Byla 2-7739-1032/2016
Dėl padarytos žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios R. S. komercinės firmos „( - )“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „( - )“ įgalioto asmens P. P., ieškinį atsakovams R. S. ir S. S. dėl padarytos žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 30236,50 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas 2015-05-16 pareiškime patikslino prašomos priteisti žalos dydį – 25263,07 Eur. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

3Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovai atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis)

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-05 nutartimi iškėlė bankroto bylą R. S. komercinei firmai „( - )“ (c. b. Nr. eB2-1609-524/2015), bankroto administratoriumi paskirta UAB „( - )“, jos įgaliotas asmuo P. P.. Nutartis įsiteisėjo 2015-11-17 (b.l. 10, 11). VĮ Registrų centro duomenimis nuo 1993-04-21 įmonės vadovu buvo atsakovas R. S. (b.l. 23). Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo teismas konstatavo, kad iš įmonės 2015-09-30 balanso matyti, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (14 394 Eur) viršija pusę į įmonės balanso įrašyto turto vertės (0 Eur); įmonė neturi darbuotojų, nemoka privalomųjų mokesčių, visiškai neturi turto. Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms yra pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą dėl nemokumo (b.l. 10). Tai rodo, kad bankroto byla R. S. komercinei firmai „( - )“ yra iškelta tik 2015 metų pabaigoje pagal vieno iš įmonės kreditoriaus paduotą pareiškimą. Tuo tarpu visos galiojusios Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) redakcijos įtvirtino įmonės administracijos vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokia, o to nepadarius padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Įmonės vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įstatymas siejo ne vien su formaliu įmonės nemokumo statuso konstatavimu. Pagal šio straipsnio formuluotę, pareigą inicijuoti įmonei bankroto bylą įmonės vadovas (savininkas) įgyja įvertinęs tolimesnes įmonės veiklos perspektyvas ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Toks įmonės vadovo atliekamas įmonės veiklos perspektyvų vertinimas turi atitikti rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovo elgesys tęsiant bendrovės veiklą esant formaliam įmonės nemokumo statusui, neatitinkantis protingos verslo rizikos ir prieštaraujantis geriems verslo standartams, teismo būtų įvertintas kaip neteisėtas elgesys, kuriuo daroma žala įmonei ir jos kreditoriams. Kita vertus, protingos, atsižvelgiant į konkrečią faktinę situaciją, įmonės vadovo ar savininko pastangos atgaivinti įmonės veiklą prieš inicijuojant įmonės bankroto procedūras, negali būti vertinamos kaip neteisėtos, kadangi verslas visuomet yra susijęs su tam tikros rizikos prisiėmimu, o bankroto procedūros pagal jų tikslą ir prigimtį yra kraštutinė įmonės kreditorių teisių apsaugos priemonė. Nustačius, kad įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėdamas pakankamą pagrindą (atsižvelgiant į rūpestingo ir apdairaus asmens, veikiančio analogiškomis aplinkybėmis, elgesio standartą) manyti, jog įmonė galės atsiskaityti su kreditoriais, tokie įmonės vadovo (savininko) veiksmai neturėtų būti vertinami kaip Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio numatytos pareigos pažeidimas.

6Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).

7Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Civilinio kodekso 6.2 straipsnis). Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

8Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorius UAB „( - )“. R. S. komercinės firmos „( - )“ vadovas įstatymo nustatytos pareigos pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnis). Taigi nėra abejonių, kad įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas (2013-03-22 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-617-115/2013). Nesikreipdamas į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą, atsakovas prisiėmė riziką dėl pareigos padengti tokiu jo neteisėtu neveikimu atsiradusią žalą. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis).

92015 m. spalio 23 d. atsakovo atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo yra nurodyta, kad R. S. komercinei firmai „( - )“ dėl 2009 metais šalyje kilusios ekonominės krizės susidūrė su finansiniais sunkumais, veikla pradėjo strigti, o nuo 2012 metų veiklos nebevykdė, todėl neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais (b.l. 20). Atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė, nors jau nuo 2009 metų vidurio įmonės veikla pradėjo strigti, o nuo 2012 metų veiklos nebevykdė. Tuo atsakovas faktiškai pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas (37 ir kt. straipsniai) bei Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalis.

10Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Ši prezumpcija gali būti paneigta tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalis). Individuali įmonė, nors ir registruota vieno iš sutuoktinių vardu pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (Civilinio kodekso 3.109 straipsnis).

11Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovas buvo įgijęs pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai R. S. komercinei firmai „( - )“ iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė ir privalo atlyginti įmonei padarytą žalą (Civilinio kodekso 6.245, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsakovai atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina žalos padarymo įmonės kreditoriams faktą, todėl konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovų solidariai priteistina 25263,07 Eur žala (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 3.109 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

12Dėl procesinių palūkanų priteisimo

13Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog atsakovas yra verslininkas, todėl jam taikoma 6 procentų dydžio palūkanų norma. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimą dėl padarytos žalos priteisimo fizinių asmenų atžvilgiu, kurie nėra verslininkai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

15Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Remiantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įmonės (įstaigos), kurioms iškelta bankroto byla yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimo išlaidos priteistinos iš atsakovų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 758,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Ieškovo ieškinį patenkinus iš atsakovų valstybei priteistina 758,00 Eur žyminio mokesčio lygiomis dalimis po 379,00 Eur (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

16Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

17Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, 2016-05-17 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 285 – 287, straipsniais, teismas

Nutarė

19ieškinį patenkinti iš dalies.

20Priteisti solidariai iš atsakovų R. S. ir S. S. 25263,07 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 25263,07 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo bankrutavusios R. S. komercinės firmos „( - )“ naudai.

21Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

22Priteisti iš atsakovo R. S. 379,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

23Priteisti iš atsakovės S. S. 379,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

242016-05-17 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

25Išaiškintina, jog atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

26Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

27Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, rašytinio... 2. ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 30236,50 Eur... 3. Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovai... 4. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 5. Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad... 6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos... 7. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal... 8. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorius UAB „( -... 9. 2015 m. spalio 23 d. atsakovo atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos... 10. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija pagal kurią... 11. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui,... 12. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 13. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 6 procentų dydžio metines palūkanas... 14. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 15. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 16. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 17. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 285 –... 19. ieškinį patenkinti iš dalies.... 20. Priteisti solidariai iš atsakovų R. S. ir S. S. 25263,07 Eur skolos, 5... 21. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 22. Priteisti iš atsakovo R. S. 379,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.... 23. Priteisti iš atsakovės S. S. 379,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.... 24. 2016-05-17 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti... 25. Išaiškintina, jog atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei... 26. Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo... 27. Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi...