Byla 3K-3-265/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Teodoros Staugaitienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinį atsakovams valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos Smeltė“ dėl ieškovo teisės naudotis krantine pripažinimo, įpareigojimo pakeisti žemės nuomos sutartį ir žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ prašė: 1) pakeisti ieškovo ir atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2002 m. spalio 10 d. sudarytos žemės nuomos sutarties Nr. 20-63/2002ž 3 punktą, nustatant, kad ,,Nuomotojas leidžia Nuomininkui naudotis prie nuomojamo žemės sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais, kurių bendras ilgis (sklypo ribose) m“, arba pripažinti ieškovui teisę naudotis hidrotechniniais statiniais (krantine Nr. 100), esančiais prie nuomojamo žemės sklypo, ir įpareigoti ieškovą ir atsakovą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti žemės nuomos sutarties Nr. 20-63/2002ž 3 punktą, nustatant, kad ieškovui leidžiama naudotis prie nuomojamo žemės sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais (krantine), kurių bendras ilgis yra ne mažesnis kaip ieškovo sklypo ilgis; 2) įpareigoti atsakovą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: a) perskaičiuoti ieškovui nuomojamos uosto žemės užmokesčio dydį pagal galiojantį teisės aktą, reglamentuojantį uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką; b) parengti hidrotechninių statinių (krantinių) eksploatacijos tvarką pagal galiojantį teisės aktą, reglamentuojantį hidrotechninių statinių (krantinių) eksploatacijos tvarką; 3) įpareigoti ieškovą ir atsakovą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti ir papildyti 2002 m. spalio 10 d. žemės nuomos sutartį Nr. 20-63/2002ž taip: a) papildyti sutartį priedu dėl hidrotechninių statinių eksploatacijos tvarkos; b) pakeisti sutartį ir nurodyti žemės nuomos kainą, VĮ Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos apskaičiuotą pagal galiojantį teisės aktą, reglamentuojantį uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, ir atitinkamai papildyti sutartį priedu dėl uosto žemės užmokesčio dydžio ir jo apskaičiavimo bei mokėjimo tvarkos; 4) pripažinti negaliojančia atsakovų LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2002 m. rugpjūčio 20 d. žemės nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž.

5Ieškovas nurodė, kad 2002 m. spalio 10 d. jis su atsakovu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija arba Uosto direkcija) sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išsinuomojo 3448 kv. m ploto uosto žemės sklypą, kuriame stovi jam nuosavybės teise priklausantis šaldytuvas. Vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsniu ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 70 „Dėl tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formos patvirtinimo“ (susisiekimo ministro 2001 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 16 redakcija), uosto žemės nuomininkui turi būti leidžiama naudotis prie nuomojamo žemės sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais (krantinėmis). Ieškovo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudarytos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties Nr. 20-63/2002ž 3 punkte nurodyta, kad ieškovui nesuteikiama teisės naudotis prie nuomojamo sklypo esančiais hidrotechniniais įrenginiais. Uosto direkcijos rašte nurodyta, kad krantinės Nr. 100 ilgis yra 92,50 m, o plotis – 18,60 m. Iš ieškovo pateikto žemės sklypo plano matyti, kad ieškovo nuomojamas žemės sklypas yra 17,41–18,61 m nutolęs nuo Kuršių marių, t. y. ribojasi su krantine Nr. 100. Taigi, vadovaujantis 1999 m. kovo 2 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 70 „Dėl tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formos patvirtinimo“, ieškovui turi būti suteikta teisė naudotis krantine, besiribojančia su jo sklypu. Naudojimasis krantine ieškovui yra būtinas siekiant naudoti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį ant nuomojamos uosto žemės. Reikalavimą pripažinti negaliojančia atsakovų VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ žemės nuomos sutartį ieškovas grindė tuo, kad ši sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, draudžiančioms išnuomoti krantines. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotas žemės sklypas prieina iki pat Kuršių marių ir apima krantinės Nr. 100 teritoriją.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2002 m. spalio 10 d. sudarė uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-63/2002ž, pagal kurią išsinuomojo

83448 kv. m ploto žemės sklypą, kuriame stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis šaldytuvas. Pagal Sutarties 3 punktą ieškovui nesuteikta teisės naudotis prie nuomojamo sklypo esančiais hidrotechniniais įrenginiais. Atsakovų LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2002 m. rugpjūčio 20 d. sudarytoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartyje Nr. 20-58/2002ž nustatyta, kad Uosto direkcija leidžia atsakovui naudotis prie nuomojamo uosto žemės sklypo esančiais hidrotechniniais įrengimais, taip pat ir krantine Nr. 100. Šios sutarties priede Nr. 2 nurodyta hidrotechninių statinių eksploatavimo tvarka, pagal kurią atsakovas naudojasi hidrotechniniais statiniais, vykdo hidrotechninių statinių priežiūrą bei atlieka kitus su tuo susijusius veiksmus. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnį uosto žemė ir kitas nekilnojamasis turtas – krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai – yra valstybės nuosavybė, kurią Uosto direkcija valdo, naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teise, vadovaudamasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu ir kitais įstatymais. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat jau uosto teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams, net jei jų veikla nesusijusi su uosto veikla (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Be to, šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad uoste esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos veikia savarankiškai pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus, privalo laikytis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių. Ieškovui uosto žemė buvo išnuomota ne konkurso tvarka ir tik tiek uosto žemės, kiek reikalinga tiesioginei pastatų paskirčiai. Ieškovas neįrodė, kad jo ir atsakovo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ uosto žemės nuomos sutartys pažeidžia jo interesus ar trukdo jam naudotis savo nuosavybe, taip pat nėra įrodymų, kad jis vykdo uoste krovos darbus. Ieškovas, sudarydamas uosto žemės nuomos sutartį, buvo informuotas apie veiklos sąlygas uoste, supažindintas su išnuomoto uosto žemės sklypo dydžiu ir ribomis. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jo nuomojamas sklypas yra prie krantinės Nr. 100, nes ieškovo nuomojamas žemės sklypas iš visų pusių yra apsuptas atsakovui LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos uosto žemės. Be to, uosto žemės sklypo dalyje tarp Kuršių marių ir ieškovui išnuomoto uosto žemės sklypo yra atsakovui LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengti aukštos ir žemos įtampos elektros tinklai. Taip pat šioje LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotoje uosto žemės dalyje įrengti geležinkelio ir portalinių kranų pokraniniai keliai, kurie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotoje uosto žemėje naudojami vykdant krovos darbus. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ apeliacinį skundą, 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeitė:

101. Panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinio reikalavimas leisti jam naudotis krantine Nr. 100 ir jo išvestiniai reikalavimai (atitinkamai pakeisti žemės nuomos sutartį), ir šią ieškinio dalį patenkino. Pripažino ieškovui UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ teisę naudotis hidrotechniniais statiniais (krantine Nr. 100), esančiais prie nuomojamo žemės sklypo, ir įpareigojo ieškovą ir atsakovą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti žemės nuomos sutarties Nr. 20-63/2002ž 3 punktą, nustatant, kad ieškovui leidžiama naudotis prie nuomojamo žemės sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais (krantine), kurių bendras ilgis yra ne mažesnis kaip ieškovo sklypo ilgis. Įpareigojo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: a) perskaičiuoti ieškovui nuomojamos uosto žemės užmokesčio dydį pagal galiojantį teisės aktą, reglamentuojantį uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką; b) parengti hidrotechninių statinių (krantinių) eksploatacijos tvarką pagal galiojantį teisės aktą, reglamentuojantį hidrotechninių statinių (krantinių) eksploatacijos tvarką. Įpareigojo ieškovą ir VĮ Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti ir papildyti 2002 m. spalio 10 d. žemės nuomos sutartį Nr. 20-63/2002ž taip: a) papildyti sutartį priedu dėl hidrotechninių statinių eksploatacijos tvarkos; b) pakeisti sutartį ir nurodyti žemės nuomos kainą, VĮ Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos apskaičiuotą pagal galiojantį teisės aktą, reglamentuojantį uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, ir atitinkamai papildyti sutartį priedu dėl uosto žemės užmokesčio dydžio ir jo apskaičiavimo bei mokėjimo tvarkos.

112. Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2002 m. rugpjūčio 20 d. žemės nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž, sudarytą atsakovų LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Teisėjų kolegija konstatavo, kad įstatyme nedraudžiama asmenims, išsinuomojusiems valstybei priklausančią žemę ne konkurso tvarka, naudotis krantinėmis ar kitais uosto infrastruktūros elementais. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 10 dalį krantinė – tai nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti. Taigi krantinė yra ne linija, riba, skirianti vandenį nuo sausumos, bet tam tikro ilgio, pločio įrenginys (statinys), kuris turi specialią paskirtį – įlaipinti, išlaipinti keleivius, krauti, švartuoti laivus. Tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai – atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos raštas, kuriame nurodyta, kad krantinės Nr. 100 ilgis yra 92,50 m, o plotis – 18,60 m, žemės sklypo planas, iš kurio matyti, kad krantinės plotis 18,61 m, krantinės eksploatavimo žurnalas ir brėžiniai. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovo UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ išsinuomoto žemės sklypo, nutolusio nuo Kuršių marių 18,61 m-17,41 m, riba sutampa su krantinės Nr. 100 riba. Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 4 dalį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, kaip turintys strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, gali būti išnuomoti tik šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, tarp kurių nei ieškovo, nei atsakovo LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ nėra. Lietuvos Respublikos susisekimo ministro 2001 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 16 patvirtintos Tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties 3 punkte nurodyta: ,,Nuomotojas leidžia Nuomininkui naudotis prie nuomojamo sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais“. Teisėjų kolegija nurodė, kad ši nuostata nėra imperatyvi, tačiau įstatyme nesant įtvirtinto draudimo nuomininkui naudotis krantinėmis, taikytina civilinėje teisėje galiojanti taisyklė – leidžiama viskas, kas nėra draudžiama, todėl šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje svarbu yra tai, kad ieškovo nuomojamas žemės sklypas ribojasi su krantine Nr. 100 ir kad šiame sklype yra ieškovo nekilnojamasis turtas – šaldytuvas, kuriam eksploatuoti reikalinga krantinė. Ieškovas nurodė, kad į jo šaldytuvą 93,6 procento krovinių patenka iš laivų, šios aplinkybės atsakovas nepaneigė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nepagrįstai atsisako leisti ieškovui naudotis krantine Nr. 100. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovas LKAB „Klaipėdos Smeltė“, kaip verslininkai, yra nelygiavertėje padėtyje – atsakovui leidžiama naudotis krantine, konstatuojant kaip privalumą tai, kad jis turi nekilnojamojo turto, o dėl ieškovo ši aplinkybė ignoruojama. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 3-321-2004 teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas, negalėdamas naudotis prie jo nuomojamo žemės sklypo esančia krantine, yra priverstas dalį paslaugų pirkti iš atsakovo LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ ir dėl to patirti didelių išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), sprendė, kad UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinio reikalavimas leisti jam naudotis krantine Nr. 100 ir jo išvestiniai reikalavimai (atitinkamai pakeisti žemės nuomos sutartį) yra pagrįsti ir tenkintini. Ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančia 2002 m. rugpjūčio 20 d. žemės nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž, sudarytą atsakovų LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, todėl teisėjų kolegija šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

14Kasaciniu skundu atsakovas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas uosto žemės nuomą reglamentuojančias normas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 70 patvirtintos Tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties 3 punktą – pažeidė sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai), taip pat apribojo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise perduotą valstybei priklausantį turtą (CK 4.109 straipsnio 1 dalis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, Tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties 3 punkte nesant tiesioginio draudimo uosto žemės nuomininkui naudotis krantinėmis, turi būti vadovaujamasi principu „leidžiama viskas, kas nėra draudžiama“. Teismas šį principą taikė neatsižvelgdamas į atsakovo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ teisių pažeidimus. Teismas pagrįstai nurodė, kad Tipinės uosto žemės nuomos sutarties 3 punkte įtvirtinta nuostata „nuomotojas leidžia nuomininkui naudotis prie nuomotojo sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais“ nėra imperatyvi. Taigi Uosto direkcija sprendžia, suteikti ar nesuteikti teisę naudotis hidrotechniniais statiniais (krantine), nes pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 2 dalį šiai įstaigai, kaip valstybės turto patikėjimo teisės subjektui, yra suteikta teisė uosto žemę ir kitą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti turto patikėjimo teisėmis teisės aktų nustatyta tvarka. Uosto direkcija šią teisę įgyvendino sudarydama žemės nuomos sutartį su atsakovu LKAB „Klaipėdos Smeltė“, kuria leido šiam naudotis prie nuomojamo uosto žemės sklypo esančiais hidrotechniniais įrenginiais. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ieškovui teisę kartu su LKAB „Klaipėdos Smeltė“ naudotis krantine Nr. 100, nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ teisėtų interesų pažeidimu, neatsižvelgė į tai, kad ginčijamoje teritorijoje yra atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, taip pat į atsakovo veiklos – laivų krovos darbų – specifiką. Reikšminga aplinkybė šioje byloje yra ta, kad krantine Nr. 100 gali naudotis tik vienas subjektas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo ir atsakovo lygiateisiškumo pažeidimą, nes ieškovui ginčijama teritorija nebuvo išnuomota būtent dėl pirmiau nurodytų priežasčių. Tai nevertintina kaip lygiateisiškumo pažeidimas.

162. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino „krantinės“ sąvoką ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ nuomojamas žemės sklypas ribojasi su krantine Nr. 100. Konstatuodamas, kad krantinė yra ne linija (riba), skirianti vandenį nuo sausumos, bet tam tikro ilgio, pločio įrenginys, kuris turi specialią paskirtį, teismas neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisiniuose santykiuose krantinė yra suprantama kaip riba tarp vandens telkinio ir sausumos. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ 9.99 punktą krantinė – tai hidrotechnikos statinys, atribojantis ežero, jūros, upės ar vandens saugyklos krantą ir sudarantis tinkamas sąlygas laivybai (laivų krantinė) ir miestų reikmėms (miestų krantinė). Be to, iš žemės plano, kuris yra atsakovų žemės nuomos sutarties priedas, matyti, kad ieškovo žemės sklypas ribojasi ne su krantine, bet su atsakovo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ žemės sklypu. Šis planas vertintinas kaip oficialusis rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ieškovo ir atsakovo nuomojami žemės sklypai yra suformuoti įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektai. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (analogiškai – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Iš šių duomenų matyti, kad atsakovo nuomojamas plotas yra žemė, o ne krantinė. Ieškovas šių duomenų neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas į šiuos duomenis neatsižvelgė.

173. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nė vienos iš būtinų sąlygų nuomos sutarčiai pakeisti, nustatytų CK 6.223 straipsnio 2 dalyje, taip pat nepasisakė dėl atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, kad ieškovas nesilaikė CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarkos. Be to, teismas nevertino, kad ieškovas dar 1998 metais buvo sudaręs su atsakovu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uosto žemės nuomos sutartį, kurioje taip pat nebuvo nustatyta teisės naudotis krantine. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sudarydamas uosto žemės nuomos sutartį ieškovas buvo informuotas apie veiklos sąlygas uoste, supažindintas su išnuomoto uosto žemės sklypo dydžiu ir ribomis.

184. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovo išsinuomoto žemės sklypo riba sutampa su krantinės Nr. 100 riba, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį, nes kitoje civilinėje byloje (Nr. 3-321/2004), kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta priešinga aplinkybė – kad UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ nuomojamas žemės sklypas nesiriboja su krantine Nr. 100. Kadangi ši aplinkybė nurodytoje byloje buvo įrodinėjimo dalyko dalis, tai ji turi prejudicinę reikšmę (yra neįrodinėtina) nagrinėjamoje byloje.

195. Teismas, nustatydamas, kad ieškovo žemės sklypas ribojasi su krantine Nr. 100, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nes įvertino ne visus įrodymus – neatsižvelgė į VĮ Registrų centro išduotus pažymėjimus, patvirtinančius, kad tarp ieškovo žemės sklypo ir Kuršių marių yra atsakovo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išsinuomotas uosto žemės sklypas. Be to, teismas pažeidė ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančias taisykles, įtvirtintas CPK 178 straipsnyje. Teismas nepagrįstai pripažino įrodytu niekuo nepagrįstą ieškovo teiginį, kad į jo šaldytuvą 93,6 proc. krovinių patenka iš laivų, ir įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui LKAB „Klaipėdos Smeltė“, reikalaudamas įrodyti, kad šis teiginys yra nepagrįstas.

206. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo, pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 327 straipsnio 2 dalį, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo nėra absoliuti, ji ribojama CPK 327 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurių apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka. Be to, pagal gausią kasacinio teismo praktiką pripažįstama, kad, siekiant sutrumpinti bylinėjimosi trukmę ir užtikrinti operatyvesnį teismo procesą, byla gali būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais.

21Atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo, kuriuo prašo kasacinį skundą patenkinti, ir nurodo, kad ieškovas, pasirašydamas ginčijamą nuomos sutartį, sutiko nesinaudoti prie nuomojamo sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais. Nuomos sutarties 2 ir 3 punktų sąlygas ieškovas sudarė laisva valia. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, 6.200 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Be to, prisidėjime pažymėta, kad Uosto direkcija įsigaliojusią apeliacinės instancijos teismo nutartį įvykdė – 2002 m. spalio 10 d. nuomos sutarties sąlygas pakeitė.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

231. Apeliacinio teismo sprendimas pripažinti ieškovo teisę naudotis krantine bei įpareigoti šalis atitinkamai pakeisti žemės nuomos sutartį buvo grindžiamas ne šalių sutarties laisvės principu, kaip nurodo kasatorius, bet teismo išvadomis, kad naudojimasis krantine Nr. 100, su kuria ribojasi ieškovo nuomojamas žemės sklypas, yra būtinas ieškovui siekiant tinkamai naudoti ant nuomojamos žemės esantį nekilnojamąjį turtą.

242. Kasatorius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nesirėmė galimu savo teisių pažeidimu, patenkinus ieškinį, be to, kasatoriui nesuteiktos išimtinės teisės naudotis krantine Nr. 100. Krantinė yra strateginės svarbos objektas, ir valstybė privalo užtikrinti visų asmenų vienodas teises naudotis šiuo turtu.

253. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad teritorija tarp ieškovo nuomojamo žemės sklypo ir Kuršių marių yra krantinė Nr. 100. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą uosto infrastruktūra yra valstybės nuosavybė. Atsakovo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ teiginys, kad dalis krantinėje esančio turto yra jo nuosavybė, nepagrįstas įrodymais, be to, tai nepanaikina ieškovo teisės naudotis krantine.

264. Kasatoriaus teiginį, kad krantine įmanoma naudotis tik vienam subjektui, paneigia civilinėje byloje Nr. 3-321/2004 esantys duomenys, jog iki šiol kasatorius, teikdamas paslaugas ieškovui, galėjo suderinti abiejų šalių laivų atplaukimo ir krovos darbų vykdymo grafikus taip, kad kasatorius ir ieškovas galėtų pasinaudoti uosto infrastruktūra. Suteikus ieškovui teisę naudotis krantine vienodomis sąlygomis su kasatoriumi, darbai joje turėtų būti organizuojami vadovaujantis bendradarbiavimo ir kooperacijos principais, o naudojimosi krantine tvarką bei sąlygas yra įgaliota nustatyti Uosto direkcija.

275. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias Uosto direkcijos teisę realizuoti turto patikėjimo teisės turinį, yra nepagrįstas. Kasatorius nėra įgaliotas atstovauti šiam atsakovui ir ginti jo pažeistas teises. Be to, Uosto direkcijos teisės nėra absoliučios, nes ji turi užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos laisvės principų įgyvendinimą, gerbti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, neriboti kitų asmenų teisių naudotis nuosavybe.

286. Kasatoriaus teiginys, kad krantinė yra tik riba tarp vandens telkinio ir sausumos, prieštarauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo, aplinkos ministro 2004 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-538 nuostatoms ir byloje esantiems įrodymams.

297. Kasatorius, remdamasis viešojo registro duomenimis, neatsižvelgia į tai, kad šioje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl nuomos sutarties, kuria remiantis tie duomenys yra užfiksuoti, teisėtumo. Nuginčijus sutartį, atitinkamai bus pakeisti ir viešojo registro duomenys. Kasatoriaus argumentas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas jo nuomojamo žemės sklypo plano kaip oficialiojo rašytinio įrodymo, yra nepagrįstas, nes teismas rėmėsi kitu oficialiuoju įrodymu – krantinės Nr. 100 techniniu pasu.

308. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.223 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, yra nepagrįsti. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Darytina išvada, kad sutarties šalis pažeidžia sutartį ir tuo atveju, jei kitos sutarties šalies atžvilgiu elgiasi nesąžiningai ir nepagrįstai atsisako pakeisti sutartį, nors galiojanti jos nuostata pažeidžia kitos sutarties šalies teises ir teisėtus interesus. Teismui nustačius, kad ieškovo sudaryta nuomos sutartis pažeidžia jo teisę pagal paskirtį naudoti nekilnojamąjį turtą, be to, nuomos sutarties sąlygos nėra lygiaverčių šalių derybų pagrindu pasiektas susitarimas, turėjo pagrindą pakeisti sutartį arba įpareigoti ją pakeisti CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kasatorius taip pat nepagrįstai remiasi privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymu, nes ieškovo atstovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad su atsakovu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ne kartą derėjosi dėl leidimo naudotis krantine, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Teismas pasiūlė ieškovui pateikti tokį pasiūlymą raštu, tačiau atsakovas atsisakė pakeisti sutartį.

319. Civilinėje byloje Nr. 3-321/2004 nenustatyta šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčių faktų, nes toje byloje buvo skirtingas ieškinio reikalavimo pagrindas ir dalykas. Civilinėje byloje Nr. 3-321/2004 teismai sprendė, kad ieškovo teisė naudotis krantine buvo apribota žemės nuomos sutarties, kurios toje civilinėje byloje ieškovas neginčijo. Be to, nurodytoje civilinėje byloje teismai atmetė ieškovo prašymus sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla motyvuodami tuo, kad, patenkinus ieškovo reikalavimus šioje civilinėje byloje, teisė naudotis krantine ieškovui atsirastų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

3210. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo, nepažeidė kasatoriaus nurodytų proceso teisės bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų, nes konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atitinkamų ieškovo reikalavimų pagrįstumo, todėl apeliacija dėl šios bylos dalies negalima.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

35Ieškovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2002 m. spalio 10 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išsinuomojo 3448 kv. m ploto uosto žemės sklypą, ant kurio stovi bendrovei nuosavybės teise priklausantis šaldytuvas. Sutartyje nenustatyta ieškovo teisės naudotis prie nuomojamo žemės sklypo esančiais hidrotechniniais įrenginiais (krantinėmis). Atsakovų LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudarytoje 2002 m. rugpjūčio 20 d. uosto žemės nuomos sutartyje nuomininkui LKAB „Klaipėdos Smeltė“ suteikta teisė naudotis hidrotechniniais įrenginiais, taip pat krantine Nr. 100. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui išnuomotas uosto žemės sklypas nesiriboja su krantine Nr. 100, nes jis iš visų pusių yra apsuptas atsakovui LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomoto uosto žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad krantinė Nr. 100 yra ne riba tarp vandens telkinio ir sausumos, o 92,50 m ilgio ir 18,60 m pločio hidrotechninis įrenginys. Ieškovo nuomojamas žemės sklypas ribojasi su krantine Nr. 100. Naudojimasis šia krantine ieškovui būtinas siekiant pagal paskirtį naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu išsinuomotame uosto žemės sklype.

36V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

37Kasaciniame skunde keliami teisės klausimai, susiję su Civilinio kodekso, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos santykius, taip pat proceso teisės principų bei normų, įtvirtinančių įrodinėjimo taisykles ir apeliacinės instancijos teismo teises, aiškinimu ir taikymu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija analizuoja kiekvieną iš šių klausimų atskirai.

38Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teisinio statuso ir uosto žemės nuomos santykių ypatumų

391. Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės ir kiti infrastruktūros objektai nuosavybės teise turi priklausyti Lietuvos valstybei ir turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, taip pat uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė (3 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis). VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kaip strateginę reikšmę turinčios įmonės ir jūrų uosto kaip strateginio objekto statusas, uosto žemės ir infrastruktūros objektų valstybinė nuosavybė ir valstybinis reikšmingumas lemia tai, kad komercinė-ūkinė veikla uosto teritorijoje yra reglamentuojama ne tik Civilinio kodekso normų (CK 6.545 straipsnio 2 dalis), bet taip pat specialiųjų normų, įtvirtintų pirmiau nurodytuose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose bei jų lydimuosiuose aktuose. Civiliniai santykiai, susiklostantys tarp uosto teritorijoje veikiančių ūkio subjektų bei tarp šių subjektų ir Uosto direkcijos, turi išskirtinį pobūdį, subjektų teisių ir pareigų turinį bei apimtį detaliau nei įprasta civiliniuose santykiuose apibrėžia įstatymai, šalių sutarties laisvė yra ribojama specialiųjų įstatymų reikalavimų.

402. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančią uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, jomis disponuoja ir naudoja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savo įstatų, jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo santykiai yra tiesiogiai susiję su viešojo intereso apsauga ir tenkinimu, todėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka bei sąlygos, taip pat valstybės turtą valdančių subjektų įgaliojimai yra imperatyviai reglamentuoti įstatymų – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, kuriame įtvirtintos bendrosios nuostatos, bei specialiųjų įstatymų. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai: visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės, kurie reiškia, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, kad sprendimais dėl šio turto turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, valstybės turtas turi būti tausojamas, racionaliai tvarkomas, sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Šiais principais turi būti grindžiama valstybės turtą patikėjimo teise valdančių subjektų veikla. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 4 punkte, atsižvelgiant į nurodytų principų įgyvendinimą, įtvirtinta viena iš pagrindinių Uosto direkcijos funkcijų yra efektyvus patikėjimo teise perduoto valstybės turto naudojimas ir valdymas. Taigi Uosto direkcija, vykdydama savo kaip valstybės turtą – uosto žemę ir infrastruktūrą – patikėjimo teise valdančio subjekto funkcijas, turi veikti taip, kad būtų laikomasi įstatymų nustatytos šio turto naudojimo, valdymo ir disponavimo tvarkos, atsižvelgti į jo specifinį statusą, užtikrinti įstatyme įtvirtintas jo naudojimo sąlygas ir reikalavimus.

413. Pagal CK 6.545 straipsnio 2 dalies nuostatas atskiri Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti žemės sklypų, esančių jūrų uosto teritorijoje, nuomos ypatumus. Uosto žemės ir infrastruktūros naudojimo sąlygos ir reikalavimai šį turtą naudojantiems subjektams yra įtvirtinti Klaipėdos valstybinio jūsų uosto įstatyme. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį uostas – Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti; uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią komercinę ir ūkinę veiklą, kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį, ir jeigu dėl jų veiklai reikalingos uosto žemės yra sudaryta uosto žemės nuomos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka (4 straipsnio 2 dalis); Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms (5 straipsnio 2 dalis). Uosto direkcijos veikla, atsižvelgiant į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specifinį statusą bei uosto žemės ir infrastruktūros naudojimo, valdymo ir disponavimo principus ir sąlygas, yra išsamiai reglamentuota įstatymų. Tai lemia, kad ūkio subjektai uosto naudojimo santykiuose neturi visiškos veikimo laisvės.

424. Šalys, sudarydamos sutartis dėl uosto žemės nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama pagal specialiuosius įstatymus, nes jos yra varžomos įstatymų nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Taigi sutarties laisvės principas šiuo atveju turi būti derinamas su viešojo intereso apsaugos ir gynimo principu bei įstatymų reikalavimais, išplaukiančiais iš uosto žemės statuso, uosto paskirties bei ūkinės veiklos uoste specifikos. Įstatymų nustatytų reikalavimų laikymąsi sutartiniuose santykiuose dėl uosto žemės naudojimo turi užtikrinti Uosto direkcija (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir atsakovas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ uosto žemės nuomos sutartis su atsakovu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarė nekonkurso tvarka, kuri leidžiama tais atvejais, kai juridinis asmuo turi nuosavybės teise įsigijęs statinius, esančius uosto žemėje (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia nuomos sutarties sudarymo tvarka yra išimtinė, nes pagal bendrąją taisyklę uosto žemė gali būti išnuomota tik konkurso tvarka. Uosto žemės nuomos viešas konkursas užtikrina visų asmenų lygias galimybes sudaryti uosto žemės nuomos sutartis. Tuo atveju, kai valstybės turto nuomos sutartis pagal įstatymą sudaroma nekonkurso tvarka, šalių lygiateisiškumo (nediskriminavimo, privilegijų neteikimo) principo įgyvendinimą turi užtikrinti valstybės turtą patikėjimo teise valdantis subjektas (šiuo atveju – Uosto direkcija). Uosto direkcija, sudarydama uosto žemės nuomos sutartis nekonkurso tvarka, turi veikti taip, kad uoste veikiantys ūkio subjektai turėtų vienodas verslo sąlygas ir nebūtų diskriminuojami, taip pat jiems nebūtų teikiamos privilegijos.

435. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas civiliniai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp ūkio subjektų, vykdančių ūkinę veiklą uosto teritorijoje, ir Uosto direkcijos, turi tam tikrų ypatumų, susijusių su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išskirtiniu statusu (valstybiniu reikšmingumu), jo funkcine paskirtimi ir iš to išplaukiančiais reikalavimais tiek uostą valdančiam, tiek jame veikiantiems subjektams. Sprendžiant uosto žemės nuomos sutarčių sąlygų teisėtumo klausimus, būtina tai įvertinti ir į tai atsižvelgti.

44Dėl krantinės sąvokos

451. Kasatorius teigia, kad krantinė yra riba tarp vandens ir uosto žemės, todėl ieškovo nuomojamas žemės sklypas, kuris yra nutolęs nuo kranto apie 18 m, negali ribotis su krantine Nr. 100. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad krantinės ribų nustatymo klausimas šiuo atveju yra ne tik fakto, bet ir teisės klausimas, nes jis susijęs su teisės normų, įtvirtinančių krantinės sąvoką, aiškinimu, todėl šis kasacinio skundo argumentas nagrinėtinas kasacinėje byloje (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

462. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 10 punkte (2002 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. IX-1226 redakcija) nurodyta, kad krantinė – tai nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti (tokia pat nuostata buvo įtvirtinta ir ginčijamos sutarties sudarymo metu (2002 m. spalio 10 d.) galiojusioje šio įstatymo redakcijoje). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, galiojusių šalių nuomos sutarties sudarymo metu, 2 punkte nurodyta, kad krantinė – hidrotechninis statinys, kurio plotis yra lygus krantinės špunto atotampų ilgiui ir yra skirtas laivams švartuoti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. Akivaizdu, kad pagal nurodytas įstatymo ir jo pagrindu priimto lydimojo akto nuostatas krantinė nėra tik riba, skirianti vandens telkinį nuo sausumos. Tai yra statinys, turintis tam tikrą funkcinę paskirtį ir ją atitinkantį konkrečiomis ribomis apibrėžtą plotą (ilgį ir plotį). Pažymėtina, kad kasatoriaus nurodyta norma, įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ 9.99 punkte, nėra pagrindas kitokiai krantinės sampratai. Šio punkto nuostata, pagal kurią krantinė yra hidrotechnikos statinys, atribojantis ežero, jūros, upės ar vandens saugyklos krantą ir sudarantis tinkamas sąlygas laivybai, nepaneigia pirmiau išdėstyto aiškinimo, nes krantinė šiame akte taip pat apibrėžiama kaip statinys, turintis konkrečią funkcinę paskirtį, kuri būtų neįmanoma, suvokiant krantinę tik kaip ribą tarp vandens ir sausumos.

473. Pirmiau nurodytą teisės normų, įtvirtinančių krantinės sąvoką, aiškinimą patvirtina ir byloje surinkti įrodymai, kuriais pagrįstai rėmėsi apeliacinės instancijos teismas – tai Uosto direkcijos raštas, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechninio įrenginio – krantinės Nr. 100 – ilgis yra 92,50 m, o plotis 18,60 m (T. 1, b. l. 22), taip pat krantinės Nr. 100 techninio eksploatavimo žurnale esantis krantinės planas, kurio duomenys sutampa su pirmiau pateiktais duomenimis (T. 2, b. l. 24).

484. Krantinės sąvoką būtina išsiaiškinti siekiant nustatyti, ar ieškovo nuomojamas uosto žemės sklypas ribojasi su krantine Nr. 100. Byloje yra nustatyta, kad ieškovo nuomojamas sklypas nutolęs nuo kranto vidutiniškai 18,60 m, taigi jo riba nuo vandens telkinio pusės iš esmės sutampa su krantinės Nr. 100, kurios plotis yra 18,60 m, riba.

495. Pažymėtina, kad pagal Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas jūrų uosto krantinės ir kiti infrastruktūros įrenginiai gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį tik įstatyme išvardytoms valstybės įmonėms. Šių įmonių sąraše nėra nei ieškovo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, nei atsakovo LKAB „Klaipėdos Smeltė“, taigi šiems juridiniams asmenims krantinė negali būti išnuomota, jiems gali būti tik suteikiama teisė naudotis prie jų nuomojamų žemės sklypų esančiomis krantinėmis (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 16 (2001 m. vasario 8 d. redakcija) patvirtintos Tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties 3 punktas).

506. Kasatorius teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3-321/2004, peržiūrėtoje apeliacine ir kasacine tvarka, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra nustatytas faktas, kad ieškovo nuomojamas žemės sklypas nesiriboja su krantine Nr. 100, nes jis yra iš visų pusių apsuptas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos uosto žemės. Šis faktas, kasatoriaus teigimu, turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje ir yra neįrodinėtinas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas kasatoriaus nurodytos aplinkybės prejudiciniu faktu, CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatų nepažeidė. Aplinkybės, nustatytos ankstesnėje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, gali būti pripažintos turinčiomis prejudicinę reikšmę tik esant būtinai sąlygai, kad tos aplinkybės buvo tos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas (ar jo dalis), t. y. jos buvo nustatinėjamos laikantis proceso normų nustatytų įrodinėjimo taisyklių – šalys teikė šias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, teismas tuos įrodymus nustatyta tvarka tyrė ir vertino, jų vertinimo rezultatus ir padarytas išvadas išdėstė teismo sprendime. Tokia yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Mašaro v. T. Mašaro ir kt.; bylos Nr. 3K-3-410/2006 ir kt.). Civilinėje byloje Nr. 3-321/2004 aplinkybės, susijusios su UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ nuomojamo sklypo vieta ir ribomis, nebuvo įrodinėjimo dalyko dalis, nes teismai ginčą dėl teisės naudotis krantine nagrinėjo vadovaudamiesi šalių sudarytos uosto žemės nuomos sutarties, kuri nebuvo ginčijama, sąlygomis ir UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ argumentus atmetė dėl to, kad jo pasirašytoje galiojančioje nuomos sutartyje nenustatyta teisės naudotis krantine Nr. 100. Tai patvirtina ir toje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutarties (kasacinės bylos Nr. 3K-3-592/2005) motyvuojamosios dalies argumentas, kad, patenkinus ieškovo reikalavimą byloje dėl UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ uosto žemės nuomos sutarties pakeitimo ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia (t. y. šioje civilinėje byloje), naujai sudarytos uosto žemės nuomos sutarties sąlygos galios ateityje, o toje byloje teismai sprendė tik galiojančių šalių sudarytų sutarčių vykdymo klausimus. Minėtoje byloje ginčo dalykas nelėmė poreikio atsakyti į klausimą, kas yra uosto krantinė. Taigi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3-321/2004 nėra nustatyta šiai civilinei bylai prejudicinę reikšmę turinčių faktų, nes toje byloje buvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su šalių sudarytų ir galiojančių nuomos sutarčių sąlygomis, o šioje byloje yra ginčijamos būtent tos sutartys ir įrodinėjimo dalyką sudaro ne sutarčių sąlygos, bet aplinkybės, sudarančios pagrindą sutarčiai pakeisti ar pripažinti negaliojančia.

51Dėl ieškovo teisės naudotis krantine

521. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį uostas yra skirtas laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią komercinę ir ūkinę veiklą, kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį ir jeigu dėl jų veiklai reikalingos uosto žemės yra sudaryta uosto žemės nuomos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 25 straipsnio, nustatančio uosto žemės nuomos sutarties sąlygas, 2 dalies 1 punkte nurodyta būtina nuomos sutarties sąlyga – nuomininko krovos ir kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, minimalūs mastai. Ieškovo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ 2002 m. spalio 10 d. žemės nuomos sutartis yra sudaryta laikantis šių įstatymų reikalavimų. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja naudoti nuomojamą žemės sklypą komercinei veiklai, kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį. Pagal Sutarties 8 punktą nuomininkas, užsiimdamas 5 punkte nurodyta veikla, įsipareigoja išsinuomotame uosto žemės sklype per metus perkrauti ne mažiau kaip 20 tūkstančių tonų. Taigi ieškovui suteikta teisė veikti uosto teritorijoje, jis užsiima ūkine veikla, atitinkančia uosto funkcinę paskirtį ir yra įsipareigojęs atlikti krovos darbų ne mažiau nei sutartyje nustatyti minimalūs mastai. Esant tokioms nuomos sutarties sąlygoms, ieškovui turi būti užtikrintos sąlygos vykdyti komercinę ūkinę veiklą taip, kad jis galėtų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

532. Atsakovas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ kasaciniame skunde nurodo, kad ieškovo krovos darbų faktas yra neįrodytas, tačiau šį faktą patvirtina ne tik sutarties sąlygos, kuriose nustatyti minimalūs krovos darbų mastai, bet ir kiti bylos duomenys, šį faktą nustatė apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad ieškovo paaiškinimai apie būtinus vykdyti krovos darbus taip pat yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl jais teisėtai rėmėsi teismas. Be to, krovos darbų būtinumą patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 3-321/2004 duomenys, nes toje byloje LKAB „Klaipėdos Smeltė“ pareiškė ieškinį UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ dėl atsiskaitymo už krovos darbus. Šių duomenų apeliacinės instancijos teismui pakako padaryti išvadą, kad ieškovas užsiima krovos darbais, tik, pats negalėdamas jų vykdyti, priverstas pirkti šias paslaugas iš LKAB „Klaipėdos Smeltė“.

543. Kasatorius nurodo, kad ieškovas buvo informuotas apie veiklos uoste sąlygas ir su jomis sutiko, todėl neturi teisės reikalauti pakeisti jo paties pasirašytą nuomos sutartį. Ši argumentą, kasatoriaus teigimu, patvirtina tai, kad ieškovo ir Uosto direkcijos nuomos santykiai yra tęstiniai, nes šalys dar 1998 m. gegužės 11 d. buvo sudarę to paties uosto žemės sklypo nuomos sutartį, kurioje taip pat nebuvo nustatyta teisės naudotis krantine ir dėl kurios sąlygų ieškovas neprieštaravo. Šį argumentą paneigia pirmesnės nuomos sutarties sąlygos, pagal kurias žemės sklypas buvo išnuomotas kitam tikslui – šaldytuvo statybos užbaigimui ir jo eksploatacijai – ir nebuvo nustatyta ieškovo pareigos vykdyti krovos darbus.

554. Tai, kas išdėstyta, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, kurio išsinuomotas uosto žemės sklypas ribojasi su krantine Nr. 100, vykdydamas uosto teritorijoje uosto funkcinę paskirtį atitinkančią veiklą ir pagal uosto žemės sklypo nuomos sutartį įpareigotas vykdyti krovos darbus, turi teisę šiai veiklai vykdyti naudotis krantine Nr. 100. Pažymėtina, kad teismo nutartimi pripažinta ieškovo teisė naudotis krantine neeliminuoja atitinkamų atsakovo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ teisių. Kasacinis teismas nesprendžia šių asmenų teisių įgyvendinimo klausimo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir atsakovo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ poreikių ir teisių naudotis krantine Nr. 100 derinimas yra VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompetencija (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnis (2005 m. gruodžio 6 d. įstatymo Nr. X-430 redakcija).

56Dėl sutarties pakeitimo

571. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį arba 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos (CK 6.223 straipsnio 3 dalis). Kasatorius nurodo, kad ieškovas neturi teisės reikalauti pakeisti sutartį, nes, pirma, nėra CK 6.223 straipsnio 2 dalyje pagrindo tokiam reikalavimui tenkinti ir, antra, ieškovas nesilaikė CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos būtinos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos – nesikreipė į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

582. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teismui pareiškė, kad ieškovas iki ieškinio pareiškimo dėl sutarties pakeitimo į jį nesikreipė, nors ieškovo atstovas teismui paaiškino, jog toks prašymas Uosto direkcijai buvo pareikštas. Iš šių aplinkybių galima konstatuoti formalų CK 6.223 straipsnio 3 dalies nuostatų nesilaikymą, tačiau sprendžiant šį klausimą aplinkybes būtina vertinti ne formaliai, bet iš esmės, atsižvelgiant į šalių santykių turinį. Ieškovas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, 2005 m. gegužės 9 d., raštu pateikė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pasiūlymą dėl taikaus civilinės bylos išsprendimo ir nuomos sutarties pakeitimo (T. 1, b. l. 165), Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. birželio 6 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą, kol šalys neteismine tvarka išspręs nuomos sutarties pakeitimo klausimą. 2006 m. kovo 27 d. teismo posėdyje ieškovas pateikė atsakovams taikos sutarties projektą, kuriame buvo nustatytas nuomos sutarties sąlygų pakeitimas (T. 2, b. l. 7). 2006 m. kovo 27 d. teismo posėdis buvo atidėtas. Šalims nepavyko susitarti dėl sutarties pakeitimo, dėl to byla buvo nagrinėjama toliau. Taigi šalys specialiai apsvarstė klausimą dėl sutarties pakeitimo, tačiau šalių susitarimu ginčijamos sutarties nepakeitė. Tai, kad šie veiksmai buvo atlikti jau prasidėjus nagrinėjamai civilinei bylai, savaime neleidžia konstatuoti CK 6.223 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir nepaneigia šios civilinės bylos proceso teisėtumo, nes įstatymo reikalavimas siekti išspręsti ginčą derybomis iš esmės buvo įgyvendintas, o ieškinio palikimas nenagrinėto, kai akivaizdu, kad šalims susitarti nepavyksta, prieštarautų tiek protingumo, tiek proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 7 straipsnis). Be to, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Iš pirmiau išdėstytų argumentų akivaizdu, kad kasatoriaus nurodytas CK 6.223 straipsnio 3 dalies pažeidimas neturėjo įtakos ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui.

593. Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl nuomos sutarties pakeitimo, nes nenustatė nė vienos iš CK 6.223 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų būtinų sąlygų sutarčiai pakeisti. Šis argumentas pripažintinas nepagrįstu, nes CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta sutarties pakeitimo sąlyga – kitos sutarties šalies esminis sutarties pažeidimas – gali būti aiškinama ne tik kaip sudarytos sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Sutarties pažeidimas gali būti padarytas ir sutarties sudarymo metu, be to, sutarties šalis nebūtinai turi iš karto šį pažeidimą įžvelgti. Ieškovo 2002 m. spalio 10 d. nuomos sutarties pažeidimu šiuo atveju pripažintina tai, kad ieškovas pagal sutarties sąlygas negali ekonomiškai racionaliai naudotis savo nuosavybe ir vykdyti ūkinę veiklą, atitinkančią uosto funkcinę paskirtį. Ieškovas, kurio nuomojamas žemės sklypas turi bendrą ribą su krantine Nr. 100 ir kuris turi teisę naudotis šia krantine, yra priverstas pirkti krovos paslaugas (jos, minėta, yra nustatytos ieškovo nuomos sutartyje) iš trečiųjų asmenų. Šios aplinkybės vertintinos kaip pakankamas pagrindas pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktą reikalauti sutartį atitinkamai pakeisti. Toks aiškinimas atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

60Dėl kitų proceso teisės normų taikymo

611. Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nepagrįstais ieškovo paaiškinimais dėl krovos darbų ir nurodydamas, kad atsakovas turi šiuos duomenis paneigti, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymą nustatančias taisykles (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Ieškovo (ar jo atstovo) paaiškinimai yra viena iš faktinių duomenų nustatymo priemonių (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu atsakovas ieškovo pateiktus duomenis neigtų (arba reikalautų pateikti juos patvirtinančius įrodymus), tai pateikti įrodymus būtų ieškovo, o ne atsakovo pareiga (CPK 178 straipsnis), tačiau nesant tarp šalių ginčo dėl pateiktų duomenų tikrumo, teismas turi teisę nustatyti atitinkamus faktus remdamasis vien tik šalies (ar jos atstovo) paaškinimais. Be to, pirmiau minėta, kad būtinumą ieškovui vykdyti krovos darbus patvirtina tiek jo sudaryta uosto žemės nuomos sutartis (Sutarties 8 punktas), tiek civilinės bylos Nr. 3-321/2004 duomenys.

622. Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo, pažeidė proceso teisės normas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atmestinas kaip nepagrįstas. Tiek CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte, tiek 327 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė grąžinti bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taigi apeliacinės instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė. Taip pat nebuvo pažeisti nei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis), nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes šios civilinės bylos, pradėtos 2004 m. gruodžio 6 d., dalis reikalavimų buvo išspręsta, o kita dalis – dėl atsakovų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia –grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl to, kad pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo iš esmės nenagrinėjo. Tokiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturėjo procesinės galimybės priimti kitokio sprendimo, todėl kasatoriaus nurodytų teisės normų pažeidimas nekonstatuotinas.

633. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius LKAB „Klaipėdos Smeltė“ neturi įgalinimų atstovauti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, todėl negali reikšti šio atsakovo teises ar teisėtus interesus ginančių argumentų. Atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prisidėjimas prie kasacinio skundo nėra įgalinimų atstovauti suteikimas. Iš Uosto direkcijos pareikšto prisidėjimo prie kasacinio skundo išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas patenkinti ieškinio reikalavimus dėl nuomos sutarties pakeitimo Uosto direkcijos teisių nepažeidžia, nes šis atsakovas savo nesutikimą su ieškovo reikalavimais argumentuoja tik laisvu paties ieškovo pasirinkimu, nurodydamas, kad ieškovas turi vykdyti jo paties prisiimtas sutarties sąlygas, bet nenurodo, kad pakeitus sutarties sąlygas būtų pažeistos jo teisės.

64Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutarties vykdymas buvo sustabdytas tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, taigi šiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai įsiteisėjus vykdymo sustabdymas baigiasi.

65Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

66Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

67Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ prašė: 1) pakeisti... 5. Ieškovas nurodė, kad 2002 m. spalio 10 d. jis su atsakovu VĮ Klaipėdos... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį... 8. 3448 kv. m ploto žemės sklypą, kuriame stovi ieškovui nuosavybės teise... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. 1. Panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB ,,Klaipėdos... 11. 2. Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų... 12. Teisėjų kolegija konstatavo, kad įstatyme nedraudžiama asmenims,... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai,... 14. Kasaciniu skundu atsakovas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ prašo Lietuvos... 15. 1. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino „krantinės“... 17. 3. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nė vienos iš būtinų sąlygų... 18. 4. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovo išsinuomoto... 19. 5. Teismas, nustatydamas, kad ieškovo žemės sklypas ribojasi su krantine Nr.... 20. 6. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš... 21. Atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pareiškė... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų... 23. 1. Apeliacinio teismo sprendimas pripažinti ieškovo teisę naudotis krantine... 24. 2. Kasatorius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nesirėmė galimu... 25. 3. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad teritorija tarp... 26. 4. Kasatoriaus teiginį, kad krantine įmanoma naudotis tik vienam subjektui,... 27. 5. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 28. 6. Kasatoriaus teiginys, kad krantinė yra tik riba tarp vandens telkinio ir... 29. 7. Kasatorius, remdamasis viešojo registro duomenimis, neatsižvelgia į tai,... 30. 8. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 31. 9. Civilinėje byloje Nr. 3-321/2004 nenustatyta šiai bylai prejudicinę... 32. 10. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 35. Ieškovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir atsakovas VĮ... 36. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 37. Kasaciniame skunde keliami teisės klausimai, susiję su Civilinio kodekso,... 38. Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teisinio statuso ir uosto žemės... 39. 1. Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui... 40. 2. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad... 41. 3. Pagal CK 6.545 straipsnio 2 dalies nuostatas atskiri Lietuvos Respublikos... 42. 4. Šalys, sudarydamos sutartis dėl uosto žemės nuomos, gali veikti laisvai... 43. 5. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal Klaipėdos... 44. Dėl krantinės sąvokos... 45. 1. Kasatorius teigia, kad krantinė yra riba tarp vandens ir uosto žemės,... 46. 2. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 10 punkte (2002... 47. 3. Pirmiau nurodytą teisės normų, įtvirtinančių krantinės sąvoką,... 48. 4. Krantinės sąvoką būtina išsiaiškinti siekiant nustatyti, ar ieškovo... 49. 5. Pažymėtina, kad pagal Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui... 50. 6. Kasatorius teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje... 51. Dėl ieškovo teisės naudotis krantine... 52. 1. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį... 53. 2. Atsakovas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ kasaciniame skunde nurodo, kad... 54. 3. Kasatorius nurodo, kad ieškovas buvo informuotas apie veiklos uoste... 55. 4. Tai, kas išdėstyta, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, kurio... 56. Dėl sutarties pakeitimo... 57. 1. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį vienos iš šalių reikalavimu sutartis... 58. 2. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu,... 59. 3. Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo... 60. Dėl kitų proceso teisės normų taikymo... 61. 1. Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas,... 62. 2. Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas,... 63. 3. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius LKAB... 64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 66. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 67. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...