Byla 2-1316-381/2015
Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Litauen Bygg“ bankroto pripažinimo tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Litauen Bygg“ bankroto administratorės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-449-280/2015, kuria atmestas nurodyto pareiškėjo prašymas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Litauen Bygg“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ieškinį, iškėlė bankroto bylą UAB ,,Litauen Bygg“, bankroto administratore paskyrė R. A.. Teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtino VMI prie FM 161 031,48 Lt (46 637,94 Eur) dydžio finansinį reikalavimą, nusprendė taikyti supaprastintą bankroto procesą ir pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Minėta nutartimi Panevėžio apygardos teismas UAB „Litauen Bygg“ direktoriui P. A. už teismo nutartyje nurodyto įpareigojimo perduoti teismo paskirtai bankroto administratorei UAB „Litauen Bygg“ dokumentus ir turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai nevykdymą, skyrė piniginę baudą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo vykdymo.

42015 m. vasario 24 d. Panevėžio apygardos teisme gautas BUAB ,,Litauen Bygg“ bankroto administratorės prašymas pripažinti UAB „Litauen Bygg“ bankrotą tyčiniu. Prašyme nurodyta, kad įmonės vadovas savo veiksmais (neveikimu) tyčia, nuosekliai ir kryptingai įmonę vedė prie bankroto. Tai patvirtina Panevėžio apskrities VMI atliktų mokestinių tyrimų, patikrinimų metu nustatyti įstatymų pažeidimai, mokesčių nepriemokos, taikytos administracinio poveikio priemonės. Be to, bendrovės direktorius P. A. laikotarpyje nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2012 m. vasario 15 d. iš banko sąskaitos grynais pinigais išsiėmė 390501,17 Lt, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų panaudojimą (išskyrus 2 kasos pajamų orderių kvitus 17847 Lt sumai). Taip pat buvo vengiama vykdyti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartyje nurodytą įpareigojimą perduoti bankroto administratorei visus įmonės dokumentus bei turtą, tikėtinai taip norint nuslėpti tikrąją įmonės padėtį. Šie faktai (direktoriaus veiksmai) turi būti vertinami kaip atitinkantys ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus tyčinio bankroto požymius, nes įmonės direktorius, atlikdamas nurodytus veiksmus, tikėtinai iššvaistė turtą, kuris galėjo būti naudojamas skoloms padengti, veikė nesąžiningai ir neprotingai.

5Buvęs BUAB ,,Litauen Bygg“ direktorius P. A. atsiliepime į prašymą dėl UAB „Litauen Bygg“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismo prašė pareiškėjo prašymą atmesti ir sustabdyti civilinės bylos Nr. B2-449-280/2015 nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Biržų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-314-434/2015. Nurodė, kad norint pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, reikalinga įrodyti tyčinius įmonės vadovo veiksmus, kuriais buvo siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, taip pat nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, nei teigia bankroto administratorė, mokestinių ir buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimai neįrodo kryptingo įmonės vedimo prie bankroto. Bankroto administratoriaus nurodyta 390507,17 Lt suma, kurią įmonės direktorius išėmė iš kasos, negalėjo būti ir nėra iššvaistyta, nes buvo panaudota obuolių supirkimui 2011 metų rudenį. Tuo metu įmonė dar neturėjo įsiskolinimo vieninteliam kreditoriui – VMI.

6VMI prie FM atsiliepime į prašymą teismo prašė bankroto administratoriaus 2015 m. vasario 20 d. prašymą dėl BUAB „Litauen Bygg“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti. Nurodė, kad atlikto įmonės mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovėje nebuvo tvarkos, kuri užtikrintų buhalterinių apskaitos dokumentų ir registrų saugojimą ir saugumą, dalis apskaitos dokumentų nebuvo išsaugota, nebuvo pagrindžiamos gaunamos pajamos ir patiriamos išlaidos, P. A. negalėjo pateikti juridinę reikšmę turinčių dokumentų, kurie pagrįstų grynųjų pinigų išėmimą iš kasos ir jų panaudojimą, dėl to buvo padaryta išvada dėl grynųjų pinigų panaudojimo asmeniniams poreikiams. Šie požymiai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 5 punkte įtvirtintą pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė bankroto administratoriaus prašymą dėl BUAB „Litauen Bygg“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

9Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų išvadai, kad UAB „Litauen Bygg“ bankrotas yra tyčinis, nes nenustatyta, kad bendrovės vadovas P. A., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, tuo pačiu atlikdamas kasininko funkcijas, laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. vasario 9 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą tikslu privesti bendrovę prie bankroto. Nors bendrovės direktoriaus elgesys vertintinas kaip nepatyrimas ir asmeninės naudos siekimas, tačiau negalima tvirtinti, kad jo veikimas buvo nukreiptas į dirbtinį bendrovės sužlugdymą, nes išgryninta suma ne vienu metu, nedidelėmis sumomis (po 2000 Lt, 4000 Lt). Nustačius neteisėtus veiksmus, bet tinkamai neįrodžius tyčios, negalima daryti išvados, grindžiamos tik prielaidomis. Skola VMI ir patvirtinti kreditoriniai reikalavimai išaugo tik formaliu įstatyminiu pagrindu, nes dėl nusikalstamai netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ūkinės komercinės bendrovės veiklos nustatyti nebegalima.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu LUAB ,,Litauen Bygg“ bankroto administratorė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti LUAB „Litauen Bygg“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Dėl to, kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Nagrinėjamu atveju ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymiai yra įrodyti Biržų apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-17-857/2013), kuriuo LUAB ,,Litauen Bygg“ direktorius P. A. pripažintas kaltu už teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos aplaidų tvarkymą, įstatymų nustatytą laiką neišsaugotos buhalterinės apskaitos dokumentų (BK 223 straipsnio 1 dalis).
  2. Bendrovės vadovas nesielgė rūpestingai, atidžiai, nesiėmė visų tinkamų priemonių, kad būtų išsaugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, taip pat ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nepagrindė apskaitos dokumentais, nepateikė įrodymų dėl ūkinių operacijų pagrįstumo, nors ne kartą buvo raginamas tai padaryti.
  3. Bendrovės vadovas laiku, įstatymų nustatyta tvarka neteikė deklaracijų VMI, o toks elgesys atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindą. VMI prie FM patvirtinto finansinio reikalavimo dalį (10809,92 Eur (37324,48 Lt)) sudaro PVM mokesčio nepriemoka, kurios nepavyko išieškoti, antstolei 2013 m. liepos 11 d. grąžinus vykdomąjį dokumentą kartu su išieškojimo negalimumo aktu.
  1. P. A. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė net po Biržų apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo skirti 5000 Lt baudą už administracinius pažeidimus, numatytus ATPK 506 straipsnio 1 dalyje (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas), nors žinojo, kad įmonė nuo 2012 m. vasario 5 d. faktiškai nebevykdė veiklos.
  2. P. A. nepagrįstai ilgai vengė vykdyti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartyje nurodytą įpareigojimą perduoti bankroto administratorei visus UAB „Litauen Bygg“ dokumentus bei turtą, taip tikėtinai norėdamas nuslėpti tikrą įmonės padėtį.
  3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog įmonės privedimą prie bankroto paneigia aplinkybė, jog P. A. 390501,17 Lt dydžio sumą grynino ne vienu metu, nedidelėmis sumomis (2000 Lt, 4000 Lt). Pažymima, kad banko kortele vienu metu būdavo galima išsiimti tik tokio dydžio sumas. Tuo tarpu pagal AB DNB banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, vienos dienos išgryninta pinigų suma siekdavo net 5213,16 Eur (18000 Lt).
  4. Teismas atmetė prašymus dėl įrodymų, svarbių bylos nagrinėjimui, ištyrimo, nevertino pažymos, gautos iš UAB „Naradava“, kurioje patvirtinama, kad laikotarpyje nuo 2010 metų iki 2011 metų obuoliai UAB „Litauen Bygg“ parduoti nebuvo, tinkamai neįvertino, jog UAB „Litauen Bygg“ veikloje nebuvo įmonių veiklai būdingų veiksmų – darbuotojų (išskyrus direktorių), bendrovė nesinaudojo jokiomis ryšių priemonėmis, nebuvo kanceliarinių sąnaudų, nesinaudojo kompiuteriu. Tai lemia, kad UAB „Litauen Bygg“ tikslas buvo ne vystyti įmonės veiklą, o apgaulės būdu gauti pajamų, nevykdyti mokestinių prievolių.

12VMI prie FM atsiliepime į atskirąjį skundą prašo bankroto administratorės 2015 m. gegužės 18 d. atskirąjį skundą tenkinti. VMI prie FM nurodyti argumentai iš esmės sutampa su VMI prie FM atsiliepime į administratorės prašymą išdėstytais motyvais, todėl teismas jų nekartoja. Papildomai VMI prie FM atskirajame skunde pabrėžė, kad P. A., kaip įmonės vadovas, pažeidė įstatymines pareigas veikti išimtinai tik įmonės interesais ir veikti atidžiai bei rūpestingai, nes žinodamas apie sunkią bendrovės padėtį (aplaidžiai tvarkoma apskaita, paimami pinigai iš kasos, dengiama tik dalis deklaruotų mokesčių), nedėjo jokių pastangų išsaugoti įmonės turtą, iš kurio kreditoriai galėtų bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus, laiku neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“.

13Buvęs UAB „Litauen Bygg“ vadovas P. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o bankroto administratorė nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Pabrėžiama, kad tik tyčinių įmonės vadovo veiksmų, kuriais siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, nustatymas galėtų nulemti teismo sprendimą pripažinti bankrotą tyčiniu, o apeliantė neįrodė, jog šioje bankroto byloje realiai egzistuoja tyčinio bankroto sąlygos, tyčinis įmonės privedimas prie bankroto. Taip pat nurodo, kad apeliantė nesilaikė CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes nenurodė atskirojo skundo pagrindo, todėl parašyti atsiliepimą į tokį atskirąjį skundą praktiškai neįmanoma.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas tenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

17Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta LUAB „Litauen Bygg“ (toliau – atsakovas) bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta.

18CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta nuostata, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų nagrinėjimo procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

19ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Taigi, esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1128/2014). Pagal formuojamą teismų praktiką, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Eccua“ v. UAB „Sanvalda“, bylos Nr. 3K-3-252/2014).

20Bankroto administratorė prašyme (taip pat ir atskirajame skunde) atsakovo bankrotą prašė pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės vadovo netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu) bei netinkamai (aplaidžiai) tvarkyta buhalterine apskaita.

21Panevėžio apygardos teismas atsisakė tenkinti bankroto administratoriaus prašymą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės dėl to, kad atsakovo vadovo veiksmuose nenustatė tyčios, t. y. teismas nenustatė, kad P. A. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą tikslu privesti bendrovę prie bankroto, nors ir nurodė, kad tokius veiksmus jis atliko tiek dėl nepatyrimo, tiek siekdamas sau asmeninės naudos. Taip pat, teismo manymu, negalima tvirtinti, kad toks vadovo veikimas buvo nukreiptas į dirbtinį bendrovės sužlugdymą, nes išgryninta suma ne vienu metu, nedidelėmis sumomis (po 2000, 4000 Lt). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada neatitinka paties teismo nustatytų aplinkybių bei byloje esančių duomenų.

22Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikalinga požymių (aplinkybių) visuma, leidžianti daryti pagrįstą išvadą, kad įmonės vadovo veiksmai privedė įmonę prie bankroto, t. y. įstatymas nereikalauja, kad būtų įrodyta įmonės vadovo tyčia, kaip kaltės forma. Įmonės tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas sąmoningai nevykdė įstatymo nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl to įmonė galėjo tapti nemokia, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekė. Tik byloje nustatytų aplinkybių (įmonės vadovo veiksmų ar neveikimo, priimtų sprendimų, sudarytų sandorių ir kt.) visuma suteikia pagrindą spręsti dėl įmonės vadovo kryptingo bei sąmoningo įmonės vedimo prie bankroto, t. y. byloje reikia turėti tiek duomenų, kurių visuma leistų spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymio (-ų) egzistavimą konkrečioje situacijoje, suteikiančių pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pabrėžiama, kad tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, tačiau reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitas aplinkybes, nulėmusias įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-597/2013).

23Sprendžiant dėl įmonės vadovo, kaip valdymo organo, veiksmų tinkamumo, reikšminga kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis c. b. Nr. Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis c. b. Nr. 2-217-381/2015).

24Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. A., būdamas atsakovo direktorius ir akcininkas, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Pirma, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. spalio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/92 dėl UAB „Litauen Bygg“ ūkinės finansinės veiklos (toliau – specialisto išvada) (baudžiamosios bylos Nr. 1-17-857/2013 t. 2, b. l. 5-19) nustatyta, kad UAB „Litauen Bygg“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, keliamus buhalterinei apskaitai, t. y. įstatymo 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 4 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį. Taip pat nustatyta, kad bendrovėje nebuvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ II skyriaus reikalavimais, Taisyklių 3 ir 4 dalyje nustatytais nurodymais, susijusiais su pinigų priėmimu ir paėmimu iš kasos. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad UAB „Litauen Bygg“ nepateikus (neišsaugojus) ir neatkūrus 2011 m. obuolių įsigijimą iš gyventojų bei 2011-2012 m. gautas iš Norvegijos pajamas į bendrovės banko sąskaitą pagrindžiančių apskaitos dokumentų, tyrimo metu buvo sutrukdyta nustatyti bendrovės įsipareigojimus, turtą ir nuosavą kapitalą. Nustatyta, kad įmonė nesudarė ir tyrimui nepateikė finansinės atskaitomybės už 2011 metus, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnio nurodymus, 2011 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje buvo deklaruoti neteisingi duomenys ir pateikti Panevėžio VMI apie faktiškai gautas pajamas, finansinius rezultatus, neteisingai apskaičiuotas ir deklaruotas 2011 metų pelnas. Bendrovėje pažeista 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta pelno mokesčio apskaičiavimo tvarka. Antra, Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu P. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir nubaustas 5850 Lt bauda.

25Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstu laiko bankroto administratorės atskirojo skundo argumentą, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymiai yra įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas atitinka ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, nes, kaip teisingai nurodyta atskirajame skunde, nurodytos ir įrodymais pagrįstos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bendrovės vadovas nesielgė rūpestingai, atidžiai, nesiėmė visų tinkamų priemonių, kad būtų išsaugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys).

26Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, atsakovo direktoriui buvo nustatyta pareiga ne vėliau kaip per 5 dienas nuo nutarties įmonei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorei perduoti visą bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Už šio įsipareigojimo nevykdymą P. A. teismas skyrė baudą. Bankroto administratorė atskirajame skunde nurodo, kad tik po šių veiksmų, atsakovo direktorius 2015 m. sausio 29 d. perdavė dvi bylas pavienių buhalterinės apskaitos dokumentų, taip pat nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai sudarytą įmonės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; debitorių ir kreditorių sąrašas pateiktas nebuvo; joks materialus turtas bankroto administratorei neperduotas. Bankroto administratorė įmonės direktoriaus ilgą delsimą vykdyti teismo nurodymą dėl dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratorei, laiko vienu iš požymių, leidžiančių įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį. Tačiau priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių įmonės dokumentų neperdavimas gali būti tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis c. b. Nr. 2-217-381/2015). Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, t. y., kad įmonės direktorius P. A. Biržų apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos aplaidų tvarkymą, o proceso metu savo kaltę pripažino, darytina pagrįsta išvada, kad dokumentų ir turto neperdavimas nagrinėjamu atveju laikytinas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis.

27Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į byloje esančius duomenis, iš kurių matyti, kad Panevėžio VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė atliko UAB „Litauen Bygg“ mokestinį tyrimą (b. l. 44-47). Atlikto mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė į savo buhalterinę apskaitą įtraukė įtariamai suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, mokestiniam tyrimui atlikti nepateikė reikalingų dokumentų (dėl šių priežasčių buvo kreiptasi į specialistą dėl išvados pateikimo). VMI prie FM nurodė, kad bendrovė neišsaugojo visų apskaitos dokumentų, bendrovėje nebuvo nustatytos tvarkos, užtikrinančios buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų saugojimą, nebuvo pagrindžiamos gaunamos pajamos ir patiriamos išlaidos, nepateikti juridinę reikšmę turintys įrodymai, pagrindžiantys grynųjų pinigų išėmimą iš kasos ir jų panaudojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat pagrindžia, kad P. A., kaip įmonės vadovas, netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su buhalterinės apskaitos tvarkymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai).

28Nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teisiškai reikšminga taip pat laikytina faktinė aplinkybė, susijusi su bendrovės direktoriaus sistemingu pinigų išėmimu iš banko sąskaitos, nepagrindžiant jų faktinio panaudojimo įmonės interesais. Bankroto administratorė nurodo, jog pagal elektroninės bankininkystės DNB banko duomenis nustatė, kad bendrovės direktorius P. A. laikotarpyje nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2012 m. vasario 15 d. iš banko sąskaitos grynais pinigais dalimis išsiėmė didelę grynųjų pinigų sumą – 113098,69 Eur (390507,17 Lt), tačiau jokie apskaitos dokumentai, pagrindžiantys pinigų išgryninimą iš banko sąskaitų ir tolimesnį jų panaudojimą, administratorei nėra pateikti (išskyrus 2 kasos pajamų orderių kvitus bendrai 5168,84 Eur (17847 Lt) sumai). Pinigų išėmimo faktą patvirtina byloje esantis DNB banko sąskaitos išrašas (b. l. 19-43). Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pinigų nuėmimas nebuvo nukreiptas į dirbtinį bendrovės sužlugdymą, nes išgryninta suma ne vienu metu, nedidelėmis sumomis (po 2000 Lt, 4000 Lt). Pirma, pinigų sumos laikymas didele/maža – fakto klausimas, antra, kaip teisingai nurodė bankroto administratorė, iš DNB banko sąskaitos išrašo matyti, kad nors vienu kartu būdavo nuimama po 2000 Lt ar 4000 Lt, tačiau per dieną būdavo padaromas ne vienas pinigų nuėmimas, todėl visumoje per dieną nuimtų nuo sąskaitos grynųjų pinigų suma būdavo kur kas didesnė (pvz., 2011 m. spalio 5 d., 2011 m. lapkričio 7 d. iš sąskaitos nuimta po 16 000 Lt (b. l. 21, 27). Nors atsakovo direktorius nurodo, kad pinigai buvo skirti obuolių pirkimui (įmonės vykdytai veiklai), tačiau jo pateikiamus samprotavimus ir išvestinius argumentus, nepagrįstus jokiais įrodymais, paneigia byloje esanti UAB „Naradava“ 2015 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. 26, adresuota Panevėžio apygardos teismui, kurioje nurodyta, kad UAB „Litauen Bygg“ nurodytu laikotarpiu ir jokiais kitais laikotarpiais iš UAB „Naradava“ obuolių nepirko (b. l. 78).

29Nurodytų aplinkybių visuma (aplaidžiai tvarkyta buhalterinė apskaita, kurią pagrindžia tiek specialisto išvada, tiek Biržų apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendis, tiek VMI patikrinimo aktas, taip pat sistemingas pinigų nuėmimas, neturint jų panaudojimą pagrindžiančių įrodymų) leidžia spręsti dėl pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytus įmonės tyčinio bankroto požymius. Įmonės vadovo veiksmai (jų visuma), kuomet jis, privalėdamas veikti įstatymų nustatyta tvarka, būti apdairus ir atsakingas bei veikti tik įmonės interesais, netinkamai vykdė šias fiduciarines pareigas įmonei, apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonė buvo privesta prie bankroto (ĮBĮ 2 straipsnio 12 punktas, 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai). Kartu pažymėtina, kad įmonės tyčinio bankroto požymių nustatymas nereiškia, jog visi šioje byloje nustatyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad jais visais sąmoningai siekta įmonę privesti prie bankroto. Konkrečių veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams, pagal jam suteiktus įgaliojimus patikrins bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

30Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti bankroto administratorės prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu, netinkamai aiškino ir taikė tyčinį bankrotą reglamentuojančias teisės normas. Tinkamai nustatęs bylos faktines aplinkybes (jų visumą), Panevėžio apygardos teismas nagrinėjamu klausimu padarė klaidingą išvadą. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjamoje situacijoje nustačius tyčinį bankrotą kvalifikuojančius požymius, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – UAB „Litauen Bygg“ bankrotas pripažintinas tyčiniu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

32Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Litauen Bygg““ (juridinio asmens kodas 302558149) bankrotą tyčiniu.

33Nutarties kopiją pateikti Panevėžio apygardos prokuratūrai ir Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi, išnagrinėjęs... 4. 2015 m. vasario 24 d. Panevėžio apygardos teisme gautas BUAB ,,Litauen... 5. Buvęs BUAB ,,Litauen Bygg“ direktorius P. A. atsiliepime į prašymą dėl... 6. VMI prie FM atsiliepime į prašymą teismo prašė bankroto administratoriaus... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė... 9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų išvadai, kad UAB... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu LUAB ,,Litauen Bygg“ bankroto administratorė prašo... 12. VMI prie FM atsiliepime į atskirąjį skundą prašo bankroto administratorės... 13. Buvęs UAB „Litauen Bygg“ vadovas P. A. atsiliepime į atskirąjį skundą... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 15. Atskirasis skundas tenkintinas. ... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo... 18. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės... 19. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės... 20. Bankroto administratorė prašyme (taip pat ir atskirajame skunde) atsakovo... 21. Panevėžio apygardos teismas atsisakė tenkinti bankroto administratoriaus... 22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl įmonės... 23. Sprendžiant dėl įmonės vadovo, kaip valdymo organo, veiksmų tinkamumo,... 24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. A., būdamas atsakovo direktorius... 25. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstu laiko... 26. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, Panevėžio apygardos teismo 2014... 27. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į byloje... 28. Nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo... 29. Nurodytų aplinkybių visuma (aplaidžiai tvarkyta buhalterinė apskaita,... 30. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 32. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį ir... 33. Nutarties kopiją pateikti Panevėžio apygardos prokuratūrai ir Įmonių...