Byla 2K-205/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Masioko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Dūdai, išteisintajai D. V., išteisintosios gynėjui advokatui Maurui Urbonavičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nuosprendis ir D. V. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

2Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nuosprendžiu D. V. buvo nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir jai uždrausta trejus metus dirbti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pataisos inspekcijos sektoriuje, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį jai paskirta 20 MGL (2600 Lt) bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 35 MGL (4550 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta draudimas trejus metus dirbti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pataisos inspekcijos sektoriuje bei 40 MGL (5200 Lt) bauda. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimo, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

3D. V. buvo kaltinama ir Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista už tai, kad nuo 2005 m. gruodžio 7 d. iki 2008 m. birželio 1 d. dirbdama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniąja inspektore (būdama valstybės tarnautoja), pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2007 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 4-77 patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 4 punkto nuostatas būdama atsakinga už vadovavimą Kretingos rajono pataisos inspekcijai, šios įstaigos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus principais), 3 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas (valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus), 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas (valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas), Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. įstatymo redakcija) 19 straipsnio 4 punkto nuostatas (kiekvienas pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus bei jų pasekmes), laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 12 d. tyčia nuolatos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi pasikėsino suklastoti ir panaudoti tikrus dokumentus bei suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, todėl nebuvo pasiekta bausmės paskirtis, nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose, – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo bei bausmės neišvengiamumo principų įgyvendinimą. Dėl nusikalstamų D. V. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pataisos inspekcijos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas pataisos inspekcijos pareigūno vardas, būtent:

4pažeisdama Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 16 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatas, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88, 3 punkto nuostatas, Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 4–3 patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos darbo reglamento 96 punkto nuostatas, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 1 d. neužtikrino ir neįtraukė visų Kretingos rajono pataisos inspekcijoje gautų ir parengtų dokumentų į Kretingos rajono pataisos inspekcijos 2006 – 2008 metų registrus;

5pažeisdama Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 8 ir 9 punktų nuostatas, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 27 d. iki 2006 m. spalio 23 d., tyčia piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, Kretingos rajono pataisos inspekcijos įskaitoje esančiam nuteistajam A. P. nurodė ir šis parašė savo vardą, pavardę, datą ir pasirašė ant neužpildytų nutarimo „Dėl registravimosi kartų ir dienų nustatymo“ blanko ir dviejų pažymų „Apie individualų pokalbį“ blankų, kuriuos ji įdėjo ir laikė asmens byloje Nr. 26, turėdama tikslą įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą darbą su nuteistuoju ir juos panaudoti asmens byloje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2008 m. rugpjūčio 12 d. kratos metu A. P. asmens bylą surado ir paėmė policijos pareigūnai;

6laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. pažeisdama Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 8 punkto nuostatas, vykdydama Kretingos rajono pataisos inspekcijos įskaitoje esančių nuteistųjų priežiūrą, tyčia nesurašė veiklos dokumentų, susijusių su nuteistųjų priežiūra, t. y.:

71) laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. visiškai ar iš dalies neįrašė reikalingų duomenų į nutarimų „Dėl registravimosi kartų ir dienų nustatymo“ blankus nuteistiesiems V. K., V. B., V. B., R. B., M. V., A. N., kuriems nurodė parašyti savo vardą, pavardę, datą ir pasirašyti ant iš dalies užpildytų ar visai neužpildytų nutarimų;

82) neįrašė visų reikalingų duomenų į 2006 m. balandžio 27 d. nutarimą „Dėl nuobaudos skyrimo“ nuteistajam S. Z., kuriam nurodė parašyti savo vardą, pavardę ir pasirašyti nutarime;

93) neįrašė visų reikalingų duomenų į 2007 m. liepos 12 d. ir 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutarimus „Dėl nuobaudos skyrimo“ nuteistajam V. A., kuriam nurodė parašyti savo vardą, pavardę ir pasirašyti nutarimuose.

10laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio pabaigos iki 2008 m. birželio 1 d., pažeisdama Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 8 ir 9 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 107 patvirtintos Pataisos inspekcijų darbo tvarkos 14 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 48 straipsnio 1 dalies, 163 straipsnio 1 dalies nuostatas, gavusi Kretingos rajono pataisos inspekcijai vykdymui pateiktus nuosprendžius ir nutartis, neįregistravo jų į Gautų teismo nuosprendžių (nutarčių) žurnalą (05Kr), į įskaitą neįtraukė ir nevykdė jokios kontrolės dėl šešių laisvės apribojimo bausme nuteistų asmenų ir vieno lygtinai paleisto iš įkalinimo įstaigos asmens (G. D., C. P., G. P., A. G., A. A., Z. P., V. Č.);

11laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 11 d. iki 2008 m. birželio 1 d., pažeisdama Pataisos inspekcijų darbo tvarkos 59 punkto ir Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 13 punkto nuostatas, nesikreipė į teismą su teikimais dėl nuteistųjų A. K., A. V., E. P., B. K., R. G., C. K. , B. P. atleidimo nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui;

12pažeisdama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1V-213 patvirtinto Duomenų teikimo įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybiniam registrui tvarkos aprašo 7.3 punkto nuostatas, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2008 m. birželio 1 d. visiškai neteikė Informatikos ir ryšių departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pranešimų apie nuteistųjų įrašymą į Kretingos rajono pataisos inspekcijos įskaitą ar išbraukimą iš jos;

13pažeisdama Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 8 ir 9 punktų nuostatas, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 14 d. iki 2008 m. birželio 1 d., tyčia piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, Kretingos rajono pataisos inspekcijos įskaitoje esančios nuteistosios Ž. B. asmens byloje Nr. 20 suklastojo tikrus dokumentus – 2008 m. gegužės 28 d. pažymą „Apie apsilankymą nuteistojo gyvenamoje, darbo ar mokymosi vietoje“, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2008 m. gegužės 28 d. ji apsilankė Ž. B. gyvenamojoje, vietoje ir 2008 m. gegužės 30 d. pažymą „Apie nuteistojo patikrinimą namuose nustatytu laiku“, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2008 m. gegužės 30 d. ji apsilankė ir tikrino Ž. B. namuose, ir jas įdėjo į nuteistosios asmens bylą, taip panaudodama suklastotus tikrus dokumentus;

14laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 2 d. iki 2008 m. birželio 12 d., dėl ligos būdama nedarbinga ir neturėdama teisės vykdyti Pataisos inspekcijos vyresniosios inspektorės funkcijų, iš Kretingos rajono pataisos inspekcijos patalpų paėmusi V. V. asmens bylą Nr. 15, A. S. asmens bylą Nr. 63, M. K. asmens bylą Nr. 47, B. Š. asmens bylą Nr. 48, surašė 2008 m. birželio 2 d. teikimus dėl V. V., A. S. atleidimo nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui bei teikimus dėl M. K. ir B. Š. įspėjimo, kuriuos kartu su asmenų bylomis 2008 m. birželio 12 d. pateikė Kretingos rajono apylinkės teismui.

15Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išteisindamas D. V., nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, tinkamai jų neišnagrinėjo ir neįvertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl padarė neteisingas išvadas dėl jos kaltės. Teismas nustatė, kad D. V. veiksmuose nėra subjektyviųjų ir objektyviųjų BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. V. darbo trūkumai buvo daugiau pavieniai nei sistemingi atvejai, kuriuos lėmė objektyvios priežastys – didelis darbo krūvis, tinkamos išorinės kontrolės nebuvimas, bei subjektyvios priežastys – jos pačios suvokimas teisės normų, reglamentuojančių jos veiklą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo procesinių prielaidų konstatuoti valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarytą žalą bei įvertinti jos dydį.

16Išteisindamas D. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad duomenų užpildymas ne iki galo ir ne visų duomenų įrašymas neturi įtakos dokumento tikrumui ir nedaro veikos pavojingos bei nusikalstamos, reikalaujančios traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Nesant jokių duomenų, kad D. V. turėjo tikslą įrašyti ir įrašė neteisingus duomenis į pildomus dokumentus, tai nepagrįstai konstatuota pirmosios instancijos nuosprendyje. Tai, kad dalis dokumentų dėl didelio darbo krūvio buvo pildyti vėliau, gali užtraukti asmeniui drausminę, bet ne baudžiamąją atsakomybę. Byloje nustatyti D. V. veiksmai (netinkamas dokumentų pildymas) rodo atidumo ir profesionalumo stoką, bet ne tiesioginę tyčią suklastoti dokumentus.

17Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nuosprendį ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nuosprendį.

18Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl D. V. tyčios į dokumentus įrašyti melagingus duomenis ar suklaidinti kitus asmenis (institucijas) nebuvimo yra nepagrįstos ir prieštaringos. Teismas deklaratyviai ir nesuprantamai nurodė, kad dalį veiksmų D. V. padarė laikydamasi įstatymų, o kažkurioje dalyje tų įstatymų nesilaikė. Kaltinime buvo nurodytos kelios grupės pavojingų veikų: nuteistųjų neįtraukimas į įskaitą, jų elgesio nekontroliavimas, nesikreipimas į teismą turint pareigą į jį kreiptis, netinkamas raštvedybos vedimas, netinkama statistinė apskaita, dokumentų klastojimas, dokumentų surašymas ligos metu. Šios veikų grupės skiriasi pavojingumu ir sukelta žala, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizavo, darė apibendrintas su konkrečiais kaltinimais nesusijusias išvadas. Pasak prokuroro, akivaizdu, kad D. V. veikė tiesiogine tyčia. Tokių jos veiksmų negalima pripažinti formaliu pažeidimu, padarytu dėl atidumo ir profesionalumo stokos. D. V. ėjo gana aukštas pareigas valstybės tarnyboje – buvo vyresnioji inspektorė, inspekcijoje dirbo ilgą laiką (nuo 2005 m. gruodžio mėn.). Priėmus į šias pareigas buvo nustatytas 6 mėnesių išbandymo terminas, kurio metu ji buvo susipažindinta su teisės aktais, reglamentuojančiais jos, kaip inspektorės, tarnybinę veiklą, buvo mokoma dirbti. Pasibaigus išbandymo terminui D. V. suteiktas vyresniosios inspektorės laipsnis. Šios aplinkybės patvirtina, kad išteisintoji buvo profesionali, išmanė savo darbą. Tai, kad ji slėpė nuteistųjų asmenų bylas savo namuose, rodo ne profesionalumo ir atidumo stoką, o gudrumą ir siekį nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus. Be to, pažeidimai (įvairių registrų netvarkymas, nuteistųjų bylų nepildymas, nuteistųjų nepriežiūra, duomenų netvarkymas ir kiti veiksmai, kuriais kaltinama) truko ilgą laiką – kelerius metus, sukėlė neigiamus padarinius, nes Kretingos rajono pataisos inspekcijos veikla buvo visiškai sutrikusi, išteisintoji nepadėjo jos atkurti – slėpė bylas ir dokumentus namuose. Tai rodo išteisintosios itin piktybišką elgesį ir tyčią. Kasatoriaus nuomone, nepagrįstas teismo argumentas, kad D. V. taip veikė dėl didelio darbo krūvio. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kretingos rajono pataisos inspekcijoje nebuvo didelio darbo krūvio nei dirbant jai vienai, nei keliese.

19Išteisindamas D. V. , apeliacinės instancijos teismas rėmėsi 2007 m. rugsėjo 24 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita, kurioje nurodyta, kad Kretingos rajono pataisos inspekcijoje padidėjęs ten dirbančios pareigūnės darbo krūvis sudaro prielaidą rizikai, jog nebus užtikrintas tinkamas pataisos inspekcijos veiklos įgyvendinimas. Taip pat teismas patikėjo D. V. parodymais, kad darbo krūvis buvo nepakeliamai didelis (teigė turinti daugiau nei 90 bylų), todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl išteisintosios darbo krūvio, jos atsakomybės dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad minėta audito ataskaita teisme nebuvo nagrinėta, nenustatyta, kokiais duomenimis remiantis buvo padarytos išvados dėl didelio darbo krūvio. Ataskaitoje išsakytai nuomonei teismas suteikė pernelyg didelę reikšmę, nes tai nebuvo specialisto ar eksperto išvada, kurią būtų galima pripažinti pagrįstu įrodymu. 2007 m. kovo 26 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. V–88 1.1 punkte bendras vyresniųjų inspektorių ir inspektorių skaičius darbui su suaugusiais nustatytas 1 etatas ne daugiau kaip 70–čiai asmenų, nuteistų bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu. Kretingos rajono pataisos inspekcijos įskaitoje 2008 m. sausio 1 d. buvo 62 nuteistieji, 2008 m. balandžio 1 d. buvo 68 nuteistieji. Tuo metu Kretingos rajono pataisos inspekcijoje dirbo 2 pareigūnai – nuo 2007 m. gruodžio mėnesio į darbą buvo priimtas naujas darbuotojas A. D. (A. Š. nušalinta nuo pareigų tik nuo 2007 m. birželio mėn.). Taigi jie neturėjo nustatyto maksimalaus krūvio, t. y. D. V. krūvis nebuvo nepakeliamas ar savo dydžiu išsiskiriantis, palyginus su kitų teritorinių inspekcijų darbo krūviais, ir nesudarė prielaidų nevykdyti jai pavestų tarnybinių pareigų, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nevykdyti teisės aktų reikalavimų. Kasatorius nesutinka su apygardos teismo išvada, kad atskirais laikotarpiais su D. V. dirbo ir tas pačias funkcijas atliko D. D., A. Š., A. D., todėl negalima vienareikšmiai teigti, jog už visus veiksmus (neveikimą), dėl kurių yra kaltinama, atsakinga tik D. V.. Apeliacinės instancijos teismas nebuvo aktyvus: neatliko įrodymų tyrimo, neišanalizavo išteisintajai pateiktų kaltinimų turinio, nenurodė, kokia kaltinimų dalis nepasitvirtino (kokius konkrečius veiksmus, kuriuo metu atliko ar neatliko kiti konkretūs asmenys ir kokią tai turi įtaką D. V. pateiktų kaltinimų apimčiai). Nors minėti asmenys atliko tas pačias funkcijas, kaip ir D. V., tačiau jų darbas buvo padalytas pagal teritorijas. Be to, pagal byloje esančius duomenis, išteisintoji viena dirbo nuo 2007 m. birželio 19 d. iki 2007 m. gruodžio 27 d. Kaltinime aiškiai nurodyti konkretūs D. V. veiksmai, kurių atlikimu ar neatlikimu ji kaltinama. D. D., A. Š., A. D. nebuvo kaltinami bendrininkavę su išteisintąja ar padarę nusikalstamą veiką.

20Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas D. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad ji kaltinama nesilaikiusi vidinių (lokalinių) norminių aktų, kurie taikomi gana siauram asmenų ratui ir didžiajai visuomenės daliai neturi jokios įtakos ar poveikio, o jos einamos pareigos nelaikytinos itin svarbiomis ir reikšmingomis. Tokios išvados, prokuroro nuomone, yra nepagrįstos. Kitiems asmenims ar visuomenės daliai teisės aktai, konkretizuojantys D. V. pareigų vykdymą, inspekcijos darbą, įtakos ir negali turėti, nes jie neatliko D. V. skirtų funkcijų ir pareigų. Teisės aktų nevykdymas reiškė jos piktnaudžiavimą savo, kaip valstybės tarnautojos, statusu. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai baudžiamosios atsakomybės atsiradimą siejo su pažeisto norminio akto lygiu (padėtimi norminių aktų sistemoje). Pats blanketinių normų inkriminavimas rodo veikos neteisėtumą, bet nėra privalomas pagrindas atsakomybei kilti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad piktnaudžiavimas tarnyba nėra išimtinai blanketinė norma, todėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos teisėtumą lemia ne vien tai, kad jis savo veikloje nepažeidė konkretaus draudimo, nurodyto norminiame akte. Ne mažiau svarbu įvertinti, ar jis vadovavosi tarnybos interesais ir principais atlikdamas pareigas, ar neiškreipė savo tarnybinės veiklos turinio (kasacinė nutartis Nr. 2K-660/2007). Pažeisdama specialius teisės aktus išteisintoji pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipė tarnybinės veiklos esmę ir turinį, menkino konkrečios valstybinės institucijos bei pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse (buvo straipsniai laikraščiuose, rodė televizija). Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad D. V. einamos pareigos nelaikytinos itin svarbiomis ir reikšmingomis. Ši valstybės tarnautoja dirbo nuteistųjų pataisos srityje, įgyvendino bausmės principus, todėl jos pareigos yra svarbios visame baudžiamajame procese. Be to, baudžiamasis įstatymas negrupuoja valstybės tarnautojų pagal reikšmingumą ir svarbą – nusikaltimų valstybės tarnybai subjektai yra visi valstybės tarnautojai, atitinkantys BK 230 straipsnio 1–3 dalyse nurodytus reikalavimus.

21Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo tinkamai įrodytas didelės žalos požymis. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai gali pasireikšti turtine ir neturtine žala. Kiekvienu konkrečiu atveju, ar padaryta žala laikytina didele ar ne, sprendžia teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes: padarytos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių ir jiems padarytą žalą, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo bei institucijos autoritetui ir pan. Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-512/2004, 2K-660/2007, 2K-72/2012). Kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kuo reiškėsi didelė neturtinė žala, kam ji realiai padaryta. Šioje byloje tarnybine padėtimi piktnaudžiavo pataisos inspekcijos vyriausioji inspektorė. Bet kokie tokio asmens neteisėti veiksmai sukelia labai neigiamą visuomenės reakciją ir diskredituoja pataisos inspekcijos tarnautojo vardą, o kartu ir teisėtvarką valstybėje apskritai. D. V. buvo kaltinama sistemingu pareigos neatlikimu, dėl kurios septyni nuteistieji išvengė elgesio kontrolės, dėl septynių nuteistųjų nebuvo įstatyme nustatytu laiku kreiptasi į teismą dėl atleidimo nuo bausmės pasibaigus bausmės atidėjimo laikui. Aštuoniems nuteistiesiems tarnautoja atskleidė savo atmestinį santykį atliekamoms pareigoms, nurodydama pasirašyti ant neužpildytų ar iš dalies užpildytų elgesio kontrolės dokumentų, taip buvo padaryta didelė žala bausmių vykdymo sistemai, o dėl to – ir valstybei. Todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo procesinių prielaidų konstatuoti valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarytos žalos bei įvertinti jos dydžio, pasak prokuroro, neteisinga.

22Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl dokumentų klastojimo, nurodė, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Kasatoriaus teigimu, tarnautoja, kuri nurodė nuteistiesiems pasirašyti ant tuščių, tik iš dalies užpildytų, blankų ir, nuteistiesiems pasirašius, laikydama juos savo tarnybinėse patalpose bei daugumą dokumentų su nuteistųjų parašais savo namuose, veikė neatsakingai, aiškiai suvokė tokių veiksmų neteisėtumą, žinojo ir suprato, kad tokiu būdu tik imituoja nuteistojo elgesio kontrolę, taigi suvokė, kad savo pareigų neatlieka ir neketina atlikti. Duodama pasirašyti nuteistiesiems ant tuščių blankų, klastojo dokumentus, nes jų parašais siekė užfiksuoti savo, kaip inspektorės, atliekamą darbą, kurio neatliko, t. y. siekė užfiksuoti tikrovės neatitinkančius duomenis, faktus, suvokė, kad taip pagamins dokumentą, neatspindintį tikrų faktinių aplinkybių, ir jį panaudos. Apie savo ketinimus pareigūnė leido suvokti ir asmeniui, kuris pasirašė ant tuščio blanko, t. y. kad jo elgesio kontrolė nebus atliekama ir tai bus daroma asmens, turinčio tokią kontrolę vykdyti, iniciatyva. Be to, rašydama pažymas apie tai, kad lankė Ž. B. gyvenamoje vietoje (nors iš tikrųjų nuteistosios namuose netikrino), suvokė, kad į pažymas rašo tikrovės neatitinkančius duomenis, taip klastojo oficialius dokumentus ir juos panaudojo įdėdama į nuteistosios asmens bylą. Todėl, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad padarytas tik formalus pažeidimas, o tokia veika nedaro žalos.

23Kasacinis skundas atmestinas

24Dėl BK 228 ir 300 straipsnių taikymo

25Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo apsektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti jį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – nėra pagrindo.

26Kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiami teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmęs išteisinamąjį, konstatuojant, kad D. V. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, atmestini.

27BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

28Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012). Be to, pažymėtina, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K–608/2010, 2K–426/2010, 2K–559/2011 ir kt.).

29Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. V. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Pagal apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytas įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų aplinkybes D. V. laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 27 d. iki 2006 m. spalio 23 d. pataisos inspekcijos įskaitoje esančiam nuteistajam A. P. nurodė pasirašyti ant neužpildytų nutarimo „Dėl registravimosi kartų ir dienų nustatymo“ bei pažymų „Apie individualų pokalbį“ blankų, šiam pasirašius, įdėjo ir laikė asmens byloje, turėdama tikslą įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą darbą su nuteistuoju ir juos panaudoti asmens byloje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2008 m. rugpjūčio 12 d. kratos metu A. P. asmens byla buvo paimta policijos pareigūnų; laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 14 d. iki 2008 m. birželio 1 d. D. V. suklastojo tikrus dokumentus – 2008 m. gegužės 28 d. pažymą „Apie apsilankymą nuteistojo gyvenamojoje, darbo ar mokymosi vietoje“, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2008 m. gegužės 28 d. ji apsilankė pas Ž. B. jos gyvenamojoje vietoje, 2008 m. gegužės 30 d. pažymą „Apie nuteistojo patikrinimą namuose nustatytu laiku“, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2008 m. gegužės 30 d. ji apsilankė ir tikrino Ž. B. namuose, ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo įdėdama į nuteistosios asmens bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje turi būti išdėstyti ir išanalizuoti įrodymai, kuriais remiantis konstatuojamas visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų bei kitų svarbių bylos aplinkybių buvimas, turi būti nurodomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, t. y. turi būti išdėstyti motyvai dėl BK specialiosios dalis straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, dėl nusikalstamos veikos stadijos (BK 21, 22 straipsniai), o prireikus – ir dėl kitų bendrosios dalies straipsnių taikymo. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad byloje nustatyti blankų „Apie individualų pokalbį“ pildymo pažeidimai – blanke įrašyta tik data, A. P. vardas, pavardė ir parašas, todėl konstatuotina, kad į blanko aprašomąją dalį galėjo būti įrašytas bet kokio pobūdžio turinys; kad „tas pats pasakytina ir dėl kitų byloje nustatytų neužpildytų dokumentų“; „kad šiuose dokumentuose nepilnai ar realios situacijos neatspindintys duomenys turi teisinę reikšmę ir jie laikytini oficialiais dokumentais“, todėl D. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį; jog „byloje nustatyta, kad dokumentai, kuriuose buvo tik nuteistųjų asmenų parašai, datos ir kurių turinys nebuvo kaltinamosios užpildytas, nebuvo realizuoti ir patalpinti į teisinę apyvartą ar perleisti tretiesiems asmenims. Šiuo atveju tokie dokumentai nebuvo realizuoti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamosios valios, nes kratos metu jie buvo paimti nespėjus užpildyti dokumentų turinio. Todėl D. V. veiksmai, kaltinant ją pasikėsinimu suklastoti dokumentus ir juos panaudoti, yra tinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį“. Toks nuosprendžio motyvavimas neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, iš jo motyvuojamosios dalies apskritai neaišku, apie kokius dokumentus yra pasisakoma, dėl kurių dokumentų suklastojimo veika pripažįstama baigta, dėl kurių – tik pasikėsinimu padaryti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Be to, nuosprendyje išdėstyti argumentai yra ne tik tarpusavyje prieštaraujantys, bet ir prieštaraujantys nuosprendyje nurodytoms įrodyta pripažintoms nusikalstamos veikos aplinkybėms. Kasaciniame skunde nurodoma, kad D. V. pagrįstai nuteista už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y. nesurašė veiklos dokumentų, susijusių su nuteistųjų priežiūra; būdama nedarbinga kreipėsi į teismą su teikimais; suklastojo pažymą „Apie apsilankymą nuteistojo gyvenamojoje, darbo ar mokymosi vietoje“. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad D. V. nebuvo kaltinama ir nėra nuteista už dokumentų – teikimų – klastojimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad D. V., nuo 2008 m. birželio 2 d. iki 2008 m. birželio 12 d. dėl ligos būdama nedarbinga, kreipdamasi į teismą su teikimais viršijo jai suteiktus įgaliojimus (atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. V. buvo nuteista už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimu ji nebuvo kaltinama). D. V. buvo nuteista už tai, kad suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus Ž. B. asmens byloje, t. y. surašė pažymas apie apsilankymą jos gyvenamojoje vietoje, nors iš tikrųjų nesilankė, ir įdėjo į jos asmens bylą. Kaip galima spręsti iš nuosprendžio turinio, teismas šias aplinkybes pripažindamas įrodytomis, vadovavosi Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, kad D. V. jos namuose nesilankė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymu gali būti pripažįstami liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai jie teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi esant BPK 276 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms. Iš bylos duomenų matyti, kad D. V. gynėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje atkreipė dėmesį į abejotiną šios liudytojos parodymų patikimumą, tačiau teismas nuosprendyje nepasisakė dėl jos parodymų atitikties BPK reikalavimams. Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neprisimena pažymų pasirašymo aplinkybių, be to, jos duoti parodymai apie tai, kad D. V. niekada nesilankė jos namuose ir netikrino, prieštarauja kitų liudytojų bei kartu su išteisintąja dirbusių pareigūnų parodymams, kad D. V., prieš duodama nuteistiesiems pasirašyti dokumentus, visuomet atlikdavo su jais nurodytą darbą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes iškviesti ir apklausti Ž. B. teismo posėdyje (jai buvo keletą kartų siunčiami šaukimai, kreipiamasi į policijos komisariatą su prašymu įteikti šaukimus), tačiau to padaryti nepavyko. Neapklausus Ž. B. posėdyje, teismas neturėjo galimybės pašalinti minėtų prieštaravimų, įsitikinti šios liudytojos parodymų patikimumu. In dubio pro reo principas reikalauja, kad, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visos abejonės būtų aiškinamos kaltinamojo naudai. Nesant kitų duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes, kokias nurodė Ž. B. , pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti kategoriškos išvados dėl D. V. kaltės suklastojus ir panaudojus pažymas Ž. B. asmens byloje, remdamasis vien tik jokiais BPK nustatytais proceso veiksmais nepatikrintais šios liudytojos parodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistosios D. V. apeliacinį skundą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus duomenis, konstatavo, kad D. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista nepagrįstai, kad pagal byloje surinktus ir byloje ištirtus duomenis nebuvo pagrindo pripažinti, jog ji padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Šis teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad pagal tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, galima spręsti, jog D. V. dėl dokumentų klastojimo ir pasikėsinimo suklastoti bei panaudoti suklastotus dokumentus nuteista už tai, kad duomenis į atitinkamus blankus įrašydavo neišsamius, kad nuteistieji, kurių elgesį ji privalėjo kontroliuoti užtikrinant teismo nuosprendžių ar nutarčių vykdymą, jos prašymu pasirašydavo atitinkamuose blankuose, kurie nebuvo tinkamai užpildyti. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje ištirtais įrodymais, t. y. tiek liudytojais apklaustų nuteistųjų, tiek pareigūnų, dirbusių kartu su D. V., parodymais, konstatavo, kad dėl to blankai, kuriuos pirmosios instancijos teismas, visiškai nekonkretizuodamas, dėl kokių blankų jis pasisako ir kuriuos vertina kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, netapo netikrais, kad, neatsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei neįvertinęs D. V. padarytų veikų pavojingumo, rėmėsi tik formalia aplinkybe, jog blankai, prieš pateikiant juos pasirašyti, nebuvo iki galo užpildyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tiek blankuose pasirašę nuteistieji, tiek kartu su D. V. dirbę pareigūnai parodė, jog, prieš pateikdama pasirašyti, ji su nuteistaisiais atlikdavo tą darbą, kuris buvo užfiksuojamas atitinkamu pasirašomu dokumentu (pravesdavo pokalbį, tikrindavo nuteistąjį namuose ir kt.), ir nurodydavo, kad dokumentus pabaigs pildyti vėliau. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad dokumentų turinio apie atliktą darbą tikrumas nėra paneigtas, o tai, kad dalis blankuose privalomų nurodyti duomenų dėl didelio darbo krūvio juos pildant nebuvo nurodomi, t. y. užpildomi vėliau, nėra pagrindas D. V. padarytus veiksmus vertinti kaip pavojingus tiek, kad jai turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. V. veikoje nėra jai inkriminuotų nusikaltimų sudėties būtino subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios.

30Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis bei pripažinti, kad šis teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, jog D. V. veikoje nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, taip pat pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką (BK 22 straipsnio 1 dalis), požymių, neturi pagrindo.

31Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį D. V. buvo nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 12 d. tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. neatliko tam tikrų savo, kaip inspektorės, pareigų arba atliko jas pažeisdama teisės aktų reikalavimus: neįtraukė dokumentų į registrus; nevykdė šešių nuteistųjų ir vieno lygtinai paleisto asmens kontrolės; nesikreipė į teismą dėl septynių nuteistųjų atleidimo nuo bausmės; neteikė informacijos Informatikos ir ryšių departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos; būdama nedarbinga kreipėsi į teismą dėl asmenų atleidimo nuo bausmės ar įspėjimo; tokiais savo veiksmais padarė didelės žalos valstybei, diskreditavo pataisos inspekcijos pareigūno vardą. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimais priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, kuris gali būti ir turtinio ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes – į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tik tyčia, todėl šis būtinas nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis, taikant baudžiamąją atsakomybę, turi būti nustatytas, šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis.

32Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Didelės žalos požymis, rodantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K–512/2004, 2K–263/2010, 2K–161/2012 ). Konstatuodamas D. V. tyčią ir padarytą didelę žalą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi jos veikos formaliuoju požymiu – pareigūnės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu. Teismas neatsižvelgė į objektyvias bylos duomenimis nustatytas veikos padarymo aplinkybes, neanalizavo bylos duomenų, atskleidžiančių išteisintosios psichinį santykį su padaryta veika, o tik nurodė, kad ji „turėjo suvokti savo veikimo ar neveikimo pavojingumą ir norėjo taip veikti“, nepagrįsdamas šio teiginio jokiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, padarė priešingas nei pirmosios instancijos teismas išvadas, nustatė, kad D. V. veikoje nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties – didelės žalos požymio ir tyčios. Išteisindamas D. V. šis teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, rėmėsi ir 2007 m. rugsėjo 24 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita, kurioje nurodyta, kad Kretingos rajono pataisos inspekcijoje vietoje trijų pareigūnų šiuo metu dirba tik vienas, todėl labai padidėjo ten dirbančios pareigūnės darbo krūvis. Tai sudaro riziką, kad Kretingos rajono pataisos inspekcijoje nebus užtikrintas tinkamas veiklos vykdymas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad D. V. darbo krūvis buvo didelis ir ši aplinkybė objektyviai nulėmė tai, kad ji ne visuomet galėjo tinkamai atlikti savo darbą, o tai, kad ji būdama nedarbinga, teikimais kreipėsi į teismą dėl nuteistųjų atleidimo nuo bausmės ar įspėjimo, rodo jos pastangas įvykdyti savo funkcijas. Konstatavęs, kad D. V. veiksmai nebuvo korupcinio pobūdžio, kad ji nesiekė savo įgaliojimų panaudoti priešingai tarnybos interesams, kad byloje pakankamai duomenų, leidžiančių pripažinti, kad dėl jos veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ar fizinis asmuo, nėra, kad jos veikoje nėra tyčios, apeliacinės instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teismas pripažino, kad D. V. pažeidė atitinkamų teisės aktų reikalavimus, tačiau tai nesudaro piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, sudėties.

33Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis bei pripažinti, kad šis teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė netinkamai aiškindamas bei taikydamas baudžiamąjį įstatymą – BK 228 straipsnio 1 dalį, neturi pagrindo.

34Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nuosprendžiu D. V. buvo... 3. D. V. buvo kaltinama ir Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu... 4. pažeisdama Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus... 5. pažeisdama Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus... 6. laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. pažeisdama... 7. 1) laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. balandžio 1 d.... 8. 2) neįrašė visų reikalingų duomenų į 2006 m. balandžio 27 d. nutarimą... 9. 3) neįrašė visų reikalingų duomenų į 2007 m. liepos 12 d. ir 2007 m.... 10. laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio pabaigos iki 2008 m. birželio 1 d.,... 11. laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 11 d. iki 2008 m. birželio 1 d.,... 12. pažeisdama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. birželio... 13. pažeisdama Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus... 14. laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 2 d. iki 2008 m. birželio 12 d., dėl ligos... 15. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 16. Išteisindamas D. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1... 17. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras... 18. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl D. V.... 19. Išteisindamas D. V. , apeliacinės instancijos teismas rėmėsi 2007 m.... 20. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas D. V. pagal BK 228 straipsnio... 21. Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 22. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl... 23. Kasacinis skundas atmestinas... 24. Dėl BK 228 ir 300 straipsnių taikymo ... 25. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės... 26. Kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiami teiginiai, kad apeliacinės... 27. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 28. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą,... 29. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. V. buvo pripažinta kalta ir... 30. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo... 31. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį D. V. buvo nuteista už tai, kad laikotarpiu... 32. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad... 33. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo... 34. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 36. Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį...