Byla 2AT-4-2014
Dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3E. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams už tai, kad 2013 m. vasario 23 d. 02.42 val. Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje, vairavo automobilį „Mazda 6“ (valst. Nr. ( - )) būdamas neblaivus (nustatytas 0,45 promilės girtumas) ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

4Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi E. B. apeliacinis skundas atmestas.

5Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.

6Pareiškėjas nurodo, kad jo administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta pažeidžiant imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, įpareigojančius teismą objektyviai ir nešališkai įvertinti byloje esančius įrodymus. Teismai neatsižvelgė į tai, kad pagrindinis (ir iš esmės vienintelis) įrodymas byloje yra gautas neleistinomis priemonėmis – pažeidžiant alkoholio matuoklio naudojimo instrukciją. Neatlikdami ne tik išsamaus bei objektyvaus, bet net ir formalaus vertinimo, pasak pareiškėjo, teismai ignoravo dalį jo nekaltumą patvirtinančių į bylą pateiktų įrodymų ir išsakytų argumentų; taip pat akivaizdžiai pažeidė in dubio pro reo principą, įpareigojantį visas abejones aiškinti atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos ir ATPK 256 straipsnyje nurodytos įrodymų rinkimo taisyklės, nes teismai savarankiškai nerinko įrodymų, galinčių padėti išsklaidyti abejones dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto.

7Pareiškėjas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Pareiškime taip pat pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Pasak E. B., jam iškeltos administracinės bylos atveju teismai įvykdė būtent „formalų“ teisingumą, nenustatinėdami tikrosios tiesos, todėl teismų priimti sprendimai laikytini neatitinkančiais Konstitucijos saugomų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad „Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (pavyzdžiui, byla Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, Judgement of 4 November 2008, No 72596/01) darytina vienareikšmiška išvada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis“.

8Pareiškime nurodoma, kad, nagrinėjant E. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo nesilaikyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių; priešingu atveju administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta. Pareiškėjo teigimu, teismo procesas jo administracinėje byloje vyko pažeidžiant teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos ir objektyvaus bei nešališko įrodymų vertinimo taisykles. Teismai nusprendė neapklausti kaip liudytojų neblaivumą E. B. konstatavusių policijos pareigūnų, taip pažeisdami rungimosi principą, nesuteikdami teisės užduoti klausimų šiems asmenims, kurių pozicija byloje buvo nustatyta vadovaujantis pagal šabloninį pavyzdį surašytais rašytiniais pranešimais.

9Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje konstatavo, kad neblaivumas buvo nustatytas naudojant alkotesterį „Lion alcometer 500“ Nr. 18834, kurio paklaida yra 5 proc. Šią aplinkybę teismas grindė AB Vilniaus metrologijos centro sertifikatu Nr. 1189855. Tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra ir kitas įrodymas – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, jog viešai prieinamoje šio tipo alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijoje gamintojo nurodyta prietaiso paklaida – 0,05 promilės. Pritaikius prietaiso gamintojo, o ne jį sertifikuojančio asmens nurodytą paklaidos lygį, pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad alkoholio koncentracijos kiekis jo iškvėptame ore buvo 0,45 prom. - 0,05 prom. = 0,40 prom., t. y. neviršijo įstatyme nustatytos minimalios ribos (0,41 prom.), nuo kurios asmeniui taikoma administracinė atsakomybė. Pareiškėjas nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai ignoravo jam palankų įrodymą, visiškai jo nevertino ir neanalizavo, dėl jo nepasisakė, nepanaikino prieštaravimo tarp byloje esančių įrodymų, pirmenybę suteikdami atsakomybėn traukiamam asmeniui nepalankiam įrodymui, pažymint, jog teismas neturi pagrindo abejoti AB Vilniaus metrologijos centro išduotu ir Lietuvos Respublikoje galiojančiu prietaiso patikros sertifikatu.

10Pareiškėjas nurodo pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nutraukti bylą atkreipęs teismo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos teismuose yra išnagrinėta daug administracinio teisės pažeidimo bylų, kuriose buvo įrodyta, jog alkoholio matuoklio „Lion alcometer 500“ parodymai yra nepatikimi, pvz.:

11Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-85-366/2013 atmetė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta. Šioje byloje asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl to, kad alkoholio matuokliu „Lion alcometer 500“ jam buvo užfiksuotas 0,75 prom. girtumas, nors pakartotiniai objektyvūs tyrimai, atlikti nepraėjus nė valandai, patvirtino, kad tiek iškvėptame ore, tiek kraujyje alkoholio visiškai nebuvo (rezultatas – 0,00 prom.);

12Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 22 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-120-360/2013 konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui alkoholio matuokliu „Lion alcometer 500“ klaidingai nustatytas 0,46 prom. neblaivumas, nes atlikti pakartotiniai tyrimai taip pat patvirtino, kad asmens organizme jokio alkoholio nebuvo;

13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. administracinėje byloje Nr. N261-1321/2012 atmetė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą. Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant pakankamai duomenų, kad atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo neblaivus (policijos pareigūnų nurodyto alkoholio matuoklio „Lion alcometer 500“ duomenimis, jam buvo nustatytas 0,44 prom. neblaivumas, nors pakartotinių objektyvių tyrimų rezultatai – 0,20 ir 0,13 prom.);

14Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. administracinėje byloje Nr. ATP-414-597/2011 padarė išvadą, kad alkoholio matuoklio „Lion alcometer 500“ matavimo duomenys (l,90 prom.) neatitinka tikrovės, nes objektyvūs kraujo tyrimai patvirtino beveik 2,5 karto mažesnę alkoholio koncentraciją atsakomybėn traukiamo asmens organizme (0,83 prom.);

15Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1123/2011 užfiksuota, kad 6 minučių skirtumu alkoholio matuoklio „Lion alcometer 500“ atliktų testų rezultatai visiškai skiriasi – pirmuoju atveju užfiksuotas 0,53 prom. neblaivumas, o remiantis antruoju testu, alkoholio kiekis organizme neviršijo normos (0,35 prom.). teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta;

16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N62-7732/2010, kurioje alkoholio matuokliu „Lion alcometer 500“ užfiksuotas net 2,42 prom. girtumas, tačiau objektyvūs tyrimai parodė, kad alkoholio koncentracija organizme – 0,00 prom.; ir kitos bylos (Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-855-133/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-503-360/2012, 2012 m. kovo 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-173-462/2012, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP- 322-533/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-833/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2367/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-279-107/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N-62-3988-11, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-112-417/2011, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3092/2011). Pareiškėjas nurodo, kad ir šioje byloje aktualaus alkoholio matuoklio „Lion alcometer 500“ Nr. 18834 rodmenys kitu atveju (2007 m. kovo 16 d. atlikto matavimo metu) net 0,20 prom. skyrėsi nuo kito alkoholio matuoklio tuo pačiu laiku atlikto testo rodmenų (0,70 prom. ir 0,50 prom.), (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-344/2008).

17Pareiškime nurodoma, kad tiek ši gausi teismų praktika, tiek pačių policijos pareigūnų nuomonė (informacija pateikta į administracinio teisės pažeidimo bylą ir prieinama viešai žiniasklaidoje) įrodo arba bent jau kelia pagrįstų abejonių, kad šios rūšies alkoholio matuoklio („Lion alcometer 500“) parodymai negali būti laikomi patikimais ir objektyviai teisingais. Pareiškėjo nuomone, policijos pareigūnai, žinantys šių matavimo priemonių nepatikimumo problemą, turėtų imtis papildomų priemonių, įrodančių transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumą. Tokiomis papildomomis priemonėmis galėtų būti alkoholio kiekio matavimas kitais matuokliais, kitais būdais (alkoholio koncentracija gali būti matuojama ne tik iškvepiamame ore, bet ir seilėse, kraujyje, šlapime ar bet kokiuose kituose organizmo skysčiuose), arba bent jau pakartotinis matavimas tuo pačiu alkoholio matuokliu. Pareiškime nurodoma, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nevertino aplinkybių, pagrindžiančių panaudotos matavimo priemonės nepatikimumą, o bausmę E. B. skyrė remdamiesi vien tik teiginiu, jog teismas neturi pagrindo abejoti AB Vilniaus metrologijos centro išduotu ir Lietuvos Respublikoje galiojančiu prietaiso patikros sertifikatu.

18Taip pat pareiškėjas nurodo bylos nagrinėjimo metu atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad pagal naudojimo instrukciją alkoholio matuoklis negalėjo būti naudojamas žemesnėje nei -5 C° temperatūroje; į bylą taip pat pateikta hidrometeorologų pažymą, iš kurios matyti, jog pažeidimo fiksavimo metu Vilniaus meteorologijos stoties (esančios beveik 17 km atstumu nuo matavimo vietos), užfiksuota temperatūra siekė -4,6 C°. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo viešai žinoma laikytiną aplinkybę, kad temperatūra skirtingose vietose skiriasi, todėl tikėtina, kad alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matavimo vietoje temperatūra galėjo būti bent 0,4 C° žemesnė nei už 16,6 km esančioje Vilniaus meteorologijos stotyje, ir sudaryti -5 C° ar dar žemesnę temperatūrą, o tai savaime būtų pagrindas pripažinti, jog alkoholio matuoklio „Lion alcometer 500“ testo rezultatai gauti aplinkybėmis, kuriomis šis prietaisas negalėjo būti eksploatuojamas. Pareiškėjo teigimu, kai yra akivaizdžių abejonių dėl aplinkybės, ar alkoholio koncentracija buvo matuojama tinkamomis sąlygomis, teismai turėjo vadovautis in dubio pro reo principu ir jas aiškinti jo, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, naudai, tačiau šis pamatinis teisės principas buvo ignoruotas.

19Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 1189855 matyti, jog alkoholio matuoklio „Lion alcometer 500“ Nr. 18834 patikros galiojimo laikas pasibaigė 2013 m. vasario 28 d. Taigi, alkoholio koncentracijos E. B. iškvepiamame ore nustatymo metu buvo likusios tik 5 dienos iki specialiosios priemonės metrologinės patikros pasibaigimo. Teismų praktikoje konstatuota, kad ši aplinkybė patvirtina galimą, nors ir nedidelį alkoholio matavimo testo rezultatų iškraipymą. E. B. pažymi, kad jo administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėję teismai ignoravo šią aplinkybę, nurodydami, jog neturi pagrindo abejoti AB Vilniaus metrologijos centro išduotu ir Lietuvos Respublikoje galiojančiu prietaiso patikros sertifikatu.

20Pareiškime taip pat nurodoma, kad alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matavimo rezultatai įrodinėjimo prasme pripažįstami kaip greita tyrimo priemonė, asmens blaivumo testas (tai nurodoma ir paties aparato išduodamame rezultate). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 10.4 punkte imperatyviai nustatyta, jog greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas. Tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Teigiami rezultatai, gauti atliekant imuninę analizę, taip pat turi būti patvirtinti 10.3 punkte nurodytais tyrimo metodais. Šios metodikos 10.3 punkte nurodyti privalomi taikyti cheminės analizės metodai, kuriais patvirtinami ar paneigiami pirminio testo rezultatai – dujų chromatografija, skysčių chromatografija, masių spektrometrija, plonasluoksnė chromatografija ir kiti metodai, identifikuojantys specifinę medžiagą ir atmetantys klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Pareiškėjo teigimu, vien jau ta aplinkybė, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintoje metodikoje yra konstatuojamas faktas, kad greitų tyrimo priemonių rezultatai gali būti klaidingai „teigiami“, sudaro pagrindą laikyti alkoholio matuoklio „Lion alcometer 500“ testo rezultatą (0,45 prom.) nepatikimu įrodymu šioje byloje. Pareiškėjas nurodo, kad policijos pareigūnai neužtikrino, jog pradinio testo rezultatams patvirtinti būtų pritaikytas bent vienas iš Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 10.3 punkte nurodytų metodų arba koks nors kitas metodas. E. B. pareiškime nurodo bylos nagrinėjimo metu atkreipęs teismų dėmesį į šią aplinkybę, tačiau teismai į tai neatsižvelgė. Taip pat pareiškėjas nurodo į bylą pateikęs ištrauką iš Kauno apskrities ligų centro gydytojos Vilmos Pukelevičienės publikacijos „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“, kurioje nurodoma, kad alkoholio koncentracija organizmo skysčiuose skiriasi nuo alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore; alkotesterio parodymai gali įvairuoti net nuo -30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai. Gydytoja, remdamasi įvairių mokslinių medicininių tyrimų palyginimais, konstatavo, kad „tik tuo atveju, kai alkotesteris rodo ne mažiau kaip 0,65 prom., kraujyje yra didesnė kaip 0,41 prom. alkoholio koncentracija“. Tačiau teismai neatkreipė dėmesio ir į šį, E. B. kaltės nebuvimą pagrindžiantį, įrodymą bei išsakytus argumentus, nesiaiškino, ar alkoholio matuokliu užfiksuotas alkoholio kiekis iškvepiamame ore faktiškai atitiko alkoholio kiekį pareiškėjo organizme, todėl jo kaltę grindė vis tuo pačiu teiginiu, jog neturi pagrindo abejoti AB Vilniaus metrologijos centro išduotu ir Lietuvos Respublikoje galiojančiu prietaiso patikros sertifikatu. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje nurodo, kad teismo priimtame procesiniame sprendime nebūtina detaliai atsakyti į kiekvieną pateiktą argumentą, tačiau, pasak pareiškėjo, teismai privalo išsakytus argumentus (ypač turinčius esminę reikšmę tiesos nustatymui) įvertinti ir bent jau išreikšti kokią nors savo poziciją, t. y. sutikimą ar nesutikimą su šiais argumentais. Išsakytų argumentų ir į bylą pateiktų įrodymų visiškas ignoravimas, jų nevertinimas netgi formaliai neatitinka teisingo ir sąžiningo teismo proceso standartų.

21Pareiškėjas nurodo, kad teismai „siekiu išvengti administracinės atsakomybės“ įvertino paaiškinimus (pagrįstus į bylą pateiktais rašytiniais medicininiais dokumentais), kad jam yra diagnozuotas erozinis ezofagitas (sunkiausia gastroezofaginio refliukso ligos forma, kuriai esant stemplės gleivinėje atsiranda erozijos), kurio gydymui jis vartoja vaistus „Nexium“ ir „Raniberl“. Į bylą pateiktame „Raniberl“ vaistų informaciniame lapelyje nurodyta, kad jų veiklioji medžiaga ranitidinas gali padidinti alkoholio koncentraciją organizme – taigi, matavimo rezultatas (0,45 prom.), pasak pareiškėjo, gali atspindėti ne faktinę dėl alkoholio vartojimo atsiradusią, bet dėl vaistų vartojimo dirbtinai padidintą alkoholio koncentraciją. Ši aplinkybė yra nustatyta medicinos srities mokslininkų, pateikiama viešai (tiek informaciniame lapelyje vaisto vartotojams, tiek internete), todėl jos įvardijimas simuliavimu ar „siekiu išvengti administracinės atsakomybės“, pareiškėjo nuomone, yra ne tik nepagrįstas, bet net ir neetiškas.

22Pareiškėjas nurodo, kad teismai nevertino ir kitų su jam nustatyta liga susijusių argumentų, kaip antai, ligos simptomų (atsirūgimas rūgščiu turiniu, sukeltas skrandžio rūgšties patekimo į stemplę), nors akivaizdu, kad alkoholio matuoklis galėjo užfiksuoti ne iš plaučių iškvėptą, o iš skrandžio į burną patekusį orą, kuriame alkoholio koncentracija dėl prieš keletą valandų išgertos taurės vyno buvo didesnė. Iš plaučių iškvepiamas oras, prieš patekdamas į alkoholio matuoklio jutiklį, susimaišo ir su burnoje esančiu oru (kurio sudėtis gali skirtis nuo išpučiamo iš plaučių sudėties). Atsižvelgdamas į E. B. vartojamų vaistų specifiką, apeliacinės instancijos teismas privalėjo vertinti šias aplinkybes, o ne jas paneigti hipotetiškai konstatuodamas, jog apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino nubaustojo vartojamų vaistų poveikio jo organizmui, vertintinas kritiškai, kaip galimas siekis išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nebuvo skirta jokių ekspertizių, galinčių išsklaidyti abejones dėl ligos galbūt iškreipto alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore rezultato, užfiksuoto alkoholio matuokliu „Lion alcometer 500“, todėl teismų priimti procesiniai sprendimai negali būti laikomi tinkamais, priimtais objektyviai įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir išsakytus argumentus.

23Pareiškime pažymima, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis pažeidimas turi būti padarytas tyčia. E. B. nurodo esąs įsitikinęs, jog šio pažeidimo nepadarė, tikrinimo metu buvo visiškai blaivus, o alkoholio koncentracija jo organizme neviršijo leistinos normos. Teismai nevertino pareiškėjo parodymų, kad jis jautėsi visiškai blaivus, už vairo niekada nesėda, jei kyla bent mažiausių abejonių dėl galėjimo vairuoti transporto priemonę, ir nepagrįstai nekonstatavo, jog nėra vienos iš būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – atsakomybėn traukiamo asmens tyčios.

24Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vadas Mindaugas Gušauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.

25Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas E. B. padarytą ATPK pažeidimą, jį įvertino pagrįstai ir objektyviai, nuobaudą pritaikė neišeidamas už sankcijos ribų.

26Administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. prašymas atmestinas.

27Savo pareiškime E. B. neigia padaręs ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ginčija patikrinimo, kurio metu jam buvo nustatytas lengvas girtumas, rezultatus, nurodo, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, įpareigojančius teismą objektyviai ir nešališkai įvertinti byloje esančius įrodymus.

28Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis). Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 23 d. 02.42 val. pareigūnai J. P. ir A. N., patikrinę automobilį vairavusio E. B. blaivumą alkotesteriu „Lion alcometer 500“ Nr. 18834, nustatė 0,45 promilės girtumą.

29Atmestini pareiškime išdėstyti argumentai, kad alkotesteriu „Lion alcometer 500“ Nr. 18834 atlikto patikrinimo rezultatas negalėjo būti pripažintas patikimu įrodymu nustatant E. B. neblaivumą. Išanalizavusi bylos duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo keliamos abejonės dėl matuoklio, naudoto jo neblaivumui patikrinti, patikimumo nepagrįstos. Savo pareiškime E. B. nurodo sąrašą bylų, kuriose alkotesterio „Lion alcometer 500“ duomenys buvo paneigti asmens blaivumą patikrinus kitais metodais ar skyrėsi tuo pačiu matuokliu atliktų kelių testų rezultatai. Tačiau tai, kad konkrečiose bylose esant tam tikroms aplinkybėms buvo paneigti alkoholio matuokliais atliktų neblaivumo patikrinimų rezultatai, neįrodo šios rūšies alkoholio lygio nustatymo priemonių nepatikimumo apskritai ir nepaneigia nagrinėjamoje byloje atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatų objektyvumo bei patikimumo. Atmestini ir pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnai privalėjo jį papildomai tikrinti kitais metodais. Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, kuria pareiškėjas grindžia savo teiginius, reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų bei kitų asmenų, įtariamų girtumu ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Šios metodikos 10.4 punktas įpareigoja medikus, ekspertus, atliekančius bendrą asmens būklės vertinimą ir medicininę apžiūrą, neapsiriboti greitomis tyrimo priemonėmis (testais), o taikyti ir kitus patvirtintus metodus. Tačiau pareigūnams, tikrinantiems vairuotojų blaivumą įvykio vietoje, tokia pareiga jokiais teisės aktais nėra nustatyta.

30Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad p Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju pareigūnams tokių abejonių nekilo. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, nesutinkantis su testo rezultatais, turi teisę ir pats prisistatyti į medicinos įstaigą patikrinimui. Nors pareiškėjas tvirtina policijos pareigūnų automobilyje išbuvęs 50 minučių, todėl neturėjęs galimybės laiku, t. y. per vieną valandą, nuvykti į medicinos įstaigą, tačiau iš tikrųjų jis tai galėjo padaryti ir vėliau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punktas įpareigoja policijos pareigūnus, esant tam tikriems Taisyklėse numatytiems pagrindams ir sąlygoms, pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo. Tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 27 punktas, kuriame nėra nustatytas joks terminas. Todėl vien aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-2013). Taigi ir vėliau nei per vieną valandą atlikto patikrinimo rezultatai gali būti teismo priimami kaip įrodymai, o jų įrodomoji vertė nustatoma tiriant ir vertinant juos kartu su kitais bylos duomenimis, todėl E. B., abejodamas alkotesterio duomenų patikimumu, galėjo kreiptis į medicinos įstaigą patikrinimo.

31Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti alkotesteriu „Lion alcometer 500“ Nr. 18834 atlikto E. B. neblaivumo patikrinimo rezultatais. Jų nepaneigia ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad naudoto alkotesterio patikros terminas turėjo baigtis po penkių dienų nuo aptariamo įvykio. UAB Vilniaus metrologijos centro išduotu sertifikatu alkotesteris „Lion alcometer 500“ Nr. 18834 buvo pripažintas tinkamu. Atliekant E. B. neblaivumo tikrinimą patikros sertifikatas vis dar galiojo, taigi, jo rodmenys laikytini patikimais ir objektyviais, jeigu nenustatoma priešingai. Kaip minėta, byloje nėra pareiškėjo neblaivumo patikrinimo rezultatus paneigiančių duomenų, be to, ir pats E. B. pripažino įvykio dieną vartojęs alkoholį, nors teigė išgėręs tik labai mažą kiekį. Pareiškėjo teiginiai, kad matuoklis buvo naudotas ne pagal instrukciją, t. y. žemesnėje temperatūroje nei leistina, nepagrįsti. Byloje nėra šiuos teiginius patvirtinančių duomenų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2013 metų vasario 23–osios naktį, Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis, oro temperatūra 2 val. buvo -4,3, nuo 3 iki 5 val. -4,5 laipsnio. Pareiškėjo teiginiai, kad ši stotis yra už maždaug 17 km., taigi, toje vietoje, kurioje buvo naudojamas alkotesteris, temperatūra galėjo būti žemesnė, yra deklaratyvūs, niekuo nepatvirtinti spėjimai.

32Pareiškime nurodytą versiją, kad atitinkamus alkotesterio rodmenis galėjo lemti E. B. diagnozuota liga (erozinis ezofagitas) bei vartojami vaistai, žemesniųjų instancijų teismai atmetė. Nors jų sprendimai motyvuoti lakoniškai, tai nereiškia, kad jie neteisingi. Pareiškėjas pateikė duomenis apie jam diagnozuotą ligą, tačiau šie nepatvirtina, jog liga galėjo kaip nors paveikti neblaivumo nustatymo testo rezultatus. Į bylą pateiktame vaistų „Raniberl“ informaciniame lapelyje iš tiesų nurodyta, kad kartu su ranitidinu (veiklioji „Raniberl“ medžiaga) vartojant alkoholio, gali padidėti alkoholio koncentracija; ranitidinas gali sustiprinti alkoholio poveikį. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas iš tiesų vartojo šiuos vaistus. Kita vertus, ATPK 126 straipsnyje įtvirtinto draudimo vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą). Informaciniame vaisto „Raniberl“ lapelyje nurodyta, kad ranitidinas gali sustiprinti alkoholio poveikį, t. y. pakinta reakcijos ir aplinkybių įvertinimo laikas, ir dėl to gali sutrikti gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus. Taigi, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad alkoholio koncentraciją jo organizme galėjo padidinti vartojami vaistai, neturi įtakos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nustatymui. Kolegija pažymi, kad, žinodamas šias aplinkybes, galimą vaistų ar ligos poveikį, pareiškėjas pats privalėjo imtis atitinkamų priemonių – kartu su vaistais nevartoti net ir nedidelio kiekio alkoholio, o pavartojus – nevairuoti.

33E. B. teiginiai, kad procesas vyko pažeidžiant teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, objektyvaus ir nešališko įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad procesas vyko laikantis įstatymų reikalavimų, E. B. procesinės teisės nebuvo pažeistos. Tai, kad teismas nusprendė neapklausti pareiškėjo neblaivumą tikrinusių pareigūnų, nekenkia įrodymų tyrimo išsamumui – byloje yra šių pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie pažeidimo aplinkybes, be to, pareiškėjas nenurodo, kokios naujos su įvykiu susijusios informacijos šie pareigūnai galėtų pateikti. Tai, kad nustatydami paklaidos dydį, teismai rėmėsi UAB Vilniaus metrologijos centro išduotu sertifikatu, o ne pareiškėjo pateikta „Lion alcometer 500“ naudojimo instrukcija, nėra teismų šališkumo įrodymas. Teismai nepažeidė įstatymų reikalavimų savo išvadas grįsdami Lietuvos Respublikoje veikiančios, prietaisą tikrinusios, kompetentingos įstaigos išduotu dokumentu.

34Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimas ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartis yra teisėti, bylos nagrinėjimo procesas ir teismų sprendimų turinys atitinka įstatymų reikalavimus. Teismų išvados dėl E. B. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pagrįstos byloje tinkamai ištirtais ir įvertintais, pripažintais patikimais įrodymais. Dėl to tenkinti pareiškėjo prašymą – keisti ar naikinti teismų sprendimus – nėra pagrindo.

35Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. prašymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Teisėjų kolegija... 3. E. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimu pagal... 4. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi E. B. apeliacinis... 5. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo... 6. Pareiškėjas nurodo, kad jo administracinio teisės pažeidimo byla buvo... 7. Pareiškėjas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma,... 8. Pareiškime nurodoma, kad, nagrinėjant E. B. administracinio teisės... 9. Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje konstatavo, kad... 10. Pareiškėjas nurodo pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme... 11. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi administracinio... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 22 d. administracinio teisės... 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d.... 14. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. administracinėje byloje Nr.... 15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartyje... 16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi... 17. Pareiškime nurodoma, kad tiek ši gausi teismų praktika, tiek pačių... 18. Taip pat pareiškėjas nurodo bylos nagrinėjimo metu atkreipęs teismų... 19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančio patikros... 20. Pareiškime taip pat nurodoma, kad alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore... 21. Pareiškėjas nurodo, kad teismai „siekiu išvengti administracinės... 22. Pareiškėjas nurodo, kad teismai nevertino ir kitų su jam nustatyta liga... 23. Pareiškime pažymima, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodytas... 24. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos... 25. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas E. B.... 26. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. prašymas atmestinas.... 27. Savo pareiškime E. B. neigia padaręs ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą... 28. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje... 29. Atmestini pareiškime išdėstyti argumentai, kad alkotesteriu „Lion... 30. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos... 31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje... 32. Pareiškime nurodytą versiją, kad atitinkamus alkotesterio rodmenis galėjo... 33. E. B. teiginiai, kad procesas vyko pažeidžiant teisingo (sąžiningo) bylos... 34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 35. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, vadovaudamasi... 36. Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. prašymą....