Byla 2A-617-115/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Srauga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB ,,Srauga“ ieškinį atsakovui D. D. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 68 158,22 Lt žalos atlyginimui, kurią, anot ieškovo, jis patyrė dėl to, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, laiku nesikreipė Į teeismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Teismas konstatavo, kad nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovas veikė nerūpestingai, aplaidžiai ar nesąžiningai, atliko veiksmus, kurie nulėmė įmonės bankrotą, pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus, slėpė nuo įmonės kreditorių bendrovės turtinę padėtį, prisiėmė naujų įsipareigojimų, bloginančių įmonės turtinę padėtį, pažeidžiančių potencialių kreditorių interesus ir pan. Įstatyme nėra nurodyta, per kiek laiko ir kokiu terminu bendrovės vadovas turi kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, matydamas, jog tam yra visi pagrindai.

8Anot teismo, galimas įmonės nemokumas atsirado vėliau, nei ieškovas nurodo, t.y. vėliau nei 2009 m. liepos mėn., kadangi nebuvo pateikta duomenų apie vertinamam mokestiniam laikotarpiui pradelstų įmonės įsipareigojimų sumą. Ieškovas taip pat neįrodė patirtos žalos fakto, kadangi ieškovo paskaičiavimas, kai iš įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (290 845,22 Lt) atimama įmonės bendro įsiskolinimo jos kreditoriams sumą, buvusi balanso už 2008 m. sudarymo metu (222 687 Lt), nėra teisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negalės padengti kreditoriams, nepasibaigus įmonės bankroto procesui nėra aiškus, o paaiškės tik išnagrinėjus įmonės bankroto bylą ir nustačius, ar dalis įmonės kreditorių reikalavimų liko nepadengta ir, jei liko, kokia dalimi. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo nurodomas atsakovo delsimas iškelti bankroto bylą objektyviai sąlygojo didesnių skolų bendrovei atsiradimą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Srauga“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai arba iš dalies, priteisiant iš atsakovo 29 597,41 Lt žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu teismas privalėjo nagrinėti pateiktas faktines aplinkybes tik Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalių prasme. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 13 d. nutartyje nustatė, kad įmonė su kreditoriais nebegalėjo atsiskaityti jau 2009 m. liepos mėn. Taigi nesuprantama, kodėl teismas neįžvelgė atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo egzistavimo dar nuo 2009 m. liepos mėn. Ieškovas pateikė teismui duomenis, kad nuo 2009 m. liepos mėn. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo Sodros, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir UAB „Omnitel“ kreditoriniai reikalavimai išaugo 29 597,41 Lt. Nagrinėdamas bylą teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neatsižvelgė į viešąjį interesą.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. D. prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu nėra jokių įrodymų, kad įmonė tapo nemoki dar 2009 m. liepos mėn. 2008 m. įmonės balansas patvirtina, jog įmonė per vienerius metus turėjo gauti 160 218 Lt, taigi atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad įmonės finansiniai sunkumai bus išspręsti atgavus iš debitorių skolas. Įmonės įsiskolinimo padidėjimas keliems atskiriems kreditoriams nereiškia bendro įmonės įsipareigojimų išaugimo ir negali būti traktuojamas kaip žala, atsiradusi dėl įmonės valdymo organų neteisėtų veiksmų. Ieškovas taip pat ydingai paskaičiavo prašomos priteisti žalos dydį, nes rėmėsi klaidingais įmonės kreditorių reikalavimų dydžiais ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas negalėtų būti laikomas atsakingu už bendrą įmonės skolų padidėjimą, atsiradusį po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui pateikimo. Ieškovas taip pat klaidingai nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą turėjo būti aktyvus, nes būtent jis turėjo įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

13Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

14Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, kuri atsiranda jam laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

15Iš teismų sistemos LITEKO duomenų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 25 d. teismui paduotą ieškinį (b .l. 17-19), 2011 m. sausio 13 d. nutartimi (b. l. 10-11) UAB ,,Srauga“ iškėlė bankroto bylą. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo teismas konstatavo, kad UAB ,,Srauga“ yra nemoki, nes UAB ,,Srauga“ įsiskolinimas valstybės biudžetui 2010 m. spalio 1 d. sudarė 36 004,68 Lt, bendrovė įmokas į valstybės biudžetą paskutinį kartą mokėjo 2009 metų birželį, pagal bendrovės pateiktą paskutinį 2008 metų balansą, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

16Tai rodo, kad bankroto byla UAB „Srauga“ yra iškelta tik 2010 metų pabaigoje pagal vieno iš įmonės kreditoriaus paduotą pareiškimą. Tuo tarpu visos galiojusios Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) redakcijos įtvirtino įmonės administracijos vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokia, o to nepadarius padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 ir 4 d.).

17Pažymėtina, kad skirtingais laikotarpiais galiojusios ĮBĮ redakcijos skirtingai apibrėžė nemokumą, kuris yra bankroto bylos iškėlimo pagrindas, tačiau bylos duomenys rodo, kad UAB „Srauga“ būklė jau nuo 2009 metų vidurio davė pagrindą bankroto bylai inicijuoti ir jai iškelti. Šią aplinkybę patvirtina 2009 m. birželio 11 d. sudaryto įmonės balanso duomenys už 2008 metus, iš kurių matyti, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė virš 195000 Lt, o turimas turtas 258892 Lt, taip pat priimti teismo sprendimai, nutartys dėl skolų priteisimo, įmonės turto areštas ir kiti byloje esantys dokumentai (b. l. 10-11, 21-50).

18IBĮ 8 str. redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu, įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įtvirtino tais atvejais, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 str. 4 p. (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų). Taigi, įmonės vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įstatymas siejo ne vien su formaliu įmonės nemokumo statuso konstatavimu. Pagal šio straipsnio formuluotę, pareigą inicijuoti įmonei bankroto bylą įmonės vadovas (savininkas) įgyja įvertinęs tolimesnes įmonės veiklos perspektyvas ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Toks įmonės vadovo atliekamas įmonės veiklos perspektyvų vertinimas turi atitikti rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovo elgesys tęsiant bendrovės veiklą esant formaliam įmonės nemokumo statusui, neatitinkantis protingos verslo rizikos ir prieštaraujantis geriems verslo standartams, teismo būtų įvertintas kaip neteisėtas elgesys, kuriuo daroma žala įmonei ir jos kreditoriams. Kita vertus, protingos, atsižvelgiant į konkrečią faktinę situaciją, įmonės vadovo ar savininko pastangos atgaivinti įmonės veiklą prieš inicijuojant įmonės bankroto procedūras, negali būti vertinamos kaip neteisėtos, kadangi verslas visuomet yra susijęs su tam tikros rizikos prisiėmimu, o bankroto procedūros pagal jų tikslą ir prigimtį yra kraštutinė įmonės kreditorių teisių apsaugos priemonė. Nustačius, kad įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėdamas pakankamą pagrindą (atsižvelgiant į rūpestingo ir apdairaus asmens, veikiančio analogiškomis aplinkybėmis, elgesio standartą) manyti, jog įmonė galės atsiskaityti su kreditoriais, tokie įmonės vadovo (savininko) veiksmai neturėtų būti vertinami kaip ĮBĮ 8 str. numatytos pareigos pažeidimas.

19Kartu kolegija pažymi, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ATPK 506 str.). Taigi nėra abejonių, kad įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.

20Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).

21Teismų praktikoje administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas paprastai neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas yra kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Taigi ĮBĮ 8 str. 4 d. nuostata gali būti taikomos ir tais atvejais, kai reikalaujama žalos atlyginimo už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą.

22Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė, nors jau nuo 2009 metų vidurio įmonė tikrai buvo nemoki, nes faktiškai buvo areštuojamas turtas, nevykdomi atsiskaitymai su kreditoriais, o už 2009 metus nesudaromas balansas. Tuo atsakovas faktiškai pažeidė ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu nuostatas – 37, 58 ir kiti straipsniai.

23Kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad įmonė 2009 metais ir vėliau buvo moki, nes šią aplinkybę paneigia jau minėtas 2008 metų įmonės balansas, o atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie turėtus konkrečius atsiskaitymo terminus savo kreditoriams ir tuo pačiu nepaneigė įmonės nemokumo būklės (CPK 178 str.).

24Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog įmonė visada balansavo ant bankroto ribos, o nuo 2009 metų pabaigos jis liko vienas ir laukė, kol bankroto bylą iškels kreditoriai (b. l. 104-105). Tai rodo aiškų atsakovo nerūpestingumą, tinkamą pareigų nevykdymą ir kaltę dėl kreditorinių įsiskolinimų didėjimo nuo 2009 m. liepos 1 d., nes dalies kreditorinių reikalavimų padidėjimo buvo galima išvengti laiku inicijavus įmonei bankroto bylą. Tuo tarpu priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą.

25Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino įstatymą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog įmonės nemokumas atsirado vėliau ir atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal ĮBĮ 8 str. 4 d.

26Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimui, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos.

27Šioje byloje administratorius reikalavo žalai atlyginti priteisti iš atsakovo 68 158,22 Lt. Tačiau kolegija sprendžia, kad ieškovo pateikti dokumentai neduoda pagrindo teigti, jog jie patvirtina visai šiai sumai kreditorinių reikalavimų padidėjimą dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl savalaikio nesikreipimo į teismą iškelti UAB „Srauga“ bankroto bylą. Kolegija mano, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškinį tenkinti dalinai ir iš atsakovo priteisti ieškovui 29597,41 Lt žalai atlyginti, atsiradusiai dėl įmonės vadovo kaltės padidėjusių kreditorinių reikalavimų, skaičiuojant jų padidėjimą nuo 2009 m. liepos mėn. iki bankroto bylos iškėlimo tik kreditoriaus VSDFV 23346,31 Lt (40867,29-17520,98); VMI - 2427,83 Lt (69646,35Lt-67218,52Lt); UAB „Omnitel“ - 3823,27, laikant, kad atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti yra nustatytos visos įstatymu (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str. 1 d. ) numatytos sąlygos, o ieškinį 29597,41Lt sumoje įrodytą (b. l. 1-10-11, 14-15, 17-19, 25, 36-37, 49-50).

28Likusioje dalyje ieškinys atmestinas, kadangi ieškovo pateiktais dokumentais neįrodyta, jog kitos kreditorinių reikalavimų sumos yra susijusios tik su atsakovo savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ar kaip nepateisinamai atsiradusios dėl atsakovo kaltės (CPK 178 str.).

29Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė įstatymą, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis panaikinamas ir priimamas naujas, kuriuo ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 str. 1 d.2 p.).

31Patenkinus iš dalies ieškinį, iš atsakovo valstybei priteisiama 1775,84 Lt (29597,41 Lt x 3 proc. x 2) žyminio mokesčio, kadangi nuo jo mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 4 d., 83 str. 1 d. 8 p., 83 str. 2 d., 93 str., 96 str.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e d ž i a :

33Panaikinti Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują - ieškinį patenkinti iš dalies.

34Priteisti iš atsakovo D. D. 29597,41 Lt ieškovui BUAB „Srauga“ padarytai žalai atlyginti ir 1775,84 Lt valstybei žyminio mokesčio.

35Teisėjai

36Algirdas Auruškevičius

37Goda Ambrasaitė – Balynienė

38Rūta Burdulienė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 68 158,22 Lt žalos atlyginimui,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas konstatavo, kad nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad... 8. Anot teismo, galimas įmonės nemokumas atsirado vėliau, nei ieškovas nurodo,... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Srauga“ prašo panaikinti Vilniaus... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. D. prašo skundą atmesti,... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 13. Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir... 14. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės vadovo civilinės... 15. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų ir byloje esančių rašytinių įrodymų... 16. Tai rodo, kad bankroto byla UAB „Srauga“ yra iškelta tik 2010 metų... 17. Pažymėtina, kad skirtingais laikotarpiais galiojusios ĮBĮ redakcijos... 18. IBĮ 8 str. redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu, įmonės vadovo pareigą... 19. Kartu kolegija pažymi, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos... 20. Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas... 21. Teismų praktikoje administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo... 22. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas į teismą dėl bankroto bylos... 23. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad įmonė 2009 metais... 24. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog... 25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios... 26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jei dėl pareigos pateikti... 27. Šioje byloje administratorius reikalavo žalai atlyginti priteisti iš... 28. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas, kadangi ieškovo pateiktais dokumentais... 29. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai reikšmės teisingam... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 31. Patenkinus iš dalies ieškinį, iš atsakovo valstybei priteisiama 1775,84 Lt... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 33. Panaikinti Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą ir... 34. Priteisti iš atsakovo D. D. 29597,41 Lt ieškovui BUAB „Srauga“ padarytai... 35. Teisėjai... 36. Algirdas Auruškevičius... 37. Goda Ambrasaitė – Balynienė... 38. Rūta Burdulienė...