Byla 2A-772-755/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjų Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų Danguolė Nijolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ir atsakovų E. J. bei A. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2074-452/2014 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovo E. J. 17850 Lt žalai atlyginti, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovui neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žalą priteisti subsidiariai iš atsakovo A. J., nustatant, kad ši pareiga pasibaigia, kai atsakovas E. J. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-10-06 kilusio gaisro metu visiškai sudegė jam kartu su bendraturčiu A. J. priklausantys statiniai – malkinė ir tvartas, esantys ( - ), ir namų apyvokos daiktai. Statiniai po ½ dalį priklauso abiems bendraturčiams. Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nustatė, kad gaisro kilimo priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi. 2011-02-23 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, kad gaisrą sukėlęs asmuo E. J., gim. 1996-08-16, neturi amžiaus dėl kurio subjektui galima baudžiamoji atsakomybė ir už jo elgesį atsako tėvai. Dėl gaisro ieškovas patyrė žalą, nes sudegė ½ dalis jam priklausančio pastato, 1750 Lt vertės, ir prie jo esantis 2008 metais pastatytas 27,3 kv.m ploto priestatas, kurį vertina 10000 Lt. Gaisro metu taip pat buvo visiškai sunaikintas ieškovo turtas: „Diuaro“ indas 2000 Lt vertės, 10 kubinių metrų malkų bendros 1000 Lt vertės, 5 tonos anglių 2550 Lt vertės, 1 m2 pjuvenų briketų 550 Lt vertės. 17850 Lt nuostolių dydis nurodytas sunaikinto turto rinkos kainomis. Gaisrą sukėlęs E. J. privalo atlyginti padarytą žalą, o kadangi jis yra nepilnametis, nuostolius privalo kompensuoti jo tėvas A. J..

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: priteisė iš E. J., o jam neturint pakankamai turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iš A. J., 5000 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2014-02-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 570 Lt bylinėjimosi išlaidas R. B. ir 18,62 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nustatant, kad ši A. J. prievolė baigiasi kai E. J. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti; priteisė iš R. B. 216 Lt bylinėjimosi išlaidas A. J. ir 47,88 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei; grąžino R. B. 26 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad gaisro ūkiniame pastate, esančiame ( - ), kilimo priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi. Sudegęs pastatas bendrąja dalinės nuosavybės teise priklausė A. J. ir R. B.. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK 2011-02-23 nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį, konstatuota, kad nustatytas gaisrą sukėlęs E. J., gim. 1996-08-16, nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad ieškovo turto sunaikinimas yra susijęs su atsakovo E. J. neteisėtais veiksmais. Ieškovas patikslinęs reikalavimą, nurodė, kad jam dėl kilusio gaisro padaryta bendra 17850 Lt žala. Pasak atsakovo A. J. padaryta žala yra ženkliai mažesnė nei nurodyta. Prašė atmesti reikalavimą dėl žalos priteisimo už sėklinimo indą, nes gaisravietėje tokio indo nebuvo, nesutiko su nurodytu sudegusių malkų, anglių ir briketų kiekiu bei jų įvertinimu. Ieškovas, grįsdamas sėklinimo indo „Diuro“ praradimą gaisro metu, nepateikė daikto buvimo fakto patvirtinančių įrodymų. Įvertinęs ieškovo teiginius, jog minėtas indas buvo pirktas už 4000 Lt, jo vertė buvo 2000 Lt, brangus daiktas buvo laikomas ūkiniame pastate, priešgaisrinės tarnybos pažymoje, ieškovo pretenzijoje dėl žalos atlyginimo šio daikto žuvimas nenurodytas, teismas ieškinį dalyje dėl minėto indo sunaikinimo laikė neįrodytu, todėl reikalavimą dalyje dėl 2000 Lt žalos priteisimo laikė nepagrįstu. Žalos dydį dėl kito sunaikinto turto ieškovas įrodinėjo Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2010-10-19 pažyma Nr. V4-1466 ir NT registro išrašu apie nekilnojamojo turto vertę. Nurodė, kad sudegusio ūkinio pastato vertė 1750 Lt, 2008 metais statyto pastato vertė 10000 Lt. Pagal Registrų centro išrašą, įvykio metu ieškovo nuosavybės teise registruotų pastatų vidutinė rinkos vertė 1263 Lt. Teismas laikė, kad neturi esminės reikšmės, jog sudegęs pastatas nebuvo įregistruotas kaip nuosavybės objektas. Atsakovai, nurodydami, jog ieškinio suma yra per didelė nepateikė savo žalos paskaičiavimo ir jį patvirtinančių įrodymų. Teismas kritiškai vertino liudytojų V. Š. ir P. L. parodymus dėl žalos dydžio, nes jie sudegusių malkų, anglių ir pjuvenų būvimą, jų kiekį, vertino po įvykusio gaisro. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2010-10-19 pažymoje Nr. V4-1466 nurodyta, kad sudegė pastatas ir jame buvę apie 10 t malkų, 5 t anglių, pjuvenų briketų bei namų apyvokos daiktai. Teismui nekėlė abejonių šių daiktų sąrašas, tačiau nelaikė pakankamu įrodymu sprendžiant dėl sudegusių daiktų kiekio ir vertės, nes pažymoje jis nurodytas yra tik apytikris, o vertė paskaičiuota pagal internete nurodytas pardavimo kainas. Teismas nenustatė, kad žala padaryta E. J. tyčiniais veiksmais, todėl, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį (jis niekur nedirba, jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, gaisro metu sudegė ir A. J. priklausanti ūkinio pastato dalis) laikė, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos dydį (CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d.). Atsakovas A. J. pripažino, kad ieškovui padaryta žala gali būti vertinama 5000 Lt. Teismas laikė nurodyto dydžio sumą protingu, būtinu ir teisingu nuostolių atlyginimu (CK 1.5 str., CPK 3 str.1d.). Ikiteisminis tyrimas pagal R. B. skundą dėl 2010-10-06 gaisro, kurio metu buvo padaryta žala, buvo baigtas ir priimtas nutarimas 2011-02-23. Nutarimo kopija tą pačią dieną buvo išsiųsta R. B., kuri tikėtina, kad gauta ne išsiuntimo dieną ir joje buvo nurodytas dėl gaisro kilimo kaltas asmuo E. J.. Nuo to momento ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo 2014-02-24 pareikštas ieškinys teismui neparleidus sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 1 d., 1.125 str. 8 d.). Žala buvo padaryta atsakovui E. J. būnant tėvų priežiūroje, todėl yra pagrindas nepilnamečio tėvui A. J. taikyti civilinę atsakomybę dėl netinkamos nepilnamečio asmens priežiūros (CK 6.276 str. 1 ir 2 d.). Atsakovas E. J. yra neįgalus, nedirba, mokosi Panevėžio profesinio rengimo centre, siekia įsigyti kirpėjo specialybę, savo pajamų ar turto neturi. Atsakovas A. J., kurio sutuoktinė mirusi, dirba ir gauna 1400 Lt, jo vardu registruotas turtas – ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ). Esant išdėstytoms aplinkybėms, 5000 Lt turtinę žalą priteisė iš atsakovo E. J., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamai žalai atlyginti, subsidiariai iš atsakovo tėvo A. J., nustatant, kad ši prievolė baigsis kai vaikas sulauks pilnametystės arba kai jis prieš pilnametystę įgis turtą arba uždarbį, kurio pakaks žalai atlyginti. Vadovaudamasis CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d., teismas priteisė 5 % dydžio metines palūkanas, o vadovaudamasis CPK 87 str., 93 str., ir bylinėjimosi išlaidas.

4Apeliaciniu skundu atsakovai A. J. ir E. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės 2014 m. liepos 9 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad sprendimo dalis dėl šalių teisinio kvalifikavimo, dėl civilinės atsakomybės už gaisro metu prarastą turtą neprisideda prie aiškaus teismo sprendimo priėmimo, paremta teismų praktika formuojama bylomis, kuriose faktinės aplinkybės nesutampa ir kuriose spręsti skirtingi teisės taikymo klausimai, negu šioje byloje. Dalyje dėl žalos dydžio teismas taikė CK 6.249 str. 1 d., kuris taikytinas tik tada, kai ieškovas nepajėgė tiksliai įrodyti žalos dydžio, panaudojęs visas leistinas įrodinėjimo priemones, todėl šiuo pagrindu visas ieškinys turėjo būti atmestas kaip neįrodytas. Teismas teisingai nustatė, kad viešame registre nurodyta statinio rinkos vertė yra 1263 Lt, ieškovas šios vertės nenuginčijo, pakeisdamas įrašą, todėl ji privaloma teismui sprendžiančiam žalos atlyginimo klausimą. Todėl teismas, priteisdamas 5000 Lt žalos atlyginimo, žalos dydžio nesumažino, o priteisė 4 kartus daugiau, negu galėtų priteisti. Teismo išaiškinimas, kad už savavališkos statybos objekto sunaikinimą atlyginama bendrais pagrindais ir tai išplaukia iš Konstitucijos 30 str. 2 d., yra ydingas. Konstitucija taikoma tiesiogiai tuomet, kai santykis nereglamentuotas įstatymu, žalos atlyginimo klausimai įstatymu sureguliuoti visiškai, todėl nebelieka pagrindo tiesioginiam Konstitucijos taikymui. Konstitucijos aiškinimas yra Konstitucinio Teismo, o ne pirmosios instancijos teismo kompetencija. Savavališka statyba yra neteisėtas veiksmas, neteisėtų veiksmų rezultatas teismo tvarka neginamas, neteisėtais veiksmais ieškovas negali remtis, todėl žala, padaryta savavališkos statybos objektui, neatlyginama. Asmuo savavališkai pasistatęs statinį į jį neįgyja nuosavybės teisių ir negali jų ginti. Savavališkos statybos objektas nėra civilinės apyvartos objektas, o nebūdamas apyvartoje jis negali turėti ir vidutinės rinkos vertės. Teismas abejotinos išvados nepagrindė nei teisės aktu, nei teismų praktika, konstatuotinas CPK 270 str. 4 d. 4 p. pažeidimas, o sprendimo dalis turi visus absoliutaus negaliojimo pagrindus (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teismas nenustatė ir nesant pateiktų įrodymų, negalėjo nustatyti žalos dydžio (CK 6.249 str. 1 d.). Teismas dalyje dėl ieškinio senaties taikymo paminėjo tik tai, kad ieškinys teismui pateiktas sekančią dieną po ieškinio senaties termino pasibaigimo. Ieškovas aplinkybės apie tai, kas padarė žalą, todėl 3 metų ieškinio senaties terminas praleistas ne viena diena, o keletą mėnesių. Kad sužinojo vėliau ieškovas neįrodė, nes apie tai, kas sukėlė gaisrą, tą pačią dieną sužinojo tiek ieškovas, tiek visas kaimas. Kreipdamasis į institucijas, ieškovas visur tiksliai nurodė kaltininką. Dėl šios priežasties ieškinio senaties termino eiga skaičiuotina nuo žalos atsiradimo momento, terminas praleistas, ieškovas jo atnaujinti neprašė ir teismas jo neatnaujino. Teismo išvada, kad galimai per dieną sprendimas ieškovo nepasiekė, yra tik prielaida, kuria teismas negali remtis (CPK 263 str.) ir tai yra esminis proceso pažeidimas.

5Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės 2014 m. liepos 9 d. teismo sprendimą dalyje dėl žalos dydžio, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 263 str. 1 d. reikalavimus, nes sprendimas dalyje dėl žalos dydžio yra netinkamai motyvuotas, netinkamai įvertinti įrodymai. Ieškovas pagrindė kiek vertas neįregistruotas pastatas, vertino pastatą 10000 Lt ir konkrečiai nurodė, kokios medžiagos reikalingos atstatymui, kiek tai kainuotų. Teismas, nors ir pripažinęs šias aplinkybes įrodytomis, pastato žalos dydžio visiškai nevertino, lyg jo ir nebūtų buvę. Teismas 2014-06-10 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir nustatė ieškovui terminą iki 2014-06-20 pateikti papildomus, nuostolius patvirtinančius įrodymus. Toks terminas buvo labai trumpas. Ieškovas nedelsiant kreipėsi pas sąmatininkus bei apie tai informavo teismą raštu ir prašė pratęsti terminą, tačiau teismas nelaikė būtina pratęsti terminą ir sprendimą priėmė nenustatęs teisingo žalos dydžio (CK 6.249 str. 1 d.) tik sutikdamas su minimalia 5000 Lt suma, kurią pripažino pats atsakovas E. J.. Už tokią sumą neįmanoma net dalinai atstatyti turtą, įvertinant viso turto apimtį. Turto apimtis neginčytinai nustatyta rašytine bylos medžiaga. Nepagrįsta teismo išvada, kad yra pagrindas mažinti žalos dydį. Atsakovas E. J. yra beveik pilnametis, mokosi, ketina įsigyti profesiją, dirbti, todėl jokie sunkūs padariniai jam neatsiras, o už savo neteisėtus veiksmus privalo visiškai atsakyti pagal įstatymą. Teismo sprendimas yra neteisingas, nes labiau yra apgintas ne nukentėjęs asmuo, o kaltininkas. Teismui patenkinus vos 5000 Lt sumos, liko neatskleista bylos esmė. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė ūkinio priestato objektinę sąmatą su paskaičiuotomis bendrastatybinių darbų kainomis, mechanizmų poreikiu, patvirtinančią, kad bendra vertė yra 10984 Lt.Sąmatiniuose paskaičiavimuose papildomos išlaidos nevertintos, nes darbai atliekami savo jėgomis ir samdant individualiai dirbančius statybininkus.

6Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas atsakovų apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo E. J. veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Skundo argumentai dėl šalių teisinio kvalifikavimo, civilinės atsakomybės už gaisro metu prarastą turtą kaip nereikalingos teismo sprendimo dalies, dėl žalos dydžio įrodinėjimo dėl savavališkos statybos vertinimo, dėl Konstitucijos normų aiškinimo, dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, yra asmeniniai atsakovų atstovo samprotavimai, prielaidos ir bendro pobūdžio teismo sprendimo kritika. Teismas pasisakė ieškinio senaties šioje byloje taikymo klausimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad jeigu atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, tarp jų ir dėl senaties termino atnaujinimo, turi taikyti ex officio. Apeliantų argumentai, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ne viena diena, o virš keturių mėnesių, visiškai nepagrįsti. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino.

7Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas keičiamas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl pagrindinių apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

9Kolegijos vertinimu pagrįstas ieškovo skundo motyvas, jog teismas netinkamai nustatė žalos dydį. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog CK 6.251 str. 2 d., suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Vienok tam , kad žalos atlyginimas galėtų būti mažinamas, pradžioje turėtų būti nustatytas padarytos žalos dydis. Tik tą padarius, galima spręsti apie mažinimo pagrindus bei mastą.

10Dėl pasakyto kolegija tikrina bylos duomenis apie sunaikinto turto apimtį bei jo vertę.

11CPK nustato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis šios grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus kai remiamasi aplinkybėmis, kurio pagal CPK taisykles įrodinėti nereikia( CPK 178 str.).Teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, buvusių įrodinėjimo objektu, vadovaudamasis įstatymais ( CPK 185 str.). Įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra šalies parodymai. Joje esantys faktiniai duomenys yra įrodymai ir jie vertinami kartu su kitais įrodymais, kurie neturi išankstinės ar padidintos įrodomosios galios (CPK 185 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009). Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 str., kasacinis teismas suformulavo tokias esmines nuostatas, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas; kad teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; kad teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (CPK 159 str., 179 str.1 dalis, 225 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

12Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringi įrodymai, kurie protingai sukelia rimtų abejonių ir trukdo teismui įsitikinti fakto tikrumu, teismas turi išnaudoti prieštaravimų pašalinimo galimybes per įrodinėjimo naštos patikslinimą, išaiškinimus, o po to įvertinti įrodymų visumą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą, teisę ir nurodytą teismų praktiką nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti, bet esminiai prieštaravimai turi būti pašalinti ar įtikinamai paaiškinti.

13Kolegija sutinka su teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, jog gaisro metu sudegė Diuaro indas.Pastebima, jog tuoj po gaisro ir vėliau ieškovas neteigė, kad toks indas buvo sunaikintas. Kai kurios šio indo dalys yra metalinės, tad tikėtina, jog šie indo elementai būtų išlikę ir po gaisro, bet tokių įrodymų nepateikta. Ieškovas nurodė, jog indą laikė paslėptą po kitais ūkio daiktais, anksčiau yra pasitaikę vagysčių, todėl neatmestina tikimybė, jog toks indas prarastas ne dėl gaisro.Pastebima, jog ieškovas neteikė įrodymų dėl indo įsigijimo ir jo vertės.

14Sprendime nurodoma, jog sudegusių malkų, anglių , pjuvenų briketų kiekis ir vertė yra apytiksliai ir nenurodė kokius kiekio ir vertę laiko teismo nustatytais. Kolegijos vertinimu teismui nebuvo priežasčių abejoti dėl ieškovo nurodytų sunaikinto kuro kiekio, nes šį kiekį ieškovas nurodė tiek teikdamas pareiškimą tuoj po gaisro, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ieškinyje ir viso proceso metu. Ieškovo paaiškinimo kaip vieno iš įrodymų kiti bylos įrodymai nepaneigia. Nenustatyta priežasčių dėl kurių būtų galima spręsti, jog ieškovas turi interesą klaidingas nurodyti šias aplinkybes. Buvus malkų ir anglių iš esmės neneigia ir atsakovai, nurodydami, jog jų buvo mažiau, bet konkretaus kiekio jie negalėjo nurodyti. Pastebima, jog tuoj po gaisro sudarant aktą dėl kilusio gaisro jame nurodyta, jog sudegė apie 10 kub.m. malkų, anglių apie 5 tonos, pjūvenų briketai, o aktą pasirašė, tuo patvirtindami jo turinio tikslumą, atsakovas A. J. ir V. J.( b.l.70).

15Dėl pasakyto kolegija sprendžia, jog įrodyta, jog gaisro metu sudegė 10 kubinių metrų malkų, 5 tonos anglių, 1 m3 pjuvenų briketų.

16Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai kiek jis sumokėjo už sudegusį kurą, bet į bylą buvo pateikti įrodymai apie tokio kuro rinkos kainas ir jų pagrindu teismas galėjo spręsti dėl padarytos žalos dydžio. Ieškovas pateikė viešai skelbiamus duomenis apie beržinių 10 m3 ertmetrių kainą- 1000 Lt, akmens anglies kainą- 1 tona 510 Lt,pjuvenų briketų kainą- viena pakuotė 550 Lt ( b.l.26-28).

17Pagal CK 6.249 str.5 d. žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Nėra procedūrinių kliūčių vertinti paskelbtus dydžius kaip tokio kuro rinkos vertės įrodymus ir jais, nustatant turto vertę, remtis. Tokiu būdu sunaikinto kuro vertė ir tuo pačiu žalos dydis toje dalyje nustatomas 4100 Lt (1000 Lt + (5t.x510)+550 Lt).

18Nepagrįstas atsakovų skundo teiginys, jog sudegusio priestato vertė apskritai neturi būti atlyginama, nes priestatas savavališkas. CK 6.249 str.1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249 str.1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, vertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 str.1 d., turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.),pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 str.), o teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 str.2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009, išaiškino, kad CK 6.249 str. 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai rodyti, jų dydį nustato teismas, reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t.y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųs skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, išaiškino, kad taisyklė, kad nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti, atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (Principles of European Tort Law; www.egtl.org). Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2010).

19Šiuo atveju kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog savavališkos statybos faktas nėra kliūtis reikalauti žalos atlyginimo. Nekilnojamojo daikto kūrimas (formavimas) nesilaikant nustatytos tvarkos, daiktinių teisių į jį neįregistravimas yra trukdžiu naudotis daiktinėmis teisėmis į daiktą pilna jų apimtimi, pvz. tokį turtą perleisti, bet tai savaime nepanaikina asmens teisės į tokio turto sunaikinimu, sugadinimu ir pan. padarytos žalos atlyginimą, asmuo turi pagrindą reikalauti atlyginti tokio turto kūrimui patirtų ir įrodytų medžiagų vertę. Vienok, kaip ir kuro vertės nustatymo atveju, teismas nenustatė kokią konkrečią žalą patyrė ieškovas, nors pagrįstai nurodė, jog šaliai negalinti tiksliai įrodyti nuostolių dydžio tai pagal CK 6.249 str.1 d. tą turi padaryti teismas.

20Pastebima, jog ieškovas priestato sunaikinimu padarytos žalos dydį pirmos instancijos teisme įrodinėjo tik savo aiškinimais.Teismas pagrįstai nurodė pateikti papildomus žalos dydžio įrodymus, bet iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas jų nepateikė ir, kolegijos vertinimu, nurodė pagrįstas to priežastis- per trumpas laiko tarpas sąmatų parengimui, specialistų užimtumas. Nepaisant to, teismas baigė bylos nagrinėjimą be šių įrodymų ( sąmatų), nors ieškovas siekė juos surinkti ir pateikti teismui. Sąmata pateikta apeliacinės instancijos teismui ir, kolegijos nuomone, nesant abejonių dėl jos pateikimo tikslingumo, ji pridėtina prie bylos kaip įrodymas ir vertintina kaip vienas iš žalos dydį patvirtinančių įrodymų.

21Kolegijos vertinimu pakanka įrodymų žalos dydžiui konstatuoti. Nėra ginčo dėl priestato pastato gabaritų( išlikę pamatai), naudotų medžiagų ( konstruktyvas iš medienos, sienos iš lentų, šiferis, medinės durys), statybos laiko- apie 2008 m. Ieškovas priestate laikė gyvulius, todėl tikėtina, jog statinys buvo šiltintas, šio ieškovo teiginio atsakovai neginčijo. Įvertinant sąmatos duomenys, sprendžiama, jog priestato statybai panaudota medžiagų už 8075,66 Lt ( 6673,66 Lt+1402 Lt PVM nuo medžiagų) ( b.l.123-124).

22Kadangi ,kaip nustatyta, priestato statyba savavališka, nėra teisinio pagrindo reikalauti jo statybos darbų apmokėjimo išlaidų. Savavališkai, nesilaikant įstatymu nustatytos tvarkos įsirengdamas priestatą, ieškovas prisiėmė išlaidų darbams neatlyginimo riziką, nes suprato, jog leidimo statybai gali ir negauti, o tokiu atveju statybos darbų negalima bus atlikti ir išlaidų jiems nepatirs. Tą ignoruodamas, jis rizikavo dėl galimai neigiamų pasekmių, kad jo teisės nebus ginamos ( CK 1.137 str.).Be to, pastebima, jog ieškovas, teigdamas turėjęs darbų pamokėjimo išlaidų, konkrečių jų dydžio įrodymų, apart lokalinės sąmatos, kuria apskaičiuoja tikėtinas išlaidas, teismui nepateikė.

23Skunduose nekeliamas klausimas dėl teismo išvadų apie kitų sudegusių statinių vertės 1263 Lt teisingumo , todėl kolegija jų neanalizuoja.

24Taigi, apibendrinant kolegija daro išvadą, jog ieškovas įrodė gaisro metu patyręs mažiausia 13438,66 Lt ( 4100 Lt +8075,66 Lt+1263 Lt ) žalą.

25Atsakovai nepagrįstai kritikuoja teismo išvadas, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino.

26Pagal CK 1.127 str.1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.Pirmos instancijos teismas kolegijos vertinimu padarė teisingą išvadą, jog termino pradžia laikytina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą E. J. atžvilgiu tikėtina gavimo diena, nes tik šiame dokumente jis nurodytas kaip sukėlęs gaisrą asmuo. Atsakovų teiginiai ,jog ieškovas iš karto žinojo kas kaltininkas, visas kaimas tą žinojo, bylos įrodymais nepagrįsti. Priešingai šiam teigimui iš ieškovo paaiškinimo dėl įvykio aplinkybių matyti, jog jis tik darė prielaidą dėl to, jog gaisrą sukėlė E. J. ( b.l.71). Ieškinys teismui pateiktas 2014-02-24, pirmadienį. Skaičiuojant 3 metų senaties terminą nuo nutarimo surašymo dienos 2011-02-23, terminas baigtųsi 2014 m. vasario 23 d.- sekmadienį. Kadangi termino pabaiga yra ne darbo diena, paskutinė termino diena yra sekanti po nedarbo dienos einanti darbo diena, t.y. pirmadienis ( CK 1.121 str.).Šią dieną ieškinys ir buvo teismui pateiktas.

27Kolegijos vertinumu, netgi ir skaičiuojant ieškinio senaties terminą nuo gaisro dienos ir tokiu atveju konstatavus ieškinio pateikimą teismui terminui pasibaigus, būtų pagrindas jį kaip praleistą dėl svarbių priežasčių atnaujinti CK1.131str. numato, jog kai teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

28Ieškovas nurodo, jog iš karto nesikreipė į teismą, nes dėl žalos atlyginimo tarėsi su A. J. ir šis teigė žalą atlyginsiąs, mirus kaimyno žmonai , atsižvelgdamas į sudėtingas atsakovų šeimynines aplinkybes, vėlgi neskubėjo teikti ieškinio, o jį pateikė kai A. J. ėmė neigti žalos atlyginimą, iki gavo 2011-02-23 nutarimą konkretus gaisro kaltininkas buvo tik spėjamas. Kolegijos vertinimu, abejoti tokiu ieškovo paaiškinimu pagrindo nėra, nurodytos priežastys vertinamos svarbiomis ir pateisinančios termino praleidimą.

29CK 6.251 str.1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų-visiško nuostolių atlyginimo principas, taip pat numatyta galimybė nustatyti šio principo išimtį. Tokią išimtį nustato CK 6.251 str.2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu, o ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi aptariama teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, tai ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008).

30Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog išimtinais atvejais galimas , jeigu visiško nuostolių atlyginimo atveju atsakovui ar kitiems asmenims kiltų labai sunkių pasekmių, žalos atlyginimo mažinimas. Vienok, kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo tiek ženkliam žalos dydžio mažinimui. Mažinimo reikalingumą teismas grindė E. J. neįgalumo faktu, pajamų ir turto neturėjimu, A. J. gaunamų pajamų dydžiu-1400 Lt, faktu, jog sudegė ir jo ūkinis pastatas. Priešingai pirmos instancijos teismo išvadai, E. J. gauna nuolatines pajamas-beveik 300 Lt našlių arba našlaičių kasmėnesinę pensiją ( teismo gauta informacija iš viešų registrų , CPK 179 str.). Kolegija iš esmės sutinka su ieškovo skundo argumentais, jog labai sunkių padarinių atsiradimas atsakovams yra hipotetinis. E. J. mokosi, siekia įgyti specialybę, jo pajamų ateityje dydis nežinomas, tad dar nėra pagrindo išvadai apie labai sunkių pasekmių galimą atsiradimą . A. J. irgi gauna periodines pajamas, turi nekilnojamojo turto, nėra duomenų, jog būtų socialiai remtinu. Apibendrinant pasakytą, priežastimi nukrypti šiuo atveju nuo visiško nuostolių atlyginimo principo yra tai jog buvo sunaikinta ir dalis A. J. turto, žala padaryta nepilnamečio veiksmais, kurių vaiko tėvas tiesiogiai kontroliuoti negalėjo. Dėl pasakyto atlygintinos žalos dydis mažinamas ¼ dalimi iki 10079 Lt (13438,66 Lt-(13438,66 :4).

31Pakeičiant teismo sprendimą perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos.

32Ieškovo apeliacinis skundas tenkintas dalinai- prašant papildomai priteisti 12850 Lt, teismas papildomai priteisia 5079 Lt, taigi apeliacinis skundas patenkintas 40 proc. Atsižvelgiant į šią proporciją, ieškovui iš atsakovo A. J. priteisiama 154,40 Lt ( 386 Lt x 40 proc.) jo sumokėto pateikiant apeliacinį skundą žyminio mokesčio ir 120 Lt ( 300 Lt x 40 proc.) advokato teisinės pagalbos parengiant šį skundą išlaidų.

33Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykius, paskirstomos bylinėjimosi pirmos instancijos teisme išlaidos. Viso ieškinys patenkintas 56 proc., atmesta 44 proc. Dėl pasakyto atsakovai turi atlyginti ieškovui 302,37 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio bei 840 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškovas patyrė 500 Lt išlaidų rengiant lokalinę sąmatą

34( b.l.126). Šis įrodymas buvo priimtas, jis vertintas kaip reikšmingas sprendžiant dėl žalos dydžio. Pagal minėtą proporciją iš atsakovo priteistina 280 Lt ( 500 Lt x 56 proc.) šių išlaidų atlyginimas.Taigi,viso ieškovui priteistina 1696,77 Lt bylinėjimosi išlaidų

35( 154,4+120+302,37+840+280).Tuo pačiu ieškovas A. J. turi atlyginti 44 proc. šio patirtų atstovavimo išlaidų – 132 Lt ( 300 Lt x 44 proc.).

36Nesant įstatyminių draudimų dėl įskaitymų atlikimo, proceso ekonomiškumo tikslu, įskaitant abipusius vienarūšius mokėjimus iš atsakovo ieškovui viso priteistina 1564,77 Lt

37( 1696,77-132 Lt).

38Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmos instancijos teisme buvo 74 Lt. Jos tarp šalių paskirstomos pagal aukščiau aptartą santykį – iš ieškovo valstybei priteistina 32,56 Lt, iš atsakovo 41,44 Lt. Kadangi valstybė turi sugrąžinti ieškovui 26 Lt permokėto žyminio mokesčio, atliekamas mokėjimų įskaitymas ir iš jo valstybei turėtų būti priteista 6,56 Lt

39( 32,56 Lt – 26 Lt) .Kadangi priteistina suma neviršija 10 Lt, ji iš šalies nepriteisiama.

40Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str.1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

41ieškovo apeliacinį skundą tenkinti dalinai, atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

42Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą civ.byloje Nr.2-2074-4522014 pakeisti, jo rezoliucinės dalies trečią ir ketvirtą dalis panaikinti, o antrą dalį išdėstyti taip:

43Priteisti iš E. J., asmens kodas ( - ) o jam neturint pakankamai turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iš A. J., asmens kodas ( - ) 10079 Lt (dešimt tūkstančių septyniasdešimt devynis) ( 2919,08 euro) turtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2014-02-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1564,77 Lt

44( 453,19 euro) bylinėjimosi išlaidas R. B., asmens kodas ( - ) ir 41,44 Lt ( 12 eurų ) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nustatant, kad ši A. J., asmens kodas ( - ) prievolė baigiasi kai E. J., asmens kodas ( - ) sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

45Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu.

1. Panevėžio apygardos teismo teisėjų Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 2. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo E. J. 17850 Lt žalai atlyginti, 5 %... 3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį... 4. Apeliaciniu skundu atsakovai A. J. ir E. J. prašo panaikinti Panevėžio... 5. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės 2014... 6. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas atsakovų apeliacinį... 7. Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, atsakovų apeliacinis skundas... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Kolegijos vertinimu pagrįstas ieškovo skundo motyvas, jog teismas netinkamai... 10. Dėl pasakyto kolegija tikrina bylos duomenis apie sunaikinto turto apimtį bei... 11. CPK nustato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis šios grindžia savo... 12. Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens... 13. Kolegija sutinka su teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, jog gaisro metu... 14. Sprendime nurodoma, jog sudegusių malkų, anglių , pjuvenų briketų kiekis... 15. Dėl pasakyto kolegija sprendžia, jog įrodyta, jog gaisro metu sudegė 10... 16. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai kiek jis sumokėjo už sudegusį kurą,... 17. Pagal CK 6.249 str.5 d. žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias... 18. Nepagrįstas atsakovų skundo teiginys, jog sudegusio priestato vertė... 19. Šiuo atveju kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog... 20. Pastebima, jog ieškovas priestato sunaikinimu padarytos žalos dydį pirmos... 21. Kolegijos vertinimu pakanka įrodymų žalos dydžiui konstatuoti. Nėra ginčo... 22. Kadangi ,kaip nustatyta, priestato statyba savavališka, nėra teisinio... 23. Skunduose nekeliamas klausimas dėl teismo išvadų apie kitų sudegusių... 24. Taigi, apibendrinant kolegija daro išvadą, jog ieškovas įrodė gaisro metu... 25. Atsakovai nepagrįstai kritikuoja teismo išvadas, kad ieškovas nepraleido... 26. Pagal CK 1.127 str.1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į... 27. Kolegijos vertinumu, netgi ir skaičiuojant ieškinio senaties terminą nuo... 28. Ieškovas nurodo, jog iš karto nesikreipė į teismą, nes dėl žalos... 29. CK 6.251 str.1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės... 30. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog išimtinais... 31. Pakeičiant teismo sprendimą perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos.... 32. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintas dalinai- prašant papildomai priteisti... 33. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykius, paskirstomos... 34. ( b.l.126). Šis įrodymas buvo priimtas, jis vertintas kaip reikšmingas... 35. ( 154,4+120+302,37+840+280).Tuo pačiu ieškovas A. J. turi atlyginti 44 proc.... 36. Nesant įstatyminių draudimų dėl įskaitymų atlikimo, proceso ekonomiškumo... 37. ( 1696,77-132 Lt).... 38. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmos instancijos teisme buvo 74... 39. ( 32,56 Lt – 26 Lt) .Kadangi priteistina suma neviršija 10 Lt, ji iš... 40. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str.1 dalies 3 punktu, teismas... 41. ieškovo apeliacinį skundą tenkinti dalinai, atsakovų apeliacinį skundą... 42. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą civ.byloje... 43. Priteisti iš E. J., asmens kodas ( - ) o jam neturint pakankamai turto ar... 44. ( 453,19 euro) bylinėjimosi išlaidas R. B., asmens kodas ( - ) ir 41,44 Lt (... 45. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu....