Byla 2-481-877/2015
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Kauno miesto 15-asis notarų biuras, ir atsakovių G. K., G. K. priešieškinį ieškovui V. K. dėl iškeldinimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui advokatui E. U., atsakovėms G. K., G. K., atsakovių atstovui advokatui J. S., atsakovės G. K. įgaliotam atstovui L. V., ekspertams S. S. ir S. Š., nedalyvaujant trečiojo asmens Kauno miesto 15-ojo notarų biuro atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovėms G. K., G. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Kauno miesto 15-asis notarų biuras, ir atsakovių G. K., G. K. priešieškinį ieškovui V. K. dėl iškeldinimo, ir

Nustatė

2Ieškovas V. K. 2013 m. liepos 19 d. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu A. K., a.k. ( - ) testamentą bei panaikinti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, išduotus G. K. ir G. K. (3-6 b.l.).

3Ieškinyje nurodyta, kad ( - ) mirė ieškovo motina A. K.. Jis manė, kad būdamas vienintelis sūnus, po motinos mirties paveldės jos turtą, tačiau paaiškėjo, kad A. K. visą savo turtą testamentu paliko vaikaitėms, ieškovo dukroms G. K. ir G. K.. A. K. testamentą surašė 2005 metais, jau sirgdama ir būdama psichiatrijos sveikatos centro įskaitoje, todėl negalėjo išreikšti savo valios rašant testamentą. Testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu kaip asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, tačiau sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

4Atsakovė G. K. 2013-08-09 atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (I t. 38-41 b.l.). Atsiliepime nurodė, kad A. K. apie sudarytą testamentą iš karto 2005 m. pranešė visai šeimai, savo draugėms ir kaimynams, dėl ko ieškovas sukėlė konfliktą ir išvarė motiną iš buto ( - ). Dar anksčiau tarp ieškovo ir jo motinos prasidėjo konfliktai dėl ieškovo nesantuokinių ryšių su kita moterimiIeškovas nevykdė savo kaip sutuoktinio, tėvo, sūnaus pareigų, konfliktavo su motina, vadino ją „debile“. Atsakovės su tėvais gyveno tame pačiame name, bute Nr. ( - ), o A. K. bute Nr. ( - ), todėl A. K. visada žinojo įtemptą situaciją sūnaus šeimoje. Ieškovas, gyvendamas bute Nr. ( - ), nemokėjo komunalinių mokesčių, susidarė didelės skolos, todėl A. K., bijodama priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, kad padengti skolas pardavė jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, po kurio pardavimo konfliktas taro ieškovo ir jo motinos dal pagilėjo. Nuo to laiko ieškovas nustojo lankyti motiną, nebesirūpino ja. Testatorė sąmoningai norėjo po mirties palikti turtą savo anūkėms.

5Atsakovė G. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (I t. 46-49 b.l.), grįsdama atsiliepimą identiškomis aplinkybėmis ir motyvais, išdėstytais G. K. atsiliepime.

6Atsakovės G. K. ir G. K. 2014 m. rusėjo 1 d. priešieškiniu (I t. 106-108 b.l.) prašo iškeldinti atsakovą V. K. su visais jo daiktais ir manta iš ieškovėms priklausančio buto, esančio ( - ), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios vietos. Priešieškinyje nurodo, kad atsakovėms 2012-08-28 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į A. K. turtą pagal 2005 m. balandžio 20 d. testamentą, todėl atsakovės teisėtai ir pagrįstai nuosavybės teise be kito turto valdo butą ( - ). Šiuo butu atsakovės negali laisvai naudotis ir valdyti, nes dalį šio buto yra užvaldęs ieškovas. Atsakovas už naudojimąsi atsakovių turtu nemoka jokių mokesčių, prieš atsakovę G. K. nuolat naudoja psichologinį smurtą, grasindamas išmesti ją į gatvę. Atsakovės prašo taikyti CK 4.95 str. nuostatas ir išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo.

7Ieškovas 2014 m. spalio 27 d. atsiliepimu į priešieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti (I t. 132 b.l.). Atsiliepime nurodo, kad Šis butas buvo įgytas A. K. vardu,tačiau faktiškai jį pirko pats ieškovas. 1996 m. vasario mėn. 24 d. A. K. su V. P. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria A. K. nupirko, o V. P. pardavė dviejų kambarių butą, esantį ( - ). Nors ši sutartis sudaryta A. K. vardu, tačiau pinigai sumokėti už šį butą priklausė ieškovui, t.y. ieškovas pirko šį butą savo motinos A. K. vardu. Ieškovas savo lėšomis atliko bute remontą, sudarė buto eksploatavimo sutartis ir mokėjo už jį komunalinius mokesčius. Nuo 1997-11-25 šiame bute įregistruota V. K. priklausanti įmonė UAB „G.“, kuri buvo sudariusi sutartis dėl buto eksploatavimo ir apsaugos. Ieškovas šiuo butu naudojosi ir naudojasi kaip savo nuosavu turtu, gyvena šiame bute iki šiol, ir priešingai nei teigia atsakovės, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, prižiūri butą iš savo asmeninių lėšų, o atsakovė G. K. gyvendama kartu su ieškovu tame pačiame bute neturi pakankamai lėšų mokėti susidariusius mokesčius.

8Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas.

9Byloje nustatyta, A. K., a.k. ( - ) mirė ( - ) (I t. 8 b.l.). Ieškovas V. K. yra A. K. sūnus (I t. 9 b.l.). 2005 m. balandžio 26 d. testamentu, patvirtintu notarės L. V., A. K. jai nuosavybės teise priklausantį butą Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), bei visą kitą jos turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus, iš ko besusidės, kada beatsiras, ji lygiomis dalimis palieka G. K. ir G. K. (I t. 59 b.l.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. K. 2012 m. balandžio 26 d. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį ( - ), butą, esantį ( - ), garažą, esantį ( - ) (I t. 11-23 b.l.). Šiuo metu visas šis turtas po1/2 dalį įregistruotas atsakovių vardu. Testamentų registro duomenimis, palikimą 2012-05-26 priėmė G. K., 2012-05-22 palikimą priėmė G. K. (I t. 26-27 b.l.). 2004-03-16 A. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą ( - ), N. J. už 26800 Lt (I t. 42-44, 45 b.l.).

10Ieškovas ginčija testamentą dėl testatorės valios trūkumų, t. y. kaip negalėjusios suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

11Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.).

12Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; kt.).

13Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valia, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007), o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). Moralinė nuostata gerbti testatoriaus valią taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

14Byloje buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė (I t., 96-97 b.l.). Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad A. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas- organinis nuotaikos sutrikimas (F06.3). A. K. 2005-04-20 sudarydama testamentą, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Iš asmens sveikatos istorijos Kauno Šilainių psichikos sveikatos centre žinoma, kad šios įstaigos žinioje nuo 2003-08-05, kai testatorei buvo diagnozuotas organinis nuotaikos sutrikimas (F06.3). Įraše atžymima, kad „pacientė serga glaukoma, bronchine astma, yra alergiška vaistams...dirbo mokytoja, šiuo metu pensininkė...Obj.: pokalbio metu įsitempusi, pažemintos nuotaikos, labilių emocijų, mąstymas nuoseklus, klampus, dėmesį sukaupia sunkiai, atmintis nusilpusi, orientuota“. Sekantį kartą buvo atvykusi palydint kitiems asmenims 2004-10-20 - įraše atžymima, kad „nuotaika kiek pažeminta (raštas neįskaitomas). Sekantis įrašas 2005-07-13 - „kreipėsi dėl blogėjančios savijautos, skundžiasi bloga nuotaika, vengia žmonių, niekas nedžiugina, dažnai verkia, prastai miega, neturi apetito...obj.: tvarkinga, orientuota teisingai, pokalbyje dalyvauja, mąstymas nuoseklus, jaučiasi vieniša, nelaiminga, nuotaika prastoka, emocijos labilios, greit susigraudina, verkia, atmintis, dėmesys pasilpę, be psichozės reiškinių“. Diagnozė: F06.3 Organinis nuotaikos sutrikimas. Buvo išrašyti medikamentai: citalopramas, lorafenas. Po to buvo atvykusi 2005-08-12, įraše atžymima, kad jaučiasi geriau, miegas gilesnis, tačiau nuotaika dar liūdna. Diagnozė: F06.3 Organinis nuotaikos sutrikimas. Testatorė reguliariai lankosi ambulatoriškai pas psichiatrą. 2006-01-30 įraše atžymima, kad „lankyta namuose, rasta lovoje. Obj: pablogėjusi nuotaika, orientuota dalinai, emocijos blankios, graudenasi, verkia, mąstymas nenuoseklus, kalba labai sunkiai, atmintis prasta, neatpažįsta marčios, vadina teta, kritika nepakankama...esant ryškiems atminties, dėmesio sutrikimams, diagnozuojama - kraujagyslinė demencija.“ Išrašyti medikamentai. 2006-08-07 įraše atžymima, kad „lankyta namuose, rasta gulinti lovoje, neapsitarnauja, dezorientuota laike, vietoje, žino tik savo pavardę ir vardą, pasimetusi, aiškina, kad nenori gyventi, vėliau kiek aprimsta, sako, kad reikia eiti, pažemintos nuotaikos, atmintis prasta, reikalinga pastovi priežiūra ir slauga“. Diagnozė: kraujagyslinė demencija. Organinis nuotaikos sutrikimas. 2006-08-09 gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu išduota pažyma apie būtinumą specialiosios nuolatinės slaugos. Vėlesniuose įrašuose atžymima, kad pastoviai kas mėnesį lankoma namuose, išrašomi medikamentai (lorazepamas, tiapridalis). 2009-07-14 buvo atliktas protinės būklės mini tyrimas MMSE-9 balai (sunkus pažinimo sutrikimas). 2009-08-09 specialieji poreikiai pratęsti. Paskutinis įrašas 2012-03-28 - „nepakankamai tvarkinga, kontaktas apsunkintas dėl prastos klausos, paliepimų nevykdo, nesupranta klausimų, emocijos pablėsę, atmintis bloga, reikalinga slauga“. Diagnozė: F01-8 Kita kraujagyslinė demencija. Ekspertai, apibendrindami medicininę dokumentaciją, nurodo, kad testatorei nuo 2003-08-05 buvo diagnozuotas organinis nuotaikos sutrikimas (F06.3 (organiniai psichikos sutrikimai išsivysto, kai pažeidžiamos galvos smegenys ir sutrinka jų funkcija; dažniausiai dėl galvos smegenų kraujagyslių sutrikimų, galvos smegenų traumų). Aprašant testatorės psichinę būseną - nurodyta, kad testatorė pažemintos nuotaikos, labilių emocijų, orientuota teisingai. Nuo 2006-01-30 nurodoma, kad testatorė orientuota dalinai, neatpažįsta artimųjų, nenuoseklaus mąstymo, ryškūs atminties, dėmesio sutrikimai. Diagnozuotas psichikos sutrikimas - kraujagyslinė demencija. Testatorė 2005-04-20 sudarė testamentą. Testatorei 2005-04-20 konstatuojamas psichikos sutrikimas - organinis nuotaikos sutrikimas (F06.3). Ekspertas S. S. (psichiatras nuo 1980 m., nuo 1991 m. teismo ekspertas) palaikė savo duotą išvadą bei paaiškino, kad Testamento sudarymo metu A. K. nustatytas organinis nuotaikos sutrikimas yra preliudija į demensiją, kuri vystosi palaipsniui per ilgą laiką arba gali išsivystyti staiga, įvykus traumai, insultui. Jo teigimu, vaistai, kurie buvo paskirti testatorei testamento sudarymo metu medicininėje dokumentacijoje nurodytomis dozėmis, sugebėjimo mąstyti, suvokti neveikia. Ekspertė S. Š. (17 metų teismo psichiatrės ekspertės darbo stažas) patvirtino ekspertizės išvadą, nurodė, kad išvada kategoriška ir medicininių duomenų tokiai išvadai duoti pakako, nes tik esant grubiems ir labai giliems pažeidimams gali būti konstatuojamas nesugebėjimas suprasti savo veiksmų esmės, o tokių duomenų testamento sudarymo metu nebuvo. Abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės išvados pagrįstumu nėra pagrindo, nes išvada parengta išsamiai ir visapusiškai ištyrus testatorės medicininius bei kitus dokumentus, tyrimo eiga yra nuosekli ir neprieštaringa, ekspertizės išvada nepaneigta kitais byloje esančiais dokumentais, jiems neprieštarauja, nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti išvadą parengusių teismo ekspertų nešališkumu ar kompetencija.

15Šeimos gydytoja terapeutė J. G. (ankstesnė pavardė- J.) gydė testatorę nuo 1996 m. iki jos mirties. Nurodė, kad pacientė sirgo bronchine astma, padidėjusiu kraujospūdžiu, gliaukoma. Nuo 2003 m. pastebėjo, kad jai reikalinga psichiatro konsultacija, nes pradėjo skųstis bloga nuotaika, atminties sutrikimais. Pastebėjo, kad 2005 m. ji pradėjo sunkiau save apsitarnauti, 2006 m. nustatytas slaugos poreikis. Šios liudytojos parodymai neprieštarauja ekspertizės padarytoms išvadoms.

16Liudytojas V. G. parodė, kad su ieškovu bendravo iki 2003 m., todėl reikšmingų bylai aplinkybių apie testatorės sveikatą nurodyti negalėjo. R. G. nurodė su testatore dirbusi tame pačiame vaikų darželyje, tačiau mirė jos dukra, dėl ko liudytoja susirgo depresija, 2003 m. ji su sutuoktiniu persikėlė į kitą butą, todėl A. K. sveikatos būklė 2005 m. jai nėra gerai žinoma. Abu liudytojai teigė, kad testatorė labai mylėjo savo sūnų, nemėgo marčios, todėl jų nuomone neįtikėtinas faktas, kad savo turtą A. K. paliko ne sūnui. Liudytojas R. U. taip pat artimai nebendravo su testatore, jam tiksliai nebuvo žinoma būklė testamento sudarymo metu. Tuo tarpu atsakovės pareiškėjo dukros, jo buvusi sutuoktinė V. K. gyveno greta, matė testatorę kiekvieną dieną, rūpinosi ja visą laiką, o ypač žymiai pablogėjus sveikatai nuo 2006 m., kai tuo tarpu ieškovas prie rūpinimosi sergančia mama prisidėdavo tik minimaliai. Be to, aukščiau nurodyti liudytojai tvirtino, kad A. K. nemėgo marčios, todėl mažai tikėtina, kad pastaroji galėjo turėti kokios nors įtakos testatorės valiai palikti visą savo turtą vaikaitėms susiformuoti. Liudytoja E. A. S., gyvenusi kaimynystėje, nurodė, kad labai bendravo su A. K., kartu eidavo į bažnyčią, todėl tikėtina, kad sūnui jos nelankant, nesirūpinant, turint kitą moterį, ji sąmoningai nusprendė, kad turtas liktų jos vaikaitėms, o ne sūnui, kad juo negalėtų pasinaudoti svetimi asmenys, kurių testatorė netgi nepažinojo. Liudytoja R. O. R. (gyvenusi virš A. K. buto) nurodė, kad su palikėja artimai bendravo. A. K., surašiusi testamentą po kelių dienų apie tai pasakė liudytojai, paaiškindama, kad testamentą surašė vaikaičių naudai, kadangi sūnus ją labai nuvylė – susirado kitą moterį. Tuo laikotarpiu ji buvo sąmoninga, protinga, bendraujanti; nenorėjo, kad šeimos nesutarimai išaiškėtų aplinkiniams. Liudytoja V. M. S. parodė, kad ji V. K. prašymu slaugė A. K. 2007-2008 m. ir jai teko girdėti, kaip ieškovas kalbėdavo su mama piktai, pakeltu balsu, sakydamas, kad tegul ją slaugo tie, kam atidavė savo turtą.

17Notarė, tvirtindama 2005-04-20 testamentą, nurodė, kad įsitikino testatorės veiksnumu (I t. 59 b.l.). Testamento sudarymo dieną A. K. buvo sulaukusi 81 metų amžiaus, tačiau jos ranka testamente vardas, pavardė, data, parašas yra parašyta lygia, gražia, gerai įskaitoma rašysena, kas taip pat liudija apie pakankamai gerą jos sveikatos būklę tuo metu. Pažymėtina ir tai, kad asmens fizinė–mentalinė būklė yra pastebima aplinkinių su juo bendraujančių asmenų, juolab artimųjų giminaičių, kurių moralinė pareiga rūpintis testatoriumi kai kuriais atvejais įgyja ir teisinę formą (pvz., CK 3.205 straipsnyje įtvirtinta vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis), tačiau specialusis nuolatinės slaugos poreikis jai nustatytas tik nuo 2006 m., po testamento sudarymo A. K. dar kurį laiką gyveno viena ir pilnai galėjo savimi pasirūpinti, teismo sprendimo dėl jos pripažinimo neveiksnia nėra.

18Iš A. K. asmens sveikatos istorijos matyti, kad demensija pirmą kartą diagnozuota tik 2006-01-28, iškvietus GMP dėl psichikos sutrikimo, tačiau jau 2006-01-30 ligos istorijoje esančiame įraše nurodyta, kad „dabar geriau, kontaktas geras, pasakojo ką jautė ir matė 01 28“. Taigi, tik tuo metu buvo nustatytas pirmas epizodas, kurio metu specialistai A. K. diagnozavo demensiją. Iš surinktų įrodymų matyti, kad testamento sudarymo momentu ši liga dar net nebuvo diagnozuota, o tuo metu diagnozuotos ligos įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti neturėjo. Vertinant ekspertizės išvadą kartu su šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, kitais aukščiau aptartais įrodymais, teismas sprendžia, kad A. K. testamento sudarymo metu buvo veiksni, jos fizinė ir psichinė būsena tuo metu leido jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Aplinkybių, kad testamente išreikšta A. K. valia neatitiko jos tikrosios valios teismas nenustatė, todėl sprendžia, kad jos valia buvo suformuota sąmoningai. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).

19Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog testamento sudarymo metu A. K. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jo ieškinio reikalavimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmestinas (CPK 178 str.). Atmetus šį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo.

20Dėl priešieškinio

21CK 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus –vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Pagal CK 4.37 str. 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Buto savininkės - atsakovėe, gindamos savo teises naudotis butu, jį valdyti ir juo disponuoti, turi teisę reikalauti per teismą pašalinti bet kuriuos jų teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti ieškovą iš buto (CK 4.98 str.). Savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Atsakovių teisės varžomos tuo, kad ieškovas naudojasi turtu ir atsakovės savo nuožiūra negali juo naudotis. Negatorinio ieškinio atveju ieškovas neturi įrodinėti atsakovo veiksmų neteisėtumo, jei pats atsakovas neįrodys savo veiksmų teisėtumo. Asmuo, kurio teisė naudotis nuosavybe yra apribota, turi įrodyti: 1. patį kliudymo faktą, 2. nurodyti asmenį, kurio elgesys kliudo naudotis nuosavybe ir 3. turi teisę reikalauti pašalinti tokį kliudymą.

22CK 4.47 straipsnio nuostatos numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindus tame tarpe, jog nuosavybė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldėjimu ir kt. pagrindais. Butas ( - ), nuosavybės teise registruotas 2012-08-28 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. ( - ) pagrindu po ½ dalį atsakovių G. K. ir G. K. vardu (I t. 12- 13; 18-19 b.l.). Laikotarpiu nuo 1996-02-28 iki 2012-10-18 šis butas buvo registruotas A. K. vardu. Testatorė šį būstą įsigijo iš V. P. 1996-02-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu (I t. 12-13, 134 b.l.). Pirkimo pardavimo sutartyje (2 punkte) nurodyta, kad pardavėja V. P., prieš pasirašydama sutartį, gavo 24000 Lt iš A. K.. Atsakovas atsiliepimu į priešieškinį (I t. 132 b.l.) teigia, kad nors ši sutartis sudaryta A. K. vardu, tačiau pinigai, sumokėti už butą priklausė ieškovui, jis butą suremontavo, sudarė buto eksploatavimo sutartis, mokėjo mokesčius, nuo 1997-11-25 šiame bute įregistruota V. K. įmonė UAB „G.“ (II t. 3-4 b.l.), t.y. ieškovas butu naudojosi kaip savo. Liudytojai V. G., R. G., R. U. taip pat teigė, kad butas ( - ), buvo įsigytas už ieškovo lėšas, garažas pastatytas ieškovo lėšomis ir darbu, tik įregistruotas A. K. vardu. Registruojant įmonę 1997-11-21 pranešime Rejestro tvarkytojui A. K. nurodė sutinkanti, kad jai privačios nuosavybės teise priklausančio buto Nr. ( - ), esančio ( - ), adresu būtų įregistruota UAB „G.“ buveinė, t.y. šis rašytinis įrodymas patvirtina faktą, kad šis butas nuosavybės teise priklauso A. K., ji sutiko, kad jame ieškovas verstųsi komercine veikla (II t. 21 b.l.). Tai, kad ieškovas minėtu butu naudojosi įmonės UAB „G.“ įregistravimui, įmonė sudarė sutartį su vandens tiekėjo ir saugos paslaugas teikiančia įmone (I t. 133, 135- 137 b.l.) patvirtina faktą, kad ieškovas naudojosi šiuo testatorės turtu įmonės veiklai, tačiau nepatvirtina, kad butas nuosavybės teise kada nors priklausė ieškovui. Ieškovas byloje reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu A. K. testamentą CK 1.89 str. pagrindu, bei panaikinti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, išduotus G. K. ir G. K., tačiau byloje nėra ginčijami nekilnojamojo turto įsigijimo A. K. vardu sandoriai. .). B. P. pardavimo sutartis yra rašytinis įrodymas, ji yra patvirtinta notaro. Rašytinių įrodymų, paneigiančių testatorės nuosavybės teisę, į bylą nepateikta. Ieškovas nuo 1996 m. nereiškė jokių pretenzijų dėl turto įgijimo testatorei, taip pat ir po 2005 m., sužinojus apie testamentą. Aplinkybę, kad ieškovui apie testamentą buvo žinoma, patvirtino liudytojos V. M. S., R. O. R., V. K.. Liudytojų V. G., R. G., R. U. parodymai, kad ginčo butas buvo įsigytas ieškovo lėšomis ir ieškovo paaiškinimai dėl turto įsigijimo, ieškovui nepareiškus reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo bei neginčijant 1996-02-26 pirkimo- pardavimo sutarties, nėra pakankami ieškovo nuosavybės teisei pripažinti. Byloje nustatyta, kad testamento sudarymo dieną ir palikėjos mirties dieną šis turtas priklausė testatorei. Testamente nėra numatyta testamentinė išskirtinė, leidžianti ieškovui ir toliau naudotis butu ( - ), ieškovas nepateikė jokio kito teisėto pagrindo, suteikiančio jam teisę ginčo butu naudotis (CPK 178 str.).Atsakovių reikalavimas yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, kadangi ieškovo gyvenimas atsakovėms nuosavybės teise priklausančiame bute pažeidžia atsakovių kaip savininkių teises naudoti turtą savo nuožiūra (CK 4.98 str.).,

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Ieškinį atmetus, priešieškinį tenkinus, atsakovėms iš ieškovo priteistinos jų patirtos ir įrodytos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios 1400 Lt už priešieškinio parengimą (I t. 149 b.l.), 400 Lt už advokato J. S. atstovavimą teismo posėdžiuose (II t. 22 b.l.; CPK 93 str. 1d.; 98 str., „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“), 144 Lt žyminio mokesčio (I t. 109 b.l.), iš viso 1944 Lt (563,02 Eur).

25Nagrinėjant bylą susidarė 80,13 Lt (23 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 2d.).

26Už ekspertizę sumokėta 1350 Lt (I t. 82 b.l), mokėtina suma 1334,50 Lt (I t. 117 b.l.), todėl skirtumas 15,5 Lt (4,49 Eur), grąžintina ieškovui.

27Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-270 str., teismas

Nutarė

28ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

29Iškeldinti V. K., a.k( - ) su visais jo daiktais ir manta iš G. K., a.k. ( - ) ir G. K., a.k. ( - ) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

30Priteisti G. K., a.k( - ) iš V. K., a.k( - ) 563,02 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų.

31Priteisti valstybei iš V. K., a.k( - ) 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši sums turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

32Grąžinti V. K. į teismo specialiąją sąskaitą įmokėtą nepanaudotą 4,49 Eur (keturių eurų 49 ct) sumą už ekspertizę.

33Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei... 2. Ieškovas V. K. 2013 m. liepos 19 d. ieškiniu prašo pripažinti... 3. Ieškinyje nurodyta, kad ( - ) mirė ieškovo motina A. K.. Jis manė, kad... 4. Atsakovė G. K. 2013-08-09 atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 5. Atsakovė G. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (I t. 46-49 b.l.),... 6. Atsakovės G. K. ir G. K. 2014 m. rusėjo 1 d. priešieškiniu (I t. 106-108... 7. Ieškovas 2014 m. spalio 27 d. atsiliepimu į priešieškinį su juo nesutiko... 8. Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas.... 9. Byloje nustatyta, A. K., a.k. ( - ) mirė ( - ) (I t. 8 b.l.). Ieškovas V. K.... 10. Ieškovas ginčija testamentą dėl testatorės valios trūkumų, t. y. kaip... 11. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų... 12. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 13. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valia, kad ir kokia... 14. Byloje buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė (I t., 96-97... 15. Šeimos gydytoja terapeutė J. G. (ankstesnė pavardė- J.) gydė testatorę... 16. Liudytojas V. G. parodė, kad su ieškovu bendravo iki 2003 m., todėl... 17. Notarė, tvirtindama 2005-04-20 testamentą, nurodė, kad įsitikino... 18. Iš A. K. asmens sveikatos istorijos matyti, kad demensija pirmą kartą... 19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas... 20. Dėl priešieškinio... 21. CK 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiškus savininko teisių... 22. CK 4.47 straipsnio nuostatos numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindus tame... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Ieškinį atmetus, priešieškinį tenkinus, atsakovėms iš ieškovo... 25. Nagrinėjant bylą susidarė 80,13 Lt (23 Eur) išlaidų, susijusių su... 26. Už ekspertizę sumokėta 1350 Lt (I t. 82 b.l), mokėtina suma 1334,50 Lt (I... 27. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-270 str., teismas... 28. ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.... 29. Iškeldinti V. K., a.k( - ) su visais jo daiktais ir manta iš G. K., a.k. ( -... 30. Priteisti G. K., a.k( - ) iš V. K., a.k( - ) 563,02 Eur (penkis šimtus... 31. Priteisti valstybei iš V. K., a.k( - ) 23 Eur (dvidešimt tris eurus)... 32. Grąžinti V. K. į teismo specialiąją sąskaitą įmokėtą nepanaudotą... 33. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...