Byla I-782-162/2010
Dėl 2010-06-28 įsakymo Nr. 12-114 „Dėl atleidimo iš tarnybos ir išeitinių išmokų mokėjimo“ 1.4 punkto panaikinimo, grąžinimo į ankstesnes pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kitų išmokų priteisimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui D.V., atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Linai Poškuvienei, 2010 m. lapkričio 22 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.V. prašymą atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei dėl 2010-06-28 įsakymo Nr. 12-114 „Dėl atleidimo iš tarnybos ir išeitinių išmokų mokėjimo“ 1.4 punkto panaikinimo, grąžinimo į ankstesnes pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kitų išmokų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėjas D.V. prašymu ir jo patikslinimu (t.1, b.l. 4-9; 47-52) prašo:

41) panaikinti Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2010 m. birželio 28 d. įsakymo Nr.I2-114 „Dėl atleidimo iš tarnybos ir išeitinių išmokų mokėjimo“ 1.4 punktą, pripažįstant jo atleidimą iš Šiaulių teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto pareigų neteisėtu;

52) įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėją į eitas pareigas;

63) priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2010 m. liepos 1 d. už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant 136,94 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną;

74) nepatenkintus 1 punkte nurodyto prašymo, perkelti jo atleidimo terminą į 2010 m. liepos 31 d. (tėvystės atostogų terminui), priteisiant vidutinį darbo užmokestį 2 206,38 Lt;

85) įpareigoti atsakovę sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį 3,36 Lt ir taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą neatsiskaitymo laikotarpį, t.y. nuo 2010 m. liepos 1 d. imtinai skaičiuojant po 136,94 Lt už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

9Nurodo, jog Šiaulių teritorinėje muitinėje pradėjo dirbti nuo 2003 m. birželio 16 d. Nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. dirbo Šiaulių teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigose. 2010 m. vasario 22 d. Šiaulių teritorinė muitinė, remdamasi Muitinės departamento 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“, jam įteikė informacinį pranešimą apie tai, kad 2010 m. birželio 30 d. su juo bus nutraukti tarnybos santykiai, nes panaikinama jo pareigybė, o Klaipėdos teritorinė muitinė jam siūlys užimti kitas to paties lygio ir kategorijos, o tokių nesant – žemesnės kategorijos pareigas. Pabrėžia, jog informacinio pranešimo įteikimo metu dar nebuvo suformuotas pareigybių sąrašas, todėl nebuvo jokio faktinio pagrindo įspėjimui. Mano, jog Muitinės departamento įsakymas, kuriuo reorganizuota Šiaulių teritorinės muitinės struktūra galėjo tapti tik prielaida inicijuoti institucinius pertvarkymus, bet ne pareigybių panaikinimą, nes minėtas įsakymas įsigaliojo tik 2010 m. kovo 1 d. Įspėjimo laikotarpiu jam gimė sūnus, todėl jam buvo suteikta 31 kalendorinė diena tėvystės atostogų iki 2010 m. birželio 18 d. įskaitytinai. Jam pasiūlymą dėl užimamų pareigų pateikė Klaipėdos teritorinė muitinė 2010 m. birželio 18 d. į Ūkio ir aprūpinimo skyriaus ūkio reikalų vyriausiojo specialisto (Šiauliuose) pareigas. Mano, jog minėtas siūlymas pateiktas formaliai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus, nes pateikiant pasiūlymą jau buvo gautas kito darbuotojo sutikimas minėtoms pareigoms eiti. Kitų siūlymų atlikti pareigas toje pačioje vietovėje teikta nebuvo. 2010 m. gegužės 26 d. Klaipėdoje teritorinės muitinės pranešimu, kuris jam įteiktas 2010 m. birželio 18 d., buvo pasiūlyta nuo liepos 1 d. užimti 4 pareigybes, nustatant darbo vietą Klaipėdoje, o turint sveikatos būklės tinkamumo II ir III sąvado skilties specializuotos medicininės ekspertizės pažymą 4 pareigybes Klaipėdoje, 2 Panemunėje, 1 Nidoje. Pabrėžia, jog Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (CMEK) išvada gauta 2010 m. liepos 2 d., todėl realiai pretenduoti galėjo tik į 4 pareigybes, iš kurių daugelis buvo užimtos. Kelia abejones dėl atsakovo pasirinktų atrankos kriterijų atrenkant pareigūnus užimti tam tikras pareigas. Akcentuoja, jog 2010 m. birželio 28 d. Šiaulių teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. I2-114 jis buvo atleistas iš užimamų pareigų. Nesutinka su įsakymu, nes jo atleidimas buvo atliktas pažeidžiant materialines ir procedūrines teisės normas.

10Pažymi, kad pareigybės Šiaulių I kategorijos krovinių poste buvo patvirtintos 2010 m. gegužės 20 d. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. RŽ22-268, o patvirtinus šį sąrašą paaiškėjo, jog jo pareigybė nėra panaikinta ir išliko po Šiaulių teritorinės muitinės prijungimo prie Klaipėdos teritorinės muitinės. Mano, jog tokiu būdu nebuvo jokio teisėto įspėjimo pagrindo, numatyto Tarnybos muitinėje statuto 54 straipsnio 7 dalyje, todėl pats įspėjimas laikytinas neteisėtu. Mano, jog prieš įteikiant įspėjimą turėjo būti pagrįsta, jog jo, kaip pareigūno, funkcijų nebeliko ir todėl neišliko pareigybės, tačiau tokia pareigybė Šiaulių I kategorijos poste išliko, todėl mano, jog įspėjimas dėl naikinamos pareigybės buvo tariamas, o ne realus. Mano, jog Klaipėdos teritorinei muitinei perėmus Šiaulių teritorinės muitinės teises ir pareigas, galėjo būti realiai įvertintas etatų poreikis ir vykti jų suskirstymas, tačiau jam įspėjimą įteikė ir įsakymą dėl atleidimo priėmė Šiaulių teritorinė muitinė, kurios nuo 2010 m. liepos 1 d. neliko juridinių asmenų registre, o darbo pasiūlymus teikė Klaipėdos teritorinė muitinė, kuri tokius įgaliojimus įgijo tik 2010 m. liepos 1 d.

11Savo reikalavimus grindžia ir tuo motyvu, jog jis buvo įspėtas pažeidžiant 2009 m. balandžio 15 d. kolektyvinės sutarties U1-32/P8 19 punkto nuostatas, kadangi įspėjimas įteiktas nustatyta tvarka neįvykus konsultacijoms su profesine sąjunga. Akcentuoja, kad jis įspėtas buvo 2010 m. vasario 22 d., o konsultacijos su darbuotojų atstovais įvyko tik 2010 m. balandžio 22 d. Mano, jog tik 2010 m. gegužės 20 d. suformavus pareigybių sąrašą galėjo būti pradėtas reorganizavimo procesas, turėjo vykti konsultacijos su darbuotojų atstovais ir ne anksčiau kaip po 1 mėnesio turėjo būti teikiami įspėjimai.

12Mano, jog nagrinėjamu atveju Darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma su Tarnybos muitinėje statuto 54 straipsnio 11 dalimi sistemiškai, užtikrinant didesnę socialinę apsaugą, kadangi jo šeimoje auga du vaikai iki 3 metų, todėl darbo teisiniai santykiai galėjo būti nutraukti tik ypatingu atveju. Be to įspėjimo laikotarpiu jam gimė sūnus, o įspėjimo laikotarpis pratęstas nebuvo, nebuvo išmokėta kompensacinė išmoka, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymi, jog darbdavys atleidimo iš tarnybos dieną visiškai su juo neatsiskaitė, nes darbo užmokestis už gegužės mėnesį jam buvo sumokėtas 12 kalendorinių dienų vėliau nei numatyta kolektyvinėje sutartyje. Teigia, jog darbdavys atleidimo dieną – 2010 m. birželio 30 d. nesumokėjo viso jo tarnybinio atlyginimo. Prašo Klaipėdos teritorinės muitinės atžvilgiu taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją – dėl uždelsimo atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, jam sumokėti jo vidutinio darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką.

13Pareiškėjas D.V. prašo tenkinti prašymą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

14Atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Lina Poškuvienė prašo atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

15Atsakovė atsiliepime (t.1, b.l. 67-74) nurodo, jog po muitinių reorganizacijos Šiaulių teritorinėje muitinėje liko anksčiau įsteigti visi 5 Šiaulių teritorinės muitinės postai, o iš buvusių 13 administracinių skyrių įsteigti 5 poskyriai, naujoje struktūroje nenumatytas Teisės skyrius ar poskyris Šiauliuose, kuriame iki atleidimo dirbo pareiškėjas. Pažymi, jog darbdavys pagrįstai ir teisėtai įspėjo pareiškėją dėl pareigybės panaikinimo ir įstaigos reorganizavimo prijungimo būdu prie kitos muitinės, o Klaipėdos teritorinė muitinė, kaip teisių perėmėja, siūlė užimti kitas laisvas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos pareigas. Šiaulių teritorinė muitinė, kurios juridinis statusas galiojo iki 2010 m. liepos 1 d., įspėjo visus pareigūnus ir darbuotojus apie struktūrinius pokyčius, o Klaipėdos teritorinė muitinė, kaip teisių perėmėja, siūlė naujai įsteigtas ir laisvas pareigybes Klaipėdos teritorinėje muitinėje nuo 2010 m. liepos 1 d. Akcentuoja, jog pareigybių skaičiaus mažėjimas buvo realus, nes reorganizavimo sumažėjo 48 pareigybės.

16Nurodo, jog Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių muitinių 2010 m. kovo 10 d. įsakymu „Dėl darbo grupių ir komisijų sudarymo“ 1.1 punktu buvo sudaryta darbo grupė, kuri vykdė pareigūnų ir darbuotojų atrankos procesą, priimdama protokolinius sprendimus. Pabrėžia, jog Tarnybos muitinėje statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kokie pareigūnai turi pirmenybės teisę būti palikti tarnyboje panaikinus pareigybę, todėl šis klausimas buvo sprendžiamas vadovaujantis Darbo kodekso normomis. Pagrindinis darbo grupės kriterijus sprendžiant, kam turi būti siūlomos pareigos Klaipėdos teritorinėje muitinėje, buvo Darbo kodekso 135 straipsnyje numatyti kriterijai. Darbo grupė protokoliniu sprendimu dėl aukštesnės profesinės kvalifikacijos, nepriekaištingos reputacijos, labai geros charakteristikos ir 10 metų tarnybos stažo muitinėje Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto (Šiauliuose) pareigas

Nutarė

17siūlyti užimti V.P. Pažymi, jog darbo grupė įvertino tai, kad pareiškėjas turi pragyvenimo šaltinį, nes jam suteikta teisė dirbti kitą darbą, jam nesuteikta kvalifikacinė klasė, nebuvo vertintas labai gerai, neskatintas padėkomis, taip pat neišreiškė valios pasitikrinti sveikatos CMEK sudarant galimybę pretenduoti į poste esančias laisvas pareigas. Mano, jog pareiškėjo elgesys įspėjimo laikotarpiu rodė jo nesidomėjimą, atsiribojimą, abejingumą ir nenorą tęsti tarnybą Klaipėdos teritorinėje muitinėje po 2010 m. liepos 1 d. Teigia, jog pareiškėjui 2010 m. gegužės 26 d. informaciniu pranešimu siūlytos kitos laisvos pareigos. Be to Muitinės departamentas 2010 m. birželio 2 d. raštu informavo apie visoje muitinės sistemoje esančias laisvas pareigybes ir suteikė teisę kiekvienam pareigūnui ar darbuotojui laisva valia jas pasirinkti. Laisvos pareigybės buvo viešai paskelbtos muitinės interneto svetainėje. Su pranešimais dėl laisvų pareigybių pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, tačiau pats nei žodžiu nei raštu neišreiškė savo valinio sprendimo ir nesutiko užimti siūlomų pareigų.

18Mano, jog pareiškėjui pagal teisės aktų reikalavimus buvo laiku pranešta apie jo pareigybės panaikinimą (prieš 4 mėnesius). Papildoma socialinė garantija, numatyta Tarnybos muitinėje statuto 54 straipsnio 7 dalyje, būti anksčiau įspėtiems apie numatomą pareigybių naikinimą, pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinta. Pabrėžia, jog pareiškėjas nepateko į baigtinį Tarnybos muitinėje statuto 55 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą sąlygų, kada muitinės pareigūnas negali būti atleistas iš tarnybos, todėl jam atsisakius kitų siūlomų pareigų, pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos muitinėje. Prašo kaip nepagrįstą atmesti pareiškėjo argumentą, jog jam neteisėtai nepratęstas įspėjimo laikotarpis, nes jis buvo tėvystės atostogose. Pažymi, jog pareiškėjas iš tarnybos atleistas jo darbo dieną, todėl pareiškėjas atleidimo iš tarnybos atveju atsakovas neturėjo teisės taikyti Darbo kodekso 130 straipsnio 4 dalyje numatytų socialinių garantijų ir nuketi atleidimo dieną.

19Prašo atmesti pareiškėjo argumentą, jog nebuvo vykdytos konsultacijos su profesine sąjunga. Profesinės sąjungos narė L.D. buvo reorganizavimo komisijos narė ir aktyviai dalyvavo visuose muitinės struktūros pertvarkymo etapuose. Prašo atmesti pareikėjo išvestinius reikalavimus dėl piniginių sumų išmokėjimo.

20Teismas konstatuoja

21Pareiškėjas D.V. prašo panaikinti Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2010 m. birželio 28 d. įsakymo Nr.I2-114 „Dėl atleidimo iš tarnybos ir išeitinių išmokų mokėjimo“ 1.4 punktą, pripažįstant jo atleidimą iš Šiaulių teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto pareigų neteisėtu; įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėją į eitas pareigas; nepatenkintus prašymo pripažinti skundžiamo įsakymo 1.4 punktą neteisėtu, perkelti jo atleidimo terminą į 2010 m. liepos 31 d. (tėvystės atostogų terminui), priteisiant vidutinį darbo užmokestį 2 206,38 Lt; kaip išvestinius reikalavimus kildina neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2010 m. liepos 1 d. už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant 136,94 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną mokėjimą ir neišmokėto darbo užmokesčio, kurį sudaro 3,36 Lt mokėjimą bei Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą neatsiskaitymo laikotarpį, t.y. nuo 2010 m. liepos 1 d. imtinai skaičiuojant po 136,94 Lt už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taikymą.

22Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės įsakymo 1.4 punkto, kuriuo pareiškėjas nuo 2010 m. birželio 30 d. atleistas iš Šiaulių teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto pareigų, išmokant piniginę kompensaciją už 15,45 darbo dienų neišnaudotų kasmetinių atostogų, 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją (t.1, b.l. 155) vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktu (kai panaikinama pareigybė), teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra atsakovės įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – statutinio valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų, kai panaikinama statutinio valstybės tarnautojo pareigybė, sąlygos ir tvarka.

23Dėl teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius

24Ginčo teisinius santykius reguliuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986 (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1770 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. lapkričio 22 d. ir galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu), Valstybės tarnybos įstatymas, Darbo kodeksas (toliau – ir DK) ir kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu. Statutas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus. Šio statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato savarankišką muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindą, kai panaikinama jo pareigybė. Muitinės pareigūnui, kurio pareigybė naikinama, taikytinos garantijos reglamentuojamos Statuto 54 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka, – į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo muitinės pareigūnas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Muitinės pareigūnui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai pareigūnui (kai muitinės įstaiga likviduojama), pareigūnui, auginančiam vaikus (vaiką) iki 14 metų, pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Šios teisės normos nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos, suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-247/2010).

25Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2003 m. birželio 17 d. priimtas į Šiaulių teritorinės muitinės Apeliacijų skyriaus viršininko pareigas (t.1, b.l. 75), o į Šiaulių teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto pareigas (A lygis, 12 kategorija) paskirtas nuo 2004 m. liepos 1 d. (t.1, b.l. 76-88), kuriose pagal pareigybės aprašymą (t.1, b.l. 89-91) dirbo iki atleidimo iš tarnybos. Jo pareigybė buvo panaikinta Šiaulių teritorinės muitinės reorganizacijos procese. Pareiškėjas ginčija jo atleidimą iš užimamų pareigų šiais pagrindais: 1) jo įspėjimas apie pareigybės panaikinimą yra neteisėtas, kadangi nebuvo faktinio pagrindo pareigybių panaikinimui (muitinės reorganizacija buvo planuojama), įspėjimas nepratęstas tėvystės atostogų metu; 2) pareigybių sumažėjimas buvo ne realus, o menamas, o atlikta pareigūnų atranka į pareigas buvo subjektyvi, nenustatyti aiškūs atrankos kriterijai; 3) pažeista konsultacijų dėl pareigybių panaikinimo su darbuotojų atstovais tvarka; 4) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus jam nebuvo užtikrintos socialinės garantijos (pareiškėjo nuomone, jis buvo socialiai pažeidžiamas, kadangi jo šeimoje auga du mažamečiai vaikai, todėl atleidimas iš pareigų buvo negalimas).

26Dėl pareigybės panaikinimo teisinio pagrindo

27Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ (t.1, b.l. 156-158) nuspręsta nuo 2010 m. liepos 1 d. reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės, kuriai pereina visos Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos. Minėtu įsakymu patvirtintas ir Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo projektas (toliau – ir Projektas). Projekto 6 punkte nurodoma, kad reorganizavimo būdas – jungimo – Šiaulių teritorinės muitinės prijungimas prie Klaipėdos teritorinės muitinės. Projekto 16 punkte nustatyta, jog reorganizuojamos Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos 2010 m. liepos 1 d. pereina po reorganizavimo veiksiančiai Klaipėdos teritorinei muitinei. Byloje nekyla ginčas dėl minėto įsakymo teisėtumo. Be to teismas pažymi, jog įsakymo teisėtumą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-616-437/2010 m. pasisakė, jog įsakymas neprieštarauja norminių aktų reikalavimams. Nagrinėjamos bylos kontekste šis įsakymas yra svarbus tuo, jog jo pagrindu prasidėjo Šiaulių teritorinės muitinės reorganizacija, ko pasekoje buvo panaikinta ir pareiškėjo pareigybė, o vėliau jis atleistas iš pareigų.

28Kiekvienas atitinkamas viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už jam pavestų uždavinių bei funkcijų sėkmingą įgyvendinimą. Sprendžiant įstatymų leidėjo pavestus uždavinius viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų, o tam pasiekti suteiktina teisė nustatyti administracijos struktūrą. Tai įgalina padaryti Viešojo Administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, pagal kurią viešojo administravimo subjekto administracijos struktūra gali būti nustatyta tiek viešojo administravimo subjekto steigėjo, tiek viešojo administravimo subjekto vadovo, atsižvelgiant į nustatytus subjekto tikslus ir uždavinius, strateginius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-684/2010).

29Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar keičiant administracijos struktūrą buvo laikytasi nustatyto teisinio reglamentavimo, inter alia ir Statuto bei Darbo kodekso nuostatų. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

30Projekto 5 punkte nustatytas Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo tikslas – optimizuoti Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą, siekiant didinti jos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus muitinės uždaviniams įgyvendinti. Minėtų žmogiškųjų išteklių optimizavimui reorganizacijos procese buvo mažinamas pareigybių skaičius. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, nuo 2009 m. spalio 1 d. Šiaulių teritorinėje muitinėje buvo nustatytos 166 pareigybės, Klaipėdos teritorinėje – 523 pareigybės (t.1, b.l. 161); nuo 2010 m. vasario 8 d. Klaipėdos teritorinėje muitinėje nustatytas 522 pareigybės (t.1, b.l. 159), o nuo 2010 m. liepos 1 d. (prijungimo būdu prie Klaipėdos teritorinės muitinės prijungus Šiaulių teritorinę muitinę) Klaipėdos teritorinėje muitinėje nustatytos 640 pareigybės. Akivaizdu, kad pareigybių mažėjimo/didėjimo skaičius buvo realus ir tai patvirtina byloje pateikti pareigybių sąrašai. Iki Šiaulių teritorinės muitinės reorganizacijos minėtos muitinės struktūroje be kitų skyrių buvo ir Teisės skyrius su 2 pareigybėm (skyriaus viršininkas V.P. ir vyriausiasis inspektorius juriskonsultas D.V.) (t.1, b.l. 130-138), o po reorganizacijos nuo 2010 m. liepos 1 d. Šiaulių teritorinė muitinė buvo prijungta prie Klaipėdos teritorinės muitinės, patvirtinus naują pareigybių sąrašą (t.1, b.l. 165, t.2 b.l. 30). Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus struktūroje įsteigta nauja pareigybė

31vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto (darbo vietą numatant Šiauliuose) (t.1, b.l. 173). Į minėtas pareigas priimtas dirbti buvęs Šiaulių teritorinės muitinės Teisės skyriaus viršininkas V.P., o pareiškėjo neperkėlus į kitas to paties lygio ar kategorijos ar žemesnės kategorijos pareigas, jis buvo atleistas, vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Iš naujai patvirtinto vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto (Šiauliuose) pareigybės aprašymo (t.1, b.l. 92-34) matyti, jog pareigybė reikalinga kontroliuoti ir užtikrinti teisingą teisės normų taikymą muitinės veikloje pagal šiai pareigybei priskirtą darbo sritį, atstovauti muitinei ir ginti jos teisinius interesus teismuose. Pareigybės paskirtis skyrėsi nuo pareiškėjo pareigybės aprašymo paskirties (stiprinti teisėtumą muitinės veikloje, dalyvauti rengiant ir įgyvendinant priemones, skirtas kovai su kontrabanda ir muitų teisės pažeidimais, teikti teisinę pagalbą muitinės pareigūnams ir kitiems darbuotojams, atstovauti muitinės interesus teismuose). Akivaizdu, kad įsteigta nauja pareigybė neprilygsta pareiškėjo iki atleidimo eitoms pareigoms, todėl tai nereiškia, jog pareiškėjo pareigybė realiai nebuvo panaikinta. Priešingai, naujai įsteigtoje pareigybėje numatyti skirtingi specialieji reikalavimai ir kitos funkcijos, būdingos po reorganizacijos likusiems padaliniams Šiaulių regione.

32Atmestinas pareiškėjo argumentas, jog jo pareigybė negalėjo būti panaikinta, kadangi jo šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Teismas pažymi, kad faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Statutas, todėl visais atvejais turi būti taikomos Statuto normos, o ne Darbo kodekso normos (pareiškėjo nuomone DK 129 straipsnio 4 dalies normos turi būti taikomos sistemiškai su Statuto 54 straipsnio 11 dalimi). Statutas reglamentuoja išsamų ir baigtinį sąlygų, kada muitinės pareigūnas negali būti atleistas iš tarnybos, sąrašą (Statuto 55 straipsnio 4 dalis). Nėščia muitinės pareigūnė, taip pat muitinės pareigūnas atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu negali būti atleistas iš pareigų nustatytais atvejais, inter alia panaikinus pareigybę. Pareiškėjas nebuvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, vadinasi neatitiko Statuto 55 straipsnio 4 dalies sąlygų, todėl laikytina, jog jis galėjo būti atleistas iš pareigų.

33Dėl įspėjimo pagrįstumo ir teisėtumo

34Užtikrinant Statuto 54 straipsnio 7 dalies garantijas pareiškėjui apie pareigybės panaikinimą buvo pranešta raštu prieš 4 mėnesius (2010 m. vasario 22 d. Šiaulių teritorinės muitinės informacinis pranešimas Nr.S1-02-980, kurį pareiškėjas pasirašė 2010 m. vasario 23 d. (t.1, b.l. 96). Informacinio pranešimo priėmimo pagrindu nurodytas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“. Pareiškėjas mano, jog jis apie pareigybės panaikinimą buvo įspėtas nesant faktinio pagrindo, nes tik 2010 m. kovo 1 d. įsigaliojo įsakymas, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę, o pareigybių sąrašas patvirtintas tik 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. RŽ22-268. Be to pareiškėjo nuomone, po reorganizacijos Šiaulių I kategorijos poste jo darbo funkcijos išliko ir patvirtinta pareigybė yra analogiška jo pareigybei.

352009 m. spalio 30 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymo Nr.1B-606 1 punktu nuspręsta nuo 2010 m. liepos 1 d. reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę jungimo būdu prie Klaipėdos teritorinės muitinės (toks sprendimas įsigaliojo po 4 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2010 m. kovo 1 d.). Tokiu būdu matyti, jog Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos Klaipėdos teritorinei muitinei perėjo 2010 m. liepos 1 d. Iki minėto laikotarpio įsakymo 3.3 punktu pavesta Šiaulių teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriui ir Šiaulių teritorinei muitinei užtikrinti reorganizuojamos Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, įspėjimą apie numatomus tarnybos arba darbo santykių pakeitimus teisės aktų nustatyta tvarka nuo Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo pradžios. Reorganizavimo pradžia laikytinas įsakymo, kuriuo išreikšta valia dėl juridinio asmens pabaigos reorganizavimo būdu, priėmimo momentas, todėl teismo nuomone, informacinis pranešimas dėl pareigybės panaikinimo pareiškėjui įteiktas nepažeidžiant nustatytos tvarkos ir terminų bei esant faktiniam pareigybės panaikinimo pagrindui (reorganizacijos pradžia). Tokiu būdu atmestinas tiek pareiškėjo, tiek ir liudytojos L.D. (Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės) argumentai, jog įsakymas buvo įteiktas nesant faktinio pagrindo dėl pareigybės panaikinimo. Teismo vertinimu situacija, kuri būtų susiklosčiusi įspėjus pareigūnus po pareigybių panaikinimo (pareiškėjo nuomone Šiaulių teritorinė muitinė taip ir turėjo padaryti), reikštų tai, jog nustatytą garantijų laikotarpį (2 ar 4 mėn.), turėtų būti mokamas darbo užmokestis, nors pačių darbinių funkcijų neliktų, o tai prieštarautų reorganizacijos tikslui. Teismas pažymi, jog pačio įspėjimo apie tarnybos santykių pabaigą tikslas yra užtikrinti pareigūnui teises, socialines ir kitas garantijas bei teisėtus interesus, todėl įspėjimas nereiškia nei pareigybės panaikinimo nei atleidimo iš tarnybos fakto.

36Pareiškėjui, kaip muitinės pareigūnui, kurio šeimoje auga du mažamečiai vaikai (t.1, b.l. 56), įspėjimas apie pareigybės panaikinimą įteiktas prieš 4 mėnesius ir tai atitinka Statuto 54 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nepažeista jo teisė būti laiku informuotam apie numatomą jo pareigybės panaikinimą. Nors Projekto 8.1.2 punkte buvo nustatytas įspėjimų apie numatomus tarnybos arba darbo santykių pakeitimus Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, teisės aktų nustatyta tvarka įteikimas – 2010 m. kovo 1 d., tačiau teismo vertinimu, pareiškėjui informacinio pranešimo įteikimas keletu dienų anksčiau nei numatyta projekte, nelaikytinas esminiu atleidimo iš tarnybos procedūros pažeidimu, kadangi toks įteikimas atitinka Statuto nuostatas. Šiaulių teritorinė muitinė, kurios juridinis statusas galiojo iki 2010 m. liepos 1 d. įspėjo visus pareigūnus ir darbuotojus apie struktūrinius pokyčius, o Klaipėdos teritorinė muitinė, kaip teisių perėmėja, siūlė naujai įsteigtas laisvas pareigybes Klaipėdos teritorinėje muitinėje nuo 2010 m. liepos 1 d., todėl kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjo motyvas, jog Šiaulių teritorinė muitinė, neteikdama darbo pasiūlymų, pažeidė įstatymų nustatytus reikalavimus.

37Dėl pareigų siūlymo

382010 m. kovo 10 d. Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių muitinių viršininkų įsakymu Nr. RŽ3-88/I1-25 „Dėl grupių ir komisijų sudarymo“ (t.1, b.l.106-109) 1.1 punktu buvo sudaryta darbo grupė (toliau – ir Darbo grupė), kuri vykdė pareigūnų ir darbuotojų atrankos procesą, priimdama protokolinius nutarimus. Pareiškėjas mano, jog Darbo grupė subjektyviais kriterijais atrinko muitinės pareigūnus, be to, jis turėjo pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai dėl struktūrinių pertvarkymų mažinamas pareigūnų ir darbuotojų skaičius. Byloje būtina nustatyti, ar atsakovas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias muitinės pareigūno pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai dėl struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius.

39Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto normomis nereglamentuota, todėl taikytinas Darbo kodeksas.. Pagrindinis kriterijus sprendžiant, kas iš darbuotojų turi būti atleistas, kai mažinamas darbuotojų skaičius – jų kvalifikacija (išskyrus darbuotojus, toje darbovietėje susirgusius profesine liga ar sužalotus bei išrinktus į darbuotojų atstovaujamuosius organus). Tokia nuostata įtvirtinta DK 135 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-539-05, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas). Sąrašą asmenų, turinčių pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, nustato DK 135 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje yra išvardintos šešios kategorijos darbuotojų, kurie turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti sumažinus darbuotojų skaičių: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis). Kartu to paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų. Sisteminiu būdu aiškindamas DK 135 straipsnį, teismas pažymi, kad jis taikomas tada, kai keli darbuotojai, atitinkantys pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, pretenduoja užimti tą pačią pareigybę.

40Nustatyta, jog pareiškėjas nepateko į aukščiau išvardintų asmenų, turinčių teisę būti paliktam darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius, sąrašą pagal DK 135 straipsnį, todėl akivaizdu, jog atsakovas, spręsdamas dėl pirmenybės likti valstybės tarnyboje nustatė fakultatyvinius kriterijus (tokius, kurie lemia darbuotojų pirmenybės teisę likti tarnyboje tokiu atveju, kai DK 135 straipsnio požiūriu jų padėtis yra vienoda). Muitinės departamento generalinis direktorius 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-243 (t.1, b.l. 162-164) patvirtino Rekomendacijas dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atrankos tarnybai ar darbui muitinėje tęsti vykdant muitinės įstaigos reorganizaciją. Rekomendacijose nustatyti pagrindiniai kriterijai, lemiantys muitinės pareigūno atranką: kvalifikacija, profesiniai įgūdžiai, reputacija, funkcijų išlikimas, tarnybos muitinėje stažas, socialinis pažeidžiamumas, tinkamumas tarnybai pagal pareigybės aprašyme numatytus specialiuosius reikalavimus, o poste ir Mobiliosios grupė poskyriuose – ir tinkama CMEK sveikatos išvada.

41Esminis kiekvienos pareigybės elementas yra tai pareigybei keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Priklausomai nuo keliamų kvalifikacinių reikalavimų atskirose pareigybėse labai skiriasi priskirtų funkcijų reikšmė, darbo pobūdis bei atsakomybė. Tai lemia, kad, kai valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio valstybės tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus. <...>. Jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, yra nustatyti specialūs reikalavimai, garantija dėl paskyrimo į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms. Tai lemia, kad tais atvejais, kai karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus, ar šie specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka, yra esminiai, t. y. ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės mėn. 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1743-09). Paminėta teisminė praktika yra taikoma Valstybės tarnybos įstatymo reglamentavimui, tačiau teismo nuomone, analogiškai turi būti aiškinama ir Statuto 54 straipsnio 7 dalyje numatyta garantija muitinės pareigūnui.

42Nagrinėjamu atveju muitinės pareigūnų atranką vykdė Darbo grupė. Pareiškėjo ir liudytojos L.D. nuomone, darbo grupė nenustatė aiškių atrankos kriterijų, nemotyvavo konkretaus pareigūno pasirinkimo į pareigas, todėl būtina išsiaiškinti, kaip vyko darbuotojų ir pareigūnų atranka. Iš Darbo grupės 2010 m. gegužės 19 d. įvykusio posėdžio protokolo Nr. A3-25 (t.1, b.l. 110-124) matyti, jog be kitų pareigybių buvo svarstomas ir klausimas dėl Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto A12 pareigų, į kurias pretendavo du pareigūnai: pareiškėjas ir Šiaulių teritorinės muitinės Teisės skyriaus viršininkas V.P. Nuspręsta pareigas siūlyti užimti V.P. Iš bylos medžiagos matyti, jog V.P. turėjo 10 metų tarnybos muitinėje stažą, vien tai jau laikytina pirmenybe užimti pareigas pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakovės pateiktais duomenimis nustatyta, jog V.P. drausmine tvarka nebaustas, 2007 m. tarnybinė veikla įvertinta labai gerai ir suteikta III kvalifikacinė kategorija, ne kartą skatintas, o pareiškėjas muitinėje dirba 7 metus, nė karto nebuvo vertintas labai gerai, skatintas 2004 m. ir 2007 m. vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, labai geros anglų kalbos žinios, tačiau jam 2006 m. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į naujai įsteigtos pareigybės specialųjį reikalavimą, t.y. atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Pareiškėjas minėto reikalavimo neatitiko, o V.P. atitiko (t.2, b.l. 43). Svarstant pareiškėjo ir V.P. kandidatūras Darbo grupės narė V.Š. atkreipė dėmesį į pareiškėjo socialinį pažeidžiamumą, nes jo šeimoje auga du mažamečiai vaikai, jam suteiktos tėvystės atostogos, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjui duotas leidimas dirbti kitą darbą, nuspręsta minėtas pareigas siūlyti V.P. Teismo vertinimu Darbo grupės sprendimas pagrįstas ir teisėtas, pareigose paliktas aukštesnės kvalifikacijos pareigūnas, o pareiškėjo teisės šiuo atveju nebuvo pažeistos. Laikytina, jog Darbo grupė pasirinko tinkamus atrankos kriterijus (kvalifikacija, profesiniai įgūdžiai, reputacija, tarnybos muitinėje stažas, tinkamumas tarnybai pagal pareigybės aprašyme numatytus specialiuosius reikalavimus) Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto pareigybei užimti. V.P. pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus nusišalino nuo minėto klausimo svarstymo. Pažymėtina, jog valstybės tarnyba grindžiama valstybės tarnautojų konkurencija, kurios tikslas – užtikrinti aukštą valstybės tarnautojų profesinių įgūdžių ir dalykinių savybių lygį, todėl pirmenybė likti dirbti darbuotojų skaičiaus sumažinimo atveju pagrįstai suteikta aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui – nagrinėjamu atveju muitinės pareigūnui V.P. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjo šeimoje auga du mažamečiai vaikai nelaikytina pirmenybės teisę suteikiančiu faktoriumi. Pažymėtina, kad pareiškėjui 2006, 2009, 2010 metais suteikti leidimai dirbti kitą darbą – dėstyti Šiaurės Lietuvos kolegijoje (t.1, b.l. 99-104). Atrankos metu jis taip pat dėstė minėtoje mokymo įstaigoje, vadinasi turėjo kitą darbą. Nagrinėjamos bylos ginčo dalyku nėra jo gaunamas darbo užmokestis iš dėstytojo veiklos, todėl pareiškėjo argumentai, jog atleidus iš užimtų pareigų po pareigybės panaikinimo jo šeima liko be darbo užmokesčio, nenagrinėtini. Pažymėtina, jog Darbo grupės posėdžių metu dalyvavo ir profesinės sąjungos atstovai: 2010 m. gegužės 19 d. atstovė L.D., J.B., V.G., 2010 m. birželio 1 d. posėdyje – J.B. ir L.D. Profesinė sąjunga buvo gerai informuota ir dalyvavo muitinės struktūrinių pertvarkymo procese. Profsąjunga neginčijo konsultacijų rengimo teisėtumo, nesikreipė į teismą dėl jos narių neteisėto atleidimo ar neteisėtos atrankos (pareiškėjas nėra profesinės sąjungos narys). Konsultacijos buvo surengtos po įteikto įspėjimo D.V., tačiau teismo vertinimu, minėtas pažeidimas nelaikytinas esminiu, darančiu skundžiamą įsakymą neteisėtu. Aukščiau aptartų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog buvo taikomi tinkami atrankos kriterijai į teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto pareigas (Šiauliuose), pareiškėjo teisės neatrinkus jo į minėtas pareigas nebuvo pažeistos.

43Iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžiuose matyti, jog jis nebūtų pretendavęs užimti pareigas Klaipėdoje, nes jo šeima gyvena Šiauliuose, tačiau būtų sutikęs dirbti Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto (Šiauliuose) pareigose (apie atranką pasisakyta aukščiau) bei Ūkio ir aprūpinimo skyriaus ūkio reikalų vyriausiojo specialisto Šiauliuose pareigose. Analizuojant bylos medžiagą, teismas pabrėžia, jog 2010 m. gegužės 26 d. ir 2010 m. birželio 9 d. pranešimais (pareiškėjas abu pranešimus gavo 2010 m. birželio 18 d.) pareiškėjui buvo pateikti siūlymai užimti pareigas (t.1, b.l. 97, 98): Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus A11 (darbo vieta Klaipėdoje), Muitinės priežiūros uostuose skyriaus vyresniojo inspektoriaus A9 (Klaipėdoje), Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus inspektoriaus A7 (Klaipėdoje), Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus inspektoriaus A7 (Klaipėdoje). Turint tinkamumo sveikatos būklės II ir III sąvado skilties specializuotos medicininės ekspertizės pažymą: Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyriausiojo inspektoriaus A11 (Klaipėdoje), Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus A9 (Klaipėdoje), posto inspektoriaus A6 (Panemunė), posto vyresniojo inspektoriaus A8 (Panemunėje), posto vyriausiojo inspektoriaus A10 (Klaipėdoje), posto pamainos viršininko A11 (Nidoje), posto pamainos viršininko A12 (Klaipėdoje) ir Klaipėdos teritorinės muitinės Ūkio ir aprūpinimo skyriaus ūkio reikalų vyriausiojo specialisto (Šiauliuose) 13 koeficiento dydžio pareiginės algos pareigas. Buvo nustatyti terminai raštiškam sutikimui dėl siūlomų pareigų pateikti : atitinkamai 5 kalendorinės dienos ir 3 kalendorinės dienos, tačiau pareiškėjas nei žodžiu nei raštu savo valios neišreiškė. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir pats pareiškėjas. Teismo nuomone, pareiškėjo teisė pasirinkti ir teikti prašymus užimti laisvas pareigybes nebuvo apribota, nors ir buvo pateikti siūlymai užimti konkrečias pareigas, tačiau pažymėtina, jog informacija apie laisvas pareigybes buvo skelbiama viešai www.cust.lt internetiniame tinklalapyje (t.1, b.l. 105), todėl pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, galėjo pats pareikšti prašymą dalyvauti atrankoje į laisvas pareigas, tačiau to nepadarė.

44Pareiškėjo nuomone, jis neteikė sutikimų užimti pareigas į kitas siūlytas pareigas, nes į siūlytas pareigas norą jau buvo pareiškę kiti asmenys. Bylos medžiaga (t. 2, b.l. 35-102) nustatyta, jog siūlymai užimti konkrečias pareigas buvo teikti pareigūnams ir darbuotojams, tačiau aukščiau nurodytas pareiškėjo motyvas dėl valios išraiškos nelaikytinas pagrįstu argumentu. Priešingai, būtent siūlymų užimti pareigas teikimas keliems asmenims ir patvirtina atsakovės tikslą į pareigas atrinkti tinkamiausią pareigūną (darbuotoją). Atsakovės atstovė paaiškino, jog esant kelių asmenų sutikimui užimti tas pačias pareigas, buvo vykdoma atranka (t.12 b.l. 48) ir toks teiginys nepaneigtas byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas, būdamas teisininkas ir žinodamas teisės aktų reikalavimas, privalėjo elgtis apdairiai ir tinkamai išreikšti savo valią, kuri ir būtų buvęs atrankos vykdymo pagrindas. Analogiškai tik laiku pateiktu jo paties prašymu galėjo būti pasiųstas į CMEK, tačiau toks pareiškėjo prašymas buvo pateiktas tik po paskutinio įspėjimo. CMEK išvada buvo pateikta praėjus nustatytam valios išraiškos terminui, todėl pareiškėjo atžvilgiu ir nevykdyta atranka į postuose ir muitinės mobiliosiose grupėse esančias laisvas pareigybes. Nustatyta, jog Ūkio ir aprūpinimo skyriaus ūkio reikalų vyriausiojo specialisto (Šiauliuose) pareigas 2010 m. birželio 11 d. sutiko eiti V.Š. (t.2, b.l. 59). Pareiškėjui pasiūlymas užimti minėtas pareigas buvo įteiktas 2010 m. birželio 18 d., jis turėjo 3 kalendorines dienas savo valinei išraiškai pareikšti, bet to nepadarė, tokiu būdu nepateko į atranką minėtai pareigybei užimti. Toks pareiškėjo elgesys rodo nenorą tęsti tarnybą muitinėje. Pažymėtina, kad muitinė išnaudojo visas galimas priemonės pareiškėjo darbo paieškai, ne tik ne kartą siūlė užimti laisvas pareigas, bet ir suteikė papildomą laisvą nuo darbo dieną darbo paieškoms (t.2, b.l. 40-42). Akivaizdu, jog visą laiką nuo įspėjimo įteikimo pareiškėjui buvo užtikrintos socialinės ir kitos garantijos, todėl pripažįstama, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo. Pareiškėjas į kitas pareigas perkeltas nebuvo, kadangi neišreiškė valios užimti siūlomas pareigas, todėl pagrįstai priimtas ginčijamas sprendimas ir jis atleistas iš pareigų. 2010 m. birželio 28 d. Šiaulių teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr. I2-114 1.4 punktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo straipsnyje reglamentuotus individualaus administracini akto bendruosius reikalavimus (pagrįstas objektyviais faktais ir teisės aktų normomis, motyvuotas), todėl laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Pripažinus pareiškėjo atleidimą iš tarnybos pagrįstu, konstatuojama, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamo įsakymo 1.4 punktą, grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas pareigas, nes tokio reikalavimo įgyvendinimas yra negalimas (pareiškėjo pareigybė yra panaikinta) bei priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2010 m. liepos 1 d. už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant 136,94 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną.

45Dėl įspėjimo termino pratęsimo

46Pareiškėjas prašo, netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamo akto 1.4 punktą, perkelti jo atleidimo terminą į 2010 m. liepos 31 d. (tėvystės atostogų terminui). Pareiškėjo motyvas, kad jo įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas taikant DK 130 straipsnio 4 dalies nuostatas, nepagrįstas. Nustatyta, jog pareiškėjui 2010 m. gegužės 19 d. Šiaulių teritorinės muitinės įsakymu Nr. A2-72 (t.1, b.l. 95) suteiktos tėvystės atostogos nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2010 m. birželio 18 d. įskaitytinai. Ginčo atveju netaikomas DK reglamentavimas, kadangi speciali teisės norma – Statutas reglamentuoja įspėjimo terminus bei imperatyviai nustato atvejus, kada gali būti perkeliama atleidimo iš tarnybos data. Statuto 55 straipsnio 3 dalis numato, jog muitinės pareigūnas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo ir atostogų metu (išskyrus numatytus atvejus), vadinasi esant minėtoms sąlygoms atleidimo data turi būti perkeliama po šių sąlygų išnykimo, pratęsiant įspėjimo terminą. Pareiškėjas atleidimo iš tarnybos dieną (2010 m. birelio 28 d.) dirbo, nebuvo laikinai nedarbingas ir neatostogavo, todėl akivaizdu, jog jo atžvilgiu neturėjo būti pratęsiamas įspėjimo laikotarpis tėvystės atostogų laikotarpiui. Tokiu būdu netenkintinas pareiškėjo prašymas perkelti atleidimo dieną į 2010 m. liepos 31 d.

47Dėl piniginių reikalavimų

48Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį (teismo posėdžio metu patikslino kaip delspinigius) 3,36 Lt ir taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą neatsiskaitymo laikotarpį, t.y. nuo 2010 m. liepos 1 d. imtinai skaičiuojant po 136,94 Lt už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Statuto 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog su atleidžiamu iš muitinės pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną, išskyrus Statuto 53 straipsnio 2 dalyje numatytą išeitinę išmoką. Byloje nėra ginčo dėl išeitinės išmokos dydžio. Pareiškėjo nuomone, atleidimą dieną su juo buvo neatsiskaityta, darbo užmokestis vėlavo, todėl už uždelstą atsiskaityti laiką jis prašo priteisti delspinigius ir atsakovės atžvilgiu taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją.

49Iš teismui pateiktos D.V. darbo užmokesčio kortelės (t.2, b.l.33) matyti, jog 2010 m. birželio 10 d. jam priskaičiuotas darbo užmokestis už birželio mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Šiaulių teritorinės muitinės 2010 m. birželio 4 d. raštas Nr. S1-04-2873 (t. 2, b.l. 32) bei mokėjimo nurodymo kopija (t. 2, b.l. 34) įrodo, jog atlyginimas už gegužės mėnesio antrą pusę darbuotojams buvo pravestas tik 2010 m. birželio 21 d. Iš pareiškėjo darbo užmokesčio kortelės matyti, jog tiek gegužės, tiek ir birželio mėnesį jam buvo priskaitytas darbo užmokestis su kitomis išmokomis (atsiskaitymo lapelyje aiškiai nurodytos išmokos: atlyginimas, kompensacija, stažas, pareigūno laipsnis) tačiau už gegužės mėnesį darbo užmokestis pravestas vėliau, ne mėnesio 10 dieną, kaip tai numatyta kolektyvinės sutarties 67 punkte (t.1, b.l. 15-22), bet birželio 22 d. Akivaizdu, jog darbo užmokesčio mokėjimas vėlavo ne dėl muitinės kaltės, tačiau dėl vėlavusio Finansų ministerijos ir Muitinės departamento sąmatos patikslinimo. Darbo užmokesčio kortelėje nenurodyta, jog sumokėti delspinigiai, todėl atmestinas pareiškėjo teiginys, kad darbdavys atleidimo dieną sumokėjo delspinigius, tačiau nesumokėjo darbo užmokesčio. Pareiškėjo prašomi priteisti delspinigiai yra skaičiuojami tais atvejais, kai darbuotojo ir darbdavio teisiniai santykiai nėra nutrūkę (LAT Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008), tačiau nagrinėjamu atveju darbo teisiniai santykiai buvo nutrūkę. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Civilinio kodekso 6.54 straipsniu, teigdamas, jog neišmokėtas darbo užmokestis yra atsakovės kreditorinis įsiskolinimas. Pažymėtina, jog tokie reikalavimai gali būti taikomi tik prievoliniams reikalavimams, kylantiems iš civilinės teisės, tačiau nagrinėjamu atveju atsiskaitymas su darbuotoju kyla iš darbo teisinių santykių.

50Byloje nenustatyta, jog su pareiškėju pilnai nebuvo atsiskaityta jo atleidimo dieną, todėl atmestinas jo reikalavimas sumokėti 3,36 Lt delspinigių bei taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą neatsiskaitymo laikotarpį, t.y. nuo 2010 m. liepos 1 d. imtinai skaičiuojant po 136,94 Lt už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

51Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas netenkintinas.

52Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ė:

54pareiškėjo D.V. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

55Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. pareiškėjas D.V. prašymu ir jo patikslinimu (t.1, b.l. 4-9; 47-52) prašo:... 4. 1) panaikinti Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2010 m. birželio 28... 5. 2) įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėją į eitas pareigas;... 6. 3) priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2010 m. liepos 1 d. už... 7. 4) nepatenkintus 1 punkte nurodyto prašymo, perkelti jo atleidimo terminą į... 8. 5) įpareigoti atsakovę sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį 3,36 Lt ir... 9. Nurodo, jog Šiaulių teritorinėje muitinėje pradėjo dirbti nuo 2003 m.... 10. Pažymi, kad pareigybės Šiaulių I kategorijos krovinių poste buvo... 11. Savo reikalavimus grindžia ir tuo motyvu, jog jis buvo įspėtas pažeidžiant... 12. Mano, jog nagrinėjamu atveju Darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalis turi būti... 13. Pareiškėjas D.V. prašo tenkinti prašymą jame išdėstytų motyvų... 14. Atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Lina Poškuvienė prašo... 15. Atsakovė atsiliepime (t.1, b.l. 67-74) nurodo, jog po muitinių... 16. Nurodo, jog Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių muitinių 2010 m. kovo 10 d.... 17. siūlyti užimti V.P. Pažymi, jog darbo grupė įvertino tai, kad... 18. Mano, jog pareiškėjui pagal teisės aktų reikalavimus buvo laiku pranešta... 19. Prašo atmesti pareiškėjo argumentą, jog nebuvo vykdytos konsultacijos su... 20. Teismas konstatuoja... 21. Pareiškėjas D.V. prašo panaikinti Šiaulių teritorinės muitinės... 22. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės įsakymo 1.4 punkto, kuriuo pareiškėjas... 23. Dėl teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius... 24. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje... 25. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2003 m. birželio 17... 26. Dėl pareigybės panaikinimo teisinio pagrindo... 27. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog Muitinės departamento generalinio... 28. Kiekvienas atitinkamas viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už jam... 29. Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo,... 30. Projekto 5 punkte nustatytas Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo... 31. vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto (darbo vietą numatant Šiauliuose)... 32. Atmestinas pareiškėjo argumentas, jog jo pareigybė negalėjo būti... 33. Dėl įspėjimo pagrįstumo ir teisėtumo ... 34. Užtikrinant Statuto 54 straipsnio 7 dalies garantijas pareiškėjui apie... 35. 2009 m. spalio 30 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymo... 36. Pareiškėjui, kaip muitinės pareigūnui, kurio šeimoje auga du mažamečiai... 37. Dėl pareigų siūlymo... 38. 2010 m. kovo 10 d. Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių muitinių viršininkų... 39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad... 40. Nustatyta, jog pareiškėjas nepateko į aukščiau išvardintų asmenų,... 41. Esminis kiekvienos pareigybės elementas yra tai pareigybei keliami... 42. Nagrinėjamu atveju muitinės pareigūnų atranką vykdė Darbo grupė.... 43. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžiuose matyti, jog jis nebūtų... 44. Pareiškėjo nuomone, jis neteikė sutikimų užimti pareigas į kitas... 45. Dėl įspėjimo termino pratęsimo... 46. Pareiškėjas prašo, netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamo akto 1.4... 47. Dėl piniginių reikalavimų... 48. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę sumokėti neišmokėtą darbo... 49. Iš teismui pateiktos D.V. darbo užmokesčio kortelės (t.2, b.l.33) matyti,... 50. Byloje nenustatyta, jog su pareiškėju pilnai nebuvo atsiskaityta jo atleidimo... 51. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas... 52. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų... 54. pareiškėjo D.V. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.... 55. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...