėjusioji atsistojo, matė, kad jos pirštai yra kruvini. Pastaroji nieko nesakiusi nubėgo namo. Kaltinamoji neatmeta galimybės, kad antro pastūmimo metu nukentėjusiajai nugriuvus, ši galėjo susižaloti galvą, tačiau kaltinamoji pabrėžė, kad nukentėjusiąją pastūmė, nes ši puolė, taip pat akcentavo tai, kad V. V. įvykio metu buvo neblaivi, vos stovėjo ant kojų. Kategoriškai paneigė rankose turėjusi šluotkotį ar kokį kitą daiktą. Vėliau nukentėjusioji išėjo į kiemą, tuo metu kieme stovėjo greitosios pagalbos automobilis, kuris buvo iškviestas kaltinamosios močiutei. V. V. nuėjo prie medikų automobilio, pasakė, kad kaltinamoji ją pastūmė ir sumušė. Gydytojas pasakė, kad jai yra praskelta galva ir liepė važiuoti į ligoninę. Nukentėjusiajai išvažiavus greitosios pagalvos automobiliu, ji taip pat nuvyko iki ligoninės, kur pamatė prie ligoninės tvoros miegančią V. V.. Apklausiama kaltinamoji taip pat nurodė, kad susistumdymą matė jos tėvai (motina ir patėvis), taip pat N. P.. Necenzūriniais žodžiais nevadino ir nukentėjusiosios nekoneveikė. Pažymėjo, kad santykiai tarp jos šeimos ir V. V. yra konfliktiški, ji pati šiuo metu gyvena Kaune, įvykio metu lankėsi pas savo tėvus (b. l. 38-40).

7Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji V. V. parodė, kad 2013-10-20 jos sugyventinis A. Š. konfliktavo su kaltinamosios patėviu ir pačia kaltinamąja. Ji nuėjo ir parsivedė sugyventinį namo, tačiau šis po kiek laiko vėl išėjo, nurodydamas einąs pas kaltinamosios močiutę G. Š.. Vėliau ji ėjo į lauko tualetą, kuris yra už namo, bendroje teritorijoje, kai staiga pro tvorą išbėgo kaltinamoji I. A. ir, šaukdama necenzūriniais žodžiais, ėmė ją kaltinti. Kaltino dėl konfliktų, vykstančių su A. Š., matyt, dėl to, kad kol neva ji (nukentėjusioji) čia neatsikraustė gyventi, tol tokių konfliktų nebūdavo. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamoji rankoje turėjo medinį pagalį, panašų į šluotkotį, ir trenkė juo į galvą. Tada dar sudavė per nugarą, norėjo dar vieną kartą suduoti į galvą, tačiau ji spėjo užsidengti ranka, dėl ko pataikė į ranką, po to sudavė dar kelis kartus, regis, į ranką, tuomet pastūmė ir trenkė į koją. Kaltinamoji šaukė ir keikė ją. Tuomet atbėgo kaimynė J. Č. ir nuvijo kaltinamąją. Kai J. Č. pakėlė ją nuo žemės, pamatė, kad jai iš galvos bėga kraujas. Ji jautėsi blogai, buvo beveik šoko būsenos. Nuėjo namo, kažką dėjo ant žaizdos, po kiek laiko atėjo kita kaimynė N. P., pasakė, kad atvažiavo greitoji. Ją apžiūrėjo ir nurodė, kad reikia važiuoti į ligoninę susiūti žaizdą. Galvoje buvo padaryta 1 cm kirstinė žaizda, kuri susiūta trimis siūlėmis. Siūlus po 15 dienų išėmė jos sugyventinis A. Š.. Pas medikus daugiau nesilankė, tuo metu nedirbo, nebūtų turėjusi pinigų paslaugoms apmokėti. Konfliktą matė N. P. (stebėjo pro langą), J. Č. (nuvijo kaltinamąją), nežino, ar įvykio metu buvo kaltinamosios tėvai. Įvykio dieną buvo išgėrusi porą skardinių alaus, buvo sąmoninga, suprato, kas vyksta. Tuo pačiu nurodė, kad įvykio išvakarėse iki 3 val. nakties šventė draugo gimtadienį, vartojo alkoholį (degtinę), buvo pakankamai apgirtusi. Nukentėjusiosios teigimu, įvykio metu jai buvo padaryta galvos trauma. Specialisto išvadą pateikė praėjus metams, kadangi nežinojo, kad pirminio apžiūros protokolo (žalio lapo) neužtenka. Į policiją kreipėsi netrukus po įvykio (po 10 dienų), kai tik pasijuto geriau. Iki tol bijojo išeiti iš namų. Reiškia 10 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (dėl abiejų nusikalstamų veikų). Po įvykio teko gerti vaistus nuo skausmo, taip pat raminamuosius, migdomuosius, bijo išeiti į lauką, negali ramiai miegoti, žinant, jog yra atvykusi I. A., bijo nueiti net iki tualeto. Jai buvo nemalonu girdėti, kaip ją kaltinamoji išvadino. Ji nėra tokios profesijos, kurios atstove buvo pavadinta. Tokius žodžius girdėjo jos kaimynė L. Č. (b. l. 40-41).

8Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. Š. parodė, jog nukentėjusioji V. V. yra jo sugyventinė, o kaltinamoji I. A. – pusseserė. Su kaltinamąja santykiai konfliktiški, nesutarimai vyksta pakankamai ilgai. Jis pats tiesiogiai nematė, kas 2013-10-20 vyko tarp jo sugyventinės ir kaltinamosios, kadangi dėl konflikto su J. A. buvo išvežtas į policijos įstaigą. V. V. jam pasakojo, kad ją, beeinančią į lauko tualetą (prie N. P. langų), užpuolė I. A., kuri pagaliu trenkė į galvą. Taip jam pasakojo tiek sugyventinė, tiek ir kaimynės L. Č. ir N. P.. V. V. buvo sužalota galva, žaizda susiūta 4-5 siūlėmis, be to, įvykio dieną dar buvo kraujo krešulys. Jis sugyventinę pamatė kitą dieną po sužalojimo. Pastarosios galvoje buvo randas, ties žaizda buvo nuskusti plaukai. Kai žaizda užgijo, jis pats išėmė siūlus, kadangi V. V. tuo metu nedirbo ir už siūlų išėmimą jai būtų tekę mokėti. Parodė, kad po įvykio sugyventinė nemiega naktimis arba miega neramiai, purtosi, dreba (b. l. 41-42).

9Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. A. parodė, jog konflikto pradžia buvo su nukentėjusiosios sugyventiniu A. Š.. Viskas vyko praėjusių metų rudenį, tikslios datos šiuo metu nebeatsimena. Po to, kai A. Š. buvo išvežtas į policijos įstaigą, į kiemą atėjo nukentėjusioji V. V. ir pradėjo šaukti bei reikalauti, kad nebūtų rašomas pareiškimas dėl šios sugyventinio A. Š.. Nukentėjusioji buvo neblaivi, vos pastovėjo ant kojų. Ji elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis nekreipė į šią dėmesio, tuomet V. V. priėjo prie I. A., griebė už plaukų, bandė suduoti. I. A. ją atstūmė ir nukentėjusioji nugriuvo, kadangi buvo labai girta. Po to ji, nieko nesuvokdama, atsikėlė, ji neparodė jokios reakcijos, jai buvo viskas tas pats. Tiksliai neprisimena, bet, regis,

10V. V. rankoje turėjo kažkokią lazdą. Neatsimena, ar šia lazda atliko kažkokius veiksmus. Kaltinamosios rankose nebuvo nieko. Konflikto metu buvo kaimynės N. ir L. (kaip nustatyta, L. tai liudytoja L. Č.). Vėliau kaip tik atėjo L. (t. y. L. Č.) ir pasakė, kad V. V. sužalota galva, reikia kviesti greitąją pagalbą (b. l. 64-65).

11Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja N. A. parodė esanti kaltinamosios motina. Teigė iš dalies mačiusi konfliktą tarp savo dukters ir nukentėjusiosios V. V. (visko nestebėjo, buvo kelis kartus išėjusi į lauką, jai tuo metu buvo sulaužyta koja, todėl negalėjo prieiti arčiau jų). Tai atsitiko daugmaž prieš metus. Jos sugyventinis J. A. dažė tvorą, kai prie jo pribėgo sūnėnas A. Š. ir pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti ją ir jos dukrą, t. y. kaltinamąją I. A., be to, sulaužė tvorą, susikibo su jos sugyventiniu. Dukra bandė pastaruosius išskirti ir gavo nuo A. Š. per veidą. Vėliau, kai A. Š. išsivežė policija, atbėgo pastarojo sugyventinė V. V., kuri pribėgo prie kaltinamosios ir norėjo, kad ši atsiimtų pareiškimą. Nukentėjusioji buvo agresyvi, nesivaldė, vartojo necenzūrinius žodžius, be to, buvo neblaivi, kas buvo aiškiai matyti, iš jos eisenos, kalbos, bendro elgesio. Ji rėkė, iš burnos dribo putos. Nukentėjusioji pradėjo konfliktą, ji atbėgo į jų teritoriją (prie jų namo, prie sulaužytos tvoros). Nukentėjusioji ir kaltinamoji pradėjo bartis. Liudytoja nurodė mačiusi, jog nukentėjusioji V. V. turėjo pagalį, tiksliau, metalinį strypą, kuriuo sudavė jos dukrai per kojas. Taip pat matė, kaip nukentėjusioji pastūmė I. A.. Tiksliai negali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusioji nugriuvo – gal kaltinamoji pastarąją pastūmė, o gal ši pati suklupo. Galimai nukentėjusioji, būdama tokioje neblaivumo būsenoje, galėjo ir pati nugriūti (b. l. 63-6).

12Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. K. parodė dirbantis Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės vyresniuoju patruliu. Darbo metu ne kartą teko vykti pagal iškvietimą į ( - ). Tai žinomas adresas, kur dažnai vyksta konfliktai. Dėl šioje byloje nagrinėjamų įvykių, tikslios datos negali pasakyti, tačiau atsimena, jog buvo iškvietimas dėl to, kad girtas kaimynas daužo langus, grasina susidoroti, sumušti kaimynę. Atvykus kreipėsi kaltinamoji I. A., kuri paaiškino, jog greta gyvenantis giminaitis grasina susidorojimu, nurodė, kur pastarasis gyvena. Nuėjus prie pastarojo buto, niekas durų neatidarė. Pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į PK dėl grasinimo. Vėliau, gal po valandos, buvo gautas pakartotinis iškvietimas, nurodant, jog yra sumušta moteris. Atvykus pamatė kaltinamąją I. A., kuriai buvo praskelta lūpa. Pastaroji paaiškino, kad A. Š., dėl kurio prieš tai kvietė pareigūnus, ją sumušė ir pasislėpė. Jis pats tiesiogiai konflikto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios nėra matęs. Su nukentėjusiąja V. V. bendravo vėliau, kai ši kvietė dėl to, kad sugyventinis ją sumušė (b. l. 63).

13Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. Č. parodė tiksliai neatsimenanti, kada vyko konfliktas tarp V. V. ir I. A., tačiau labai seniai, atrodo, vasarą. Liudytoja, eidama iš savo namų, matė, kaip priešais ją einančią nukentėjusiąją iš paskos vijosi kaltinamoji. Pastaroji rankose laikė lazdą (gal medinę, o gal metalinę), kuria pribėgusi trenkė nukentėjusiajai per galvą. Prieš tai dar sušuko „aš tau kaip trenksiu“. Po smūgio nukentėjusioji nukrito ant akmenų. Liudytoja teigė girdėjusi trenkimosi garsą, kuris buvo didelis, viskas net suskambėjo, po ko pasipylė kraujas. Ji negirdėjo ir nematė, kas iki tol vyko tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios. Taip pat pažymėjo, kad kaltinamoji koliojosi, išsakė necenzūrinius žodžius nukentėjusiajai, tačiau nors ji iš iškeikė V. V., tai nė kiek nepakeitė jos (L. Č.) nuomonės apie pastarąją. Tiek anksčiau, tiek ir po to apie nukentėjusiąją galvojo tik gerai (b. l. 65).

14Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja N. P. parodė esanti tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios kaimynė. Su nukentėjusiąja pažįstamos apie dvejus metus, gyvena gretimuose butuose, kuriuos skiria bendra siena. Jai žinoma, dėl ko yra iškviesta į teismą, t. y. dėl įvykio, kuris buvo rudenį (tikslios datos neatsimena, tačiau jau buvo vėsoka, bet dar be sniego). Ji buvo virtuvėje, darbavosi prie šalia langą stovinčios viryklės, kai pamatė, kaip einančiai V. V. iš nugaros pribėgusi kaltinamoji I. A. pagaliu sudavė per galvą. Po smūgio nukentėjusioji nugriuvo ant senovinio grindinio. Ar daugiau buvo smūgių, pasakyti negali, ji yra įsitikinusi tik dėl to vieno. Ji matė visą konfliktą ir yra tikra būtent dėl šio vieno suduoto smūgio. Nukentėjusioji susiėmė už galvos, pradėjo verkti, atbėgo kita kaimynė ir kartu su jos vyru padėjo V. V. atsistoti. Tuomet atvažiavo greitoji ir ją išsivežė. Liudytojos teigimu, kaltinamoji rankose laikė apie metro ilgio medinį pagalį, panašų į šluotkotį. Taip pat pažymėjo, kad kaltinamoji I. A., sudavusi smūgį, keikėsi ir barėsi, išvadino nukentėjusiąją negražiais žodžiais. Anot liudytojos, jai šių žodžių nebuvo malonu klausytis, tačiau juos išgirdus nuomonė apie nukentėjusiąją nepakito. Jai pasirodė, kad V. V. įvykio metu buvo blaivi, nemano, kad ši galėjo būti išgėrusi, pati nuėjo iki greitosios pagalbos automobilio (b. l. 74-75).

15Iš VšĮ greitosios medicinos pagalbos stoties 2013 m. spalio 20 d. kvietimo kortelės Nr. 266843 matyti, kad greitoji medicinos pagalba buvo kviečiama 70 metų ligoniui, kvietimo priežastis – tarp kaimynų vykstančios muštynės, padaryti sumušimai, žaizdos. Atvykus medikams, pagalba buvo suteikta V. V. (26 metų amžiaus). Pastaroji skundėsi nubrozdinimu pakaušio srityje, kuris kraujavo, galvos skausmu. Objektyvūs požymiai – pacientė neblaivi, iš burnos sklinda alkoholio kvapas, pakaušio srityje apie 3 cm nubrozdinimas, ant kojų blauzdos – delno dydžio mėlynė. Jos pačios žodžiais, ją pastūmė kaimynė, dėl ko ji aukštielninka krito ir nusibrozdino galvą pakaušio srityje. Pacientė pristatyta į medicinos įstaigą (b. l. 33).

16Paciento, patyrusio galvos traumą, 2013 m. spalio 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad V. V. viršugalvio srityje padaryta 1 cm viršugalvio žaizda. Nurodė, kad ją sumušė pažįstami asmenys, be sąmonės nebuvo. Protokole yra konstatuoti girtumo požymiai (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, injekuotos skleros, paraudęs veidas, nerišli kalba, koordinacijos sutrikimai, pačios teigimu, alkoholį vartojo, taip pat nurodyta, kad V. V. dėl girtumo nesugebėjo pasirašyti protokole) (b. l. 2).

17Specialisto išvadoje Nr. G 3286/14(01) konstatuota, kad apžiūrėjus VšĮ greitosios medicinos pagalbos stoties 2013 m. spalio 20 d. kvietimo kortelės Nr. 266843 bei paciento, patyrusio galvos traumą, 2013 m. spalio 20 d. apžiūros protokolo kopiją nustatyta, kad V. V. nustatyta galvos muštinė žaizda, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti neužilgo iki kreipimosi med. pagalbos į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo skyrių. Nustatyti sužalojimai visumoje padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir yra vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 32). Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

18Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis). Pagal teismų praktiką, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

19Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą, neturi pagrindo daryti neginčijamą ir abejonių nekeliančią apkaltinančią išvadą, pripažįstant I. A. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

20Šioje byloje nustatyta, kad tiek tarp pačios kaltinamosios I. A. ir nukentėjusiosios V. V., tiek tarp pastarųjų artimųjų yra susiklostę priešiški santykiai. Adresu ( - ) nuolat vyksta įvairūs konfliktai, ką apklausiamas patvirtino tiek liudytojas V. K., tiek tokios aplinkybės matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 14-1-01486-2013. Kaltinamoji ir nukentėjusioji nurodytu adresu nuolat negyvena, tačiau lankosi pas ten gyvenančius artimuosius (I. A. – pas savo šeimą (motiną, patėvį, seserį, senelę), o nukentėjusioji – pas draugą ir sugyventinį A. Š.). Iš kaltinamosios parodymų, taip pat nurodytos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad pirminis konfliktas, dėl kurio vėliau susivaidijo ir kaltinamoji su nukentėjusiąja, iš esmės kilo dar 2013 m. spalio 19 d., kuomet nukentėjusiosios sugyventinis ir kaltinamosios pusbrolis pradėjo laužyti kaltinamosios artimųjų teritorijoje esančią tvorą, susikibo su kaltinamosios patėviu. Tuo tikslu buvo iškviesta policija, o A. Š. išvežtas į policijos įstaigą. Kitą dieną, t. y. 2013 m. spalio 20 d., tarp A. Š., kaltinamosios patėvio, o ir pačios kaltinamosios vėl kilo konfliktas, po kurio dėl A. Š. buvo parašytas pareiškimas, o šis vėl išvežtas į policijos įstaigą. Būtent nuo šio momento kaip tik ir prasidėjo byloje analizuotinas konfliktas, kurio aplinkybes kaltinamoji ir nukentėjusioji aiškina skirtingai. Antai kaltinamoji tvirtina, kad po to, kai ji su patėviu parašė pareiškimus ir policija išsivežė A. Š., atbėgo pastarojo sugyventinė V. V., kuri buvo aiškiai neblaivi, ir pradėjo šaukdama reikalauti, kad ji atsiimtų pareiškimą. Jai keletą kartų pasakius neigiamą atsakymą, ši puolė ją, išrovė plaukų kuokštų, atstūmė nuo savęs. Tuomet nukentėjusioji rankoje laikytu geležiniu strypu trenkė į koją, po ko ji dar kartą pastarąją nustūmė nuo savęs, o ši savo ruožtu nugriuvo, atsitrenkdama galva į grindinį (konfliktas vyko prie N. P. įėjimo). Atsikėlus nukentėjusiajai, matė, kad jos pirštai buvo kruvini, pastaroji pakilo ir nieko nesakiusi nuėjo (b. l. 38-40). Panašiai aplinkybes dėl konflikto tarp nukentėjusiosios V. V. ir kaltinamosios I. A. aiškino ir liudytojai J. A. bei N. A. (b. l. 63-65). Tuo tarpu nukentėjusioji tvirtina priešingai ir nurodo, kad ją, beeinančią į lauko tualetą, iš nugaros prisivijo kaltinamoji ir mediniu pagaliu, panašiu į šluotkotį, trenkė į galvą, tuomet – nugarą, norėjo suduoti dar kartą į galvą, tačiau jai užsidengus ranka, kaip tik ir pataikė į ranką, po to dar keletą kartų sudavė, atrodo, į ranką, tuomet pastūmė ir trenkė į koją. Po suduoto smūgio į galvą pamatė, kad bėga kraujas, pradėjo skaudėti (b. l. 40-41). Specialisto išvada Nr.G 3286/14(01) nustatyta, kad V. V. padaryta galvos muštinė žaizda bei poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir yra vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 32). Minėta specialisto išvada yra objektyvus įrodymas, tačiau ji pati savaime nereiškia, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Byloje turi būti pakankamai kitų įrodymų, patvirtinančių, kad sužalojimai buvo padaryti būtent tomis aplinkybėmis, kurias nurodė privati kaltintoja, kryptingais tyčiniais kaltinamosios veiksmais, o ne dėl kitų veiksnių, galėjusių sukelti tokius sužalojimus. Taigi iš privataus kaltinimo pareiškimo bei teisme duotų nukentėjusiosios parodymų matyti, kad pastaroji kiek skirtingai nurodo aplinkybes dėl suduotų smūgių į galvą bei koją. Pareiškime dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka V. V. aplinkybes dėl galvos ir kojos sužalojimo nurodė sekančiai - iš pradžių jai šluotos kotu iš nugaros buvo suduotas smūgis į galvą, po ko jai pradėjo bėgti kraujas, o vėliau kaltinamoji ją pastūmė, nuo smūgio ji krito ir galva trenkėsi į akmeninį grindinį, jai begulint I. A. dar kelis kartus pagaliu sudavė į dešinę koją (b. l. 1). Teisme nukentėjusioji tvirtino, jog šluotokočiu buvo trenkta į galvą, tuomet bestovint suduota į koją (kurią – nenurodė), kiti smūgiai į nugarą ir ranką, nenurodant to, kad buvo stipriai pastumta, po ko ji galva trenkėsi į grindinį bei jai begulint sulaukė smūgio į koją (tvirtino, kad toks smūgis buvo anksčiau, iki nukritimo). Tad teisme nukentėjusioji nugriuvimo aplinkybių neakcentavo, nebetvirtino, kad griuvimo metu trenkėsi galva į grindinį, be to, nebeteigė, jog smūgis į koją buvo suduotas tuo metu, kai ji gulėjo. Šioje vietoje pažymėtina, kad aplinkybių dėl smūgio sudavimo į koją nepatvirtino nė vienas iš apklaustų liudytojų, tokio fakto nematė nei L. Č., nei N. P., pati nukentėjusioji, kaip matyti, taip pat nėra nuosekli. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškime V. V. nurodė, kad jai šluotkočiu suduota į dešinę koją (teisme nedetalizavo, į kurią koją pataikyta), kai tuo tarpu medicininiuose dokumentuose bei specialisto išvadoje konstatuota, jog kraujosruva padaryta kairėje blauzdoje (b. l. 32). Tokiu būdu akivaizdžiai nėra pagrindo teigti, kad būtent kaltinamoji I. A. padarė nukentėjusiajai nustatyta poodinę kraujosruvą.

21Nors byloje yra objektyvūs duomenys apie tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryta muštinė žaizda, kurią, nukentėjusiosios tvirtinimu, padarė kaltinamoji, pagaliu suduodama smūgį į galvą, tačiau teismas neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad tokį sužalojimą padarė ir nukentėjusiajai fizinį skausmą sukėlė kaltinamoji I. A.. Be pačios nukentėjusiosios smūgio sudavimo į galvą faktą patvirtino liudytojos L. Č. ir N. P.. Pirmiausia pažymėtina tai, kad tiek viena, tiek kita yra nukentėjusiosios kaimynės, su pastarąja palaiko draugiškus ryšius, atvykusios į teismą bendravo išskirtinai tik su nukentėjusiąja, taip pat jos sugyventiniu. Teismo nuomone, tai gali lemti neteisingą įvykių suvokimą ar norą iš užuojautos ar solidarumo, ar kitų priežasčių, tam tikras aplinkybes dėstyti savaip. Nors apklaustos liudytojos teigė iš esmės mačiusios visą konfliktą, tačiau jos, priešingai nei įvykio aplinkybes parodė nukentėjusioji V. V., teigė išskirtinai įsidėmėjusios vieną smūgį, t. y., kaip I. A. iš nugaros pagaliu trenkė V. V. į galvą. Liudytoja L. Č. teismo posėdyje vaizdžiai aiškino, jog I. A. užsimojo pagaliu ir taip trenkė nukentėjusiajai, kad šios trenkimosi galva į grindinį garsą atsimena iki šiol – atsitrenkdama galva net pokštelėjo, pasigirdo „pokšt“, visur nuo garso suskambėjo, pasipylė kraujas. Itin aiškiai nurodžiusi smūgio sudavimo, po kurio sekė nugriuvimas ir trenkimasis galva į grindinį, aplinkybę, liudytoja L. Č., visąlaik buvusi priešais abi įvykio dalyves ir mačiusi visą įvykį, neminėjo, kad I. A. daugiau būtų atlikusi kažkokius fizinius veiksmus – nei to, kad pagaliu sudavė į rankas, nugarą, koją, pastūmė, t. y. išskirtinai akcentavo vienintelę aplinkybę (b. l. 65). Apklausiama liudytoja N. P., prie kurios įėjimo kaip tik ir vyko incidentas ir kuri visą įvykį gerai matė per langą, taip pat patvirtino išskirtinai vienintelę aplinkybę – pribėgusi I. A. pagaliu sudavė V. V. per galvą, po ko nukentėjusioji nukrito, susiėmė už galvos ir pradėjo verkti. Paklausta, kokius veiksmus dar atliko kaltinamoji, liudytoja teigė nesanti tikra, kad buvo suduota daugiau smūgių ir aiškiai dėstė būtent sudavimo per galvą aplinkybes (b. l. 74-75). Taigi šiuo atveju matyti, kad nukentėjusiosios ir liudytojų dėstomos aplinkybės nėra visai tapačios. Apklaustos liudytojos, kurios kaip teigė pilnai matė visą konfliktą, nepatvirtino nukentėjusiosios parodymų apie smūgių sudavimo į nugarą, ranką bei koją aplinkybes. Nors pastarosios ir teigė mačiusios, kaip kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai į galvą, tačiau teismas visų bylai reikšmingų aplinkybių kontekste neturi pakankamo pagrindo besąlygiškai tokiais parodymais patikėti ir jais remtis. Tai, kad liudytojos atsimena išskirtinai vieną smūgį, kelia tam tikrų abejonių. Nors nukentėjusioji parodė, kad kraujas pradėjo bėgti jai dar bestovint, kai ji palietė galvą ir pamatė kruvinus pirštus, tačiau L. Č. teigė neva kraujas pasipylė po to, kai V. V. nugriuvo ir su dideliu garsu galva trenkėsi į grindinį. Byloje negalima neatsižvelgti ir į tai, kad konfliktai bendru adresu, kuriuo to paties namo skirtinguose butuose gyvena nesutariantys kaimynai ir giminaičiai, vyksta nuolatos, nesutarimų aplinkybės susimaišiusios, į tarp vienų asmenų vykstančius nesutarimus, įsitraukia ir vieną ar kitą pusę palaikantys asmenys. Negalima nevertinti ir to, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, kas matyti tiek iš kaltinamosios, liudytojų parodymų, tiek ir medicininių dokumentų, kuriuose nurodyta, kad pastaroji dėl girtumo net nesugebėjo pasirašyti apžiūros protokolo. Teismas neturi pakankamo pagrindo paneigti kaltinamosios, taip pat liudytojų N. A., J. A. parodymus, kad nukentėjusioji galvą susižaloti galėjo, pastarajai, po to, kai buvo išvežtas A. Š., atbėgus aiškintis ir konflikto metu kaltinamajai šią atstumiant nuo savęs, griūnant bei susitrenkiant galvą. Liudytojos L. Č. ir N. P. neužsiminė girdėjusios apie tai, kad ryte nukentėjusiosios sugyventinis konfliktavo su kaltinamosios patėviu, nors tą rytą bendrame kieme nebuvo ramu, vyko barnis, atvažiavo policija, kuri išsivežė A. Š.. Antai, kaltinamoji tvirtina, kad tai nukentėjusioji atbėgo su geležiniu strypu, kuriuo trenkė jai į koją (tą patvirtino ir liudytojai N. A. ir J. A.). Tai, kad I. A., paveikus kietais bukais daiktais, buvo padaryta kraujosruva dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 14-1-01486-13 esančios specialisto išvados (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 23 arba b. l. 79-80). Taigi akivaizdu, jog 2013 m. spalio 20 d. adresu ( - ), vyko konfliktas – iš pradžių tarp nukentėjusiosios sugyventinio A. Š. ir kaltinamosios patėvio bei kaltinamosios, o vėliau – tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo abejonių nekeliančiai išvadai, kad konflikto metu kaltinamoji I. A. nukentėjusiosios nurodytais veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą, t. y. tyčiniais veiksmais padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

22BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma aiškiai ir neginčytinai. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o šiuo atveju privataus kaltinimo skundą pateikusiems asmenis, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012). Apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis.

23Teismas konstatuoja, jog byloje ištyrus visas aplinkybes bei išnaudojus procesines priemones reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaltinamoji dėl jai pareikšto kaltinimo išteisintina. Dėl BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamo sveikos

24BK 155 straipsnis numato atsakomybę už įžeidimą tam, kas viešai ar neviešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 2K-269/2005). Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendro pobūdžio žmogaus moralės reikalavimams. Įžeidimo viešumas pasireiškia tuomet, kai tai padaroma būdu, kuris laisvai pasiekiamas ar prieinamas ir kitiems asmenims. Įžeidimas padaromas tik tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir norint šį asmenį pažeminti (tiesioginė tyčia) arba sąmoningai leidžiant atsirasti padariniams, kad kitas asmuo būtų įžeistas ir jaustųsi užgauliai pažemintas (netiesioginė tyčia).

25Nukentėjusioji tvirtina buvusi kaltinamosios išvadinta necenzūriniais žodžiais, nurodytais pareiškime dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka, dėl ko pasijuto giliai įžeista. Kaltinamoji gi tvirtina priešingai ir teigia, kad pati nukentėjusioji, jai atsisakius atsiimti pareiškimą prieš A. Š., pradėjo visaip grasinti, liudytojai N. A. ir J. A. teigė, kad atbėgusi nukentėjusioji šūkavo ir, kaip visada, kuomet yra neblaivi, vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 38-40). Apklaustos liudytojos L. Č. ir N. P. teigė girdėjusios, kaip kaltinamoji I. A. koneveikė V. V., sakė jai adresuotus necenzūrinius žodžius, visaip šią išvadino, tačiau toks kaltinamosios elgesys neprivertė kitaip galvoti apie nukentėjusiąją ir nei viena, nei kita nukentėjusiosios nepradėjo vertinti prasčiau nei iki tol (kokia buvo teigiama nuomonė, tokia ir liko). Atsižvelgiantį į priešiškus kaltinamosios ir nukentėjusiosios santykius bei susidariusį konfliktą, negalima pilnai atmesti nukentėjusiosios parodymų, kad ji buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, kas leistų teigti, kad kaltinamosios elgesys nebuvo deramas ir priimtinas visuotinoms elgesio taisyklėms. Visgi byloje nėra duomenų, kad necenzūrinius žodžius I. A. išsakė, siekdama viešai pažeminti nukentėjusiąją. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad necenzūriniai žodžiai galėjo būti išsakyti spontaniškai, o ne turint aiškų tikslą morališkai įskaudinti ar kitaip paveikti nukentėjusiąją V. V.. Be to, neatmestina, kad pati nukentėjusioji, kurios sugyventinis buvo išvežtas į policiją būtent dėl kaltinamosios parašyto pareiškimo, be to, būdama aiškiai neblaivi, taip pat nesielgė tinkamai, ir kaip nurodė liudytojai, pati keikėsi ir užgauliojo kaltinamąją. Tokiu būdu teismas nenustatė, kad I. A., savo veiksmais atlikdama įžeidimo nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, turėjo tikslą ir tyčią sukelti įstatymo numatytus kito asmens įžeidimo padarinius.

26Nenustatęs I. A. veikoje būtinų nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnyje sudėties elementų, teismas negali priimti kitokio sprendimo kaip tik kaltinamąją išteisinti, nenustačius jos veikoje nurodytos nusikalstamos veikos požymių visumos. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamoji atsakomybė kaip būtina teisinio reguliavimo priemonė turi būti taikoma išlaikant ultima ratio principą, tai yra sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. Lietuvos Respublikos įstatymai numato teisę pažemintam ir įžeistam asmeniui savo garbę ir orumą ginti civiline tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis), kur numatyta teisė reikalauti turtinės ar (ir) moralinės žalos atlyginimo. Baudžiamoji ir civilinė atsakomybė akivaizdžiai skiriasi veikos pavojingumu, padariusio veiką asmens kaltės forma, sukeltomis pasekmėmis. Dėl civilinio ieškinio

27Byloje V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinus, kad kaltinamosios I. A. veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių, V. V. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BKP 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Dėl proceso išlaidų apmokėjimo

28Proceso metu kaltinamoji I. A. pareiškė prašymą priteisti iš nukentėjusiosios V. V. turėtas proceso išlaidas dėl advokato paslaugų bei išlaidų už degalus, kadangi pati, gyvendama Kaune, privalėjo kaskart vykti į Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusius teismo posėdžius. Iš pateiktų dokumentų – pinigų priėmimo kvito matyti, jog I. A. už pastarosios gynybą sumokėjo advokatui N. V. 1 000 Lt (b. l. 71). Taip pat teismui buvo pateikti 3 kvitai, patvirtinantys degalų apmokėjimą (b. l. 72).

29BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamas procesas kaip tik buvo pradėtas pagal V. V. pareiškimą, kaltinamoji, siekdama gintis nuo jai reiškiamų kaltinimų, neabejotinai turėjo teisę, kad jos teisėms ir teisėtiems interesams proceso metu atstovautų gynėjas, byloje vyko ne vienas teismo posėdis, teko vesdinti neatvykusią liudytoją, kaltinamoji į teismo posėdžius vyko iš Kauno. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad iš dalies bylos nagrinėjimas per keletą posėdžių vyko dėl kaltinamosios reiškiamų prašymų, kurie buvo tenkinti, taip pat įvertinama ir nukentėjusiosios padėtis – pastaroji nurodė nedirbanti, yra registruota darbo biržoje. Tad, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatomis, ir atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamosios prašymas dėl turėtų proceso išlaidų tenkintinas iš dalies ir iš nukentėjusiosios V. V. išieškotina 239 eurai (atitinkamai 826,41 Lt - 700 advokato išlaidų bei degalų išlaidos pilna apimtimi, t. y. 126,41) proceso išlaidų I. A. naudai.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 6 dalimi, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi,

31302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3, 5, 6 dalimi, 307 straipsnio 4, 6, 7 dalimis, teismas, 313 straipsniu

Nutarė

32I. A. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

33I. A. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

34V. V. civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

35Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 105 straipsnio

366 dalimi, I. A. prašymą dėl proceso išlaidų tenkinti iš dalies ir išieškoti iš V. V. du šimtus trisdešimt devynis (239) eurus proceso išlaidų I. A. naudai.

37Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 14-1-01486-13 bei medžiagą apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-AT-03618-13 jas pateikusioms institucijoms.

38Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad ji 2013-10-20, apie 10... 4. I. A. taip pat kaltinama tuo, kad 2013-10-20, apie 10 val., išvadino V. V.... 5. Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji I. A. savo kaltės dėl abiejų... 6. V. V. kartojo, kad blogai baigsis, griebė už plaukų, išraudama jų... 7. Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji V. V. parodė, kad 2013-10-20... 8. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. Š. parodė, jog... 9. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. A. parodė, jog konflikto... 10. V. V. rankoje turėjo kažkokią lazdą. Neatsimena, ar šia lazda atliko... 11. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja N. A. parodė esanti kaltinamosios... 12. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. K. parodė dirbantis Vilniaus... 13. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. Č. parodė tiksliai... 14. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja N. P. parodė esanti tiek... 15. Iš VšĮ greitosios medicinos pagalbos stoties 2013 m. spalio 20 d. kvietimo... 16. Paciento, patyrusio galvos traumą, 2013 m. spalio 20 d. apžiūros protokole... 17. Specialisto išvadoje Nr. G 3286/14(01) konstatuota, kad apžiūrėjus VšĮ... 18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teisėjai įrodymus vertina pagal savo... 19. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame... 20. Šioje byloje nustatyta, kad tiek tarp pačios kaltinamosios I. A. ir... 21. Nors byloje yra objektyvūs duomenys apie tai, kad nukentėjusiajai buvo... 22. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo... 23. Teismas konstatuoja, jog byloje ištyrus visas aplinkybes bei išnaudojus... 24. BK 155 straipsnis numato atsakomybę už įžeidimą tam, kas viešai ar... 25. Nukentėjusioji tvirtina buvusi kaltinamosios išvadinta necenzūriniais... 26. Nenustatęs I. A. veikoje būtinų nusikalstamos veikos, numatytos BK 155... 27. Byloje V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos... 28. Proceso metu kaltinamoji I. A. pareiškė prašymą priteisti iš... 29. BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai kaltinamasis... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105... 31. 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305... 32. I. A. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 33. I. A. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 34. V. V. civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo... 35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 105... 36. 6 dalimi, I. A. prašymą dėl proceso išlaidų tenkinti iš dalies ir... 37. Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr.... 38. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...