Byla 2K-177/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Gintaro Godos,

2sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,

3dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,

4teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžio.

5Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu V. Z. išteisintas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nukentėjusiųjų J. G., O. Š. ir J. Gr. civiliniai ieškiniai atmesti.

6Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: V. Z. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nukentėjusiosioms J. G. ir O. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš UADB „A“ priteista 1725 Lt, iš V. Z. – 8275 Lt J. Gr. neturtinei žalai atlyginti.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8V. Z. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 25 d., apie 17.30 val., Akmenės r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Renault Laguna“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau – KET) 173 punktą, kuriame nustatyta, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, ir 175.1 punktą, nustatantį, kad „Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti: lengvaisiais automobiliais (...) kituose keliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu“, važiavo didesniu nei leistinu 90 km/h greičiu, artėdamas prie priekyje mažesniu greičiu važiuojančio dviratininko B. G., laiku nemažino važiavimo greičio ir saugiai neapvažiavo dviratininko, jį partrenkė; taip padarė B. G. muštas žaizdas galvoje ir kairiojo kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimus veide, krūtinės ląstoje, dešiniojo peties sąnario srityje, abiejose plaštakose, kairiojo klubo sąnario srityje, kairiojoje šlaunyje ir kairiosios blauzdos užpakaliniame paviršiuje, abiejų kelių sąnarių girnelių srityse, daugybinius abiejų pusių šonkaulių lūžius, dešiniojo raktikaulio lūžį, kairiojo peties sąnario išnirimą, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose apie lūžius, daugybinius kaukolės skliauto lūžius, skeveldrinius kaukolės pamato lūžius, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius, dėl to nuo daugybinių kaukolės kaulų lūžių, kraujo išsiliejimo į galvos smegenis B. G. mirė.

9Nuteistasis V. Z. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendį.

10Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo išvados yra pagrįstos prielaidomis, teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje; prieštaravimai, esantys teismo procesiniame sprendime, yra esminiai. Teismas, anot kasatoriaus, remdamasis tais pačiais duomenimis dėl atskirų eismo įvykio aplinkybių, padarė viena kitą paneigiančias išvadas. Kasatorius įžvelgia apeliacinės instancijos teismo sprendime prieštaravimus dėl: dviratininko važiavimo krypties, jos keitimo ir susidūrimo vietos padėties kelio pločio atžvilgiu, įrodymų vertinimo, nustatant neva faktą, kad dviratininkas nekeitė važiavimo krypties, siekdamas pabendrauti su kitoje kelio pusėje buvusiais savo pažįstamais, taip pat apeliacinės instancijos teismo 2005 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo vertinimo patikimumo aspektu (tinkamai nesusipažinus su eismo įvykio schema, nuteistajam buvo apribota teisė į gynybą, esminiai neatitikimai eismo įvykio schemoje užfiksuotuose matavimuose gali rodyti naudotų matavimo priemonių netinkamumą (matavimai galėjo būti atlikti panaudojant matavimo priemonę su ne dešimtainės matavimo sistemos vienetais), klaidas perkeliant duomenis iš schemos juodraščio dėl netinkamai panaudoto mastelio, neįskaitomo rašto). Pagrįstų abejonių keliantys eismo įvykio schemos duomenys nėra pakankami paneigti nuosekliems nuteistojo parodymams dėl dviratininko staigaus važiavimo krypties pakeitimo – būtinos sąlygos eismo įvykiui kilti. Taip pat, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, matydamas akivaizdžius prieštaravimus, nepašalino jų, neatliko įrodymų tyrimo, be to, savo procesiniame sprendime padarė nepagrįstas jokiais įrodymais išvadas dėl pėdsakų vertinimo, nuteistojo V. Z. pozicijos kaip siekimo išvengti baudžiamosios atsakomybės.

11Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokia neatsargumo rūšimi padarytas BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatytas ir kasatoriui inkriminuotas nusikaltimas. Taip pat, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino KET 173 punkto redakciją – neaišku, kas turėtų būti laikoma kliūties arba grėsmės eismo saugumui atsiradimo momentu: teismas, kasatoriaus nuomone, daro nepagrįstą išvadą, kad bet koks dviratininko ar pėsčiojo buvimas kelio važiuojamojoje dalyje ar kelkraštyje yra kliūtis arba grėsmė eismo saugumui ir būtent nuo dviratininko pastebėjimo momento nuteistajam atsirado pareiga stabdyti transporto priemonę.

12Kasacinis skundas tenkintinas.

13Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos išsamiu BPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnyje. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, tačiau kasacinės instancijos teismas gali tikrinti, ar kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose įrodymų vertinimas atliktas laikantis BPK reikalavimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes sutrukdė priimti teisingą nuosprendį, lėmė netinkamą BK 281 straipsnio 5 dalies taikymą.

14Nagrinėjamoje byloje kaip įrodymai vertinti kaltinamojo ir liudytojų parodymai, tyrimo veiksmų protokolai bei panaudojant specialias žinias gauti duomenys. Proceso metu apklausti liudytojai susidūrimo momento nematė, todėl tiesai byloje nustatyti itin svarbus buvo specialiųjų žinių panaudojimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį V. Z., be kitų įrodymų byloje, vadovavosi ir 2005 m. gruodžio 12 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. birželio 29 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. kovo 31 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje įrodymų tyrimą, naujų duomenų, susijusių su specialių žinių panaudojimu, nerinko: naujų specialistų išvadų negauta, ekspertizių neskirta. Įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme apsiribojo tik išteisintojo V. Z. apklausa. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 dalimi ir panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį bei priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvados dėl V. Z. kaltės dėl jam inkriminuoto BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo grindžiamos nauju pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu.

15Byloje vadovaujantis įrodymais, gautais panaudojus specialias žinias, neabejotinai nustatyti du KET pažeidimai: viršytas automobilio greitis bei dviratininko buvimas toliau nei 1 m nuo dešinio kelkraščio. 2006 m. birželio 29 d. specialisto E. Grigelio išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. kovo 31 d. ekspertizės akte taip pat kategoriškai nurodoma, kad dviračio sugadinimų pobūdis leidžia teigti, kad prieš pat susidūrimą dviratis buvo pasuktas 10 laipsnių kampu į dešinę pusę automobilio „Renault Laguna“ išilginės simetrijos ašies atžvilgiu ir kad automobilio bei dviračio sugadinimų pobūdis nesuteikia pagrindo spręsti, jog susidūrimo momentu dviratis buvo pasuktas į kairę pusę automobilio „Renault Laguna“ išilginės simetrijos ašies atžvilgiu. Tačiau specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal byloje esančius duomenis negalima spręsti, ar dviratininkas B. G. iki susidūrimo momento važiavo tiesiai ar keitė važiavimo kryptį į kairę pusę, o prieš pat susidūrimą spėjo pasukti vairą į dešinę pusę. Ekspertas E. Grigelis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, pažymėjo, kad dviratininkas galėjo sukti į kairę, po to vairą ištiesinti, o susidūrimo momentu 10 laipsnių pasukti į dešinę. Nors byloje ir buvo pagrindas dalį V. Z. parodymų laikyti nepatikimais, jo teiginiai apie dviratininko manevravimą, išnaudojus byloje įrodinėjimo galimybes, kitais įrodymais nepaneigti. Tiek 2005 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje, tiek 2008 m. kovo 31 d. ekspertizės akte pateiktos alternatyvios išvados, atsižvelgiant ir į dviratininko manevro į kairę pusę galimybę. Ekspertizės akte pažymima, kad jeigu dviratininkas B. G. šio eismo įvykio metu važiuodamas tiesiai keitė judėjimo kryptį į kairę pusę, o tik po to prieš pat susidūrimą pakeitė važiavimo kryptį į dešinę pusę, tokiu atveju pagal tyrimui pateiktoje medžiagoje esančius objektyvius duomenis negalima nustatyti, ar buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas V. Z. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su dviračiu. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų paneigti V. Z. parodymus ir konstatuoti, kad dviratininkas nedarė staigaus manevro į kairę pusę. Pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje rėmėsi in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas vien tik V. Z. parodymus kaip siekimą išvengti atsakomybės, neištyręs jokių naujų duomenų, neturėjo pakankamų teisinių argumentų paneigti šio principo taikymą nagrinėjamoje byloje ir prielaidą, kad dviratininkas važiavo nekeisdamas važiavimo krypties, laikyti nustatytu faktu. Tokia išvada galėtų būti daromos pirmiausia remiantis specialistų ar ekspertų išvadomis, tačiau nei panaudojant specialias žinias gautuose, nei kituose bylos įrodymuose nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima patikimai konstatuoti nepalankių V. Z. aplinkybių buvimą. Dėl šių priežasčių byloje negali būti daroma ir išvada dėl vieno iš BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinųjų požymių – priežastinio ryšio tarp V. Z. veikos ir kilusių padarinių – nustatymo. Viršytas kasatoriaus V. Z. greitis šioje eismo įvykio situacijoje pagal neabejotinai nustatytas įvykio aplinkybes negali būti pripažįstamas eismo įvykio kilimo priežastimi.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

17Nuteistojo V. Z. kasacinį skundą patenkinti, panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendį.

Ryšiai