Byla e2-406-892/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė, sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. O. ,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Bankrutavusios Vilniaus triatlono asociacijos ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

41. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8 647,84 Eur žalos atlyginimo, 12 664 Eur asociacijos neįvykdytų prievolių skolų padengimui kreditoriams, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Vilniaus triatlono asociacijai buvo iškelta bankroto byla. Teismas yra patvirtinęs kreditorių reikalavimus 12 664,61 Eur sumai. Susipažinus su atsakovo pateikta asociacijos buhalterijos apskaitos dokumentacija tapo aišku, kad ji yra nepilna ir neatspindi visų buvusių finansinių ir ūkinių operacijų, asociacijoje buvo operuota grynais pinigais, tačiau nėra pagrindinių privalomų kasos apskaitos dokumentų. Visas pinigines ir ūkines operacijas vykdė atsakovas operuodamas banko kortele ir grynaisiais pinigais. Atlikus asociacijos auditą nustatytos: 1) 5 operacijos bendrai 1 525,44 Eur sumai išgryninant lėšas iš banko sąskaitos, priimant pinigus iš kitų asmenų, tačiau lėšos nebuvo įneštos į asociacijos sąskaitą; 2) įmonei UAB „SportReligion“, kurios vadovu ir steigėju buvo atsakovas, atlikti mokėjimai už 15 200 Eur ir 1 109,22 Eur, tačiau nėra prekių gavimo patvirtinančių dokumentų, skola sudaro 4 436,36 Eur; 3) atskirais atvejais piniginės lėšos nuo asociacijos banko sąskaitos buvo nuskaitomos banko kortele apmokant už neidentifikuotus pirkinius, o asociacijos registrų duomenys rodo, kad tokiu būdu nuskaitytų piniginių lėšų sumos buvo pripažįstamos asociacijos veiklos sąnaudomis, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių neidentifikuotų prekių naudojimą asociacijos veikloje, nebuvo pateikta. Ieškovo teigimu, neidentifikuotiems pirkiniams yra išleista 1 687,75 Eur; 4) 2015 m. gegužės 26 d. UAB „Easyrent“ buvo pervesta 553,23 Eur paskirtyje nurodant, kad apmokama sąskaita EDV 00001495, tačiau minėta sąskaita peržvalgai nebuvo pateikta. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo neteisėtais veiksmais sukelto asociacijos nemokumo liko neapmokėtos sąskaitos paslaugų teikėjams, esančiais kreditoriais bankroto byloje, tai yra 11 383,34 Eur skola UAB „Moblita“ už patalpų nuomą bei 1 281,27 Eur skola UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ už dujas. Ši skola atsižvelgiant į atsakovo neteisėtus veiksmus, privedusius asociaciją iki nemokumo būsenos, išieškotina iš atsakovo asmeninio turto, nes asociacija neturi jokio turto, iš kurio būtų galimas šių kreditorinių reikalavimų tenkinimas. Ieškovas nurodė, kad pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, atliekantis jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Ieškovo manymu, atsakovas netinkamai vykdė asociacijos vadovo pareigas, jomis piktnaudžiavo, nes asociacijoje nebuvo tinkamai vykdoma buhalterinė apskaita, dėl ko negalima nustatyti asociacijos veiklos rezultatų bei atskirų sandorių pagrįstumo ir teisėtumo, jis sudarė nesąžiningus sandorius su UAB „SportReligion“ be jokio pagrindo pervesdamas pinigus į šią 2018 metais bankrutavusią bendrovę, tuo padarydamas asociacijai turtinį nuostolį, savavališkai naudojo asociacijos pinigines lėšas išleisdamas jas buhalterijoje neapskaitytų daiktų įsigijimui arba apskritai pasisavinant. 2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, Nurodė, kad asociacijos veikla yra specifinė ir negali būti tapatinama su pelno siekiančių juridinių asmenų veiklos reikalavimais. Asociacijos veiklos tikslas nebuvo pelno siekimas, todėl atsakovo kaip jos vadovo veikla negali būti tapatinama su pelno siekiančių privačių juridinių asmenų valdymo organų veikla, pareigomis ir atsakomybe. Juridinio asmens teisinė forma ir steigimo tikslas, veiklos pobūdis, finansavimo paskirtis lemia išvadą, kad pareiga vadovui dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti sutapatinama vien tik su asociacijos finansinės būklės prastėjimu nevertinant šios būklės bendrame asociacijos steigėjų ar narių įsipareigojimų padengti asociacijos veiklos tikslui skiriamas lėšas kontekste, nes ji reguliariai gauna tam tikras pajamas iš paramos, narių ar steigėjų įnašų, kuriais ir yra išlaikoma jos veikla. Asociacija neturėjo nei pareigos, nei poreikio rengti atskiras programas, kuriose detaliai aptartų, kiek ir kokių pirkinių ar paslaugų pasinaudojo. Iš 2015 m. asociacijos veiklos ataskaitos matyti, kad ji 2015 metais turėjo 2 363 Eur varžybų organizavimo sąnaudų, o iš 2016 metų veiklos ataskaitos matosi, kad 2016 metais turėjo 4 011 Eur varžybų sąnaudų. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad asociacija organizuodavo, apmokėdavo įvairias varžybas, teisėjų darbą triatlonų metu, laiko matavimą, varžybų numerių spausdinimą, pirkdavo baseino paslaugas varžyboms ir pan. Auditoriaus nurodytas pirkinys 2 079,02 Lt sumai (tai yra 2014 m. sausio 22 d. nupirkti 812,49 USD) buvo skirtas asociacijos nario dalyvavimo IronMan Japan Hokkaido išlaidoms apmokėti. Steigėjai, tame tarpe atsakovas, buvo asociacijos nariais, todėl asociacija atstovavo jų interesus, juos gynė ir tenkino. Atsakovas teigė, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų. Asociacija buvo įsteigta 2012 metais, nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. galiojusiame Asociacijų įstatyme nebuvo numatyta pareiga asociacijoms teikti finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registrui. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. kovo 5 d. su viešąja įstaiga „Pareto principas“ buvo sudaryta Buhalterinės apskaitos sutartis. Asociacijoje samdomų darbuotojų nebuvo, visas finansines – ūkines operacijas vykdė atsakovas, jis buvo vienintelis atskaitingas asmuo, turėjęs išrašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Siekiant sumažinti administravimo krūvį ir supaprastini operacijas asociacijoje pinigai buvo iš karto apskaityti „Atskaitingų asmenų suvestinėje“. Audito išvadoje nurodoma, kad buvo sudarytos 5 ūkinės operacijos, kurių metu naudojamos asociacijos lėšos, kurios nebuvo atiduotos į asociacijos kasą, tačiau šios sumos buvo apskaitytos kaip atsakingo asmens atsakovo skola asociacijai, todėl ši suma niekur nedingo. Atsakovas teigė, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo – nenurodė, kuriuo momentu atsakovui turėjo kilti pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto asociacijai iškėlimo, tai yra, kada atsirado aplinkybės, patvirtinančios asociacijos nemokumą, iš ieškinio nėra suprantama, nuo kada atsakovas kaip asociacijos vadovas yra asmeniškai atsakingas už asociacijos prievoles tretiesiems asmenims, teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti asociacijos finansiniai įsipareigojimai buvo nuo to momento, kai asociacija tapo nemoki iki bankroto bylos iškėlimo, nustačius šių dydžių skirtumą bus galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius asociacija galėjo patirti dėl atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų, tai yra kokio dydžio nuostolius su atsakovo tariamai neteisėtu veikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Asociacija buvo finansuojama ir paramos lėšomis, vien paramos asociacijai 2015 m. lapkričio 5 d. buvo pervesta 1 079,15 Eur, o po bankroto bylos iškėlimo 2016 m. lapkričio 9 d. buvo pervesta 1 206,88 Eur (jie buvo surinkti 2015 metais), todėl asociacijos vadovas turėjo realų pagrindą dar iki UAB „Mobilta“ kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos asociacijai iškėlimo (2017 m. rugpjūčio 9 d.) su ja už tinkamai suteiktas paslaugas atsiskaityti. Atsakovas nelaikytinas kaltu dėl to, kad jis tariamai laiku nesikreipė į teismą dėl asociacijos bankroto ir tai padarė UAB „Moblita“. Be to, atsakovo manymu, UAB „Moblita“, nenutraukdama sutarties po to, kai už patalpų nuomą nebuvo atsiskaityta, didino nuostolius, neaišku, kodėl UAB „Moblita“ patyrė išlaidų už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes, nes tam nebuvo jokio poreikio. Atsakovas nurodė, kad jis 2013 -2016 metais įnešė į asociaciją daugiau pinigų nei iš jos gavo, todėl jis žalos ieškovei nepadarė. Atsakovas kaip asociacijos vadovas ir vienas iš steigėjų asociacijos veikos metu dėjo daug pastangų rasti papildomą finansavimą asociacijos finansinei situacijai gerinti – rinko paramą, narių įnašus, trečiųjų asmenų įmokas (tai matyti iš byloje esančių Asociacijos banko sąskaitos išrašų), todėl laikyti jį padariusiu žalos asociacijai yra nepagrįsta. Nesant neteisėtų veiksmų dėl tariamai padarytos žalos, nėra ir atsakovo kaltės. Atsakovas teigė, kad dėl asociacijos skolos kreditoriams nėra jo asmeninės atsakomybės, nes dėl savo paties nerūpestingumo kreditorius leido susidaryti asociacijos skolai. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas pats atsakingas už reikalaujamą atlyginti žalą, nes Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad ieškovo UAB „Moblita“ reikalavimo asociacijai dydis kreipiantis į teismą buvo 7 453,32 Eur, bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Moblita“ buvo skolinga 800 Eur, vadinasi, tokio dydžio vėlesnis skolos didėjimas po to, kai teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi iškėlė asociacijai bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratorių nepriklausė nuo atsakovo veiksmų neteisėtumo ir neturėjo su jais jokio priežastinio ryšio. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-5115-852/2017 dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad asociacija turi 4 436,35 Eur kreditorinį reikalavimą bankrutavusiai UAB „SportReligion“, tačiau teismas padarė prielaidą, kad ši suma tikėtinai nebus atgauta. Asociacija bankroto metu būdama BUAB „Sportreligion“ kreditoriumi nedėjo pastangų atgauti šią skolą iš UAB „SportReligion“, nesumažino ar visai neatlygino savo skolų kreditoriams, kurių atlyginimo šioje byloje reikalauja iš atsakovo. 3. Dublike ieškovas nurodė, kad atsiliepime vengiama konkrečių faktų ir skaičių aptarimo ir motyvuoto oponavimo bandant ieškinį sumenkinti abstrakčiais samprotavimais apie asociacijos priedermę ir atsakovo kaip sportininkų ugdytojo veiklą. Audito atskaitoje pateikiami konkretūs teisės aktuose nustatyti reikalavimai (apskaitos tvarkymo, ataskaitų sudarymo, inventorizacijos ir kt.) ir šių reikalavimų laikymosi apžvalga pagal atsakovo pateiktus dokumentus, tačiau atsiliepime pateikiami tik asmeniniai pasamprotavimai. Atsiliepime nurodoma, kad asociacija neturėjo nei pareigos, nei poreikio rengti atskiras programas, tuo tarpu ataskaitoje nurodoma, kad pagal Taisyklių 120 punktą ūkio subjektai atsižvelgdami į veiklos specifiką savarankiškai pasirenka sąnaudų priskyrimą atskiriems tikslams ir programoms, o pagal 121 punktą informacija apie finansavimo sumų panaudojimą pagal atskiras programas pateikiama aiškinamajame rašte. Ataskaitoje nurodoma, kad Taisyklių 157 punktas nustatyto, kad metines finansines ataskaitas (balansą, veiklos rezultatų ataskaitą ir aiškinamąjį raštą) pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris arba galintis tvarkyti apskaitą kitas asmuo, atsiliepime rašoma, kad tai ginčui nereikšminga aplinkybė. Ataskaitoje nurodoma, kad Taisyklių 4 punktas nustato, kad ūkio subjektai pasirenka apskaitos politiką, kurią tvirtina ūkio subjekto vadovas, ir jog atsakovo nebuvo pateikta apskaitos politika, atsiliepime šiuo klausimu rašoma neaišku apie ką. Ataskaitoje nurodoma, kad peržvalgai nebuvo pateikta dokumento, patvirtinančio asociacijos nustatymą minimalią IMT vertę, tuo tarpu atsiliepime rašoma, kad audito išvadoje teigiama, kad asociacija nebuvo nusistačiusi minimalios IMT vertės. Ataskaitoje nurodoma, kad pagal asociacijos įstatų 58 punktą vidinę finansinę kontrolę atlieka revizorius, atsiliepime nurodoma, kad revizorius nereikalingas. Atsiliepime yra ignoruojamas Lietuvos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 71 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių privalomumas nesuvokiant, kad inventorizacija atliekama ne vadovo žingeidumui, bet viešojo intereso tenkinimo tikslais, tai yra tinkamos ūkinės veiklos, buhalterinės apskaitos, mokestinės drausmės sąlygų užtikrinimui. Ieškovas taip pat nurodė, kas, nors atsiliepime teigiama, kad atsakovas finansavo asociacijos veiklą, turimi duomenys rodo priešingai, kad atsakovas nuolat naudojo asociacijos turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas, nurodydamas, kad 812,49 USD buvo išleisti kelionei į Japoniją, nepateikia tinkamų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, kad į varžybas atsakovą komandiravo asociacija, pagal pateiktą dokumentą yra padarytas mokėjimas, kad atsakovas buvo nuvykęs į varžybas kaip asociacijos deleguotas atstovas. Be to, asociacijos narių atstovavimas ir su tuo susijusių išlaidų darymas neatleidžia asociacijos nuo šių išlaidų apskaitos pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Ieškovas nurodė, kad atsakovo argumentai dėl revizoriaus paskyrimo būtinumo, kasos darbo organizavimo visiškai nepagrįsti, atsakovas pripažino 1 525,44 Eur skolą ieškovui. Pažymėjo, kad juridinio asmens vadovo subsidiariajai atsakomybei kilti bankroto bylos iškėlimas jo įmonei nėra privaloma sąlyga. Atsakovo samprotavimai apie galimybes atsiskaityti su UAB „Moblita“ iki bankroto bylos iškėlimo ir tą pagrindžiantys duomenys yra nepagrįsti, nes gebėjimas atsiskaityti už 2017 metų prievoles grindžiamas 2016 metais gauta ir išleista 1 206 Eur paramos suma. Ieškovas nurodė, kad nutraukti nuomos sutartį negavus nuompinigių yra nuomotojo teisė, tuo tarpu juridinio asmens, negalinčio atsiskaityti pagal savo įmonės prievoles dėl nemokumo vadovas turi įstatyminę pareigą paskelbti save nemokiu, pranešti apie tai kreditoriams ir pačiam inicijuoti bankroto procesą, to nepadarius nemokaus subjekto vadovui kyla atsakomybė už kreditoriams padarytą žalą. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, turėtų pateikti argumentus ir įrodymus, kad asociacija buvo moki iki pat bankroto bylos iškėlimo ir kodėl tokiu atveju nebuvo vykdomos sutartinės prievolės patalpų nuomotojui. Ieškovas teigė, kad bankroto byla UBA „SportReligion“ buvo iškelta 2016 m. gruodžio 28 d. ir kreditorinius reikalavimus šiai bendrovei ieškovės vardu turėjo teikti atsakovas, nes tuo metu jis buvo ieškovės vadovu. Ieškovas taip pat nurodė, kad asociacijos reikalai buvo tvarkomi pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, nes atsakovo pateiktuose dokumentuose nėra nė vienų metų asociacijos narių sąrašo, nors asociacijos ataskaitose nurodoma, kiek nario mokesčio surenkama per metus; asociacijos įstatų 9 punkte nurodoma, kad stojamasis mokestis yra 50 Lt, o metinį mokestį nustato susirinkimas atskiru sprendimu, tačiau atsakovas nepateikė nė vieno susirinkimo protokolo, o tai sudaro pagrindą teigti, kad susirinkimai nebuvo šaukiami, kokio dydžio mokestį rinko iš narių nėra aišku, tokiu būdu sudaryta galimybė nekontroliuojamai nenustatytiems tikslams naudoti narių suneštas lėšas vietoje to, kad jomis būtų vykdomos asociacijos prievolės. Nešaukus visuotinių susirinkimų daug esminių asociacijos veiklos dalykų laikytini neteisėtais dėl imperatyvaus įstatymo pažeidimo. Visuotinis narių susirinkimas šaukiamas dėl to, kad pagal asociacijų įstatymą tik jis turi išskirtinę kompetenciją nustatyti nario mokesčio dydį ir tvirtinti metines finansines ataskaitas, atsakovo pateiktose ataskaitose patvirtinta Data protokolo Nr. nėra jokių atžymų, todėl jos niekinės. Asociacijų įstatymo nuostatos draudžia suteikti paskolas kitiems subjektams. Atsakovas, pažeisdamas šią nuostatą suteikė paskolą UAB „SportReligion“, kuri iki tol buvo skolinga už nepateiktas prekes tuo išvaistydamas asociacijos pinigus, kas privedė prie asociacijos nemokumo vertinant jos finansinius išteklius. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas visą asociacijos turtą ir dokumentus perdavė bankroto administratoriui pagal 2018 m. sausio 14 d. aktą, perduodamas rinkinys sudarė 269 lapus, jame nėra dokumentų, kuriuos atsakovas pateikė su atsiliepimu, jei jie būtų egzistavę, neabejotinai būtų įjungti į bendrą rinkinį, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad įsakymai Nr. 1 ir 2 buvo pasirašyti dabar jais užpildant audito ataskaitoje nurodytus buhalterinės apskaitos trūkumus, dėl kurių neįmanoma nustatyti realaus buvusio asociacijos turto. 4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytus argumentus prašė ieškinį tenkinti, priimti teismo sprendimą už akių. 5. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas jo gyvenamosios ir darbo vietose buvo neįteiktas. Liteko duomenimis nustačius, kad atsakovas yra EEP vartotojas, buvo prisijungęs prie EPP 2020 m. gegužės 11 d. 13.56 val., šaukimą į teismo posėdį peržiūrėjo 2020 m. gegužės 11 d., šaukimas į teismo posėdį atsakovui buvo išsiųstas per EPP 2020 m. gegužės 21 d., todėl laikomas tinkamai įteiktu 2020 m. gegužės 22 d. (CPK 175 1 straipsnio 10 dalis). Iš bylos kortelės matyti, kad atsakovas 2020 m. gegužės 23 d. 4.14 val. buvo prisijungęs prie EPP. Būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą atsakovas prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

5Ieškinys tenkintinas visiškai 6. Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu nustatyta, kad Vilniaus triatlono asociacija juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2012 m. gruodžio 28 d., atsakovas paskirtas įmonės vadovu. Steigimo sutartyje nurodyta, kad asociacija skirta tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą, populiarinti triatloną Lietuvoje, ruošti sportininkus ir trenerius. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Vilniaus triatlono asociacijai buvo iškelta bankroto byla. Nutartyje konstatuota, kad iš 2016 m. gruodžio 12 d. balanso nustatyta, jog Vilniaus triatlono asociacijos ilgalaikio turto, kurį sudaro įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai, vertė yra 1 875 Eur, trumpalaikio turto - 1 105 Eur, įmonė turi 5 236,35 Eur kreditorinių reikalavimų, 4 436,36 Eur kreditorinį reikalavimą atsakovė turi bankrutavusiai UAB „SportReligion“, minėtos skolos atgavimas mažai tikėtinas, todėl minėta suma neįskaityta į bendrovės realią turto vertę. Nutartyje konstatuota, kad pradelstų įsipareigojimų dydis pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių sąrašą šiuo metu yra 1 202 Eur, skola UAB „Moblita“ pagal nuomos sutartį – 7 453,32 Eur, turimo turto suma yra 1 973 Eur ir 800 Eur (UAB „Moblita“ skola Vilniaus triatlono asociacijai pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. debitorių sąrašą). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai 12 664,61 Eur sumai, iš jų – 11 383,34 Eur UAB „Moblita“, 1 281,27 UAB „Lietuvos dujų tiekimas“.

6Dėl reikalavimo atlyginti 8 647,84 Eur nuostolius 7. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui. Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). 8. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 9 dalies numato, kad pelno nesiekiančio ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens supaprastintą apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti to juridinio asmens valdymo organo narys arba dalyvis. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, 21 straipsnio 1,2 dalys). 9. Byloje esantys išrašai iš banko sąskaitų patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę dėl 4 000 Lt išgryninimo 2013 m. gruodžio 29 d., 100 Lt Eur išgryninimo 2014 m. kovo 22 d., 270 Eur išgryninimo 2015 m. sausio 28 d., 20 Eur išgryninimo 2015 m. liepos 14 d. iš banko sąskaitos, 48 Eur gavimo 2015 m. vasario 8 d. pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. 0540908, 0540909, 0540910. Byloje nėra duomenų, kad minėti pinigai būtų įnešti į asociacijos kasą, kad jie būtų panaudoti įmonės veikloje. Atsiliepimo 29 punkte atsakovas iš esmės pripažino, kad nėra įnešęs minėtų pinigų į asociacijos kasą, nenurodė, kokiu pagrindu egzistuoja jo įsiskolinimas asociacijai. Dėl nurodyto, darytina išvada, kad atsakovas nepagrindė 1 525,44 Eur asociacijai priklausančių lėšų naudojimo pagrįstumo, todėl iš jo priteistina 1 525,44 Eur dydžio nuostolių (CK 2.87 straipsnio, CK 6.249 straipsnis). 10. Išrašai iš banko sąskaitų patvirtina, kad asociacija pervedė UAB „SportReligion“ 2013 m. gruodžio 27 d. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) avansą už triatlono aprangą, 2013 m. gruodžio 28 d. 5 200 Lt (1 506,02 Eur) avansą už triatlono aprangą, 2016 m. sausio 16 d. 120 Eur už Snow challange aprangą, 2016 m. kovo 24 d. 184 Eur už triatlono aprangą, 2016 m. lapkričio 13 d. G. R. firmai „Tengris“ apmokėjo pagal sąskaitą TEN Nr. 152044 175,22 Eur sumai už UAB „SportReligion. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl prekių, už kurias buvo pervestos lėšos, gavimo, todėl iš jo priteistina 4 881,42 Eur nuostolių dėl be pagrindo panaudotų asociacijos lėšų (CK 2.87 straipsnio, CK 6.249 straipsnis). 11. Banko išrašai, audito įmonės pastabos patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad iš asociacijos banko sąskaitos išleista 2 240, 98 Eur suma, iš kurios: už 2079,02 Lt 2014 m. sausio 22 d. pirkta už 812,49 USD; 2014 m. balandžio 28 d. įgyta prekė už 213,71 Lt; 2014 m. gegužės 19 d. už 62,30 Lt pirkta 18 Eur; 2014 m. gegužės 23 d. pirkta prekių už 171,30 Lt; 2014 m. gegužės 26 d. už 39,11 Lt pirkta 310 CZK; 2014 m. gegužės 26 d. pirkta prekių už 257,01 Lt; 2014 m. gegužės 26 d. už 32,88 Lt pirkta 9,5 Eur; 2014 m. gegužės 27 d. už 17,31 Lt pirkta 5 Eur; 2014 m. birželio 9 d. pirkta prekių už 46,70 Lt; 2014 m. birželio 30 d. už 62,30 Lt pirkta 18 Eur; 2014 m. liepos 17 d. už 62,30 Lt pirkta 18 Eur Tartu mieste; 2014 m. rugpjūčio 28 d. už 62,30 Lt pirkta 18 Eur Tartu mieste; 2014 m. rugsėjo 17 d. už 62,30 Lt pirkta 18 Eur Tartu mieste; 2014 m. spalio 17 d. už 62,30 Lt pirkta 18 Eur Tartu mieste; 2014 m. lapkričio 18 d. Tartu mieste pirkta prekių už 15 Eur (Sportlyzer.com); 2014 m. gruodžio 18 d. už 86,53 Lt pirkta prekių už 25 Eur Tartu mieste (Sportlyzer.com); 2015 m. sausio 19 d. pirkta prekių už 25 Eur; 2015 m. vasario 23 d. pirkta prekių už 5,40 Eur; 2015 m. gegužės 27 d. pirkta prekių už 50,30 Eur; 2015 m. liepos 24 d. pirkta prekių už 46,38 Eur; 2015 m. lapkričio 4 d. pirkta 11 786 RUB už 173,19 Eur; 2016 m. vasario 15 d. pirkta prekių už 67,90 Eur; 2016 m. rugpjūčio 8 d. pirkta prekės 26,50 Eur bei 240 Eur; 2016 m. rugpjūčio 9 d. pirkta prekių už 22,70 Eur; 2015 m. gegužės 26 d. pervesta 553,23 Eur UAB „Easyrent“ pagal sąskaitą – faktūrą DV00001495. 12. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad asociacijos veiklos tikslas nebuvo pelno siekimas, todėl atsakovo kaip jos vadovo veikla negali ir neturėtų būti tapatinama su pelno siekiančių privačių juridinių asmenų valdymo organų veikla, pareigomis, atsakomybėmis, tačiau, sutiktina su ieškovu, atsakovas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu atsakovui kaip juridinio asmens vadovui neturi būti taikomos Civilinio kodekso ar kitų įstatymų normos, reglamentuojančios juridinio asmens, tame tarpe pelno nesiekiančio juridinio asmens, vadovo pareigas, atsakomybę. CK 2.87 straipsnis nenumato juridinio asmens vadovo atsakomybės išlygų, nesieja jų su juridinio asmens veiklos pobūdžiu. Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo (toliau – AĮ) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatuose nurodytas valdymo organas per įstatuose nustatytą terminą turi parengti ir pateikti visuotiniam narių susirinkimui kiekvienų praėjusių finansinių metų asociacijos veiklos ataskaitą. Ši straipsnio redakcija galioja nuo 2004 m. vasario 14 d. Nuo 2015 m. birželio 1 d. 10 straipsnio redakcija buvo papildyta 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai auditas atliktas, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada ir veiklos ataskaita yra pateikiami juridinių asmenų registrui. Taigi, pareigą parengti asociacijos veiklos ataskaitą už kiekvienus finansinius metus asociacijos valdymo organas turėjo nuo 2004 m. vasario 14 d., o nuo 2015 m. birželio 1 d. šias ataskaitas atsakovas turėjo pareigą pateikti ir juridinių asmenų registrui. Tokią pareigą numatė ir asociacijos įstatų 40.1 punktas. Minėta, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 9 dalis numato, jog pelno nesiekiančio ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens supaprastintą apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti to juridinio asmens valdymo organo narys arba dalyvis. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Taigi, teisės aktai numatė atsakovo pareigą tinkamai tvarkyti juridinio asmens apskaitą, ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, tačiau tokios pareigos atsakovas tinkamai nevykdė. 13. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Atsakovas nurodė, kad 2 079,02 Lt pirkinys 2014 m. sausio 22 d. buvo skirtas asociacijos nario Irno Man Japan Hokkaido išlaidoms apmokėti, tačiau, sutiktina su ieškovu, anglų kalba pateikta sąskaita nėra tinkamas įrodymais nurodytiems argumentams pagrįsti, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas buvo deleguotas dalyvauti varžybose asociacijos vardu, po ūkinės operacijos minėtos išlaidos buvo įtrauktos į asociacijos sąnaudas. Į bylą pateikta paramos sutartis su UAB „SPORTRELIGION“ nepatvirtina ieškovo nurodytų lėšų pervedimo minėtai bendrovei pagrindo (šio sprendimo 12 punktas). Atsakovo bendro pobūdžio argumentai dėl asociacijos veiklos specifikos, apskaitos organizavimo faktinių ypatumų, audito ataskaitos ydingumo (atsiliepimo 20-35 punktai) nepaneigia ieškovo nurodomų aplinkybių dėl asociacijai priklaususių lėšų panaudojimo nepagrįstumo. Atsakovas nurodo, kad jis įnešė lėšų daugiau nei iš jos gavo, veikė asociacijos interesais, ją finansavo, todėl žalos asociacijai nepadarė (atsiliepimo 44, 45, 51 punktai), tačiau minėti argumentai taip pat yra bendro pobūdžio, jais nepaneigiamas ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės dėl nepagrįsto lėšų naudojimo. Asociacijos įstatuose buvo numatyta, kad ji įkurta siekiant tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą, populiarinti triatloną Lietuvoje, ruošti sportininkus ir trenerius, asociacija buvo paramos gavėja (įstatų 1,5,8 punktai), asociacijos vadovas turėjo organizuoti asociacijos darbą vykdydamas įstatuose keliamus tikslus bei uždavinius (įstatų 39.3 punktas). Atsakovas nurodė, kad jis dėjo daug pastangų rasti papildomą finansavimą asociacijos finansinei situacijai gerinti – rinko paramą, narių įnašus, trečiųjų asmenų įmokas, tačiau minėti veiksmai, sudarantys vadovo veiklos turinį, nepanaikina jo pareigos pagrįsti ūkines operacijas, tai yra asociacijos lėšų panaudojimą. Taigi, įstatuose nurodytos veiklos vykdymas nepanaikino atsakovo pareigos asociacijos veiklą organizuoti teisės aktų nustatyta tvarka. 14. Dėl nurodyto, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 8 647,84 Eur žalos priteisimo iš atsakovo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 2.87, 6.246 - 6.249 straipsniai).

7Dėl 12 664,61 Eur kreditorinių reikalavimų sumos priteisimo 15. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ)(galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Minėtoje normoje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą atsiradimą. 16. Civilinė atsakomybė vadovui už delsimą inicijuoti bankroto bylą kyla, nes pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti naujų potencialių įmonės kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Be to, jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes po bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). 17. Tuo atveju, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovas šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, visų pirma turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Teismas turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą, nes esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016). 18. Minėta, jog tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Šioje byloje, sutiktina su atsakovu, ieškovė nenurodė, kada atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ieškovo reikalavimas priteisti visą susidariusią kreditorinių reikalavimų sumą iš esmės reiškia, kad nuo prašomų priteisti kreditorinių reikalavimų susidarymo momento asociacija buvo nemoki. Iš į bylą pateikto 2017 m. lapkričio 16 d. UAB „Moblita“ prašymo matyti, kad kreditorinis reikalavimas susidarė pagal už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio – 2017 m. spalio mėnesius išrašytas sąskaitas – faktūras už nuomos paslaugas. Vėliau kreditorius UAB „Moblita“ patikslino reikalavimą bankroto byloje paaiškėjus, kad asociacija yra skolinga komunalinių paslaugų tiekėjams už išnuomotos patalpoms 2017 metais suteiktas paslaugas, kurias UAB „Moblita“ apmokėjo. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje nurodė, kad įsiskolinimas UAB „Dujų tiekimas“ yra 21,88 Eur, minėtos įmonės kreditorinis reikalavimas sudaro 1 281,27 Eur. Iš 2016, 2017 metų balansų matyti, kad įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio turto vertė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 6 409 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 105 Eur, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartyje konstatavo, kad dalį trumpalaikio turto sudarė 4 436,35 Eur bankrutavusiai UAB „SportReligion“, todėl minėta suma negali būti įtraukta į bendrovės turto realią vertę ir įmonės turto vertė mažintina iki 1 973 Eur. Bankroto byla UAB „SportReligion“ iškelta 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė atsakovas 2016 m. lapkričio 30 d. (Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), tuo metu buvęs įmonės vadovu, todėl neįtikinami atsakovo argumentai, kad jis negalėjo žinoti apie kreditorinio reikalavimo iš UAB „SportReligion“ išieškojimo nerealumą. Taigi, bylos sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad jau 2016 m. lapkričio mėnesį asociacija buvo nemoki, negalinti vykdyti savo įsipareigojimų, pradelstų įsipareigojimų dydis viršijo pusę įmonės realaus turto vertės, reali įmonės turtinė padėtis atsakovui buvo žinomi, atsakovui nevykdant įstatyme numatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo jos skoliniai įsipareigojimai didėjo. Atsakovas neįrodė, kad dėjo pastangas, siekė atkurti mokumą, ar, kad jis buvo atkurtas nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, nes įsipareigojimai kreditoriams nebuvo vykdomi, įsiskolinimai didėjo. Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkintinas reikalavimas dėl visos 12 664,61 Eur kreditorinių reikalavimų sumos priteisimo iš atsakovo (CPK 185 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo (galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d.)) 8 straipsnio 1 dalis, CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

8Bylinėjimosi išlaidos 19. Ieškovė į bylą pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 2 000 Eur advokato paslaugų apmokėjimo, 726 Eur Audito paslaugų apmokėjimo, 90,14 Eur antstolio paslaugų apmokėjimą ( laikinųjų apsaugos priemonių taikymas). Taigi, iš viso ieškovės patirtų bylinėjimosi suma sudaro 2 816,14 Eur. Atsižvelgiant į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus ieškovės atstovo procesinius veiksmus ir jų kiekį (pateiktas ieškinys, dublikas, atsiliepimas į atskirąjį skundą, atstovavimas teismo posėdyje), taip pat į tai, kad minėta teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas, teismas konstatuoja, kad mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Taigi, ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2 816,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 20. Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas visiškai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus ieškinį, 480 Eur mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas valstybei iš atsakovo A. K. (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 285 straipsniu, teismas

Nutarė

9Ieškinį tenkinti visiškai.

10Priteisti ieškovei Bankrutavusiai Vilniaus triatlono asociacijai, į.k. 302942388, iš atsakovo A. K., a.k. ( - ) 21 312,45 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 816,14 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiolika eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

11Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. ( - ) 480,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

12Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo CPK 287 straipsnio nustatyta tvarka.

13Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

14Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai