Byla 2A-1988-657/2015
Dėl naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo, tretieji asmenys R. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Kauno vandenys“. Teisėjų kolegija

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų V. J. ir A. K., atstovaujamos atstovės pagal įgaliojimą A. P., apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2779-192/2015 pagal ieškovų V. P. ir S. P. ieškinį atsakovams V. J., A. K. ir atsakovo V. J. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo, tretieji asmenys R. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Kauno vandenys“. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovai V. P. ir S. P. kreipėsi į teismą ir kelis kartus tikslinę ieškinį prašė nustatyti naudojimosi tvarką 0,0618 ha ploto žemės sklypu (unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ) pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2013-09-20 parengtą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkos nustatymui: nustatyti, kad V. P. ir S. P. skiriama bendrai naudotis žemės sklypais plane pažymėtais „A1“ - 139 kv. m, žemės sklypeliu „A2“ – 98 kv.m, kurių bendras plotas – 237 kv.m; V. J. skiriama naudotis žemės sklypu plane pažymėtu „B“ – 101 kv.m; A. K. skiriama naudotis žemės sklypu „C1“ – 30 kv.m, žemės sklypu „C2“ – 18 kv.m, žemės sklypu „C3“ - 17 kv. m; žemės sklypu „C4“ - 22 kv. m, kurių bendras plotas – 87 kv.m; R. K. skiriama naudotis žemės sklypu „F“ – 45 kv.m; R. K. ir A. K. skiriama naudojimuisi žemės sklypas „D1“ – 82 kv.m (R. K. dalis – 26 kv.m, A. K. – 56 kv.m); žemės sklypas „D2“ – 5 kv.m ploto (R. K. dalis – 3 kv.m, A. K. – 2 kv.m); sklypas „E“ – 14 kv.m ploto (R. K. – 3 kv.m, A. K. – 11 kv.m); V. P., S. P., V. J., A. K. ir R. K., skiriama bendrai naudotis žemės sklypeliu „G“ – 42 kv.m, kur V. P. dalis yra 8 kv.m, S. P. – 9 kv.m, V. J. – 8 kv.m, R. K. – 6 kv.m, A. K. – 11 kv.m; R. K., V. J. ir A. K. skiriama bendrai naudotis žemės sklypu „H“ – 5 kv.m, kuriame R. K. skiriama 1 kv.m, V. J. – 2 kv.m, A. K. – 2 kv.m (T.1, b.l. 3-5; 84-86; T.2, b.l. 25-28; 57-60; T.3, b.l. ). Nurodė, jog žemės sklypo 111/618 dalis nuosavybės teise priklauso V. J., A. K. – 169/618 dalis, o 84/618 dalis minėto žemės sklypo iš Lietuvos Respublikos nuomojasi R. K.. Gyvenamieji namai lAlm (unikalus Nr. ( - )) ir 2Alm (unikalus Nr. ( - )), esantys aukščiau įvardintame žemės sklype, nuosavybės teise priklauso: V. P. ir S. P. – 1/2 dalis gyvenamojo pastato (unikalus Nr. ( - )), to paties pastato 1/6 dalis – R. K., o 1/3 dalis – A. K.. V. J. priklauso pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )). Žemės sklypu naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl tarp žemės sklypo bendraturčių ir naudotojų nuolat kyla ginčai, geranoriškai susitarti nepavyko.

4Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pareiškė priešieškinį, kurį kelis kartus tikslino ir prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą planą sekančiai: ieškovams V. ir S. P. asmeniniam naudojimui skirti sklypo dalis kurios plane pažymėtos raidėmis „Bl“ – 18 kv.m, „B2“ – 23 kv.m, „C“ – 143 kv.m; bendrai su A. K. ir R. K. žemės sklypo dalimis „A1“ – 58 kv.m, „P“, kurioje atsakovams tenka 2 kv.m, bendrai su A. K. ir R. K. ir V. J. ieškovams skirti žemės sklypo dalimi pažymėta raide „J“, kurioje ieškovams tenka 10 kv.m; atsakovui V. J. žemės sklypo dalį „I“ – 101 kv.m; bendram naudojimuisi su V. P., S. P., A. K. ir R. K. žemės sklypo dalį pažymėtą raide „J“, kurioje V. J. tenka 4 kv.m; bendrai su atsakove A. K. skirti žemės sklypo dalis pažymėtas raidėmis „K“, kurioje V. J. tenka 2 kv.m ir „M“, kurioje V. J. 3 kv.m; bendrai su atsakove A. K. ir R. K. žemės sklypo dalimi pažymėta raide „S“, kurioje V. J. tenka 1 kv.m; atsakovei A. K. asmeniniam naudojimuisi skirti sklypo dalis, pažymėtas raidėmis: „D“, kurioje jai tenka 51 kv.m, „E“, kurioje A. K. tenka 17 kv.m, „F“, kurioje jai tenka 36 kv.m; bendram naudojimuisi su visais kitais sklypo bendraturčiais A. K. skirti naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta raide „J“, kurioje jai tenka 7 kv.m; bendram naudojimuisi su atsakovu V. J. A. K. skirti sklypo dalis, pažymėtas raidėmis „K“, kurioje jai tenka 3 kv.m, „M“, kurioje jai tenka 4 kv.m; bendram naudojimuisi su V. J. ir R. K., A. K. skirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „S“, kurioje jai tenka 1 kv.m; bendram naudojimuisi su ieškovais ir R. K., A. K. skirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „P“, kurioje jai tenka l kv.m; bendram naudojimuisi su trečiuoju asmeniu R. K. A. K. skirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „L“, kurioje jai tenka 8 kv.m; bendram naudojimuisi su visais gyvenamojo namo lAlm bendraturčiais A. K. skirti naudotis sklypo dalį, esančią po gyvenamojo namo lAlm pagrindiniu korpusu pažymėtą raide „A2“, kurioje jai tenka 39 kv.m; bendram naudojimuisi su R. K. A. K. skirti naudotis sklypo dalimi, pažymėta raide „N2“, kurioje jai tenka 2 kv.m; trečiajam asmeniui R. K. asmeniniam naudojimuisi skirti sklypo dalis, plane pažymėtas raidėmis „ Z“ 43 kv.m ir „H“ 11 kv.m; bendram naudojimuisi su gyvenamojo namo bendraturčiais abiem ieškovais ir atsakove A. K. R. K. skirti sklypo dalį, esančią po gyvenamojo namo lAlm pagrindiniu korpusu, pažymėtą raide „A3“, kurioje jam tenka 19 kv.m; bendram naudojimuisi su visais kitais gyvenamojo namo lAlm bendraturčiais ir atsakovu V. J. R. K. skirti sklypo šaligatvio dalį, pažymėtą raide „J“, kurioje jam tenka 4 kv.m; bendram naudojimuisi su atsakove A. K., R. K. skirti žemės sklypo dalį, pažymėtą raide „L“, kurioje jam tenka 2 kv.m; bendram naudojimuisi su abiem ieškovais ir su atsakove A. K., R. K. skirti naudojimuisi tako dalį, pažymėtą raide „P“, kurioje jam tenka l kv.m; bendram naudojimuisi su atsakovu V. J. ir, atsakove A. K. R. K. skirti žemės sklypo dalį, pažymėtą raide „S“, kurioje jam tenka l kv.m; bendram naudojimuisi su atsakove A. K. R. K. skirti žemės sklypo dalį, pažymėtą raide „Nl“, kurioje jam tenka 3 kv.m (T.2, b.l. 63-64; 70-71; 117-119; T.3, b.l. 33-36). Nurodė, kad VĮ Registro centro duomenų banko išrašo duomenimis R. K. priklauso 1/6 pastato dalis, t.y. 23 kv.m, A. K. – 1/3 dalis, t.y. 47 kv.m, V. P. ir S. P. – ½ dalis, t.y. 70 kv.m, todėl šios žemės sklypo dalys turi būti atitinkamai panaudotos po namu. Teismui pateiktas V. J. ir A. K. siūlymu parengtas bendras planas sudarytas racionaliai ir atsižvelgiant į visų žemės bendraturčių ir sklypo dalies nuomininko interesus.

5Atsakovė A. K. su ieškiniu nesutiko (T.2, b.l. 73-75). Nurodė, kad iki šiol visi bendraturčiai bei naudotojai naudojosi ir privatizavo žemės sklypo dalis pagal 1997 m. vasario mėnesio įmonės „Geolita“ parengtą planą. P. elgiasi nesąžiningai ir savanaudiškai, reikalaudami patvirtinti tik jiems vieniems naudingą žemės sklypo naudojimosi planą, kuriuo būtų pažeisti atsakovų interesai, kadangi nepagrįstai būtų sumažinanti jų žemės sklypų plotai. Naudojimosi tvarka namo dalimis nėra nustatyta, todėl ieškovai nepagrįstai ir neteisėtai nustatė naudojimosi tvarką sklypo dalimi po šiuo gyvenamuoju namu, dalindami sklypo dalį pusiau. Ieškovų ūkio pastatas, esantis sklypo pietvakarinėje dalyje, yra pastatytas savavališkai ir kol kas neįteisintas. Trečiojo asmens R. K. nuomojamoje žemės dalyje yra jam priklausantis savavališkai pastatytas ūkio pastatas, kurio jis nėra įteisinęs. Sklypo bendrojo naudojimo dalis plane pažymėta „G“ – bendro naudojimo kiemo kelias, turi visiškai nereikalingą ir neracionalų posūkio kampą ties tašku Nr. 19, kuris naudingas taip pat tik ieškovams, nes tokiu būdu jiems padidėja priėjimo prie jų sklypo dalies plotas, o kelio linija ties taškais „3-18“ yra nubrėžta kartu su ieškovams priklausančio ūkio pastato - garažo (unikalus Nr. ( - )) siena, iš ko yra akivaizdu, kad šiuo bendru kiemo keliu ieškovai ketina naudotis kaip savo dalimi, neklausdami bendraturčių sutikimo. Todėl ieškovų pateiktas planas pažeistų kitų bendrasavininkų interesus. Atsakovė pritarė atsakovo V. J. priešieškinyje prašomai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkai.

6Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad Nacionalinei žemės tarnybai teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra (T.1, b.l. 39-42, T.2, b.l. 48-51, 92-94). Nacionalinė žemės tarnyba neturi tiesioginio suinteresuotumo dėl ginčo žemės sklypo 253/618 dalies, kadangi faktiškai nevaldo ir nesinaudoja juo

7Trečiasis asmuo R. K. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad sutinka su ieškovų pateiktu planu. V. J. pateiktą, VĮ Registrų centras Kauno filialo matininkų parengtą, „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą“ pasirašė visiškai jo nenagrinėjęs, o patikėjęs V. J. žodžiais. Vėliau pamatė, kad jam vienam naudotis skirtu žemės sklypo ploteliu „Z“ naudotis šioje dalyje faktiškai neįmanoma. V. J. pateiktame plane labai sumažinti bendro naudojimo takai, kas pažeidžia jo, kaip kiemo statinių bendraturčio, interesus.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė, priėmė atsakovo V. J. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dėl komunalinių nuotekų įrengimo be ieškovų S. ir V. P. sutikimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, bei paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 124-130). Teismas nustatė, kad nors abiejuose planuose nurodyti ieškovams naudojimuisi tenkančio žemės sklypo, esančio prie jiems nuosavybės teise priklausančio garažo, naudojimosi plotai sutampa, matyti, kad pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą ieškovams tenkančio žemės ploto riba išeina už garažą (6G1p) juosiančios tvoros ribos, ir patenka į ieškovų plane siūlomą visiems bendrai naudotis įvažiavimo plotą pažymėtą šifru G (42 kv.m.). Atsakovo plane šis įvažiavimas taip pat numatytas kaip bendro naudojimo žemė, tik jo plotas iš vienos pusės sumažintas ieškovams priskirta naudotis žeme (kaip jau minėta išeinančia už tvoros ribos), iš kitos pusės atsakovui R. K. priskirtu žemės kampu (Z/45 kv.m.). Be to, atsakovo pateiktame plane nurodyti bendro įėjimo vartai neatitinka faktinio dydžio. Ieškovų plane R. K. naudojimuisi tenka ta pati, tokio paties dydžio, tik šiek tiek kitokios konfigūracijos vieta – F/45 kv.m. Atsižvelgęs, kad R. K. pritaria ieškovų siūlomam planui, bei į tai, kad ieškovams atsakovo siūlomoje tvarkoje priskiriama žemė išeina už esamos tvoros ribos ir patenka į bendro naudojimo teritoriją, kuria naudosis ne tik ieškovai, bet ir kiti bendrasavininkai, teismas sprendė, kad šioje vietoje priimtinesnė ir racionalesnė yra ieškovų siūloma tvarka, kuri atitinka ir faktiškai ilgą laiką egzistavusią tvarką. Pagal ieškovų variantą ieškovams skiriama naudotis dalis, esanti prie garažo, atitinka nuo seno tvora apjuostą ir ieškovų naudojamą plotą, pagal šį planą įėjimo į kiemą vartai atitinka faktišką vartų dydį, bendrai naudojamam įvažiavimui/įėjimui numatyta paskirti didesnė sklypo dalis (42 kvm.) nei atsakovo plane (25 kv.m. ir 4 kv.m.), ir atitinka esamą faktinį naudojimą, ką teismas vertino, kaip papildomos įtampos tarp bendrasavininkų nesukelsiantį veiksnį. Tuo tarpu atsakovų plane yra susiaurinti ir kiti bendro naudojimo takai. Ieškovų pateiktame plane ieškovų naudojimuisi paskiriama ta žemės dalis (65,22 kv.m.), kuri patenka po jų faktiškai naudojama gyvenamojo namo dalimi. Nors šalių paskaičiavimu ši dalis neatitinka ieškovų nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalies, teismo nuomone, tai nėra kliūtis ieškovų siūlomai naudojimosi tvarkai nustatyti. Dalyvaujantys byloje asmenys patvirtino, kad faktinio naudojimosi gyvenamuoju namu bendrasavininkai neketina keisti, todėl būtent toks naudojimosi tvarkos nustatymas atitiktų faktinį šalių naudojimąsi žemės sklypu ir todėl negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis bendrasavininkų teises. Iš teismui pateiktų planų matyti, kad abejuose naudojimosi tvarkos nustatymo variantuose atsakovei naudotis priskiriama prie šio pastato ir po juo esanti žemė – pagal ieškovų variantą visa žemė esanti po pastatu bei įsiterpianti tarp išorinės tvoros ir V. J. priklausančio gyvenamojo namo sienos, pažymėta šifru C4, 22 km. m. dydžio; pagal atsakovo variantą, A. K. tenka žemė, esanti po pastatu bei įsiterpusi tarp pastato ir tvoros, pažymėta šifru E, 17 kv.m. dydžio, tuo tarpu žeme (pažymėta šifru M, 7 km. m. dydžio), esančia tarp jai priklausančio pastato ir V. J. priklausančio gyvenamojo namo, A. K. ir V. J. siekia naudotis kartu. Esant K. ir J. sutarimui naudotis šia vieta kartu, teismas darė išvadą, kad ieškovų siūlomo varianto patvirtinimas taip pat nepažeis šių asmenų teisių. Pagal abu planus žeme (5 kv.m.), esančia po pastatu 4I1m siūloma naudotis ir A. K. (2 km.m.), ir R. K. (3 kv.m.). Abejuose planuose yra numatytas 5 kv. m. praėjimas iki V. J. naudojamo žemės sklypo prie gyvenamojo namo 2Alm. Ieškovų plane šiuo praėjimu siūloma naudotis A. K., V. J. ir R. K., pagal atsakovo – tik K. ir J.. Atsižvelgęs, kad šis praėjimas yra prie visiems trims bendrasavininkams paskiriamų naudotis žemės plotelių, teismas sutiko, kad teisė naudotis šiuo praėjimu turi būti užtikrinta visiems. Nors ieškovų plane atsakovei A. K. suteikiama naudotis žemės sklypo dalis (C1), esanti viduryje bendro naudojimo žemės sklypo, yra mažesnė nei atsakovo plane, ir kitos jai skiriamos naudotis sklypo dalys išdėstytos ne viename masyve, o tai nėra ypač patogu, tačiau, atsižvelgus, kad šios dalys yra prie A. K. naudojamų statinių, į būtinybę derinti skirtingus bendraturčių interesus ir įvertinus sklypo dydį, bei būtinybę užtikrinti visiems bendraturčiams prieigas prie jų naudojamų statinių ir žemės plotų, teismo vertinimu nėra pagrindo laikyti atsakovės teises bei interesus pažeistais. Teismas darė išvadą, kad teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus labiau atitiko ieškovų pateiktas projekto pasiūlymas, todėl naudojimosi žemės sklypu, kurio plotas 0,0618 ha, esančiu adresu ( - ), tvarka nustatytina pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2013-09-20 parengtą žemės sklypo planą. Kadangi R. K. nuomos teise naudojama žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o trečiasis asmuo, valdantis šią žemę patikėjimo teise, klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, teismas naudojimosi tvarką nustatė tarp Lietuvos Respublikos ir kitų bendrasavininkų. Atsakovas raštu atsisakė savo reikalavimo dėl komunalinių nuotekų įrengimo be ieškovų S. ir V. P. sutikimo ir nurodė, kad jam yra žinomos ir suprantamos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės, atsisakymas išreikštas laisva valia, neprieštaraujantis įstatymui, niekieno teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl teismas priėmė šį atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė. Ieškinį tenkinęs visiškai teismas iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė bylinėjimosi išlaidas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniame skunde atsakovai V. J. ir A. K. prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 139-140; T.4, b.l. 4-8). Apeliantų nuomone sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė lygiateisiškumo bei CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pažeidė CPK 270 straipsnyje teismo sprendimo turiniui nustatytus reikalavimus, nesilaikė teismų praktikos. Teismas visiškai neatsižvelgė į per daugelį metų ginčo sklype faktiškai susiformavusius žemėnaudos santykius. Naudojimui skirtinų sklypo dalių išdėstymas ieškovų pateiktame plane yra naudingas išimtinai tik ieškovams, tačiau pažeidžia kitų sklypo bendraturčių ir jo dalies nuomininko interesų pusiausvyrą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų plane įvažiavimas į ginčo sklypą iš ( - ) yra tinkamas, nes atitinka faktinį vartų plotį. Tokiu plačiu įvažiavimu bei senais nenaudojamais vartais seniai neįmanoma naudotis, kadangi ieškovai įvažiavimo kelią savavališkai yra susiaurinę. Ieškovai nesąžiningai skyrė bendram naudojimuisi plotą, kuriuo kiti sklypo bendraturčiai objektyviai negalės naudotis. Pagal nusistovėjusią faktinio naudojimosi tvarką būtent ieškovai naudojasi ta kelio dalimi, kurią atsakovas savo plane atitraukė nuo ieškovų ūkinio pastato sienos, šio garažo eksploatavimo reikmėms, o ieškovai nesąžiningai bendro naudojimosi plotui skiria tą kelio dalį, kuria naudojasi tik jie, kaip šio ūkinio pastato savininkai ir kuria kiti bendraturčiai objektyviai nesinaudoja. Ieškovai, savo plane prisiskirdami po gyvenamuoju namu naudotis 5-iais kv.m. mažiau, negu privalėtų pagal valdomą namo plotą, faktiškai tokį plotą perkėlė į kitą sklypo vietą, kad galėtų naudotis 5 kv. m. didesniu plotu, nei jiems priklauso. Teismas į šį akivaizdų proporcingumo ir interesų pusiausvyros principų pažeidimą neatsižvelgė. Ieškovų plane tarp taškų 22-69-55 yra trečiajam asmeniui R. K. priklausantis savavališkai pristatytas priestatas, kuris nėra įteisintas, nors plotą po šiuo priestatu ieškovai skyrė bendram R. K. ir atsakovės A. K. naudojimuisi. Be to, ieškovų plane tarp taškų 52-55-44-43-52 yra plotas, skirtas bendram naudojimuisi R. K. su A. K., nors tame plote stovi A. K. priklausantis ūkinis pastatas 41 lž. Atsakovo plane taškais 27-28-53-54 pažymėtas plotas turėjo būti skirtas apelianto ir A. K. bendram naudojimuisi, tačiau teismas nepagrįstai sutiko su ieškovų plane taškais 41-44-55-50-45-41 pažymėtu tuo plotu, kuris visas skiriamas naudotis tik A. K., o nors šalia yra apelianto namo siena. Tokiu būdu apeliantas netektų priėjimo prie savo namo iš tos pusės. Atsakovo plane tarp apeliantui priklausančio ūkinio pastato 81 lž ir ieškovams skirtinos naudotis sklypo dalies, pažymėtos indeksu „C“ galinės ribos tarp taškų 33-34 yra numatytas 0,77 m. pločio tarpas, nes toje pusėje yra šio ūkinio pastato durys. Tokio pločio tarpo jam pakaktų nekliudomai patekti į šį pastatą. Tuo tarpu ieškovų pateiktame plane tarp ribos tarp taškų 15-20 ir apeliantui priklausančio ūkinio pastato paliktas tik 0,40 m pločio tarpas, visiškai užkertant apeliantui kelią naudotis šiuo pastatu. Iki šios bylos iškėlimo teisme jokių ginčų tarp ginčo sklypo bendraturčių ir naudotojų nebuvo, nes sklypu buvo naudojamasi pagal nuo seno nusistovėjusią tvarką. Ieškovai nepateikė jokių nuolatinius ginčus patvirtinančių įrodymų, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir sprendime nepasisakė. Ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu galėtų padidėti jų žemės sklypo plotai, nei jie yra įsigiję iš valstybės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovų pateiktas žemės sklypo planas yra naudingas tik jiems. Tuo tarpu atsakovo V. J. pateiktas planas yra priimtiniausias ir labiausiai atitinkantis bendraturčių ir naudotojų interesus, nes jame valdos kelio plotis ir konfigūracija yra optimalūs, kiek tai buvo įmanoma, šalia jo numatyti plotai, esantys prie pastatų, skirti asmeniniam naudojimuisi, o tai pirmiausiai atitinka ieškovų interesus, o taip pat nepažeidžia atsakovų bei trečiojo asmens teisių. Teismas visiškai nepasisakė, kodėl atsakovų pateiktas VĮ „Registrų centras“ parengtas naudojimosi žemės sklypu planas yra neracionalus naudojimui ir nenaudingas šalims. Teismas buvo šališkas vertindamas trečiojo asmens R. K. poziciją, tuo pažeisdamas apeliantės teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą.

12Ieškovai V. P. ir S. P. atsiliepimuose į atsakovų apeliacinius skundus prašė juos atmesti, o ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 15-19; 25-29). Nurodė, kad teismas tinkamai ir objektyviai ištyrė visus bylos įrodymus. Atsakovai netinkamai nurodo faktines bylos aplinkybes. Ieškovų pateiktas žemės sklypo planas naudojimosi tvarkai nustatyti geriausiai atitinka bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymą. Jis buvo parengtas vadovaujantis teisingumo, protingumo, patogumo ir ekonomiškumo principais, todėl teismo sprendimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, vadovaujantis UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2013-09-20 parengtu žemės sklypo planu, yra teisėtas, pagrįstas ir negali būti pakeistas. Ieškovai su atsiliepimu į atsakovo V. J. apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – ieškovų V. ir S. P. naudojama namo dalimi užstatyto žemės sklypo ploto paskaičiavimą (T.4, b.l. 31).

13Atsakovai prašė apeliacinius skundus tenkinti (T.4, b.l. 36-38).

14Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo dėl apeliantų apeliacinių skundų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus (T.4, b.l. 39-42).

15Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliaciniai skundai tenkintini.

18Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

19Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantai ginčija tik teismo sprendimo dalį dėl naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo, todėl kolegija pasisako tik šiuo aspektu.

20Dėl žodinio nagrinėjimo. Apeliantė A. K. išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinius skundus nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. kai skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniams skundams išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

21Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovams V. ir S. P., atsakovams V. J. ir A. K. bei Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0618 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ) (T.1, b.l. 10). Ieškovams nuosavybės teise priklauso po 127/618 dalis šio žemės sklypo, atsakovui V. J. – 111/618 dalys šio žemės sklypo, atsakovei A. K. – 169/618 dalys aukščiau minėto žemės sklypo, trečiasis asmuo R. K. nuomos teise naudojasi 84/618 dalimi minėto žemės sklypo (T.2, b.l. 169-170). Minėtame žemės sklype yra šalims priklausantys statiniai: gyvenamasis namas lAlm (unikalus Nr. ( - )), kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso ieškovams, 1/6 dalis – R. K., 1/3 dalis – A. K.; gyvenamasis namas 2Alm (unikalus Nr. ( - )) ir ūkinis pastatas 8I1ž (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės teise priklauso V. J.; ūkio pastatas 3I1m (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės teise priklausantis A. K.; ūkio pastatas 4I1m (unikalus Nr. ( - )), kurio 1/3 dalis priklauso A. K., o 2/3 dalys – R. K.; garažas 6G1p (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės teise priklausantis ieškovams V. ir S. P.; kiemo statiniai (unikalus Nr. ( - )) tarp bendraturčių nepasidalinti (T.2, b.l. 171-173).

22Byloje nustatyta, jog Kauno apskrities viršininko 2002 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 02-01-5662 Dėl žemės sklypo ( - ) dalių nustatymo buvo nustatytos 618 kv.m žemės sklypo dalys bendraturčiams sekančiai: V. J. – 111 kv.m, A. ir R. K. – po 42 kv.m, E. P. (nauja bendraturtė A. K.) – 169 kv.m, S. ir V. P. – po 127 kv.m (T.2, b.l. 80).

23Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ) tvarkos nustatymo.

24Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 str. 1 d.). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

25Bendriausio pobūdžio reikalavimai žemės santykių tvarkymui įtvirtinti Žemės įstatyme. Kasacinio teismo praktikoje Žemės įstatymo nuostatų pagrindu suformuluotos taisyklės, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype. Žemės sklypo planas, atitinkantis vienodus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, reikalingas žemės santykiams tvarkyti: sklypui ar jo daliai identifikuoti, žemės sklypo naudojimosi tvarkai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir kt., todėl Žemės įstatymo reikalavimai dėl tinkamo žemės sklypo plano būtinybės galioja ne tik nustatant naudojimosi tvarką sandorio (bendraturčių susitarimo) pagrindu, bet ir tais atvejais, kai bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).

26Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, kurio 2 straipsnio 12 punkte nurodyta, jog žemės sklypo planas – pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys.

27Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, ieškovai prašė nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką vadovaujantis į bylą pateiktu UAB „Žemės darbai“ parengtu žemės sklypo planu (T.2, b.l. 31; T.3, b.l. 17). Atsakovas V. J. prašė nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką vadovaujantis į bylą pateiktu VĮ Registrų centras Kauno filialo parengtu žemės sklypo planu (T.3, b.l. 73-74).

28Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų pateiktas UAB „Žemės darbai“ parengtas planas naudojimosi tvarkos nustatymui ir jame siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionalesnė, patogesnė bendraturčiams ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui, nei atsakovo siūloma tvarka. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį nurodė, jog pagal atsakovo pateiktą planą ieškovams tenkančio žemės ploto riba išeina už garažą (6G1p) juosiančios tvoros ribos, ir patenka į ieškovų plane siūlomą visiems bendrai naudotis įvažiavimo plotą pažymėtą šifru G (42 kv.m); atsakovo pateiktame plane nurodyti bendro įėjimo vartai neatitinka faktinio dydžio; R. K. pritaria ieškovų siūlomam planui; nors, šalių paskaičiavimu, 65.22 kv.m dalis po neatitinka ieškovų nuosavybės teise valdomos ½ gyvenamojo namo dalies, kas sudarytų 70 kv.m, tačiau tai nėra kliūtis ieškovų siūlomai naudojimosi tvarkai nustatyti; atsakovei A. K. suteikiamos naudotis žemės sklypo dalys individualiam ir bendram naudojimui su V. J. ir R. K. nepažeis bendraturčių interesų.

29Atsakovai su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodė, jog bendraturčiai žemės sklypu faktiškai naudojosi pagal 1997 m. IĮ „Geolita“ parengtą naudojimosi tvarką, ieškovų pateiktas planas yra naudingas išimtinai ieškovams, nes įvažiavimo į sklypą faktiškai nėra, kadangi ieškovai jį susiaurino, pasistatydami garažą ir užsodindami gyvatvorę. Ieškovai naudodamiesi garažu 6G1p iš vienos pusės praktiškai naudosis bendro naudojimo žeme, po namu priskiriama ieškovams žemės sklypo dalis neatitinka jiems tenkančios gyvenamojo namo dalies, dalis žemės sklypo nepagrįstai priskirta bendram R. K. ir A. K. naudojimui, praktiškai nėra priėjimo prie atsakovui V. J. priklausančio ūkinio pastato 8I1ž. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinių skundų argumentais ir nesutinka su teismo išvada, jog R. K. pritaria ieškovų siūlomam planui. Iš pateikto atsakovų plano matyti, jog R. K. pasirašė ir atsakovo V. J. teikiamą planą, tuo išreikšdamas sutikimą nustatyti naudojimosi tvarką pagal atsakovo pasiūlymą (T.2, b.l. 110; 121; T.3, b.l. 37).

30Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-536/2006).

31Taikydama pirmiau nurodytus kriterijus šalių pateiktiems ginčo žemės naudojimo tvarkos nustatymo pasiūlymams įvertinti, kolegija konstatuoja, kad ieškovų pateiktas pasiūlymas neatitinka šių kriterijų.

32Iš bylos duomenų matyti, jog 1997 m. IĮ „Geolita“ parengė žemės sklypo planą, pagal kurį buvo nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių (T.1, b.l. 38). Planą yra pasirašę ieškovai P., S. J.. Pagal šį planą asmeniniam ieškovų naudojimui priskiriama žemės sklypo dalis „A“ – 123 kv.m, A. ir R. K. priskiriama žemės sklypo dalis „B“ –24 kv.m, O. R. priskiriama žemės sklypo dalis „C“ – 43 kv.m, B. J. priskiriama žemės sklypo dalis „D“ – 134 kv.m; bendram naudojimui priskirtos žemės sklypo dalys „E“ – 64 kv.m ir „F“ – 230 kv.m, viso bendram naudojimui paliekama 294 kv.m. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog faktiškai naudojamas žemės sklypo dalis bendraturčiai P. yra apsitvėrę tvoromis (T.3, b.l. 39-42), t.y. tarp šalių jau yra nusistovėjusi tam tikra naudojimosi žemės sklypu tvarka.

33Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ieškovų pateiktą pasiūlymą didesnė žemės sklypo dalis paliekama bendraturčių bendram naudojimui 148 kv.m (G(42 kv.m) + E(14 kv.m) + H(5 kv.m) + D2(5 kv.m) + D1(82 kv.m)), kai tuo tarpu pagal atsakovo V. J. pasiūlymą bendram naudojimui yra paliekama tik 112 kv.m (J(25 kv.m) + L(10 kv.m) + M(7 kv.m) + N(5 kv.m) + S(3 kv.m) + P(4 kv.m) + A2(39 kv.m) + A3(19 kv.m)).

34Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog pagal atsakovo teikiamą pasiūlymą ieškovams tenkančio žemės ploto riba išeina už garažą 6G1p juosiančios tvoros ribos ir patenka į ieškovų plane siūlomą visiems bendrai naudotis įvažiavimo plotą pažymėtą šifru G (42 kv.m), kai tuo tarpu ieškovų siūlomame plane ši riba sutampa su garažo 6G1p siena. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Pagal ieškovų siūlomą naudojimosi tvarką žemės sklypo dalies „A1“ – 139 kv.m (atsakovo projekte dalis „C“ – 143 kv.m) riba sutampa su garažo 6G1p (tarp taškų 17-18). Šis pastatas visą laiką naudojamas išimtinai tik ieškovų ir yra tik jų nuosavybė. Tokiu būdu visiškai nėra jokio pagrindo priėjimui prie šio pastato (pagal atsakovo pasiūlymą tarp taškų 58-42) priskirti bendro naudojimo sklypo dalį. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal ieškovų pateiktą planą, atstumas tarp žemės sklypo dalies „A1“ ir atsakovui V. J. priklausančio pastato 8I1ž (tarp taškų 14-15) yra tik 0,40 m, kai pagal atsakovo planą šis atstumas yra 0,77 m (tarp taškų 12-33), todėl sutiktina su apelianto V. J. argumentais, jog toks atstumas tarp pastato ir ieškovas priskirtinos sklypo dalies riba apsunkins naudojimąsi pastatu, ir nepadės išvengti konfliktų tarp šalių ateityje.

35Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su teismo išvada dėl įėjimo į kiemą (vartų) pločio. Ieškovų pateiktame plane šis atstumas yra nurodytas 3,41 m (tarp taškų 2-3), pagal atsakovo pateiktą projektą įėjimo plotis yra 2,92 m (tarp taškų 2-24). Iš pateiktų fotonuotraukų, IĮ „Geolita“ plano (įėjimo plotis 2,88 m tarp taškų 2-3) (T.1, b.l. 38), taip pat iš „Google“ 2012 metais sukauptų žemėlapių duomenų matyti, jog šioje vietoje jokio įvažiavimo nėra tik įėjimas, įvažiavimas įrengtas tik į ieškovų garažą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateiktas planas labiau atitinka faktinę situaciją.

36Nepagrįsti teismo argumentai dėl priėjimo prie ūkinių pastatų 3I1ž ir 4I1m. Pagal atsakovo pasiūlymą žemės sklypo dalimi „M“ 7 km.m dydžio (tarp taškų 27-62-28-22-53-54-17) skiriama naudotis atsakovams V. J. ir A. K.. Tuo tarpu pagal ieškovų pateiktą pasiūlymą ši sklypo dalis „C4“ 22 km.m dydžio yra priskiriama tik atsakovei A. K., su kuo visiškai nesutinka atsakovas V. J., todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo išvada, jog esant K. ir J. sutarimui naudotis šia vieta kartu, ieškovų siūlomo varianto patvirtinimas nepažeis šių asmenų teisių prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog žemės sklypo dalimi atsakovo plane pažymėta „K“ (5 kv.m), o ieškovų „H“ (5 kv.m) turi naudotis visi trys bendraturčiai A. K., V. J. ir R. K., kadangi jis prieina prie visiems šiems bendraturčiams paskiriamų naudotis žemės plotelių nėra pagrįstas, nes R. K. turi galimybę patekti į jam priskirtiną žemės sklypo dalį „Z“ (45 kv.m pagal atsakovo pasiūlymą) ar „F“(45 kv.m pagal ieškovų pasiūlymą) iš bendram naudojimui priskirtinos žemės sklypo dalies „J“ (25 kv.m pagal atsakovo pasiūlymą) ar „G“(42 kv.m pagal ieškovų pasiūlymą).

37Apeliantai taip pat nesutinka su teismo išvada dėl naudojimosi tvarkos po gyvenamuoju namu 1A1m, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams (½ dalis), atsakovei A. K. (1/3 dalis) ir trečiajam asmeniui R. K. (1/3 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuomone, nors pagal ieškovų pateiktą planą ieškovų naudojimuisi paskiriama žemės dalis „A2“ patenka po jų faktiškai naudojama gyvenamojo namo dalimi ir neatitinka ieškovų nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalies, tačiau tai nėra kliūtis ieškovų siūlomai naudojimosi tvarkai nustatyti, nes faktinio naudojimosi gyvenamuoju namu bendraturčiai neketina keisti, todėl būtent toks naudojimosi tvarkos nustatymas atitiktų faktinį šalių naudojimąsi žemės sklypu ir negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis bendraturčių teises. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas netransformuoja nuosavybės formos, nes nuosavybės dalis nesikeičia šalys naudojasi atskirai ar bendrai tam tikra sklypo dalimi, tačiau naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (adekvatumo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Nagrinėjamu atveju iš ieškovų pateikto projekto nėra aišku, kokia dalis žemės sklypo patenka po gyvenamuoju namu, nes plane nurodomas bendras plotas „A2“ (98 kv.m). Tuo tarpu atsakovo pasiūlytame projekte aiškiai nurodytos dalys patenkančios po ieškovams priklausančia gyvenamojo namo dalimi – „A1“(58 kv.m) ir „B2“(23 kv.m), kas faktiškai atitinka ieškovams priklausančios gyvenamojo namo dalies plotą (½ dalį), tiek ir Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus duomenis (T.1, b.l. 90).

38Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo V. J. pateiktas pasiūlymas kiek įmanoma labiau atitinka dalis bendrojoje nuosavybėje, yra parengtas atsižvelgiant į visų bendraturčių interesus ir išlaiko visų bendraturčių teisių gynimo pusiausvyrą, parengta naudojimosi tvarka yra racionalesnė ir patogesnė naudotis visiems bendraturčiams nei ieškovų, nes visiems bendraturčiams bus patogu patekti į jiems paskirtas žemės sklypo dalis, mažiau žemės paliekama bendram naudojimui, todėl pirmosios instancijos sprendimas keistinas – ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintas – nustatytina naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ) tvarka pagal atsakovo V. J. pateiktą, VĮ Registrų centras Kauno filialas parengtą naudojimosi žemės sklypu planą, atsižvelgiant į tai, kad R. K. nuomos teise naudojama žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendimą pakeičia perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas V. J. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 916,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe 41,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (už priešieškinio reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo pasiūlymą), 41,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 834,00 Eur už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (T.1, b.l. 128,129; T.2, b.l. 65, T.3, b.l. 141, 143-144). Valstybė patyrė šias išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme – 520,17 Eur už advokato pagalbą atsakovei A. K. (T.3, b.l. 115; T.4, b.l. 49) bei 22,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Visos bylinėjimosi išlaidos patirtos atsakovų ir valstybės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

41Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą pakeisti.

42Ieškinį atmesti, prieškieškinį patenkinti.

43Nustatyti naudojimosi 0,0618 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) naudojimosi tvarką pagal VĮ Registrų centras Kauno filialo 2014-09-24 parengtą žemės sklypo planą, pagal kurią:

  • V. ir S. P. bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, kurios plane pažymėtos raidėmis „Bl“ – 18 kv.m, „B2“ – 23 kv.m, „C“ – 143 kv.m;
  • V. J. naudosis žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta raide „I“ – 101 kv.m;
  • A. K. naudosis žemės sklypo dalimis, kurios plane pažymėtos raidėmis „D“ – 51 kv.m, „E“ - 17 kv.m ir „F“ – 36 kv.m;
  • Lietuvos Respublika (nuomininkas R. K.) naudosis žemės sklypo dalimis, kurios plane pažymėtos raidėmis „Z“ – 43 kv.m ir „H“ – 11 kv.m.

44Bendraturčiai bendrai naudosis žemės sklypo dalimis sekančiai:

  • V. ir S. P., A. K. ir Lietuvos Respublika (nuomininkas R. K.) bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, esančia po gyvenamuoju namu 1A1m, kur V. ir S. P. naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta „A1“ – 58 kv.m, A. K. naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta „A2“ – 39 kv.m, Lietuvos Respublika (nuomininkas R. K.) naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta „A3“ – 19 kv.m;
  • V. ir S. P., A. K., V. J. ir Lietuvos Respublika (nuomininkas R. K.) bendrai naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta „J“ – 25 kv.m, kai V. ir S. P. bendrai tenka 10 kv.m, V. J. – 4 kv.m, A. K. – 7 kv.m, Lietuvos Respublikai (nuomininkas R. K.) – 4 kv.m;
  • V. ir S. P., A. K. ir Lietuvos Respublika (nuomininkas R. K.) bendrai naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta „P“ – 4 kv.m, kai V. ir S. P. bendrai tenka 2 kv.m, A. K. – 1 kv.m, Lietuvos Respublikai (nuomininkas R. K.) – 1 kv.m;
  • A. K. ir Lietuvos Respublika (nuomininkas R. K.) bendrai naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta „L“ – 10 kv.m, kai A. K. tenka 8 kv.m, Lietuvos Respublikai (nuomininkas R. K.) – 2 kv.m ir žemės sklypo dalimi pažymėta „N“ – 5 kv.m, kai A. K. tenka 2 kv.m („N2), Lietuvos Respublikai (nuomininkas R. K.) – 3 kv.m (N1);
  • V. J., A. K. ir Lietuvos Respublika (nuomininkas R. K.) bendrai naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta „S“ – 3 kv.m, kai V. J. tenka 1 kv.m, A. K. – 8 kv.m, Lietuvos Respublikai (nuomininkas R. K.) – 1 kv.m;
  • V. J. ir A. K. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta „M“ – 7 kv.m, kai V. J. tenka 3 kv.m, A. K. – 4 kv.m.

45Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti iš ieškovų V. P., asmens kodas ( - ) ir S. P., asmens kodas ( - ) atsakovui V. J., asmens kodas ( - ) po 458,00 Eur (po keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

47Priteisti iš ieškovų V. P., asmens kodas ( - ) ir S. P., asmens kodas ( - ) valstybei po 11,10 Eur (po vienuolika eurų 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), AB Swedbank, įmokos kodas 5660).

48Priteisti iš ieškovės V. P., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 260,08 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 8 ct), o iš ieškovo S. P., asmens kodas ( - ) 260,09 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 9 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą, suteiktą A. K. (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

49Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovai V. P. ir S. P. kreipėsi į teismą ir kelis kartus tikslinę... 4. Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pareiškė... 5. Atsakovė A. K. su ieškiniu nesutiko (T.2, b.l. 73-75). Nurodė, kad iki šiol... 6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Trečiasis asmuo R. K. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad sutinka su ieškovų... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniame skunde atsakovai V. J. ir A. K. prašė Kauno apylinkės teismo... 12. Ieškovai V. P. ir S. P. atsiliepimuose į atsakovų apeliacinius skundus... 13. Atsakovai prašė apeliacinius skundus tenkinti (T.4, b.l. 36-38).... 14. Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinė... 15. Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 19. Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija sprendžia,... 20. Dėl žodinio nagrinėjimo. Apeliantė A. K. išreiškė pageidavimą... 21. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovams V. ir S. P.,... 22. Byloje nustatyta, jog Kauno apskrities viršininko 2002 m. spalio 14 d.... 23. Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ) tvarkos... 24. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra... 25. Bendriausio pobūdžio reikalavimai žemės santykių tvarkymui įtvirtinti... 26. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo... 27. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, ieškovai prašė nustatyti... 28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų pateiktas UAB „Žemės... 29. Atsakovai su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodė, jog bendraturčiai... 30. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu... 31. Taikydama pirmiau nurodytus kriterijus šalių pateiktiems ginčo žemės... 32. Iš bylos duomenų matyti, jog 1997 m. IĮ „Geolita“ parengė žemės... 33. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ieškovų pateiktą pasiūlymą didesnė... 34. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog pagal atsakovo... 35. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su teismo išvada dėl įėjimo į kiemą... 36. Nepagrįsti teismo argumentai dėl priėjimo prie ūkinių pastatų 3I1ž ir... 37. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo išvada dėl naudojimosi tvarkos po... 38. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo V. J.... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 41. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą pakeisti.... 42. Ieškinį atmesti, prieškieškinį patenkinti.... 43. Nustatyti naudojimosi 0,0618 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( -... 44. Bendraturčiai bendrai naudosis žemės sklypo dalimis sekančiai: 45. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 46. Priteisti iš ieškovų V. P., asmens kodas ( - ) ir S. P., asmens kodas ( - )... 47. Priteisti iš ieškovų V. P., asmens kodas ( - ) ir S. P., asmens kodas ( - )... 48. Priteisti iš ieškovės V. P., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą... 49. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....