Byla 2A-842-603/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo AB „Lesto“ ir apelianto atsakovo Stepanovo PĮ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovui Stepanovo PĮ, tretiesiems asmenims VĮ Valstybės turto fondui, UAB „Lemorida“, UAB „Talema“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas AB „Lesto“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Stepanovo PĮ (toliau – atsakovas) 66860,75 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu į dvi patalpas per atskirus įvadus tiekiama elektros energija, kurią apskaito du elektros skaitikliai. 2010-09-21 ir 2010-10-28 patikrinimų metu buvo nustatyti apskaitos prietaisų ir jų elementų pažeidimai, kurie atitinkamai buvo užfiksuoti Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktuose Nr. 0014182/490 ir Nr. 0015121/544. Pagal minėtus aktus atlikus objektuose suvartotos elektros energijos perskaičiavimus už laikotarpį nuo 2009-09-22 iki 2010-09-21 pagal akte nurodytame objekte leistiną naudoti 30 kW galią ir darbo valandų skaičių bei už laikotarpį nuo 2009-10-29 iki 2010-10-28 pagal atsakovui leistiną 15 kW galią ir darbo valandų skaičių, nustatyta, jog neteisėtai naudojantis elektros energija ieškovui iš viso padaryta 66288,85 Lt žalos, taip pat ieškovas patyrė 571,90 Lt skaitiklių funkcionavimo atstatymo išlaidų. Ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovas yra faktinis vartotojas, su kuriuo yra sudaryta sutartis ir jis yra atsakingas už padarytus pažeidimus, nes neužtikrino tinkamos apskaitos. Atsakovui taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, jo kaltė preziumuojama. Byloje nustatyta, kad po patikrinimo 2011 metais už suvartotą elektros energiją buvo sumokėta 35000 Lt, o už 2010 metus už elektros energiją buvo mokėta 21000 Lt, kas įrodo, kad atsakovas nepilnai mokėjo už sunaudotą elektros energiją.

3Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovo darbuotojų surašytus aktus pasirašė subnuomininkų UAB „Talema“ ir UAB „Lemorida“ atstovai, kurie ir pranešė apie sudaužytus skaitiklius ir nutrauktas plombas. Būtent šios įmonės yra teikiamos elektros energijos vartotojos. Atsakovas nežino, kas sudaužė skaitiklius ir nutraukė plombas. Ieškovas surašė aktus bei nuėmė skaitiklius nedalyvaujant nei atsakovui, nei jo atstovams, todėl atsakovas aktų nėra pasirašęs. Ieškovo apskaičiuotas žalos dydis yra nepagrįstas, nes nors 2011 metais elektros energijos suvartojimas padidėjo, tačiau 2012 metais vėl sumažėjo. Remiantis LAT praktika, ieškinio reikalavimas turi būti mažinamas. Be to, turi būti atsižvelgta į Aleksandro Stepanovo sunkią materialinę padėtį.

4Trečiasis asmuo UAB „Lemorida“, kuriam ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Lemorida“ atstovas Česlav Moro paaiškino, kad už suvartotą elektros energiją mokėjo Aleksandrui Stepanovui. UAB „Lemorida“ ieškovui žalos nepadarė.

5Trečiasis asmuo UAB „Talema“, kuriam ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Talema“ atstovas Tadeuš Lembovič paaiškino, kad su ieškiniu įmonė nėra susijusi. Už suvartotą elektros energiją mokėjo Aleksandrui Stepanovui.

6Trečiasis asmuo VĮ Valstybės turto fondas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2002-08-26 sutartimi valstybės turto fondas perdavė nuomininkui Stepanovo PĮ nuomos teise naudotis 138,29 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas sandėliavimui ir 49,11 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas visuomeniniam maitinimui, esančias ( - ), Vilniuje, kurioje nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį mokėti patalpų nuomos mokestį, taip pat mokesčius už patalpų eksploatavimą ir komunalines paslaugas. 2003-09-18 buvo pasirašytas susitarimas dėl patalpų subnuomos, kuriuo nuomotojas leido nuomininkui subnuomoti išnuomotas patalpas tretiesiems asmenims. Subnuomos sutartimis atsakovas išnuomotas patalpas perdavė valdyti ir naudotis UAB „Lemorida“ ir UAB „Talema“, todėl elektros energijos vartotoju laikytini nuomininkas Stepanovo PĮ ir subnuomininkai, kuriems ir tenka pareiga atsiskaityti už tiektą elektros energiją. 2012-01-06 subnuomininkas UAB „Talema“ patalpas perdavimo-priėmimo aktu grąžino Stepanovo PĮ. Valstybės turto fondo 2011-10-06 vienašaliu pareiškimu nuomos sutartis buvo nuraukta.

7Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2013 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 54784,17 Lt žalos atlyginimo, 571,90 Lt nuostolių už dviejų elektros skaitiklių funkcionalumo atstatymą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (55356,07 Lt) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3143,89 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 66,43 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo valstybei priteisė 13,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Geologijos institutas, atstovaujamas Valentino Baltrūno (nuomotojas) ir Stepanovo PĮ, atstovaujama Aleksandro Stepanovo (nuomininkas) 1998-12-23 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 4, pagal kurią nuomotojas nuomininkui perdavė 130,56 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Vilniuje (1 t. b.l. 164-167). 2000-02-07 atsakovas Stepanovo PĮ su ieškovu sudarė elektros energijos tiekimo-vartojimo (pardavimo-pirkimo) sutartį Nr. 03008 (1 t. b.l. 8), pagal kurią patalpoms, esančioms ( - ), vartotojui Stepanovo PĮ buvo tiekiama elektros energija. Atsakovas Stepanovo PĮ Valstybės turto fondo sutikimu dėl nuomojamų patalpų, sudarė dvi subnuomos sutartis, kurių pagrindu minėtos patalpos buvo perduotos valdyti ir naudoti subnuomininkams UAB „Lemorida“ ir UAB „Talema“. 2010-09-21 patikrinimo metu nustatyta, jog yra nutrauktos operatoriaus plombos nuo įvadinio apskaitos skydo, sudaužytas skaitiklis ir įvadinio apskaitos skydo stiklas. Palyginus skaitiklio gaubto plombas su originaliais pavyzdžiais, įtarta, kad jos suklastotos - dėl paminėtų pažeidimų buvo surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 0014182/490, kurį surašant dalyvavo ir akte pasirašė UAB „Lemorida” direktorius Česlav Moro (1 t. b.l. 9). 2010-10-28 tikrinant kitą atsakovui priskirtą elektros skaitiklį Nr. 310002 pastebėta, kad įvadinio apskaitos skydo plomba buvo nuimta ir panaudota pakartotinai, taip pat buvo pažeistos ir pakartotinai uždėtos skaitiklio gaubto plombos - dėl paminėtų pažeidimų buvo surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 0015121/544, kurį surašant dalyvavo, bet pasirašyti atsisakė baro darbuotoja A. Ž. (1 t. b.l. 14). Byloje atliktų elektros skaitiklio CA4-U672M1 Nr. 310002 ir elektros skaitiklio CA4-U672M1 Nr. 303729 ekspertizių išvados patvirtina 2010-09-21 ir 2010-10-28 ieškovo darbuotojų aktuose užfiksuotą elektros apskaitos prietaisų pažeidimą. 1998-12-23 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį mokėti patalpų nuomos mokestį, taip pat mokesčius už patalpų eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Nuomos sutarties 5.2 punktu, kuris buvo papildytas 2003-09-18 susitarimu prie nuomos sutarties (1 t. b.l. 168-169), šalys susitarė, kad subnuomos atveju nuomininkas įsipareigoja užtikrinti, kad subnuomininkas vykdys visas pagal šią sutartį nuomininkui privalomas prievoles. Neužtikrinęs tinkamo prievolių vykdymo iš subnuomininko pusės, nuomininkas už neįvykdymą atsako pats. Teismas konstatavo, jog atsakovas teigdamas, kad subnuomininkai yra faktiniai elektros energijos vartotojai, nepateikė duomenų, kad tarp elektros energijos tiekėjo ir subnuomininkų UAB „Talema“ ir UAB „Lemorida“ būtų sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas subnuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Tokie santykiai gali atsirasti tik sudarius elektros energijos pirkimo-pardavimo rašytinę sutartį. Be to bylos nagrinėjimo metu UAB „Lemorida“ atstovas Česlav Moro ir UAB „Talema“ atstovas Tadeuš Lembovič paaiškino, kad su elektros energijos tiekėju sutartys nebuvo sudarytos ir už faktiškai suvartotą elektros energiją buvo mokama Aleksandrui Stepanovui (2 t. b.l. 14). Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas Stepanovo PĮ neprivalo atlyginti ieškovui padarytą žalą, nes būtent tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kuria vartotojas (atsakovas) įsipareigojo stebėti apskaitos prietaisų būklę ir veikimą, jų negadinti, saugoti apskaitos prietaisus ir visas plombas (1 t. b.l. 8). Teismas nustatė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas žalos dydį nustatė apskaičiuodamas patiektą elektros energiją už laikotarpį nuo 2009-09-22 iki 2010-09-21 pagal atsakovui šiame objekte leistiną naudoti 30 kW galią ir darbo valandų skaičių. Ieškovas su ieškiniu pateikė 2011-04-28 Elektros energijos suvartojimo apskaičiavimą per neapskaitinį laikotarpį prie akto Nr. 0014182, kuriame nurodyta, kad iš viso per laikotarpį nuo 2009-09-22 iki 2010-09-21 priskaičiuota 98400 kWh (1 t. b.l. 11). Esant tokiam paskaičiavimui buvo išrašyta išankstinio mokėjimo sąskaita 42 015,68 Lt sumai (1 t. b.l. 12). Taip pat pateiktas 2011-05-17 Elektros energijos suvartojimo apskaičiavimas per neapskaitinį laikotarpį prie akto Nr. 0015121, kuriame nurodyta, kad iš viso per laikotarpį nuo 2009-10-29 iki 2010-10-28 priskaičiuota 63720 kWh (1 t. b.l. 16), todėl išrašyta išankstinio mokėjimo sąskaita 24 273,17 Lt sumai (1 t. b.l. 17). Nagrinėjimo metu ieškovas pateikė papildomus duomenis iš kurių nustatyta, kad atlikus perskaičiavimą pagal surašytą aktą Nr. 0014182 nustatyta mokėjimo suma 34 723,70 Lt (1 t. b.l. 63), o pagal aktą Nr. 0015121 – 20 060,47 Lt (1 t. b.l. 64), todėl konstatavo, kad ieškovui padaryta 54 784,17 Lt žala. Ieškovo reikalavimas dėl 571,90 Lt nuotolių už dviejų elektros skaitiklių funkcionalumo atstatymo atlyginimo yra pagrįstas ir todėl tenkintinas. Dėl atsakovo prašymo dėl žalos dydžio mažinimo atsižvelgiant į Vilniaus teritorinės darbo biržos pažymą, kurioje nurodyta, kad Aleksandr Stepanov nuo 2012-02-09 įregistruotas darbo biržoje ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų apie juridinio asmens Stepanovo personalinės įmonės turtinę padėtį, kad įmonė nevykdo jokios veiklos ar veikia nuostolingai. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad dėl nuostolių atlyginimo įmonei atsiras sunkios ir nepriimtinos pasekmės. Teismas pažymėjo ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas neigė savo kaltę dėl atsiradusių nuotolių, todėl darytina išvada, kad atsakovo pateikti duomenys nesudaro pagrindo mažinti atlyginamos žalos dydį.

9Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus 4 apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo nepriteistą 11504,68 Lt sumą. Nurodė, jog teismas klaidingai įvertino žalos dydį pagrindžiančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai atmetė dalį reikalavimo. Pagrįsdamas žalos dydį ieškovas pateikė elektros energijos suvartojimo apskaičiavimus, tačiau juose nebuvo nurodyta, koks elektros energijos kiekis buvo apmokėtas per tuos laikotarpius. Tuo tarpu išrašydamas išankstinio mokėjimo sąskaitas, ieškovas įvertino perskaičiavimo laikotarpiu atsakovo apmokėtas sumas ir galutines mokėtinas sumas nurodė su PVM. Dėl to, jog su ieškiniu pateiktuose apskaičiavimuose nebuvo nurodyta visa informacija, ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė papildytus paskaičiavimus, kuriuose įrašyti apmokėti kiekiai, galiojęs tarifas ir galutinės mokėtinos sumos. Pateikdamas šiuos papildomus įrodymus ieškovas 2012-04-05 rašte Nr. 30310-420 pažymėjo, jog sumos nurodytos be PVM, kadangi Valstybinės kainų ir kontrolės komisijos skelbiami antrosios grupės (nebuitinių) vartotojų tarifai nurodomi be PVM. Teismas nepakankamai įsigilinęs į šiuos įrodymus iš atsakovo priteisė mokėtinas sumas be PVM (11504,68 Lt).

10Atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

11Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus 4 apylinkės teismas 2013 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti. Nurodė, kad sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas reguliuojančias žalos atlyginimo santykius, nukrypus nuo LAT suformuluotos praktikos dėl įrodymų vertinimo principų. Atsakovas teigia, kad Geologijos institutas šioje byloje atsako subsidiariai pagal Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr.1-38, (toliau – Taisyklės) 97 p., kadangi jis taip pat pasirašė 2007-02-07 energijos teikimo-vartojimo sutartį. Teismas nepasisakė, kokias teises ar pareigas teismo sprendimas sukurs subsidiariam skolininkui, t.y. patalpų savininkui Geologijos instituto teisių perėmėjui, kuris byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog pagal 2010-02-11 Elektros energijos Taisyklių 52 p. Elektros energijos prietaiso bei plombų saugumo užtikrinimas yra vartotojo pareiga. Atsakovo nuomone, minėta nuostata nieko nesako apie vartotojo pareigą prižiūrėti plombas. Atsakovas teigia, jog jis neprivalėjo nuolat tikrinti ir prižiūrėti ieškovui priklausančių skaitiklių būklę, kadangi šią prievolę ieškovui numato 2000-02-07 sutartis (2.6 p.), kurioje be to nurodyta, jog elektros energijos skaitikliai yra tiekėjo nuosavybė (5.1 p.) Taip pat, atsakovo nuomone, teismas buvo šališkas, nes nepasisakė dėl atsakovo argumentų, jog neužtenka pareikalauti, bet reikia ir įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, o ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Kadangi ieškovas atsakovą įvardijo vartotoju, ieškovui teko pareiga įrodyti, kad atsakovas dirbo tam tikrą valandų skaičių, tačiau teismas visiškai nevertino įrodymų dėl paskaičiuotos žalos dydžio. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie darbo valandų nustatymo šaltinį, teismas nesiaiškino, kieno darbo valandos nurodytos elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 0015121 ir užduotyje. Teismas nevertino atsakovo pateikto įrodymo, kad atsakovas jokios ūkinės veiklos tose patalpose nevykdė, todėl darbo valandos, kurių pagrindu ieškovas paskaičiavo žalą, negalėjo būti atsakovo darbo valandos. Be to, ieškovas neapžiūrėjo ir nenustatė prietaisų, kurie galėtų vartoti elektrą. Teismas, vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus apie elektros suvartojimą iki ir po patikrinimo, t.y. kad po patikrinimo 2011 m. sumokėta 35000 Lt, o už 2010 m. sumokėta 21000 Lt, kas įrodo, kad atsakovas nepilnai mokėjo už elektrą, neįvertino, jog 2012 m. buvo sumokėta 24192 Lt, t.y. kaip iki skaitiklių patikrinimo. Nustačius, kad tarp 2010 m. ir 2011 m. yra 13769 Lt skirtumas, teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti papildomus 54787 Lt už vienerius metus yra protingas, teisingas ir pagrįstas. Teismas netyrė ieškinio pagrįstumo LR CK 1.5 str. prasme, neatsižvelgė į LAT suformuotą praktiką, kad civilinės atsakomybės pobūdis yra labiau kompensacinis nei asmeninio poveikio siekiančių sankcijų taikymas. Atsakovo nuomone, atsakovas kaip vartotojas turėjo būti atleistas nuo žalos atlyginimo arba reikalaujama atlyginti žala turėjo būti sumažinta. Teismas nepasisakė dėl ieškovo veiksmų, kai jis visus įrodymus, kuriais grindžia reikalavimus, surinko neteisėtu būdu, t.y. pažeidžiant teisės aktų, taisyklių reikalavimus. Ieškovas niekada neinformuodavo nei atsakovo, nei subnuomininkų apie apskaitos prietaisų patikrinimus. Atsakovas į elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą nebuvo kviestas, surašant aktus nedalyvavo. Aktuose nurodyti asmenys negali būti laikomi atsakovo atstovais, nes tokių įgaliojimų aktuose nurodytiems asmenis atsakovas nesuteikė. Dėl to aktai, kurių pagrindu ieškovas kelia reikalavimus, yra negaliojantys ir jų pagrindu negalėjo būti priimamas sprendimas tenkinantis ieškinį. Teismo sprendimas yra neaiškus ir dėl to naikintinas. Atsakovui įgijus regreso teisę į subnuomininkus – byloje dalyvavusius trečiaisiais asmenimis, iš sprendimo neaišku, dėl kurios ieškinio dalies galima reikšti regresinius reikalavimus tretiesiems asmenims. Teismas netinkamai ir neteisingai įvertino atsakovo pašymą dėl priteistos žalos mažinimo. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog atsakovui neigiant kaltę dėl atsiradusių nuostolių, jo pateikti duomenys nesudaro pagrindo mažinti atlingintinos žalos dydžio, ir mano jog ji prieštarauja CK 1.5 str. nurodytiems principams.

12Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašė jį atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Nurodė, jog ieškovas reikalavimą pareiškė atsakovui, kadangi jis turi teisę spręsti ar reikšti reikalavimą tik pagrindiniam skolininkui ar ir subsidiariai atsakingam asmeniui. Dėl to, tai, jog žalos atlyginimas priteistas tik iš atsakovo, nesudaro jokio pagrindo abejoti priimto sprendimo pagrįstumu. Atsakovo pareigą stebėti apskaitos prietaisų būklę ir veikimą, jų negadinti, saugoti apskaitos prietaisus ir visas plombas, kyla iš šalių sudarytos 2000-02-07 sutarties 3.3 p. Ieškovas žalos dydį įrodinėjo paskaičiavimu, kuris atliktas vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 124.17 p. įtvirtinta metodika. Atsakovas nesutikdamas su šiuo paskaičiavimu, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas patyrė mažiau žalos ar, kad ieškovas netinkamai pritaikė minėtą taisyklėse įtvirtintą metodiką. Ieškovas nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, jog žalos dydis paskaičiuotas netinkamai, nes neaišku iš kur gautos darbo valandos, kadangi atsakovas jokios ūkinės veiklos nevykdo. Atsakovo ūkinė veikla pasireiškia patalpų nuoma, tuo tarpu subnuomininkas tose patalpose vykdo ūkinę veiklą, kurios metu naudojama elektros energija, dėl to perskaičiavimas atliktas atsižvelgiant į subnuomininkų darbo laiką. Be to, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad subnuomininkų darbo laikas yra kitoks nei akte užfiksavo ieškovo darbuotojai. Tai, jog atsakovas nevykdė ūkinės veiklos, kurios metu naudojama elektros energija, nereiškia jog elektros energija nebuvo naudojama. Subnuomininkai nebuvo sudarę su ieškovu sutarčių dėl energijos tiekimo. Atsakovas iš subnuomininkų rinko pinigus už elektros energiją ir taip nusprendė likti atsakingu prieš ieškovą už vartotojo prievolių vykdymą. Pažymėjo, jog elektros energiją naudojantys prietaisai fiksuojami tik, kai neteisėtu elektros energijos naudojimu įtariamas buitinis vartotojas, tuo tarpu šiuo atveju elektros energija buvo naudojama ūkinei veiklai. Ieškovas nurodo, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2012 m. sausio mėn. vienas iš dviejų subnuomininkų atlaisvino patalpas, todėl sumažėjo ir elektros energijos sunaudojimas, todėl teismas aplinkybes bei įrodymus apie atsakovo mokėjimus už elektros energiją ir jų pokytį įvertino tinkamai. Nors atsakovas teigia, kad žalos dydis yra per didelis, tačiau atsižvelgiant į tai, jog apskaitos prietaisai buvo sugadinti ir nefiksavo tikrojo suvartotos energijos kiekio, jis apskaičiuotas remiantis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra pagrįstas. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog nebuvo kviečiamas į vykdomus apskaitos patikrinimus, kadangi teismo posėdžio pats metu pripažino, jog subnuomininkai jam pranešė apie sugadintus skaitiklius, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų kuo greičiau ir objektyviau ištirtos visos aplinkybės – neatvyko į LESTO, AB, nepateikė jokių paaiškinimų. Ieškovas nurodo, jog teismas nagrinėja konkretų reikalavimą, tačiau įstatymas neįpareigoja teismo išaiškinti, kam ir kokius regresinius reikalavimus atsakovas galės reikšti. Mažinti priteistinos žalos dydį, nes šioje byloje atsakovas yra Stepanovo PĮ, o ne pats Aleksandras Stepanovas, todėl argumentas, jog įmonės savininkas registruotas darbo biržoje yra teisiškai nereikšmingas. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėtina vadovaujantis apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančiais apeliacinių skundų argumentais.

14Byloje neginčijamai nustatytas VĮ Valstybės turto fondui (Geologijos instituto teisių perėmėjui) priklausančių ir atsakovo pagal 1998-12-23 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 4 valdomų negyvenamųjų patalpų elektros energijos apskaitos pažeidimas: nustatyta, jog skaitiklio gaubto plombos yra klastotės, plastikinis užraktas po uždėjimo buvo pažeistas, skaičių būgnai buvo pašaliniu įrankiu priverstinai persukami, elektros skaitiklio gaubtas po pirminio uždėjimo buvo nuimamas. Tokie pažeidimai pagal Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.1-38, (toliau – 2010 m. vasario 11 d. Taisyklės) 6 punktą (pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 4-350, su vėlesnėmis redakcijomis (toliau – 2005 m. spalio 17 d. Taisyklės) – 6 p.) laikomi neteisėtu elektros energijos vartojimu ir jį patvirtina rašytiniai įrodymai – Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktai, kuriuos surašė tam teisę turintys kvalifikuoti darbuotojai ir ekspertizės išvados, kartu sudarantys pakankamą pagrindą pripažinti byloje esant nustatytą neteisėtą elektros energijos naudojimo faktą.

15Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai taiko 2013-03-20 LAT nutartį Nr. 3K-3-163/2013, t. y. taiko tik dalį nutartyje nurodytų svarbių aplinkybių, tačiau be to, jog pacituoja minėtą LAT nutartį bei teismo sprendimą toje dalyje, kurioje remiamasi šia nutartimi, jokių argumentų, dėl ko šios aplinkybės teismo sprendimą daro nepagrįstu, neteisėtu ir naikintinu, nepateikia. Pabrėžtina, jog byloje atsakovu buvo patrauktas tik Stepanovo PĮ, todėl teismas pagrįstai nepasisakė, tame tarpe ir neanalizavo LAT praktikos, dėl kitų asmenų subsidiarios atsakomybės prieš ieškovą.

16Nors atsakovas nuosekliai teigė, jog nėra atsakingas dėl ieškovo patirtos žalos, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas neprivalo atlyginti ieškovui padarytos žalos. Priešingai, kaip nustatė pirmos instancijos teismas, tarp šalių sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo stebėti apskaitos prietaisų būklę ir veikimą, jų negadinti, saugoti apskaitos prietaisus ir visas plombas (Sutarties 3.3 p.), todėl ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti patirtą žalą. 2010 m. vasario 11 d. Taisyklių 72 p. numato, jog, jei sutartyje su vartotoju nenustatyta kitaip, už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei plombų, uždėtų Taisyklių 68, 69 ir (ar) 70 punktuose nurodytose vietose, periodinį stebėjimą ir Taisyklėse nustatytais atvejais operatoriaus informavimą apie pastebėtus šių prietaisų, įrangos gedimus ir plombų pažeidimus atsako vartotojo objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai. (analogiška nuostata įtvirtinta 2005 m. spalio 17 d. Taisyklių 62 p.). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais svarbu nustatyti ne tą aplinkybę, ar vartotojas kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo standarto, ar ėmėsi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2001). Jeigu vartotojas pažeidžia tokio elgesio standartus, pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žalos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-12-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. I16-21/2007). Atsižvelgiant į išdėstytas šalių sutarties, teisės aktų nuostatas, teisminę praktiką, atmestinas ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ne vartotojas, o tiekėjas privalo užtikrinti elektros apskaitos prietaisų priežiūrą ir tinkamą funkcionavimą. Skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2004, 2008-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008). Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 str.). Teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1296/2000; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011). Atsakovas nepaneigė savo, kaip elektros energijos vartotojo, kaltės prezumpcijos - neįrodė, kad apskaitos prietaisai buvo sugadinti, plombos suklastotos ne dėl jo kaltės.

17Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiantis iš atsakovo buvo priteista žala. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 str.). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 str. 2 d.). Nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso tokiai bylų grupei, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (pvz., CPK 376, 414, 443 str.). Kolegijos vertinimu šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir teisiškai nereikšmingi, kadangi būtent atsakovas turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo atsikirtimų į ieškovo reikalavimus pagrindu nurodytas aplinkybes (CPK 12, 178 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme savo teiginių nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, iš kurių būtų galima nustatyti, jog atsakovui nebuvo žinoma apie sugadintus apskaitos prietaisus ir ieškovo darbuotojų atvykimą, kad ieškovui buvo padaryta kitokio dydžio žala, kad darbo valandos, kurias nurodė ieškovas yra neteisingos, o žala paskaičiuota neteisingai. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pareigos rinkti įrodymų nuostolių dydžiui nustatyti savo iniciatyva – ieškovo patirtų bei iš atsakovo išieškotinų nuostolių dydį teismas turėjo nustatyti remdamasis ginčo šalių pateiktais įrodymais. Išnagrinėjus bylos medžiagą, pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi byloje esančiais leistinais rašytiniais įrodymais, kadangi nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, jog yra pagrindas abejoti pateiktų duomenų patikimumu. Be to byloje nėra kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog ieškovo pateiktas žalos paskaičiavimas yra neteisingas ar netikslus. Vien tai, jog elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte pasirašė ne atsakovo įgaliotas asmuo, nepaneigia, jog ieškovui ne dėl atsakovo kaltės buvo padaryta žala ar kad žala buvo paskaičiuota neteisingai.

18Kadangi suvartotos neapskaitinės energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, šių kiekių ir kartu vartotojo skolos dydžio nustatymą reglamentuoja 2010 m. vasario 11 d. Taisyklės (2005 m. spalio 17 d. Taisyklės). Ieškovas laikėsi minėtose Taisyklėse nustatytos žalos apskaičiavimo tvarkos: apskaičiavo žalą per dvylikos mėnesių laikotarpį, išskaitė atsakovo per šį laikotarpį sumokėtas sumas, todėl objektuose suvartotos neapskaitinės elektros energijos kiekis buvo perskaičiuotas teisėtai ir pagrįstai. Pagal CK 6.251 str. 2 d. nuostatas teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog atsakomybė kilo dėl to, jog atsakovas elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, kad dėl tokio jo elgesio tiekėjui nebūtų padaryta žala. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas po to, kai jam tapo žinoma apie apskaitos prietaisų sugadinimą, elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto surašymą nesiėmė jokių veiksmų situacijai išspręsti. Byloje duomenų apie tai, jog energijos tiekėjas santykiuose su atsakovu elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai ir tuo padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, nėra. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovas nepateikė duomenų apie įmonės finansinę padėtį, jog dėl nuostolių atlyginimo įmonei atsiras sunkios ir nepriimtinos pasekmės. Pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, jog nėra pagrindo taikyti 6.251 str. 2 d. ir mažinti nuostolių atlyginimo dydį.

19Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

20Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.

21Nors Vilniaus 4 apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo tenkintas iš dalies, rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė, kurioje dalyje ieškinys netenkinamas, tačiau iš sprendimo motyvų matyti, jog teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl 11504,68 Lt nuostolių priteisimo, ir ši aplinkybė nelaikytina pagrindu naikinti sprendimą.

22Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai įvertino ieškovo pateiktus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui padaryta 54784,17 Lt žala. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis tik bylos nagrinėjimo metu antrą kartą pateiktais ieškovo įrodymais apie padarytą žalą – Elektros energijos suvartojimo apskaičiavimais per neapskaitinį laikotarpį prie aktų Nr. 0014182 ir Nr. 0015121, kuriuose nurodytos galutinės mokėtinos sumos bendrai sudaro 54784,17 Lt sumą. Visgi teismas nepagrįstai nevertino kitų įrodymų: ieškovo pateiktų išankstinio mokėjimo sąskaitų bei 2012-04-05 rašto Nr. 30310-420, kurie pagrindžia ieškovo prašomą priteisti ieškovui padarytos žalos dydį. Pažymėtina, jog ieškovo du kartus pateikti Elektros energijos suvartojimo apskaičiavimai per neapskaitinį laikotarpį prie aktų Nr. 0014182 ir Nr. 0015121, skiriasi tik tuo, jog ieškovas užpildė lenteles „Priskaičiuota iš viso“, kuriose nurodė per neapskaitinį laikotarpį paskaičiuotos elektros energijos kiekį kWh, kuris yra analogiškas abejuose Elektros energijos suvartojimo apskaičiavimuose, per neapskaitinį laikotarpį atsakovo apmokėtą elektros energijos kiekį kWh, šių kiekių skirtumą, taikomą tarifą bei vartotojui sumokėti likusią sumą, kuri, kaip 2012-04-05 rašte Nr. 30310-420 nurodė ieškovas, yra be PVM. Prie šių sumų pridėjus taikomą PVM (21 proc.) gaunamos išankstinio mokėjimo sąskaitose nurodytos 42015,68 Lt ir 24 273,17 Lt sumos, kurios bendrai sudėjus sudaro 66288,85 Lt sumą. Kaip matyti, teismas iš esmės konstatavo, jog ieškovas pagrįstai prašo priteisti jam padarytą žalą už per neapskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją, tačiau neatidžiai įvertinęs pateiktus įrodymus, neteisingai nustatė padarytos žalos dydį.

23Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimas keistinas ir ieškinį tenkinant visiškai iš atsakovo ieškovui priteisiant 66288,85 Lt žalos atlyginimo už per neapskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją, 571,90 Lt nuostolių už dviejų elektros skaitiklių funkcionalumo atstatymą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos 66860,75 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011-12-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3787,82 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atitinkamai iš atsakovo priteistinos 80,03 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, iš ieškovo šių išlaidų nepriteisiant.

24Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą dalyje dėl žalos dydžio priteisimo ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

25„Ieškinį tenkinti.

26Priteisti iš atsakovo Stepanovo personalinės įmonės, į.k. 120571776, buveinės adresas Šiaurės g. 22-3, Vilnius, ieškovui AB LESTO, į.k. 302577612, buveinės adresas Žvejų g. 14, Vilnius, 66288,85 Lt žalos atlyginimo, 571,90 Lt nuostolių už dviejų elektros skaitiklių funkcionalumo atstatymą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos 66860,75 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011-12-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3787,82 Lt bylinėjimosi išlaidas.

27Priteisti iš atsakovo Stepanovo personalinės įmonės, į.k. 120571776, buveinės adresas Šiaurės g. 22-3, Vilnius, 80,03 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.“ Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė Kolegijos teisėjai Andrutė Kalinauskienė Andžei Maciejevski

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas AB „Lesto“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su... 3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovo darbuotojų surašytus... 4. Trečiasis asmuo UAB „Lemorida“, kuriam ieškinys ir teismo pranešimas... 5. Trečiasis asmuo UAB „Talema“, kuriam ieškinys ir teismo pranešimas dėl... 6. Trečiasis asmuo VĮ Valstybės turto fondas pateiktame atsiliepime į... 7. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2013 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Geologijos institutas,... 9. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus 4 apylinkės teismo 2013 m.... 10. Atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.... 11. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus 4 apylinkės teismas 2013 m.... 12. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašė jį atmesti ir... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Byloje neginčijamai nustatytas VĮ Valstybės turto fondui (Geologijos... 15. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai taiko... 16. Nors atsakovas nuosekliai teigė, jog nėra atsakingas dėl ieškovo patirtos... 17. Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo... 18. Kadangi suvartotos neapskaitinės energijos kiekio objektyviai neįmanoma... 19. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti... 20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 21. Nors Vilniaus 4 apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo, kuriuo... 22. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo... 24. Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,pakeisti... 25. „Ieškinį tenkinti.... 26. Priteisti iš atsakovo Stepanovo personalinės įmonės, į.k. 120571776,... 27. Priteisti iš atsakovo Stepanovo personalinės įmonės, į.k. 120571776,...