Byla 2-356-381/2016
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jakata“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2423-221/2015, kuria minėtai bendrovei iškelta bankroto byla pagal ieškovo V. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB „Jakata“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad jis (ieškovas) yra vienintelis bendrovės akcininkas, tačiau nepriima su bendrovės valdymu ir veikla susijusių sprendimų – šiuos klausimus sprendžia bendrovės direktorius R. R., kuris nesuteikia duomenų apie UAB „Jakata“ turtą, finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės kreditoriai inicijuoja teisminius ginčus dėl skolų priteisimo, bankroto bylos iškėlimo, kad bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui sudaro daugiau kaip 17 000 Eur, kad bendrovė neturi nekilnojamojo turto, manytina, jog UAB „Jakata“ nemoki ir jai keltina bankroto byla.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsakovui UAB „Jakata“ iškėlė bankroto bylą, administratore paskyrė R. S..

6Teismas nustatė, kad UAB „Jakata“ 2015 m. rugsėjo 30 d. balanse apskaityto turto vertė – 16 820 Eur, iš jo ilgalaikio turto – 4 633 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 464 652 Eur. Teismas nurodė, kad pagal bendrovės vadovo pateiktą kreditorių sąrašą, pradelsti bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 427 281,29 Eur. Teismas pažymėjo, kad į kreditorių sąrašą nebuvo įtrauktas VSDFV, nors 2015 m. lapkričio 3 d. duomenimis, atsakovo skola VSDF biudžetui sudarė 18 961, 86 Eur. Įvertinęs aptartus duomenis, teismas sprendė, kad atsakovas yra faktiškai nemokus ir jam keltina bankroto byla.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas UAB „Jakata“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „Jakata“ bankroto bylą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bendrovės nemokumo klausimą, nebuvo aktyvus ir nepasinaudojo savo teise ir pareiga išsiaiškinti bei nustatyti bendrovės vykdomos veiklos perspektyvas.

102. Į bylą buvo pateiktas E. V. prašymas pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą. E. V. nurodė, jog yra pagrindinis bendrovės kreditorius, kurio finansinis reikalavimas sudaro daugiau kaip 50 procentų visų bendrovės mokėtinų įsipareigojimų. Kreditorius nurodė, kad tarp jo ir bendrovės akcininko yra vedamos derybos dėl akcijų perleidimo, ieškoma galimybių dalį pagrindinių UAB „Jakata“ skolų pripažinti beviltiškomis, siekiant tęsti bendrovės veiklą. Teismas neišsprendė prašymo pratęsti pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme terminą, taip pat nevertino kreditoriaus E. V. nurodytų aplinkybių. Teismas, turėdamas duomenis, kad kreditoriai E. V., UAB „Rodiklio reklama“ ir V. O. galimai atsisakys savo reikalavimų bendrovei, privalėjo įvertinti tokių atsisakymų pasekmes.

113. Bendrovės kreditorių interesai būtų labiau užtikrinami, jeigu dalis bendrovės skolų būtų pripažintos beviltiškomis, sudarant bendrovei galimybę tęsti veiklą ir tokiu būdu dengti įsipareigojimus kreditoriams, o ne parduoti įmonės turtą bankroto proceso metu. Pagrindiniams kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, bendrovė taptų perspektyvi ir kelis kartus padidėtų jos mokumas.

12Ieškovas V. D. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

131. Atsakovas turėjo pareigą teismui pateikti visus dokumentus, kuriais remiantis teigia, kad įmonė yra moki. Tokių dokumentų atsakovas nepateikė. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo remtis jo prielaidomis apie įmonės veiklos perspektyvas.

142. Skunde nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės dėl derybų dėl akcijų pardavimo vedimo. Jis (ieškovas) nėra gavęs jokių realių pasiūlymų dėl bendrovės akcijų perleidimo.

153. Ieškovo teigimu, prašymais dėl pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme termino pratęsimo, atsakovas siekė kuo ilgiau užvilkinti klausimo dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo išsprendimą.

164. Tokio verslo subjekto kaip atsakovas pašalinimas iš rinkos yra būtina priemonė, kad būtų pasiekti bankroto proceso tikslai. Nepašalinus nemokios įmonės iš rinkos, yra pažeidžiami kitų rinkos dalyvių, susisaisčiusių civiliniais teisiniais santykiais su tokiu nemokiu subjektu, lūkesčiai, kenkiama civilinių teisinių santykių stabilumui, pažeidžiami ne tik kreditorių, bet ir valstybės bei visuomenės interesai.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas netenkintinas.

19Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

20Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Jakata“.

21Remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) straipsnio 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

22Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir spręsdamas dėl atsakovo (ne)mokumo, rėmėsi atsakovo pateiktais 2015 m. rugsėjo 30 d. preliminaraus balanso, 2015 m. rugsėjo 30 d. preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos bei bendrovės kreditorių sąrašo duomenimis. Teismas nustatė, kad UAB „Jakata“ 2015 m. rugsėjo 30 d. turėjo 16 820 Eur turto, iš kurio – 4 633 Eur ilgalaikio, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 464 652 Eur (b. l. 50-51). Iš į bylą pateikto bendrovės kreditorių sąrašo matyti, kad pradelsta UAB „Jakata“ įsipareigojimų kreditoriams suma – 427 281,29 Eur, kuri, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra tiksli – į kreditorių sąrašą neįtraukta VSDFV, nors bendrovės pradelstas finansinis įsipareigojimas šiam kreditoriui viešai prieinamais duomenimis klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu sudarė 18 961,86 Eur. Iš 2015 m. rugsėjo 30 d. preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė tiek 2014 m., tiek du pirmuosius 2015 m. ketvirčius veikė nuostolingai (b. l. 52). Įvertinęs nurodytus duomenis bei papildomai nustatęs, kad atsakovas finansinės atskaitomybės duomenų VĮ Registrų centrui neteikia nuo 2011 m., kad įsipareigojimai Sodros biudžetui didėja ir šiuo metu sudaro 20 856,38 Eur, kad nemažai kreditorių yra iniciavę teisminius ginčus atsakovui dėl skolų priteisimo (LITEKO duomenys) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas UAB „Jakata“ pagrįstai pripažino nemokia bendrove.

23Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nemokumo apeliantas grindžia argumentais, kad teismas nebuvo aktyvus ir nepasinaudojo savo teise ir pareiga išsiaiškinti bei nustatyti bendrovės vykdomos veiklos perspektyvų. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino bendrovės kreditoriaus E. V. 2015 m. spalio 14 d. prašymo ir jame nurodytų aplinkybių dėl bendrovės skolų pripažinimo beviltiškomis.

24Šių skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės mokumą/nemokumą. Kita vertus, teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose nereiškia pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį.

25Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai jam tenkančią šioje situacijoje įrodinėjimo pareigą siekia perkelti teismui, o atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neaktyvumo akivaizdžiai deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta anksčiau nurodytais įrodymais (2015 m. rugsėjo 30 d. balansu, pelno (nuostolių) ataskaita, kreditorių sąrašu), kurių visuma buvo pakankama pirmosios instancijos teismui išspręsti apelianto nemokumo klausimą. Teismas neturėjo pagrindo vertinti įrodymais nepagrįstų bendrovės kreditoriaus E. V. teiginių apie su UAB „Jakata“ akcininku (ieškovu) vedamas derybas dėl bendrovės akcijų perleidimo, apie ketinimus, įsigijus bendrovės akcijas, tartis su pagrindiniais kreditoriais dėl bendrovės skolų pripažinimo beviltiškomis. Prašyme kreditorius nurodė, kad pasiekus minėtą susitarimą dėl akcijų perleidimo, teismui bus pateiktos pasirašytos bendrovės ir kreditorių sutartys bei naujausios bendrovės finansinės ataskaitos, tačiau nei iki klausimo dėl bankroto bylos UAB „Jakata“ iškėlimo nagrinėjimo, nei su atskiruoju skundu nebuvo pateikti nurodyti duomenys (CPK 178 straipsnis). Tokie duomenys negauti ir iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pradžios. Priešingai, ieškovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nėra gavęs pasiūlymų parduoti ar kitaip perleisti UAB „Jakata“ akcijas.

26Apeliantas skunde deklaruoja, kad pagrindiniams bendrovės kreditoriams – E. V., V. O. bei UAB „Rodiklio reklama“ atsisakius savo reikalavimų, įmonė taptų perspektyvi, galėtų tęsti veiklą, tačiau ir šiuos teiginius patvirtinančių duomenų neteikia (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, ir pavykus susitarti su apelianto nurodytais kreditoriais dėl bendrovės skolų jiems pripažinimo beviltiškomis, likusi UAB „Jakata“ pradelstų įsipareigojimai kreditoriams suma – 54 990, 79 Eur, ženkliai viršytų bendrovės balanse apskaityto turto vertę – 16 820 Eur (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, kad didžiąją dalį bendrovės turto sudaro trumpalaikis turtas – 12 187 Eur, iš kurio – 7 895 Eur per vienerius metus gautinos sumos, todėl, tikėtina, kad bendrovė realiai šia turto dalimi nedisponuoja (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų bei įrodymų, kurie liudytų apelianto vykdomos veiklos tęstinumą, realumą, pelningumą ir pajėgumą ją tęsti ateityje, gerinant finansinius rodiklius. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su įmonės veiklos perspektyvumu ir pirmenybe reabilitaciniam tikslui, nesudaro prielaidų kitaip spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą ir ieškovo pareiškimo netenkinti. Nagrinėjamu atveju aptarti įrodymai nekelia abejonių dėl UAB „Jakata“ nemokumo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pradėti neveiklaus, nemokaus rinkos dalyvio šalinimo iš rinkos procedūras per bankroto institutą, prioritetą suteikdamas esančių ir/ar būsimų bendrovės kreditorių interesams.

27Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas argumentuoja ir tuo, kad teismas nepagrįstai nesprendė kreditoriaus E. V. prašymo pratęsti pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui terminą iki 2015 m. lapkričio 9 d. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 lapkričio 6 d. nutartį, vadovavosi ĮBĮ ir CPK numatyta tvarka ir terminais, o aplinkybė dėl minėto termino nepratęsimo neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

28Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB „Jakata“... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsakovui UAB... 6. Teismas nustatė, kad UAB „Jakata“ 2015 m. rugsėjo 30 d. balanse... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas UAB „Jakata“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 9. 1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bendrovės nemokumo klausimą,... 10. 2. Į bylą buvo pateiktas E. V. prašymas pratęsti pasirengimo nagrinėti... 11. 3. Bendrovės kreditorių interesai būtų labiau užtikrinami, jeigu dalis... 12. Ieškovas V. D. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą... 13. 1. Atsakovas turėjo pareigą teismui pateikti visus dokumentus, kuriais... 14. 2. Skunde nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės dėl derybų dėl... 15. 3. Ieškovo teigimu, prašymais dėl pasirengimo bankroto bylą nagrinėti... 16. 4. Tokio verslo subjekto kaip atsakovas pašalinimas iš rinkos yra būtina... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Atskirasis skundas netenkintinas.... 19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 20. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė... 21. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) straipsnio 9... 22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą... 23. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nemokumo apeliantas... 24. Šių skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese... 25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai jam... 26. Apeliantas skunde deklaruoja, kad pagrindiniams bendrovės kreditoriams – E.... 27. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas argumentuoja ir tuo, kad... 28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 30. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą....