Byla 2S-1854-803/2017
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo G. R. turtui taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. R. (G. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grizlio transportas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo G. R. turtui taikymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo, vertinant, ar buvo pagrindas taikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones (b. l.1-3).

62. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Grizlio transportas“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas, jog laikydamasis ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją dėl darbuotojo G. R. tyčia padarytos didelės turtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, jog komisija neturi teisės spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, todėl prašo teismo areštuoti atsakovo G. R. 4 064,92 Eur sumos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą, taip pat atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose.

73. Prašymą grindė G. R. vengimu atlyginti padarytą apgadinus vilkiką žalą, nesutikimu su susitarimu atlyginti žalą, bloga finansine padėtimi, kuri, tikėtina nepasikeis, kadangi G. R. vairuodamas neblaivus neteko teisės vairuoti transporto priemonės ir negali dirbti pagal specialybę, bei tuo, jog atsakovas, siekdamas išvengti tyčia padarytos žalos apmokėjimo veikia nesąžiningai atmesdamas bet kokius pasiūlymus dėl žalos užskaitos. Pažymi, jog ir nagrinėjant kilusį ginčą G. R. gali veikti nesąžiningai, realizuoti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti disponavimą savo turtinėmis lėšomis ar turtu.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

94. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštuodamas 4 064,92 Eur sumos atsakovui priklausantį turtą, nustatydamas areštuoto turto eiliškumą (b. l. 1-12).

105. Spręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas vertino, jog pareiškėjas reikalavimams dėl materialinės žalos atlyginimo pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, todėl sprendė, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimą. Pažymėjo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti reali grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams, kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, pareiškėjo duomenimis, atsakovas vengia šalių susitarimu išspręsti žalos atlyginimo klausimą. Teismas sprendė, jog grėsmę galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia ir tai, jog, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, nustatė, kad atsakovas niekur nedirba, negauna pajamų. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta reikalavimo suma, kuri nėra galutinė, neatsižvelgiant į atsakovo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, atsakovui, kaip nedirbančiam fiziniam asmeniui yra didelė.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

126. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) G. R. prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

136.1. priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių faktinių aplinkybių, kurių nenurodė ir pareiškėja teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymi, jog iki darbo sutarties nutraukimo ne kartą teikė darbdaviui prašymus atleisti jį iš darbo, tačiau prašymai buvo ignoruojami, neleidžiant atlikti tiesioginių pareigų, siūlant pasirašyti vekselį didelei ir nepagrįstai sumai. Nurodo, jog sutinka, kad padarė eismo įvykį, tačiau su darbdavio prašomu atlyginti žalos dydžiu nesutinka, kadangi darbdavys nepagrindė žalos dydžio, jis yra nuolat keičiamas;

146.2. pareiškėjos reikalavimai nėra akivaizdžiai pagrįsti, kadangi pareiškėjos prašomas atlyginti žalos dydis akivaizdžiai viršija darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, o padarytos žalos išskaitymas griežtai ribojamas įstatymo;

156.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė galimo pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi vien didelė pareikšto reikalavimo suma pati savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymi, jog pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, jog atsakovas vengtų atlyginti pagrįstą pareiškėjai padarytą žalą, imtųsi kokių nors veiksmų perleisti turtą ar jį nuslėpti, tokiu būdu apsunkindamas būsimą galimo pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Mano, jog pareiškėja neįrodė ir atsakovo nesąžiningumo (b. l. 14-18).

167. Pareiškėja UAB „Grizlio transportas“ atsiliepimo į apelianto G. R. atskirąjį skundą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnio 2 dalį nepateikė. Teismas

konstatuoja:

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

188. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria, konstatavus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

199. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą, ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

2010. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, įrodinėja, jog pareiškėjos reikalavimai, pareikšti ikiteisminei ginčus nagrinėjančiai institucijai, prima facie nepagrįsti, kadangi priimant skundžiamą nutartį neįvertintos svarbios faktinės aplinkybės, t. y. nepagrįstas žalos dydis, nepateiktas žalos apskaičiavimas, neįvertinta tai, jog darbdavys ignoravo atsakovo prašymą atleisti jį iš darbo. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi tik preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus bei pateiktus įrodymus ir nustatyti tikimybę dėl pareikšto ieškinio (reikalavimo) pagrįstumo, t.y. nenagrinėja ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo klausimo iš esmės. Nors atsakovas atskirajame skunde įrodinėja pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumą remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau pareiškėjo reikalaujamos atlyginti žalos dydis, nustatymo ir apskaičiavimo aplinkybės, darbdavio nurodymai ir kt. susijusios su ginčo esme, o detalus faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimas ir ištyrimas neatliekamas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių procesinį klausimą. Pažymėtina, jog vertinant preliminarų reikalavimų pagrįstumą sprendžiama, ar byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pareiškėjo pareikšti reikalavimai negalėjo būti net tikėtinai pagrįsti ir palankus pareiškėjui sprendimas išnagrinėjus kilusį ginčą ikiteismine tvarka negalėtų būti priimtas. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pateikė teismui prašymo, teikto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai, kopiją, jame aiškiai suformuluoti pareiškėjo reikalavimai, atskleisti reiškiamų reikalavimų argumentai, vertina, jog pirmosios instancijos teismui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neturėjo kilti abejonių dėl reikalavimų preliminaraus pagrįstumo.

2111. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl grėsmės galimo pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymui, kadangi reikalavimo suma pati savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, jog atsakovas ketina turtą perleisti ar jį paslėpti.

2212. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, ieškinio sumos, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo, dydžiui. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus / galimybę paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016;2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017 ir kt.).

2313. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pagrįsta egzistuojanti tikėtina rizika dėl galimo pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymo. Matyti, jog teismas vertino aplinkybę, jog atsakovas skundžiamos nutarties priėmimo dieną niekur nedirbo ir negavo pajamų, taip pat atsakovo elgesį (CPK 178, 183 straipsniai). Atsakovas, akcentuodamas, jog nėra realios grėsmės, rėmėsi tik abstraktaus pobūdžio argumentais, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, leidžiančių įvertinti atsakovo finansinę būklę, taip pat, kaip ir nepateikė jokių duomenų ar paaiškinimų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl galimo atsakovo nesąžiningumo, vengimo vykdyti pareiškėjui galbūt palankų sprendimą, teismo padarytą, įvertinus pareiškėjo prašyme išdėstytas atsakovo elgesio (iki prašymo pateikimo) aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Taigi vertintina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų nebeįmanomu (CPK 185 straipsnis).

2414. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties ir atsakovo įrodinėjama aplinkybė, jog byloje nėra faktinių duomenų apie apelianto ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu pasunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad būtinybę areštuoti turtą pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, apeliantui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas jau ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas apsunkinti savo turtinę padėtį, savaime nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės, nes, kaip jau minėta, pareiškėjo išdėstytos atsakovo ankstesnio elgesio aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina galimą atsakovo nesąžiningumą ir atitinkamai tikėtiną grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybę.

2515. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą(nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

2617. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teisingai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl apelianto (atsakovo) atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

27 Dėl bylinėjimosi išlaidų

2818. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovo atskirasis skundas atmestas, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

29Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Nutarė

30atsakovo G. R. atskirojo skundo netenkinti.

31Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį.

32Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl taikytų laikinųjų apsaugos... 6. 2. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Grizlio... 7. 3. Prašymą grindė G. R. vengimu atlyginti padarytą apgadinus vilkiką... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi... 10. 5. Spręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas vertino, jog... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. 6. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) G. R. prašo panaikinti Vilniaus... 13. 6.1. priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neįvertino... 14. 6.2. pareiškėjos reikalavimai nėra akivaizdžiai pagrįsti, kadangi... 15. 6.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu... 16. 7. Pareiškėja UAB „Grizlio transportas“ atsiliepimo į apelianto G. R.... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. 8. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 19. 9. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai... 20. 10. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, įrodinėja, jog... 21. 11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad... 22. 12. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje... 23. 13. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pagrįsta egzistuojanti tikėtina... 24. 14. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties ir atsakovo... 25. 15. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau... 26. 17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 28. 18. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 29. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 30. atsakovo G. R. atskirojo skundo netenkinti.... 31. Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d.... 32. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....