Byla AN2-569-954/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutarties A. L. administracinio nusižengimo byloje

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. įgaliotos atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutarties A. L. administracinio nusižengimo byloje.

3Teismas

Nustatė

41.

5Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyresniosios specialistės 2019 m. liepos 16 d. nutarimu A. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2019 m. birželio 24 d. 14.08 val. ( - ) vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

62.

7Nesutikdama su šiuo nutarimu, A. L. įgaliota atstovė advokatė Diana Višinskienė pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi skundas atmestas konstatavus, kad Institucijos 2019 m. liepos 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

83.

9Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. įgaliota atstovė advokatė Diana Višinskienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. L. atžvilgiu nutraukti.

103.1.

11Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą pagal pateiktą apeliacinį skundą, neobjektyviai ir šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės ir netinkamai pritaikė teisės normos. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus - turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose: 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-68- 648/2017, 2016 m. gegužės 24 d. nutartis byloje Nr. 2AT-51-746/2016, 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013, 2018 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-237-238/2018).

123.2.

13Apeliantės nuomone, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad A. L. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nes aplinkybės, susijusios su alkoholio matuoklio naudojimo tvarkos pažeidimu, sprendžiant A. L. administracinės atsakomybės klausimą, tiek priimant nutarimą, tiek ir apylinkės teismo nutartį, nebuvo visapusiškai ir objektyviai įvertintos. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0774, kuriuo ir buvo atliekamas neblaivumo (girtumo) patikrinimas, naudojimo instrukcijų nuostatų, kurių skyriuje „Matavimo rezultatas“ (15 psl.) nurodoma, kad „Jeigu matavimo rezultatas yra teigiamas, rekomenduojama atlikti pakartotinį matavimą po 10-15 min., matavimo rezultato patvirtinimui“. Atstovės teigimu, pirminio rezultato patvirtinimui yra reikalinga atlikti antrą pakartotinį matavimą. Apeliantė pažymi, kad A. L. pirminiu matavimu buvo nustatytos 0,43 promilės, įvertinus prietaiso paklaidą (0,017%o), rezultatas yra 0,413 promilės. Šis rezultatas yra labai artimas leistinai ribai, kada administracinė atsakomybė netaikoma (0,40 promilės), todėl atsižvelgiant į alkoholio matuoklio instrukcijoje nurodomas rekomendacijas, įvertinus nustatytą pirminį rezultatą, kuris neženkliai viršija ribą, akivaizdu, kad A. L. atveju turėjo būti atliekamas antras pakartotinis matavimas.

143.3.

15Taip pat atstovė skunde pažymi, kad vadovaujantis Vidmarko formule (suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 prom./val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.)), kuria remiasi ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, bei remiantis aukščiau paminėta alkoholio matavimo instrukcijų rekomendacija dėl pakartotinio matavimo po 10-15 min., A. L. pakartotinio matavimo rezultatai būtų leistinos normos ribose.

163.4.

17Apeliantės nuomone, apylinkės teismo vertinimas, kad pakartotinis matavimas iš esmės atliekamas tik tada, kai alkoholis buvo vartojamas prieš patikrinimą, o kadangi pareiškėjas policijos pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo įvykio išvakarėse, todėl pakartotinis matavimas neturėjo būti taikomas, yra neteisingas, prieštaraujantis alkoholio matavimo instrukcijos nuostatoms. Iš alkoholio matuoklio instrukcijos akivaizdu, kad jei asmuo atlieka testą neseniai vartojęs alkoholį, alkoholio matuoklis nutraukia testą, po ko reikia laukti 15 minučių ir vėl kartoti testą. Dėl to, testo kartojimas negali būti traktuojamas kaip instrukcijos nuostatų rekomendacija dėl pakartotinio matavimo atlikimo, esant teigiamam rezultatui (instrukcijos skyriuje „Matavimo rezultatas“ (15 psl.) nurodoma, kad „Jeigu matavimo rezultatas yra teigiamas, rekomenduojama atlikti pakartotinį matavimą po 10- 15 min. matavimo rezultato patvirtinimui“). Advokatės teigimu, alkoholio matuoklio gamintojas pateikdamas instrukciją numatė du variantus, kada turi būti atliekamas pakartotinis matavimas: alkotesterio instrukcijos skyriuje „Reikalavimai tikrinamam asmeniui“ (11 psl.) aprašoma tvarka, reikalaujant laukti ne trumpesni nei 15 minučių laiko tarpą nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo; alkotesterio instrukcijos skyriuje „Matavimo rezultatas“ (15 psl.) aprašoma tvarka, kai rekomenduojama atlikti pakartotinį matavimą po 10-15 minučių, esant teigiamam matavimo rezultatui. Pirmu atveju nurodomas imperatyvus ne mažesnis kaip 15 minučių tarpas, tuo tarpu antru atveju nurodomas tarpas yra nuo 10 iki 15 minučių. Laiko tarpų skirtumai tik patvirtina, kad alkoholio matuoklio gamintojas instrukcijoje nurodė du galimus atvejus, kada galima atlikti pakartotinį matavimą.

183.5.

19Apeliantės nuomone, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai, neįvertinęs alkoholio matuoklio instrukcijos nuostatų, atmetė skundo argumentus, jog policijos pareigūnai netinkamai atliko jo neblaivumo patikrinimą, kadangi A. L. po 10-15 minučių nebuvo pasiūlyta pakartotinai girtumą patikrinti alkoholio matuokliu. Be to, skunde pažymima, kad policijos pareigūnas vykdydamas tarnybines funkcijas naudojasi alkoholio matuokliu, todėl neabejotina, kad privalo išmanyti šio prietaiso naudojimo tvarką ir vykdant tarnybines pareigas turi paisyti instrukcijos reikalavimų. Liudytojas E. M. parodė, kad antrą kartą vairuotojui nesiūlė pūsti, kadangi jis pasakė, kad alkoholį vartojo išvakarėse. Tokiu atveju neturi pareigos siūlyti pūsti antrą kartą. Liudytojas J. V. parodė, kad kartoja pūtimą alkotesteriu tik tuo atveju, jei pasako, kad alkoholį vartojo ką tik. Vertinant liudytojų parodymus ir alkoholio matuoklio instrukcijos nuostatas, akivaizdu, kad šiuo atveju policijos pareigūnai netinkamai vykdė savo specifines profesines pareigas, nesilaikydami alkoholio matuoklio instrukcijos rekomendacijų, pažeidė atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimus.

203.6.

21Atstovės teigimu, apylinkės teismas nepakankamai atidžiai įvertino ir paties A. L. parodymus apie tai, kad įvykio dieną alkoholio nevartojo, jautėsi gerai, jokių požymių, kad yra neblaivus, nejautė. Vien ta aplinkybė, jog A. L. iš karto vyko į medicinos įstaigą, siekiu nustatyti tikslią etilo alkoholio koncentraciją, rodo jo įsitikinimą, kad policijos pareigūnų atliktas matavimas yra netikslus. Policijos pareigūnas E. M. patvirtino, jog vairuotojui paaiškino, kad jis turi teisę kreiptis į medicininę įstaigą. Teismo posėdžio metu apklaustas T. M., kuris surašė neblaivumo nustatymo aktą, parodė, kad atliekant A. L. apžiūrą girtumo požymių nematė. Visuma šių aplinkybių rodo, jog patikrinimo alkoholio matuokliu metu iškvėptame ore užfiksuotos promilės nėra neginčytinas ir besąlygiškas rodiklis, sprendžiant klausimą dėl A. L. neblaivumo. Šiuo atveju išlieka protingos abejonės, kurios yra pagrįstos Vidmarko formule, jog alkoholio matuoklį naudojant pagal instrukcijų reikalavimus ir atlikus pakartotinį matavimą, A. L. iškvėptame ore nustatytas rezultatas būtų leistinos normos ribose.

223.7.

23Taip pat apeliantė nurodo, kad alkoholio matavimo instrukcijos skyriuje „Reikalavimai tikrinamam asmeniui“ (11 psl.) nurodyta „Parodymams įtakos taip pat gali turėti fermentuoti aromatiniai gėrimai <...>. Visais šiais atvejais 15 minučių laikotarpis taip pat turi būti išlauktas“. Policijos pareigūnas J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad neatsimena, ar vairuotojo klausė, ar vartojo ką kitą be alkoholio. Šie parodymai papildomai patvirtina, kad atliekant A. L. neblaivumo patikrinimą, nebuvo vadovaujamasi alkoholio matuoklio instrukcijų griežtais reikalavimais. Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad A. L. parodymai apie tai, jog jis iki sustabdant policijos pareigūnams vartojo gaiviuosius gėrimus, yra tik jo gynybinė versija. Be to, priešingai apylinkės teismo motyvams, byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4719/209(01) (kurioje nurodoma, kad A. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,26 promilės etilo alkoholio); medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (kuriame užfiksuota, kad alkoholio kvapas neužuodžiamas); UAB „( - )“ teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0272/19 (kurioje nurodoma, kad atlikus atgalinius skaičiavimus A. L. kraujyje sustabdymo metu galima alkoholio koncentracija buvo nuo 0,363 iki 0,466 promilės, todėl vertinama, kad sustabdymo metu jis galėjo būti blaivus), rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymį. Taigi, remiantis vien alkoholio matuoklio pirminiais rezultatų duomenimis, tvirtinti, kad A. L. vairavo neblaivus ir taip padarė administracinį nusižengimą, negalima. Nustačius alkoholio matuoklio naudojimo procedūros pažeidimą, yra pagrindas spręsti, kad neblaivumo matavimo rezultatai buvo iškraipyti.

244.

25Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo A. L. įgaliotos atstovės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

26Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. įgaliotos atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas netenkinamas.

275.

28Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, nesutinkama su A. L. nubaudimu dėl vairavimo neblaiviam, abejojama pareigūnų atlikto apsvaigimo nuo alkoholio matavimo rezultatais, administracinėn atsakomybės patraukto asmens įgaliota atstovė advokatė yra įsitikinusi, kad administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.

296.

30Pagrįstai skunde pažymima, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, Nr. 2AT-4-2014).

317.

32Apygardos teismas, visų pirma, pažymi, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs A. L. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK 569 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų vertinimą, nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad įgaliota atstovė nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl A. L. kaltės.

338.

34Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusiengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018), tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

359.

36A. L., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0774, 2019 m. birželio 24 d. 14.08 val. buvo nustatytas 0,43 promilių (±0,017 promilės) neblaivumas, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo įgaliota atstovė nesutinka su tokiais alkotesterio parodymais, teigia, kad patikrinimą atlikęs pareigūnas nesivadovavo alkotesterio „Alcotest 7510“ naudojimo instrukcija, t. y., neatlikto pakartotinio matavimo po 15 minučių bei neįsitikino, kad kokius gėrimus ar maistą A. L. vartojo prieš pirmąjį neblaivumo patikrinimą. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo nutarties motyvams, tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotos atstovės skundo argumentus atmeta.

3710.

38Liudytojas E. M. teisme paaiškino, kad sustabdžius A. L. vairuojamą automobilį, tikrinant dokumentus nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė, jog alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, todėl buvo nutarta patikrinti jo neblaivumą. Taigi priešingai nei tvirtinama apeliantė, įvertinus tai, kad A. L. tvirtino, jog alkoholį vartojo iš vakaro, pareigūnas neturėjo jokio pagrindo laukti 15 minučių tam, kad atliktų pakartotinį neblaivumo patikrinimą. Pastebėtina, kad nei prieš tikrinimą alkotesteriu, nei iškart po to, kai alkotesteriu buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, A. L. neužsiminė apie tai, kad būtų neseniai išgėręs alkoholio ar kitų gėrimų, kurie galėjo įtakoti alkotesterio matavimo rezultatus. Iš administracinio protokolo matyti, kad A. L. su pažeidimu sutiko ir labai gailėjosi.

3911.

40Nesutikęs su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, A. L. vyko į gydymo įstaigą – ( - ). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadoje Nr. T-A 4719/2019(01) konstatuota, kad A. L. kraujyje, paimtame 2019 m. birželio 24 d. 15.10 val., praėjus 1 valandai 2 minutėms po policijos pareigūnų atlikto tikrinimo alkotesteriu, A. L. kraujyje nustatyta mažiausia 0,26 promilės etilo alkoholio. Tačiau apeliacinio teismo nuomone, tai nepaneigia alkotesteriu gautų rezultatų. Kadangi laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Pažymima, jog paprastai suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 proc. promilės per valandą, taigi nagrinėjamu atveju natūralu, kad praėjus 1 valandai iš pažeidėjo organizmo galėjo pasišalinti dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai tai parodė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Įvertinus laiko tarpą, skiriantį pirmąjį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, taip pat policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytą A. L. neblaivumą – 0,43 promilės, ir medicininės apžiūros akto rezultatus, darytina pagrįsta išvada, kad prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0774 nustatytas alkoholio kiekis objektyviai atspindi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, o alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas specialisto išvada. Tai reiškia, kad automobilio vairavimo metu A. L. visgi buvo neblaivus. Šios išvados nepaneigia ir apeliantės pateikta UAB „( - )“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. – 2019 m. rugpjūčio 13 d. Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0272/19, kurioje nurodoma, kad pagal pateiktų dokumentų duomenis, pateikiama tokia išvada: A. L. tikrintas ( - ) ir paimtame kraujyje buvo nustatyta 0,26 promilės etilo alkoholio, atlikus atgalinius skaičiavimus, A. L. kraujyje sustabdymo metu galima alkoholio koncentracija buvo nuo 0,363 iki 0,466 promilės, todėl vertinama, kad sustabdymo metu jis galėjo būti blaivus. Atkreipiamas apeliantės dėmesys, kad nors išvadoje sprendžiama, jog A. L. automobilio vairavimo metu galėjo būti blaivas, tačiau išvadoje pateikta alkoholio koncentracija – nuo 0,363 iki 0,466 promilių – akivaizdžiai nepaneigia rezultatų užfiksuotų alkotesterio pagalba.

4112.

42Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, jog policijos pareigūnai privalėjo atlikti pakartotinį neblaivumo patikrinamą alkotesteriu praėjus 15 minučių po pirmojo, tačiau apeliacinės instancijos teismas ir šiuos skundo argumentus atmeta. Pažymima, kad tiek Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punkte tiek Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242, 5.5 punkte, nustatyta, jog policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Iš aptartų nuostatos yra visiškai akivaizdu, jog pareiga atlikti pakartotinį transporto priemonės vairuotojo neblaivumo patikrinimą, kai jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija neviršija 1,5 promilių, tačiau viršija 0,40 promilių, kyla tik tuomet, kai neblaivumu įtariamas transporto priemonės vairuotojas yra susijęs su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad A. L. būtų susijęs su eismo įvykiu, kurio metu būtų sukelti aukščiau nurodyti padariniai, todėl policijos pareigūnui nebuvo teisinio pagrindo privalomai atlikti pakartotinį A. L. neblaivumo patikrinimą.

4313.

44Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kurią padarė ir Institucija, jog A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantė, jokių prieštaravimų byloje nepaliko, o išsamiai išnagrinėjo medžiagą, įvertino įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, pateikė išsamius įrodymų vertinimo motyvus ir padarė pagrįstą išvadą, kad Institucijos 2019 m. liepos 16 d. nutarimu A. L. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

4514.

46Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2019 m. liepos 16 d. nutarimą, todėl naikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Nutarė

48Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. įgaliotos atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinio skundo netenkinti.

49Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno policijos valdybos... 6. 2.... 7. Nesutikdama su šiuo nutarimu, A. L. įgaliota atstovė advokatė Diana... 8. 3.... 9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. įgaliota atstovė... 10. 3.1.... 11. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą pagal... 12. 3.2.... 13. Apeliantės nuomone, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų,... 14. 3.3.... 15. Taip pat atstovė skunde pažymi, kad vadovaujantis Vidmarko formule (suaugusio... 16. 3.4.... 17. Apeliantės nuomone, apylinkės teismo vertinimas, kad pakartotinis matavimas... 18. 3.5.... 19. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai, neįvertinęs... 20. 3.6.... 21. Atstovės teigimu, apylinkės teismas nepakankamai atidžiai įvertino ir... 22. 3.7.... 23. Taip pat apeliantė nurodo, kad alkoholio matavimo instrukcijos skyriuje... 24. 4.... 25. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 26. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 27. 5.... 28. Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, nesutinkama su A. L.... 29. 6.... 30. Pagrįstai skunde pažymima, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto... 31. 7.... 32. Apygardos teismas, visų pirma, pažymi, kad asmens neblaivumo faktas... 33. 8.... 34. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu... 35. 9.... 36. A. L., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant... 37. 10.... 38. Liudytojas E. M. teisme paaiškino, kad sustabdžius A. L. vairuojamą... 39. 11.... 40. Nesutikęs su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, A. L. vyko į gydymo įstaigą... 41. 12.... 42. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, jog policijos pareigūnai privalėjo... 43. 13.... 44. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria pirmosios... 45. 14.... 46. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad teismas... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 48. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutartį palikti... 49. Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos...