Byla 2-3326-798/2015
Dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB Intractus

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, Loretai Andriulaitytei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Eligijui Vinckui, atsakovo AB DNB banko atstovui advokato padėjėjui Vaidui Jurgelioniui, antstolės V. Meškauskienės atstovei R. T., trečiojo asmens UAB Intractus atstovei advokato padėjėjai Sonatai Kavaliauskaitei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovams AB DnB bankui, antstolei Virginijai Meškauskienei dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB Intractus,

Nustatė

5Ieškovas G. P. (toliau ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-6), prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų AB DnB banko ir antstolės Virginijos Meškauskienės ieškovui 255 753 Lt, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodo, kad 2008-03-27 tarp ieškovo ir atsakovo AB DnB banko (toliau atsakovas arba bankas ) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-2414-2008-3, kuria bankas suteikė ieškovui 112 951,80 Eur dydžio kreditą. Šios kreditavimo sutarties sąlygos buvo keistos 2009-05-08 susitarimu Nr. K-2414-2008-3/1. Suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas gyvenamosios paskirties buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniuje bei 1/26 dalimi iš 728,03 kv. m., aikštelės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), Vilniuje hipoteka. 2010-01-18 raštu Nr. 30.58.17/412 atsakovas pranešė ieškovui, kad pradelsta mokėti kredito dalis sudaro 723,92 Eur, palūkanos 1711,27 Eur, delspinigiai 132,50 Eur, todėl ieškovui per 10 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos neįvykdžius minėtų finansinių įsipareigojimų, atsakovas kitą dieną po aukščiau minėto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutraukia kreditavimo sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto turto. Vėliau joks atskiras pranešimas dėl sutarties nutraukimo ieškovui nebuvo pateiktas, nors ieškovas dvejus metus Kreditavimo sutartį vykdė be jokių įsiskolinimų, kas mėnesį sumokėdamas bankui visas pagal banko atsiųstus įmokų mokėjimų grafikus ieškovui priklausančias mokėti sumas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010-02-18 nutartimi Nr. I-234/2010 įkeistas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, o 2010-04-22 nutartimi Nr. I-234V/2010 buvo nutarta iš ieškovo ne ginčo tvarka išieškoti 122 211,14 Eur skolą, priverstinai parduoti iš varžytinių ieškovo turtą – butą ir 1/26 dalį aikštelės. Vykdydama šią nutartį antstolė V. Meškauskienė (toliau atsakovė arba antstolė) 2010-08-24 areštavo minėtą ieškovo turtą, nurodžiusi tik buto vertę – 300 000 Lt. Antstolė šio turto rinkos vertės nustatymui ekspertizės nepaskyrė. 2011-02-22 turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 0015/10/03092 parduotas pirkėjui UAB Intractus (toliau tretysis asmuo) už 185 400 Lt. Turto pardavimo iš varžytinių aktas 2011-04-04 patvirtintas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo. Tretysis asmuo iš varžytinių įsigytą butą pagal 2012-09-25 pirkimo pardavimo sutartį pardavė už 257 000 Lt.

7Ieškovo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė kreditavimo sutartį. Šiuo atveju nebuvo pagrindo teigti, kad laikinai atsiradęs nevisiškas kreditavimo sutarties nuostatų vykdymas suponuotų prielaidas bankui tikėtis, jog ieškovas sutarties nuostatų neįvykdys ir ateityje, kadangi nuo 2008-03-27 iki įsiskolinimo susidarymo iš esmės be jokių žymesnių pažeidimų nuolat vykdė savo įsipareigojimus. Nuo 2008-03-28 iki 2013-04-08 ieškovas sumokėjo: palūkanų 2125,80 Eur, kredito 51 782,26 Eur. Ieškovas nei raštu, nei žodžiu niekada nėra teigęs ar kaip nors kitaip nurodęs, ar juo labiau atlikęs veiksmus, iš kurių būtų galima daryti prielaidas, kad ieškovas iš viso neketina ar negalės grąžinti kredito sumos. Tam tikri mokėjimų bankui sutrikimai nebuvo įtakoti ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo. Iki pat 2010 m. ieškovas tinkamai vykdė kreditavimo sutartį, todėl negalima teigti, kad bankas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Ieškovo vertinimu, šiuo atveju tarpinių kredito terminų praleidimas nelemia banko, kaip kredito įstaigos, intereso prievolėje praradimo, t.y. intereso gauti palūkanas ir kredito grąžinimą, kadangi už tarpinių mokėjimų praleidimą yra taikomos atitinkamos sankcijos, kompensuojančios kreditoriaus nuostolius. Ieškovas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo patyrė didelių nuostolių, kuriuos sukėlė priverstinis nekilnojamojo turto realizavimas. Ieškovas ne tik prarado gyvenamąjį būstą, už kurį sumokėjo 380000 Lt, taip pat bankui grąžino dalį 51782,26 Eur (178793 Lt) kredito, bet vis dar yra skolingas bankui 255753 Lt.

8Su banku buvo sudaryta gyvenamojo būsto įsigijimo Kreditavimo sutartis. Būstas buvo įgytas su tikslu tenkinti ieškovo asmeninius, šeimos ir namų ūkio poreikius, t.y. gyventi įsigytame būste. Dėl šių priežasčių kreditavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Nagrinėjamu atveju kreditavimo sutartis yra ilgalaikė, galutinis kredito grąžinimo terminas yra 25 metai, kreditas turi būti grąžinamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį, todėl kreditavimo sutarties 46.1 p. laikytinas pažeidžiančiu šalių interesų pusiausvyrą ieškovo nenaudai. Tokiu būdu ieškovas nepadarė jokio kreditavimo sutarties pažeidimo, kurį būtų galima laikyti esminiu ir kuris būtų pagrindu šią sutartį nutraukti. Dėl šių aplinkybių, ieškovas prašo pripažinti, kad kreditavimo sutarties (su visais vėlesniais pakeitimais) nutraukimas yra negaliojantis ab initio. Taip pat bankas privalo atlyginti nuostolius.

9Vykdant skolos išieškojimą turto vertė buvo nustatyta pagal banko nurodytą kainą 300 000 Lt, tačiau į šią vertę nebuvo įtraukta 1/26 aikštelės. Antstolė 2010-10-07 nutarė paskelbti įkeisto turto pirmąsias varžytines, nustatė varžytinių pradžios datą 2010-11-18 ir nustatė pradinę parduodamo turto iš pirmųjų varžytinių kainą 240 000 Lt. 2010-11-18 patvarkymu antstolė paskelbė varžytines neįvykusiomis, o 2010-12-30 paskelbė antrąsias varžytines, nustačiusi parduodamo turto iš antrųjų varžytinių kainą 180 000 Lt. 2011-02-22 antstolė surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriame konstatavo, jog įkeistą turtą pardavė UAB Intractus už 185 400 Lt. Visi minėti patvarkymai ieškovui nebuvo įteikti. Tokiu būdu antstolė visiškai neatsižvelgė į ieškovo nuomonę, jo neinformavo ir nesuteikė galimybės pateikti prieštaravimus dėl turto vertės. Visi pranešimai apie vykdymo veiksmus buvo įteikiami ne asmeniškai ieškovui, o jo buvusiai sutuoktinei I. P., su kuria santuoka nutraukta dar 1998-08-04, arba nepilnamečiam ieškovo sūnui D. P.. Ieškovas nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. kovo mėnesio deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyveno, nes darbo reikalais buvo išvykęs į Biržus ir apie vykdymo veiksmus sužinojo tik grįžęs į Vilnių. Buvusi sutuoktinė apie vykdymo veiksmus ieškovo taip pat neinformavo. Tokie antstolės veiksmai akivaizdžiai laikytini veikimu ultra vires, kadangi ieškovas neturėjo galimybės iki varžytinių pradžios pats surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją ir net nebuvo informuotas, kad turtas parduodamas už labai mažą kainą. Be to, už šią kainą buvo parduotas ne tik butas, bet ir 1/26 dalis aikštelės, kuri nebuvo įvertinta nei banko, nei pačios antstolės.

10Nustačius, kad ginčo turtas buvo parduotas už nepagrįstai žemą kainą – 185 400 Lt, kuri yra daugiau kaip 30-40 proc. mažesnė negu turto rinkos kaina, laikytina, jog toks kainų skirtumas esmingai mažesnis. Tad parduodant turtą per žema kaina buvo pažeistos ieškovo teisės. Be to, neinformavus ieškovo, buvo suvaržyta ir apribota galimybė skųsti antstolės veiksmus. Antstolės veiksmai apsunkino galimybę surasti ir pasiūlyti pirkėją už didesnę kainą. Ieškovo manymu, svarbi aplinkybė, kad turtą iš varžytinių įgijo UAB Intractus, kurio steigėjas yra atsakovas.

11Tokiu būdu susiklostė situacija, jog žala kilo dėl atsakovų bendrų veiksmų, nes kiekvienas iš atsakovų prisidėjo prie žalos atsiradimo. Banko vienašališkas kreditavimo sutarties nutraukimas ir antstolės neteisėti vykdymo veiksmai parduodant ieškovo turtą yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo patirta žala ir atsiradę padariniai nėra nutolę nuo neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl atsakovai turi atsakyti solidariai.

12Atsakovė antstolė V. Meškauskienė atsiliepime į ieškinį (t. 2, b.l. 69-71) prašo ieškinį atmesti.

13Nurodo, kad bankas antstolei pateikė vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį dokumentą išieškoti skolą, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, kuris yra nepanaikintas ir nenuginčytas. Vykdymo procese 2010-08-24 patvarkymas Nr. 0015/10/03092-1H, 2010-08-24 Turto arešto aktas ir 2010-08-23 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo išsiųsti ir įteikti 2010-08-30 ieškovui asmeniškai vykdomajame dokumente nurodytu adresu, tai yra ( - ), Vilnius, tačiau ieškovas dėl neaiškių priežasčių nesiėmė aktyvių veiksmų ir nebendradarbiavo su antstole. Visi procesiniai dokumentai, informuojantys apie vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus, buvo siunčiami skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos bei vykdomajame rašte nurodytu adresu. Ieškovas pats nurodo, kad jam siunčiami dokumentai įteikti buvusiai sutuoktinei ir sūnui, tačiau nutyli, jog pirminius procesinius dokumentus jis gavo asmeniškai. Ieškovas taip pat nutyli dėl kokių priežasčių išvykęs kitu adresu neinformavo nei atsakovo, nei antstolės.

14Ieškovas nepagrįstai susieja galimybę pasiūlyti pirkėją su nežinojimu apie varžytinių pradžią, nes tokia skolininko teisė egzistuoja net iki varžytinių pradžios.

15Įkeistas turtas buvo įkainotas atsižvelgiant į visumą veiksnių, turinčių įtakos įkeisto turto vertei – į nekilnojamojo turto pasiūlą ir paklausą. Turto arešto akte nurodyta objekto, tai yra buto kartu su parkingo vieta, bendra 300 000 Lt kaina. Turto arešto akte nurodyta objekto vertė pinigais, o ne daikto vertė kaip nurodo ieškovas. Ieškovas nepateikė nei nuomonės, nei prašymų, nei prieštaravimų dėl nustatytos įkeisto turto bendros kainos. Ieškovas nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad įkeistas turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą, nei jis buvo įkainotas 2010-08-24 turto arešto akte (300 000 Lt), ir kad buvo pirkėjų, norinčių pirkti minėtą turtą už didesnę kainą, todėl šalims nebuvo padaryta nuostolių. Teismas, spręsdamas pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo klausimą, įvertino turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumą, įvertino atliktų vykdymo veiksmų, susijusių su akto surašymu, pagrįstumą.

16Antstolė nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi ji nebuvo piniginių lėšų gavėja. Antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą už parduotą turtą gautas lėšas, atėmus vykdymo išlaidas CPK tvarka, pervedė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui. Teismas 2011-04-14 nutartimi Nr. I-234P/2010 išlaidas paskirstė.

17Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į ieškinį (t. 2, b.l. 73-79) prašė taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir vien dėl šios priežasties ieškinys turi būti atmestas. Ieškovui terminas ieškiniui dėl Banko veiksmais padarytos žalos pareikšti baigėsi 2013 metų vasario mėnesį, o ieškiniui dėl antstolės veiksmais padarytos žalos, pareikšti baigėsi 2014-02-22 (turto pardavimo iš varžytynių data). Banko nuomone, šiuo atveju neegzistuoja sąlygos civilinei atsakomybei kilti, kadangi atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, juo labiau nėra jokios atsakovų kaltės.

18Ieškovo suformuluotuose reikalavimuose nėra pareikštas prašymas pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimą negaliojančiu ab initio.

19Bankas ginčo kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė dėl ieškovo ir I. P. kaltės, nes jie kaip kredito gavėjai iš esmės pažeidė kreditavimo sutartį – nustatytais terminais nemokėjo pagal kreditavimo sutartį numatytų įmokų bankui, o esant įsiskolinimui, per banko raštu nustatytą papildomą terminą skolai padengti, prievolės neįvykdė. Ieškovas nepagrįstai ginčija Kreditavimo sutarties nutraukimą, kai yra priimta įsiteisėjusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-04-22 nutartis byloje Nr. I-234V/2010 dėl ieškovo bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių, priverstinai išieškant skolą bankui pagal ginčo kreditavimo sutartį, kuria kreditavimo sutarties nutraukimas yra patikrintas ir pripažintas teisėtu.

20Ieškovas jau 2009 metais tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį ir kreipėsi į Banką dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo. 2009-05-08 datai Ieškovas jau buvo įsiskolinęs Bankui 1 464,55 EUR. 2009-05-08 tarp banko ir ieškovo bei I. P. buvo pasirašytas Susitarimas Nr. K-2414-2008-3/1 dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo pradelstas palūkanas (1464,55 EUR) buvo leista padengti dalimis per sulygtą terminą nuo 2009-05-08 iki 2010-02-26), tačiau jau nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio šios palūkanos nebebuvo mokamos. Vadovaujantis šio susitarimo 3.1. p., tai laikytina esminiu kreditavimo sutarties pažeidimu. Ieškovas netinkamai vykdė įsipareigojimus bankui, t.y. vėlavo dengti kredito ir palūkanų įmokas bankui, dėl ko susidarius įsiskolinimui ir ieškovui įsiskolinimo nepadengus, bankas nutraukė su ieškovu sudarytą kreditavimo sutartį.

21Bankas nesutinka su ieškovo argumentais, kad antstolės veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas antstolei būtų pateikęs prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės bei įrodymų, kad būtų siekęs ekspertizės skyrimo ar skundęs antstolės veiksmus dėl netinkamo turto įvertinimo.

22UAB Intractus ir AB DNB bankas yra du atskiri juridiniai asmenys. UAB Intractus yra Juridinių asmenų registre įregistruotas pelno siekiantis juridinis asmuo, jokios teisės normos neriboja jo galimybių dalyvauti varžytynėse ir įsigyti nekilnojamąjį turtą. Turto iš varžytynių įsigijimu UAB Intractus nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų. Aplinkybė, kad UAB Intractus yra skolininko kreditoriaus dukterinė įmonė pati savaime neįrodo UAB Intractus kaip turto įgijėjo nesąžiningumo.

23Ieškovas nepateikia įrodymų, kad varžytynės vyko nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kad turtas įsigytas išimtine tvarka ar itin maža kaina, eliminuojant bet kuriuos kitus turto pirkėjus. Be to, turto pardavimo iš varžytynių aktą yra patvirtinęs teismas, taigi teismas yra konstatavęs, kad varžytynės vyko laikantis teisės normų.

24Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 87-95) prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad apie tariamai pažeistas teises ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti dar 2010 m. sausio mėn., t.y. bankui vienašališkai 2010-01-18 raštu Nr. 30.58.17/412 nutraukus Kreditavimo sutartį. Apie turto pardavimo iš varžytinių faktą ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti 2011 m. balandžio mėn. Kadangi butas trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso nuo 2011-04-04, t.y. nuo 2011-02-22 varžytinių akto patvirtinimo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėjo rezoliucija, o VĮ Registrų centras NT registre buto nuosavybės teisės priklausymas trečiajam asmeniui buvo išviešintas 2011-05-03, todėl apie buto (su parkavimo vieta) pardavimą ieškovas turėjo sužinoti 2011 m. gegužės mėn. Tokiu būdu, vėliausiai iki 2014 m. gegužės mėn. ieškovas privalėjo pareikšti ieškinį, tačiau to nepadarius be svarbių priežasčių praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškovas neprašo atnaujinti be svarbių priežasčių praleisto 3 metų ieškinio senaties termino. Kadangi bankas prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinys turi būti atmestas.

25Bankas bendradarbiavo ir kooperavosi, tačiau ieškovas (o vėliau kartu I. P.) nevykdė kreditavimo sutartimi prisiimtos prievolės tinkamai bei laiku mokėti kredito grąžinimo įmokų, palūkanų, delspinigių, todėl bankas pagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį.

26Byloje nėra ieškovo rašytinio pranešimo bankui ir/ar antstolei, kad korespondencija būtų siunčiama kitu adresu. Jeigu ieškovas tariamai gyveno kitu adresu, tačiau apie tai nieko neinformavo, tai tokio aplaidaus neveikimo teisinės pasekmės tenka išimtinai pačiam ieškovui, nes yra nepateisinamos.

27Ieškovas dublike (t. 2, b.l. 122 – 126) prašė tenkinti ieškinį. Nurodo, kad nesutinka su šalių pozicija dėl ieškinio senaties praleidimo. Žala objektyviai atsirado 2011-02-22, kai varžytinėse buvo parduotas ieškovui priklausęs butas ir dalis stovėjimo aikštelės. Žalą bendrai sąlygojo tiek banko, tiek antstolės neteisėti veiksmai, todėl nuo šio momento kilo prievolė atlyginti žalą. Banko pozicija skaičiuoti senatį kiekvienam atsakovui atskirai laikytina nepagrįsta. Apie tai, kad kažkas negerai su butu, ieškovas sužinojo tik 2013 m. birželio mėn., kai jam nepavyko patekti į savo butą. Negalėjęs patekti į butą, ieškovas ėmė aiškintis, kas nutiko, todėl ieškinio senatis reikalavimui atlyginti žalą negalėjo prasidėti anksčiau 2013 m. birželio mėn. Kadangi ieškinys pareikštas 2014-12-12 senatis nebuvo praleista. Be to, bankui atsakomybė kyla sutarties, o ne delikto pagrindu, todėl galioja bendrasis 10 metų senaties terminas. Faktas apie turto pardavimą trečiajam asmeniui buvo išviešintas 2011-05-03, todėl anksčiau apie savo teisių pažeidimą ieškovas objektyviai negalėjo sužinoti. Platesnės informacijos surinkimas apie susiklosčiusią situaciją, jos išsiaiškinimas taip pat pareikalavo laiko. Tokiu būdu senatis būtų praleista tik 7 mėn., ji turėtų būti atnaujinta.

28Bankas nebendradarbiavo su ieškovu ir nesiekė išsaugoti sutartinių santykių, nors būtent jų tęsimui, o ne sutarties nutraukimui turėjo būti teikiamas prioritetas. Siekimu išsaugoti sutartinius santykius negali būti laikomas 2009-05-08 sudarytas Kreditavimo sutarties pakeitimas, kadangi juo primestos sąlygos ne palengvino, o tik apsunkino ieškovo įsipareigojimų vykdymą.

29Kreditavimo sutarties, kaip vartojimo sutarties, statusas, jo ilgalaikis terminas, leidžia spręsti, kad sutarties nuostatos, įtvirtinančios banko teisę ją nutraukti ieškovui nesumokėjus bent vienos sutarties įmokos, yra nesąžiningos, nes iškreipia šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo kaip vartotojo nenaudai. Kadangi ieškovas savo pažeistų teisių gynimo būdu pasirinko reikalavimą taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, tai nurodytų sąlygų nesąžiningumas turi būti įvertintas banko neteisėtų veiksmų – nepagrįsto kreditavimo sutarties nutraukimo – kontekste, nustačius, kad šios sąlygos yra nesąžiningos, banko rėmimasis jomis nutraukiant sutartį laikytinas vienu iš neteisėtų jo veiksmų. Todėl atskiras reikalavimas ieškinio rezoliucinėje dalyje pripažinti šias kreditavimo sutarties nuostatas negaliojančiomis yra nereikalingas ir ieškovas jo nereiškia.

30Ieškovo nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-04-22 nutarties turinys neleidžia spręsti, kad kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas buvo nagrinėtas. Be to, tik nuo 2011-06-15 kasaciniam teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-7-272/2011 buvo suformuotas išaiškinimas, kad hipotekos teisėjas savo iniciatyva turi patikrinti vartojimo sutarties nutraukimo teisėtumą.

31Ieškovas nei apie priverstinio vykdymo pradžią, nei apie vėlesnius vykdymo veiksmus nebuvo informuotas. Vizualiai įvertinus vykdomojoje byloje esantį registruotos siuntos įteikimo pranešimą, kuris esą patvirtina, kad nurodyti pradiniai antstolio patvarkymai ir turto arešto aktas buvo įteikti ieškovui asmeniškai, matyti, kad jame esantis parašas akivaizdžiai yra ne ieškovo (pvz. palyginus su ieškovo parašais kreditavimo sutartyje). Visuose kituose antstolės ieškovui siųstuose dokumentuose pasirašė arba buvusi sutuoktinė arba nepilnametis sūnus. Abiem atvejais ieškovas nebuvo informuotas apie vykdymo veiksmus, o toks antstolės dokumentų įteikimas laikytinas netinkamu.

32Antstolės neteisėti veiksmai pasireiškė ir netinkamu iš varžytinių parduodamo turto rinkos kainos nustatymu. Antstolė nustatė tik vieno iš išvaržomo turto – buto kainą, o aikštelės kainos net nevertino. Antstolė ne pati ėmėsi vertinti turtą, kaip to reikalauja įstatymas, o besąlygiškai rėmėsi banko įvertinimu. Pastarasis 2010-08-18 rašte buvo nurodęs nukreipti išieškojimą tik į butą bei išreiškęs nuomonę tik dėl buto vertės (300 000 Lt). 2008-03-21 pirkimo – pardavimo sutartyje, kuria ieškovas įsigijo ginčo turtą, atskirai buvo išskirta tiek buto kaina (360 000 Lt), tiek aikštelės kaina (20 000 Lt).

33Ginčo butas vykdymo metu buvo visiškai baigtas statyti, nors Nekilnojamojo turto registre ir buvo įregistruoti priešingi duomenys. Tai patvirtina pateikiamas 2009-01-07 statytojo UAB „Kamintro investicija“ raštas, kuriame nurodoma, kad butas yra visiškai baigtas statyti bei paaiškinama, jog VĮ Registrų centras atsisako įregistruoti buto duomenų pakeitimą, kadangi neįregistruoti gyvenamojo namo duomenų pakeitimai. Nurodytą pagrindžia ir 2011-07-21 antstolės Neringos Lipeikienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog bute įrengta virtuvė, vonios ir tualeto patalpos.

34Tai, kad ginčo turtas varžytinėse buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, patvirtina tas faktas, kad praėjus tik kiek daugiau nei vieneriems metams nuo varžytinių pabaigos, jis buvo perleistas už beveik 40 proc. didesnę kainą. Tretysis asmuo nepateikė įrodymų, kad ginčo turtą būtų pagerinęs, kas galbūt būtų sąlygoję jo kainos padidėjimą.

35Nors bankas ir tretysis asmuo teisine prasme yra atskiri, tačiau faktiškai tretysis asmuo yra visiškai kontroliuojamas banko kaip motininės įmonės, o juos sieja bendri interesai. Tretysis asmuo buvo sukurtas tam, kad perimtų banko skolininkų turtą ir vėliau pelningai jį realizuotų. Gautas pelnas patenka į tą pačią įmonių grupę.

36Atsakovė antstolė V. Meškauskienė triplike (t. 2, b.l. 144-145) prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas, žinodamas, kad Kreditavimo sutartis yra nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, nesidomėjo vykdymo eiga, tai yra buvo pasyvus, tai neigiamos neveikimo teisinės pasekmės ir be svarbios priežasties praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas tenka pačiam ieškovui. Ieškovo aplinkybė, kad 2010 m. rugsėjo mėn. – 2013 m. kovo mėn. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyveno, nepagrįsta jokiais įrodymais ir negali būti laikoma svarbia ieškinio senaties praleidimo priežastimi. Ieškovas nenurodo jokių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių.

37Visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, šį adresą ieškovas nurodo ir savo ieškinyje, ir dublike. Kito adreso nei hipotekiniam kreditoriui, nei antstolei nėra ir nebuvo nurodęs.

38Faktą, kad turtas įkainotas rinkos kaina patvirtina ir tai, kad pirmose turto varžytinėse turtas parduotas nebuvo, nes neatvyko nei vienas pirkėjas. Antrosiose varžytinėse užsiregistravo tik du pirkėjai, kas taip pat įrodo, jog susidomėjimas turtu buvo mažas, nes esant kainai per mažai, tikėtina, kad pirkėjų būtų žymiai daugiau.

39Ieškovas neįrodė visų keturių deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

40Atsakovas AB DNB bankas triplike (t. 2, b.l. 157-162) pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis nežinojo apie kreditavimo sutarties nutraukimą ir vykdomą išieškojimą. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog bankui atsakomybė kylą iš sutarties, o ne delikto pagrindu, todėl turi būti taikomas 10 metų senaties terminas. Ieškovas savo reikalavimus kelia ne iš kreditavimo sutarties netinkamo vykdymo ar neįvykdymo, o reikalauja atlyginti neva neteisėtais banko veiksmais padarytą žalą, t.y. reikalavimas kildinamas iš delikto, kuriam taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.

41Priešingai nei teigia ieškovas, jau iki priimant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-04-22 nutartį, buvo suformuota praktika, kad hipotekos teisėjas vertina sutarties sąlygas ex officio.

42Tretysis asmuo triplike (t. 2, b.l. 146-151) prašė priteisti iš ieškovo trečiojo asmens naudai 1051,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Papildomai pažymi, kad ieškovo paaiškinimai apie tai, kada jis sužinojo apie jo tariamai pažeistas teises, yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl laikytini nepatikimais.

43Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

44Ieškinys atmestinas.

45Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2008-03-27 ieškovas ir atsakovas AB DNB bankas sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2414-2008-3 dėl 112.951,80 Eur kredito gavimo mokant kintamas palūkanas (Kreditavimo sutarties 3 p., 5 p.). Kredito paskirtis: 99.050,05 Eur butui, esančiam ( - ), Vilniuje (su parkavimo vieta) pirkti, 13.901,76 Eur perkamo buto įrengimui (Kreditavimo sutarties 7 p.). Galutinis kredito grąžinimo terminas, turėjo būti, 2033 04 30 (Kreditavimo sutarties 4 p.) (t. 1, b.l. 14-16). 2008-04-03 Hipotekos lakštu Nr. 01/1/2008/0009202 ieškovo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas gyvenamosios paskirties butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Vilniuje bei 1/26 dalis iš 728,03 kv. m., aikštelės, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ), Vilniuje (t. 1, b.l. 20-23). Ieškovas įsipareigojo pradėti bankui kreditą grąžinti nuo pirmo įmokų mėnesio mokėjimo ir grąžinti visą paimtą kreditą galutinį kredito grąžinimo terminą; kreditas grąžinamas ir palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį vienodomis įmokomis pagal mokėjimo grafiką (Kreditavimo sutarties 9 p.). Kreditavimo sutarties specialios dalies 4 p. nurodyta: „Kiekvieną mėnesį grąžintinos kredito sumos nurodomos mokėjimų grafike (-uose), kuris (-ie) pateikiami Kredito gavėjui vadovaujantis Sutarties bendrąja dalimi“. Už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas ieškovas įsipareigojo mokėti bankui 0,08 proc. dydžio delspinigius (Kreditavimo sutarties 39 p.). Kreditavimo sutarties nutraukimo sąlygos buvo sulygtos 43-49 punktuose.

462009-05-08 susitarimo Nr. K-2414-2008-3/1 (t. 1, b.l. 17-19) „C“ p. šalys konstatavo, kad pradelsti ieškovo įsiskolinimai bankui sudaro: 745,17 Eur negrąžinto kredito; 1464,55 Eur nesumokėtų palūkanų; 100,58 Eur delspinigių (viso 2310,30 Eur). Susitarimo 1.1. p. šalys sulygo, jog I. P. įstoja į prievolių bankui pagal kreditavimo sutartį vykdymą, t.y. tampa kredito gavėja kartu su ieškovu. Susitarimo 1.2 p. sulygta dėl priskaičiuotų ir nesumokėtų 1464,55 Eur palūkanų mokėjimo atidėjimo; kintamų palūkanų dydžio pakeitimo ir t.t. Susitarimo 3.1 p. nurodyta, jog susitarime nurodytų ieškovo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis kreditavimo sutarties pažeidimas. 2009-05-08 buvo atliktas sutartinės hipotekos lakšto pakeitimas (solidariu skolininku įtraukiant I. P.) (t. 1, b.l. 24-26).

472009-11-24 raštu Nr. 3.1/1156 (t. 2, b.l. 81) bankas informavo ieškovą, jog pradelsti įsipareigojimai sudaro 1274,05 Eur (negrąžinta kredito – 240,20 Eur, nesumokėta palūkanų – 987,76 Eur, nesumokėta delspinigių – 46,09 Eur). Taip pat įspėjo ieškovą, kad iki 2009-12-24 nesumokėjus nurodyto įsiskolinimo bankas bus priverstas nutraukti kreditavimo sutartį bei pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir kito Ieškovui priklausančio turto, lėšų.

482010-01-18 Banko raštu Nr. 30.58.17/412 (t. 1, b.l. 27) ieškovas ir I. P. buvo informuoti, kad pradelstas įsiskolinimas sudaro 2567,69 Eur (pradelsto kredito – 723,92 Eur; nesumokėtų palūkanų – 1711,27 Eur; nesumokėtų delspinigių – 132,50 Eur). Taip pat, buvo nurodyta, jog praėjus 10 dienų terminui nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir ieškovui bei I. P. nesumokėjus nurodytų įsiskolinimų Kreditavimo sutartis nutraukiama vienašališkai nuo sekančios dienos ir pradedamas priverstinis skolos išieškojimas. Kadangi ieškovas bei I. P. nepašalino kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimų, todėl bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį bei kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2010-04-22 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius išnagrinėjo bylą Nr. I-234V/2010 bei nusprendė išieškoti skolą: 111.526,44 Eur negrąžinto kredito, 3977,73 Eur nesumokėtų palūkanų, 6706,97 Eur nesumokėtų delspinigių, viso 122.211,14 Eur bei 130 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. 2010-04-21, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus. 2010-04-22 sprendimas įsiteisėjo 2010-05-04 (t. 2, b.l. 26-27).

492011-02-22 turto pardavimo iš varžytinių aktu, kuris Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėjo buvo patvirtintas 2011-04-04, antstolė V. Meškauskienė antrosiose varžytinėse pardavė ieškovui priklausantį nebaigtą statyti butą su parkavimo vieta (t. 1, b.l. 114). Minėtą turtą įsigijo tretysis asmuo sumokėdamas 185.400,00 Lt pirkimo sumą.

50Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad aplinkybė, jog butas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui buvo išviešinta 2011-05-30 (t. 2, b.l. 101-102), o 2012-09-25 pirkimo – pardavimo sutartimi butas buvo parduotas fiziniams asmenims (V.bei A. J.). NT registre ši aplinkybė išviešinta 2012-10-04 (t. 2, b.l. 106-107).

51Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. birželio 30 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2941-808/2015 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei UAB Intractus dėl žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3184-585/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo nepakeitė. Minėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turi reikšmės šio ginčo sprendimui.

52Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimus dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo, kildina iš atsakovų neteisėtų veiksmų: banko vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo ir antstolės neteisėtų vykdymo veiksmų parduodant ieškovo turtą.

53Ieškovui, reikalaujančiam taikyti deliktinę atsakomybę – turtinę prievolę, atsirandančią dėl žalos padarymo, neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis), tenka įrodinėjimo našta pagrįsti civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, t.y. neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolius (žalą) ir priežastinį ryšį tarp jų bei neteisėtų veiksmų (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), atsakovo kaltę (CPK 12 bei 178 straipsniai).

54Dėl atsakovo AB DNB banko civilinės atsakomybės

55Kaip matyti iš procesinių dokumentų ieškovas atsakovo veiksmų neteisėtumą grindžia aplinkybe, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė kreditavimo sutartį bei prašo kreditavimo sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu ab initio.

56Ieškovo teiginiai, kad jis kreditavimo sutartį vykdė tinkamai, be jokių įsiskolinimų, teismo vertinimu, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Iš atsakovo pateikto kredito gavėjų skolos bankui pagal kreditavimo sutartį grafiko, bei kitų į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas jau 2009 metais tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį ir kreipėsi į Banką dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo. 2009-05-08 susitarimu ieškovas pasirašytinai pripažino netinkamą kreditavimo sutarties vykdymo aplinkybę, o bankas nusprendė sudaryti papildomą galimybę ieškovui įvykdyti kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o kreditavimo sutarties nenutraukė. 2009-11-24 banko raštas Nr. 3.1/1156 patvirtina, kad net ir sudarius 2009-05-08 susitarimą, ieškovas ir toliau tinkamai bei laiku nevykdė kreditavimo sutarties, todėl bankas ir vėl buvo priverstas raštiškai įspėti ieškovą apie netinkamą prievolių vykdymą, nustatyti papildomą terminą bei banko teisę nutraukti kreditavimo sutartį, įsiskolinimų išieškojimą nukreipiant, tame tarpe, į įkeistą turtą. 2010-01-18 Banko raštu Nr. 30.58.17/412 ieškovas ir I. P. buvo informuoti, kad pradelstas įsiskolinimas sudaro 2567,69 Eur, pakartotinai nustatant papildomą pradelstų prievolių įvykdymo terminą.

57Ieškovas kaip kredito gavėjas įsipareigojo kreditavimo sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai pagal kreditavimo sutarties sąlygas ir nustatytu laiku mokėti bankui kredito, palūkanų įmokas (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4-5 p., bendrosios dalies 9-21 p.). Įstatymas imperatyviai įpareigoja paskolos gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas paskolos davėjui (CK 6.872-6.874 str.). CK 6.881 str. 1 d. nustato, jog kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir sumokėti palūkanas.

58Civilinės teisės dispozityvumo principas suteikia teisę šalims susitarti dėl sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos (CK 6.217 str. 5 d.). Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 p., 46.1 p. numatyta, kad Bankas turi teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 48 p. susitarta, kad šių mokėjimo prievolių nevykdymas yra esminis kreditavimo sutarties pažeidimas.

59Taigi, šalys buvo susitarę, kad savalaikis mokėjimų nevykdymas yra laikomas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu bei pagrindu tą sutartį nutraukti vienašališkai. Esant sutartiniam kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindui (CK 6.217 str. 5 d.) ieškinio argumentai, susiję su įstatyminiu sutarties nutraukimo pagrindų (CK 6.217 str. 1 d., 2 d.) tariamu nebuvimu, nagrinėjamai bylai neaktualūs. Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas yra konstatavęs, jog įmokų pagal kreditavimo sutartis kreditoriui nemokėjimas yra esminis, o ne formalus sutarties pažeidimas, įgalinantis kreditorių vienašališkai nutraukti sutartį ir kreiptis dėl skolos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013).

60Teismas konstatuoja, kad ieškinyje dėstomi argumentai apie ieškovo, kaip vartotojo, teisių pažeidimą yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad vartotojo teisinis statusas negali būti prielaida jam piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti prisiimtų prievolių kreditoriui, todėl kreditoriui suteikimas teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti prieš terminą grąžinti visą likusią negrąžintą paskolą iš esmės yra teisėtas ir atitinka sąžiningumo ir teisingumo principus bei negali būti laikomas pažeidžiančiu šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog bankas bendradarbiavo su ieškovu, nes sudarė ieškovui sąlygas ištaisyti sutarties vykdymo pažeidimus, tačiau ieškovas šiomis galimybėmis tinkamai nepasinaudojo. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, pripažintina, bankas kreditavimo sutartį teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė dėl ieškovo ir kito kredito gavėjo kaltės, nes jie kaip kredito gavėjai iš esmės pažeidė sutartį – nustatytais terminais nemokėjo pagal sutartį numatytų įmokų bankui ir per banko nustatytą papildomą terminą skolai padengti, prievolės neįvykdė (CK 6.217-6.218 str.). Todėl ieškinio argumentai dėl neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo yra teisiškai nepagrįsti.

61Teismas šiuo atveju sutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovas nepagrįstai ginčija kreditavimo sutarties nutraukimą, kai yra priimta įsiteisėjusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-04-22 nutartis byloje Nr. I-234V/2010 dėl ieškovo bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių, priverstinai išieškant skolą bankui pagal ginčo Kreditavimo sutartį. Priešingai nei teigia ieškovas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, hipotekos skyriaus teisėjas, spręsdamas dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, siekdamas apsaugoti vartotojų interesus, ex officio patikrina sutarties nutraukimo teisėtumą. Taigi, darytina išvada, kad su ieškovu ir I. P. sudarytos Kreditavimo sutarties nutraukimas yra patikrintas ir pripažintas teisėtu įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-22 nutartimi, todėl ieškovo nebegali būti iš naujo kvestionuotinas (CPK 279 str. 4 d.). Įsiteisėjusi nutartis turi prejudicinę galią ir turi būti vykdoma (CPK 18 str.).

62Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo AB DNB banko veiksmų neteisėtumo.

63Dėl antstolės civilinės atsakomybės.

64Ieškovo teigimu, antstolės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nei apie priverstinio vykdymo pradžią, nei apie vėlesnius vykdymo veiksmus ieškovo neinformavo, bei netinkamu iš varžytinių parduodamo turto rinkos kainos nustatymu.

65Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas antstolei pateikė vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą išieškoti skolą, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus.

66Vykdymo procese 2010-08-24 patvarkymas Nr. 0015/10/03092-1H, 2010-08-24 Turto arešto aktas ir 2010-08-23 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo išsiųsti ir įteikti 2010-08-30 ieškovui asmeniškai vykdomajame dokumente nurodytu adresu, tai yra ( - ), Vilnius. Tai patvirtina vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai (v/b 18-15). Nors ieškovas ir kėlė abejones dėl parašo, esančio šiame įteikimo pranešime, autentiškumo, tačiau iškeltos abejonės nėra pakankamos aplinkybėms, jog ne jis pasirašė įteikimo pranešime ir jam nebuvo tinkamai pranešta apie vykdymo procesą ir/arba atskirus vykdymo veiksmus, pagrįsti. Pažymėtina, kad 2015 m. spalio 28 d. teismo posėdžio metu ieškovas buvo pareiškęs prašymą skirti rašysenos ekspertizę, tačiau kitoms ginčo šalims nesutikus, o ieškovui neįrodžius tokio prašymo pagrįstumo, teismas protokoline nutartimi minėto prašymo netenkino, nes tai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau.

67Pažymėtina ir tai, kad aukščiau minėtu adresu ieškovas deklaravo savo gyvenamąją vietą dar 2003 metais (2003-04-16), todėl antstolė teisėtai bei pagrįstai korespondenciją siuntė ieškovo deklaruotos gyv. vietos adresu, nes pats ieškovas tą adresą nurodė, kaip adresą, kuriuo gali ir turi būti siunčiama korespondencija. Būtent ( - ), Vilniuje adresas buvo nurodytas: 2008-03-27 Kreditavimo sutartyje; 2008-03-21 pirkimo – pardavimo sutartyje; 2008-03-31 hipotekos lakšte bei jo 2009-05-08 pakeitime; 2009-05-08 susitarime Nr. K-2414-2008-3/1; 2013-06-21 atstovavimo sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad tas pats adresas yra nurodomas ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, t.y. ieškinyje bei dublike.

68Ieškovas teigdamas, kad nuo 2010 m. rugsėjo iki 2013 m. kovo mėnesio negyveno deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, o apie vykdymo veiksmus sužinojo tik grįžęs į Vilnių; kad nei buvusi sutuoktinė I. P., nei jo sūnus, priėmę jam antstolės siųstą korespondenciją, pastarosios jam neperduodavo, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-3184-585/2015 (pirmoje instancijoje bylos Nr. Nr. 2-2941-808/2015) konstatuota, kad ieškovas, nors ir nurodė, kad negyveno deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pripažino, jog buvusi sutuoktinė informuodavo jį, kad yra gaunami jam adresuoti antstolės procesiniai dokumentai, taip pat paaiškino, jog jis nereikalavo šių dokumentų ir tiesiog nekreipė į juos dėmesio. Taip pat konstatuota, jog apeliantas žinojo arba turėjo žinoti apie vykdomas priverstinio išieškojimo iš buto procedūras. Nurodyti faktai yra prejudiciniai (CPK 182 str. 2 p.), todėl šioje byloje neįrodinėtini. Šios aplinkybės patvirtina, kad antstolė tinkamai įvykdė skolininko informavimo pareigą.

69Pažymėtina, kad kiekvienas vidutiniškai atidus ir apdairus asmuo, kuris turi skolinių įsipareigojimų bei yra įkeitęs nekilnojamąjį turtą, tinkamai nevykdantis skolinių įsipareigojimų, todėl suvokiantis ar turintis suvokti, kad skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į įkeistą turtą, privalo tiek kreditoriui, tiek antstoliui nurodyti tą adresą, kuriuo turėtų būti siunčiama korespondencija. Tokia pareiga imperatyviai nustatyta tiek CK 2.17 straipsnio 3 dalyje, tiek ir CPK 644 straipsnio 2 punkte. Byloje nėra ieškovo rašytinio pranešimo bankui ir/ar antstolei V. Meškauskienei, kad korespondencija būtų siunčiama kitu adresu. Tuo atveju, jei ieškovas tariamai gyveno kitu (net ieškinyje nenurodytu adresu), tačiau apie tai niekieno neinformavo, tai tokio aplaidaus neveikimo teisinės pasekmės tenka išimtinai pačiam ieškovui, nes yra nepateisinamos.

70Pažymėtina, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

71Ieškovas, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę pareikšti antstolei prieštaravimus dėl antstolės nustatytos turto kainos. Įstatymas nustato proceso šalims imperatyvias elgesio taisykles, kurių proceso šalys įskaitant ir skolininką turi laikytis, tačiau šiuo atveju nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas antstolei būtų pateikęs prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės bei įrodymų, kad būtų siekęs ekspertizės skyrimo ar skundęs antstolės veiksmus dėl netinkamo turto įvertinimo. Tokie ieškovo veiksmai patvirtina, kad jis sutiko su nustatyta parduodamo iš varžytynių turto įvertinimu (300 000 Lt).

72Byloje konstatuota, kad antstolė turtą įvertino 300 000 Lt ir niekas prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė. Ieškovas, teigdamas, kad antstolė turtą įvertino per maža verte, į bylą turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Ieškovo teiginiai, kad bankas 2010-08-18 rašte buvo nurodęs nukreipti išieškojimą tik į butą bei išreiškęs nuomonę tik dėl buto vertės (300 000 Lt), o 2008-03-21 pirkimo – pardavimo sutartyje, kuria ieškovas įsigijo ginčo turtą, atskirai buvo išskirta tiek buto kaina (360 000 Lt), tiek aikštelės kaina (20 000 Lt), taip pat, kad ginčo butas vykdymo metu buvo visiškai baigtas statyti, ką patvirtina 2009-01-07 statytojo UAB „Kamintro investicija“ raštas bei 2011-07-21 antstolės Neringos Lipeikienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, bei aplinkybė, jog 2012-09-25 pirkimo pardavimo sutartimi tretysis asmuo ginčo butą pardavė už 257 000 Lt, vienareikšmiškai nepatvirtina, kokia buvo ginčo turto rinkos vertė jį areštuojant ar parduodant varžytynėse. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad įkeistas turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą, nei jis buvo įkainotas 2010-08-24 turto arešto akte (300 000 Lt), ir kad buvo pirkėjų, norinčių pirkti minėtą turtą už didesnę kainą.

73Parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymas yra imperatyviai reglamentuotas CPK ir antstolė numatytų imperatyvių normų nėra pažeidusi. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudarė 80 proc. turto vertės, nurodytos turto arešto akte (CPK 718 str.). Pirmosios varžytynės, kada buvo nustatyta turto kaina 240 000 Lt (80 proc. nuo 300 000 Lt), neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką turto nerealizavimo varžytinėse faktas patvirtina, kad varžytinėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatomo turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t.y. reali vertė gali būti didesnė ar mažesnė. Pagal CPK 722 str., antrosiose varžytynėse turto kaina sudaro 60 proc. turto vertės, nurodytos turto arešto akte, t.y. šiuo atveju iš antrųjų varžytynių parduodamo turto kaina buvo 180 000 Lt (60 proc. nuo 300 000 Lt). Tai, kad turto niekas nepirko už didesnę kainą nei 185 400 Lt, savaime negali būti traktuojama kaip antstolės padarytas pažeidimas.

74Atkreiptinas dėmesys, kad įkeistas turtas buvo parduotas tik iš antrųjų varžytynių. Aplinkybė, kad turtas buvo parduotas tik iš antrųjų varžytynių bei aplinkybė, kad UAB „Intractus“ antrosiose varžytynės pasiūlius 185 400 Lt nei vienas varžytynių dalyvis didesnės kainos nepasiūlė, patvirtina, jog turtas nebuvo parduotas už per mažą kainą, o antstolė tinkamai nustatė turto kainą. Pabrėžtina, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas nėra nuginčytas. Be to, turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtintas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos rezoliucija.

75Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė visų deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio, kaltės), todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškinio patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pareikštas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 str.).

76Dėl ieškinio senaties termino taikymo

77Atsakovai bei tretysis asmuo prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

78Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 dalis, 1.131 str. 1 ir 2 dalys). Reikalavimams priteisti nuostolius (padarytos žalos atlyginimą) pareikšti nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 dalis). Spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas, taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

79Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apie tariamai pažeistas teises ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti dar 2010 m. sausio mėn., t.y. bankui vienašališkai 2010-01-18 raštu Nr. 30.58.17/412 nutraukus kreditavimo sutartį. Apie turto pardavimo iš varžytinių faktą ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti 2011 m. balandžio mėn. Kadangi butas trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso nuo 2011-04-04, t.y. nuo 2011-02-22 varžytinių akto patvirtinimo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėjo rezoliucija (CK 4.47 str., CPK 724 str., 725 str. 6 d., 8 d.), o VĮ Registrų centras NT registre Buto nuosavybės teisės priklausymas trečiajam asmeniui buvo išviešintas 2011-05-03, todėl laikytina, kad apie buto (su parkavimo vieta) pardavimą ieškovas turėjo sužinoti 2011 m. gegužės mėn. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-3184-585/2015 (pirmoje instancijoje bylos Nr. 2-2941-808/2015) konstatuota, kad „<...> UAB Intractus nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota 2011-05-03. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vieno mėnesio terminas, skaičiuojant nuo atsakovės nuosavybės teisės išviešinimo momento, būtų pakankamas vidutiniškai protingam, apdairiam ir rūpestingam asmeniui suvokti, jog gali būti pažeista teisė, kurią šios bylos procese siekia apsiginti apeliantas. Todėl, remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog apeliantas vėliausiai 2011 metų birželio mėnesį turėjo sužinoti, jog yra galimai pažeista jo siekiama apsiginti teisė. Šią dieną ir prasidėjo ieškinio senaties terminas .... <..>“ Ši teismo nustatyta aplinkybė turi prejudicinę galią šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Tokiu būdu, vėliausiai iki 2014 m. birželio mėn. ieškovas privalėjo pareikšti ieškinį, tačiau to nepadarius praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

80Ieškovas teigia, jog atsakovui bankui atsakomybė kyla iš sutarties, o ne delikto pagrindu, nes ieškovo patirtą žalą sąlygojo neteisėtas kreditavimo sutarties nutraukimas, todėl ieškiniui pateikti turi būti taikomas 10 metų senaties terminas. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovas nurodo kasacinio teismo 2015-05-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje ginčas kilo dėl turto vertintojų, jų darbuotojų ir turto vertintojų draudikų civilinės atsakomybės už netinkamai suteiktas turto vertinimo paslaugas, t. y. neteisingai nustatytą turto vertę. Šioje byloje bankas nebuvo sudaręs su ieškovu bendradarbiavimo sutarties ar kitų kasacinio teismo nutartyje minimų sutarčių dėl turto vertinimo, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų.

81Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas savo reikalavimus kelia ne iš kreditavimo sutarties netinkamo vykdymo ar neįvykdymo, o reikalauja atlyginti neva neteisėtais banko veiksmais padarytą žalą, t.y. reikalavimas kildinamas iš delikto. Tokiu būdu konstatuotina, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra dėl žalos atlyginimo, todėl sutiktina su atsakovo argumentu, kad ir atsakovo AB DNB bankas atžvilgiu taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

82Nors ieškovas ir prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų svarbių priežasčių egzistavimą. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, jog šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl pritaikius ieškinio senatį, ieškinys atmestinas iš šiuo pagrindu.

83Dėl bylinėjimosi išlaidų

84Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atmestas, tai atsakovo AB DNB bankas ir trečiojo asmens UAB Intractus naudai turėtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Atsakovas AB DNB bankas patyrė 1815 EUR bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b.l. 79, 80), o tretysis asmuo UAB Intractus patyrė 1052,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b.l. 156). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Įsakymu patvirtintas rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.3, 9 punktus, bylos sudėtingumą, į atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, advokato parengtus procesinius dokumentus ir procesinius veiksmus, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 1815 EUR bylinėjimosi išlaidų, o trečiojo asmens UAB „Intractus“ naudai priteisiama 1052,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

85Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 16,47 Eur , t.y. didesnę nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos.

86Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 265, 270 straipsniais,

Nutarė

87Ieškinį atmesti.

88Priteisti iš ieškovo G. P. (a.k. ( - ) atsakovo AB DNB bankas (j.a.k. 112029270) naudai 1815 EUR bylinėjimosi išlaidų, o trečiojo asmens UAB „Intractus“ (j.a.k. 302424698) naudai 1052,32 EUR bylinėjimosi išlaidų bei 16,47 EUR valstybei.

89Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, Loretai Andriulaitytei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Eligijui Vinckui, atsakovo AB DNB... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 5. Ieškovas G. P. (toliau ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b.... 6. Ieškovas nurodo, kad 2008-03-27 tarp ieškovo ir atsakovo AB DnB banko (toliau... 7. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė... 8. Su banku buvo sudaryta gyvenamojo būsto įsigijimo Kreditavimo sutartis.... 9. Vykdant skolos išieškojimą turto vertė buvo nustatyta pagal banko nurodytą... 10. Nustačius, kad ginčo turtas buvo parduotas už nepagrįstai žemą kainą –... 11. Tokiu būdu susiklostė situacija, jog žala kilo dėl atsakovų bendrų... 12. Atsakovė antstolė V. Meškauskienė atsiliepime į ieškinį (t. 2, b.l.... 13. Nurodo, kad bankas antstolei pateikė vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1... 14. Ieškovas nepagrįstai susieja galimybę pasiūlyti pirkėją su nežinojimu... 15. Įkeistas turtas buvo įkainotas atsižvelgiant į visumą veiksnių,... 16. Antstolė nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi ji nebuvo piniginių... 17. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į ieškinį (t. 2, b.l. 73-79) prašė... 18. Ieškovo suformuluotuose reikalavimuose nėra pareikštas prašymas pripažinti... 19. Bankas ginčo kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė dėl ieškovo ir... 20. Ieškovas jau 2009 metais tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal Kreditavimo... 21. Bankas nesutinka su ieškovo argumentais, kad antstolės veiksmai yra... 22. UAB Intractus ir AB DNB bankas yra du atskiri juridiniai asmenys. UAB Intractus... 23. Ieškovas nepateikia įrodymų, kad varžytynės vyko nesilaikant teisės aktų... 24. Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 87-95) prašė taikyti... 25. Bankas bendradarbiavo ir kooperavosi, tačiau ieškovas (o vėliau kartu I. P.)... 26. Byloje nėra ieškovo rašytinio pranešimo bankui ir/ar antstolei, kad... 27. Ieškovas dublike (t. 2, b.l. 122 – 126) prašė tenkinti ieškinį. Nurodo,... 28. Bankas nebendradarbiavo su ieškovu ir nesiekė išsaugoti sutartinių... 29. Kreditavimo sutarties, kaip vartojimo sutarties, statusas, jo ilgalaikis... 30. Ieškovo nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus... 31. Ieškovas nei apie priverstinio vykdymo pradžią, nei apie vėlesnius vykdymo... 32. Antstolės neteisėti veiksmai pasireiškė ir netinkamu iš varžytinių... 33. Ginčo butas vykdymo metu buvo visiškai baigtas statyti, nors Nekilnojamojo... 34. Tai, kad ginčo turtas varžytinėse buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei... 35. Nors bankas ir tretysis asmuo teisine prasme yra atskiri, tačiau faktiškai... 36. Atsakovė antstolė V. Meškauskienė triplike (t. 2, b.l. 144-145) prašė... 37. Visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškovo deklaruotos gyvenamosios... 38. Faktą, kad turtas įkainotas rinkos kaina patvirtina ir tai, kad pirmose turto... 39. Ieškovas neįrodė visų keturių deliktinei atsakomybei kilti būtinų... 40. Atsakovas AB DNB bankas triplike (t. 2, b.l. 157-162) pažymi, kad ieškovas... 41. Priešingai nei teigia ieškovas, jau iki priimant Vilniaus miesto 1 apylinkės... 42. Tretysis asmuo triplike (t. 2, b.l. 146-151) prašė priteisti iš ieškovo... 43. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai savo... 44. Ieškinys atmestinas. ... 45. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2008-03-27 ieškovas ir atsakovas... 46. 2009-05-08 susitarimo Nr. K-2414-2008-3/1 (t. 1, b.l. 17-19) „C“ p. šalys... 47. 2009-11-24 raštu Nr. 3.1/1156 (t. 2, b.l. 81) bankas informavo ieškovą, jog... 48. 2010-01-18 Banko raštu Nr. 30.58.17/412 (t. 1, b.l. 27) ieškovas ir I. P.... 49. 2011-02-22 turto pardavimo iš varžytinių aktu, kuris Vilniaus m. 3... 50. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis... 51. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus... 52. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimus dėl jam padarytos turtinės... 53. Ieškovui, reikalaujančiam taikyti deliktinę atsakomybę – turtinę... 54. Dėl atsakovo AB DNB banko civilinės atsakomybės... 55. Kaip matyti iš procesinių dokumentų ieškovas atsakovo veiksmų... 56. Ieškovo teiginiai, kad jis kreditavimo sutartį vykdė tinkamai, be jokių... 57. Ieškovas kaip kredito gavėjas įsipareigojo kreditavimo sutartimi prisiimtus... 58. Civilinės teisės dispozityvumo principas suteikia teisę šalims susitarti... 59. Taigi, šalys buvo susitarę, kad savalaikis mokėjimų nevykdymas yra laikomas... 60. Teismas konstatuoja, kad ieškinyje dėstomi argumentai apie ieškovo, kaip... 61. Teismas šiuo atveju sutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovas nepagrįstai... 62. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog šiuo atveju nėra pagrindo... 63. Dėl antstolės civilinės atsakomybės.... 64. Ieškovo teigimu, antstolės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nei... 65. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas antstolei pateikė vykdyti... 66. Vykdymo procese 2010-08-24 patvarkymas Nr. 0015/10/03092-1H, 2010-08-24 Turto... 67. Pažymėtina ir tai, kad aukščiau minėtu adresu ieškovas deklaravo savo... 68. Ieškovas teigdamas, kad nuo 2010 m. rugsėjo iki 2013 m. kovo mėnesio... 69. Pažymėtina, kad kiekvienas vidutiniškai atidus ir apdairus asmuo, kuris turi... 70. Pažymėtina, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų... 71. Ieškovas, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę... 72. Byloje konstatuota, kad antstolė turtą įvertino 300 000 Lt ir niekas... 73. Parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymas yra imperatyviai... 74. Atkreiptinas dėmesys, kad įkeistas turtas buvo parduotas tik iš antrųjų... 75. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad... 76. Dėl ieškinio senaties termino taikymo... 77. Atsakovai bei tretysis asmuo prašo taikyti ieškinio senaties terminą.... 78. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 79. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apie tariamai pažeistas teises ieškovas... 80. Ieškovas teigia, jog atsakovui bankui atsakomybė kyla iš sutarties, o ne... 81. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas savo reikalavimus kelia ne iš... 82. Nors ieškovas ir prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti, kaip... 83. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 84. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 85. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 86. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263,... 87. Ieškinį atmesti.... 88. Priteisti iš ieškovo G. P. (a.k. ( - ) atsakovo AB DNB bankas (j.a.k.... 89. Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo...