Byla 2A-1106-115/2012
Dėl netesybų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės – Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Tvorų pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tvorų pasaulis“ ieškinį atsakovui UAB „Floda ir Ko“ dėl netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Tvorų pasaulis“ prašė teismo priteisti iš atsakovo sutarties mokestį (netesybas) – 6985,50 Lt, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas pagal 2009-06-25 su ieškovu sudarytą krovinių pervežimo sutartį dėl savo kaltės nepateikė krovinio, todėl turi sumokėti sutarties mokestį (netesybas).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė: priteisė iš ieškovo atsakovui 2057 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 29,93 Lt pašto išlaidų.

7Šalys pasirašė ir patvirtino susitarimą, kuriame buvo numatyta sąlyga dėl sutarties mokesčio 1700 eurų mokėjimo laiku nepateikus krovinio. Tai, kad atsakovo atžvilgiu bauda yra įvardijama sutarties mokesčiu, nekeičia sutarties sąlygos esmės ir paskirties. Šalys tokiu būdu susitarė dėl galimų nuostolių atlyginimo, vienai ar kitai šaliai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų. Kadangi krovinys nebuvo vežamas, teismas konstatavo, kad CMR konvencijos taikyti nėra pagrindo.

8Teismas nustatė, kad šalys sutartyje nebuvo nurodžiusios jokių specifinių krovinio ypatumų, kad šis būtų savadarbis ar nestandartinis. Kroviniui turint ypatingų savybių, atsakovo pareiga buvo informuoti ieškovą apie ketinamo vežti krovinio nestandartinius ypatumus. Todėl atsakovui vežimui pateikus nestandartinį krovinį, jis negalėjo būti pakrautas ne dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovui taikytinas šalių sudarytos sutarties 1.4 p. nuostatos, t.y. netesybos 1700 eurų dydžio.

9Apie savo pažeistą teisę ieškovas sužinojo 2009-06-29, t.y. jo darbuotojui atvykus paimti krovinio ir paaiškėjus, kad krovinio pakrauti nėra galimybės. Į teismą ieškovas kreipėsi tik 2010-04-26. Teismui konstatavus, kad ieškovo reikalaujamas priteisti sutarties mokestis yra netesybos, teismas taikė sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą ir pareikštą reikalavimą atmetė praleidus ieškinio senaties terminą.

10III. Apeliacinio skundo argumentai

11Ieškovas UAB „Tvorų pasaulis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-01 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

121. Pirmos instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo pagal CK 6.193 str. ėmėsi aiškinti krovinių pervežimo sutarties 1.4. punkto nuostatą, kadangi joje įtvirtinta sutarties sąlyga yra visiškai aiški ir nedviprasmiška. Jame aiškiai nurodyta, jog krovinio nepateikimo atveju yra mokamas būtent sutarties mokestis, o ne netesybos. Dėl netesybų rašytinio susitarimo nebuvo. Pirmos instancijos teismas padaręs priešingą išvadą pažeidė sutarties laisvės principą. Tuo pačiu teismas pažeidė ir CK 6.223 str., kadangi faktiškai pakeitė sutartį konstatavęs, kad šalys neva susitarė dėl netesybų (baudos) mokėjimo krovinio nepateikimo atveju.

132. Nukrypti nuo tariamai neaiškaus ir dviprasmiško sutarties lingvistinio teksto teismas gali pirmiausia nustatęs tikruosius šalių ketinimus, t.y. nustatęs, jog abiejų šalių suderinta valia buvo kitokia nei įtvirtinta lingvistiškai. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių abipusį šalių ketinimą susitarti dėl netesybų, dėl to teismas jo negalėjo nustatyti, o tą padaręs pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

143. Teismas netinkamai išaiškino ir vertino ieškovo direktoriaus paaiškinimus, kurių tikroji esmė liudijo apie tai, jog ieškovas tokiu sutarties punktu siekė, jog krovinys būtų pateiktas ir faktiškai vežamas. Kita vertus, pirmos instancijos teismas bet kuriuo atveju tokių paaiškinimų negalėjo vertinti kaip įrodymo ir jais grįsti savo sprendimo, kadangi jie nebuvo iš esmės tiriami ir vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės metu, dėl ko teismas šiuo atveju akivaizdžiai pažeidė CPK 263 str. 2 d. Tarp šalių apskritai nebuvo ginčo dėl sutarties turinio. Atsakovo abstraktūs samprotavimai visiškai nesusiję su jo paties tikraisiais ketinimais. Kad buvo susitarta dėl sutarties mokesčio, bet ne dėl netesybų, patvirtina ir atsakovo atsiliepimo ir tripliko turinys bei ieškovo elgesys po sutarties sudarymo: PVM sąskaitos – faktūros išrašymas, kreipimasis į teismą dėl sutarties mokesčio priteisimo, pretenzijos atsakovui išsiuntimas. Teismas netinkamai nustatė aplinkybes, susijusias su sutarties 2.2 p. korekcija, kadangi ją atliko atsakovas.

154. Teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškovo ieškinio pritaikydamas ieškinio senatį. Ieškovas manydamas, kad yra susitarta dėl sutarties mokesčio, turėjo pagrindą manyti, kad jo pažeistų teisių gynybai yra nustatytas ilgesnis nei 6 mėn. terminas, t.y. 10 metų.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

17Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Ginčas byloje yra kilęs dėl šalių sudarytos sutarties nuostatų turinio aiškinimo.

18Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas; teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi, be kita ko, sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193–6.195 str., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis taisyklėmis (CPK 4 str.). CK 6.193 str. įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-532/2011; ir kt.). Sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos kartu su sutarties teksto (sąlygų) lingvistinės analizės metodu ir paprastai negali paneigti vienareikšmių ir šalių aiškiai patvirtintų sąlygų buvimo, jų privalomos galios šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2008). CK 6.193 str. 2 d. taip pat reikalaujama, kad sutartis būtų aiškinama sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2005). Kasacinis teismas akcentuoja tai, kad teismai, vertindami ir aiškindami sutartis, kilus ginčui dėl sutarties sąlygų reikšmės, visada turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių civilinių teisinių santykių subjektų ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti konkrečią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis šiuo atveju būtina nustatyti, ar ginčo šalys susitarė, kad atsakovas UAB „Tvorų pasaulis“ pagal 2009 m. birželio 25 d. krovinių pervežimo sutarties Nr. 467 1.4 p. nepateikęs ieškovui krovinio per 36 val. nuo 2009 m. birželio 29 d. 13 val. įsipareigoja sumokėti sutarties mokestį – 1700 EUR.

19Byloje nustatyta, kad atsakovui iki sutarties pasirašymo buto pateiktas krovinių pervežimo sutarties Nr. 467 projektas, kurio 1.4 p. nebuvo įtraukta nuostatos dėl sutarties mokesčio taikymo (b. l. 27). Pasirašytos sutarties tekstas nuo projektinio skiriasi ne tik 1.4 p. platesne apimtimi, tačiau galutiniame sutarties tekste vežėjo atsakomybė už transporto priemonės nepateikimą apibrėžta 1700 EUR, bet ne 10 proc. nuo užsakymo kainos, dydžio bauda (2.2 p.), išbrauktas 2.7 p. įtvirtinęs atsakovo teisę reikalauti 10000 Lt baudos, jeigu ieškovo veiksmai įtakotų vėliau negaunamas atsakovo pajamas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad krovinių pervežimo sutarties 1.4 p. buvo papildytas, siekiant apsidrausti, kad ieškovo transporto priemonė tuščiai nevyktų į Vokietiją paimti krovinio (b. l. 93). Pradiniu ieškinio pareiškimu ieškovas prašė iš atsakovo priteisti būtent netesybas, bet ne sutarties mokestį (b. l. 1-2).

20Tiek ikisutartinės šalių derybos dėl krovinių pervežimo sutarties Nr. 467 tekstas, tiek tikslas, dėl kurio ieškovas į sutarties 1.4 p. įtraukė nuostatą dėl atsakovo pareigos ieškovui sumokėti 1700 EUR už savalaikį krovinio nepateikimą, patvirtina, jog tokia nuostata įtraukta ieškovo kaip galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonė. Tą patvirtina ir sisteminė krovinių pervežimo sutarties Nr. 467 nuostatų analizė. Pirma, sutartyje visi įsipareigojimai priešingam šalies kontrahentui sumokėti atitinkamas sumas, kiek jos nėra mokėjimai už suteiktas paslaugas, yra sietini su netinkamu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Antra, „sutarties mokestis“ mokamas atsakovo, nepateikus krovinio, yra tokio pat dydžio kaip ir ieškovo mokama bauda, nepateikus transporto priemonės. Akivaizdu, kad ir tikslas, kurio siekiant buvo įtraukta į sutartį ginčo nuostata, t.y. ieškovo apsidraudimas nuo galimų nuostolių, jeigu nebūtų pateiktas vežimui krovinys, patvirtina aukščiau minėtas išvadas dėl krovinių pervežimo sutarties Nr. 467 1.4 p. įtvirtinto sutarties mokesčio kaip baudinių netesybų esmės. „Sutarties mokesčio“ apibrėžtis negali būti aiškinama išimtinai pažodžiui, tačiau privalo būti vertinama visų sutartyje vartojamų formuluočių bei nustatytų sąlygų kontekste, atsižvelgiant į sutarties šalių valią bei siekį konkrečiomis sutarties nuostatomis sukurti atitinkamas teises ir pareigas.

21Pagal CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi remiantis šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.). Įrodymų vertinimas yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, ištyrimu pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 str.). Ieškovo direktoriaus D. J. paaiškinimai duoti 2011 m. vasario 15 d. įvykusio teismo posėdžio metu yra įrodymai, kurie turi yra svarbūs teisingam bylos išsprendimui ir teismas privalėjo juos vertinti su kitais rašytiniais ir nerašytiniais įrodymais. Be to, minėti paaiškinimai yra tiesioginis duomenų šaltinis apie šalių tikrąją valią sudarant ginčo sutartį. Taigi visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 263 str. 2 d. pažeidimo. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog jo paties veiksmai po sutarties sudarymo: PVM sąskaitos – faktūros išrašymas, kreipimasis į teismą dėl sutarties mokesčio priteisimo, pretenzijos atsakovui išsiuntimas, nėra faktai, kurie galėtų būti vertinami kaip tinkami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima atskleisti tikrąją „sutarties mokesčio“ apibrėžties esmę. Kadangi akivaizdu, jog ieškovo pavėluotas teisių pažeidimo gynimas negali būti saugomas galimai klaidingų bei tik jam vienam palankių sutarties sąlygų interpretavimu.

22CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Pagal CK 1.125 str. 5 d. 1 p. sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) priteisimo. Byloje nustatyta, kad apie savo pažeistą teisę ieškovas sužinojo 2009 m. birželio 29 d., paaiškėjus, kad krovinys negali būti pakrautas, tačiau į teismą ieškovas kreipėsi tik 2010 m. balandžio 26 d. Kadangi netesybos nagrinėjamu atveju apibrėžtos aiškia suma, sutarties pažeidimas buvo momentinis, atsakovui prašant taikyti ieškinio senaties terminą, apylinkės teismas ieškinį pagrįstai atmetė kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.126, 1.131 str.). Pagrindų atnaujinti senaties terminą nagrinėjamu atveju nėra (CK 1.131 str. 2 d.), kadangi ieškovo nepagrįstas delsimas ginti savo pažeistas teises negali būti pateisinamas jo klaidingu ir galimai nesąžiningu krovinių pervežimo sutarties Nr. 467 1.4 p. nuostatų interpretavimu.

23Teisėjų kolegija pabrėžia, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų bei priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, skundžiamas sprendimas priimtas objektyviai ir nešališkai įvertinus bylos medžiagą, tinkamai atskleidus šalių sudarytos sutarties turinį, nenukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos tokio pobūdžio bylų teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

25Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Tvorų pasaulis“ prašė teismo priteisti iš atsakovo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį... 7. Šalys pasirašė ir patvirtino susitarimą, kuriame buvo numatyta sąlyga dėl... 8. Teismas nustatė, kad šalys sutartyje nebuvo nurodžiusios jokių specifinių... 9. Apie savo pažeistą teisę ieškovas sužinojo 2009-06-29, t.y. jo darbuotojui... 10. III. Apeliacinio skundo argumentai... 11. Ieškovas UAB „Tvorų pasaulis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 12. 1. Pirmos instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo pagal CK 6.193 str.... 13. 2. Nukrypti nuo tariamai neaiškaus ir dviprasmiško sutarties lingvistinio... 14. 3. Teismas netinkamai išaiškino ir vertino ieškovo direktoriaus... 15. 4. Teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškovo ieškinio pritaikydamas... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 17. Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir... 18. Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi... 19. Byloje nustatyta, kad atsakovui iki sutarties pasirašymo buto pateiktas... 20. Tiek ikisutartinės šalių derybos dėl krovinių pervežimo sutarties Nr. 467... 21. Pagal CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai... 22. CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko... 23. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 25. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą palikti...