Byla eAS-184-520/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Veldė“) dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą išregistruoti likviduotą juridinį asmenį uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Veldė“ (į. k. 122280538) (toliau – ir Sprendimas).

6Pareiškėjas taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai (iki įsiteisės sprendimas šioje byloje) sustabdyti Sprendimo galiojimą. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2016 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti solidariai iš UAB „Veldė“, J. B. ir V. T. 64 377,94 Eur žalos atlyginimą. Žalą pareiškėjas grindžia aplinkybe, kad atsakovai civilinėje byloje netinkamai teikė paslaugas, t. y. atsakovės J. B. ir V. T., veikdamos per bendrovę UAB „Veldė“, netinkamai konsultavo dėl mokėtinų mokesčių ir sudaromų sandorių, netinkamai apskaičiavo ir deklaravo pareiškėjo mokesčius, t. y. suteikė netinkamos kokybės paslaugas pareiškėjui, dėl kurių šis patyrė žalą, kurią privalo atlyginti atsakovai civilinėje byloje. Atsakovas civilinėje byloje UAB „Veldė“, kuris šioje byloje yra trečiasis suinteresuotas asmuo, 2016 m. lapkričio 11 d. pateikė VĮ Registrų centrui prašymą išregistruoti bendrovę iš Juridinių asmenų registro, melagingai nurodydamas, jog su visais kreditoriais yra atsiskaityta. Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus registro tvarkytojas priėmė sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta išregistruoti likviduotą juridinį asmenį UAB „Veldė“. Šis sprendimas buvo priimtas nepaisant to, kad nebuvo įvykdytos visos UAB „Veldė“ likvidavimo sąlygos, ir atsakovui ši aplinkybė buvo žinoma. UAB „Veldė“ Vilniaus apygardos teismui 2016 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-4690-450/2016 nutraukimo, nurodydama, jog 2016 m. lapkričio 17 d. UAB „Veldė“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi patenkino UAB „Veldė“ prašymą ir civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams UAB „Veldė“, J. B., V. T. dėl žalos atlyginimo UAB „Veldė“ atžvilgiu nutraukė. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2016 m. gruodžio 5 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4690-450/2016.

7Pareiškėjo teigimu, likvidavus bendrovę ir nutraukus dalį civilinės bylos, pareiškėjui neliktų galimybių reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, yra reali grėsmė, jog pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala, t. y. nesustabdžius skundžiamo akto galiojimo, pareiškėjui būtų atimta galimybė reikalauti patirtos žalos atlyginimo civilinėje byloje, taip siekiant apginti savo teisėtus ir pagrįstus interesus, o tokios žalos atitaisymas (kompensavimas) taptų nebeįmanomas. Pareiškėjas nurodė, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl Sprendimo panaikinimo, todėl šiuo atveju, atsižvelgus į reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslą ir paskirtį, pareiškėjas turi teisę prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiesiogiai susijusią su ginčo dalyku.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi priėmė skundą, tačiau netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

9Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatose nėra įtvirtintas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tuo atveju, jeigu yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tik tuo atveju, jeigu jų nesiėmus, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju pareiškėjas neatitaisomą didelę žalą sieja su jo civilinėje byloje pareikštu 64 377,94 Eur reikalavimu UAB „Valdė“ bei J. B. ir V. T.. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala, t. y. būtų atimta galimybė reikalauti patirtos žalos atlyginimo civilinėje byloje, o tokios žalos atitaisymas (kompensavimas) taptų nebeįmanomas, nes nustatė, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. savo teise yra pasinaudojęs, todėl nėra galimybės atimti jau realizuotos pareiškėjo teisės reikalauti žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarčiai, nėra galimybės konstatuoti, kad civilinė byla UAB „Veldė“ atžvilgiu yra nutraukta.

10Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šioje byloje teismo prašo panaikinti Sprendimą, t. y. šios administracinės bylos dalykas yra Sprendimas, todėl patenkinus pareiškėjo skundą, jo teisės ir teisėti interesai būtų apginti, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad žalos atitaisymas taptų neįmanomas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos priežastys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra prielaidos dėl galbūt pareiškėjui palankaus apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje stadijoje pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, kad būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje dar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, susijusi su Sprendimo galiojimo laikinu nesustabdymu. Teismas sprendė, kad nei pareiškėjo argumentai, nei byloje esantys duomenys nagrinėjamu atveju nepagrindžia būtinybės šiame bylos nagrinėjimo etape taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atsižvelgiant į viešąjį interesą.

11II.

12Pareiškėjas G. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki šios bylos sprendimo įsiteisėjimo datos, sustabdyti Sprendimo galiojimą.

13Pareiškėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo ir to, kad būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje dar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, susijusi su Sprendimo galiojimo laikinu nesustabdymu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tokią nepagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė netinkamai įvertinęs prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, ginčijamu aktu panaikintas teises, šių teisių realizavimą ir jų įtaką pareiškėjui. Pareiškėjas pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina nustatyti ir įvertinti kokias pasekmes sukelia (gali sukelti) Sprendimas išregistruoti likviduotą juridinį asmenį UAB „Veldė“.

14Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimas išregistruoti likviduotą juridinį asmenį UAB „Veldė“ reiškia, jog šio juridinio asmens veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems asmenims, nes juridinis asmuo nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro nustoja egzistuoti kaip civilinių teisinių santykių subjektas. UAB „Veldė“ elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai ir prisidengdama formaliu teisiniu reguliavimu tyčia ėmėsi priemonių kuo skubiau išsiregistruoti iš Juridinių asmenų registro ir nutraukti civilinę bylą jos atžvilgiu. Tačiau likvidavus UAB „Veldė“ ir nutraukus šią civilinės bylos dalį, pareiškėjui neliktų galimybių reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad tokiu būdu yra siekiama išvengti atsakomybės ir piktnaudžiaujama teise, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, jog netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam būtų atimta galimybė reikalauti patirtos žalos atlyginimo civilinėje byloje. Pareiškėjas pažymi, kad žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jau atsirado, nes Vilniaus apygardos teismas, nepaisydamas fakto, kad teismo nutartis nutraukti bylos dalį UAB „Veldė“ atžvilgiu buvo apskųsta, t. y. yra neįsiteisėjusi, 2016 m. gruodžio 16 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4690-450/2016 likusių dviejų atsakovių – UAB „Veldė“ darbuotojų – atžvilgiu. Tokiu būdu susiklostė ydinga situacija, nes nelikus tiesioginio atsakovo – darbdavio – civilinės atsakomybės taikymas tampa iš esmės apsunkintas ir pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą yra iš esmės paneigiama. Jeigu Sprendimo galiojimas būtų sustabdytas, civilinę bylą būtų galima nagrinėti visa apimtimi. Kadangi civilinėje byloje tikėtinas apeliacinis procesas, tai reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje byloje aktualumas išlieka.

15Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Administracinės bylos baigtis šiuo atveju yra reikšminga iš esmės sprendžiant civilinėje byloje kilusį ginčą dėl žalos atlyginimo ir tai tiesiogiai daro įtaką vertinant, ar yra ABTĮ nustatytos sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, nes būtina imtis prevencinių priemonių ir laikinai sureguliuoti padėtį, kadangi laikinas Sprendimo galiojimo sustabdymas leistų tęsti ginčo nagrinėjimą civilinėje byloje ir taip pareiškėjui užtikrinti galimybę reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Pareiškėjas pažymi, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nebūtų padaryta žalos jokiems tretiesiems asmenims ar visuomenei, nes prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui, tačiau prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės nepritaikius, būtų iš esmės pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, t. y. laikinai nesustabdžius Sprendimo, būtų grubiai pažeisti proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros bei viešųjų interesų principai.

16Pareiškėjas paaiškina, kad jis nurodė teismui visas aplinkybes, objektyviai pagrindžiančias, jog šioje byloje nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjui būtų atimta galimybė reikalauti patirtos žalos atlyginimo civilinėje byloje, o tokios žalos atitaisymas (kompensavimas) taptų nebeįmanomas. O tai reiškia, jog nebūtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti.

17Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį.

18Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo, kaip likviduoto juridinio asmens UAB „Veldė“ tikėtinas kreditoriaus, teises turėjo galimybę realizuoti iki likvidavimo proceso, tačiau buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas civilinių santykių dalyvis ir tikėtinai pavėlavo pasinaudoti šiomis įstatymų suteiktomis galimybėmis, todėl visiškai nepagrįstai stengiasi pasinaudoti reikalavimo užtikrinimo institutu administracinėje teisenoje. Juridinių asmenų registro tvarkytojas pagal jam įstatymais priskirtas funkcijas neturi įtakos juridinio asmens likvidavimo procedūroms, tik gali Juridinių asmenų registre paviešinti įmonės teisinį statusą pagal pateiktus dokumentus, todėl pats šioje administracinėje byloje apskųstas Sprendimas išregistruoti likviduotą juridinį asmenį UAB „Veldė“ neturi tiesioginės įtakos civiliniams teisiniams santykiams, aprašomiems pareiškėjo atskirajame skunde. Dėl to pareiškėjo teiginys, kad administracinės bylos baigtis yra reikšminga sprendžiant civilinėje byloje nagrinėjamą ginčą dėl žalos atlyginimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir nesusijęs su reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimu nagrinėjamoje administracinėje byloje. Todėl nėra pagrindo teigti, jog laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

19Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, prašydamas sustabdyti Sprendimo galiojimą, piktnaudžiauja reikalavimo užtikrinimo institutu, bandydamas nesąžiningai juo pasinaudoti, norėdamas daryti įtaką civiliniame ginče savo turtinei padėčiai apginti. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju neaktualus, nes Sprendimas yra įvykdytas ir UAB „Veldė“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro, likvidavimo procesas yra pasibaigęs ir pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo neteisėtas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, išsamiai išanalizavo pareiškėjo pateiktus argumentus, padarė motyvuotą išvadą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21III.

22Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsniu, netenkino pareiškėjo G. M. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

23Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

24Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

25Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ginčas yra kilęs dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo išregistruoti likviduotą juridinį asmenį UAB „Veldė“ iš Juridinių asmenų registro. Pareiškėjas, skunde prašydamas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę (Sprendimo galiojimo laikiną sustabdymą), iš esmės teigė, kad Sprendimo galiojimas jam trukdo ginti galbūt pažeistas savo teises civilinėje byloje Nr. e2-4690-450/2016, kurioje pareiškėjas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 64 377,94 Eur žalos atlyginimą ir vienu iš atsakovų yra būtent UAB „Veldė“. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, skundžiamą nutartį iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, kad būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje dar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, susijusi su Sprendimo galiojimo laikinu nesustabdymu.

26Pareiškėjas atskirajame skunde kritikuoja tokią pirmosios instancijos teismo poziciją ir iš esmės tvirtina, kad dėl pareiškėjo išdėstytų priežasčių reikalavimo užtikrinimo priemonė turėjo būti pritaikyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

27Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai įvertinęs prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, ginčijamu aktu panaikintas teises, šių teisių realizavimą ir jų įtaką pareiškėjui. Pirmiausia pažymėtina, kad Sprendimas išregistruoti likviduotą juridinį asmenį UAB „Veldė“ iš Juridinių asmenų registro nėra skirtas pareiškėjui, t. y. Sprendimas yra priimtas ne dėl pareiškėjo. Taigi pats Sprendimas jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms neturi.

28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą paprastai galima tik tada, kai toks aktas dar nėra įvykdytas (žr. 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-502/2016). Kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, šiuo atveju UAB „Veldė“ likvidavimo procesas yra pasibaigęs ir UAB „Veldė“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro, t. y. Sprendimas yra įvykdytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepagrindė aplinkybės, kad jau įvykdyto Sprendimo laikinas sustabdymas turėtų jam įtakos, t. y. užkirstų kelią neatitaisomai arba sunkiai atitaisomai didelei žalai atsirasti.

29Pareiškėjo akcentuojamas faktas, kad Sprendimo įvykdymas (UAB „Veldė“ išregistravimas iš Juridinių asmenų registro) turėjo įtakos civilinės bylos, kurioje pareiškėjas yra pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, eigai, taip pat nepagrindžia pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje administracinėje byloje būtinybės. Nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje administracinėje byloje, pareiškėjui neliktų galimybių reikalauti patirtos žalos atlyginimo civilinėje byloje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti solidariai iš UAB „Veldė“, J. B. ir V. T. 64 377,94 Eur žalos atlyginimą. Paties pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti faktai dėl civilinės bylos išnagrinėjimo patvirtina, kad net ir nutraukus bylos dalį UAB „Veldė“ atžvilgiu, civilinė byla dėl pareiškėjo nurodytos žalos atlyginimo priteisimo iš kitų dviejų atsakovų buvo išnagrinėta iš esmės.

30Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas nei prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nei atskirajame skunde nepagrindžia, kad laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, ir kad būtent laikinas Sprendimo galiojimo sustabdymas užkirstų kelią tokiai žalai atsirasti.

31Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, taip pat teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

33Pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą atmesti.

34Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos... 6. Pareiškėjas taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir... 7. Pareiškėjo teigimu, likvidavus bendrovę ir nutraukus dalį civilinės bylos,... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi... 9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šioje byloje teismo prašo... 11. II.... 12. Pareiškėjas G. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 13. Pareiškėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas... 14. Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimas išregistruoti likviduotą juridinį... 15. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį... 16. Pareiškėjas paaiškina, kad jis nurodė teismui visas aplinkybes, objektyviai... 17. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 18. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo, kaip likviduoto juridinio asmens UAB... 19. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, prašydamas sustabdyti... 20. Teisėjų kolegija... 21. III.... 22. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m.... 23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos... 24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 25. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ginčas yra kilęs dėl VĮ... 26. Pareiškėjas atskirajame skunde kritikuoja tokią pirmosios instancijos teismo... 27. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad... 28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad laikinai... 29. Pareiškėjo akcentuojamas faktas, kad Sprendimo įvykdymas (UAB „Veldė“... 30. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo... 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 33. Pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą atmesti.... 34. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį... 35. Nutartis neskundžiama....