Byla 2-69-878/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovei J. B. ir jos atstovei advokatei E. G., atsakovės Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarės V. B. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region (AGSC) atstovei advokatei L. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarei V. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region (AGSC) dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2Ieškovė J. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės notarės V. B. 13147,88 Lt turtinės žalos atlyginimui, 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinyje ir dublike nurodė, kad jos močiutė D. M., mirusi ( - ), buvo sudariusi keturis oficialiuosius testamentus: ( - ) testamentu, kurį vėliau pati panaikino, visą savo turtą paliko J. M., ( - ) testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko J. B., D. V. ir E. V.. D. M. ( - ) testamentu, patvirtintu Kauno miesto 14 - ojo notarų biuro notarės D. M., registracijos numeris GDMl - ( - ), visus savo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigus, vertybinius popierius ir kitą turtą bei turtines ir neturtines teises, kurie D. M. priklausys jos mirties dieną, lygiomis dalimis paliko J. M., E. V., J. B. ir D. V.. Atsakovė notarė V. B. ( - ) patvirtino D. M. testamentą, notarinio registro numeris ( - ), kuriuo ši visą savo turtą, kuris mirties dieną priklausys testatorei, paliko J. M., taip, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.35 straipsnio 2 dalies nuostatomis, panaikindama ( - ) testamentą. Šis testamentas ( - ) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 pripažintas negaliojančiu. Civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 buvo nustatyta, jog nepaisant to, kad D. M. nebuvo pripažinta neveiksnia, nebuvo įtraukta į neveiksnių asmenų registrą, ji ( - ) dėl savo ligų nebegalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje yra nurodyta, kad D. M. ( - ) testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu - nepatikslinta demencija. E. S. S. patvirtino, kad D. M. diagnozuota psichikos liga yra lėtai progresuojantis ir neatsistatantis sveikatos psichikos sutrikimas, kuriam yra būdingi atminties sutrikimai, orientacijos, valios, dėmesio sutrikimai. D. M., 2010 m. spalio 13 d. atlikus psichologinį tyrimą, buvo konstatuotas sunkus pažinimo sutrikimas (8 balai). E. S. S. pažymėjo, kad 2011 m. sausio 26 d. įrašas medicininiuose dokumentuose „išlieka dezorientuota laike, vietoje, savyje, pasako tik pavardę, kontaktas apsunkintas dėl labai ryškių kognityvinių sutrikimų, būklė blogėja - mąstymas padrikas, stebimi atminties, suvokimo sutrikimai, išlieka nekritiška savo būklei...“ rodo pačius giliausius sąmonės pažeidimus, kai žmogus nebežino, kas jis yra. Atsakovė dalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau pakartotinės teismo ekspertizės atlikimo neprašė, neskundė Kauno apylinkės teismo sprendimo.

4Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnis nustato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, jog notariniai veiksmai yra atliekami notaro biure, tačiau atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą, dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje. Notariato įstatymo 29 straipsnyje nurodyta, jog notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas, tačiau notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas, jeigu reikalinga papildoma informacija. To paties įstatymo 30 straipsnis įpareigoja notarą išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę, tvirtinant sandorius, notaras privalo įsitikinti fizinių asmenų veiksnumu, o tvirtinant testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 31 straipsnis). Notariato įstatymo 48 straipsnyje nurodyta, jog notaras tvirtina veiksnių fizinių asmenų oficialiuosius testamentus, sudarytus pagal CK reikalavimus. Civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 nustatyta, kad notarė neįsitikino testatorės D. M. veiksnumu, tai yra ji, 2011 m. vasario 28 d. nuvykusi į ligoninę, nepasiteiravo gydytojų apie D. M. sveikatos būklę - tai patvirtino liudytojas Prienų ligoninės Vidaus ligų skyriaus gydytojas-terapeutas K. S., nors, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei Notariato įstatymo 31 straipsniu, tai yra privalu daryti. Taigi, notarė V. B. nesielgė taip, kaip turėtų elgtis rūpestingas ir apdairus asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas, nuo kurių tinkamo įvykdymo priklauso civilinių teisinių santykių pradžia ir pabaiga.

5Civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 yra konstatuota, jog testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentą daro negaliojantį, todėl ypatinga svarba turi būti skiriama nustatymui fakto, kad testatorius pats negali pasirašyti testamento. Atsižvelgiant į testamento teisinę prigimtį ir reikšmę, negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus, tai yra turi būti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasirašyti dėl CK 5.29 straipsnyje išvardintų priežasčių (fizinių trūkumų, ligos ar kitų priežasčių) - už testatorių kitas asmuo pasirašo testatoriaus prašymu. Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad kai fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitų priežasčių pats negali pasirašyti sandorio (pareiškimo ar kitokio dokumento), jo pavedimu sandorį gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti. Tuo tarpu 2011 m. vasario 28 d. sudaryto ir notarės V. B. patvirtinto testamento sudarymo bei patvirtinimo tvarka neatitinka tiek imperatyviose teisės normose nurodytų reikalavimų, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 nagrinėjimo metu pati notarė V. B. paaiškino, jog testamento projektą parengė pagal J. M. nurodymus, kuriai pagal 2011 m. vasario 28 d. testamentą buvo paliktas visas testatorės turtas, o ne iš D. M. žodžių, nepatikrinusi jos valios, šis testamento projektas buvo parengtas iki notarės atvykimo į ligoninę, kur buvo gydoma D. M..

62011 m. vasario 28 d. testamente yra nurodyta, jog „D. M. įskaitomai dėl ligos pasirašyti negali, jai prašant, notaro akivaizdoje testamentą pasirašė A. N....“, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad mirusioji D. M. tiesiogiai prašė A. N. už ją pasirašyti, o tai neatitinka CK 5.29 straipsnyje nustatyto teisinio reglamentavimo, kad už testatorių kitas asmuo pasirašo testatoriaus prašymu. Taip pat įrašas testamente „...dėl ligos pasirašyti negali" padarytas ne A. N., pasirašiusios už testatorę, o notarės iki atvykstant į ligoninę pas testatorę, testatorės D. M. net nemačius, neįsitikinus jos būkle, o remiantis žodžiais asmens, kurio naudai buvo sudarytas testamentas. Bylos nagrinėjimo metu notarė V. B. nurodė, jog ji testatorei perskaitė sudarytą testamentą, tačiau liudytojas K. N. nurodė, jog testatorė nelinktelėjo, kai buvo perskaitytas testamentas, tokiu būdu notarė neįsitikino ir negavo testatorės patvirtinimo dėl sudaryto testamento. Taigi, notarė V. B., vykdydama įstatymo jai pavestas pareigas, jas atliko pažeisdama imperatyvias įstatymo normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad notaras, vykdydamas įstatymo jam pavestas funkcijas privalo užtikrinti tik įstatymo reikalavimus atitinkančių dokumentų tvirtinimą ir išdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notaras gali įtvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011. N. V. B., savo neteisėtais veiksmais patvirtindama ( - ) D. M. testamentą, atėmė iš ieškovės paveldėjimo teisę, kurią ji būtų įgijusi, jei ( - ) testamentas, kuriuo visas D. M. turtas lygiomis dalimis buvo paliktas J. M., J. B., D. V. ir E. V., nebūtų panaikintas.

7Notaras teikia teisines paslaugas, kurias turi suteikti tinkamai - tai turi daryti kruopščiai, atidžiai ir teisiškai kvalifikuotai. Sandorio tvirtinimo metu notaras turi nustatyti faktines sandorio aplinkybes, jas teisiškai įvertinti ir tinkamai teisiškai įforminti. Notaras privalo nustatyti faktinę padėtį, kurioje esant šalys ketina sudaryti sandorį, asmenų pageidaujamas ar prognozuojamas pasekmes, jų pageidaujamas sąlygas ir tikėtinas pasekmes. Taip yra nustatomi tikrieji asmenų ketinimai ir jų laisva valia dėl sandorio sudarymo. Šių ir kitų reikšmingų duomenų pagrindu notaras privalo atlikti teisinį kvalifikavimą ir daryti teisinio pobūdžio išvadas, ar asmenų pageidaujamas sandoris neprieštaraus įstatymams, kokią konkrečią sutarties rūšį atitinka asmenų nurodytos aplinkybės ir pageidaujamos sąlygos, tai tinkamai teisiškai įforminti. Atsižvelgiant į šiuos notaro profesinės veiklos reikalavimus, tvirtinant sandorius, notaro kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nustatinėtina pagal tai, ar įrodyta, kad notaras konkrečioje situacijoje elgėsi tokiu būdu. Notarui, aiškinančiam, kad jo veiksmai buvo teisėti ir jis dėl žalos nekaltas, tenka pareiga įrodyti, kad jis padarė viską, ko iš jo šioje situacijoje gali būti protingai reikalaujama, kad žala nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002). Atsakovės notarės V. B. atsakomybė yra deliktinė civilinė atsakomybė, kuri atsirado dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.263 straipsnyje įvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

8Civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 surinkti įrodymai pavirtina, jog būtent notarė V. B., patvirtindama testamentą asmens, dėl savo sveikatos būklės nesugebančio suvokti savo veiksmų ir tinkamai išreikšti savo valios, nesilaikydama imperatyvių įstatymų normų, reglamentuojančių notarinių veiksmų atlikimą, testamentų tvirtinimą, atliko kaltus neteisėtus veiksmus. Teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia žalos (2001 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). N. V. B., būdama rūpestinga ir atidi valstybės pavestas funkcijas atliekanti pareigūnė, privalėjo surinkti visą informaciją apie testatorės sveikatos būklę, tvirtindama testamentą, privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų. Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendime konstatavo, kad ginčijamo testamento sudarymo ir patvirtinimo tvarka nevisiškai atitinka CK bei notariato įstatymo nuostatas bei kasacinio teismo praktikoje formuojamas nuostatas, tai yra iš pačios notarės paaiškinimų nustatyta, kad testamento projektas buvo parengtas iki notarės atvykimo į ligoninę, testamento spausdintame tekste nurodytas tekstas „dėl ligos pasirašyti negali“ padarytas ne asmens pasirašiusio už testatorę, bet pačios notarės, testamente parengtame notarės pasirašė asmuo, kurio tai daryti neprašė pati testatorė, testamento projektas buvo parengtas nemačius pačios testatorės ir neįsitikinus jos būkle, iš asmens, kurio naudai yra sudarytas testamentas, žodžių. Visi šie Kauno apylinkės teismo konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai suponavo ieškovės žalos atsiradimą, tai yra atsakovei neteisėtais veiksmais nepatvirtinus 2011 m. vasario 28 d. testamento, ieškovė butų paveldėjusi ¼ dalį savo mirusios močiutės D. M. turto. Nukentėjusiam asmeniui negali būti atlyginama daugiau, nei jis iš tiesų prarado (2005 m. vasario 22 d. Lietuvos Apeliacinio Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-48/2005). VĮ Registrų centro duomenimis, testatorė D. M. turėjo nekilnojamąjį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė yra 103000 Lt (nustatyta 2011 m. liepos 20 d.), ½ dalį ūkio pastato, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1330 Lt (nustatyta 2011 m. liepos 20 d.), ½ dalį kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių, unikalus numeris ( - ), esančių ( - ), kurių vidutinė rinkos vertė yra 853 Lt (nustatyta 2011 m. liepos 20 d.). D. M. nekilnojamojo turto vertė buvo 52592,00 Lt, taigi dėl notarės V. B. neteisėtai patvirtinto 2011 m. vasario 28 d. D. M. testamento ieškovė neteko ¼ testatorės D. M. turto dalies, tai yra 13147,88 Lt vertės turto. Ieškovė, po močiutės D. M. mirties sužinojusi faktą apie tai, jog 2011 m. vasario 28 d. patvirtintu testamentu testatorė visą savo turtą paliko J. M., žinodama, jog D. M. niekada nebūtų savanoriškai priėmusi tokio sprendimo, kreipėsi į teismą dėl testamento nuginčijimo, ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 8 d. sprendimu šis testamentas buvo pripažintas negaliojančiu. Dėl visų šių aplinkybių iki pat dabar ieškovė jaučia dvasinį pergyvenimą, sukrėtimą, ženkliai pablogėjo jos sveikata, jaučia skausmą širdies plote, nuolatinę nemigą, emocinę depresiją, nepasitikėjimo savimi jausmą. Visus šiuos išgyvenimus vertina 20000 Lt neturtine žala. Atsakovė savo neteisėtais veiksmais pažeidė konstitucinę ieškovės teisę į nuosavybę. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį atsakovė taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Be to, ieškovė mano, kad atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpiu dar negaliojo atsakovės veiklos draudimo priedas Nr. 1 prie draudimo liudijimo Nr. ( - ), nes jis galioja laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

10Atsakovė Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarė V. B. atsiliepime ir triplike nurodė, kad su ieškovė pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad į ją 2011 m. vasario mėnesį kreipėsi J. M. dėl notarinių veiksmų atlikimo ir paprašė parengti testamentą jos motinos D. M. vardu. J. M. paaiškino, kad motina serga, šiuo metu guli Prienų ligoninėje ir dėl silpnos sveikatos negali pati asmeniškai atvykti į notarų biurą, o visą savo turtą testamentu nori palikti J. M., todėl testamento tekste tai turi būti nustatyta. Atsakovė paklausė, ar dėl silpnos sveikatos testatorė galės pati pasirašyti testamentą, tačiau J. M. nurodė, kad ji to padaryti negalės. Todėl atsakovė išaiškino, kad tokiu atveju, vadovaujantis CK 5.29 straipsniu bei Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, atsakovės ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje už testatorę pasirašyti gali kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorė pati negalėjo pasirašyti testamento, paaiškino, kad liudytojai taip pat turės pasirašyti testamente. J. M. patvirtino, kad yra veiksnus asmuo, kuris galės pasirašyti už testatorę, taip pat dalyvaus du liudytojai, kurie galės paliudyti testamento sudarymą. Notarė, išsiaiškinusi visas reikšmingas aplinkybes, paprašė J. M. palikti testatorės asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, kad galėtų parengti testamento projektą ir atlikti kitus veiksmus, kurie yra būtini prieš notarinio veiksmo atlikimą, suderino laiką, kada bus tvirtinamas testamentas. Atsakovė patikrino testatorės duomenis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, atliko patikrą Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, jokių kliūčių, dėl kurių notarinio veiksmo atlikimas turėtų būti atsisakytas ar atidėtas, nenustatė, todėl parengė testamento tekstą ir sutartu laiku atvyko į VšĮ Prienų ligoninę. 2011 m. vasario 28 d., t.y. prieš pat patvirtinant testamentą, atsakovė buvo užsukusi pas testatorę prižiūrintį gydytoją, tačiau pastarasis skubėjo, neturėjo laiko, o atsakovei apie testatorės sveikatos būklę nieko net neužsiminė ir tvirtinant testamentą pats nedalyvavo. Tvirtinimo metu dalyvavo pati testatorė, du liudytojai - K. N. ir N. N., A. N., kuri pasirašė už testatorę, ir pati J. M.. Prieš tvirtinant testamentą, atsakovė jį garsiai perskaitė. Nors testatorė daug nekalbėjo ir konkretaus turto neįvardino, tačiau patvirtino, kad testamento tekstą suprato ir pasakė, kad „palieku viską, ką turiu“. Atsakovei jokių abejonių dėl testatorės sąmoningumo ir veiksmų reikšmės suvokimo nekilo, kadangi ji kalbėjo suprantamai, rišliai, protavo, gaudėsi aplinkoje, suprato, koks notarinis veiksmas yra atliekamas, atpažino ir suvokė visus tuo metu dalyvaujančius asmenis ir jų atliekamus veiksmus. Atsakovei buvo akivaizdu, kad testatorė pati pasirašyti testamento negalės, todėl, kaip ir buvo numatyta, testamentą jos akivaizdoje pasirašė A. N., tą vėliau savo parašais patvirtino du liudytojai. Atlikus nurodytus veiksmus, notarė užbaigė notarinį veiksmą, atlikdama notaro tvirtinamąjį įrašą, ir atliktą veiksmą užregistravo notarinių veiksmų registre.

11Notaro atsakomybė yra deliktinė, jos atsiradimo sąlygos yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė, kurios turinys priklauso nuo notarų veiklos ypatybių ir reikšmės. Tai lemia didesnius atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimus, bet negalima išvada, kad tai atsakomybė visai be kaltės (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį civ. byloje Nr. 2A-193/2010). Ar taikytina notarui civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neatidumo, neatsargumo ar neapsižiūrėjimo tvirtinant sandorį, sprendžiama pagal tai, ar šis asmuo, vykdydamas savo funkcijas, padarė viską, ko yra pagrįsta ir protinga iš jo reikalauti. Jeigu teismo tvarka yra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu notaro patvirtintas sandoris, tai žalos atlyginimo byloje yra prielaida svarstymui, kad notaras atliko ne viską, nes objektyviai įstatymo pažeidimas konstatuotas. Jeigu konkrečiu atveju notaras ėmėsi teisės aktais numatytų priemonių, atliko kitus veiksmus, kurie, nors ir nenumatyti teisės aktais, bet buvo reikalingi ir jų pagrįsta reikalauti iš notaro, tai civilinė atsakomybė, kuri taikoma kaltės pagrindu, nebūtų galima dėl kaltės paneigimo. Jeigu notaras įrodo, jog atliko viską, kad žala neatsirastų dėl aplinkybių, susijusių su jo veiksmais, tai reiškia, kad notaras kaltę paneigė (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003). Notariato įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi notarinio veiksmo atlikimo metu) 13 straipsnis nustato, kad notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais. Notariato įstatymo 26 straipsnis nustato, kokius notarinius veiksmus atlieka notarai, kurių tarpe: tvirtina sandorius, atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 30 ir 31 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad notaras, prieš tvirtindamas sandorį, be kita ko, atlieka šiuos veiksmus: 1) nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę (31 straipsnio 1 dalis); 2) išaiškina atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (30 straipsnio 1 dalis); 3) įsitikina fizinių asmenų veiksnumu ir patikrina juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumą (30 straipsnio 2 dalis); 4) išsiaiškinęs, kad asmenys suvokia savo veiksmų reikšmę, sudaromo sandorio pobūdį bei pasekmes ir išreiškia savo valią sudaryti sandorį, parengia dokumento projektą ir, prieš tvirtindamas, pasiūlo šalims jį pasirašyti; 5) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais patikrina sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumą. Tai atvejais, kai yra tvirtinamas testamentas, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 31 straipsnio 3 dalis). Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje atitinkamai nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento pasirašyti, jo pavedimu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti. Tais atvejais, kai notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis). CK 5.29 straipsnyje nustatyta, kad jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente.

12Iš byloje esančių faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė, prieš tvirtindama ( - ) testamentą, atliko šiuos būtinus veiksmus: atvykus J. M. į notarų biurą atsakovė, vadovaudamasi Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, pareikalavo pateikti dokumentus, reikalingus testatorės tapatybei nustatyti. Aplinkybės, dėl kurių pas atsakovę į biurą atvyko ne pati testatorė, o jos testamentinė įpėdinė ir pareikalavo parengti atitinkamo turinio testamento tekstą, yra objektyvios ir konstatuotos minėtame Kauno apylinkės teismo sprendime, t.y. testatorė tuo metu sirgo ir gulėjo VšĮ Prienų ligoninėje; Pažymėtina, kad Notariato įstatymas nenustato, kad dėl testamento teksto parengimo privalo kreiptis tik pats testatorius asmeniškai. Tokios sąlygos nenustatytos ir CK. Vadovaujantis Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 ir 2 dalimis, testatorės duomenys buvo patikrinti tiek Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, tiek Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, jokių kliūčių, dėl kurių notarinio veiksmo atlikimas turėtų būti atsisakytas atlikti ar atidėtas, nustatyta nebuvo. Aplinkybė, dėl kurios testamentas buvo pripažintas negaliojančiu, t.y. kad testatorė testamento sudarymo metu buvo tokios būklės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, buvo nustatyta tik po to, kai 2013 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi testatorei buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Tik atliktos ekspertizės išvadose yra konstatuota, kad testatorė 2012 m. vasario 28 d. sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu - nepatikslinta demencija ir, sudarydama šį testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tokią išvadą ekspertas padarė tik pagal jam pateiktus visus testatorės medicininius dokumentus iš gydymo įstaigų ir civilinės bylos medžiagą. Notarė yra teisininkė profesionalė, tačiau ne medicinos mokslų daktarė ar ekspertė. Joks įstatymas nenustato notarui pareigos surinkti informaciją apie sandorį atliekančio asmens sveikatą (fizinę bei psichinę būklę), kas sudaro asmens privataus gyvenimo dalį. Notariato įstatyme yra įtvirtinti konkretūs reikalavimai, įsitikinti sandorį sudarančių asmenų teisnumu ir veiksnumu tai išsiaiškinama patikrinant asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus, atliekant paieškas Gyventojų registro tarnybos bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų duomenų bazėse. Jei notaras nenustato, kad asmens veiksnumas įstatymų nustatyta tvarka yra apibotas, o kitų aplinkybių, kurios akivaizdžiai paliudytų, kad toks asmuo nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti nenustato, vadinasi, jis savo pareigą atliko tinkamai ir neturi teisės atsisakyti atlikti notarinio veiksmo šiuo pagrindu. Be to, teismo sprendime nustatyta, kad atsakovė prieš tvirtindama sandorį buvo užsukusi pas testatorę prižiūrinti gydytoją, tačiau šis su atsakove neturėjo laiko ir galimybių bendrauti. Notariato įstatymas nedetalizuoja, kokia konkrečia tvarka turi būti patikrinamas sandorį sudarančio fizinio asmens veiksnumas, todėl tokiu atveju turi būti vadovaujamasi protingumo ir sąžiningumo principais. Akivaizdu, kad kiekvienu atveju reikalauti iš notaro prieš fiziniams asmenims sudarant sandorius surinkti ir išnagrinėti jų ligų istorijas, pasikonsultuoti su jų gydytojais, būtų ne tik neprotinga, bet ir nesąžininga. Asmens duomenys apie sveikatą sudaro asmens privataus gyvenimo sritį, todėl yra griežtai saugomi asmens duomenų apsaugos teisinio reglamentavimo. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis atitinkamai nustato, kad „Asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kt.) gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas. Asmens sveikatos paslaptis turi būti saugoma pagal Civilinį kodeksą, pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.“ Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje atitinkamai nustatyta, kad „Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali buti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.“ ir kt. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą notarui net nesuteikta teisė gauti ir rinkti informaciją apie paciento sveikatos būklę, kuri yra prilyginama konfidencialiai informacijai, be paties asmens rašytinio sutikimo. Tokia informacija gali būti renkama, tik jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti, tačiau ne notarinių sandorių tvirtinimui ar sudarymui. Atsakovė įvertino, jog testatorė puikiai atpažįsta sandorio sudaryme dalyvaujančius asmenis ir jų atliekamus veiksmus, todėl neturėjo jokio objektyvaus pagrindo suabejoti testatorės veiksnumu ir jos išreiškiamos valios tikrumu. Nors Kauno apylinkės teismas sprendime nurodė, jog atsakovės atlikti veiksmai ir jų atlikimo aplinkybės „gali būti vertinamos kaip formalūs testamento sudarymo trūkumai“, tokia išvada suponuoja, kad atskirai vertinant atsakovės atliktų veiksmų teisėtumą, jie net nesudarytų pagrindo testamento pripažinimui negaliojančiu. ( - ) atsakovė, atvykusi tvirtinti sudaromo testamento, dar kartą įsitikino testatorės tapatybe, palygindama testatorės ir jos asmens dokumente esančias nuotraukas, nustatė ir įsitikino kitų testamento sudaryme dalyvaujančių asmenų tapatybėmis, prieš tvirtindama testamentą, garsiai perskaitė jo tekstą ir įsitikino, kad testatorė supranta jo turinį ir išreiškia laisvą valią. Nors ieškovė teigia, kad sprendime nustatyta, jog testatorė nelinktelėjo, kai buvo perskaitytas testamentas, ir tokiu būdu neva atsakovė neįsitikino ir negavo testatorės patvirtinimo dėl sudaryto testamento, tačiau sprendime taip pat konstatuota, kad testatorė savo balsu patvirtino, kad „palieku viską, ką turiu“. Byloje taip pat konstatuota, kad testamento sudarymo momentu testatorės sveikatos būklė buvo pagerėjusi, todėl testatorei nesutikus su testamento turiniu, ji galėjo nuo jo sudarymo atsisakyti. Taigi, atsakovė prieš tvirtindama testamentą tinkamai įsitikino testatorės valia. Neabejoja, kad testatorė suprato atliekamo notarinio veiksmo prasmę, nes tai buvo jau ketvirtasis testatorės sudaromas testamentas, ji turėjo testamentų sudarymo patirties, ji išreiškė savo valią balsu, kad visą turtą palieka savo dukteriai, pasiūlė pasirašyti A. N. ir liudytojams. Nors testamento tekste jau buvo iš anksto notarės atliktas įrašas „[...] dėl ligos pasirašyti negali [...]“, tai yra tik dokumentų rengimo technikos klausimas, kadangi CK 5.29 straipsnyje nėra imperatyviai nurodyta, kokiu būdu (ranka, spausdinimo mašinėle ar kitu būdu) į testamento tekstą turi būti įrašytos priežastys, dėl kurių už testatorių pasirašo kitas asmuo. Svarbiausia yra pačios pasirašymo už testatorių priežastys, o ne pasirašymo būdas. Ši informacija atsakovei buvo atskleista ir nurodyta iki pradedant rengti testamento tekstą. Taip pat pažymėtina, kad prašymo pasirašyti už testatorių forma taip pat nėra nustatyta nei Notariato įstatyme, nei CK. CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Nors testatorė pati tiesiogiai, t.y. žodžiu ar raštu neprašė už ją pasirašyti A. N., tačiau testatorės elgesys testamento sudarymo metu patvirtina, kad ji suvokė sudaromo sandorio prasmę, suprato, kad jos sveikatai neleidžiant, už ją testamente pasirašo trečiasis asmuo ir du liudytojai, ir tam neprieštaravo. Tai liudija, kad testamento pasirašymui už pačią testatorę buvo pritarta testatorės konkliudentiniais veiksmais. Visiems testamento sudaryme dalyvavusiems ir privalėjusiems pasirašyti asmenims pasirašius, atsakovė, tik įsitikinusi, kad visi įstatymuose nustatyti imperatyvūs reikalavimai ir sąlygos prieš tvirtinant testamentą yra atlikti, testamente padarė notaro tvirtinamąjį įrašą ir atliktą veiksmą užregistravo notarinių veiksmų registre. Jokių abejonių dėl testamentą sudarančio asmens tapatybės, veiksnumo ir/ar valios trūkumų nekilo. Taigi, atsakovė veikė taip atsargiai, protingai, atidžiai ir sąžiningai bei padarė viską, ko yra pagrįsta ir protinga iš jos reikalauti. Todėl nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, to nekonstatavo savo sprendime ir Kauno apylinkės teismas. Testamentas buvo pripažintas negaliojančiu ne dėl konkrečių testamento sudarymo formos ar turinio trūkumų, tačiau dėl to, kad tik pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

13Ieškovė nurodo patyrusi 13147, 88 Lt turtinę žalą (negautas pajamas (naudą)), tačiau šią sumą ieškovė įvardijo kaip neva jos patirtą žalą tik po to, kai civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 ieškovei nepavyko įrodyti, jog ( - ) testamentas yra negaliojantis dėl J. M. smurto ar realaus grasinimo panaudojimo prieš testatorę, testamentą sudariusi testatorė nebuvo pripažinta neveiksnia ir nebuvo apribotas jos veiksnumas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Akivaizdu, kad ieškovė siekė pripažinti galiojančiu tą testamentą, kuris palankesnis jai pačiai, tai duoda pagrindą manyti, kad ji elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo civilinėmis materialinėmis bei procesinėmis teisėmis, kadangi prašo priteisti jai turtą pagal vienašalį sandorį (( - ) testamentą), kurį prieš tai pati prašė pripažinti negaliojančiu. Pastebėtina, kad ieškovė testatorės, o ne atsakovės valia buvo nušalinta nuo palikimo. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t.y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-77/2010 ir kt.). Pats testamento patvirtinimas notarine tvarka nėra laikomas neteisėtu veiksmu vien dėl to, kad juo ieškovė buvo nušalinta nuo paveldėjimo pagal prieš tai sudarytą testamentą. Atsakovė taip pat nėra ir negali būti atsakinga už tai, kad testatorė testamento sudarymo metu buvo neveiksni, o šios aplinkybės nebuvo galima objektyviai nustatyti ar patikrinti kitais būdais, nei buvo panaudoti. Taigi, tarp atsakovės atliktų teisėtų veiksmų ir ieškovės tariamos žalos nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio, todėl civilinės atsakomybės taikymas jos atžvilgiu yra negalimas. Jeigu notaras įrodo, jog atliko viską, kad žala neatsirastų dėl aplinkybių, susijusių su jo veiksmais, tai reiškia, kad notaras kaltę paneigė (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003).

15Ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra reiškiamas visiškai nepagrįstai. Ji ieškinyje tik išvardina visą eilę tariamų sveikatos nusiskundimų ir/ar sutrikimų, ir tokiu būdu siekia tik formaliai atitikti neturtinės žalos atlyginimo sąlygas. Būtų pagrįsta ir protinga reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės, jei ji būtų atlikusi neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu prisidėjusi prie testatorės mirties. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, kompensacijos nukentėjusiems asmenims yra priteisiamos tais atvejais, kai yra pažeidžiamos esminės žmogaus teisės, t.y. teisė į privatų gyvenimą, kūno neliečiamybę, nustatomi garbės ir orumo pažeidimai, prarastas gyvenimo džiaugsmas dėl sveikatos sužalojimų, atsiradusios negalios ir t.t. Šiuo atveju ieškovė savo tariamus negalavimus bei dvasinius išgyvenimus sieja su teisės į 1/4 dalį palikimo praradimu, o tai prieštarauja ne tik bendriesiems civilinės teisės teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, bet ir byloja apie pareigos nepiktnaudžiauti turimomis civilinės teisėmis pažeidimą (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Ieškovės pateiktoje medicininėje pažymoje išvardinti sveikatos sutrikimai, kaip išeminė širdies liga, smegenų dalies išeminė lėtinė liga ir kt., yra lėtinės ligos, būdingos vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl akivaizdu, kad 1-2 metų laikotarpyje įvykę įvykiai negalėjo sukelti tokius išliekamuosius reiškinius, kaip lėtinės širdies ir smegenų ligos. Be to, ieškovė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad tarp šių lėtinių ligų ir atsakovės atlikto teisėto notarinio veiksmo egzistuotų priežastinis ryšys. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.[...].“. Notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas, tačiau neturtinės žalos atlyginimo atvejo jame nenumatyta. Atsakovės veiksmai, dėl kurių testamentas Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu yra pripažintas negaliojančiu, nėra pripažinti nusikalstamais, o ieškovė savo ieškiniu taip pat neįrodo ir/ar nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė yra atlikusi nusikaltimą. Be kita ko, ieškovės tariama neturtinė žala nėra susijusi su žala asmens sveikatai ar gyvybės atėmimu, kadangi ieškinys atsakovei yra pareikštas dėl žalos, kuri atsirado, neva atsakovei neteisėtai patvirtinus testamentą ir taip atėmus paveldėjimo teisę iš ieškovės. Taigi, nėra nei vieno iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintų atvejų, kurio pagrindu ieškovei būtų galima priteisti neturtinės žalos atlyginimo.

16Šiuo metu atsakovės profesinė civilinė atsakomybė yra apdrausta draudimo bendrovėje Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region (AGCS), Pilestraede 58, DK-1112 Kopenhaga, Danija. Draudimo sertifikate yra nurodyta, kad „Retroaktyvaus laikotarpio data“ yra „Nuo 1992-ųjų metų gruodžio mėn. 1-os d., bet ne anksčiau negu konkretus Notaras pradėjo vykdyti savo profesinę veiklą, 100, 000 LTL 128, 962 EUR sumai.“. Tai reiškia, kad į draudimo laikotarpį patenka notaro veiksmai, atlikti nuo 1992 m. gruodžio 1 d. iki draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Draudimo poliso galiojimas šiai dienai jau yra pasibaigęs. Papildomas vienerių metų išplėstinis terminas, skaičiuojamas nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos, per kurį turi būti pareikšti reikalavimai notaro draudikui dėl žalos atlyginimo, taip pat yra pasibaigęs, todėl testamento tvirtinimo metu galiojusios draudimo sutarties nuostatos nėra aktualios.

17Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje draudimo bendrovė Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region (AGCS) atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad draudėjas (apdraustasis), siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus, turto sunaikinimo ar civilinės atsakomybės atsiradimo riziką perduoda draudikui. draudėjo (apdraustojo) turtinis interesas iš esmės yra suprantamas kaip siekis apsisaugoti nuo pačios prievolės įvykdymo, t.y. nuo galinčių atsirasti padarinių. Šis interesas yra tiesiogiai susijęs su prievolės trečiajam asmeniui (nukentėjusiajam) įvykdymu, t.y. draudėjas (apdraustasis), siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus, kartu apsaugo ir nukentėjusiojo interesus, kadangi draudėjo (apdraustojo) turtinis interesas neatsiejamai priklausomas nuo nukentėjusiojo turtinio intereso. Notariato įstatymo 62 straipsnis nustato, kad notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir notarų biurų darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 patvirtintų Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 6 punktas detalizuoja notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektą - tai yra apdraustojo civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytą žalą, kuri atsirado: 1) draudimo sutarties galiojimo metu ir per šalių nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos; 2) dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų vykdant notaro profesinę veiklą. Apsidraudus civilinės atsakomybės draudimu, draudimo intereso turtinis pobūdis pasireiškia per numanomus draudėjo (apdraustojo) nuostolius, kurie galimi, jeigu draudėjas (apdraustasis) padaro žalos trečiajam asmeniui ir yra pareiškiamas reikalavimas ją atlyginti. Tokiu atveju turtinis interesas bus draudimo sutarties šalių nustatyta suma, į kurią atsižvelgiant būtų išmokama draudimo išmoka gavus reikalavimą atlyginti padarytą žalą. Civilinės atsakomybės draudimu pirmiausia atkuriama buvusi iki žalos padarymo nukentėjusiojo turtinė padėtis, t.y. pirmiausia patenkinamas nukentėjusiojo turtinis interesas. Patenkinus nukentėjusiojo interesą, kartu patenkinamas ir draudėjo turtinis interesas. Taigi draudėjas (apdraustasis), drausdamas savo civilinę atsakomybę, sukuria naują prievolę draudikui - kompensuoti neperžengiant draudimo sumos ribų draudėjo (apdraustojo) padarytus nuostolius nukentėjusiajam. Draudikas pagal teisės pažeidėjui kilusią civilinę atsakomybę nėra atsakingas. Draudimo teisinių santykių pagrindu draudikas įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam, jei žala nukentėjusiajam bus padaryta draudėjo (apdraustojo) veika. Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo atvejais draudiminis įvykis yra: 1) draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro [...] veiksmai (veikimas, neveikimas); 2) dėl kurių atsirado žala; 3) ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam [...]. Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimu draudikas apdraudžia dvi turtinių interesų grupes: 1) notaro turtinius interesus - draudikas apdraudžia numatomus notaro nuostolius, kurie galimi, jeigu notaras, jo atstovas ar notaro biuro darbuotojas savo kaltais (neteisėtais) veiksmais padarytų žalos trečiajam asmeniui (nukentėjusiajam) vykdant notaro profesinę veiklą ir notarui kiltų civilinė atsakomybė, t.y. prievolė šią žalą atlyginti trečiajam asmeniui; 2) trečiojo (nukentėjusiojo) asmens turtinius interesus - šie turtiniai interesai suprantami kaip trečiojo asmens galimi nuostoliai dėl notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais (vykdant notaro profesinę veiklą) padarytos žalos. Jeigu vykdant notaro profesinę veiklą žalos trečiajam asmeniui savo kaltais (neteisėtais) veiksmais padaro trečiasis asmuo (ne notaras, ne jo atstovas ir ne notarų biuro darbuotojas), tai jam kylanti deliktinė civilinė atsakomybė, t.y. prievolė atlyginti žalą, nėra laikytina notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektu. Draudikas atsako tik už notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą notaro profesinės veiklos vykdymo metu ir tik tuo atveju, kai jų atžvilgiu yra nustatomos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t.y. kai teismas konstatuoja, kad jiems iš delikto kyla nauja prievolė atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą; jei notarui nekyla civilinė atsakomybė, vadinasi nėra ir draudiminio įvykio, o dėl to ir pareigos draudikui mokėti draudimo išmoką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „Notariato įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 patvirtino Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (toliau - Taisyklės). Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad sudarius draudimo sutartį šiose taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties sudėtine dalimi. Pagal Taisyklių 8 punktą draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro veiksmai, dėl kurių atsirado žala, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam, t. y. notarui, per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos. Taigi pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą draudikas atsako tada, kai žala asmeniui atsiranda dėl notaro kaltės. Kai notaro veiksmuose kaltės nėra, tokiu atveju už trečiajam asmeniui atsiradusią žalą neatsako ir draudikas, apdraudęs notaro profesinę atsakomybę privalomuoju draudimu.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008). Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė, atsiradusi dėl notarų neteisėtais ir kaltais veiksmais padarytos žalos, vykdant notaro profesinę veiklą. Tik visų šių juridinių faktų visetas, t.y. neteisėti notaro veiksmai, reali žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų notaro veiksmų ir realios žalos bei notaro kaltė, leistų teismui konkrečiu atveju konstatuoti egzistuojančią notaro deliktinę civilinę atsakomybę, o tuo pagrindu ir draudiminį įvykį, kuris sukurtų draudikui naują pareigą, kylančią iš draudimo teisinių santykių, nukentėjusiajam asmeniui išmokėti draudimo išmoką. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškiniu neįrodo visų būtinųjų atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, tai reiškia, kad tuo pačiu nėra ir draudiminio įvykio, kurio pagrindu atsirastų draudiko pareiga ieškovei sumokėti draudimo išmoką. Atsakovė, notarine tvarka tvirtindama ( - ) D. M. testamentą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ji šiuo konkrečiu atveju veikė tiek atidžiai ir rūpestingai, kiek iš jos atitinkamu atveju galėjo būti pagrįsta ir protinga reikalauti, todėl jos veiksmuose taip pat nėra kaltės, o nesant notaro kaltės, draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Be to, ieškovė dėl notarės teisėtų veiksmų jokios realios žalos nepatyrė, o net jei tokią žalą ir įvardija, tai tarp šios žalos ir atsakovės atliktų teisėtų veiksmų nėra ne tik faktinio, bet ir teisinio priežastinio ryšio, todėl civilinės atsakomybės taikymas jos atžvilgiu taip pat yra negalimas dar ir dėl šių priežasčių. Nesant atsakovės notarės V. B. ne tik neteisėtų veiksmų, realios žalos, priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodomos žalos ir atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų, bet net ir menkiausio laipsnio atsakovės kaltės, jos atžvilgiu deliktinės civilinės atsakomybės taikymas yra negalimas, o ieškovės reikalavimas atlyginti turtinę bei neturtinę žalą yra pareikštas visiškai nepagrįstai ir todėl atmestinas.

18Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame ir dublike nurodytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad močiutės netektis jai buvo tragedija, tai įtakojo blogą sveikatos būklę. Taip pat ją neigiamai veikia pats bylinėjimasis su motina, dėl neteisėtų notarės veiksmų iš ieškovės atimtas gyvenamasis plotas. Močiutės būklė pradėjo labai staigiai blogėti nuo tada, kai ji persikėlė gyventi pas J. M.. Lankoma ligoninėje, močiutė beveik nekalbėjo, tik verkdavo arba sakė, kad nori tik numirti. Motina J. M. terorizavo močiutę, kad ši pakeistų testamentą.

19Atstovė advokatė E. G. papildomai dar paaiškino, kad neturtinė žala ieškovei kyla ir dėl to, kad dėl testamento pripažinimo negaliojančiu teko ilgai bylinėtis, turėti papildomų išlaidų, dėl to ji patiria neigiamas emocijas, diagnozuota depresija. Liudytojai, pasirašę testamente, buvo surasti ne pačios testatorės, o testamentinės įpėdinės J. M.. Notarė pripažino, jog su gydytojais nebuvo susitikusi, nesiekė sužinoti apie testatorės psichinę būklę. Be to, nebuvo įvardintas paliekamas konkretus turtas, todėl iš testatorės pozicijos neaišku, kam turtas paliekamas.

20Atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje atstovė ieškinį prašė atmesti atsiliepimuose ir triplike nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad yra normali teisinė notarų praktika, atliekant notarinį veiksmą ne notaro biure, iš anksto parengti būsimo notariškai tvirtinamo dokumento projektą, prieš vykstant į kviečiančio asmens namus, ligoninę ar kt. D. M. sudarė nebe pirmą testamentą, jai buvo suprantamas šis veiksmas. Notarė testamentą patvirtino, nematydama pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teise, reiškia jau trečią ieškinį tais pačiais argumentais, bando prisiteisti iš atsakovės turtą, nepavykus jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1015-939/2013 įrodyti, kad J. M. suklaidino notarę ir savo aktyviais veiksmais apgaule privertė palikėją sudaryti naują testamentą ir taip panaikinti ( - ) testamentą.

21Ieškinys atmestinas.

22Ieškovės pareikštas ieškinys laikytinas reikalavimu taikyti deliktinę atsakomybę už žalą, padarytą kaltais notariniais veiksmais. Deliktinės atsakomybės, kuri yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, taikymas notarui yra galimas tik įrodžius visas bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: kaltę, padarytą žalą, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Žala nėra preziumuojama, todėl žalą ir jos dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovė ir tik jai tenka pareiga nurodyti konkretų asmenį, atsakingą už žalą bei patvirtinti, kad žala yra notarės veikos pasekmė. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notarai atsako už žalą, padarytą kaltais veiksmais, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi nors notaro atsakomybę lemia ir pati lengviausia kaltės forma, tačiau vis dėlto notaro atsakomybė be kaltės negalima. Dėl to, sprendžiant dėl tam tikrą notarinį veiksmą atlikusio notaro civilinės atsakomybės, būtina nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat įvertinti, ar šis asmuo toje konkrečioje situacijoje padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti (2004 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2004, 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2004).

23Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 pripažintas negaliojančiu ( - ) D. M., mirusios 2011 m. balandžio 9 d., testamentas, kurį patvirtino Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarė V. B. (b.l. 8-16). Šiuo sprendimu nustatyta, kad D. M. nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), ½ dalis ūkio pastato, unikalus numeris ( - ), ½ dalis kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių, unikalus numeris ( - ), esančių ( - )(prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 2 t., b.l. 111-113). D. M. mirė ( - )(prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 2 t., b.l. 94). D. M. buvo sudariusi keturis oficialiuosius testamentus: ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - )(prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 2 t., b.l. 96-97, 98-99). Pastarąjį testamentą patvirtino atsakovė notarė V. B., šiuo testamentu visą turtą palikėja paliko savo dukrai J. M.. Testamentas sudarytas VšĮ Prienų ligoninėje, jame nurodyta, kad D. M. įskaitomai dėl ligos pasirašyti negali, jai prašant notaro akivaizdoje testamentą pasirašė A. N., testamente taip pat pasirašė liudytojai K. N. ir N. N.. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios akto išvadoje nurodyta, jog D. M. ( - ) testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – nepatikslinta demencija ir, sudarydama šį testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šioje civilinėje byloje taip pat buvo nustatyta, kad D. M. nebuvo pripažinta neveiksnia ir nebuvo įtraukta į neveiksnių asmenų registrą.

24Notariato įstatymo 2 straipsnis apibrėžia notarą kaip valstybės įgaliotą asmenį, atliekantį šiame įstatyme numatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Teisėtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose apsauga – viešoji funkcija, ir jai įgyvendinti valstybė notarui suteikė svarbius įgaliojimus. Notaro profesija, jo darbas susiję su didesne rizika padaryti žalą tiek savo, tiek ir trečiųjų asmenų turtui. Todėl dėl notarų veiklos reikšmingumo ir ypatingumo jiems (notarams) taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, o tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2004, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008 ir kt.).

25Notariato įstatymo 13 straipsnis nustato, kad notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais. Notariato įstatymo 28 straipsnio 2 dalis leidžia atlikti notarinius veiksmus ne notaro biure, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą. Nei šis straipsnis, nei kokia nors kita teisės norma nereglamentuoja notaro pasirengimo notarinio veiksmo atlikimui tokiu atveju, kai šis veiksmas atliekamas ne notaro biure, taigi, nėra draudimo parengti testamento projektą notaro biure iš anksto, juo labiau, kad vietoje, kur bus atliekamas notarinis veiksmas, dažniausiai nebūna techninių galimybių parengti tvirtintino dokumento tekstą. Taigi, atsakovė, parengdama D. M. testamento tekstą pagal J. M. nurodymus, nepažeidė jokio jos profesinę veiklą reglamentuojančio teisės akto, nes vien testamento teksto parengimas be atitinkamų notarinių veiksmų negali būti laikomas testamento patvirtinimu.

26Byloje nustatyta, kad atsakovė V. B., prieš patvirtindama D. M. testamentą, patikrino, ar testatorė nėra pripažinta neveiksnia, prieš atlikdama notarinį veiksmą, patikrino testatorės ir už ją pasirašančio asmens bei liudytojų tapatybes, taigi, jos veiksmai atitiko Notariato įstatymo 31 straipsnio reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad testatorei tuo metu jau buvo diagnozuotas visiškas ar beveik visiškas abiejų akių aklumas (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 23), taigi, ji dėl ligos pati objektyviai negalėjo pasirašyti testamente.

27Nors civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 nebuvo nustatyta, ar pati testatorė ir kada prašė už ją testamentą pasirašyti A. N., byloje nėra jokių duomenų, kad testamento sudarymo metu testatorė būtų tam prieštaravusi. Pasirašant testamentą CK 5.29 straipsnio nustatytu atveju, kaip nurodo Notariato įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, CK 5.29 straipsnis, dalyvavo du liudytojai K. N. ir N. N..

28Testatorė VšĮ Prienų ligoninėje nuo 2011 m. vasario 27 d. iki kovo 7 d., t.y. testamento sudarymo metu buvo gydoma dėl lėtinio obstrukcinio bronchito paūmėjimo, išeminės širdies ligos, lėtinės smegenų kraujagyslių encefalopatijos (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 l. 23, 24), gydantis gydytojas buvo K. S. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 25). Testamento sudarymo dieną D. M. pakarščiavo iki 37,2? C (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 2 t., b.l. 5), taigi jos sveikatos būklė dėl šios ligos nebuvo labai sunki. Pastebėtina ir tai, jog pagal liudytojos E. K. parodymus, 2010 m. rudenį, išvažiuodama gyventi pas J. M., D. M. labai nematė, tačiau buvo labai protinga (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 157). Analogiškai nurodė ir trečiasis asmuo toje byloje D. V. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 2 t., b.l. 28). D. M. ligos istorijoje užfiksuota, kad ligonė gydyta 2011 m. vasario 3-21 d. Prienų ligoninėje, pateiktoje socialinio darbuotojo išvadoje nurodyta, jog ji adekvačiai suvokia ir vertina situaciją, emocijos stabilios (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 2 t., b.l. 5). Pati ieškovė prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1015-939/2013 parodė, kad ji su močiute kalbėjosi telefonu, ši prašė ją atvažiuoti, nes J. M. ją spiria perrašyti testamentą, kad ji nenori palikti jų be gyvenamo ploto (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1015-939/2013 l.75). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė V. B. turi specialių psichologijos ir psichiatrijos žinių ir galėjo iš testatorės būklės spręsti apie jos gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų valdyti. Ieškovė J. B. teigė, jog jai lankant močiutę ligoninėje 2011 m. vasario 27 d. ar 2012 m. kovo 1 d., ji nebekalbėjo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 l. 128), tačiau J. M. ir V. B. parodė priešingai (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 129, 155). V. B. nurodė, jog jai atvykus į ligoninę, ji paklausė M., kam ji nori palikti savo turtą, testatorė pasakė, kad viską nori palikti J. M., pagal amžių ji kalbėjo normaliai, aiškiai, protavo, perskaičius testamento tekstą, pareiškė, kad su juo sutinka, pasakė „palieku viską, ką turiu“. J. M. taip pat yra parodžiusi, kad notarė ligoninėje jos motiną klausė, kodėl ši nori palikti turtą tik dukrai (prijungta civilinė byla Nr. 2-1015-939/2013, l. 77). Liudytoju apklaustas K. N. taip pat patvirtino, kad notarė testamentą ligoninėje perskaitė garsiai, sudarant testamentą, testatorė D. M. kalbėjo suprantamai, ji, prieš pasirašant testamentą, notarei pasakė, kad visas jos turtas atitenka dukrai M. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 129). Pastebėtina, kad šioje byloje nėra jokių duomenų apie jokį testatorės nelinktelėjimą po perskaityto testamento, kaip kad teigia ieškovė. Apklausiama J. M. taip pat parodė, kad notarė ligoninėje garsiai perskaitė parengto testamento tekstą testatorei ir liudininkams (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 129). Analogiškai parodė ir pati notarė.

29Taigi, vertinant duomenų visumą, darytina išvada, kad jokių specialių žinių neturinčiai atsakovei notarei V. B. testatorės būklė nekėlė pagrįstų abejonių D. M. veiksnumu ir šiuo atveju, testatorei gulint Vidaus ligų skyriuje, nesant duomenų apie testatorės psichinę būklę, nebuvo protinga iš notarės reikalauti. Apklausiamas liudytoju civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013, K. S. parodė, kad D. M. Vidaus ligų skyriuje buvo paguldyta kaip terapinė ligonė dėl lėtinio bronchito paūmėjimo, jis nežinojo, kad jai buvo nustatyta specialiojo poreikio slauga, o apie jos psichikos būklę nesprendė, kiek reikėjo terapinei būklei vertinti, su D. M. buvo galima susikalbėti (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 156). Liudytoja gydytoja V. L. parodė taip pat nevertinusi, ar jos keletą kartų pagal iškvietimą apžiūrėta D. M. suvokė savo veiksmus, jos psichinės būklės ji nevertinusi, pas psichiatrą D. M. lankėsi atskirai, šie duomenys fiksuojami atskiroje medicininėje kortelėje (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 156). Nors civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 nustatyta, kad notarė su gydytoju K. S. apie testatorės būklę nepasikalbėjo, teismas iš liudytojų K. S., V. L. parodymų sprendžia, jog pokalbis su gydytoju terapeutu, neturinčiu medicininių duomenų apie D. M. psichinę būklę, šios būklės nevertinusiu, nebūtų kaip nors įtakojęs testamento tvirtinimą. Byloje nustatyta, kad D. M. 2011 m. vasario 28 d. testamentas pripažintas negaliojančiu ne dėl kokių nors testamento turinio ar formos trūkumų, o dėl to, kad Kauno apylinkės teismas šį testamentą pripažino negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t.y. konstatavęs, jog testatorė testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokią išvadą Kauno apylinkės teismas padarė, remdamasis pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis ir eksperto paaiškinimais teismo posėdžio metu. Ekspertizės akto išvadą, jog D. M., sudarydama 2011 m. vasario 28 d. testamentą, sirgo psichikos sutrikimu – nepatikslinta demencija, sudarydama šį testamentą, ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teismo ekspertai padarė tik gavę visą testatorės medicininę dokumentaciją – šeimos gydytojos įrašus, Prienų rajono psichikos sveikatos centro psichiatro įrašus ir kt., remdamasis civilinėje byloje surinktais kitais duomenimis – šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, remdamiesi turimomis specialiomis žiniomis (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 2 t., b.l. 4-6). Taigi, nei notarės kaltė, nei neteisėti veiksmai atliekant notarinį veiksmą – tvirtinant testamentą – nenustatyti. Nesant šių būtinų notaro atsakomybės sąlygų, atsakovės deliktinė atsakomybė negali atsirasti. Todėl ieškovės reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas ir atmestinas.

30Pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas atsakingas asmuo privalo atlyginti žalą įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tokia nuostata yra CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyti keli (bet ne visi) atvejai, kai turi būti atlyginama neturtinė žala. Tai – neturtinė žala, kuri padaryta nusikaltimo atveju, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, taip pat kai jos atlyginimą numato įstatymas. Notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas, bet neturtinės žalos atlyginimo atvejo jame nenumatyta.

31Žalos asmens sveikatai padarymas yra savarankiškas įstatyme nustatytas atvejis, kai atsiranda prievolė atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą. Tačiau CPK 178 straipsnio normos nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Ieškovė neįrodė, kad jai diagnozuoti susirgimai – kaklo ir galvos skausmas, astenovegetacinis sindromas, išeminė širdies liga, vertebrobasilarinės smegenų dalies lėtinė išemija (b.l. 19) yra sąlygoti atsakovės kaltų veiksmų. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, susijusias su žala ieškovės sveikatai, ieškovė teismui nepateikė. Taigi, nėra nė vieno atvejo, nurodyto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurį reikėtų taikyti ir pagal kurį būtų pagrindas priteisti neturtinę žalą, todėl toks reikalavimas atmestinas.

32Ieškinį atmetus, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis) – iš ieškovės valstybės naudai priteistinos 34,20 Lt pašto išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

33Atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje atstovė prašo priteisti trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 6154,42 Lt (b.l. 98). Byloje pateiktos atstovavimo sutartys su advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesine bendrija „SGKA Legal“ (b.l. 36, 49) ir sąskaitos bei pinigų pervedimo dokumentai, jog trečiasis asmuo už teisines paslaugas šioje byloje sumokėjo 1469,07 EUR ir 313,49 EUR (b.l. 82-83, 84, 101, 102-103). Prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų, atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimai bei triplikas į ieškinį buvo pakankamai didelės apimties, teisinis argumentavimas taip pat pakankamai sudėtingas, atstovė dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, tačiau procesinius dokumentus atsakovei ir trečiajam asmeniui rengė ir teisme atstovavo ta pati advokatė, teisinis argumentavimas šių asmenų atsiliepimuose iš esmės sutapo, be to, teismas atsižvelgia į ieškovės sunkią turtinę padėtį – jai teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl teismas sprendžia, jog, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra pagrindas sumažinti trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas apie 50 procentų ir priteisti iš ieškovės 3100 Lt (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys, 93 straipsnio 1 dalis).

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Nutarė

35Ieškinį atmesti.

36Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas ( - ) valstybei 34,20 Lt (trisdešimt keturis litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660.

37Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas ( - ) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region (AGSC) 3100,00 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą litų 00 ct) advokato pagalbai apmokėti.

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovė J. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės notarės V. B.... 3. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad jos močiutė D. M., mirusi ( - ), buvo... 4. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnis nustato, kad notaras yra... 5. Civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 yra konstatuota, jog testatoriaus... 6. 2011 m. vasario 28 d. testamente yra nurodyta, jog „D. M. įskaitomai dėl... 7. Notaras teikia teisines paslaugas, kurias turi suteikti tinkamai - tai turi... 8. Civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 surinkti įrodymai pavirtina, jog... 9. Be to, ieškovė mano, kad atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpiu... 10. Atsakovė Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarė V. B. atsiliepime ir... 11. Notaro atsakomybė yra deliktinė, jos atsiradimo sąlygos yra žala,... 12. Iš byloje esančių faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė, prieš... 13. Ieškovė nurodo patyrusi 13147, 88 Lt turtinę žalą (negautas pajamas... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priežastinio ryšio... 15. Ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra reiškiamas visiškai... 16. Šiuo metu atsakovės profesinė civilinė atsakomybė yra apdrausta draudimo... 17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės... 18. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame ir dublike... 19. Atstovė advokatė E. G. papildomai dar paaiškino, kad neturtinė žala... 20. Atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų,... 21. Ieškinys atmestinas.... 22. Ieškovės pareikštas ieškinys laikytinas reikalavimu taikyti deliktinę... 23. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d.... 24. Notariato įstatymo 2 straipsnis apibrėžia notarą kaip valstybės įgaliotą... 25. Notariato įstatymo 13 straipsnis nustato, kad notarai savo veikloje... 26. Byloje nustatyta, kad atsakovė V. B., prieš patvirtindama D. M. testamentą,... 27. Nors civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 nebuvo nustatyta, ar pati... 28. Testatorė VšĮ Prienų ligoninėje nuo 2011 m. vasario 27 d. iki kovo 7 d.,... 29. Taigi, vertinant duomenų visumą, darytina išvada, kad jokių specialių... 30. Pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas atsakingas asmuo privalo... 31. Žalos asmens sveikatai padarymas yra savarankiškas įstatyme nustatytas... 32. Ieškinį atmetus, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93... 33. Atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų,... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270... 35. Ieškinį atmesti.... 36. Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas ( - ) valstybei 34,20 Lt... 37. Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas ( - ) trečiajam asmeniui,... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...