Byla e2-885-230/2019
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties modifikavimo ir skolos pritesimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovams D. A., G. A. ir jų įgaliotam atstovui advokatui G. J., atsakovui A. Č. ir jo įgaliotai atstovei advokatei I. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A., G. A. ir D. A. ieškinį atsakovui A. Č. dėl pirkimo–pardavimo sutarties modifikavimo ir skolos pritesimo ir

Nustatė

2ieškovai A. A., G. A. ir D. A. ieškinyje teismo prašo: 1) modifikuoti ieškovo A. A. ir atsakovo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, pakeičiant jos 2.1. punktą, kuriuo buvo sutarta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka šios sutarties 1.1. punkte nurodytą turtą už bendrą 1 700 000 Lt kainą, kuriuos pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį, ir jį išdėstyti taip: ,,Pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka šios sutarties 1.1. punkte nurodytą turtą už bendrą trijų milijonų septynių šimtų tūkstančių (3 700 000) litų kainą, kurią pardavėjas įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip du (2) metus nuo šios sutarties sudarymo.“; 2) priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 579 240,03 Eur skolą už perleistą sodybą pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad G. A. ir D. A. 2003 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutartimi padovanojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą gyvenamąjį namą, garažą, esančius ( - ), ir žemės sklypą, esantį ( - ), savo sūnui A. A., kuris tuo metu buvo nepilnametis. Nepaisant to, kad minėtas ginčo turtas buvo padovanotas sūnui ir registruotas jo vardu, tačiau faktiškai jis visuomet išliko bendru šeimos turtu. Šiuo turtu rūpinosi ir visus sprendimus jo disponavimo klausimais priiminėjo G. A. ir D. A.. 2007 m. pabaigoje – 2008 m. pradžioje padidėjus nekilnojamojo turto kainoms, bendru šeimos sutarimu buvo nuspręsta ginčo turtą parduoti. Šiuo tikslu G. A. 2008 m. vasario mėn. ėmėsi organizuoti turto pardavimo procesus. Buvo paduoti skelbimai laikraštyje „Noriu“. Skirtingomis datomis paduotuose skelbimuose buvo nurodyta, kad ginčo turtas parduodamas už 4 600 000 Lt sumą, taip pat apie parduodamą sodybą papasakota pažįstamiems, kuriuos ar jų pažįstamus asmenis ginčo turtas galėtų dominti. Nurodyta kaina buvo pagrįsta tuo, kad ginčo turtas buvo ir yra neeilinis nekilnojamojo turto objektas išskirtinėje vietoje, kurių skaičius prie Kalvių ežero yra labai ribotas. Ginčo turtas buvo ir yra išskirtinis, sulaukęs žiniasklaidos dėmesio, įtrauktas net į Australijoje išleistą albumą, skirtą išskirtinei architektūrai šalto klimato šalyse. Norą pirkti ginčo turtą išreiškė G. A. ilgametis verslo partneris ir draugas A. Č.. G. A. ir A. Č. po derybų susitarė, kad ginčo turtas bus parduodamas už galutinę 3 700 000 Lt kainą. Kadangi G. A. ir A. Č. buvo ilgamečiai verslo partneriai ir draugai, jie susitarė, jog ginčo turtas pirkimo–pardavimo sutartyje bus nurodytas 1 700 000 Lt pardavimo kaina, kuri yra tariamai sumokėta sandorio sudarymo metu (nors taip faktiškai nebuvo). Likusi kainos dalis, sudaranti 2 000 000 Lt, turėjo būti sumokėta nekilnojamuoju turtu, perleidžiant G. A. nuosavybėn 0,20 ha dydžio žemės sklypą tuo metu A. Č. formuojamame 30 sklypų kvartale ( - ), arba grynaisiais pinigais per 2 metus nuo ginčo turto perleidimo dienos. Atsakovas dar neįforminus pirkimo–pardavimo pradėjo dalimis atsiskaitinėti su G. A.. Atsiskaitymai buvo atliekami tiek į paties G. A. banko sąskaitą, tiek ir į su juo susijusių asmenų banko sąskaitas (motinos, sugyventinės). Taip pat dalis turto kainos buvo sumokėta grynais pinigais. Pirkėjui dar pilnai nesumokėjus pirmosios turto kainos dalies (1 700 000 Lt), tarp A. A. ir A. Č. 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis bei sutartis dėl nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo nuosavybėn, kurių pagrindu įformintas turto pardavimas ir perdavimas pirkėjui. Nors sutartyje nurodyta, kad A. A. visą sutartyje nurodytą pinigų sumą gavo, tačiau aptariamo sandorio sudarymo dieną taip faktiškai nebuvo. Atsakovui išmokėjus pirmąją turto kainos dalį (1 700 000 Lt), atsirado problemos, dėl kurių atsakovas nutraukė 30 sklypų kvartalo formavimą ( - ). Todėl atsakovas, nebeturėdamas galimybės perleisti G. A. nuosavybėn 0,20 ha dydžio žemės sklypo formuotame sklypų kvartale, visą sutartą turto kainą, t. y. 3 700 000 Lt, turėjo sumokėti piniginėmis lėšomis. Laikui bėgant ilgamečių verslo partnerių santykiai pašlijo, jie pradėjo nesutarti, kadangi atsakovas, nebeturėdamas galimybės perleisti G. A. nuosavybėn minėto 0,20 ha dydžio žemės sklypo savo formuotame sklypų kvartale, delsė išmokėti likusią turto kainos dalį. Atsakovas liko skolingas ieškovams už ginčo turtą 2 000 000 Lt sumą. Ieškovai niekada neketino parduoti ginčo turto už 1 700 000 Lt kainą, tarp šalių buvo susitarimas dėl 3 700 000 Lt dydžio kainos, kuri šalių susitarimu nebuvo tinkamai įforminta pirkimo–pardavimo sutartyje. Dėl šios priežasties pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos modifikuotinos, nurodant tikrąjį šalių susitarimo turinį. Ieškovai savo pareigą perduoti ginčo turtą įvykdė, atsakovas jį priėmė, tačiau savo pareigos sumokėti sutartą kainą neįvykdė. Dėl to modifikavus pirkimo–pardavimo sutartį ir joje įtvirtinus tikrąjį šalių susitarimo turinį, ieškovams iš atsakovo priteistina 579 240,03 Eur (2 000 000 Lt) skola už parduotą turtą.

3Atsakovas A. Č. atsiliepimu į ieškovų ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovai, pareiškę ieškinį dėl sutartinio santykio modifikavimo, nesilaikė privalomos ikiteisminės tvarkos, todėl ieškovų ieškinys apskritai negali būti nagrinėjamas teisme. CK 6.223 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Ieškovai neįrodė, kad A. A., kaip ginčo turto pardavėjas bei modifikuotinos sutarties šalis, kreipėsi į antrąją sutarties šalį, t. y. atsakovą, ir siūlė keisti turto pardavimo sutarties sąlygas. Sutarties pagrindu atsakovo įgytas turtas šios sutarties sudarymo metu asmeninės nuosavybės teise priklausė ne sutuoktiniams G. A. ir D. A. (kurie apskritai nuo 2004 metų yra išsiskyrę) ar vienam iš jų, bet pilnamečiam A. A., o aplinkybė, jog ginčo turtas tariamai buvo šeimos turtu, niekur ir niekada nebuvo išviešinta, todėl šiuo argumentu ieškovai prieš atsakovą apskritai negali remtis. G. A. ir/ar D. A. turėtų teisę reikšti ieškinį dėl turto pardavimo sutarties modifikavimo tik tuo atveju, jeigu ieškinio pateikimo teismui metu būtų įrodę, kad jie buvo tikrosiomis pardavimo sutarties šalimis, o taip pat, jog pardavimo sutarties sudarymo metu buvo išlaikę turto nuosavybės teises, bei kad ieškinio tenkinimu būtų apgintos, be kita ko, ir kiekvieno iš jų asmeninės teisės bei teisėti interesai. Ieškovams G. A. ir/ar D. A. nepagrindus bei neįrodžius to, kad turto pardavimo sutartis asmeniškai lietė kiekvieno iš jų teises bei teisėtus interesus bei nenurodžius, kokios jų pažeistos asmeninės teisės būtų apgintos tenkinus ieškinį, ieškovų bendrai pareikšto ieškinio priėmimo teisme metu nebuvo jokio teisinio pagrindo laikyti, kad šie asmenys turi procesinį teisinį suinteresuotumą teisme reikšti reikalavimus dėl turto pardavimo sutarties, kurios šalimis net nebuvo, modifikavimo. Sutarties sudarymo dieną parduodamas turtas buvo perduotas naujajam savininkui – A. Č., o A. Č. pardavėjui A. A. yra tinkamai sumokėjęs turto kainą, nurodytą notarine forma sudarytoje turto pardavimo sutartyje. Šie faktai suponuoja išvadą, kad iš sutarties kylančios prievolės yra visiškai įvykdytos, todėl pasibaigusios sutarties nuostatos negali būti modifikuojamos. Tarp atsakovo ir A. A. ar kitų ieškovų niekada nebuvo susitarimo parduoti ir pirkti turtą už 3 700 000 Lt sumą. Šalių sutarta kaina buvo tiksliai ir teisingai atspindėta pardavimo sutartyje, jokių papildomų susitarimų dėl turto kainos dalies prie šios sutarties A. Č. niekada nėra sudaręs. Nors ieškovai tvirtina, kad nuo pat pradžių turtas buvo pardavinėjamas už ženkliai didesnę kainą, nei nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau ieškovų į bylą pateikti skelbimai iš skelbimų leidinio „Noriu“ neįrodo, jog turtas buvo vertas daugiau, nei kad A. Č. sutartimi buvo įsipareigojęs už ją mokėti. Remiantis nekilnojamojo turto ekspertų pateiktomis išvadomis ginčo turto rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 1 d. galėjo siekti apie 105 993,80 Eur sumą, o 2018 m. kovo 21 d. siekė 153 559,97 Eur sumą. Atsakovas sutiko ginčo turtą nupirkti už kur kas didesnę nei rinkos kainą (t. y. už 1,7 mln. Lt sumą), kadangi sklypas buvo įsiterpęs į A. Č. nuo 2004 m. priklausantį 3,1928 ha ploto žemės sklypą.

4Ieškovai A. A., G. A. ir D. A. dublike nesutinka su atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad tiek ieškovas A. A., tiek ieškovas G. A., veikdami bendrais šeimos interesais, įvairiomis formomis kreipėsi į atsakovą ir siūlė modifikuoti ginčo sutarties sąlygas. Bylos medžiagoje yra duomenų, kurie patvirtina, kad su atsakovu buvo bendraujama teikiant pasiūlymus dėl ginčo sutarties sąlygų modifikavimo. Tačiau atsakovas neketina bendru šalių sutarimu, nesikišant teismui, modifikuoti ginčo sutarties sąlygų nustatant tikrąją parduotos sodybos kainą ir susitarti dėl likusios kainos dalies sumokėjimo. Ieškovai G. A. ir D. A. sutinka, kad jie nėra prašomos modifikuoti pirkimo–pardavimo sutarties šalys, tačiau tiek reikalavimas modifikuoti šią sutartį, tiek iš modifikavimo kylantis reikalavimas priteisti piniginę sumą yra susiję su visų ieškovų pažeidžiamomis teisėmis. Nors de jure ginčo dalyku esanti sutartis ir ja perleistas turtas buvo registruotas ieškovo A. A. vardu, tačiau de facto jis visada išliko bendru šeimos turtu, kuriuo rūpinosi ir sprendimus jo disponavimo klausimais priiminėjo ieškovai G. A. ir D. A.. Sudarant ginčo dalyku esančią pirkimo–pardavimo sutartį šalys sutarė, kad prievolė sumokėti sodybos kainą bus įvykdyta ne de jure sodybos savininkui ieškovui A. A., o ieškovams G. A. ar D. A.. Pagal CK 6.191 straipsnio 1 dalį, kai sutartį sudaręs asmuo sutinka ir reikalauja, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai prievolė įvykdymo reikalauja kreditorius. Dėl šių priežasčių, ieškinį dėl sutarties modifikavimo ir su modifikavimu susijusios sumos priteisimo turi teisę reikšti tiek sutartį sudaręs asmuo, tiek tretieji asmenys, kuriems ji turi būti įvykdyta. Šiuo atveju nemodifikavus ginčo sutarties, ieškovai G. A. ir D. A. negali gauti visos sutartos kainos už parduotą sodybą. Tokiu būdu pažeidžiamos jų teisės, kurių gynimo siekia ieškovai G. A. ir D. A.. Priešingai nei nurodo atsakovas, ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nėra pilnai įvykdyta ir pasibaigusi, kadangi šioje sutartyje nebuvo atskleisti tikrieji šalių ketinimai ir valia dėl parduodamo turto kainos, o likusi faktiškai sutartos kainos dalis yra nesumokėta iki šiol. Atsakovas suabsoliutina sodybos pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtintą turinį siekdamas nuslėpti tikruosius šalių ketinimus, kuriuos ieškovai siekia atskleisti ir įtvirtinti modifikuojant sutartį.

5Atsakovas A. Č. triplike prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas šiuo atveju turi pagrindą taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte arba 293 straipsnio 1 dalyje numatytas neteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymo teisines pasekmes (t. y. ieškinio palikimą nenagrinėtu arba bylos nutraukimą). G. A. ir D. A. nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo šioje byloje bei neįrodė, kokia jiems priklausanti teisė buvo pažeista ir koks jų turimas bei įstatymo saugomas interesas turėtų būti teismo ginamas. Ieškovai G. A. ir D. A. ieškinyje net neprašo juos pripažinti ginčo turto pardavėjais ir apsiriboja procesiniu reikalavimu priteisti jiems pinigų sumas. Tačiau net ir tenkinus ieškinio reikalavimą modifikuoti pardavimo sutartį, minėti asmenys, nebūdami aptariamos sutarties dalyviais (pardavėjais), neįgytų teisių gauti papildomos turto kainos dalies. Ieškovų teiginiai apie tai, kad tarp atsakovo ir ieškovų egzistavo kitas, nei notarine turto pardavimo sutartimi išreikštas, susitarimas dėl turto pardavimo ir pirkimo sąlygų, nepagrįsti. Ieškovai savo tariamai pažeistas teises ėmėsi ginti praėjus beveik 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos. Visą šį sutarties galiojimo laikotarpį nei vienas iš ieškovų nereiškė absoliučiai jokių pretenzijų dėl to, kad sudaryta sutartis neatitinka ieškovų valios. Tarp atsakovo ir A. A. susiklostę civiliniai turto pirkimo–pardavimo santykiai yra pasibaigę, kadangi abi susitariančiosios šalys viena kitai įvykdė sutartines prievoles.

6Ieškovas G. A. prašo ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad 2008 m. nekilnojamojo turto kainos buvo pasiekusios piką, šeima nutarė parduoti sodybą, todėl padavė skelbimą į laikraštį ir apie tai pasakė kaimynams, pažįstamiems. N. J. susidomėjo, sutiko pirkti už 3,7 mln. Lt, nors ieškovai prašė 4,2 mln. Lt. A. Č. taip pat susidomėjo sodyba ir sutiko ją pirkti už 1,7 mln. Lt, kartu sutikdamas ieškovui perleisti sklypą ( - ), kur tuo metu vykdė nekilnojamojo turto projektą. Atsakovas pirmą 65 000 Lt pavedimą atliko jo motinai, vėliau 35 000 Lt pervedė jam, nurodydamas, kad tai sąskaitos papildymas. Kadangi ieškovas tuo metu gyveno kartu su J. B., o ji turėjo butą Vilniuje, kuris buvo įkeistas, su ja sutarė, kad šį butą išpirks pardavus sodybą, todėl atsakovas pervedė jai 150 000 Lt užstato padengimui, vėliau už sodybą mokėjo grynais pinigais. Atsakovas 1,7 mln. Lt sumokėjo per 1,5 m., baigė mokėti 2009 m. lapkričio–gruodžio mėn. Buvo sutaręs su atsakovu, kad sklypas ( - ) bus perleistas per 2 metus, vėliau sutiko pratęsti dar 2 metams arba atsakovas turėjo atiduoti pinigais. Tik 2015 m. A. Č. galutinai pasakė, kad tokio susitarimo nepasirašė ir pinigų neatiduos. Derybas vykdė savo vardu, su atsakovu derėjosi tik jis, nes sodybą laikė savo turtu, o sūnui turtą perrašė dėl tuo metu vykdomo ikiteisminio tyrimo, sodybą laikė šeimos turtu, kadangi ją statė kartu su sutuoktine. Sandorio sudarymo metu dalyvavo pas notarę. Savininkais buvo jis ir buvusi žmona, o sūnus tik fiktyvus savininkas, kuris derybose nedalyvavo. Nors parduotas žemės sklypas buvo 25 a, tačiau faktiškai jis buvo įgijęs didesnį 1,72 ha žemės sklypą, juo faktiškai naudojosi, tik nebuvo sudaręs sutarties. Parduodant sklypą buvo teniso kortai, sporto aikštelės, kurie priklausė kaimynams bendrai, tačiau jų nuosavybė atrodo nebuvo įforminta, bet visi galėjo tuo naudotis. Pripažino, kad 25 a sklypas buvo įsiterpęs į A. Č. žemės sklypą.

7Ieškovas A. A. paaiškino, kad sutinka su ieškiniu. Nors tėvai sodybą padovanojo jam, sodyba buvo bendras šeimos turtas. Tėvas susitarė dėl sodybos pardavimo, jam apie tai pasakė ir jis nuvažiavo pasirašyti sutarties. Vėliau iškilus problemoms, atsakovas sakė, kad tai jo ir jo tėvo reikalas. Jis pats sodybą laikė tėvų turtu, nes ji buvo įgyta už jų pinigus ir kaip savininkas į tai nepretenduoja. Sudarant sandorį pas notarę buvo jis, jo tėvas, atsakovas ir notarė, jis pasirašė, bet pinigų negavo, sudarant sandorį nebuvo atsiskaitinėjama, sutarties pasirašymas truko vos kelias minutes. Sporto aikštelės buvo pastatytos draugų bendruomenės, tačiau kieno žemėje jos buvo, nežino, bet ieškovai naudojosi didesne nei 25 a žemės sklypo dalimi. Iš tėvo žinojo, kad bus sklypas ( - ), kuriame statys namus. Gautus 1,7 mln. Lt jis yra deklaravęs, kaip nurodė tėvas.

8Ieškovė D. A. prašo ieškinį patenkinti, pritaria raštu išdėstytiems argumentams ir paaiškino, kad nusprendę parduoti sodybą davė skelbimą į laikraštį, visus sutarties sudarymo reikalaus tvarkė G. A., kuris ir susitarė su A. Č.. Ji tuose susitarimuose nedalyvavo, bet informacija jai buvo perduodama. Ji žinojo, kad sodyba bus perkama už 3,7 mln. Lt, nes tuo metu buvo aukštos nekilojamojo turto kainos, buvo pervedami pinigai, taip pat žinojo, kad buvo atsiradęs pirkėjas. Sutartis buvo pasirašyta už 1,7 mln. Lt kainą, už likusius 2 mln. Lt A. Č. pažadėjo žemės sklypą prie marių, ji ten buvo nuvažiavusi kelis kartus, rinkosi sklypą, o kai buvo nutraukta sutartis dėl sklypų, A. Č. pažadėjo sumokėti 2 mln. Lt. Santuoką su G. A. nutraukė 2004 m., tačiau sodyba toliau naudojosi ir su buvusiu sutuoktiniu nuolat bendravo, bet kaip faktinė šeima negyveno. Nors sutuoktiniai 2003 m. sodybą padovanojo sūnui, bet šis turtas liko jų, nes juo rūpinosi, sutiko, kad visais klausimais rūpintųsi buvęs sutuoktinis. Dalyvavo kartu su sutuoktiniu, kai A. Č. perdavė 140 000 Lt grynaisiais už sodybą. Kaimynai bendromis jėgomis prie sodybos buvo įrengę sporto aikšteles, kurios buvo skirtos bendram naudojimui. Kadangi G. A. santykiai su A. Č. buvo geri, jie buvo verslo partneriai, todėl skolos ilgą laiką nereikalavo, nes A. Č. žadėjo grąžinti, tačiau dabar ji pretenduoja į pinigus, tik nežino, kaip juos dalinsis. Nors turtas ir buvo padovanotas sūnui, tačiau jis liko jos ir G. A. nuosavybė.

9Ieškovų atstovas adv. G. J. prašo ieškinį patenkinti, nurodo, kad nieko negali paaiškinti dėl faktinių aplinkybių, tačiau ieškovų duoti paaiškinimai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Mano, kad didesnę sandorio kainą patvirtina kiti teismų sprendimai, liudytojų parodymai, ieškovų paaiškinimai, skelbimas, ieškovų gautas žemės sklypo planas. Sandorio vertė skiriasi nuo nurodytos vertinimo ataskaitoje, kadangi objektas neeilinis (architektūrinis išskirtinumas, geografinė padėtis ir pan.), o vertinimui taikytas lyginamasis metodas to neatspindi, nes palyginimui tinkamų objektų nėra. Nors teisine prasme savininkas yra A. A., tačiau tai šeimos turtas ne įstatymo apibrėžta prasme, bet paprasčiausiai taip apibūdinamo turto prasme. Kadangi A. A. pripažįsta savo tėvų reikalavimus, todėl tai sudaro jiems pagrindą ginti savo teises. Kad buvo susitarta dėl kito sklypo perleidimo, patvirtina ieškovų paaiškinimai, liudytojų parodymai. Mano, kad byloje surinkti įrodymai turi būti vertinami, remiantis tikėtinumo principu, nes ieškovai neturi galimybės pateikti neginčijamų įrodymų, o nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad ieškinys yra pagrįstas. Kituose teismų sprendimuose yra nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, ką teigia ieškovai ir ką patvirtina liudytojų parodymai. Ieškovai nuosekliai tvirtina, kad sandorio suma buvo sumokėta ne notarinėje kontoroje ir ne grynaisiais pinigais, ko faktiškai fiziškai notarinėje kontoroje buvo neįmanoma padaryti. Išnagrinėtose bylose buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad A. Č. atliko mokėjimus iki sandorio sudarymo, nors jie priteisti iš ieškovų, tačiau teismas prioritetą suteikė notarinei sutarčiai, kuri tuo metu nebuvo ginčijama, todėl ieškovai dabar ir siekia įrodyti, kad sutartis neatitinka tikrosios šalių valios. Kadangi kyla abejonės dėl pinigų sumokėjimo notarinėje kontoroje, todėl atsakovo paaiškinimai vertintini kritiškai, o ieškovų parodymai yra nuoseklūs, sandorio kainą netiesiogiai patvirtina ir liudytojų parodymai. 1,7 mln. Lt sumokėta ne vien A. A., bet ir su sandoriu nesusijusiems asmenims (motinai, faktinei sutuoktinei).

10Atsakovas A. Č. prašo ieškinį atmesti, paaiškino, kad dėl sodybos pirkimo su G. A. tarėsi kelis kartus ir priėjo prie galutinio susitarimo, kurį ir įrašė į pirkimo–pardavimo sutartį. Už sodybą jis permokėjo, kadangi norėjo išpirkti į jo sklypą įsiterpusią ieškovo žemės sklypo dalį. Buvo sumokėta 1,7 mln. Lt, jokio kito susitarimo dėl kito sklypo perdavimo ir kokių nors papildomų įsipareigojimų nebuvo, apie jokį kitą buvusį pirkėją jis nieko nežino. Tuo metu buvo pionierių stovyklos projektas, kurio ½ dalis priklausė S., planavo išdalinti sklypais, architektas K. pristatė projekto viziją, todėl ieškovas galėjo ten gauti planelį. 2016 m. apie balandžio mėn. iš G. A. gavo pasiūlymą atsisakyti pirmumo teisės pirkti „Klaipėdos šaldytuvų terminalo“ akcijas, kadangi ieškovas planavo jas parduoti su nusikalstamu pasauliu susijusiam D.. Atsakovas tam paprieštaravo, vėliau negavo jokio pasiūlymo dėl akcijų pardavimo ir tuomet prasidėjo konfliktai. Mano, kad G. A. yra įsiskolinęs D., kuriam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo ir sukčiavimo. Patvirtino, kad kaimynų pastangomis buvo įrengtas sporto kompleksiukas Č. žemės sklype. Atsakovas sutartimi pirko apie 25 a žemės sklypą ir 120 kv. m medinį namą, tikroji šio turto kaina 1,7 mln. Lt. A. A. pripažino, kad pinigus gavo, buvo atsiskaityta notarinėje kontoroje prieš pasirašant sutartį, kadangi atsiskaityta stambiomis kupiūromis, todėl joms suskaičiuoti užteko 5 min. laiko.

11Atsakovo atstovė adv. I. U. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino kad D. A. ir G. A. neturi teisinio suinteresuotumo dėl reiškiamų reikalavimų, kadangi nėra nei sutarties, nei įstatymo, kurių pagrindu jie galėtų reikalauti skolos. A. A. vienintelis teisėtas savininkas, o tai, kad jam padėjo tėvas, nesukuria teisių į sodybą ir jos pardavimo kainą. Vien šeiminiai saitai tokios teisės nesukuria ir ginčo turtas nebuvo šeimos turtu, sutuoktiniai tuo metu kartu negyveno, o A. A. jau buvo pilnametis, todėl nebebuvo šeimos nariu. Notarinėje sutartyje nurodytas turto savininku tik A. A., o ieškovai neprašo modifikuoti šių sąlygų ir jų neginčija. Ieškovai taip pat nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, kadangi pranešimas dėl sutarties modifikavimo buvo siųstas atsakovui į neveikiančios įmonės elektroninį paštą. Ginčas dėl sodybos kainos atsirado tik kilus akcininkų ginčui, kai „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ pareikalavo iš G. A. paskolos grąžinimo ir toje byloje ieškovų pozicija dėl mokėjimo už sodybą buvo atmesta. Taip pat mano, kad sutartis negali būti modifikuota, nes ji jau įvykdyta, kadangi kaina sumokėta sandorio sudarymo metu, padarant įrašą apie tai. Jokie įrodymai, išskyrus ieškovų paaiškinimus, nepatvirtina, kad sodybos kaina buvo 3,7 mln. Lt. A. Č. už sodybą sumokėjo didesnę kainą, nei sodyba yra įvertinta, vien todėl, kad perkamos sodybos sklypas buvo įsiterpęs į jo turėtą sklypą, dėl ko jis ir siekė jį išsipirkti. Mano, kad abejotina, jog skelbimai laikraštyje yra būtent dėl ginčo sodybos, nes nurodytas 1,72 ha plotas, o skelbime nurodyta kaina neatitiko tuomet egzistavusių rinkos kainų. Ieškovų pozicija dėl neva atliktų mokėjimų už sodybą kitose bylose buvo paneigta, todėl mano, kad ieškovai pareikštu ieškiniu tik siekia proceso atnaujinimo išnagrinėtose bylose, o nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, kad šie mokėjimai buvo už sodybą. Ieškovai teigdami, kad pinigai buvo sumokėti ne taip, kaip nurodyta sutartyje, patys nenurodo, kaip buvo sumokėta, o jų nurodoma pozicija kitose bylose buvo atmesta. Ieškovai taip pat nenurodo ir priežasčių, kodėl susitarimas dėl 2 mln. Lt sumokėjimo buvo nuslėptas, be to, šių pinigų nereikalavo 10 metų.

12Ieškinys netenkinamas.

13Nustatyta, kad ieškovai G. A. ir D. A. yra buvę sutuoktiniai, kurių ištuoka įregistruota ( - ) (e. b. t. 1, b. l. 55). Prieš nutraukiant santuoką sutuoktiniai G. A. ir D. A. 2003 m. rugsėjo 4 d. notarine tvarka sudarė dovanojimo sutartį, kuria padovanojo nepilnamečiam sūnui A. A. 2501 kv. m žemės sklypą su pastatais (112,70 kv. m ploto gyvenamuoju namu, garažu), esančius ( - ) (e. b. t. 1, b. l. 67-72). 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovo (pardavėjo) A. A. ir atsakovo (pirkėjo) A. Č., kuria ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko 2501 kv. m žemės sklypą su visais šiame žemės sklype esančiais pastatais (112,70 kv. m ploto gyvenamuoju namu, garažu), esančiais ( - ) už bendrą 1 700 000 Lt kainą, kuriuos pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį (e. b. t. 1, b. l. 44-50). Sutartį pasirašė šalys, A. A. padarė įrašą, kad „Visus pinigus gavau“, sutartis patvirtinta notarės B. G.. Tą pačią dieną pasirašyta sutartis dėl nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo nuosavybėn (e. b. t. 1, b. l. 51-52). Nekilnojamojo turto (poilsio sodybos) rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akte (ekspertas J. U.) nustatyta, kad nurodyto žemės sklypo ir jame esančių statinių rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 1 d. galėjo būti 105 993,80 Eur, tame skaičiuje žemės sklypo – 5 054,07 Eur, gyvenamojo namo – 93 291,63 Eur, garažo – 7 648,10 Eur (e. b. t. 2, b. l. 21-38). Kitame Nekilnojamojo turto (poilsio sodybos) rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akte (ekspertas J. U.) nustatyta, kad nurodyto žemės sklypo ir jame esančių statinių rinkos vertė apžiūros dieną – 2018 m. kovo 21 d. yra 153 599,97 Eur, tame skaičiuje žemės sklypo –12 438,60 Eur, gyvenamojo namo – 124 527,98 Eur, garažo –16 593,39 Eur (e. b. t. 2, b. l.70-79).

14Tarp šalių jau yra išnagrinėti kiti teisminiai ginčai, kuriose šalys yra nurodžiusios aplinkybes dėl atsiskaitymo už parduotą sodybą, taip pat kitas atsakovo A. Č. mokėjimo ieškovui G. A. ir su juo susijusiems asmenims (motinai A. A., sugyventinei J. B.) aplinkybes. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1195-962/20018 buvo atmestas ieškovo A. Č. ieškinys atsakovams G. A., A. A. dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų (17 377,20 Eur (60 000 Lt) iš G. A. ir 18 825,30 Eur (65 000 Lt) iš A. A.) priteisimo, teismui padarius labiau tikėtiną išvadą, kad A. Č. atlikti mokėjimai šiems asmenims buvo atsiskaitymas už pirktą sodybą (e. b. t. 1, b. l. 35-43). Tačiau šis Kauno apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1744-260/2018 ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo A. Č. ieškinys patenkintas, priteisiant jam ieškinyje nurodytas sumas (e. b. t. 2, b. l. 167-179). Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Č. mokėjimo pavedimai, atlikti atsakovams, buvo atsiskaitymas su atsakovu už nupirktą nekilnojamąjį turtą – sodybą, prieštarauja aplinkybei apie atsiskaitymą už perkamą sodybą su trečiuoju asmeniu A. A., ką patvirtina didesnę įrodomąją galią turintis notarine tvarka patvirtintas dokumentas, kuris nėra pripažintas negaliojančiu. Be to, Kauno apygardos teismas sprendime nurodė, kad atsakovams tvirtinant, jog sodybos kaina buvo mokama eilei su atsakovu G. A. susijusių fizinių ir juridinių asmenų, tačiau nepateikus konkrečių duomenų (sodybos kainos mokėjimo suvestinės), nepateikus išsamių duomenų, kada ir kam sumokėta už sodybą, pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo pripažinti, jog tikėtinai įrodyta, kad ieškovas už sodybą sumokėjo ne pardavėjui trečiajam asmeniui A. A.. Kadangi ieškovas G. A. ir atsakovas A. Č. yra UAB „Kauno šaldytuvų terminalas“ akcininkai (e. b. t. 1, b. l. 53-54), nagrinėjamai bylai reikšminga ir kita Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1434-153/2017, kurioje buvo priimtas sprendimas pagal ieškovės UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinį atsakovui G. A., dalyvaujant trečiajam asmeniui A. Č., dėl 149 442,56 Eur skolos priteisimo ir sprendimu šis ieškinys patenkintas (e. b. t. 2, b. l. 158-166). Šioje byloje G. A. teigė, kad A. Č., organizuodamas 145 000 Eur sumos pervedimą, tokiu būdu dengė asmeninę skolą atsakovui G. A. už parduotą sodybą, tačiau teismas, remdamasis notaro patvirtinta 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta nekilnojamojo turto (sodybos) pirkimo–pardavimo sutartimi, sprendė, kad ieškovė (UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“) neturėjo pareigos pagal šią sutartį sumokėti atsakovui, todėl atmetė G. A. argumentus dėl A. Č. įsiskolinimo padengimo ieškovės (UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“) lėšomis, kaip neįrodytą. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė tarp jos ir G. A. susiklosčiusius paskolinius santykius. Kauno apygardos tesimo 2017 m. birželio 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-313-2018 (e. b. t. 2, b. l. 150-158). Apeliacinės instancijos teismas laikė neįtikinama ir neįrodyta G. A. versiją, kad jam iš ieškovės (UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“) sąskaitos pervesta suma buvo pervesta vykdant didžiausio ieškovės akcininko A. Č. prievolę sumokėti G. A. likusią kainos dalį (2 mln. Lt) už sodybą. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties šalys buvo susitarę dėl didesnės sodybos pardavimo kainos, nei nurodyta pačioje sutartyje, atsakovas nepateikė, o atsakovo pateiktą sklypų kvartalo, esančio ( - ), vertino kaip neįrodantį, jog atsakovui buvo pasiūlyta išsirinkti žemės sklypą šiame kvartale, ir tai nepripažino kaip dalies kainos mokėjimą už pirkimo–paravimo sutartimi įsigytą sodybą, be to, nurodė, kad atsakovas nepagrindė, kokie motyvai lėmė tai, kad tikroji kaina šioje sutartyje nebuvo nurodyta, o pati pirkimo–pardavimo sutartis tai paneigia.

15Ieškovai pareikštu reikalavimu prašo modifikuoti pirkimo–pardavimo sutartį kainos dalyje, o atsakovas su ieškiniu nesutinka trimis pagrindais: 1) ieškovai nesilaikė ikiteisminės tvarkos, 2) ieškovai G. A. ir D. A. neturi reikalavimo teisės, 3) nėra sąlygų sutarčiai modifikuoti.

16Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

17Atsakovas teigia, kad ieškovai, pareiškę ieškinį dėl sutartinio santykio modifikavimo, nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

18Ieškinio reikalavimas, kuriuo ieškovai siekia modifikuoti ieškovo A. A. ir atsakovo A. Č. sudarytos sodybos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą dėl kainos, grindžiama CK 6.223 straipsnyje įtvirtinta galimybe pakeisti sutartį (ne tik šalių susitarimu, bet ir vienos iš šalių reikalavimu teismo sprendimu). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-18/2011).

19Nustačius, kad kitai šaliai nebuvo pateiktas pasiūlymas keisti sutartį, būtų galima konstatuoti formalų CK 6.223 straipsnio 3 dalies nuostatų nesilaikymą, tačiau sprendžiant šį klausimą aplinkybes būtina vertinti ne formaliai, bet iš esmės, atsižvelgiant į šalių santykių turinį. Nors atsakovas teigia, kad nėra gavęs pasiūlymo keisti sutartį (e. b. t. 1, b. l. 121-122), nes jis buvo siųstas į neveikiančios įmonės neveikiantį elektroninį paštą (e. b. t. 2, b. l. 17-20), tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovai faktiškai vykdė įstatyme numatytą pareigą teikti pasiūlymą dėl sutarties pakeitimo, o bylos nagrinėjimo eiga patvirtina, kad šalys dėl sutarties sąlygų pakeitimo nesusitarė nei iki bylos iškėlimo, nei iškėlus bylą. Tai, kad šie veiksmai buvo atlikti jau prasidėjus nagrinėjamai civilinei bylai, savaime neleidžia konstatuoti CK 6.223 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir nepaneigia šios civilinės bylos proceso teisėtumo, nes įstatymo reikalavimas siekti išspręsti ginčą derybomis iš esmės buvo įgyvendintas, o ieškinio palikimas nenagrinėto, kai akivaizdu, kad šalims susitarti nepavyksta, prieštarautų tiek protingumo, tiek proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-265/2007).

20Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, išnagrinėjus ieškovų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties, kuria ieškovo A. A. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi nebuvo laikytasi CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, jau yra konstatuota, kad byloje nėra poreikio, kad būtų laikomasi atskiros ikiteisminės tvarkos. Lietuvos apeliaciniam teismui perdavus nagrinėti bylą iš naujo, kitokių argumentų ir įrodymų dėl ikiteisminės ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarkos pažeidimo nebuvo pateikta, todėl nėra jokio pagrindo persvarstyti Lietuvos apeliacinio teismo jau nustatytas bei įvertintas aplinkybes. Dėl šių argumentų byloje spręstina dėl ginčo esmės.

21Dėl ieškovų G. A. ir D. A. reikalavimo teisės.

22Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje, be kita ko, pasisakyta ir dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties dalies, kuria buvo nutraukta bylos dalis pagal ieškovų D. A. ir G. A. reikalavimą atsakovui A. Č. dėl sutarties modifikavimo ir skolos priteisimo, kadangi šie ieškovai neturi procesinio subjektiškumo, nes prašoma modifikuoti sutartis su atsakovu A. Č. buvo sudaryta tik vieno A. A., kuris ir buvo ginčo turto savininkas. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs ir šią Kauno apygardos teismo nutarties dalį, nurodė, kad neištyrus visų įrodymų apie buvusį šalių susitarimą ir jų neįvertinus, nėra galimybės iš anksto nuspręsti, kad G. A. ir D. A. akivaizdžiai neturi reikalavimo teisės į ginčo dalyką. Kadangi ieškinyje yra nurodytos aplinkybės, jog atsakovas pagal žodinį susitarimą įsipareigojo perleisti G. A. nuosavybės teisę į naujai suformuotą žemės sklypą, kurio vertė lygi turto kainai, bet to nepadarė, todėl turėtų būti vertinamos susitarimo dėl tokio atsiskaitymo aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, dėl ieškovų G. A. ir D. A. reikalavimų pagrįstumo (tuo pačiu ir dėl teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimus) pasisakytina, teismui nustatant, ar yra įrodytos ieškovų nurodomos aplinkybės, kurios būtų pagrindu modifikuoti ginčo sutartį ieškovų nurodytu būdu.

23Dėl sutarties kainos modifikavimo.

24Kaip jau nurodyta, ieškovai A. A., G. A. ir D. A. ieškinyje prašo modifikuoti ieškovo A. A. ir atsakovo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, pakeičiant jos 2.1. punktą, kuriuo buvo sutarta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka šios sutarties 1.1. punkte nurodytą turtą už bendrą 1 700 000 Lt kainą, kuriuos pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį, ir jį išdėstyti taip: ,,Pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka šios sutarties 1.1. punkte nurodytą turtą už bendrą trijų milijonų septynių šimtų tūkstančių (3 700 000) litų kainą, kurią pardavėjas įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip du (2) metus nuo šios sutarties sudarymo.“

25Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Kadangi vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, kaip pirma minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi šioje normoje pateikiamas sąrašas atvejų, nors ir nebaigtinis, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009, 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014).

26Sutarties sąlyga dėl kainos nėra nuginčyta, pripažinti, kad ji prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), pagrindo nenustatyta, sutarties sąlygos – jos kainos keitimas nenumatytas ir sutartyje ar įstatyme. Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta sutarties pakeitimo sąlyga – kitos sutarties šalies esminis sutarties pažeidimas – gali būti aiškinama ne tik kaip sudarytos sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Sutarties pažeidimas gali būti padarytas ir sutarties sudarymo metu, be to, sutarties šalis nebūtinai turi iš karto šį pažeidimą įžvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-265/2007). Todėl atsižvelgiant į tai, kad šalis siejo daugialypiai santykiai, susiję su įvairiais ir net kitais pagrindais kilusiais atsiskaitymo santykiais, tame tarpe ir su atsiskaitymo pagal ginčo sutartį santykiais, ką patvirtina anksčiau išnagrinėtos bylos, tokios aplinkybės vertintinos kaip pakankamas pagrindas reikalauti sutartį atitinkamai pakeisti pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Toks aiškinimas atitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas pasisakyti dėl ieškovų reikalavimo modifikuoti ginčo sutarties sąlygą dėl sandorio kainos.

27Ieškovai nurodo tokias faktines susitarimo dėl sandorio kainos aplinkybes: 1) nors sodyba buvo padovanota sūnui A. A. ir registruota jo vardu, ji faktiškai išliko šeimos turtu ir šiuo turtu rūpinosi bei visus sprendimus jo disponavimo klausimais priiminėjo A. A. tėvai – G. A. ir D. A.; 2) G. A. 2008 m. ėmėsi organizuoti sodybos pardavimo procesus; 3) G. A. pažįstamas R. J. apie sodybą papasakojo savo pažįstamam N. J., kuris išreiškė norą pirkti už 3,7 mln. Lt, tačiau jam nebuvo parduota, kadangi ją pirkti išreiškė norą ilgametis verslo partneris ir draugas – atsakovas A. Č.; 4) G. A. ir A. Č. po derybų susitarė, kad sodyba bus parduodama už galutinę 3 700 000 Lt kainą, tačiau sodybos kaina pirkimo–pardavimo sutartyje bus nurodyta 1 700 000 Lt, o likusi kainos dalis (2 000 000 Lt) turėjo būti sumokėta nekilnojamuoju turtu, perleidžiant G. A. nuosavybėn 0,20 ha dydžio žemės sklypą A. Č. formuojamame sklypų kvartale ( - ), arba grynaisiais pinigais per 2 metus nuo sodybos perleidimo dienos; 5) atsiskaitymai buvo atliekami į G. A. banko sąskaitą ir į su juo susijusių asmenų banko sąskaitas (motinos, sugyventinės), dalis buvo sumokėta grynaisiais pinigais, o sandorio sudarymo dieną jokie pinigai nebuvo mokami; 6) A. Č. nutraukus sklypų kvartalo formavimą ( - ), atsakovas turėjo sumokėti 2 000 000 Lt piniginėmis lėšomis, tačiau pašlijus tarpusavio santykiams jų nesumokėjo.

28Akivaizdu, kad esminę ieškovų nurodomų aplinkybių reikšmę turi aplinkybės, susijusios su šalių susitarimu dėl parduotos sodybos kainos. Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CPK 6.313 straipsnio 1 dalis), nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Kadangi ginčo sutartis buvo sudaryta dėl nekilnojamojo turto pardavimo, todėl jai taikytini nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai nustatyti reikalavimai. CK 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, o formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.393 straipsnio 2 dalis). CK 1.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji reikalavimų dėl sandorio formos taisyklė, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad susitarimas dėl nekilnojamojo turto kainos turi būti įtvirtintas pirkimo–pardavimo sutartyje ir turi būti patvirtintas notarine tvarka. Todėl ginčo sutartyje įtvirtintas šalių susitarimas, kad sodybos kaina – 1 700 000 Lt, kuris buvo patvirtintas notarine tvarka, kaip oficialus rašytinis įrodymas, turi aukštesnę įrodomąją reikšmę, ir aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

29Ieškovai, siekdami modifikuoti šalių susitarimą dėl sodybos kainos, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų konstatuoti buvus susitarimą dėl kitokios sodybos kainos. Įrodinėdami kitokią sandorio kainą, ieškovai remiasi skelbimais laikraštyje „Noriu“, kuriuose 2008 m. vasario mėn. buvo paskelbta apie sodybos ( - ) prie Kalvių ežero pardavimą, nurodant kainą 4 600 000 Lt (e. b. t. 1, b. l. 12-14), tačiau iš šių skelbimų negalima tiesiogiai nustatyti, kad skelbime minima sodyba buvo būtent ginčo sodyba, kadangi ginčo sodyba buvo parduota su 2501 kv. m (25 a) žemės sklypu, o skelbime minimas net 1,72 ha žemės sklypas. Be to, skelbime nurodyta pardavėjo pageidaujama kaina negali patvirtinti šalių pasiekto realaus susitarimo dėl sodybos kainos. Liudytojo V. K. parodymai, kuriais šis liudytojas tvirtino žinojęs apie ieškovo G. A. duotą į laikraštį tokio pobūdžio skelbimą, taip pat tiesiogiai nepatvirtina, jog skelbimai buvo paduoti būtent dėl ginčo turto. Šiam liudytojui tik buvo žinoma, kad ieškovas kreipėsi į jo buvusį bendradarbį – ieškovo pusbrolį R. dėl skelbimo į laikraštį padavimo, kaip teigė liudytojas, dėl brangaus 1 mln. JAV dolerių vertės objekto pardavimo, tačiau pats liudytojas tiesiogiai šio skelbimo netvarkė ir dėl pačio objekto ir jo kainos tikrumo bei realumo nieko negalėjo patvirtinti.

30Ieškovai, teigdami, kad tarp šalių buvo susitarta dėl didesnės 3,7 mln. Lt sodybos kainos, kartu bando įrodyti ir kitą didesnę sandorio kainą patvirtinantį šalių susitarimą, kad likusi kainos dalis (2 mln. Lt) turėjo būti ieškovams sumokėta nekilnojamuoju turtu, t. y. A. Č. perleidžiant G. A. nuosavybėn 0,20 ha dydžio žemės sklypą A. Č. formuojamame sklypų kvartale ( - ), arba grynaisiais pinigais per 2 metus nuo sodybos perleidimo dienos. Vien tai, kad ieškovai turi savo žinioje kvartalo suskirstymo atskirais žemės sklypais planą (e. b. t. 1, b. l. 12), kurį pateikė į bylą, jokiu būdu nepatvirtina susitarimo dėl atsiskaitymo už parduotą sodybą perduodant nuosavybėn kitą žemės sklypą aplinkybių. Pažymėtina, kad tokio susitarimo nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai, išskyrus ieškovų paaiškinimus. Nei ieškovų pateiktame žemės sklypo plane, nei kur nors kitur nėra jokių nuorodų apie tai, kad tarp šalių buvo susitarta dėl būtent tokio atsiskaitymo už parduotą sodybą būdo.

31Kadangi liudytojų parodymai nėra pakankami ir tinkami tokiai svarbiai, kaip šalių susitarimo dėl nekilnojamojo turto objekto pardavimo kainos, aplinkybei nustatyti, todėl atmestini liudytojo R. J. parodymai, kuris tvirtino pasiūlęs ieškovų sodybą savo pažįstamui N., kuris ją ketino pirkti už 3,7 mln. Lt, ir jam parodė sodybą. Pažymėtina, kad liudytojas tvirtino, jog tokią kainą nustatė ieškovas, kai pastarasis teigė, kad tokią kainą pasiūlė pats pirkėjas. Tokie liudytojo parodymai, kai nėra apklaustas asmuo, kuris neva ketino pirkti siūlomą sodybą už tam tikrą kainą, o tokią sandorio kainą tvirtina tik tiesiogiai šiuose susitarimuose nedalyvavęs asmuo, aplinkybes žinojęs iš kito asmens žodžių, negali turėti esminės reikšmės. Ieškovams nepateikus jokių tiesioginių įrodymų apie neva egzistavusį susitarimą dėl kitokios sandorio kainos, būtų neteisinga ir nesąžininga remtis tokio liudytojo parodymais. Analogiškai vertintini ir šio liudytojo parodymai apie tai, jog jis tarėsi dėl sodybos pardavimo ir su atsakovu A. Č. už tą pačią sumą, nes tai neigia pats atsakovas.

32Nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovų pozicija, kad jų paaiškinimai neva turi didesnę įrodomąją reikšmę, nei atsakovo paaiškinimai, kadangi jie, ieškovų nuomone, yra nuoseklūs ir vienodi tiek nagrinėjamoje, tiek išnagrinėtose bylose, kai atsakovo paaiškinimai dėl atsiskaitymo pagal sandorį notarinėje kontoroje kelia dideles abejones, nes atsiskaityti grynaisiais pinigais 1,7 mln. Lt sumai notarinėje kontoroje per keletą minučių tiesiog neįmanoma. Tarp šalių nėra ginčo, jog už parduotą sodybą sutartyje nurodyta 1,7 mln. Lt suma buvo sumokėta, tik skiriasi šalių paaiškinimai dėl šios sumos sumokėjimo aplinkybių. Ieškovai teigia, kad buvo atsiskaityta atsakovui A. Č. pervedant dalį piniginių lėšų iki sandorio sudarymo ieškovui ir su juo susijusiems asmenims (ieškovo G. A. motinai, sugyventinei) ir dalį sumokant jam grynaisiais pinigais, o atsakovo teigimu, atsiskaityta buvo grynaisiais pinigais notarinėje kontoroje iki sandorio patvirtinimo, ką patvirtina įrašas notarinėje sutartyje. Pažymėtina, kad šalių atsiskaitymo aplinkybės (tiek pagal ginčo sandorį, tiek kitais pagrindais) nėra tiesioginis nagrinėjamos bylos dalykas, jos buvo anksčiau išnagrinėtų bylų nagrinėjimo dalykas ir, kaip jau nurodyta, išnagrinėtose bylose buvo atmesta ieškovo versija, jog ieškovų nurodytos atsiskaitymo aplinkybės, kurios nurodomas ir dabar, buvo atsiskaitymas pagal ginčo sandorį už sodybą. Ieškovai šioje nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie pagrįstų jų nurodytą versiją. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kilo abejonių dėl anksčiau teismų nustatytos ir grindžiamos notarine tvarka patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi (joje padarytu įrašu) atsiskaitymo aplinkybės, jog buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais iki sandorio patvirtinimo. Be to, net ir kilus abejonėms dėl pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto atsiskaitymo būdo, nesant kitokių įrodymų apie šalių susitarimą dėl kitokios sutarties kainos, tokios abejonės nebūtų pakankamas pagrindas nustatyti, kad šalys buvo susitarę dėl didesnės 3,7 mln. Lt pardavimo kainos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir patys ieškovai, pripažindami, jog sutartyje įtvirtinta 1,7 mln. Lt kaina yra sumokėta, patys nuosekliai ir aiškiai nenurodo, kaipgi buvo sumokėta visa ši suma, o jų nurodyti atsakovo mokėjimai, kaip neva mokėjimai už sodybą, kitose išnagrinėtose bylose buvo pripažinti atsakovo A. Č. arba UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ mokėjimais kitu pagrindu.

33Ieškovai, tvirtindami, kad ginčo sutartyje buvo nurodyta ne visa šalių sutarta pardavimo kaina, nenurodo ir jokių motyvų, dėl ko taip buvo padaryta ir kas trukdė šalims įrašyti į sutarties sąlygas šalių sutartą kainą, be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovai savo teisių dėl itin didelės 2 mln. Lt sumos priteisimo negynė daugiau kaip 10 metų, kas leidžia pagrįstai abejoti jų reiškiamų reikalavimų pagrįstumu.

34Pažymėtina, kad atsakovo pateikti aktai, kuriais buvo nustatyta ginčo turto rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 1 d., t. y. ginčo sandorio sudarymo metu – 105 993,80 Eur ir dabartiniu metu – 153 599,97 Eur, taip pat paneigia ieškovų įrodinėjamas aplinkybes, kad sodybos vertė pardavimo metu buvo 3,7 mln. Lt. Ir nors sodyba paties atsakovo buvo nupirkta didesne nei nustatyta rinkos vertė kaina (1,7 mln. Lt kaina), ieškovų tvirtinimas, kad sodybos kaina buvo dar 2 mln. Lt didesnė, laikytina visiškai nepagrįsta, o atsakovas paaiškino, kad padidintą kainą ieškovui sumokėjo tik todėl, kad ginčo sklypas buvo įsiterpęs į jo jau turėtą sklypą, dėl ko jis ir sutiko sumokėti daugiau.

35Apibendrinant, išanalizavus ieškovų pateiktus įrodymus dėl šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties modifikavimo kainos dalyje, spręstina, kad ieškovai net tikėtinai neįrodė šalių susitarimo dėl didesnės sandorio kainos ir kainos dalies sumokėjimo būdo, perleidžiant ieškovui kitą žemės sklypą, todėl nėra jokio pagrindo modifikuoti šalių sudarytą ir notarine tvarka patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį.

36Kadangi ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog pagal žodinį susitarimą atsakovas ir ieškovas G. A. buvo susitarę dėl didesnės sodybos pardavimo kainos ir atsakovas įsipareigojo perleisti G. A. nuosavybės teisę į naujai suformuotą žemės sklypą, kurio vertė lygi turto kainai, nėra įrodytos, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovas G. A. tokių susitarimų pagrindu turi pagrindą reikšti reikalavimą dėl nesumokėtos kainos dalies priteisimo. Be to, tiek ieškovas G. A., tiek D. A. nėra ginčo sutarties, kurios sąlygas prašoma modifikuoti, šalimis, jie sutarties sudarymo metu nebuvo parduoto turto savininkai (sodybos savininkas buvo jų tuomet jau pilnametis sūnus A. A.), todėl jie neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl sutarties modifikavimo. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Ieškovai tik teigdami, kad ginčo turtas jiems priklausė faktiškai, kaip šeimos turtas, savo nuosavybės teisių ir jų atsiradimo pagrindo nepatvirtino tinkamais įrodymais. Patys ieškovai neneigia, kad ginčo turtas neturėjo teisinio šeimos turto statuso, o faktiniai šeimos ryšiai, ieškovams G. A. ir D. A. net neginčijant sutarčių sąlygų dėl pardavėjo, neteikia jiems pagrindo laikyti save sutarties šalimi, galinčia inicijuoti ginčą dėl sutarties sąlygų modifikavimo.

37Ieškovai teigia, kad G. A. ir D. A. turi teisę reikšti ieškinio reikalavimus tuo pagrindu, kad jų sūnus A. A. sutinka, jog sandorio kaina būtų sumokėta tėvams ir tai grindžia CK 6.191 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Vienas sutarčių teisės principų yra sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, kurios esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Kaip sutarties uždarumo principo išimtis vertinamas teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnyje 1 dalis, kt.) ir kiti įstatyme nustatyti atvejai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Nagrinėjamo ginčo atveju pirkimo–pardavimo sutartyje nėra įtvirtinta nurodyta išlyga, t. y. sąlyga, kad ieškovai A. A. ir D. A. turėtų teisę gauti visą ar kokią nors pardavimo kainos dalį, todėl negali sukurti kokių nors prievolių atsakovui ją sumokėti ne sutarties šaliai.

38Įvertinus nurodytas aplinkybes ir argumentus, spręstina, kad G. A. ir D. A. neturi teisės reikšti byloje ginčo dalyku esančių reikalavimų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, jų reikalavimai atmestini, o ne byla jų atžvilgiu nutrauktina.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų.

40Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

41Atsakovas A. Č. prašo priteisti solidariai iš ieškovų G. A., A. A. ir D. A. 4 310,64 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

42Iš atsakovo pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos matyti, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro – prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu parengimas (272,25 Eur), atsiliepimo į ieškinį rengimas (726 Eur), prašymo dėl civilinės bylos nutraukimo parengimas (45,38 Eur), atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl bylos nutraukimo rengimas (612,56 Eur), prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti parengimas (45,38 Eur), pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje (363 Eur), atsiliepimo į ieškinį pildymas (249,56 Eur), tripliko rengimas (907,50 Eur), pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas 2019 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje (544,50 Eur), pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas 2019 m. birželio 5 d. teismo posėdyje (544,50 Eur).

43Už atsiliepimo į ieškinį (975,56 Eur), tripliko (907,50 Eur) ir prašymų (dėl civilinės bylos nutraukimo, termino pratęsimo) (90,76 Eur) parengimą prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.2., 8.3. ir 8.16. punktuose numatytų dydžių (2,5 x 970,3) (1,5 x 970,3) (0,4 x 895,2) (0,4 x 926,7), todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovų.

44Už pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. birželio 5 d. teismo posėdžiuose prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.19. punkte numatyto dydžio (0,1 x 4 val. x 926,7) (0,1 x 6 val. x 970,3), todėl taip pat laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovų.

45Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą dėl išankstinės privalomos ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymo, o 2018 m. rugsėjo 26 d. dėl bylos nutraukimo procesinio subjektiškumo neturinčių ieškovų atžvilgiu. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovo A. A. ieškinį dėl 2008 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties modifikavimo ir skolos priteisimo atsakovui A. Č. paliko nenagrinėtą, o civilinės bylos dalį pagal ieškovų D. A. ir G. A. ieškinį atsakovui A. Č. dėl 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutarties modifikavimo ir skolos priteisimo nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo sprendimu atsakovo argumentai dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu taip pat atmesti kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas ginčą šioje dalyje pralaimėjo, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos už prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu (272,25 Eur) ir atsiliepimo į atskirąjį skundą (612,56 Eur) parengimą, atsakovui iš ieškovų nepriteistinos.

46Taigi ieškinį atmetus, atsakovui A. Č. iš ieškovų G. A., A. A. ir D. A. iš viso priteistinos 3 425,83 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

47Atsakovas A. Č. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų solidariai, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2013, 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012, 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnis). CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai iš ieškovų netenkinamas, o bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis.

48Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

49Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

Nutarė

50ieškinį atmesti.

51Priteisti atsakovui A. Č. (asmens kodas ( - ) iš ieškovų G. A. (asmens kodas ( - ) A. A. (asmens kodas ( - ) ir D. A. (asmens kodas ( - ) po 1 141,94 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir 94 euro centus) bylinėjimosi išlaidas.

52Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia... 2. ieškovai A. A., G. A. ir D. A. ieškinyje teismo prašo: 1) modifikuoti... 3. Atsakovas A. Č. atsiliepimu į ieškovų ieškinį prašo jį atmesti ir... 4. Ieškovai A. A., G. A. ir D. A. dublike nesutinka su atsiliepime į ieškinį... 5. Atsakovas A. Č. triplike prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi... 6. Ieškovas G. A. prašo ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad 2008 m.... 7. Ieškovas A. A. paaiškino, kad sutinka su ieškiniu. Nors tėvai sodybą... 8. Ieškovė D. A. prašo ieškinį patenkinti, pritaria raštu išdėstytiems... 9. Ieškovų atstovas adv. G. J. prašo ieškinį patenkinti, nurodo, kad nieko... 10. Atsakovas A. Č. prašo ieškinį atmesti, paaiškino, kad dėl sodybos pirkimo... 11. Atsakovo atstovė adv. I. U. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino kad D. A.... 12. Ieškinys netenkinamas.... 13. Nustatyta, kad ieškovai G. A. ir D. A. yra buvę sutuoktiniai, kurių ištuoka... 14. Tarp šalių jau yra išnagrinėti kiti teisminiai ginčai, kuriose šalys yra... 15. Ieškovai pareikštu reikalavimu prašo modifikuoti pirkimo–pardavimo... 16. Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.... 17. Atsakovas teigia, kad ieškovai, pareiškę ieškinį dėl sutartinio santykio... 18. Ieškinio reikalavimas, kuriuo ieškovai siekia modifikuoti ieškovo A. A. ir... 19. Nustačius, kad kitai šaliai nebuvo pateiktas pasiūlymas keisti sutartį,... 20. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje... 21. Dėl ieškovų G. A. ir D. A. reikalavimo teisės.... 22. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje, be kita ko,... 23. Dėl sutarties kainos modifikavimo.... 24. Kaip jau nurodyta, ieškovai A. A., G. A. ir D. A. ieškinyje prašo... 25. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir... 26. Sutarties sąlyga dėl kainos nėra nuginčyta, pripažinti, kad ji... 27. Ieškovai nurodo tokias faktines susitarimo dėl sandorio kainos aplinkybes: 1)... 28. Akivaizdu, kad esminę ieškovų nurodomų aplinkybių reikšmę turi... 29. Ieškovai, siekdami modifikuoti šalių susitarimą dėl sodybos kainos,... 30. Ieškovai, teigdami, kad tarp šalių buvo susitarta dėl didesnės 3,7 mln. Lt... 31. Kadangi liudytojų parodymai nėra pakankami ir tinkami tokiai svarbiai, kaip... 32. Nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovų pozicija, kad jų paaiškinimai neva... 33. Ieškovai, tvirtindami, kad ginčo sutartyje buvo nurodyta ne visa šalių... 34. Pažymėtina, kad atsakovo pateikti aktai, kuriais buvo nustatyta ginčo turto... 35. Apibendrinant, išanalizavus ieškovų pateiktus įrodymus dėl šalių... 36. Kadangi ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog pagal žodinį susitarimą... 37. Ieškovai teigia, kad G. A. ir D. A. turi teisę reikšti ieškinio... 38. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir argumentus, spręstina, kad G. A. ir D. A.... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 41. Atsakovas A. Č. prašo priteisti solidariai iš ieškovų G. A., A. A. ir D.... 42. Iš atsakovo pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos matyti, kad... 43. Už atsiliepimo į ieškinį (975,56 Eur), tripliko (907,50 Eur) ir prašymų... 44. Už pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. gegužės 20... 45. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 18 d.... 46. Taigi ieškinį atmetus, atsakovui A. Č. iš ieškovų G. A., A. A. ir D. A.... 47. Atsakovas A. Č. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų... 48. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos... 49. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270... 50. ieškinį atmesti.... 51. Priteisti atsakovui A. Č. (asmens kodas ( - ) iš ieškovų G. A. (asmens... 52. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...