Byla 3K-3-349/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir D. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. S. ir D. S. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo; trečiasis asmuo – UAB „Žemės ūkio paskolų garantijos fondas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir teisinio pagrindo pakeisti sutarčių sąlygas.

5Byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 23 d. ieškovas R. S. ir AB DnB NORD bankas (dabartinis pavadinimas – AB DNB bankas) sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas suteikė ieškovui 2 500 000 Lt kreditą ieškovo kaimo turizmo komplekso „Nojaus laivas“ įkūrimui (projektui), nustatant kredito grąžinimo datą – 2016 m. rugsėjo 25 d. 2007 m. spalio 12 d. papildomu susitarimu šalys susitarė, kad kredito suma padidinama nuo 2 500 000 Lt iki 3 000 000 Lt, nekeičiant kredito grąžinimo termino. 2007 m. lapkričio 8 d. ieškovai su atsakovu sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas suteikė ieškovams 179 564,41 euro kreditą vartojimo reikmėms, nustatant, kad kredito grąžinimo terminas – 2022 m. liepos 31 d.

6Ieškovai R. S. ir D. S. , 2009 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą prašydami:

7pripažinti, kad atsakovas AB DnB NORD bankas neteisėtai nutraukė su ieškovais 2006 m. lapkričio 23 d. ir 2007 m. lapkričio 8 d. sudarytas kreditavimo sutartis;

8pakeisti 2006 m. lapkričio 23 d. kreditavimo sutarties sąlygas, nustatant pirmą kredito grąžinimo datą – 2012 m. rugsėjo 25 d., galutinį kredito grąžinimo terminą – 2020 m. rugsėjo 25 d., o tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas – prie Sutarties pridėtame kredito grąžinimo grafike; už gautą kreditą laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. nustatyti fiksuotą 7,17 proc. metinę palūkanų normą;

92006 m. lapkričio 23 d. ir 2007 m. lapkričio 8 d. kreditavimo sutartis papildyti sąlyga, kad teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dieną nesumokėtos grąžinamo kredito, palūkanų ir delspinigių sumos sumokamos lygiomis mėnesinėmis įmokomis per dvejus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

10Ieškovai prašymą motyvuoja CK 6.204 straipsniu, t. y. kad sutartinių įsipareigojimų vykdymas tapo sudėtingas pasikeitus aplinkybėms – išaugus statybos darbų kainoms, dėl 2008 m. pabaigos pasaulinės finansinės krizės bei ieškovų teikiamų paslaugų paklausos. Ieškovų nuomone, atsakovas pažeidė CK 6.200 straipsnyje nustatytą šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, nes, jiems paprašius pakeisti sutarčių sąlygas, banko pasiūlytos sąlygos išliko per griežtos, o 2009 m. kovo 10 d. jis vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartis.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

12Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

13Teismai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai kreditavimo teisiniai santykiai. Ieškovai sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, vėlavo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas nustatytu laiku. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovas laikėsi kreditavimo sutartyse ir CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatytos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos. Teismai sprendė, kad atsakovas bendradarbiavimo pareigą vykdė tinkamai, nes atsižvelgęs į ieškovo nurodytą būtinybę atlikti papildomus nenumatytus statybos darbus bei statybos darbų kainų augimą, suteikė ieškovams papildomą 1,12 mln. Lt kreditą, t. y. 75 proc. iš 1,5 mln. Lt ieškovų prašytų papildomų lėšų, nors pagal 2006 m. lapkričio 23 d. kreditavimo sutartį statybos darbų pabrangimo rizika buvo priskirta ieškovui. Po to bankas svarstė galimybę keisti sutarties sąlygas, siūlė ieškovui sutarčių keitimo variantus, tačiau ieškovams šie netiko, jie nemokėjo kredito grąžinimo, palūkanų ir delspinigių įmokų, nevykdė savanoriško įsipareigojimo sumokėti dalį skolos. Dėl 2007 m. lapkričio 8 d. kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo ieškovai į banką nesikreipė, t. y. jie nesilaikė privalomos CK 6.223 straipsnio 3 dalyje bei 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatytos ikiteisminės sutarties pakeitimo procedūros, todėl ieškovų reikalavimas pakeisti šios sutarties sąlygas atmestas. Teismai atsižvelgė į šalių elgesį po kreditavimo sutarčių nutraukimo: atsakovas tik 2009 m. rugsėjo 22 d. inicijavo skolos išieškojimą iš įkeisto turto; 2009 m. gegužės 7 d. ieškovas prašė nepradėti išieškojimo iš įkeisto turto, pareiškė norą gera valia sumokėti palūkanas ir delspinigius (190 000 Lt), juos sumokėjus, prašė atnaujinti sutartis ir pateikė mokėjimo grafiką; įvykdęs du mokėjimus pagal pasiūlytą grafiką, kitų įsipareigojimų ieškovas nevykdė, motyvuodamas būtinybe sumokėti skolas kitiems kreditoriams. Nuo šio momento ieškovai nemoka jokių įmokų. Teismai vertino, kad toks elgesys po sutarčių nutraukimo įrodo ieškovų netinkamą požiūrį į sutarties šalių pareigą vykdyti sutartinius įsipareigojimus sąžiningai; pažymėjo, kad ieškovų prašymas pakeisti sutarties sąlygas nesuteikia teisės nevykdyti sutarties. Ieškovų ieškinio reikalavimų patenkinimas reikštų, kad ieškovams mažiausiai trejiems metams būtų atidėtas palūkanų ir delspinigių mokėjimas, o tai iš esmės pažeidžia banko kaip finansų įstaigos, kurios pagrindinis verslas yra pinigų skolinimas už palūkanas, interesus. Ieškovai pažeidė įsipareigojimą atkurti 35 000 Lt sumą, rezervuojamą palūkanų mokėjimui, įsipareigojimą gautą PVM nukreipti skolai dengti, įsipareigojimą drausti įkeistą turtą naudos gavėju nurodant banką. Bet kurio iš šių įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę bankui nutraukti sutartį. Nors pranešimuose dėl sutarčių nutraukimo šie pažeidimai nebuvo nurodyti kaip pagrindai sutartims nutraukti, tačiau jų buvimas yra teisiškai reikšmingas, vertinant sutarčių šalių sąžiningumą ir požiūrį į sutartinių įsipareigojimų vykdymą, taip pat sutarčių nutraukimo atitiktį protingumo sąžiningumo ir teisingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo tai, kad dėl ekonomikos krizės turizmo paslaugų paklausai gerokai sumažėjus ieškovai turėjo galimybę ne įgyvendinti pradinį projektą, o pakeisti jo mastą, veiklos pobūdį. Atsakovo pasiūlymas ieškovams suteikti papildomas kredito grąžinimo garantijas ir įkeisti papildomai nekilnojamojo turto negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ar prieštaraujantis kooperacijos principui. Ieškovai, teigdami, kad sodyba galėjo gauti pajamas tik tuomet, kai yra užbaigta visiškai, t. y. kai pradėtų veikti pagrindinis sodybos pastatas su konferencijų ir pobūvių salėmis, nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl nebuvo įmanoma plėtoti verslo jau užbaigtuose pastatuose ir nors dalimis vykdyti prievoles atsakovui.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasatoriai savo prašymą motyvuoja taip:

161. Teismai netinkamai taikė sutarties privalomumo, sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus, nes šioje byloje susiaurino jų turinį, vertindami jų laikymąsi neatsižvelgė į prievolės pobūdį, šalių elgesį, pastangas ir realias galimybes išsaugoti sutartinius santykius. Sutarčių privalomumo ir vykdymo principai suponuoja taisyklę, kad visų pirma šalys turi siekti sutartį išsaugoti, o ją nutraukti turėtų tik tokiu atveju, kai nėra galimybių sutartį išsaugoti, taigi teismai netinkamai taikė CK 6.217 straipsnio 5 dalį. Atsakovas žinojo, kad finansuoja ieškovų naują verslą ir prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, todėl privalėjo reaguoti į tai, kad prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, o finansuotas investicinis projektas – kaimo turizmo sodyba nėra iki galo baigta ir ieškovai negauna planuotų pajamų. Banko pasiūlymai (kai kurie pateikti tik žodžiu) buvo formalūs, neatsižvelgiant į ieškovų realias galimybes vykdyti kreditavimo sutartis bei pasikeitusią ekonominę situaciją.

172. Teismai netinkamai taikė CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, nes nevertino, kad ginčo šalių sudarytose kreditavimo sutartyse numatyta pakankamai alternatyvių priemonių, skirtų bankui apsisaugoti nuo skolos negrąžinimo, kad, pratęsiant kredito grąžinimo terminą, būtų užtikrinta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra ir nebūtų pakenkta banko interesams.

183. Teismai netinkamai taikė sutarčių pakeitimo būtinumo kriterijus ir sąlygas, įtvirtintas CK 6.204 straipsnyje, todėl neatsižvelgė į tai, kad buvo visos sąlygos kreditavimo sutartims pakeisti: finansinė ekonominė krizė prasidėjo po kreditavimo sutarčių sudarymo; jų sudarymo metu tokių aplinkybių ieškovai negalėjo protingai numatyti ir kontroliuoti; ieškovai nebuvo prisiėmę tokių aplinkybių atsiradimo rizikos. Prievolių įvykdymas pagal kreditavimo sutartis buvo tiesiogiai siejamas su komplekso veiklos pradžia ir kaimo turizmo verslo pelningumu, tai buvo žinoma ir bankui. Dėl tokios situacijos ieškovai atsidūrė aiškiai nepalankesnėje padėtyje negu atsakovas.

194. Teismai pažeidė įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą reglamentuojančių teisės normų nuostatas. Teismai tinkamai neįvertino įrodymų, patvirtinančių, kad kreditų grąžinimo metu ieškovai nebuvo pradėję gauti planuotų pajamų dėl sodybos neužbaigtumo, nes užbaigimui pritrūko lėšų, o atsakovas, tai žinodamas, vietoj prašytų 1,8 mln. Lt sumos, būtinos sodybos užbaigimui, suteikė tik 0,5 mln. Lt. Banko vengimą kooperuotis ir bendradarbiauti su ieškovu patvirtina banko trukdymas gauti ieškovams ES struktūrinę paramą. Jis sutiko nutraukti priverstinio skolos išieškojimo procedūras tik tuo atveju, jei ieškovai sumokės pradelstas sumokėti sumas. Tai buvo ieškovams neįvykdoma sąlyga. Teismai padarė įrodymais nepagrįstas išvadas, kad statybos darbų kainų padidėjimas buvo žinomas iki papildomų susitarimų dėl kreditavimo sutarčių sudarymo, kad ieškovai galėjo pakeisti projektą ir kad pripažinus tinkamais naudoti 12 statinių, sodyba jau galėjo pradėti veikti ir generuoti pajamas, nevertindami aplinkybės, kad trūko pagrindinio konferencijų pastato, kurio atsisakyti buvo neįmanoma. Teismai, vertindami Kreditavimo sutarčių nutraukimo teisėtumą, nepagrįstai nurodė kitų kreditavimo sutarčių įsipareigojimų pažeidimą (įsipareigojimo drausti turtą, atkurti rezervuojamą palūkanų sumą, gautą PVM nukreiptą įsiskolinimui dengti nevykdymą), nes šie pažeidimai nebuvo konstatuoti atsakovo pranešimuose dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo. Teismai nepagrįstai nurodė, kad dėl 2007 m. lapkričio 8 d. kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo ieškovai į banką nesikreipė, todėl nebuvo laikytasi privalomos ikiteisminės sutarties pakeitimo procedūros. Ieškovai kreipėsi į banką dėl visų suteiktų paskolų, tik formuluojamuose prašymuose bankui aiškiai neidentifikuotos atskiros sutartys. Teismai nevertino įrodymų dėl finansinės krizės įtakos šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimui – ieškovų metinių pajamų deklaracijų, balansų, sąskaitų išrašų, kurie įrodo, kad ieškovai veikė kitomis sąlygomis nei kiti šios verslo srities subjektai ir kad ieškovai iš tiesų susidūrė su tokiomis aplinkybėmis, kurios iš esmės pakeitė Kreditavimo sutarčių šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą.

20Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme, savo prašymą motyvuodamas taip:

211. Bankas nutraukė šalių sudarytas kreditavimo sutartis pasinaudodamas kreditavimo sutartyse nustatytomis jų nutraukimo sąlygomis, vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, leidžiančia vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net kai jos pažeidimas nėra esminis. Tokie vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai nevertinami pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, toks šalių susitarimas yra sutarties laisvės principo išraiška. Favor contractus principo negalima suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę. Be to, CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama. Ši nuostata patvirtina, kad paskolos eilinių įmokų nemokėjimas ar netinkamas mokėjimas yra esminis paskolos sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

222. Bankas, reaguodamas į R. S. 2007 m. rugpjūčio 30 d. prašymą padidinti kredito sumą, sutiko suteikti 1,12 mln. Lt papildomą kreditą. Ieškovai buvo prisiėmę statybos darbų pabrangimo riziką – Kreditavimo sutarties Nr. 11364 specialiųjų sąlygų 14.4 punkte nustatyta, kad ieškovas statybos projekto pabrangimą įsipareigoja finansuoti nuosavomis lėšomis. Ieškovų 2008 m. rugpjūčio 21 d. prašymo pakeisti sutarties sąlygas bankas netenkino, nes R. S. nesutiko įkeisti žemės sklypų, nors teigia, kad kreditavimo sutartyse nustatyta pakankamai alternatyvių priemonių, skirtų bankui apsisaugoti nuo skolų negrąžinimo. Bankas netenkino 2009 m. kovo 5 d. ieškovų prašymo keisti sutarties sąlygas, nenustatęs aplinkybių sudarančių pagrindą jas keisti pagal CK 6.204 straipsnį, taip pat įvertino ieškovų elgesį po sutarčių nutraukimo (kredito grąžinimo bei palūkanų įmokos nebuvo mokamos ir toliau). Po sutarčių nutraukimo bankas iš karto neinicijavo išieškojimo iš įkeisto turto. Bankas nurodė, kad, R. Sukackui pradėjus mokėti skolas, svarstytų galimybę išdėstyti skolų grąžinimo terminus bei susilaikymo nuo priverstinio įkeisto turto pardavimo veiksmų klausimus. R. S. neįvykdė savo paties 2009 m. gegužės 7 d. raštu pasiūlytų įsipareigojimų, daugiau kaip 3,5 metų neatliko nė vieno mokėjimo Bankui, nemokamos net einamosios palūkanos. Tai patvirtina piktnaudžiavimą teise bei nenorą išlaikyti sutartinius santykius. Taigi, ne bankas, o ieškovai pažeidė pareigą bendradarbiauti.

233. Ieškovai, kreipdamiesi į banką, nebuvo nurodę ekonominės krizės kaip pagrindo pakeisti sutartį pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas. Be to, CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Kasatoriai pažeidė CK 6.204 straipsnio reikalavimus, todėl negali juo remtis.

244. Ieškovai kaip verslininkai prisiima savo veiklos srities riziką, o bankas – riziką, kad kreditai nebus arba bus grąžinti ne visiškai ir patirs nuostolių, todėl ieškovai nepagrįstai savo veiklos riziką siekia perkelti atsakovui.

255. Kasatoriai, keldami klausimą dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nurodo argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, nors identiškų argumentų pagrįstumą paneigė tiek kita šalis, tiek teismai, nagrinėję bylą.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis); yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, todėl teisėjų kolegijos procesinis sprendimas priimamas remiantis byloje jau nustatytais faktais. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais keliami klausimai dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir vertinimo.

29Dėl ieškovų pareikštų reikalavimų nagrinėjimo eiliškumo

30Byloje nustatyta, kad, atsakovui AB DnB NORD bankui nutraukus kreditavimo sutartis, ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad atsakovas neteisėtai nutraukė šias sutartis, ir pakeisti jų sąlygas.

31Kasacinis teismas, formuodamas sutarčių teisės nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, ne kartą pažymėjo, kad sutarties keitimo ar sutarties nutraukimo konkurencija turi būti sprendžiama sutarties keitimo naudai, siekiant sutartį išsaugoti ir leidžiant sutartį peržiūrėti, kaip sutarties privalomumo ir vykdytinumo principų išimtis, nebent ir pakeitus sutartį jos vykdymas sutarties šaliai būtų per sunkus, o kreditorius nebeturėtų intereso įvykdyti sutartį ir siekti jos rezultato. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią teismų praktikoje suformuotą nuostatą, 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012, pažymėjo, kad sutarties šalis, ginčydama sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumą, gali kartu reikšti reikalavimą patikrinti, ar nebuvo teisės normose nustatytų sąlygų sutartį keisti tuo pagrindu, kad pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės, jeigu tos aplinkybės suvaržė sutarties vykdymą taip, kad iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą, kad vienai iš šalių pasidarė sudėtinga įvykdyti prievolę ir, jeigu būtų buvęs sutarties pakeitimas, gal būtų buvę galima išsaugoti sutartį ir atkurti sutarties šalių prievolių pusiausvyrą, o ne taikyti ultima ratio – sutarties nutraukimą. Kai yra pareikštas reikalavimas pakeisti sutarties sąlygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, visų pirma turi būti sprendžiama, ar nėra jo taikymo sąlygų, ir tik tada, kai nustatoma, kad nėra šioje normoje nustatyto sutarties keitimo pagrindo, sprendžiama dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas, t. y. išsprendžiamas sutarties pakeitimo ir jos nutraukimo konkurencijos klausimas.

32Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė būtent išplėstinės teisėjų kolegijos išvardytus reikalavimus pakeisti sutartis ir įvertinti jų nutraukimo teisėtumą, todėl jų pagrįstumas nagrinėtinas pirmiau nurodytu eiliškumu.

33Dėl sutarties pakeitimo pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas

34Kasatoriaus nuomone, buvo visos sąlygos, įtvirtintos CK 6.204 straipsnyje, būtinos kreditavimo sutartims pakeisti, tačiau bylą nagrinėję teismai į jas neatsižvelgė.

35CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių sutarties šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia ir vienai šaliai sutartį vykdyti tampa sudėtingiau negu kitai šaliai. Toks reglamentavimas patvirtina favor contractus principą, kuriuo vadovaujantis siekiama išsaugoti sutartinius santykius, vienai sutarties šaliai nebegalint vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės. Jei esant tokioms aplinkybėms kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas. Be to, teismas turi teisę nutraukti sutartį pagal teismo sprendime, o ne sutartyje nustatytas sąlygas. Pažymėtina, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo. Tokia įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl jos vykdymo suvaržymo pasikeitus aplinkybėms, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas. Tuo atveju, kai kita šalis nesutinka derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, koks turi būti protingas terminas šalims susitarti, šis terminas priklauso nuo sutarties pobūdžio, sutarties šalies galimybių vykdyti sutartį nepakeistomis sąlygomis ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012).

36Minėta, kad CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių sutarties šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia ir vienai šaliai sutartį vykdyti tampa sudėtingiau negu kitai šaliai. Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į nurodytos teisės normos taikymui reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad, prasidėjus ekonominei krizei, jos sąlygos nepalankiai veikė ne tik ieškovus, bet visus ūkio subjektus. Teismai, vertindami šį aspektą, atsižvelgė ir į kitus įrodymus: Statistikos departamento duomenis, ieškovų pateiktus balansus, pajamų deklaracijas ir kt. bei padarė išvadą, kad jie nepatvirtina CK 6.204 straipsnio taikymui būtinos sąlygos, t. y. kad vienai sutarties šaliai įvykdyti sutartį tapo sudėtingiau.

37Taip pat minėta, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovai nesilaikė šios įstatymo nuostatos. Jie visiškai nevykdė sutartinių įsipareigojimų nuo 2009 m. vasario mėnesio, kai bankas pareikalavo padengti skolą. 2009 m. gegužės 7 d. ieškovas prašė nepradėti išieškojimo iš įkeisto turto, pareiškė norą gera valia sumokėti palūkanas ir delspinigius (190 000 Lt), prašė atnaujinti sutartis, juos sumokėjus, ir pateikė mokėjimo grafiką; atlikęs du mokėjimus pagal savo pasiūlytą grafiką, ieškovas nevykdė ne tik savo iniciatyva naujai prisiimtų, bet ir kitų sutartinių įsipareigojimų.

38Pažymėtina, kad pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalį sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, dėl kurių iš esmės padidėja įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Atsakovas įvykdė savo prievolę pagal kreditavimo sutartis ieškovams, suteikęs visą sutartą kredito sumą. Prasidėjus finansų krizei ir pasikeitus situacijai kreditų rinkoje, padidėjo palūkanos už kreditus, kartu padidindamos ieškovų prievolės mokėti grąžinamo kredito ir palūkanų įmokas įvykdymo kainą. Ši aplinkybė galėtų būti pripažįstama sutarties vykdymo suvaržymu, iš dalies pateisinančiu prievolės nevykdymą, tačiau konstatuoti faktai, kad ieškovai visiškai nevykdė prievolių, yra kliūtis sutarčių nevykdymą tokiu mastu vertinti kaip CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamų aplinkybių poveikio padarinį. Dėl to teismai pagrįstai vertino, kad prievolių nevykdymas įrodo ieškovų netinkamą požiūrį į sutarties šalių pareigą vykdyti sutartinius įsipareigojimus sąžiningai, bei konstatavo, kad ieškovai neįrodė CK 6.204 straipsnio taikymo pagrindų.

39Dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais pagrindais

40Kasatoriaus nuomone, teismai, spręsdami sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo klausimą, neatsižvelgė į nustatytas aplinkybes ir šalių elgesį, todėl netinkamai taikė sutarties privalomumo ir šalių bendradarbiavimo principus, kuriais vadovaudamosi, šalys turi siekti sutartį išsaugoti.

41Sutarties privalomumo principas išreikštas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

42Jei sutartis vykdoma netinkamai, kita sutarties šalis turi teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Vienas jų – vienašalis sutarties nutraukimas. Vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka įtvirtinti CK 6.217 straipsnyje: sutartis gali būti nutraukta, esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); sutartis gali būti vienašališkai nutraukta konkrečiais joje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net kai sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. UAB „Olfega“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-3-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ivano Suboč tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008; kt.).

43Vis dėlto sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Šių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis.

44Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl sutarties pažeidimo fakto ieškovui sutartinius įsipareigojimus vykdant netinkamai, vėluojant grąžinti kreditą, mokėti palūkanas. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Minėta, kad sutarties nutraukimas – vienas šių būdų. Pažymėtina, kad atsakovas teisę vienašališkai nutraukti sutartį turėjo ne tik esant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, bet ir pagal šalių sudarytų sutarčių nuostatas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Dėl to, konstatavus, kad sutarties nutraukimo metu buvo sutartyje įtvirtinti jos nutraukimo pagrindai, kuriais remiantis sutartis nutraukta, jos nutraukimo teisėtumui konstatuoti nėra reikšmingi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti esminio sutarties pažeidimo požymiai. Esant įstatyme ar sutartyje nustatytam pagrindui, kreditorius turi teisę rinktis kelis savo pažeistų teisių gynimo būdus ar vieną jų, tačiau juos įgyvendinti privalo pagal įstatymo ar sutarties nuostatas. Minėta, kad sutarties šalis neturi piktnaudžiauti turima teise, ja naudotis esant vien tik formaliam pagrindui, neatsižvelgiant į kitos šalies interesus.

45Byloje, įvertinus faktines jos aplinkybes, nustatyta, kad atsakovas laikėsi kreditavimo sutartyse nustatytos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos. Ieškovams teigiant, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė ginčo sutartis, bylą nagrinėję teismai vertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su šalių bendradarbiavimo principo laikymusi, atsiradus sutartyse nustatytam pagrindui atsakovui jas nutraukti. Teismai nustatė, kad atsakovas, atsižvelgęs į ieškovo nurodytą statybos darbų kainų augimo aplinkybę ir būtinybę atlikti papildomus nenumatytus statybos darbus, suteikė papildomą kreditą, nors ir ne visą ieškovų prašytą sumą. Teismai, vertindami šias aplinkybes, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal kreditavimo sutartį statybos darbų pabrangimo rizika buvo priskirta ieškovui. Byloje taip pat nustatytos jau minėtos aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovas ir vėliau pakankamai bendradarbiavo su ieškovais, svarstydamas jų pasiūlymus modifikuoti sutartinius santykius.

46Dėl kasatorių argumento, esą atsakovas, finansuodamas ieškovų naują verslą, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, todėl, kilus sunkumų, turėjo ieškovams pasiūlyti palankesnes sutarčių pakeitimo sąlygas nei siūlė, pažymėtina, kad bankas kreditavimo sutarčių pagrindu tapo ieškovų verslo finansuotoju, šiomis sutartimis apibrėžtos jo teisės ir pareigos. Bankas netapo investuotoju ar ieškovams lygiaverčiu projekto dalyviu ir neprisiėmė pareigos bet kokioje situacijoje sudaryti sąlygas, kad finansuojamas verslo projektas būtų tęsiamas, nepaisant to, kad ieškovams kelerius metus iš eilės nepavyksta bent iš dalies pasiekti numatytų rezultatų. Ne bankas, o ieškovai, būdami projekto įgyvendintojai, prisiėmė riziką dėl priimamų sprendimų ir jų įgyvendinimo operatyvumo, ekonomiškumo, kokybės, o bankas, būdamas finansuotojas, turi priimti sprendimus dėl kreditavimo sutartimis prisiimtos rizikos valdymo. Pagal kreditavimo sutartis banko interesas yra gauti jose numatytą atlyginimą – palūkanas, o ieškovų verslo pelningumas neturi įtakos banko atlyginimui už finansavimą. Dėl to interesų pusiausvyros neatitiktų aiškinimas, kad bankas privalo, keisdamas sutarties sąlygas, ieškovams suteikti visą jų prašomą anksčiau nenumatytą ir šalių nesutartą pagalbą projektui įgyvendinti, ieškovams nepateikiant jokio papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo, nepaisydamas išaugančios rizikos negauti sutarto atlyginimo bei patirti nuostolių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo pasiūlymas suteikti papildomas kredito grąžinimo garantijas ir papildomai įkeisti nekilnojamojo turto negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ar prieštaraujantis kooperacijos principui. Pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir L. D. v. AB „Citadele“ bankas, bylos Nr. 3K-3-189/2012). Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, nustatę ir įvertinę konkrečias šalių bendradarbiavimo aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas bendradarbiavimo pareigą vykdė tinkamai. Taigi kreditoriaus veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį byloje nustatytomis aplinkybėmis atitiko proporcingumo principą ir buvo teisėti.

47Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad naikinti ar pakeisti skundžiamus teismų sprendimus nėra pagrindo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas prašo priteisti iš kasatorių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinant kasacinio skundo, atsakovo prašymas tenkintinas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8 punktuose nustatyta rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio apskaičiavimo tvarka. Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai apskaičiuotini nustatytą koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Rekomendacijose nustatytas koeficientas skaičiuoti atlyginimui už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą yra 2 (8.14 punktas). Rekomendacijų 2 punkte nustatyti kriterijai, į kuriuos taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Atsakovas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą bei dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą jis sumokėjo 1936 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pagal nustatytą koeficientą atsakovo prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio – 2000 Lt, sprendžia, kad atsakovui iš kasatorių priteistina jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

50Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 39,06 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

53Priteisti AB DNB bankui (j. a. k. 112029270) iš R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1936 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

54Priteisti valstybei iš R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 39,06 Lt (trisdešimt devynis litus 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir... 5. Byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 23 d. ieškovas R. S. ir AB DnB NORD... 6. Ieškovai R. S. ir D. S. , 2009 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą... 7. pripažinti, kad atsakovas AB DnB NORD bankas neteisėtai nutraukė su... 8. pakeisti 2006 m. lapkričio 23 d. kreditavimo sutarties sąlygas, nustatant... 9. 2006 m. lapkričio 23 d. ir 2007 m. lapkričio 8 d. kreditavimo sutartis... 10. Ieškovai prašymą motyvuoja CK 6.204 straipsniu, t. y. kad sutartinių... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 12. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu... 13. Teismai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai kreditavimo... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės... 16. 1. Teismai netinkamai taikė sutarties privalomumo, sutarties šalių... 17. 2. Teismai netinkamai taikė CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą... 18. 3. Teismai netinkamai taikė sutarčių pakeitimo būtinumo kriterijus ir... 19. 4. Teismai pažeidė įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą... 20. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, panaikinti... 21. 1. Bankas nutraukė šalių sudarytas kreditavimo sutartis pasinaudodamas... 22. 2. Bankas, reaguodamas į R. S. 2007 m. rugpjūčio 30 d. prašymą padidinti... 23. 3. Ieškovai, kreipdamiesi į banką, nebuvo nurodę ekonominės krizės kaip... 24. 4. Ieškovai kaip verslininkai prisiima savo veiklos srities riziką, o bankas... 25. 5. Kasatoriai, keldami klausimą dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nurodo... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 29. Dėl ieškovų pareikštų reikalavimų nagrinėjimo eiliškumo... 30. Byloje nustatyta, kad, atsakovui AB DnB NORD bankui nutraukus kreditavimo... 31. Kasacinis teismas, formuodamas sutarčių teisės nuostatų aiškinimo ir... 32. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė būtent išplėstinės teisėjų... 33. Dėl sutarties pakeitimo pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas... 34. Kasatoriaus nuomone, buvo visos sąlygos, įtvirtintos CK 6.204 straipsnyje,... 35. CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas... 36. Minėta, kad CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų... 37. Taip pat minėta, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo nesuteikia teisės... 38. Pažymėtina, kad pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalį sutarties vykdymo... 39. Dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais pagrindais... 40. Kasatoriaus nuomone, teismai, spręsdami sutarties vienašalio nutraukimo... 41. Sutarties privalomumo principas išreikštas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje –... 42. Jei sutartis vykdoma netinkamai, kita sutarties šalis turi teisę naudotis... 43. Vis dėlto sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio –... 44. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl sutarties pažeidimo fakto ieškovui... 45. Byloje, įvertinus faktines jos aplinkybes, nustatyta, kad atsakovas laikėsi... 46. Dėl kasatorių argumento, esą atsakovas, finansuodamas ieškovų naują... 47. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 50. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 39,06 Lt bylinėjimosi... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 53. Priteisti AB DNB bankui (j. a. k. 112029270) iš R. S. (a. k. (duomenys... 54. Priteisti valstybei iš R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S. (a. k.... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...