Byla 2S-353-227/2012
Dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-980-452/2012 pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui D. K., institucijai, teikiančiai išvadą, - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui priteisimo ir

Nustatė

2ieškovė V. N. prašė nustatyti, kad atsakovas D. K. yra N. N., gim. 2011-03-19, tėvas ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo vaiko gimimo dienos iki jo pilnametystės. Nurodė, kad iš pradžių su atsakovu žadėjo sukurti šeimą, visi kartu gyveno. Tačiau laikui bėgant santykiai ėmė blogėti. Atsakovui palikus ieškovę, sūnaus jis nė karto, t. y. nuo pat jo gimimo, neaplankė, jokio materialinio išlaikymo neskiria.

32012-04-03 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo D. K. turtui (6 000 Lt sumai) – įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisių perleidimo draudimą. Nurodė, jog atsakovas turi 2 ha žemės sklypą, turi namą, tik nežino, ar namas yra jo vardu, be to, turėjo traktorių, bet draugui užrašė.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, jog vien tik ieškinio dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo pareiškimas, nesant kitų aplinkybių, galinčių kelti grėsmę ieškovės ar jos vaiko turtiniams interesams, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, jog ieškovė prašyme nurodytų aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė.

5Atskiruoju skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutarties dalį, kuria atmestas jos prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad atsakovas, gavęs ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pardavė jam priklausantį traktorių. Teisminis procesas gali užsitęsti, todėl yra pakankamai realu, kad atsakovas per šį laiką parduos ir visą ar didžiąją dalį jam priklausančio turto (iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui priklauso dalis namo ir žemės sklypas). Teismui patenkinus ieškinį, sprendimo įvykdymas akivaizdžiai pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas savo nepilnamečio vaiko materialiai neišlaiko nuo pat gimimo. O būtent – teismui patenkinus ieškinį, sprendimo priėmimo dieną atsakovo įsiskolinimas nepilnamečio vaiko išlaikymui siektų daugiau nei 5 000 Lt (išlaikymas nuo 2011-03-19 iki 2012-03-19 sudaro 4 800 Lt). Akivaizdu, kad išieškoti tokio dydžio sumą iš atsakovo būtų realu tik jeigu jis turėtų pakankamai turto. Atsižvelgtina ir į tai, kad prieštaravimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu nepareiškė net atsakovo atstovas.

6Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Teigia, jog ieškovė nurodo neteisingas aplinkybes, kadangi nėra jokios pagrįstos grėsmės, kad teismo tvarka patvirtinus atsakovo tėvystę, jis pradės slapstytis ar kitokiu būdu vengs išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju civilinio proceso normos taip pat numato išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka būdus ir priemones, kurios pakankamai efektyviai gali užtikrinti tinkamą išlaikymo išieškojimą nepilnamečiui vaikui. Tokiu būdu, nėra jokio pagrindo atsakovo turto atžvilgiu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

7Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

8Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

9Bylos duomenimis, ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui D. K. priklausančiam turtui 6 000 Lt sumai, motyvuodama tuo, kad atsakovas, gavęs ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, jau pardavė jam priklausantį traktorių.

10Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).

11Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėtina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vien tik ieškinio dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo pareiškimas, nesant kitų aplinkybių, galinčių kelti grėsmę ieškovės ar jos vaiko turtiniams interesams, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė teiginio, kad atsakovas, gavęs ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pardavė jam priklausantį traktorių, įrodymais nepagrindė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad būtent tai vienas iš motyvų, dėl kurio pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė atskirajame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas , spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatsižvelgė į jos nurodytą aplinkybę- traktoriaus pradavimą, jokių įrodymų patvirtinančių jos teiginį- turto pardavimą taip pat nepateikė. Prašymo išreikalauti jai reikalingus įrodymus, jeigu tokių ji pati neturi galimybės gauti, nepateikė. Teismo vertinimu, vien teiginiai apie tai, kad šioje byloje teisminis procesas gali užsitęsti, todėl yra pakankamai realu, jog atsakovas per šį laiką parduos ir visą ar didžiąją dalį jam priklausančio turto, nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovas ėmėsi ar ketina imtis pastarųjų veiksmų. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-990/2010).

12Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ir apeliantės nurodoma aplinkybė, kad prieštaravimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu nepareiškė ir atsakovo atstovas. Kaip matyti, 2012-04-03 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nedalyvavo (prašė parengiamąjį teismo posėdį pravesti be jo), jo atstovas advokatas paaiškino, kad negali pasakyti, ar atsakovas neprieštaraus, jeigu teismas nuspręs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti (b. l. 37-38).

13Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai