Byla 2-212-755/2016
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei K. L., atsakovo P. A. atstovui advokatui A. P., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškinį P. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3ieškovai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ( toliau tekste – VMI, VMI prie FM) ir BUAB „LITAUEN BYGG“ bankroto administratorė pateikė ieškinius atsakovui P. A. dėl skolos ir žalos atlyginimo priteisimo atitinkamai 35912,18 € ir 49597,92 €. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu BUAB „LITAUEN BYGG“ bankroto administratorės ieškinį tenkino, priteisė iš P. A. BUAB „Litauen Bygg", naudai 49597,92 € , 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinės bylos dalį pagal VMI ieškinį P. A. sustabdė iki BUAB „Litauen Bygg" bankroto bylos pabaigos. Sprendimas įsiteisėjęs. BUAB „LITAUEN BYGG“ bankroto byla baigta , teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimu pripažinta, jog bendrovės veikla pasibaigė dėl bankroto, nuspręsta ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.

4VMI atstovė teismo posėdžiuose paaiškino ,jog didina ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš P. A. 46721,70 Eur žalos ,kurią sudaro 46637,54 Eur nesumokėtų mokesčių, sankcijų dėl to ir 84,16 Eur, sumokėta antstoliui ryšium su teisminiu procesu, suma. 46637,54 Eur suma buvo VMI kreditorinis reikalavimas BUAB „LITAUEN BYGG“ bankroto byloje. Nurodė, jog uždarosios akcinės bendrovės „LITAUEN BYGG"( toliau-Bendrovė, BUAB“Litauen bygg“) Juridinių asmenų registre įregistruotos 2010 m. spalio 27 d. vadovu nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. buvo P. A. . Pagal VMI prie FM 2014 m. gruodžio 3 d. balansą Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 161.031,48 Lt. Šią nepriemoką sudaro Gyventojų pajamų mokestis Pelno mokestis, Pridėtinės vertės mokestis, jų bauda, delspinigiai. Bendrovės mokestinė nepriemoka padidėjo 2013 m. balandžio 2 d. Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - Panevėžio AVMI) priėmus sprendimą Nr.SAT-5 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Panevėžio AVMI tikrino mokestinį laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31. 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr.SAT-5 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" Bendrovei buvo papildomai priskaityta į valstybės biudžetą sumokėti 78505 Lt mokesčių, 9561 Lt delspinigių ir 31402 Lt baudų: viso 119468 Lt. VMI prie FM kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo bendrovės vadovui. Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. administracinėje byloje Nr.A2.2.-734-434-2013 P. A. skyrė 5000 Lt baudą už padarytus pažeidimus, numatytus ATPK 506 str. 1 d. (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas). VMI prie FM 2014 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi iškėlė Bendrovei bankroto bylą. Tuometinis Bendrovės administracijos vadovas atsakovas P. A. veikė pasyviai, į bylą neteikė įmonės dokumentų, nereiškė pozicijos įmonės bankroto bylos iškėlimo ar skolos egzistavimo klausimais. Bendrovė tapo nemoki nuo 2012 m. balandžio 2 d., kuomet pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2011 m. rugpjūčio,rugsėjo, spalio mėn. ir įmonės mokestinė nepriemoka buvo 37324,48 Lt. Tuomet jau įmonė tapo nemokia ir įmonės vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. CK 6.263 str. 1 d. yra įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniu žalos. Įmonių bankroto įstatymo ( toliau tekste-ĮBĮ) 8 str. 4 d. yra numatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonės vadovas pavėlavo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui: įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio elgtis išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009). CK 2.87 str. įtvirtina pagrindinius juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principus: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Žala juridiniam asmeniui atlyginama visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo( toliau tekste-ABĮ) 37 str. 12 d. 1 p. ir 12 p. Bendrovės vadovas atsako už Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisė aktuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas sukelia Bendrovės vadovui materialinę atsakomybę. Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kreditorių galimybė reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui. VMI prie FM pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas - tiesioginis ieškinys įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo.

5Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento įmonės vadovas privalo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Bendrovės valdymo organas, žinodamas apie sunkią Bendrovės padėtį, atsakovas nedėjo jokių pastangų išsaugoti įmonės turtą iš kurio kreditoriai galėtų bent iš dalies padengti savo reikalavimus, laiku neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centras, t.y. neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai Bendrovės interesais.

6CK 2.87 str. 7 d. nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai ar steigimo dokumentai ar sutartys nenumato kitaip. VMI prie FM nuomone, žala šiuo atveju yra skolų apimties kreditoriui padidėjimas 123.707,00 Lt, kuris atsirado dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo ( nuo 37324,48 Lt (2012 m. balandžio 2 d. pateikus patikslintas PVM deklaracijas) iki 161.031,48 Lt (įsiskolinimo suma ieškinio rašymo dienai). Kadangi jau 2012 m. balandžio 2 d. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas kaip Bendrovės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo nepavyks atstatyti. Atsakovas šios pareigos neįvykdė. Atsakovui nevykdant ĮBĮ 8 str. įtvirtintos pareigos, atsirado naujos skolos. Dėl šios priežasties jis privalo atlyginti savo neveikimu kreditoriui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d., 6.245 str., ĮBĮ 8 str. 4 d.). Faktą, kad įmonė yra nemoki patvirtina ir tai, kad VMI prie FM priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš įmonės turto 2013 m. liepos 11 d. buvo grąžinti iš antstolės kontoros su išieškojimo negalimumo aktais, vadovaujantis CPK 631 str.1 d. 2 p., nuostatomis.

7Taikant bendrovės valdymo organui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos dydį (CK 6.246-6.249 str.). Šiuo atveju skolininko (atsakovo) kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d., CPK 182 str.4 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 5 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-1253/2001 išaiškinta, kad mokesčių administratorius, kaip mokesčių surinkimą užtikrinanti valstybės institucija, civilinės teisės požiūriu laikytinas kreditoriumi.

8Be to, atsakovas kaip įmonės vadovas neužtikrino reikiamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, savavališkai naudojo įmonės gautas lėšas, nemokėjo mokesčių.

9Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose atsakovo atstovas prašė atmesti ieškinius. Nurodė, jog ieškovo VMI nuomonė, esą žala šiuo atveju yra skolų apimties padidėjimas 123707 Lt nuo 37324,48 Lt (2012-04-02 pateikus patikslintas PVM deklaracijas) iki 161,31,48 Lt (įsiskolinimo suma ieškinio rašymo dienai), kuris atsirado dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, nepagrįsta.Yra ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, kildinamos iš juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, atlyginimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), aiškinimo ir taikymo. Šia norma nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014 m. birželio 16 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, pasisakė, kad juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybės institutų taikymas reiškia skirtingų vertybių pusiausvyros paiešką: viena vertus, savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybė yra reikšminga valstybės ūkiui, nes skatina verslo iniciatyvą, antra vertus, vadovų ir dalyvių civilinė atsakomybė saugo kreditorių interesus nuo įmonės dalyvių ar vadovų piktnaudžiavimo ribota atsakomybe ir nesąžiningo, neteisėto veikimo savo naudai. Juridinio asmens dalyvio ir jo vadovo atsakomybės institutai įstatyme įtvirtinti kaip bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtys, todėl teismų praktikoje neturi būti taikomi taip plačiai, kad paneigtų ribotos atsakomybės principą. Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl, taikant civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos sąlygų visetą. Tiek vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė grindžiama kalte, todėl abiem atvejais turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014 m. gruodžio 23 d. nutartyje, civilinė byla Nr. 3K-3-567/2014, pasisakė, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Ieškovas nepagrindžia atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinio ryšio.

10Ieškovas nurodo, kad atsakovas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė iškart po to, kai 2012-04-02 pateikė patikslintas deklaracijas už 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. ir įmonės mokestinė nepriemoka buvo 37324,48 Lt. Tuo tarpu įmonės skola nuo tos datos iki ieškinio rengimo padidėjo, o šių sumų skirtumas - 123707 Lt ir yra žala. Nei išaugęs įsiskolinimų dydis ieškovui, nei 2012-04-02 egzistavusi įmonės mokestinės nepriemokos dydis savaime nereiškia, kad šis skirtumas yra įmonės vadovo nesikreipimu dėl bankroto bylos iškėlimo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams. Neteisėtas neveikimas priežastiniu ryšiu turi būti susijęs su tokio dydžio žala, kokia atsirado dėl šio neveikimo.

11Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad įmonės mokestinė nepriemoka ženkliai padidėjo 2013-04-02 ieškovui priėmus sprendimą Nr. SAT-5 dėl patikrinimo akto tvirtinimo.Ieškinyje ir 2013-04-02 VMI sprendime nurodoma, jog ieškovas tikrino bendrovės mokestinį laikotarpį nuo 2011-01-01 - 2011 -12-31 ir už šį laikotarpį ieškovės bendrovei papildomai buvo priskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti 78505,00 Lt mokesčių, 9561,00 Lt delspinigių ir 31402,00 baudų: viso 119468,00 Lt. Iš ieškinio ir 2013-04-02 sprendimo turinių šią sumą sudaro 75347,00 Lt gyventojų pajamų mokestis, 9424,20 Lt šio mokesčio delspinigių ir 30139,00 Lt šio mokesčio baudos, bei 3158 Lt pelno mokestis, 136,80 Lt šio mokesčio delspinigių ir 1263,00 Lt šio mokesčio bauda už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31. 37324,48 Lt sudaro pridėtinės vertės mokestis už 2011 m. rugpjūčio - spalio mėnesius. Šios ieškovo nurodytos faktinės bylos aplinkybės ir pateikti rašytiniai duomenys įrodo, jog visa bendrovės 161031,48 Lt skola valstybei susidarė laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies prasme atsakovo veiksmuose nėra nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos: nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei žalos, nei priežastinio ryšio. Jei ieškovui, vertinusiam atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą ir sprendus, kad tokia pareiga atsirado po 2012-04-02 pateiktų patikslintų PVM deklaracijų už 2011 m. rugpjūčio-spalio mėnesius, tada visa skola, kylanti bendrovei už 2011 metus privalomus mokėti mokesčius valstybei, nepriskirtina vadovo veiksmais padarytai žalai, nes nėra susijusi priežastiniu ryšiu su jo neteisėtu neveikimu delsiant inicijuoti bankroto bylą.

12Atsakovo ĮBĮ 8 str. 4 d. nustatytos pareigos atsiradimo momentas apibrėžiamas įmonės nemokumu. Šią aplinkybę privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.), bet jis nemokumą apibrėžia keliais momentais. Ieškovas nurodo, jog bendrovė tapo nemoki: 1) nuo 2012-04-02, kuomet pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2011 m. rugpjūčio - spalio mėnesius; 2) kai Biržų rajono apylinkės teismas 2013-10-24 administracinėje byloje Nr. A2.2.-734-434-2013 atsakovui skyrė 5000 Lt baudą dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo; 3) kai 2014-10-21 Panevėžio apygardos teismo nutartimi iškelė bendrovei bankroto bylą. Nei viena iš trijų ieškovo nurodytų aplinkybių neįrodo vienos esminių šiai bylai reikšmingos aplinkybės - nuo kokio momento UAB „Litauen bygg" tapo nemoki. Ieškovas neįrodė UAB „Litauen bygg" nemokumo atsiradimo momento. Nesant nustatytai šiai teisiškai reikšmingai aplinkybei ieškovo ieškinys laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas.

13Ieškovės nuoroda, jog bendrovės nemokumą įrodė Biržų rajono apylinkės teismo teismas, skirdamas 5000,00 Lt baudą už ATP K 50-6 str. 1 d. pažeidimą (laiku nekelta bankroto byla), nepagrįsta. Atsakovas šios pareigos nevykdė, dėl šios priežasties konstatuotinas jo neteisėtas neveikimas, bet ne naujų skolų atsiradimas.

14VMI ieškinys tenkinamas dalinai.

15Šalių pateiktais rašytiniais įrodymais, paaiškinimais nustatyta, jog uždaroji akcinė bendrovė „LITAUEN BYGG“ vadovu nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. buvo P. A. (t.1,b.l.16-17) . Pagal VMI 2014 m. gruodžio 3 d. balansą Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 161.031,48 Lt. Šią nepriemoką sudaro Gyventojų pajamų mokestis, Pelno mokestis, Pridėtinės vertės mokestis, jų bauda, delspinigiai. 2013 m. balandžio 2 d. Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcija priėmė sprendimą Nr.SAT-5 dėl patikrinimo akto tvirtinimo(t.1, b.l.18-25). Panevėžio AVMI tikrino mokestinį laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31. Panevėžio AVMI 2012-03-21 pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. PMT-82 nustatyta, kad bendrovė, vykdydama mokestines prievoles, elgėsi nesąžiningai bei nerūpestingai, nedėjo pastangų, kad įsitikintų, jog nedalyvauja mokesčių sukčiavime. Mokestinio tyrimo pagrindu bendrovei priskaičiuota PVM nepriemoka 45438 Lt. VMI prie LR FM, vadovaudamasi VRM Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012-10-03 specialisto išvada Nr. 5-5/92 dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos, atliko mokestinį patikrinimą, 2013-02-22 surašytas patikrinimo aktas Nr. PAR-11,kuris 2013-04-02 Panevėžio AVMI sprendimu Nr. SAT-5 buvo patvirtintas. Jame nustatyta, kad bendrovės akcininkas ir direktorius P. A., neturėdamas tam teisinio pagrindo, iš juridinio vieneto-bendrovės UAB „Litauen Bygg" gavo 145480,95 € (502316,64 Lt) pajamų, tačiau šių pajamų nedeklaravo ir nesumokėjo įstatymu numatyto 21822 € (75347 Lt) pajamų mokesčio. Patikrinimo metu buvo perskaičiuotas pelno mokestis dėl neteisingai deklaruoto pelno mokesčio už 2011 m. ir papildomai priskaičiuota nesumokėto PVM mokesčio . VMI prie FM pareiškė UAB „Litauen Bygg" finansinį kreditorinį reikalavimą bendrai sumai 46637,94 €, (161031,48 Lt), kurį nutartimi Panevėžio apygardos teismas patvirtino(t.1,b.l.30). P. A. aukščiau išvardintų pažeidimų nepašalino, t.y. mokestinės nepriemokos nesumokėjo. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1316-381/2015 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kuria ieškovo bankrotas pripažintas tyčiniu dėl atsakovo veiksmų, konstatuota, kad P. A., būdamas atsakovo direktorius ir akcininkas, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą( t.3, b.l.60-63). 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr.SAT-5 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" bendrovei buvo papildomai priskaityta į valstybės biudžetą sumokėti 78505 Lt mokesčių, 9561 Lt delspinigių ir 31402 Lt baudų: viso 119468 Lt. VMI prie FM kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo bendrovės vadovui P. A.. Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. administracinėje byloje Nr.A2.2.-734-434-2013 P. A. skyrė 5000 Lt baudą už padarytus pažeidimus, numatytus ATPK 506 str. 1 d. (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas)(t.1,b.l.33).Panevėžio apygardos teismas 2014-10-21 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Litauen Bygg", įpareigojo UAB „Litauen Bygg" direktorių P. A. ne vėliau kaip per 5 dienas, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, perduoti bankroto administratorei UAB „Litauen Bygg" turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir dokumentus. BUAB „Litauen Bygg" direktorius teismo nutartyje nurodyto įpareigojimo nevykdė, teismas P. A. skyrė baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl priverstinio jo vykdymo. Po šių veiksmų UAB „Litauen Bygg" direktorius, veikdamas per atstovą advokatą A. P., 2015-01-29 pagal bylų (dokumentų) perdavimo aktą perdavė bankroto administratorei 2 bylas dokumentų ir antspaudą 2015-02-10 turto perdavimo- priėmimo aktu buvo perduotas balansas, sudarytas 2014-11-14 dienai. Pagal UAB „Litauen Bygg" balansą, patvirtintą vadovo parašu, apskaitomi pinigai ir pinigų ekvivalentai sumoje 151162 € (521931 Lt) neperduoti. Pagal UAB „Litauen Bygg" vadovo ir vienintelio akcininko P. A. patvirtintą balansą bendrovės pinigų likutis yra 151162 € (521931 Lt), tačiau realiai jų nėra, administratorei jie neperduoti( t.1, b.l.9-11). BUAB „LITAUEN BYGG“ bankroto byla baigta, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimu pripažinta, jog bendrovės veikla pasibaigė dėl bankroto, nuspręsta ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro( t.III, b.l.115).Ta pačia nutartimi patvirtinta, jog liko nepatenkintas 46637,94 Eur dydžio VĮ Turto bankas kreditinis reikalavimas. Šis bankroto byloje patvirtintas VMI kreditorinis reikalavimas buvo perleistas VĮ Turto bankas, o 2016 m. birželio 10 d. mokestinės nepriemokos grąžinimo iš VĮ Turto bankas protokolu sugrąžintas atgal VMI, t.y. ieškovei. 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu BUAB „LITAUEN BYGG“ naudai priteista iš P. A., 49597,92 € neišieškota, reikalavimo į šią sumą teisė už 1000 Eur parduota A. M. ( t.III, b.l.98-99,111).

16Ieškovas įrodinėja, jog žalą sudaro skolų apimties kreditoriui( VMI) padidėjimas 123707 Lt nuo 37324,48 Lt (2012 m. balandžio 2 d. pateikus patikslintas PVM deklaracijas) iki 161031,48 Lt (įsiskolinimo suma ieškinio rašymo dienai-2014-12-03),kuris atsirado dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo bei vadovo nerūpestingų, neatsakingų veiksmų, todėl pasisakoma dėl abiejų šių pagrindų.

17Dėl žalos padarymo netinkamai vykdant vadovo pareigas.

18Sutinkamai su CK 2.87 str.7 d., juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pagal ABĮ 37 str. 12 d. 1 p. ir 10 p. bendrovės vadovas atsako už Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą , kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisė aktuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas sukelia Bendrovės vadovui materialinę atsakomybę.

19Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus. Pagal šio įstatymo 19 str. finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.

20Sprendžiant yra ar ne pagrindas taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos būtinosios šios atsakomybės taikymo sąlygos: ar bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, ar bendrovė patyrė žalos (nuostolių), priežastinį neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir bendrovės patirtos žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Nustačius šias sąlygas, bendrovės vadovo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str.1 dalis). Taigi, priešingai atsakovo atstovo aiškinimui , ieškovas privalo įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog konstatavus, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė būtų preziumuojama, todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas; paneigti nurodytą prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas,t.y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

21Atsakovas, būdamas įmonės vadovu , privalėjo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 str. 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą.

222013-04-02 Panevėžio AVMI sprendimu Nr. SAT-5 dėl patikrinimo akto tvirtinimo nustatyta, kad atsakovas, neturėdamas tam teisinio pagrindo, iš BUAB „Litauen Bygg" gavo 145480,95 € (502316,64 Lt) pajamų, tačiau šių pajamų nedeklaravo ir nesumokėjo įstatymu numatyto 21822 € (75347 Lt) pajamų mokesčio. Patikrinimo metu buvo perskaičiuotas pelno mokestis dėl neteisingai deklaruoto pelno mokesčio už 2011 m. ir papildomai priskaičiuota nesumokėto PVM mokesčio 10003,31 € (34539,43 Lt). Iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Litauen Bygg" įsiteisėjimo dienos už laiku nevykdomą mokestinių prievolių mokėjimą VMI priskaičiavo delspinigių viso 10003,31 € (47987,05 Lt), tame tarpe už GPM-12636,47 €, (43631,20 Lt), pelno mokesčio- 454,93 € (1570,80 Lt) ir PVM mokesčio-806,61 € (2785,05 Lt). Šis VMI sprendimas nenuginčytas, nepakeistas. Pagal Civilinio proceso kodekso 97 str. 2 d. dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Teismo vertinimu, VMI sprendimas atitinka tokio rašytinio įrodymo požymiams, todėl jo išvados dėl bendrovės nesumokėtų mokesčių, jų paskaičiavimo pagrįstumo, dydžio laikomas įrodytu.

23Aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo faktas ir atsakovo atsakomybė dėl to konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1316-381/2015 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kuria ieškovo bankrotas pripažintas tyčiniu dėl atsakovo veiksmų, nustatyta, kad P. A., būdamas atsakovo direktorius ir akcininkas, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.

24Tokiu būdu ,atsakovas padarė kreditoriui VMI žalos nesumokėjus 113044,43 Lt ( 32739 Eur) įvairių mokesčių, nes įmonės veiklą vykdė , lėšas naudojo, apskaitą tvarko taip, kad bendrovė nesumokėjo privalomųjų gyventojų, pelno, pridėtinės vertės mokesčių .

25Dėl žalos padarymo vadovui savalaikiai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

26Teismo vertinimu, šis pagrindas žalos atlyginimo priteisimui nenustatytas. ĮBĮ 8 str.4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 str.4 dalyje nustatytas specialusis įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindas, skirtas apsaugoti kreditorių interesus, kai įmonė yra faktiškai nemoki, o akcininkų bei kreditorių interesai iš esmės išsiskiria. Nuo įmonės faktiško nemokumo momento jos vadovas turi pareigą prioritetiškai ginti kreditorių interesus, kad, įmonei esant nemokiai, būtų maksimaliai apsaugotos kreditorių teisės gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą. Ši pareiga skiriasi nuo bendrosios pareigos veikti įmonės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Taurus–Ekspres“ v. K. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-283/2014; kt.). Įmonės vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 8 str.4 dalį yra specifinė, skirtinga nuo atsakomybės už bendrųjų pareigų įmonei pažeidimą pagal CK 2.87 str.7 dalį, nes, įmonei tapus nemokia, akcininkų ir kreditorių interesai nebesutampa. Kai įmonės vadovas nevykdo pareigos inicijuoti bankroto bylą, žala atsiranda (padidėja) ne dėl netinkamos vadovo veiklos įmonėje, bet dėl ĮBĮ nustatytos pareigos pažeidimo, todėl tai specifinis deliktas, kuris skiriasi nuo vadovo civilinės atsakomybės pagal CK 2.87 str.7 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

27Šiuo atveju toks priežastinis ryšys nenustatytas. Žalą bendrovei ir tuo pačiu kreditoriui VMI atsakovas padarė dėl netinkamo bendrovės vadovo pareigų atlikimo( netinkamo apskaitos tvarkymo, nepagrįsto bendrovės lėšų pasiėmimo). Žalos biudžetui padarymas konstatuotas už laikotarpį pasibaigusį 2011 metų pabaigoje. Atlikus patikrinimus už šį laikotarpį, paskaičiuoti mokesčiai, taikytos sankcijos. Iki bankroto bylos iškėlimo, pats mokesčių dydis nebesikeitė, tik dėl jų nesumokėjimo keitėsi ( didėjo) sankcijų dydis. Teismo vertinimu, sankcijos nelaikytinos patirta žala( nuostoliais), nes jų paskirtis yra skatinti savalaikiai sumokėti reikiamus mokesčius ir bausti už to neatlikimą, todėl tik sankcijų dydžio pokyčiai dėl laiko faktoriaus žalos, kuri atitinka nesumokėtų mokesčių dydžiui, nei didina, nei mažina. Nepaisant to, ar atsakovas būtų inicijavęs bankroto bylos iškėlimą, bet bendrovė paskaičiuotų mokesčių nemokėtų, ar tokios bylos būtų neinicijavęs, žalos dydis nesikeistų. Bankroto bylos iškėlimas tik būtų sustabdęs netesybų ( baudų) skaičiavimą ( ĮBĮ 10 str.). Dėl pasakyto sprendžiama, jog šiuo pagrindu ieškinys( jo dalis) neturi būti tenkinamas.

28CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010).

292014-12-05 ieškinio pagrindas iki pat šio proceso pabaigos nebuvo keičiamas ar pildomas( t.22,b.l.3-5). Ieškinio pagrindo suformulavimas yra išimtinė ieškovo teisė, paprastai leistina tik iki nutarties nagrinėti bylą teismo posėdyje priėmimo( CPK 141 str.). Ieškovė nesuformulavo ieškinio pagrindu teiginių, jog atsakovas galimai padarė ieškovui žalos, nes pasibaigusioje bankroto byloje, kurioje buvo patvirtinti ieškovo kreditoriniai reikalavimai bendrai nesumokėtų mokesčių ir pritaikytų sankcijų sumai, jie taip ir liko nesumokėti, nes nepavyko rasti turto į kurį būtų buvę galima nukreipti išieškojimą, tad jis galimai atsakingas kaip subsidiarus skolininkas CK 6.245 str. pagrindu, todėl šiuo aspektu ginčas nenagrinėtas.

30Proceso metu P. A. atžvilgiu ieškovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės- turto areštas. Pagal teismo nutartį jas taikė antstolė I. B..PVM sąskaitą-faktūra, susirašinėjimu dėl mokėjimų nustatyta,jog ieškovė už antstolės darbą turėjo sumokėti 84,16 Eur vykdymo išlaidų( t.III,b.l.3,4).Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, nekeliama abejonių ar ieškovė pagal sąskaitą-faktūrą lėšas sumokėjo. Išlaidos susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų ( CPK 88 str.1 d.8 p.), bet nėra vertinamos kaip asmeniui padaryta žala, todėl jų dalis ( proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų santykiai) priteistina ne kaip žalos dalis.

31VMI ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos( CPK 93,96 str.).

32Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas pagal įstatymą, jis kaip ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 0,3 Eur iš atsakovo priteistinos valstybei. Ieškinys patenkintas 70 proc.( 32739 Eur x100 proc.:46637,54 Eur), tad žyminio mokesčio priskaičiuojama 944 Eur. Viso valstybei priteistina 944,3 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33Teismas , vadovaudamasis CPK 259-270 str.

Nutarė

34ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš P. A., a.k( - ) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai 32739 Eur ( trisdešimt du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt devynis) žalos atlyginimą ir 58,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35Priteisti iš P. A. ,a.k( - ) valstybei 944,3 Eur bylinėjimosi išlaidų.

36Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliaciniu skundu jį pateikiant per apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. ieškovai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ( toliau... 4. VMI atstovė teismo posėdžiuose paaiškino ,jog didina ieškinio reikalavimą... 5. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo... 6. CK 2.87 str. 7 d. nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys,... 7. Taikant bendrovės valdymo organui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti... 8. Be to, atsakovas kaip įmonės vadovas neužtikrino reikiamos buhalterinės... 9. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose atsakovo atstovas prašė... 10. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos... 11. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad įmonės mokestinė nepriemoka ženkliai... 12. Atsakovo ĮBĮ 8 str. 4 d. nustatytos pareigos atsiradimo momentas... 13. Ieškovės nuoroda, jog bendrovės nemokumą įrodė Biržų rajono apylinkės... 14. VMI ieškinys tenkinamas dalinai.... 15. Šalių pateiktais rašytiniais įrodymais, paaiškinimais nustatyta, jog... 16. Ieškovas įrodinėja, jog žalą sudaro skolų apimties kreditoriui( VMI)... 17. Dėl žalos padarymo netinkamai vykdant vadovo pareigas.... 18. Sutinkamai su CK 2.87 str.7 d., juridinio asmens valdymo organo narys,... 19. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. finansinės... 20. Sprendžiant yra ar ne pagrindas taikyti bendrovės vadovui civilinę... 21. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu , privalėjo dirbti rūpestingai ir... 22. 2013-04-02 Panevėžio AVMI sprendimu Nr. SAT-5 dėl patikrinimo akto... 23. Aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo faktas ir atsakovo atsakomybė... 24. Tokiu būdu ,atsakovas padarė kreditoriui VMI žalos nesumokėjus 113044,43 Lt... 25. Dėl žalos padarymo vadovui savalaikiai nesikreipiant į teismą dėl bankroto... 26. Teismo vertinimu, šis pagrindas žalos atlyginimo priteisimui nenustatytas.... 27. Šiuo atveju toks priežastinis ryšys nenustatytas. Žalą bendrovei ir tuo... 28. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo,... 29. 2014-12-05 ieškinio pagrindas iki pat šio proceso pabaigos nebuvo keičiamas... 30. Proceso metu P. A. atžvilgiu ieškovės prašymu buvo taikytos laikinosios... 31. VMI ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos(... 32. Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas pagal įstatymą,... 33. Teismas , vadovaudamasis CPK 259-270 str.... 34. ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš P. A., a.k( - ) Valstybinės... 35. Priteisti iš P. A. ,a.k( - ) valstybei 944,3 Eur bylinėjimosi išlaidų.... 36. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...