Byla AS-503-502/2017
Dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centras atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centras skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Informacinės visuomenės plėtros komitetui dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 24 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. ((24.16)-5K-1618108-5K-1700900-5K-1702613-5K-1702657)-6K-1701636; 2) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. 2016/8-1-12 „Dėl pažeidimo projekte „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e. paslaugų sukūrimas“, projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012“.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą.

6Pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones:

71. Uždrausti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir Ministerija), VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – ir CPVA, Agentūra) ir Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Komitetas) vykdyti išieškojimo veiksmus pagal šiuos sprendimus: 1.1. Ministerijos 2017 m. vasario 24 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. ((24.16)-5K-1618108-5K-1700900-5K-1702613-5K-1702657)-6K-1701636; 1.2. CPVA direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. 2016/8-1-12; 1.3. Komiteto direktoriaus 2017 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. T-26;

82. Sustabdyti šių administracinių sprendimų galiojimą: 2.1. Ministerijos 2017 m. vasario 24 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. ((24.16)-5K-1618108-5K-1700900-5K-1702613-5K-1702657)-6K-1701636; 2.2. CPVA direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. 2016/8-1-12; 2.3. Komiteto direktoriaus 2017 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. T-26.

9Pareiškėjas prašyme nurodo, kad pareiškėjo skundas yra tikėtinai pagrįstas. Tiek teismui pateiktame skunde, tiek Ministerijai bei CPVA pateiktuose dokumentuose pareiškėjas nurodė, kad vienos sąsajos su valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos (VIISP) nesukūrimas negali būti laikomas esminiu finansavimo sutarties pažeidimu. Ministerija ir CPVA skundžiamuose sprendimuose nenurodė, kaip konkrečiai sąsajos su VIISP nesukūrimas lemia esminį finansavimo sutarties pažeidimą. Be to, dar įgyvendinant projektą Komitetas suderino Antstolių informacinės sistemos (AIS) ir Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) specifikacijas, tokiu būdu iš esmės pritardamas tam, kad sąsaja su VIISP nebūtų sukurta. Realizuojant papildomą integracinę sąsają su VIISP vietoje sukurtų tiesioginių sąsajų, piniginės lėšos būtų panaudotos neracionaliai ir tai prieštarautų protingumo bei ekonomiškumo principams. Sistemos AIS ir PLAIS turi svarbią reikšmę jos vartotojams, todėl bet kokios finansinės korekcijos šių sistemų atžvilgiu galimai lemtų neigiamus padarinius jų vartotojams, tokiu būdu pažeidžiant viešąjį interesą. Piniginių sumų išieškojimas iš pareiškėjo keltų grėsmę jo veiklai bei sistemų funkcionavimui. Atsižvelgiant į tai, kad projektas šiuo metu yra užbaigtas, sėkmingai veikiantis, bet koks finansinių korekcijų taikymas lemtų grėsmę šių sistemų funkcionavimui. Ministerijai ir CPVA nepagrindė, kodėl šiuo konkrečiu atveju, kai projektas yra užbaigtas, jo efektyvumas ir ekonominis naudingumas yra akivaizdūs, reikalaujama susigrąžinti visą finansavimo sutarties sumą vien dėl to, kad projekto įgyvendinimo metu reikalingų duomenų mainų apsikeitimo būtent per VIISP paslauga nebuvo sukurta. Priėmus sprendimus, kuriais be jokių motyvų nuspręsta taikyti maksimalią finansinę korekciją finansavimo sutarties atžvilgiu, pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas, todėl tai pagrindžia poreikį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, prašymas yra proporcingas, atitinka viešąjį interesą ir šalių pusiausvyros principus.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

12Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo nepagrindžia, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo galimi nuostoliai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas įrodymais nepagrindė savo teiginių dėl grėsmės jo veiklai, sistemų funkcionavimui. Pareiškėjui neįrodžius, o teismui nenustačius, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

13III.

14Pareiškėjas VĮ Registrų centras pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti.

15Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia argumentais, nurodytais teismui pateiktame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas visiškai neįvertino pareiškėjo pateiktų argumentų dėl reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus pagrįstumo. Nei Ministerija, nei CPVA skundžiamuose sprendimuose nenurodė, kaip konkrečiai sąsajos su VIISP nesukūrimas lemia esminį finansavimo sutarties pažeidimą, t. y. išsamiai neišanalizavo ir nevertino, kokį poveikį finansavimo sutarčiai turi sąsajos su VIISP nesukūrimu. Pareiškėjo teigimu, vien sąsajos nesukūrimas negali būti laikomas esminiu finansavimo sutarties pažeidimu, tačiau teismas šių argumentų nevertino, tokiu būdu buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 12 punkto nuostatos. Nei atsakovas, nei CPVA nepagrindė, kodėl šiuo konkrečiu atveju, kai projektas yra užbaigtas ir tinkamai funkcionuojantis, o jo efektyvumas bei ekonominis naudingumas yra akivaizdūs, reikalauja susigrąžinti visą finansavimo sutarties sumą vien dėl to, jog projekto įgyvendinimo metu reikalingų duomenų mainų apsikeitimo būtent per VIISP paslauga nebuvo sukurta.

16Pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, kiltų grėsmė sistemų funkcionavimui, sukeltų didžiulių nuostolių šių sistemų vartotojams ir pareiškėjui. Atliekant integracijų formos pakeitimus, t. y. realizuojant papildomą integracinę sąsają su VIISP vietoje sukurtų tiesioginių sąsajų, piniginės lėšos būtų panaudotos neracionaliai ir tai prieštarautų protingumo ir ekonomiškumo principams. Be to, sistemos AIS ir PLAIS turi svarbią reikšmę jos vartotojams, todėl bet kokios finansinės korekcijos šių sistemų atžvilgiu galimai lemtų neigiamus padarinius jų vartotojams, tokiu būdu pažeidžiant viešąjį interesą. Piniginių lėšų sumos dydis, kuris gali būti išieškotas iš pareiškėjo, keltų grėsmę jo veiklai ir minėtų sistemų funkcionalumui. Pareiškėjo teigimu teismas, siekdamas apginti viešąjį interesą ir užtikrinti, kad ir toliau būtų garantuotas tinkamas minėtų sistemų funkcionavimas, turėtų tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

17Atsakovas Ministerija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

18Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jokių argumentų ar įrodymų dėl akivaizdaus ginčijamų sprendimų neteisėtumo iš esmės nepateikia, o tik deklaratyviai nurodo, kad jų nesiėmus gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kiltų grėsmė pareiškėjo veiklai, sistemų funkcionavimui. Pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Susipažinus su pareiškėjo nurodytais argumentais dėl ginčijamų sprendimų neteisėtumo, aplinkybių, kurios akivaizdžiai rodytų ginčijamus sprendimus esant neteisėtus, nėra, o galima neigiama ginčijamo sprendimo įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas.

19Atkreipia dėmesį, kad Ministerijos 2017 m. vasario 24 d. administracinės procedūros sprendimas yra vertintinas kaip tarpinis procedūrinio pobūdžio sprendimas, kuris pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių nesukelia, todėl nėra jokio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo CPVA pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.

21Atsiliepime nurodo, kad įvertinus teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką reikalavimo užtikrinimo klausimu, nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių argumentų ir įrodymų, kad skundžiami individualūs administraciniai aktai galėtų būti nepagrįsti, o pats lėšų grąžinimas sukeltų didelės bei neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos pareiškėjui. Sukurta programinė įranga ir toliau priklausys pareiškėjui, bus naudojama pagal paskirtį, o teisės į ją nebus apribotos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo veiksmai yra dviprasmiški ir kelia pagrįstų abejonių ar lėšų grąžinimas sukeltų didelės bei neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, nes vietoje to, kad kuo skubiau pasinaudotų teisės aktais suteikiama galimybe atidėti lėšų grąžinimą arba grąžinimą išdėstyti periodinėmis įmokomis 12 mėn. laikotarpiu, pareiškėjas jokių veiksmų nesiėmė. CPVA direktoriaus įsakymas Nr. 2016/8-1-12 buvo priimtas 2016 m. rugpjūčio 17 d., pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikė skundą vadovaujančiai institucijai - Ministerijai. Remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau - PAFT), nuostatomis, pareiškėjui pateikus skundą Ministerijai, sprendimo dėl lėšų grąžinimo priėmimas buvo sustabdytas. Ministerija 2017 m. vasario 24 d. priėmė administracinės procedūros sprendimą Nr. ((24.16)-5K-1618108-5K-1700900-5K-1702631-5K-1702657)-6K-1701636, kuriuo pripažino, kad CPVA atliktas pažeidimo tyrimas ir priimtas sprendimas yra pagrįstas. Komitetas, kaip administruojanti institucija, 2017 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėją įpareigojo iki 2017 m. birželio 4 d. grąžinti išmokėtas Projekto lėšas. Pažymi, kad priėmus sprendimą dėl lėšų grąžinimo, pareiškėjas galėjo pasinaudoti minėtų taisyklių 13 p., kuriame nurodoma, kad projekto vykdytojas, gavęs sprendimą, turi teisę likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki sprendime nurodyto termino, per kurį lėšos turi būti grąžintos, pabaigos raštu ir (arba) naudodamasis kitomis informavimo priemonėmis, nustatytomis teisės aktuose, reglamentuojančiuose Taisyklėse nurodytų fondų ir programų administravimą, kreiptis į administruojančiąją instituciją ir pateikti prašymą atidėti terminą, per kurį lėšos turi būti grąžintos, ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui arba leisti grąžintiną sumą grąžinti dalimis per terminą, ne ilgiau nei 12 mėnesių nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, kuriame turi nurodyti priežastis, dėl kurių negali grąžinti lėšų per sprendime nurodytą terminą, ir pateikti siūlymą atidėti lėšų grąžinimo terminą ne ilgiau nei 12 mėnesių nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, nurodydamas, iki kurios dienos prašo atidėti lėšų grąžinimo terminą ir (arba) kokiu periodiškumu ir kokiomis dalimis galėtų grąžinti grąžintinas lėšas. Kartu su prašymu atidėti lėšų grąžinimo terminą projekto vykdytojas pateikia finansinių ataskaitų, sudarytų teisės aktų nustatyta tvarka, kopijas arba ir kitų dokumentų, kuriais pagrindžiamos priežastys, dėl kurių projekto vykdytojas negali grąžinti lėšų laikydamasis sprendime nurodytos tvarkos ir terminų, kopijas ir kitą informaciją. Taigi projekto vykdytojas siekdamas atidėti lėšų grąžinimą, turi pateikti finansinių ataskaitų, sudarytų teisės aktų nustatyta tvarka, kopijas arba ir kitų dokumentų, kuriais pagrindžiamos priežastys, dėl kurių projekto vykdytojas negali grąžinti lėšų laikydamasis sprendime nurodytos tvarkos ir terminų, kopijas ir kitą informaciją. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių dokumentų ir įrodymų, kad negalės grąžinti išmokėtas Projekto lėšas nustatytu laiku. Pažymi, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes atidėti Projekto lėšų grąžinimą nesikreipdamas dėl to į teismą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir prašymą dėl lėšų grąžinimo stabdymo pateikė tik teisminio ginčo metu (2017 m. balandžio 21 d.), kitoms šalims jau pateikus atsiliepimus į pareiškėjo 2017 m. kovo 15 d. skundą, ir beveik po pusantro mėnesio nuo įpareigojimo grąžinti Projekto lėšas. Pasyvūs pareiškėjo veiksmai patvirtina tai, kad lėšų grąžinimas nesukels jam didelės bei neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, todėl jo pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra nepagrįstas.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punkte numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

25Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

26Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

27Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014). Taigi šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas pirmosios instancijos teismo sustabdyti ginčijamų sprendimų galiojimą bei uždrausti atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl būtinybės užtikrinti reikalavimų teisėtumą, toliau vertins, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrindė būtinybės taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

28Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė sustabdyti Ministerijos 2017 m. vasario 24 d. administracinės procedūros sprendimo Nr. ((24.16)-5K-1618108-5K-1700900-5K-1702613-5K-1702657)-6K-1701636, CPVA direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 2016/8-1-12 bei Komiteto direktoriaus 2017 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. T-26 galiojimą. Taip pat uždrausti Ministerijai, Agentūrai ir Komitetui vykdyti išieškojimo veiksmus pagal minėtus sprendimus.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas iš esmės prašo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones – skundžiamų sprendimų galiojimo sustabdymą ir uždraudimą atlikti išieškojimo veiksmus pagal ginčijamus sprendimus, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas siekia procedūros dėl lėšų grąžinimo sustabdymo.

30Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė tuo, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, kiltų grėsmė sistemų funkcionavimui, sukeltų didžiulių nuostolių šių sistemų vartotojams ir pareiškėjui, taip pat, įvertinus piniginių lėšų sumos dydį, kuris gali būti išieškotas iš pareiškėjo, keltų grėsmę jo veiklai ir minėtų sistemų funkcionalumui.

31Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus ir byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.). Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl žalos padarymo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokius nuostolius, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, patirtų pareiškėjas ir pan. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad kiltų grėsmė sistemų funkcionavimui, sukeltų didžiulių nuostolių šių sistemų vartotojams ir pareiškėjui, nepagrįsti. Skundžiamais sprendimais nėra ribojamas sukurtos programinės įrangos funkcionavimas, teisės į ją taip pat nėra ribojamos, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad kiltų grėsmė sistemų funkcionavimui, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais šį teiginį pagrindžiančiais įrodymais.

32Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas prašyme prašo sustabdyti ir Komiteto direktoriaus 2017 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. T-26 galiojimą, tačiau šis sprendimas šioje byloje nėra ginčijamas.

33Atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje dar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, susijusi su ginčijamų sprendimų galiojimo laikinu nesustabdymu arba neuždraudimu atlikti su ginčijamais sprendimais susijusius veiksmus, ir kad būtent laikinas sprendimų galiojimo sustabdymas arba uždraudimas atlikti veiksmus užkirstų kelią tokiai žalai atsirasti. Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus situacijai, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje galėtų būti svarstomas iš naujo. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kartu pastebėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012 ir kt.).

34Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarti, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, yra pakankamai motyvuota, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centro atskirąjį skundą atmesti.

37Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

38Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras (toliau... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi... 6. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo... 7. 1. Uždrausti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir... 8. 2. Sustabdyti šių administracinių sprendimų galiojimą: 2.1. Ministerijos... 9. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad pareiškėjo skundas yra tikėtinai... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi... 12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl reikalavimo... 13. III.... 14. Pareiškėjas VĮ Registrų centras pateikė atskirąjį skundą, kuriame... 15. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia argumentais, nurodytais teismui... 16. Pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių,... 17. Atsakovas Ministerija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį... 18. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo... 19. Atkreipia dėmesį, kad Ministerijos 2017 m. vasario 24 d. administracinės... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo CPVA pateiktame atsiliepime į pareiškėjo... 21. Atsiliepime nurodo, kad įvertinus teisės aktų nuostatas bei teismų... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos... 25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos... 26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 27. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui, prašančiam taikyti... 28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė sustabdyti Ministerijos 2017 m.... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas iš esmės prašo taikyti... 30. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė tuo,... 31. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo... 32. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas prašyme prašo sustabdyti... 33. Atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi... 34. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 36. Pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centro atskirąjį skundą atmesti.... 37. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį... 38. Nutartis neskundžiama....