Byla 2S-1674-431/2016
Dėl sutarties sudarymo teisėtumo, tretieji asmenys – I. D. P., antstolio I. G. kontora

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui AB Nordea Bank Lietuvos skyriui dėl sutarties sudarymo teisėtumo, tretieji asmenys – I. D. P., antstolio I. G. kontora.

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas pateikė ieškinį atsakovui dėl sutarties sudarymo teisėtumo. Taip pat pateikė teismui prašymą iki ieškinio priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti antstolio nuo 2016 m. kovo 31 d. vykdomas buto varžytynes, kurios baigiasi 2016 m. gegužės 2 d., kol bus išspręstas ieškinio priėmimo klausimas ir kol iškeltoje byloje bus priimtas procesinis sprendimas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. P. ieškinį atsakovui AB Nordea Bank Lietuvos skyriui dėl sutarties sudarymo teisėtumo, tretieji asmenys I. D. P., antstolio I. G. kontora. Atsisakė priimti ieškovo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškinį su priedais ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžino jį pateikusiam asmeniui.

8Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3767-936/2014 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui AB Nordea Bank, Lietuvoje veikiančiam per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų I. D. P., antstolis I. G.. Byloje dalyvavo tos pačios šalys. Minėtoje civilinėje byloje ieškovas prašė pripažinti neteisėtu atsakovo vienašališką 2007 m. birželio 7 d. kredito sutarties Nr. LL 07/06/32D nutraukimą, pripažinti neteisėtu jo pagrindu antstolio vykdomą išieškojimo procesą ir nutraukti, ex officio atlikti visų kredito sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę ir visas sutarties sąlygas, kurios bus pripažintos nesąžiningomis, pripažinti negaliojančiomis ab initio, pripažinti kredito sutarties 10.1 punkto sąlygą negaliojančia ab initio ir jos pagrindu atsakovo atliktą vienašališką sutarties nutraukimą iki pagrindinio sutarties reikalavimo įvykdymo termino pradžios likus 4 metams pripažinti negaliojančiu, kredito sumos ir palūkanų grąžinimo terminą nustatyti 2021 metais. Nurodė, kad 2007 m. birželio 7 d. su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. LL 07/06/32D, kurios 2.2, 3, 4, 5, 7, 10, 12, 15 punktai yra nesąžiningi ieškovo atžvilgiu, pažeidžia jo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus, šios sąlygos nebuvo aptartos individualiai su ieškovu. Civilinė byla išnagrinėta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas, o 2015 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Nutartis įsiteisėjusi (CPK 339 straipsnis). Be to, ieškovo prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje buvo atmestas.

9Teismui teikiamu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti nesąžiningais atsakovo veiksmais sutarties sudarymo metu atsiradusias tik atsakovui naudingas sutarties sąlygas nebuvusiomis ir priimti sprendimą netaikyti nebuvusių sutarties sąlygų teisinių pasekmių – išieškojimo vykdymo procese – nuo 2016 m. kovo 31 d. antstolio I. G. vykdomų buto varžytynių, pripažinti nesąžiningais atsakovo veiksmais sutarties sudarymo metu atsiradusią sandorio dalį, pažeidžiančią imperatyvias CK ir CPK nuostatas, niekine ir priimti sprendimą netaikyti niekinės sandorio dalies teisinių pasekmių – išieškojimo vykdymo procese – nuo 2016 m. kovo 31 d. antstolio I. G. vykdomų buto varžytynių, kuriame ieškovas gyvena su dideliu neįgalumo lygį turinčia garbaus amžiaus motina. Teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3767-936/2014 yra išspręstas ginčas dėl kredito sutarties nutraukimo, jo pagrindu antstolio vykdomo išieškojimo proceso teisėtumo ir pagrįstumo, teismas ex officio atliko visų kredito sutarties sąlygų sąžiningumo ir teisėtumo kontrolę ir konstatavo, jog nėra pagrindų tenkinti ieškovo reikalavimų. Ieškovas teikia ieškinį tam pačiam atsakovui, remdamasis ta pačia 2007 m. birželio 7 d. sudaryta kredito sutartimi Nr. LL 07/06/32D ir kvestionuoja atsakovo veiksmus bei sudaryto sandorio sąlygas, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo bei atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms teismas jau yra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi. Todėl teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo išnagrinėta byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ieškinį atsisakyti priimti (137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismui išsprendus ieškinio priėmimo klausimą ir atsisakius priimti ieškinį esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas neturi pagrindo nagrinėti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakytina priimti (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį ir grąžinti pirmos instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš naujo. Nurodo, jog ieškinyje yra reiškiamas iš esmės visiškai kitas nei civilinėje byloje Nr. 2-3767-936/2014 reikalavimas – pripažinti nesąžiningais atsakovo veiksmais sutarties sudarymo metu atsiradusias tik atsakovui naudingas sutarties sąlygas nebuvusiomis ir priimti sprendimą netaikyti nebuvusių sutarties sąlygų teisinių pasekmių išieškojimo vykdymo procese. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-3767-936/2014 buvo išspręstas ginčas dėl visiškai kito dalyko – dėl 2007 m. birželio 7 d. kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, o ne dėl atsakovui naudingų sutarties sąlygų ir atitinkamos sandorio dalies atsiradimo teisėtumo. Teismas nagrinėdamas minėtą bylą aiškiai konstatavo, kad tai, ar kredito sutartis sudaryta teisėtai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje byloje yra reiškiamas reikalavimas pagal CK 1.67 straipsnio 2 dalį, todėl šio ieškinio dalykas yra neteisėtų sąlygų atsiradimas, prašant nesąžiningais atsakovo veiksmais sutarties sudarymo metu atsiradusias tik atsakovui naudingas sutarties sąlygas pripažinti nebuvusiomis ir netaikyti sutarties sąlygų teisinių pasekmių išieškojimo vykdymo procese, o šio ieškinio pagrindas: 1) nesąžiningi atsakovo veiksmai, pateikiant ieškovui priešingo turinio ofertą ir šalims susitarus įrašyti priešingą sąlygą, padėję šioms sąlygoms atsirasti; 2) dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų atsiradusių sutarties sąlygų naudingumas tik atsakovui. Civilinės bylos Nr. 2-3767-936/2014 dalykas buvo jau sudarytos sutarties sąlygų turinio teisėtumas ir jau sudarytos sutarties sąlygų turinio teisėtumo pagrindu sutarties nutraukimo ir vykdyto išieškojimo proceso teisėtumas, ginčijant sutarties sąlygų turinio neatitikimą vartojimo teisinius santykius reglamentuojantiems teisiniams aktams. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas ir pagrindas suformuluotas pagal CK 1.67 straipsnio 2 dalį ir 1.138 straipsnio 2 dalį, o civilinėje byloje Nr. 2-3767-936/2014 įsiteisėjęs teismo sprendimas buvo priimtas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo suformuluoto pagal CK 6.188 straipsnį ir 1.138 straipsnio 5 dalimi.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 puntą, tai yra pripažinus, jog jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

16Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

17Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimo institutu, teisingai įvertino bylų tapatumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

18Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (LAT 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; ir kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (LAT 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

19Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3767-936/2014 ieškovas prašė pripažinti neteisėtu atsakovo vienašališką 2007 m. birželio 7 d. kredito sutarties Nr. LL 07/06/32D nutraukimą, pripažinti neteisėtu jo pagrindu antstolio vykdomą išieškojimo procesą ir nutraukti, ex officio atlikti visų kredito sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę ir visas sutarties sąlygas, kurios bus pripažintos nesąžiningomis, pripažinti negaliojančiomis ab initio, pripažinti kredito sutarties 10.1 punkto sąlygą negaliojančia ab initio ir jos pagrindu atsakovo atliktą vienašališką sutarties nutraukimą iki pagrindinio sutarties reikalavimo įvykdymo termino pradžios likus 4 metams pripažinti negaliojančiu, kredito sumos ir palūkanų grąžinimo terminą nustatyti 2021 metais. Nurodė, kad 2007 m. birželio 7 d. su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. LL 07/06/32D, kurios 2.2, 3, 4, 5, 7, 10, 12, 15 punktai yra nesąžiningi ieškovo atžvilgiu, pažeidžia jo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus, šios sąlygos nebuvo aptartos individualiai su ieškovu.

20Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti nesąžiningais atsakovo veiksmais sutarties sudarymo metu atsiradusias tik atsakovui naudingas sutarties sąlygas nebuvusiomis ir priimti sprendimą netaikyti nebuvusių sutarties sąlygų teisinių pasekmių – išieškojimo vykdymo procese – nuo 2016 m. kovo 31 d. antstolio I. G. vykdomų buto varžytynių, pripažinti nesąžiningais atsakovo veiksmais sutarties sudarymo metu atsiradusią sandorio dalį, pažeidžiančią imperatyvias CK ir CPK nuostatas, niekine ir priimti sprendimą netaikyti niekinės sandorio dalies teisinių pasekmių – išieškojimo vykdymo procese – nuo 2016 m. kovo 31 d. antstolio I. G. vykdomų buto varžytynių, kuriame ieškovas gyvena su dideliu neįgalumo lygį turinčia garbaus amžiaus motina. Ieškinyje ieškovas detalizuoja, jog prašo teismo pripažinti sutarties 10.1 ir 5.2 punktų sąlygas nebuvusiomis sutarties sudarymo metu, kadangi dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų šios sutarties sąlygos atsirado sutarties sudarymo metu.

21Abiem aukščiau nurodytais ieškiniais ieškovas siekė vykdymo proceso sustabdymo ir nutraukimo, todėl faktiškai tai yra pagrindinis abiejų ieškinių dalykas. Taip pat ieškovas šiais ieškiniais reikalavo 2007 m. birželio 7 d. kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-3767-936/2014 nagrinėjo minėtos kredito sutarties 10.1 ir 5.2 punktuose nustatytų sąlygų sąžiningumą, taip pat detaliai aptarė sutarties sudarymo aplinkybes: ieškovo ir atsakovo atstovų veiksmus, derinant sutarties tekstą, ieškovo darytus sutarties sąlygų pataisymus. Taigi, tiek kredito sutarties 10.1 ir 5.2 punktų sąlygų nustatymo bei įtraukimo į sutarties tekstą aplinkybės, tiek jų galimas nesąžiningumas buvo patikrintas civilinėje byloje Nr. 2-3767-936/2014. Nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat ginčija į 2007 m. birželio 7 d. kredito sutartį 10.1 ir 5.2 punktų sąlygų įtraukimo sąžiningumą.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio pareiškime ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo materialinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą (LAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (LAT 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-356/2008). Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, jog ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 3 straipsnis). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (LAT 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001, 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2005; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008).

23Ieškovas ginčydamas aptartų bylų tapatumą, teigia, jog nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas ir pagrindas suformuluotas pagal CK 1.67 straipsnio 2 dalį ir 1.138 straipsnio 2 dalį, o civilinėje byloje Nr. 2-3767-936/2014 įsiteisėjęs teismo sprendimas buvo priimtas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo suformuluoto pagal CK 6.188 straipsnį ir 1.138 straipsnio 5 dalį. Tačiau ieškovas šiuo atveju nurodo tik skirtingas teisės normas, taikytinas ieškovo pareikštam reikalavimui. Aukščiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 3 straipsnis). Taigi, šiuo atveju nėra reikšminga, jog pats ieškovas nurodo jo reikalavimo patenkinimui taikytinas skirtingas teisės normas, negu ieškinyje, pareikštame civilinėje byloje Nr. 2-3767-936/2014. Pats naujai pareikšto ieškinio tekstas bei suformuotas reikalavimas patvirtina, kad ieškovas vėl siekia to paties dalyko – išieškojimo proceso nutraukimo, tuo pačiu pagrindu, tai yra remdamasis kredito sutarties 10.1 ir 5.2 punktuose nustatytų sąlygų nesąžiningumu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareikštas ieškinys yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3767-936/2014.

24Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

25Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P.... 3. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovui dėl sutarties sudarymo teisėtumo. Taip... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė... 8. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta... 9. Teismui teikiamu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti nesąžiningais... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 13. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 14. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal... 19. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.... 20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti nesąžiningais atsakovo... 21. Abiem aukščiau nurodytais ieškiniais ieškovas siekė vykdymo proceso... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio pareiškime... 23. Ieškovas ginčydamas aptartų bylų tapatumą, teigia, jog nagrinėjamoje... 24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios... 25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį palikti...