Byla 1-33-616/2016

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės, teisėjų Boleslovo Kalainio, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Renatai Kovierei, Sonatai Paplauskienei, Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei, dalyvaujant kaltinamajam Š. Ž., kaltinamojo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. E. D., E. D., B. D., D. R., G. R., mažamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. Ž. įstatyminiam atstovui G. R., nukentėjusios I. E. D. atstovui advokatui Rimvydui Bučiui nukentėjusiųjų D. R., G. R. atstovui advokatui Algirdui Zakrasui, civilinio ieškovo „( - )“ atstovui K. D., nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3Š. Ž., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis ( - ) socialinės globos namuose socialinio darbuotojo padėjėju, gyvenantis ( - ), Pakruojo rajone, neteistas,

4kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Š. Ž. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 5 vakaro iki 2013 m. balandžio 6 ryto, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išdaužęs laukinių durų stiklą įsibrovė į patalpą – ( - ) gimnaziją, esančią Pakruojo r., ( - ), sargui skirtoje patalpoje panaudojo fizinį smurtą prieš sargą A. P., t.y. pargriovė jį ant žemės, sudavė smūgius tiksliau nenustatytu būdu, tame tarpe ir spiriant, ne mažiau 14 kartų į galvos bei kaklo sritis, peiliu smūgiavo ne mažiau 5 kartus A. P. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas A. P. galvos smegenų sumušimą, povoratinklinę kraujosruvą, kairio skruostikaulio, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžius, nosies kaulų lūžį, muštines žaizdas kaktos kairiame krašte ir kairės akies vokuose, kraujosruvas pakaušio kairėje pusėje, dešiniame ir kairiame momenyje, kairės ausies kaušelyje, kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, lūpų kairėje pusėje ir kaklo kairiame šone, nubrozdinimus kairiame skruoste, smakro kairėje pusėje, nubrozdinimą ir kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, durtinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje bei kaklo dešiniame šone, pjautines žaizdas kairiame momenyje bei dešinio peties priekiniame paviršiuje, ko pasekoje A. P. mirė įvykio vietoje nuo galvos smegenų sumušimo, t. y. tokiu būdu dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė A. P. ir pagrobė svetimą turtą - A. P. televizoriaus priedėlį TV STAR T910 , 50 Lt ( 14,48 eurų ) vertės, UAB ,,( - )“ priklausančius perforatorių ,,Makita“ HR 2470 ,692,56 Lt (200,58 eurų) vertės, suktuką ,,Makita“ 6271, 395,50 Lt (111,54 eurų) vertės, kampinę šlifavimo mašinėlę ,,Metabo“ ,197,52 Lt (57,20 eurų) vertės, elektrinį prailgintuvą, 30 metrų , 32,15 Lt (9,31 eurų) vertės, elektrinį prailgintuvą, 50 metrų , 74, 90 Lt (21,69 eurų) vertės, viso 1442,63 Lt (417,81 eurų) vertės svetimo turto.

7Be to Š. Ž. 2015 m. balandžio 11 d., apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namų, esančių Pakruojo r., ( - ), patalpose, tarpusavio konflikto metu su šeimos nariu sugyventine S. R. tyčia ją pastūmė, dėl to S. R. nukrito ant žemės ir susitrenkė galvą, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko atsistojusiai S. R. suėmė rankomis už kaklo ir jį spaudė, ko pasekoje ji susmuko ir prarado sąmonę, surišo virve jos rankas ir kojas, lipnia juosta apsuko galvą, užspausdamas nosį ir burną, surištą S. R. kūną įkišo į maišą, jį apsuko polietilenine plėvele ir vėl įkišo į kitą maišą, turėdamas tikslą paslėpti kūną, S. R. mirus nuo uždusimo užspaudus ir uždarius kvėpavimo takus, taip tyčia nužudė savo šeimos narę.

8Kaltinamasis Š. Ž. teisiamojo posėdžio metu epizode dėl A. P. nužudymo savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, jog nepripažįsta dūrių peiliu ir dalies daiktų pagrobimo, antrajame epizode dėl S. R. nužudymo savo kaltę pripažįsta visiškai. Epizode dėl ( - ) gimnazijos sargo A. P. nužudymo kaltinamasis parodė, jog iš vakaro jis su draugu D. P. buvo pas kaltinamąjį namuose, S. R. taip pat buvo namuose. Dviese su D. P. išgėrė apie 2 l degtinės. D. P. begerdamas užmigo didžiajame kambaryje, o S. su vaiku taip pat jau miegojo, kol jis apie 1 val. sugalvojo nueiti į ( - ) gimnaziją, žinodamas, kad ji yra renovuojama, norėdamas ką nors pavogti. Ėjo vienas, apsirengęs tais pačiais rūbais, kuriais vilkėjo visą dieną, tik pasiėmė roges, jeigu reikėtų ką nors parsivežti. Kaltinamasis teigia nežinojęs tiksliai, kokių daiktų eina vogti, prieš tai nėra ten buvęs. Iš namų jokių įrankių neėmė, tik roges. Į gimnaziją nuėjo pro bendrabutį, parką. Priėjęs gimnaziją, roges paliko prie gimnazijos kampo, išspyrė gimnazijos pagrindinių durų apatinį stiklą ir pro ten įlindo į gimnazijos vidų. Durų neatidarė, raktų nematė. Gimnazijos viduje buvo tamsu, todėl jis nuėjo į antrą aukštą, nes buvo girdėjęs, kad jį renovuoja. Būdamas antrame aukšte, mano, jog girdėjo kažką šnekant trečiame aukšte. Tai nebuvo televizoriaus garsas, tai buvo gyvi balsai, bet buvo girtas, nesidomėjo, kas ten yra. Sargo kambarys buvo kitame mokyklos gale. Užlipęs į antrą aukštą, iš pradžių nuėjo į seną korpusą, ten nieko nerado, tada grįžo į naują korpusą, kambariukuose rado įrankių – grąžtą, dar kažką, nusinešė juos į pirmą aukštą. Būdamas pirmame aukšte, pamatė, kad sargo kambaryje užsidegė šviesa, prieš tai ji nedegė, todėl nuėjo pažiūrėti. Nežino, ko ten ėjo žiūrėti, buvo girtas. Žinojo, kur yra sargo kambarys, nes mokėsi toje gimnazijoje. Priėjus prie sargo kambariuko, prie jo durų sutiko sargą, išsigando, jį pastūmė, todėl sargas nugriuvo aukštielninkas į savo kambariuką, kaltinamasis kelis kartus jam spyrė, galėjo apie 5 kartus, ir išėjo. Į kurias kūno vietas spyrė, nepamena. Kai sargas griuvo, ant jo užkrito spintelė. Sargas šaukė, tačiau kaltinamasis nepamena, dėl ko šaukė . Gindamasis sargas jam jokių smūgių nesudavė. Tuomet grįžo į pirmą aukštą, pasiėmė įrankius ir išėjo lauk. Lauke nuėjo prie savo rogių, ant jų pasidėjo dėžę, į kurią buvo susidėjęs paimtus įrankius ir bandė važiuoti namo, bet nieko neišėjo, nes pakeliui viską išmėtė ir grįžo namo be nieko. Gimnazijoje užtruko apie 1 1,5 val. Roges paliko gatvėje. Iš sargo kambario nieko neėmė, televizoriaus priedėlį pats buvo nusipirkęs, turi jo pirkimo kvitą. Grįžęs namo, nuėjo į katilinę, tuomet prabudo S.. Kadangi buvo kažkur truputį išsikruvinęs, S. paklausus, kas nutiko, būdamas girtas pasakė, jog nužudė sargą. S. sudegino katilinėje visus jo drabužius: sportbačius, sportines kelnes, striukę ir nuėjo miegoti. Kodėl pasakė, jog nužudė sargą, negali pasakyti, gal dėl to, jog taip girtam atrodė. Kruvini rūbai galėjo būti dėl to, kad išspirdamas durų stiklą galėjo susipjaustyti. Ryte į jo kiemą atėjo policijos pareigūnai, apžiūrėjo kiemą ir viskas. Visą naktį jo draugas D. P. miegojo, atsikėlė tik apie 9 val. ryte. Mano, jog sargą išeidamas paliko gyvą. Kas išdaužė gimnazijoje kriaukles, nuotraukas- nežino, pirmo aukšto tualete jis nebuvo nuėjęs. Iš gimnazijos paėmė grąžtą, dar kelis įrankius, televizoriaus priedėlio visai nematė. Galėjo būti perforatorius „Makita“, nes kai kurie įrankiai buvo su dėžėmis, kas viduje, nežiūrėjo, galėjo būti suktukas „Makita“, kampinio šlifavimo mašinėlė „Metabo“. Dėl girtumo ne viską prisimena. Halogeninio šviestuvo, 30 m ir 50 m ilgio elektrinių prailgintuvų, tvoros segmento, aliumininės grindlentės su liuku ir kopėčiomis nebuvo. Kiek žino, visus įrankius, kuriuos buvo paėmęs, kažkoks žmogus ryte eidamas rado, surinko ir grąžino ( - ) gimnazijai. Į trečią gimnazijos aukštą užlipęs nebuvo, trečiame aukšte kažkas kalbėjo, manė, kad ten meistrai dirba, nes buvo girdėjęs, kad jie dirba ir naktimis. Iš antro aukšto nesimato, ar trečiame aukšte dega šviesa. Žinojo, jog gimnazijoje budi sargas, neketino nieko jam daryti, negalvojo iš anksto, ką darytų, jei jį užtiktų sargas. S. neprašė, jog niekam nepraneštų apie įvykį gimnazijoje. Negali pasakyti, kodėl sargo veidas supjaustytas, jis peilio neturėjo, iš sargo kambario jokio peilio neėmė. Prašo vadovautis teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, nes suėmimo metu bandė viską prisiminti, o ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai sakė rašyti kaip geriau, taip tyrėja ir surašė. Tyrėjai pasakė, kad mokykloje gal pasiėmė, gal turėjo peilį, nes pati tyrėja taip pasakė, kad kaltinamasis turėjo peilį. Iš namų peilio tikrai nepasiėmė, o mokykloje jam nebuvo laiko, kada jo ieškoti. Kaltinamasis parodė, jog sargo kambarys buvo apie 4 kvadratinių metrų dydžio, jame buvo televizorius, stalas, lova ir spinta kažkokia. Nepamena, kaip tie daiktai buvo išdėstyti kambaryje. Mano, jog sargas jo negalėjo pažinti, nes jo kambaryje degė šviesa, o koridoriuje buvo tamsu. Kaltinamasis nurodo, jog pripažįsta šiame epizode dalį ieškinių, pripažįsta dėl neturtinės žalos, nes gaila nužudyto sargo, nepripažįsta ieškinių dėl įrankių, dėl tvoros segmento, kopėčių, nurodydamas, jog namo neparsivežė jokių įrankių. Įrankis „Makita“, kuris vėliau buvo rastas pas kaltinamojo brolį, buvo pirktas už 30 eurų šių metų sausio mėnesį iš draugo L. G.. Sužinojęs apie sargo mirtį, nemanė, jog jis nužudė, nes neturėjo jokio daikto bukabriauniu kraštu. Beisbolo lazdos pasiėmęs nebuvo, jos neturi. Tikrai prisimena, kad sargui nesudavė jokiu daiktu. Tiksliai neprisimena, kaip paliko sargą gulintį, gali būti, kad taip, kaip matyti nuotraukose iš įvykio vietos apžiūros.

9Dėl S. R. nužudymo Š. Ž. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog įvykio vakarą pas juos buvo atėjusi S. draugė S1., visi buvo nuėję pas kaltinamojo brolį, ten pabuvo, grįžo namo, nes brolis išvažiavo į Joniškį pirkti šuniuko. Kaltinamasis nurodo, jog dar buvo išėjęs į miestą, į parduotuvę, nupirko S. šampano, dar kažko, sau nusipirko alaus skardinę ir buvo namuose iki 22 val. Po 22 val. brolis jam parašė žinutę, pakvietė ateiti pas jį, ir kaltinamasis išėjo pas brolį. Ten buvo iki vidurnakčio, kol gavo iš S. žinutę, kad draugė jau išėjo, kad jis eitų namo ir kaltinamasis grįžo namo. Kai parėjo namo, S. jo laukė, vaikas jau miegojo, tuomet jis prie „pečiaus“ parūkė, su S. kalbėjosi. Paskui S. nuėjo į vonią ir pasakė, kad ji rytoj išsikrausto, kad jai reikia susirinkti daiktus. Kaltinamasis paklausė, kaip tai suprasti, teigia nežinojęs, kad ji žada kažkur iškraustyti. Anksčiau buvo girdėjęs visokių kalbų, kad ji žada išsikraustyti, kad turi namą, bet netikėjo. S. pasakė, kad jau yra sumokėjusi rankpinigius, kad tikrai išeis, tada kaltinamasis, priėjęs prie jos pastūmė, ji nugriuvo aukštielninka. Griūdama ji galėjo susitrenkti galvą, nes ten prie pat buvo klozetas. Samanta atsisėdo ant klozeto ir pasakė, kad iškvies policiją, kad jį išveš už tai, kad ją stumdė, prieš ją naudojo smurtą, sakė, kad jis yra kvailas, kad prie jos kabinėjasi. Toliau viskas vystėsi savaime – jie susiginčijo, ji atsistojo ir ėjo link kaltinamojo, sakydama, kad jis yra nesveikas, tuomet kaltinamasis parūkęs atsistojo, suėmė abiem rankomis jai už kaklo ir truputį paspaudė. Kai smaugė, jis stovėjo S. už nugaros. Teigia tik norėjęs ją pagąsdinti, kad ji neišeitų, o įvyko taip, kad pasmaugė. Kai atleido S. kaklą, ji nukrito prie vonios ant grindų. Tuomet vėl rūkė, vaikščiojo po kitą kambarį, atėjo maždaug po 10 minučių ir pamatė, kad ji jau negyva. Tikrino S. pulsą ant rankos ir ant kaklo, o supratęs, kad ji nebegyva, išsigando ir sugalvojo, kad reikia ją paslėpti. Buvo mintis kviesti greitąją, bet paskui pamanė, kad bus dar blogiau. S. ant grindų galėjo pragulėti maždaug pusvalandį. Iš pradžių net nepagalvojo, kad S. gali mirti. Kol ji gulėjo ant grindų, galvojo, kad atsigaus ir atsikels. Vėliau patikrinęs ir įsitikinęs, kad ji tikrai negyva, lipnia juosta užklijavo jai burną, kadangi pas juos vyko remontas, katilinėje turėjo buitinės plėvelės, apvyniojo ja visą S. kūną. Katilinėje turėjo maišų malkoms nešti, baltos spalvos, įdėjo kūną į vieną maišą, dar kartą apvyniojo plėvele ir įkišo į kitą maišą. Kai vyniojo S. kūną plėvele, ji jau nebekvėpavo. Kol ji gulėjo ant grindų apie pusvalandį laiko, gyvybės ženklų nesimatė. Suvyniotą S. kūną buvo užkėlęs ant aukšto, į palėpę, įdėjęs į skrynią, bet maždaug po 10 minučių nukėlė ir savo motoroleriu, pasidėjęs kūną po kojomis, nuvežė prie ežeriuko. Vaikas tuo metu miegojo, kaltinamasis ilgai neužtruko. Kūną nuvežė iki ( - ) tvenkinio, nežino, kodėl ten vežė, tokia buvo pirma mintis. Nurodo, jog jis ten tik vasarą nuvažiuodavo pažvejoti. Ten eidamas rado duobę, ėjo apie 10 metrų, duobėje buvo vandens, įmetė S. kūną, ant duobės krašto buvusį didelį akmuo pajudino ir jis užriedėjo ant įmesto ryšulio, taip ir paliko. Į ežeriuką nemetė kūno, nes bijojo, kad iškils. Grįžo namo apie 2 val. nakties, sudegino jos striukę ir batus, o telefoną įmetė į duobę prie namų. Paskui vaikščiojo po kambarį ir laukė ryto, nemiegojo visą naktį. Ryte ėjo ieškoti S.: kieme sutiko brolį, jo klausė, gal matė ją, paskui nuėjo pas S. draugę. Visiems sakė, kad nežino, kur S., sakė, kad gal išvyko su kokiu draugu, nes ji mėgdavo bendrauti su visais ir turėjo draugą užsienyje. Po pietų, eidamas iš miesto namo, užsuko pas kaimyną, jis kepė šašlykus. Pas jį pasėdėjo apie valandą laiko, pakalbėjo, o paskui su tuo kaimynu parėjo pas jį į namus. Savaitę laiko imitavo, kad S. yra dingusi. Į policiją rašyti pareiškimo važiavo kitą vakarą po S. dingimo. Vaikui nieko nesakė, kur mama, jis dar buvo mažas, nekalbėjo, jo apie tai neklausė. Tą dieną buvo išgėręs dvi skardines alaus, vieną namuose apie 18 val. ir tai ne visą, o kitą išgėrė pas brolį. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Nurodo, jog S. jam negrasino, jog praneš dėl ( - ) gimnazijos sargo nužudymo policijos pareigūnams, teigia visiškai ja pasitikėjęs. Nužudė, nes ji susiruošė kaltinamąjį palikti, išeiti kitur gyventi, nenorėjo, kad jį paliktų. Anksčiau smurto prieš S. nebuvo naudojęs. Teigia, jog nėra skaitęs jokios literatūros, kaip reikia paslėpti pėdsakus, kaip elgtis, padarius nusikaltimus – elgėsi spontaniškai. Tiems nusikaltimams jis nesiruošė. Nežino, iš kur ant S. kūno atsirado daugybiniai pavojingi gyvybei sužalojimai, gal atsirado jai griūnant. Negali paaiškinti, kodėl nebegyvai S. lipnia juosta užklijavo burną. Vaikas nuo triukšmo nebuvo atsibudęs, jis miegojo kitame kambaryje, jo durys buvo uždarytos. Duobė, į kurią įmetė S. kūną, nėra jo senelio žemėje. Kaltinamasis teigia, jog gailisi dėl visko, ką padarė, teigia siuntęs iš tardymo izoliatoriaus atsiprašymo laišką S. mamai, bet mano, kad užrašė ne tokį adresą, todėl ji to laiško negavo. Šiame epizode visus civilinius ieškinius pripažįsta, su jais visiškai sutinka.

10Nukentėjusioji I. E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. P. buvo jos gyvenimo draugas, su juo kartu pragyveno 30 metų, sugyveno dukrą E.. Abu dirbo ( - ) gimnazijoje: nukentėjusioji valytoja, A. P. – sargu. Tą vakarą, kaip visada, apie 16.30 val. A. P. išėjo į darbą. Kai jis dirbdavo, jie visada vienas kitam paskambindavo. Tą vakarą nukentėjusioji paskambino 20.50 val., A. P. pasakė, kad viskas gerai, kad eis pavalgyti vakarienės. Susiskambinus jis nukentėjusiajai sakė, kad už ją išplovė sporto salę. Kai jis budėdavo, jis už nukentėjusiąją išplaudavo sporto salę, nes šeštadieniais ir sekmadieniais salė būdavo išnuomojama, ateidavo jaunimas pažaisti, tai tą vakarą jis irgi salę išvalė. Valymo zona buvo visas pirmas aukštas: koridorius, sporto salė ir tualetai, jis daugiau niekur neįeidavo. Tualetai tik įėjus į gimnaziją dešinėje pusėje buvo nerakinami, jais galėjo naudotis visi, o tualetai prie sporto salės buvo užrakinami ir buvo skirti naudotis mokiniams pamokų metu, pašaliniams ten eiti neleisdavo. Jeigu jis būtų pamatęs, kad kažkas sugadinta, kažkokią netvarką, A. P. nukentėjusiajai tikrai apie tai būtų pasakęs. Ryte A. P. iš darbo grįždavo apie 6.30 val., nukentėjusioji paruošdavau pusryčius ir jo laukdavo. Kai jis įprastu laiku negrįžo, paskambino jam telefonu, bet jis neatsakė. Po 10 min vėl jam paskambino, skambino jam iki beveik 7.30 val., tada suprato, kad kažkas ne taip. Norėjo važiuoti iki gimnazijos su dviračiu, bet pagalvojo, kad, jeigu jam kažkas atsitiko, ji nieko negalės padaryti. Tada paskambino savo sūnui ir paprašė, kad nuvežtų iki mokyklos, nes A. dar nebuvo namuose. Sūnus sutiko ir nuvežė ją iki ( - ) gimnazijos. Priėjus prie durų, pamatė, kad išdaužtas apatinis durų stiklas, durys buvo atrakintos, o prie durų buvo padėta įrankių dėžė, dabar nepamena, ji buvo tuščia ar pilna. Įėjus į mokyklos patalpas, pamatė, kad atidarytos tualeto durys, žinojo, kad jis ten eidavo parūkyti, pamanė, kad jis rūko. nubėgusi į tualetą, pamatė, kad ten išdaužytos kriauklės ir buvo kraujo dėmių. Pamačiusi tokį vaizdą, nubėgo į sargo kambariuką: bėgant jau koridoriuje matė kraujo dėmes viename ir kitame šone, matė, kad buvo numestos dvi abiturientų vinjetės, kabėjusios ant sienos, sargo kambariuko durys buvo atidarytos. Puolė prie A., bet jo net nematė, nes ant jo buvo sumesti visi marškinėliai, kuriuos jis buvo pasiėmęs sportuoti, kiti daiktai, net televizorius buvo ant jo užmestas. Kai pamatė jo ranką, akyse užtemo, tada sūnus pavedė ją toliau ir neleido nieko liesti, iškvietė greitąją, policiją. Atvažiavusi greitoji suleido vaistų, o policija liepė jiems tuoj pat išeiti iš patalpų, tada jie išvažiavo namo. Vyrui dirbant sargu, nebuvo jokių grasinimų nei telefonu, nei kitaip. Jokių asmeninių daiktų, pinigų, kortelių iš jo nebuvo paimta, vienintelis daiktas, kuris buvo paimtas, – tai televizoriaus priedėlis, nukentėjusioji pati buvo pirkusi, pateikė policijai pirkimo dokumentus, dar mokyklos elektrikas jį prijungė. Piniginė buvo rasta, bet ji buvo tuščia, nežino, ar joje prieš tai buvo pinigų. Daugiau nepastebėjo, kad kas nors būtų paimta. Kai A. P. budėdavo, raktą palikdavo įkištą gimnazijos paradinių durų spynoje iš vidaus pasuktą šonu, kad iš lauko niekas neatrakintų. Nukentėjusioji nurodė, jog 21 metus dirbo, viskas buvo gerai, blogumai prasidėjo nuo renovacijos, nes tada prasidėjo nuolatinės vagystės. Po įvykio, kai iš gimnazijos išvežė A. P. kūną, ūkvedys paskambino ir paprašė, kad atvažiuotų ir išsivežtų jo daiktus, įvykio vietoje buvo labai daug kraujo, teko dar viską jai ir dukrai išplauti.Tvarkant, dukra rado kruviną pirštinę, nesuprato, kodėl niekas jos nepaėmė. Kai pradėjo atvirai apie tai kalbėti, tada po kelių parų atlėkė vienas kriminalistas, klausė, kur dukra tą pirštinę rado, kur išmetė. Tą pirštinę rado statybininkų konteineryje. Viskas buvo žiūrima labai paviršutiniškai. Pirštų antspaudus nuėmė po dviejų mėnesių, kai iš Vilniaus kažkas atvažiavęs pasakė, kad Pakruojo policija kažko nepadaro iki galo, tik tada ieškojo pirštų antspaudų. Jokių asmeninių sąsiuvinių A. P. nevedė. Buvo vedamas toks kaip budėjimo žurnalas, į jį buvo rašoma, kas pastebėta negero budėjimo metu, gedimai. Jokio seifo nebuvo – mokykla gavo labdarą metalinių dėžių su stalčiais įrankiams susidėti. A. paprašė ūkvedžio, kad ir jam leistų vieną tokią dėžę pasistatyti sargo kambaryje daiktams susidėti, tai kažkas pamanė, kad ten seifas buvo. A. P. sargo kambaryje lenktinį peilį turėdavo maistui pasipjaustyti.

11Nukentėjusioji pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašo jį tenkinti. Turtinę 2139,10 eurų žalą sudaro laidojimo išlaidos, paminklo pastatymas, gimnazija tik išnuomojo salę ir nupirko karstą. Transporto paslaugas apmokėjo sūnus iš jos duotų pinigų. Dėl neturtinės žalos prašo priteisti 22500 eur, nurodydama, jog su A. P. gyveno lygiai 30 metų, vedė bendrą ūkį, turi dukrą, gražiai sugyveno. Po įvykio labai suprastėjo nukentėjusios sveikata, turėjo gulėti ligoninėje, nes su širdimi yra labai blogai, bet paprašė gydytojo, kad leistų važiuoti į teismą ir užbaigti visus tuos reikalus, tada galės gydytis. Iš Sodros 1040 Lt laidojimo pašalpą gavo, iš civilinio ieškinio ta suma atimta. Priklausė ir draudimo išmoka, nes A. P. buvo nužudytas darbo laiku, bet, kadangi ji jam ne žmona, todėl jokių išmokų negavo. Nusikaltimas nukentėjusiąją labai paveikė: nebegalėjo miegoti naktimis, nuolat matė tuos vaizdus. Laidojant turėjo uždengti A. P. veidą, nes jis buvo visas deformuotas, akys išdurtos – nukentėjusiajai buvo didžiulė depresija. Visuose kambariuose yra iškabintos jo nuotraukos, kambaryje yra padariusi kampelį, ten visada gėlių padėta, degina žvakes – visur jį mato. Buvo netgi taip, kad, parėjusi iš darbo, kalbėjosi su juo, tada aš jau pati išsigando, kad pati ko nors sau nepasidarytų, važiavo pas gydytojus, siuntė pas psichologus, susirgo širdies išemine liga, dabar nuolat vartoja vaistus. Mano, jog ir dabar dar ne viskas iki galo išaiškinta, nes jis ne vienas tą padarė, tik jis neišduoda, šitaip nusiaubti mokyklą – ne vieno darbas. Tuo labiau, jeigu jis, kaip jis pats nurodo, buvo labai girtas, o A. P. buvo aukštas, stambus, jis tikrai būtų įveikęs Š. Ž.. Prašo grąžinti A. P. daiktus bei priteisti atstovavimo išlaidas.

12Nukentėjusioji E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. P. jos tėvas. Su tėvu buvo artimi santykiai: kai grįždavo iš darbo, visuomet paskambindavo motina arba tėvas ir pakviesdavo ją pavalgyti, nes ji viena augina sūnų. Tą vakarą nukentėjusioji atėjo pas tėvus, tėvas jau rengėsi, jis liepė jai eiti pavalgyti. Buvo labai šiltas žmogus, paklausdavo, kaip jai sekasi darbe, ar jai sunku, sakydavo, kad reikia dirbti, stengtis, jis norėjo, kad jai būtų gerai. Tą vakarą jis apsirengė, jie atsisveikino, liepė jai užsirakinti duis ir laukti mamos ir jis išėjo. Grįžus mamai, nukentėjusioji pasiėmė sūnų ir išėjo namo. Ryte anksti atsikėlusi užkūrė ugnį ir tada paskambino mama, ji pasakė, kad nužudė jos tėvą. Iš pradžių nepatikėjo, pamanė, gal tik primušė ar panašiai. Nuėjus į gimnaziją, ten jau buvo mama, brolis, jie sakė, kad niekur neitų, bet nukentėjusioji jų neklausė ir įbėgo į tėvo kambariuką. Įbėgusi į antrame aukšte esantį sargo kambariuką, tik pamatė baltas rankas, visi daiktai buvo sumesti ant tėvo, nesuprato, gal norėjo imituoti, kad jis pats užsimušė tiems daiktams užkritus, arba kažko ieškojo. Buvo daug kraujo, matė įrankių dėžę prie įėjimo, išdaužtą stiklą, kraujo lašų ant laiptų. Paskui atvažiavo greitoji, suleido jai vaistų. Po kiek laiko, jai būnant pas mamą, paskambino ūkvedys ir paprašė, kad sutvarkytų sargo kambariuką, todėl ir tvarkė. Tvarkant sargo kambariuką, rado pirštinę ir parodė ją mamai. Mama liepė pirštinę išmesti, nukentėjusioji kartu su kitais kruvinais daiktais išmetė į konteinerį. Kai jau viską buvo sutvarkę ir išvalę, tėvas buvo pašarvotas, ji sėdėjo prie karsto, atvažiavo kriminalistas. Jis pasikvietė ir paprašė, kad parodytų, kur yra ta pirštinė. Nuvažiavo prie konteinerio, nukentėjusioji lindo į konteinerį ir traukė iš jo kruvinas pirštines. Žino, kad tėvas turėjo kažkokį sąsiuvinį, į jį užrašydavo tai, kas nutikdavo. Tvarkydamos sargo kambariuką, to sąsiuvinio nerado. Tėvas paskutiniu laiku nešiojo akinius nuolat, tik juos pasikeisdavo. Įvykio vietoje akiniai buvo rasti, mama juos rado. Matė, kad lavonas buvo rastas be batų. Kur buvo batai, nematė.

13Pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 22500 Eur. Prašo priteisti. Tą žalą sudaro emociniai išgyvenimai, stresas, ji viena augina sūnų, neturi laiko pas daktarus lakstyti. Po šito įvykio jai pačiai teko nustatyti tėvystę, kad būtų pripažinta nukentėjusiąja, kad įrodytų jog yra A. P. dukra, o ne D.. Apie vagystes iš gimnazijos žinoma tiek, kad tėvas buvo atsakingas ir už lauke sudėtas statybines medžiagas. Kai buvo įvykdyta vagystė, kai dingo lauke buvusios vatos, dar kažkas, tėvas parėjęs pasakojo, kad jam reikės atpažinti vagis. Paskui tėvas labai bijodavo, bet vis tiek dirbo. Tėvas neminėjo, kad tarp tų asmenų būtų Š. Ž.. Minėjo tik K., nukentėjusioji jį irgi žinojo, jis buvo neseniai grįžęs iš kalėjimo.

14Įvykio dieną, norint patekti į ( - ) gimnaziją, pro jokią tvorą praeiti nereikėjo. Dėl šviesos – tėvas, eidamas į darbą, sakydavo, kad eina į darbą su nežinia, degs šviesa ar ne. Kiek žino, dėl šviesos labai vargdavo.

15Nukentėjusioji B. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog yra nužudytojo A. P. sesuo. 2013-03-31 buvo Velykos. Velykų dieną apie 15.30 val., pas ją dviračiu atvažiavo brolis A.. Atvažiavęs brolis pasveikino ją su Velykomis ir prasitarė, kad jį greitai nužudys, minėjo, kad dar padirbs iki gegužės mėnesio, iki atostogų, o paskui išeis, nes kiekvieną naktį gimnaziją „atakuoja“ vagys. Nukentėjusioji pasisiūlė, kad gali ateiti pabūti su juo iki 12 val. nakties, padėti jam pabudėti, tačiau brolis prašė, kad tik neitų, nes ją pirmutinę nužudys, o tada jį. Toks buvo paskutinis jų pokalbis. 2013-04-06 pabudo 4.30 val.ryte. , 6.45 val. suskambėjo laidinis telefonas. Skambino I. E. D., klausė, ar pas ją nėra A., nes jis negrįžta iš darbo. Nurodžius, kad jo nėra, už pusvalandžio paskambinusi I. D. pasakė, kad A. nebėra gyvo. Apie 8.30 val. ji ir jos kaimynas nubėgo į mokyklą, pamatė kad I. ir jos sūnus V. išėjo iš mokyklos ir nuvažiavo. Prie gimnazijos jau buvo policijos pareigūnai ir jos neįleido į vidų, liepė ateiti po dviejų valandų. Žinodama, kur yra sargo kambarys, užlipo į antrą aukštą, brolio kūnas jau buvo išneštas į koridorių, o sargo kambaryje buvo daug kraujo. Brolio veidas buvo uždengtas, nuėmus nuo veido skudurą, pamatė, jog jo veidas supjaustytas, mėsos gabalas, perpjautas kaklas, visur supjaustyta. Prieš laidojant, prašė veidą „suklijuoti, sulipdyti“. Matė, jog ant geltono linoleumo su kruvinais batais eita ir šonais braukta, bandant nuvalyti. Numestos ant žemės dvi ar trys abiturientų laidų nuotraukos, sudužę nuotraukų stiklai, matė brolio batus, padėtus ant radiatoriaus. Taip pat paaiškino, jog sargo kambaryje ant grindų buvo patiestas čiužinys, kad galėtų atėjęs brolis pailsėti. Šonuose buvo lentynos, ant jų buvo sudėti jo apdovanojimai, taurės, ant sienų buvo sukabinti medaliai, kampe stovėjo televizorius. Jokių lovų, jokių spintų ten nebuvo.

16Nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį turtinei 140,47 Eur ir neturtinei žalai 10000 Eur atlyginti, prašydama ieškinį tenkinti. Nurodo, jog patyrė siaubingus dvasinius išgyvenimus. J santykiai su broliu buvo labai artimi, nes jie buvo vieni du, jis augo vaikų namuose, o nukentėjusioji važiuodavo jo lankyti, ne mama, o ji parsiveždavo namo, kuomet vedė pirmą kartą, nukentėjusioji teigia iškėlusi vestuves, kai išsiskyrė – jis grįžo pas nukentėjusiąją gyventi, paskui susipažino su I., gimė mergaitė, nukentėjusioji ėjo jos lankyti. Būdavo šventės – ateidavo, paprašydavo iškepti bandelių, pridėdavo parnešti šeimai, prieš pat brolio nužudymą J. R. Š. prisikrovė į automobilį ir išvežė brolio šeimai nukentėjusios paruoštų obuolių sulčių, agurkų. Brolis pas ją užeidavo kas antrą trečią dieną, prieš darbą. Dėl turtinės žalos – prašo atlyginti už vaistus. Po įvykio ėjo pas gydytoją, jai išrašė vaistus nuo nervų „Relanium“ – dar kai parvežė brolį ir jį pašarvojo, vieną pakelį davė brolio dukrai, nes ji labai verkė. Taip pat vartoja vaistus nuo širdies, nuo skrandžio, nuo kasos, nes tokiame amžiuje viskas pradėjo byrėti. Prašo priteisti, kiek galima.

17Nukentėjusioji D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jo S. R. yra jos dukra. 2015-04-11 sūnus G. R. buvo atvykęs pas nukentėjusiąją į kaimą, kai vyro sesuo telefonu pranešė, kad Š. Ž. važinėja su sūnumi P. po miestelį ir ieško S., nes atsikėlęs 9 val. ryte jau S. neberado savo namuose. Šeštadienį, maždaug apie 14.30 val., nukentėjusioji su sūnumi nuvyko į Š. namus, P. miegojo kieme, o Š. su draugu kepė šašlykus, buvo prisipirkęs alaus, sėdėjo sau ramiai kieme ant suolelio ir gurkšnojo alų. Jis pasakė, kad sūnus yra pavalgęs, tvarkingas, o S., palikusi daiktus, 9 val. ryte išėjo, jis jos nerado. Kambaryje nukentėjusioji rado dukters rankinę, joje buvo pasas, asmens tapatybės kortelė, banko kortelė, nebuvo telefono ir drabužių. Š. Ž. pasakė, kad ji telefoną pasiėmė, vaiką paliko. Po to jie visi vyko į Pakruojo komisariatą, ten, Š. Ž. sutikus, parašė pareiškimą dėl dingusio asmens. Š. Ž. buvo labai geranoriškas, važiavo pats, su viskuo sutiko, kadangi buvo nedarbo diena, Pakruojo komisariate jis geranoriškai davė parodymus, buvo labai ramus. Nukentėjusioji jam sakė, kad žmogus negali niekam nežinant išeiti iš namų, prašė, kad jis pasakytų, kur yra S., bet jis jai ramiai atsakė, kad jis nieko nežino, o ryte jis lyg niekur nieko išėjo į darbą. Nukentėjusioji paaiškino, jog ji gyvena ne ( - ), atstumas nuo Š. Ž. namų apie 4 km. Bendraudavo dažnai, nes nukentėjusioji dirbo ( - ), ir, kai S. išėjo gyventi su Š. Ž., ji su sūnumi ateidavo pas nukentėjusiąją į darbą. Vakare po darbo jos pabendraudavo, pasikalbėdavo, nukentėjusioji kaip mama padėdavo, kuo galėdavo: daržovėmis, mėsa. Kai nukentėjusiajai pranešė, kad dingo S., bandė jai skambinti, šeštadienį signalas nuolat buvo užimtas, o sekmadienį telefonas jau buvo išjungtas. Niekada taip nėra buvę, kad S. išeitų ir paliktų vieną vaiką. Ji labai atsakingai žiūrėjo į vaiką, į pradėtą dirbti darbą, ji per daug mylėjo vaiką, kad galėtų išeiti ir jį palikti. Jeigu ji būtų išėjusi, ji būtų pasiėmusi vaiką, savo rūbus, ji būtų išėjusi pas nukentėjusiąją ar pas brolį, bet ji nebūtų vaiko palikusi, ir ypač Š., nes žinojo, jog girtas Š. Ž. gerai vaiku nepasirūpins, todėl dirbo dienomis, negalėjo dirbti paromis ir patikėti P. Š. Ž.. P. pradėjo vesti į darželį. S. patirdavo Š. Ž. psichologinį smurtą – jis dažnai atimdavo telefoną, nuolat žemindavo, tikrindavo. Būdavo, kad ji pagamindavo valgyti, jam įdėdavo, jis pasakydavo, kad per mažai jam įdėjo, kad pavalgys sumuštinių ir tą maistą numesdavo ant stalo. Kad Š. Ž. naudotų fizinį smurtą- nematė, dukra apie tai nepasakojo. Žinojo, kad S. ruošiasi palikti Š. Ž., nukentėjusioji padėjo jai susirasti butą, davė rankpinigius. Kiek girdėjo iš S., Š. Ž. išgėręs būdavo labai agresyvus, pati nukentėjusioji jo agresyvaus nėra mačiusi. Dukra jai minėjusi, kad turi draugą užsienyje ir ruošiasi išvažiuoti pas jį gyventi. Apie ( - ) gimnazijos sargą dukra jai nieko nepasakojo. Nukentėjusioji yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, prašo jį priteisti. Ieškinio dėl turtinės žalos nepareiškė, nes viskuo rūpinosi sūnus. Nukentėjusioji tuo metu, savaitę išlaukusi dukters, nebeturėjo jėgų rūpintis finansiniais dalykais, visą laiką ieškojo S..

18Nukentėjusysis G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jo yra S. R. brolis, dabar ir jos sūnaus globėjas. Kaip mama jau minėjo, tą dieną jis buvo atvykęs pas mamą, darbavosi ir sulaukė tetos skambučio, ji klausė, ar pas mamą nėra S., nes jos ieško nuo maždaug 9 val. ryto. Suprato, kad kažkas ne taip, nes, jeigu ji būtų išėjusi į parduotuvę ar kažkur, ji jau būtų grįžusi. Nukentėjęs nuvežė mamą į Š. Ž. namus, ten rado Š. Ž., kepantį šašlykus, vaikas miegojo vežime kieme, Š. Ž. su draugu gurkšnojo alų. Visur ieškojo S.: nuvažiavo pas giminaičius, paklausė, kas čia nuo ryto vyko, ar visur paskambinta, apieškota, paaiškėjus, kad jau viskas išbandyta, grįžo pas Š. Ž. ir apie 18 val. vakaro važiavo į Pakruojo policijos komisariatą, nukentėjęs pats jį nuvežė. Š. Ž. nesiėmė iniciatyvos važiuoti į policiją, jis sakė, kad S. pati išėjo. Kai policijoje parašė pareiškimą, kad dingo žmogus ir reikia jo ieškoti, jis labai aiškiai ir konkrečiai nurodė jos daiktus, kurie dingo: striukę, batus. Iš pradžių nukentėjęs į tai neatkreipė dėmesio, bet paskui pagalvojo, kad, jeigu jo žmona išeitų, jis taip tiksliai neįvardytų, kuo ji buvo apsirengusi, jam tai pasirodė keista. Š. Ž. buvo labai ramus, o po to visą savaitę, kol S. buvo ieškoma, jis stengėsi visus nukreipti kuo toliau nuo namų, kalbėjo apie ( - ), aplinkinius miestelius, apie pažįstamus, kurie gyvena kuo toliau nuo ( - ) – jam tai irgi pasirodė keista.

19Pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat ir kaip mažamečio Pijaus atstovas pagal įstatymą, palaiko juos ir prašo priteisti: po 25000 Eur neturtinės žalos G. R. ir P. Ž., bei 1015,08 Eur turtinės žalos G. R. naudai. Laidojimo pašalpa iš šios sumos išskaičiuota. Nurodo, jog su seserimi paskutinius dvejus metus beveik nebendravo, nes jai, pradėjus gyventi su Š. Ž. nutrūko ryšiai dėl Š. Ž. įtakos. Iki tol jis su seserimi bendravo puikiai, daug bendravo telefonu, jis pirmas išėjo iš mamos namų, visur važiuodavo kartu, augo kartu, bet įvyko lūžis, pasakius, jog Š. Ž. nėra S. žmogus, ir po to jie nebendravo. Tačiau po nelaimės, kas augins jos sūnų P., klausimų nekilo, P. auga nukentėjusiojo šeimoje. S. jam nepasakojo apie tai, kad Š. prieš ją smurtauja, tačiau nukentėjęs teigia žinojęs iš aplinkinių, mama pasakojo. Mama irgi ne viską pasakojo, nes žinojo, kad nukentėjęs yra prieš jų bendravimą. S. jam neminėjo, kad turi draugą užsienyje, be to, tai būtų nelogiška, nes ji čia buvo susiradusi darbą, prieš tai ji buvo vaiko auginimo atostogose, norėjo savo kampo, buto.

20Dėl P. sveikatos būklės po jo mamos mirties – pirmus du mėnesius buvo labai sunku ir dabar gailisi, kad tada jo nefilmavo, nes turėtų įrodymus, kad pirmus du mėnesius naktimis jis nemiegojo, šokinėjo iš miegų, apie 12.30 val. nakties klykdavo, negalima buvo nuraminti. Šiuo metu viskas gerėja. Vaikas tikrai buvo traumuotas, drąsiai gali teigti, kad jis tą įvykį ir matė, ir girdėjo, tik negali to įrodyti. Pagal namo išplanavimą nelabai įmanoma buvo vaikui negirdėti ir nematyti, kas daroma su jo mama. Vaikas negali papasakoti, nes jis normaliai nekalba, jam yra užstrigusi kalba, lankosi pas logopedą, specialistai pataria laukti iki trijų su puse metų.

21Taip pat nori patikslinti, kad, jam yra žinoma, ten, kur buvo paslėpta S., yra buvusi Š. Ž. senelių sodyba, o ta duobė – tai buvęs tos sodybos šulinys, tik jo rentiniai yra nukelti ir jis yra užslinkęs. Nuo ežero iki to šulinio yra apie 20 metrų, ten visą laiką būna vandens, jis niekada neišdžiūna, net karštą vasarą per sausras. Nukentėjusiojo manymu, viskas buvo apgalvota, kad ta duobė neišdžius ir niekas ten kūno neras, dabar tas visas plotas yra parduotas bendrovei, buldozeriai būtų viską užlyginę ir nebūtų S. radę.

22Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis yra ( - ) gimnazijos direktorius. Šioje gimnazijoje nuo 2012 metų spalio mėnesio gimnazijoje vyko renovacijos darbai, kuriuos atliko UAB ,,( - )“. Gimnazijoje tuo metu dirbo du sargai : J. R. Š. ir A. P.. Sargai gimnazijos pastate turėjo atskirą kambarį, antrame aukšte, koridoriaus gale. 2013 m. balandžio 6 d. liudytojas buvo namuose, kuomet apie 8.15 val. jam paskambino mokyklos ūkvedys J. P. ir pasakė, kad negyvas sargas, nieko detaliau nenurodydamas. Kadangi jis negyvena ( - ), į mokyklą liudytojas atvažiavo apie 9.00 val. Atvykus į įvykio vietą rado išdaužtą durų stiklą ir padėtus įrankius: laidą, kraną, dėžę,perforatorių. Į gimnazijos vidų neįleido. Rasti daiktai buvo padėti prie durų iš išorinės pusės. Mano, jog įrankiai priklausė įmonei, kuri atliko renovacijos darbus. Atvykus policijos pareigūnams apie 11 val. įleido į vidų ir liudytojas apžiūrėjo gimnazijos patalpas: matė pirmame aukšte išdaužytas berniukų tualete praustuves, sudaužytą vinjetę, tada nuėjo į savo kabinetą. Vėliau apžiūrėjo trečio aukšto patalpas, pamatė trečiame aukšte išdaužytas praustuves. Civilinio ieškinio atstovaujant gimnaziją nereiškė, kadangi sugadinti daiktai buvo seni, beverčiai. Kiek žino iš aplinkinių kalbų, daiktai, kurie buvo atnešti prie gimnazijos durų, buvo rasti mokyklos kelyje, juos rado kitas asmuo, kuris surinko ir atnešė bei padėjo prie mokyklos durų. Liudytojas nurodo, jog yra girdėjęs, jog renovacijos metu dingsta statybinės medžiagos, tačiau tiksliai pasakyti nieko negali, nes jie statybos darbų nevykdė. Taip pat liudytojas nurodė, jog kaltinamasis yra mokęsis šioje gimnazijoje, jos nebaigė, jo žiniomis, kaltinamasis mokėsi pagal palengvintą mokymosi programą.

23Liudytoja A. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis yra jos kaimynas, gyveno netoliese. Apie ( - ) gimnazijos sargo nužudymą 2013 metais išgirdo savo darbe, tuo metu dirbo kebabinėje. Liudytoja patvirtino, jog maždaug po metų, po sargo nužudymo, S. R. buvo atėjusi į liudytojos namus ir užsiminusi dėl sargo nužudymo, nurodydama, jog Š. Ž. su tuo yra susijęs. Kadangi tuo metu Š. Ž. su S. R. buvo apsipykę, taip buvo sakiusi S., todėl liudytoja į jos žodžius nekreipė dėmesio. Kitą dieną S. R. atėjo kartu su Š. Ž., abu gražiai tarpusavyje bendravo, todėl S. kalbos nesureikšmino. Paties Š. Ž. nebandė klausti dėl gimnazijos sargo.

24Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis tvarkėsi savo daiktus, kuriuos reikėjo persivežti. Tam buvo reikalingos rogės, kurias pasiskolino iš Š. Ž.. Tą patį vakarą, persivežęs daiktus, grąžino roges, t. y. atvežė ir pastatė prie Š. Ž. namo tvoros. Skolinosi pavasarį, prieš sargo nužudymą. Rogių rėmas buvo metalinis ir prisukta lenta, jos buvo skirtos daiktams pervežti. Rogių po grąžinimo daugiau nematė.

25Liudytojas R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2013 m. balandžio 6 d. paskambino pažįstamas V. D. ir pasakė, kad rado mamos sugyventinį sužalotą gimnazijos patalpose, buvo išdaužti mokyklos stiklai. Tuomet liudytojas nurodė kviesti policiją. Kadangi liudytojas pats yra policijos pareigūnas, nuvyko įvykio vietą, tačiau į gimnazijos vidų nėjo. Pradėjo tikrinti tam tikras versijas: prie mokyklos durų buvo sudėti įrankiai, nulaužtas kranas, bandė aiškintis, kur vedė pėdsakai. Prie takelio matėsi rogučių vėžės ir jos vedė link ( - ) gatvės, ten pėdsakai dingo. Buvo tikrinta Š. Ž. avalynė, tuo metu S. R. patvirtino, kad Š. Ž. gėrė namuose. Avalynę pateikė pats Š. Ž., kurią apžiūrėjo liudytojo kolega. Be to, tiek S., tiek asmuo, buvęs pas Š. Ž. patvirtino, jog Š. Ž. naktį buvo namuose. Toliau ieškojo pėdsakų, bet nerado. Š. Ž. namo kieme kažkiek matėsi rogučių fragmentai, paklausus apie rogutes, Š. Ž. nurodė, jog jas skolinosi K., po to jos dingo iš kiemo. Šuo dalyvavo paieškoje, jis pėdsakais nuvedė iki Š. Ž. namo., tačiau kitas pareigūnas tikrino Š. Ž. rankas, nes įtarta, kad asmuo gali būti susipjaustęs rankas. Š. Ž. rankos nebuvo supjaustytos, pagal batus nebuvo identifikuotas, todėl tikrintos kitos versijos.

26Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąjį pažįsta, yra jo draugas. Tą naktį, kuomet buvo nužudytas ( - ) gimnazijos sargas, iš vakaro jis su Š. Ž. susitarė gerti pas Ž. namuose. Kartu pirko alkoholį, pradėjo gerti vakare, 19-20 val. išgėrė gal du butelius. Gėrė Š. Ž. namo virtuvėje, gerokai išgėrus, liudytojas nuėjo miegoti ant sofos. Š. Ž. tuo metu dar nėjo miegoti, ką jis darė naktį nežino. Ryte atsikėlęs liudytojas kieme pamatė policiją su šunimis, tada pažadino Š.. Jis atsikėlė, buvo apsirengęs apatiniais drabužiais, atrodė nustebęs, abu išėjo į lauką. Pareigūnai klausė, ką jie veikė naktį, bei liepė rodyti batus. Tiksliai nepamena, kokius batus atnešė iš namo Š. ir rodė pareigūnams. Paklaustas dėl rogučių sakė, kad rogės buvo prie tvoros ir, ko gero, roges išsivarė K.. Pareigūnai neklausė ar Š. Ž. turi daugiau batų. Liudytojas patvirtino pareigūnams, jog gėrė naktį su Š. Ž., jam nekilo jokių įtarimų dėl Š. Ž.. Ko klausinėjo pareigūnai S. - negirdėjo. Ateidamas pas Š. Ž. nepastebėjo rogučių. Tuo metu, kai dingo S., liudytojas buvo namuose. Po jos dingimo, einant iš parduotuvės, buvo sutikęs Š., kartu parūkė ir tiek tekalbėjo: paklausus, kur S., sakė, kad nežino. Šiek tiek Š. Ž. elgesys buvo keistas, jis stovėjo nuleidęs akis.

27Liudytoja D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog Š. Ž. pažįsta, buvo S. R. draugė. Nurodo, jog dažnai pas juos ateidavo į svečius, jų šeimoje buvo konfliktų, o paskutiniu metu ypatingai vykdavo dažnai, bet smurto S. atžvilgiu lyg ir nebūdavo. Žino, jog S. nuo Š. Ž. yra gavusi iš šalmo per koją, ją yra pastūmęs. Dėl to S. nesiskundė, tačiau, kai S. dingo, liudytoja teigia nujautusi, kad tai gali būti Š. Ž. darbas, nes jis ne kartą grasino, kad ją nužudys. ( - ) sargo nužudymo išvakarėse liudytoja buvo pas S., padėjo jai ruoštis, t. y. gaminti maistą 5-6 žmonėms, tik neatsimena kokiai šventei ruošėsi. Ar matė atėjusį D. P., nepamena. Pabaigus ruošti maistą liudytoja išėjo. S. jai pasakojo, jog D. P. prisigėrusį paguldė miegoti ant sofos, o Š. Ž. tą naktį buvo išėjęs, jam grįžus, D. P. miegojo. Kad S. dingo, sužinojo iš sesės, ji parašė žinutę, klausdama, ar ji nieko negirdėjo, kad yra dingusi S.. Tačiau liudytoja nepagalvojo, kad tai kažkas rimto, manydama, kad ji kur nors išėjusi. Po S. dingimo ji bendravo su Š. Ž., prižiūrėjo jų vaiką, klausė Š. Ž., ar jis nieko jai nepadarė. Š. sakė, kad nepadarė jai nieko ir tikisi, jog S. atsiras, sakė, kad iš vakaro jie puikiai sutarė, kūrė planus, kad vaiką ves į darželį, eis į kapines. Kadangi liudytoja buvo draugės su S., ji pasakojo, jog nori išeiti iš Š. Ž., turėjo susiradusi nuomotis kitą butą, buvo sumokėjusi rankpinigius, tačiau nurodė, jog bijojusi, kad Š. Ž. jai nepradėtų kenkti: jis grasino padegti namus, išmesti į gatvę. Taip elgdavosi būdamas neblaivus. Tiksliai nepamena kuomet, bet po ( - ) sargo nužudymo buvo praėję apie 4 mėnesiai, S. jai pasakė, kad tą vakarą, kuomet gėrė Š. Ž. ir D. P., Š. Ž. naktį buvo išėjęs ir grįžo visas kruvinas, jai pasakė, kad nužudė sargą. Nurodė, jog Š. Ž. grįžo, atsisėdo ant tualeto dangčio ir visas purtydamasis pasakė S., kad nužudė sargą. Nesakė, ar jis buvo vienas ar ne. Š. Ž. S. pasakojo, kad ėjo vogti, jį sargas užklupo ir jam trenkė. Š. Ž. drabužius sudegino katilinėje tą pačią naktį. S. yra sakiusi, kad Š. Ž. užsiiminėdavo vagystėmis, parsinešdavo statybinių medžiagų. Liudytojai S. papasakojo tuomet, kai liudytojai buvo 14 metų, nurodė, jog negali slėpti, negali su juo gyventi, nes jai atrodo, kad Š. Ž. gyvulys, negalėjo į jį žiūrėti. Liudytoja nusprendė papasakoti po įvykio su S., kai ją rado nužudytą, iki to laiko tylėjo, nes S. pasakė, kad jeigu, kas nors jai nutiktų, kad liudytoja žinotų jog jis nužudė sargą.

28Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su kaltinamuoju buvo draugai. Yra kaltinamojo vaiko P. krikšto tėtis, su jų šeima nuolatos bendraudavo. Po ( - ) sargo nužudymo D. P. sakė, kad pas Š. Ž. į namus buvo atvykusi policija. S. yra sakiusi, kad, jei ji pasakytų, Š. Ž. sėstų į kalėjimą. Tačiau liudytojas detaliau neklausė apie ką ji kalbėjo. Apie S. dingimą sužinojo iš savo žmonos, paskambino Š. Ž. ir klausė dėl S. dingimo, tai ir patvirtino Š. Ž., sakydamas, jog ji pasiėmė raktus, cigaretes ir išėjo. Po S. dingimo ar pirmą, ar antrą dieną nuvažiavo pas Š. Ž. į namus, kur buvo A. ir dar kita mergina. Ten pradėjo kalbėtis su A., ji pasakė, kad Š. Ž. nužudė sargą, kad naktį jis grįžo kruvinas, prausėsi. Kaime kalbėdavo, kad Š. Ž. vagiliavo, tačiau tai nebuvo įrodyta. Prieš metus liudytojas su Š. Ž. susikeitė įrankiais t. y. drėlėmis, jis paėmė liudytojo galingesnę, o jam davė mažiau galingą. Negali pasakyti, kada tiksliai apsikeitė, gal 2014 m. Liudytojas teigia, jog bendravo su P. Ž. S. dingimo dieną ir vaikas sakė, kad Š. Ž. mušė mamą. S. yra sakiusi, kad Š. jai yra sudavęs, gal rodė liudytojo žmonai kraujosruvas ant kojos. Žino, jog Š. Ž. bandė žudytis, dėl kokių priežasčių, nežino.

29Liudytoja S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog buvo S. R. draugė. Vakare, prieš dingstant S., liudytoja buvo pas S. namuose, kartu buvo Š. Ž. ir jų vaikas P.. Liudytoja gėrė kartu su S. šampaną, kurį buvo parnešęs Š. Ž.. Tą vakarą jie nesipyko. Pats Š. išgėrė dvi skardines alaus, po to jis išėjo pas savo brolį, jos baigė gerti šampaną ir liudytoja išėjo namo. Grįžusi namo, dar su S. susirašinėjo žinutėmis iki 00.30 val., planavo kitos dienos darbus. Tuo metu S. rašė, jog Š. dar nėra, liudytoja paskutinė parašė žinutę ir nuėjo miegoti. Rytą pažiūrėjo telefoną, tačiau S. nei skambino, nei parašė. Tuomet pamatė ateinantį Š. Ž., jis klausė jos, ar nėra S., sakė, kad jos nėra namuose, nėra nei telefono, nei batų, nei striukės. Liudytojai pasirodė keista, nes ji vaiko niekur nepalikdavo, labai mylėjo savo sūnų. S. žadėjo pirkti butą, jai atrodo, kad Š. Ž. suprato, kad S. ruošiasi su juo negyventi. Kai pasakė, jog S. dingo, jos ieškant Š. Ž. atrodė išsigandęs, sutrikęs, jis imitavo, kad jos ieško, skambino liudytojai, siūlėsi padėti ieškoti, sakė, kad važiavo su jos mama ieškoti. Apie ( - ) gimnazijos sargo nužudymą nieko nežinojo, nes tuo metu buvo sanatorijoje.

30Liudytojas Ž. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė 2015 m. balandžio mėnesį, per Velykas, vakarą prieš S. R. dingimą, jo brolis Š. Ž. su S. ir jos drauge S1. apie 17 val. buvo užėję pas jį į svečius. Paskui liudytojas išvažiavo į Joniškį pirkti šuniuko, namo grįžo apie 22–23 val. ir parašė broliui žinutę, pakvietė jį pas save, norėjo jam parodyti savo pirkinį. Jis atėjo pas liudytoją vienas, buvo blaivus, jie išgėrė po porą skardinių alaus. Brolis sakė, kad S. su drauge gėrė šampaną. Ji su kažkuo bendravo telefonu žinutėmis, vis rašinėjo, liudytojui nesakė, su kuo. Š. Ž. jau pas liudytoją buvo mieguistas, pavargęs, kambaryje net buvo prisnūdęs, iš liudytojo namo jis išėjo apie 24 val. Kitą dieną apie 9–10 val. ryte liudytojas darbavosi lauke, atėjo Š. su sūnumi , pasakė, kad atsikėlęs ryte neberado S. ir ėjo jos ieškoti. Aplinkybių neaiškino, jie greitai išėjo į miestą. Brolis atrodė normaliai, buvo švariai, tvarkingai apsirengęs, nieko įtartino nepastebėjo. Kol S. buvo ieškoma, brolio elgesyje nieko nenatūralaus nepastebėjo, nes su juo nuolat nebūdavo, turėjo savo reikalų, bet, kai susitikdavo, jis būdavo sutrikęs. Išgėręs brolis būdavo ramus, bet dėl konfliktų namuose buvo linkęs į savižudybes, į smurtą prieš save. Liudytojas yra girdėjęs, kad jis ne kartą bandė kartis. Nėra girdėjęs, kad jis ką nors sumuštų. Brolis alkoholį pavartodavo – draugai jį vesdavo iš kelio. Apie tai, ar seniai vartojo alkoholį, ar juo piktnaudžiavo, negali pasakyti, nes liudytojas šešerius metus gyveno užsienyje, grįžęs namo atostogų ir pats išgerdavo kartu su juo. Namas, kuriame gyveno Š. su S. yra senelio palikimas liudytojui, jis leidęs ten broliui gyventi. Nurodo, jog brolis buvo linkęs į smulkias vagystes. Tuo metu, kai buvo nužudytas ( - ) gimnazijos sargas, liudytojas buvo užsienyje, apie šią žmogžudystę sužinojo iš draugo mamos, kuri yra mokytoja. Jau po S. dingimo, liudytojas savo namuose darėsi remontą ir jam reikėjo įrankių darbams atlikti, nuėjo į brolio name esantį sandėliuką-katilinę ir pasiėmė. Į namą, kur gyveno brolis, pateko pro įėjimą, kurį liudytojas žinojo ir pro kur vaikščiodavo brolis, t. y. pro palėpę. Ten yra dar vienas įėjimas, nes pagrindinis įėjimas buvo užplombuotas. Nuėjo į katilinę, žinojo, kur brolis laiko įrankius, pasiėmė grąžtą, pavadinimo neprisimena, jis buvo be dėžutės, akumuliatorinį suktuką „Makita“ su dėžute ir galvučių rinkinį. Tuos įrankius parsinešė namo ir su jais dirbo, tačiau kitą dieną atvažiavę policijos pareigūnai rado liudytoją dirbantį su tais įrankiais, tuomet pareigūnams viską atidavė. Liudytojui brolis sakė, kad tuos įrankius jis parsivežė iš Norvegijos, nes jis buvo kelis kartus išvažiavęs į Norvegiją. Tikrai žino, kad grąžtas tikrai žino, iš Norvegijos parvežtas, o tas kitas – iš draugo pirktas ar mainytas, tiksliai nepamena. Paskutiniu metu tarp S. ir liudytojo brolio santykiai atrodė normalūs, neatrodė, kad pyktųsi, bet brolis pasakojo, kad nesutardavo, nes S. turėjo susiradusį kitą.

31Ekspertas Jurgis Sakalas teisiamojo posėdžio metu apklaustas parodė, jog yra pateikęs ekspertizės išvadą 2013-04-09, papildomą išvadą atliko 2013-07-09. Ekspertas paaiškino, jog pagrindiniai kūno sužalojimai padaryti nukentėjusiajam galvos priekiniame paviršiuje ir iš kairės pusės; norint nustatyti, ar galėjo nukentėjusiajam būti padaryti sužalojimai spardant dešiniąja koja, reikalinga žinoti, kokį apavą kaltininkas buvo apsiavęs įvykio metu. Iš medicinos kriminalistinių tyrimų išvados matyti, kad galvoje žaizda padaryta kietu bukabriaunu buku, kietu daiktu, tai nėra būdinga avalynei. Tikėtina, kad įvykio metu buvo naudojami parankiniai daiktai, bukabriauno daikto požymius atitiktų: lentos galas, metalo nuolauža ar kitas panašus daiktas. Avalynei nėra būdingos sužalojimo žymės: žaizdos kaktos kairiame krašte. Ar nukentėjusysis patyrė skausmą, kategoriškai tuo klausimu pasisakyti nėra galimybės, bet kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiai, nosies kaulo lūžiai padaryti veido srityje, tokie sužalojimai sukelia stiprų skausmą, todėl galima teigti, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis jautė stiprų fizinį skausmą, todėl neteko sąmonės. Durtiniai pjautiniai sužalojimai nėra būdinti griuviminei traumai, tokiems sužalojimams padaryti reikalingas įrankis. Atsižvelgiant į žaizdos kanalą, tokie sužalojimai galėjo būti padaryti peiliu. Nukentėjusiojo kūne tempimo, vilkimo sužalojimų nenustatyta. A. P. kūne rasti sužalojimai: galvos smegenų sumušimai, povoratiklinei kraujosruvai, kairio skruostikaulio, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžiai galėjo atsirasti spardant nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo žalojamas peiliu, bet mirė ne nuo durtinių žaizdų.

32Civilinio ieškovo atstovas K. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog palaiko civilinį ieškinį ir prašo jį priteisti. Nurodo, jog UAB „( - )“ vykdė ( - ) gimnazijos renovaciją. Atstovas nurodė, jog iš vakaro, prieš sargo nužudymą, jis išvažiuodamas paprašė, kad darbininkai padirbėtų šeštadienį ir paruoštų darbus subrangovui. Paliko jiems instrumentus. Tuo metu dirbo trys žmonės, jie pažadėjo padaryti darbus. Šeštadienį paskambino darbininkai ir pasakė, kad negali patekti į mokyklą ir, ko gero, yra nužudytas sargas, bet jie dar nežinojo, ar jis buvo nužudytas. Atstovas iš Vilniaus atvažiavo į ( - ). Prie mokyklos durų buvo pastatyti įrankiai. Po tam tikro laiko pateko į mokyklą, pažiūrėjo, kas dingo: tuo metu buvo išardytas tvoros segmentas, pastolių dalis, šviestuvai halogeniniai sudaužyti; mokyklos viduje buvo chaosas, išdaužytos kriauklės, nuimtas čiaupas, dingo perforatorius, suktukas „Makita“, du prailgintuvai, šviestuvas, buvęs mokyklos kieme, buvo visiškai sudaužytas. Tvoros segmentais buvo aptverta pusė mokyklos, vienas segmentas buvo suniokotas, jis buvo sulaužytas, tačiau jis nebuvo pagrobtas. Nurodo, jog iš vakaro buvo apėjęs mokyklą ir tvoros nebuvo išlaužtos. Viskas buvo įskaičiuota į žalą, nes nuomos punktas jo nepriėmė. Taip pat buvo nusegtos aliuminės kopėtėlės ir jos buvo įskaičiuotos į žalą. Toje mokykloje dažnai pasitaikydavo vagystės. Nuomos punktui buvo sumokėti nuostoliai, tačiau pats atstovas nematė dokumentų, nes tuo metu jau nedirbo įmonėje. Grąžintas įmonei „Hilti“ perforatorius, „Makita“ perforatorius nebuvo grąžintas. Dėl daiktų, kurie buvo grąžinti, ieškinio nereiškė. Nurodo, jog dingo du 30, 50 metrų prailgintuvai, suktukas, „Makita“ perforatorius, halogeninė lempa buvo numušta ant žemės.

33Iš 2013-04-06 įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame apžiūrėta įvykio vieta, adresu ( - ), Pakruojo r., matyti, jog apžiūrėtas ( - ) gimnazijos pirmas ir antras aukštas bei sargo kambarys, jame rastas A. P. lavonas su išorinėmis smurto žymėmis bei mokykloje įvairiose vietose kraujo pėdsakai, apgadintos kriauklės tualete, išdaužtas lauko durų stiklas, apžiūrėta teritorija aplink ( - ) gimnaziją (1 t., b. l. 40-68 ).

34Iš 2013-04-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr.M 194/13(04), matyti, kad A. P. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo. Į tai nurodo lavono tyrimo metu rastas kraujo išsiliejimas galvos smegenų skilveliuose, povoratinklinė kraujosruva, kairio skruostikaulio, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžiai, nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos kaktos kairiame šone ir kairės akies vokuose. A. P. mirtis galėjo įvykti apytikriai 3-4 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2013-04-09 11 valandos. Mirusiojo A. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta. A. P. galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, kairio skruostikaulio, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžiai, nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos kaktos kairiame krašte ir kairės akies vokuose, kraujosruvos pakaušio kairėje pusėje, dešiniame ir kairiame momenyje, kairės ausies kaušelyje, kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, kariame skruoste, lūpų kairėje pusėje ir kaklo kairiame šone, kąstinės žaizdos liežuvio viršūnėje, nubrozdinimai kairiame skruoste, smakro kairėje pusėje, nubrozdinimas ir kraujosruva krūtinės kairėje pusėje padaryti kietais bukais daiktais, o durtinės-pjautinės žaizdos viršutinės lūpos kairėje ir kaklo dešiniame šone, pjautinės žaizdos kairiame momenyje ir dešinio peties priekiniame paviršiuje padaryti duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Rasti kūno sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti keletos valandų bėgyje iki mirties. Kūne rasti sužalojimai gyvam asmeniui atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sumušimo. A. P. sužalojimai padaryti prieš mirtį (3 t ., b. l. 72-74 ).

35Iš 2013-07-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. pM 9/13-194/13(04), matyti, kad iš turimų medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis A. P. kūno sužalojimų jam padarymo metu. A. P. kūne rastiems sužalojimams padaryti (galvos smegenų sumušimui, povoratinklinei kraujosruvai, kairio skruostikaulio, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžiams, nosies kaulų lūžiui, muštinėms žaizdoms kaktos kairiame krašte ir kairės akies vokuose, kraujosruvoms pakaušio kairėje pusėje, dešiniame ir kairiame momenyje, kairės ausies kaušelyje, kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, lūpų kairėje pusėje ir kaklo kairiame šone, nubrozdinimams kairiame skruoste, smakro kairėje pusėje, nubrozdinimui ir kraujosruvai krūtinės kairėje pusėje padaryti reikėjo 14 smūginių poveikių bukais kietais daiktais. Durtinėms-pjautinėms žaizdoms viršutinės lūpos kairėje pusėje ir kaklo dešiniame šone, pjautinėms žaizdoms kairiame momenyje ir dešinio peties priekiniame paviršiuje padaryti reikėjo 5 smūgių duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu (3 t., b. l. 76-77 ).

36Iš 2014-12-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. pM 36/14-194/13(04), matyti, jog A. P. mirti galėjo įvykti apytikriai prieš 3-4 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2013-04-09 11 valandos. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti tikslesnį A. P. mirtis laiką (3 t., b.l. 82).

37Iš 2015-05-07 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu matyti, jog įtariamasis Š. Ž. nurodė, kad 2013-04-06 ( - ) gimnazijos patalpose, adresu ( - ), Pakruojo rajonas, suduodamas smūgius kojomis nužudė mokykloje dirbusį sargą A. P. (7 t., b. l. 12-18).

38Iš 2013-04-06 tarnybinio pranešimo matyti, jog buvo naudotas tarnybinis šuo, kuris pėdsakais nuo įvykio vietos ( - ) gimnazijoje nuvedė aplink gimnaziją, toliau T. gt. Iki parko, per parką į P. gt., po to į V. gt., nuo kur pasuko link ( - ) kaimo. Kadangi ties V. gt. Vaikščiojo pašaliniai asmenys, vyko eismas, toliau pėdsakų aptikti nebepavyko ( 1 t., b.l. 74).

39Iš 2013-05-07 specialisto išvados Nr. 140-(1771)-IS1-2349 matyti, jog ant pateikto tirti peilio geležtės ir peilio rankenos rasta vieno vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su A. P. genotipu (3 t., b.l. 96-101).

40Iš 2013-07-08 specialisto išvados Nr. MK 53/13(01) matyti, jog atlikus pateiktų A. P. sužalojimų tyrimą nustatyta, jog : a) kaktos kairės pusės žaizda yra muštinė, padaryta buka briauna, kurios konkrečios paviršiaus savybės ( ilgis, briaunos forma, išreikštumas) neužfiksavo, todėl sužalojimo požymiai žalojusio įrankio nustatymui netinkami; b) kaklo dešinės pusės žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta duriančių-pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, turinčiu stačiakampio pavidalo pentį, gerai išreikštomis briaunomis, neaštrius ašmenis, kurie panirimo per odą metu buvo nukreipti dešinėn. Žaizdoje užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai; c) neatmetama galimybė, kad kaklo dešinės pusės durtinė-pjautinė žaizda, padaryta tirti pateikto peilio geležte. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali. Išvados aprašomojoje dalyje nurodoma, jog pateikta peilio geležtė, sprendžiant iš tvirtinimo dalies konstrukcijos, galėjo būti sulenkiamo peilio dalis (3 t., b. l. 132-142).

41Iš 2014-10-29 specialisto išvados Nr. 11-2400 ( 14 ), atlikus trasologinį tyrimą nustatyta, jog tirti pateiktame 2013-04-06 įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuotų kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmas yra mišrus: dalis kraujo pėdsakų susidarė užtikštant kraujo lašams, dalis – kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi ar užtikštant kraujo lašams ir po to dalinai nubraukiant juos nuo paviršiaus kitu daiktu (3 t., b .l.182 -184).

42Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog Ž. Ž. pateikė plastikinę dėžę su užrašu „Makita“ ir jame esančiu įrankiu- elektriniu grąžtu, bei plastikinę dėžę su užrašu „Makita“, kurioje yra įrankis suktukas, taip pat 1 vnt. įrankį-perforatorių, juodos ir raudonos spalvos korpusu ( 4 t., b. l. 103), šie daiktai apžiūrėti, duomenys nurodyti apžiūros protokole ( 4 t., b.l. 176-191).

43Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog I. E. D. pateikė televizoriaus priedėlio dokumentus ( 4 t., b.l. 169-171).

44Iš 2015-04-23 kratos protokolo ( 7 t., b.l. 35-38) Š. Ž. namuose adresu ( - ), Pakruojo rajonas matyti, jog rastas ir paimtas televizoriaus priedėlis TV STAR T910USBPVR Digital terrestrial receiver, bei šio priedėlio pirkimo kvitas ir dėžutė, kurie apžiūrėti ir duomenys užfiksuoti apžiūros protokole (4 t., b.l. 176- 191).

45Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta adresu Pakruojo raj., ( - ), apžiūrėtos gyvenamosios namo patalpos bei ūkinis pastatas, apžiūros metu užfiksuotas patalpų išsidėstymas name, bei paimti pėdsakai ( 1 t., b.l. 85-90).

46Iš ROIK sistemos duomenų matyti, jog 2015-04-12 paskelbta S. R. paieška ( 1 t., b.l. 105-106).

47Iš 2015-04-17 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta ( - ) km., Pakruojo rajono, teritorija, apžiūros metu iš vandens duobės ištrauktas supakuotas maiše S. R. lavonas (1 t., b. l. 109-117 ).

48Iš 2015-04-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. M 229/15(04), matyti, S. R. mirė nuo uždusimo užspaudus ir uždarius kvėpavimo takus, į tai nurodo kraujosruvos kaklo kairėje , poodinės kraujosruvos smakro apatinio krašto projekcijos kairėje, nosies nugarėlėje, kaklo kairėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, taškinės kraujosruvos abiejų lūpų gleivinėje, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose dešinės miego arterijos išsišakojimo projekcijoje, kaklo kairėje, taškinės kraujosruvos akių junginėse, veide, širdies paviršiuje ir po plaučių krūtinplėve, skystas tamsus kraujas širdies ertmėse, veninė vidaus organų pilnakraujystė, išsipūtę, emfizematiški plaučiai, , histologinio tyrimo duomenys. Lavoninių reiškinių būklė konstatuota S. R. lavono tyrimo metu 2015-04-20, 8.00 val., nurodo, kad S. R. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 1-1,5 sav. laiko. S. R. lavone konstatuotos odinės kraujosruvos kaklo kairėje, poodinės kraujosruvos smakro apatinio krašto projekcijos kairėje , nosies nugarėlėje kaklo kairėjs, dešinio smilkinio projekcijoje, pakaušyje, tarpumenčio srityje, krūtinės kairėje, krūtinkaulio projekcijoje, juosmens projekcijoje; odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kaktos kairiojo gumburo projekcijoje; taškinės kraujosruvos abiejų lūpų gleivinėje, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose dešinės miego arterijos išsišakojimo projekcijoje, kaklo kairėje, krūtinkaulio projekcijoje, krūtinės kairėje, tarpumenčio srityje, juosmens vidurio linijoje, dešiniojo kaktos gumburo projekcijoje, pakaušio srityje. S. R. lavone konstatuoti kūno sužalojimai padaryti neilgai trukus iki mirties. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-04-11d. S. R. lavone konstatuoti kūno sužalojimai visumoje, išskyrus poodines kraujosruvas dešiniojo smilkinio projekcijoje, pakaušyje, tarpmenčio srityje, krūtinės kairėje , krūtinkaulio projekcijoje, juosmens projekcijoje, odos nubrozdinimą kaktos kairiojo gumburo projekcijoje, kraujosruvas minkštuose audiniuose, krūtinkaulio projekcijoje, krūtinės kairėje, tarpumečio srityje, juosmens vidurio linijoje, dešiniojo kaktos gumburo projekcijoje, pakaušio srityje , pagal SSMNT 6.6.15 punktą, kadangi sukėlė gyvybei pavojingą būklę, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos dešiniojo smilkinio projekcijoje, pakaušyje, tarpumenčio srityje, krūtinės kairėje, krūtinkaulio projekcijoje, juosmens projekcijoje, odos nubrozdinimas kaktos kairiojo gumburo projekcijoje, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose krūtinkaulio projekcijoje, krūtinės kairėje, tarpumenčio srityje, juosmens vidurio linijoje dešiniojo kaktos gumburo projekcijoje, pakaušio srityje atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. S. R. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, išskyrus odines kraujosruvas kaklo kairėje, poodines kraujosruvas apatinio krašto projekcijos kairėje, kaklo kairėje, taškines kraujosruvas abiejų lūpų gleivinėje, kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose dešinės miego arterijos išsišakojimo projekcijoje, kaklo kairėje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Odinės kraujosruvos kaklo kairėje, poodinės kraujosruvos apatinio krašto projekcijos kairėje, kaklo kairėje, taškinės kraujosruvos abiejų lūpų gleivinėje, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose dešinės miego arterijos išsišakojimo projekcijoje, kaklo kairėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę rankos yra priskiriamos kietiems bukiems daiktams (3 t., b. l. 85-88 ).

49Iš 2015-04-20 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu matyti, jog įtariamasis Š. Ž. nurodė, kad 2015-04-11d. apie 1.00 val. name, adresu ( - ), Pakruojo r. nužudė sugyventinę S. R., po ko jos kūno surišo bei suvyniojo į polietileninį maišą ir nuvežęs išmetė į vandens telkinį ( 6 t., b. l. 168-183 ).

50Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas namas, adresu ( - ), , ( - ), kur matomas skelbimas, jog parduodamas pigiai butas ( 4 t., b/l/ 117-119).

51Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog R. Ž. pateikė telefoną „Prestigio“, telefonas apžiūrėtas, iš kurio matosi susirašinėjimas su S. R., dėl buto įsigijimo ir kraustymosi iš Š. Ž. namų (4 t., b.l. 120-154).

52Iš 2015 birželio 3-26 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-30/2015 nustatyta, jog Š. Ž. nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2001-04-06 ir 2015-04-11 lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, jam nustatomi mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių jis galėjo suprasti ( ir visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Š. Ž. galimų nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Š. Ž. šiuo metu lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu neserga, jam nustatomi mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Š. Ž. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, atlikti bausmę. Š. Ž. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas ( 7 t., b.l. 51-54). A. P. nužudymo ir plėšimo epizodas

53Visuma teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina Š. Ž. kaltę įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. 9 p., 180 str. 2d. Teisiamojo posėdžio metu Š. Ž. savo kaltės iš esmės nepripažino, nurodydamas, jog jis tik pastūmė A. P., po to nukentėjusysis nugriuvo ant nugaros, kaltinamasis teigia sudavęs keletą smūgių kojomis į galvos sritį, todėl sargo neužmušė. Taip pat nurodo, jog nepagrobė visų daiktų, nurodytų kaltinime, tikrai neėmė televizoriaus priedėlio, tvoros segmento, prailgintuvų, aliuminės grindlentės su liuku ir kopėčiomis, tačiau tiksliai pasakyti iš kur ir kokius daiktus pagrobė negali, nes buvo neblaivus. Žino tik tai, jog jokių daiktų neparsivežė, nes dėl girtuno išmėtė beveždamas. Byloje nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013-04-05 vakaro iki 2013-04-06 ryto tiksliau nenustatytu laiku, Š. Ž., išdauždamas laukinių durų stiklą įsibrovė į ( - ) gimnaziją, turėdamas išankstinę tyčią pagrobti kokius nors daiktus, būtent įrankius, nes žinojo apie gimnazijoje vykdomus renovacijos darbus. Eidamas vogti daiktų, pasiėmė rogutes, kad turėtų kur susidėti pagrobtus daiktus. Taip pat neginčijamai nustatyta, jog, tik įsibrovęs į ( - ) gimnaziją, iš karto nuėjo prie sargo kambario, pro durų tarpą pamatę, jog sargas miega (suprato iš knarkimo), šviesa sklido sargo kambaryje nuo televizoriaus. Įsitikinęs, jog A. P. miega, vaikščiojo po antro aukšto kabinetus, kur rado keletą įrankių, iš kurių pamena tik gražtą, jį nusinešė į pirmą aukštą. Jau ten būdamas pirmame aukšte, pamatė, jog sargo kambaryje užsidegė šviesa, todėl jis vėl užlipo į antrą aukštą, nuėjo vėl prie sargo kambario, kadangi sargas stovėjo tarpduryje, jis spyrė, nuo to sargas nugriuvo, tuomet kojomis sudavė keletą smūgių į galvą. Iš pradžių sargas bandė keltis, bet po smūgių koja nesikėlė. Kaip teigia kaltinamasis, jis po smūgių, sargą paliko gulintį kambaryje, po to dar vaikščiojo po gimnazijos patalpas, ieškojo daiktų, kuriuos būtų galima pagrobti. Teigia į trečią aukštą nelipęs, ten jam girdėjosi balsai, t.y. manė, jog kažkas yra trečiame aukšte. Rastus daiktus susidėjo ant rogučių, kurias buvo palikęs prie mokyklos, ir išėjo namo, tačiau pakeliui viską išmėtė, kur padėjo rogutes, dėl girtumo nepamena. Mano, jog visus daiktus, kuriuos buvo pagrobęs, rado kažkoks asmuo ir atnešęs padėjo prie gimnazijos. Iš specialistų išvadų nustatyta, jog A. P. mirė nuo galvos smegenų sumušimo, į tai nurodo lavono tyrimo metu rastas kraujo išsiliejimas galvos smegenų skilveliuose, povoratinklinė kraujosruva, kairio skruostikaulio, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžiai, nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos kaktos kairiame šone ir kairės akies vokuose sužalojimai padaryti prieš mirtį (3 t., b.l. 73-74), kūne rastiems sužalojimams padaryti (galvos smegenų sumušimui, povoratinklinei kraujosruvai, kairio skruostikaulio, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžiams, nosies kaulų lūžiui, muštinėms žaizdoms kaktos kairiame krašte ir kairės akies vokuose, kraujosruvoms pakaušio kairėje pusėje, dešiniame ir kairiame momenyje, kairės ausies kaušelyje, kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, lūpų kairėje pusėje ir kaklo kairiame šone, nubrozdinimams kairiame skruoste, smakro kairėje pusėje, nubrozdinimui ir kraujosruvai krūtinės kairėje pusėje padaryti reikėjo 14 smūginių poveikių bukais kietais daiktais. Durtinėms-pjautinėms žaizdoms viršutinės lūpos kairėje pusėje ir kaklo dešiniame šone, pjautinėms žaizdoms kairiame momenyje ir dešinio peties priekiniame paviršiuje padaryti reikėjo 5 smūgių duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu jo kūne taip pat rasta durtinės – pajutinės žaizdos, kurios padarytos 5 smūgiais duriančiu- pjaunančiu daiktu (3 t., b.l. 76-77). To, kad nukritusiam ant nugaros A. P. sudavė nemažai smūgių kojomis į galvą, neneigia ir pats kaltinamasis Š. Ž., tai patvirtina ir specialisto išvadose konstatuoti galvos sužalojimai, kurie ir buvo mirties priežastis. Teisiamojo posėdžio metu, parodžius kaltinamajam įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotą A. P. lavono padėtį (1t., b.l. 59), kaltinamasis nurodė, jog galimai taip atrodė nukentėjusysis, kuomet kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos. Kaip buvo smūgiuojama, tiksliai nėra galimybės nustatyti, kadangi kaltinamasis nurodo tiksliai visko prisiminti negalintis dėl girtumo, o A. P. kūne rasti trys skirtingi sužalojimo pobūdžiai: bukabriauniu daiktu, peiliu, bei kietu buku daiktu. Teisiamojo posėdžio metu apklausus ekspertą J. Sakalą nustatyta, jog galvos smegenų sumušimai, povoratiklinė kraujosruva, kairio skruostikaulio, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžiai galėjo atsirasti spardant nukentėjusįjį, nukentėjusysis buvo žalojamas peiliu, bet mirė ne nuo durtinių žaizdų. Iš specialisto išvados (3t., b.l. 132-142 ) matyti, kad A. P. kaktos kairės pusės žaizda galvoje padaryta buka briauna ir ekspertas J.Sakalas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pastarojo sužalojimo padarymas nėra būdingas avalynei ir tikėtina, kad įvykio metu buvo naudojami parankiniai daiktai, bukabriaunio daikto požymius atitiktų: lentos galas, metalo nuolauža ar kitas panašus daiktas. Kolegija, vadovaujantis BPK 255 str. 2d. įspėjo proceso dalyvius, jog kaltinimas gali būti tikslinamas nenurodant tikslaus sužalojimo būdo, proceso dalyviai prieštaravimų nepateikė, kaltinamasis tikslesnių paaiškinimų dėl sužalojimo nenurodė. Atsižvelgiant į nustatytus sužalojimų pobūdžius ir tai, kad kaktos kairės pusės muštinė žaizda yra bendroje sudėtyje padarytų sužalojimų, ko pasekoje kilo A. P. mirtis (3 t., b.l. 72-74), o ši žaizda padaryta buka briauna (3 t. , b.l. 132-142),teismas tikslina nusikalstamos veikos padarymo būdą nurodant, jog sužalojimas padarytas tiksliau nenustatytu būdu, tame tarpe ir spiriant, ne mažiau 14 kartų į galvos bei kaklo sritis...“. Nors kaltinamasis neigia sudavęs smūgių visumą, tame tarpe ir durtine- pjautine, tačiau teismas tai laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės, be to šią versiją paneigia ir kitos nustatytos aplinkybės: prie A. P. lavono rastas peilis, ant kurio geležties ir peilio rankenos rastas vyro kraujas, kurio genotipas sutampa su A. P. genotipu ( 3 t., b. l. 96-101). Specialisto išvadoje neduodama kategoriška išvada, jog būtent šiuo peiliu sužalotas A. P. (3 t., b.l. 132-142), tačiau teismui nėra pagrindo abejoti nustatytu sužalojimo pobūdžiu specialisto išvadoje, jog padarytos durtinės- pjautinės žaizdos (3 t., 72-72). Specialisto išvadoje nustatyta, jog kūno sužalojimai yra vienodo senumo. Š. Ž. teigė, jog po suduotų smūgių jis dar apie 1 val. vaikščiojo po patalpas, rinkdamas kitus daiktus ir tik po to išėjo iš gimnazijos. Akivaizdu, jog, jei pagal Š. Ž. iškeltą versiją kažkas buvo gimnazijos trečiame aukšte ir galėjo, išėjus Š. Ž., nužudyti A. P., specialistas neduotų kategoriškos išvados dėl kūno sužalojimo vienodumo, o teismui šiuo atveju abejoti specialisto išvada nėro jokio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Š. Ž., po smūgių sudavimo A. P., ramiai vaikščiojo po ( - ) gimnazijos patalpas toliau ieškodamas įvairių daiktų, tai patvirtina, jog jis buvo įsitikinęs, jog A. P. neišškvies pagalbos. Tai, kad nenustatytas įrankis, kuriuo suduotas smūgis kaktos kairėje pusėje , matyti specialisto išvadoje (3 t., b.l. 132-142), jog „ žaizda muštinė, padaryta buka briauna, kurios konkrečios paviršiaus savybės neužfiksavo, todėl sužalojimo požymiai žalojusio įrankio nustatymui netinkami“. Akivaizdu, jog žalojusio įrankio nustatyti nėra galimybės. Teismo posėdžio metu ekspertas J.Sakalas patvirtino jog kiti kūne rasti sužalojimai, išskyrus muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje ir pjautunes – durtines žaizdas, galėjo atsirasti spardant nukentėjusįjį, šių smūgių sudavimo (išskyrus skaičių) iš esmės neginčija pats kaltinamasis, parodydamas kaip buvo suduoti smūgiai parodymų patikrinimo vietoje metu ( 7 t., b.l. 12-18). Iš 2013-04-06 tarnybinio pranešimo matyti, jog, apžiūrint įvykio vietą, buvo panaudotas tarnybinis šuo (1 t., b.l. 74), kuris pėdsakais nuvedė į V. gt., be to per P. gt., kuri susijungia su V. gt. užfiksuoti rogučių pėdsakai ( 1 t., b.l. 67). Tai, kad tą vakarą Š. Ž. turėjo rogutes patvirtina liudytojas D. K., nurodydamas, jog paskolintas rogutęs gražinęs Š. Ž.. Šio fakto neneigia ir pats Š. Ž.. Liudytoja A. U. nurodė, jog S. R. jai buvo sakiusi , jog Š. Ž. yra susijęs su ( - ) gimnazijos sargo nužudymu, o liudytoja D. A. patvirtino, jog S. R. papasakojo apie įvykius, nurodydama, jog, ( - ) sargo nužudymo naktį, užmigus D. P., Š. Ž. išėjo iš namų, po to grįžo kruvinas, pasakė S. R., jog nužudė sargą. Tai, jog pasakęs dėl sargo nužudymo S. R., neneigia ir kaltinamasis. Š. Ž. drabužius sudegino krosnyje tą pačią naktį. Nors tai ir yra netiesioginiai įrodymai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog dvi, tarpusavyje nesusijusios liudytojos, patvirtina aplinkybę, jog Š. Ž. susijęs su sargo nužudymu. Tai, kad buvo sudeginti kruvini drabužiai, taip pat ir batai, neneigia Š. Ž., o susikruvinti jis galėjo tik žudydamas A. P.: iš trasologinio tyrimo matyti, jog kraujo pėdsakai susidarę užtikštant kraujo lašams, dalis kontaktuojant su kraujuotui paviršiumi (3 t., b.l. 182-184). Atmestina versija, jog kaltinamasis galėjo susižaloti išdaužiant lauko durų stiklą, kadangi šioje įvykio jokių kraujo pėdsakų nėra, be to tik, išdaužus stiklą ir kraujuojant kuriai nors kūno daliai, būtų užfiksuoti pėdsakai, o šiuo atveju tokio pobūdžio pėdsakai nerasti. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011). Atsižvelgiant į tai, jog netiesioginiai įrodymai neturi prioriteto prieš tiesioginius, į visumą ištirtų įrodymų, darytina išvada, kad kaltinamasis Š. Ž., sudavė kaltinime nurodytus visus smūgius, tarp jo veiksmų ir nukentėjusiojo A. P. mirties yra priežastinis ryšys, nustatytas nusikaltimo motyvas- grobiant daiktus nebūti atpažintam, atmetus Š. Ž. niekuo nepagrįstą versiją apie galimai kokius nors dar pašalinius asmenis, kurie galimai nužudė A. P. kaip visiškai nepagrįstą ir nelogišką, bei, pagal surinktus įrodymus net nekeliančią kokių nors abejonių, pripažintina , jog įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nustatant veikos tyčią teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo santykį darant veikas, t.y. buvo daroma vagystė, kuri peraugo į plėšimą bei nužudymą idealiąja sutaptimi. Teismo nuomone nužudymas įvykdytas esant netiesioginei tyčiai. Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (LAT 2K-P-498-746/2015). Suduodamas smūgius A. P. į gyvybiškai svarbią vietą - galvą, turėdamas tikslą, kad jo nepažintų, neabejotinai suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į A. P. gyvybę. Normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad suduodamas daugybinius smūgius į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, suprato, kad tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, nors jų nedetalizavo, tačiau buvo abejingas galimiems padariniams.

54Š. Ž. pareikštas kaltinimas, jog jis A. P. nužudė itin žiauriai. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja, tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Teismo nuomone pakanka duomenų pagrįsti šią veiką kvalifikuojančiam požymiui, kadangi visuma duomenų tai patvirtina: A. P. buvo nužudytas suduodant daugybinius, ne mažiau 14 kartų smūgius, taip pat buvo suduoti ir ne mažiau kaip 5 kartai peiliu, kurie nesukėlė nukentėjusiojo mirties Teisiamojo posėdžio metu ekspertas J. Sakalas patvirtino, jog A. P. buvo žalojamas peiliu, tačiau mirė ne nuo durtinių žaizdų. Iš specialisto išvados ( 3 t., b.l. 72-74), įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b.l. 59-61) matyti, jog nukentėjusiajam buvo sužalota galva ir padarytos, kaip jau minėta, daugybinės muštinės žaizdos, dėl kurių ekspertas J. Sakalas teisamojo posėžio metu nurodė, jog kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiai, nosies kaulo lūžiai padaryti veido srityje, sukelia stiprų skausmą ir galima teigti, kad sužalojimo metu nukentėjusysis jautė stiprų fizinį skausmą. Tai, kad A. P. nužudytas itin žiauriai, netiesiogiai, tačiau patvirtina ir trasologinio tyrimo metu nustatyti kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmas, iš kurio matyti, jog dalis kraujo pėdsakų susidarė užtikštant kraujo lašams, dalis- kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi ar užtikštant kraujo lašams ir po to dalinai nubraukiant juos nuo paviršiaus kitu daiktu ( 3 t., b.l. 182-184). Būtent kraujo pėdsakai įvykio vietoje nurodo, krauju permirkę mirusiojo drabužiai, be to ir specialisto išvados tiriamojoje dalyje nustatyti sužalojimai: kaktos kairiame krašte žaizdos dugne apčiuopiamos skeveldros, kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžgalių paslankumas ( 3 t., b.l. 72-72), patvirtina tai, jog buvo suduodami itin striprūs smūgiai į galvos sritį, visi smūgiai suduoti iki A. P. mirties (3 t., b.l. 74). Teismas taip pat atsižvelgia ir į nukentėjusiųjų I. E. D., bei B. D. parodymus, jog A. P. lavonui prieš laidotuves prašę „ veidą klijuoti, siūti‘, t. y. sutvarkyti, nes iš veido buvo likęs tik „mėsos gabalas“. Nepakanka konstatuoti, jog nukentėjusiajam padaryta daug kūno sužalojimų, bet būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Iš nusikaltimo mechanizmo, tai, kad nukentėjusysis buvo spardomas, buvo duriama peiliu ne vieną kartą, suduota nenustatytu bukabriauniu daiktu ir visi smūgiai ( išskyrus vieną pjautinę- durtinę žaizdą, padarytą dešinio peties priekiniame paviršiuje) suduoti į žmogaus gyvybei svarbią kūno sritį, suduoti prieš mirtį, pripažintina, jog kaltinamasis suvokė, jog tai daro itin žiauriai. Visi šie objektyvūs, tarpusavyje sutampantys duomenys, patvirtina padarytos veikos objektyvų požymį- nužudymo būdą, todėl tinkamai nustatytas veiką kvalifikuojantis požymis- itin žiauriai.

55Teismų praktikoje laikoma, kad nužudymas yra padarytas dėl savanaudiškų paskatų tuomet, kai nustatoma, jog nužudydamas kaltininkas siekė turėti iš to kokios nors naudos, o savanaudiškas paskatas turėjo iki nužudymo pradžios ar jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Š. Ž. įsibrovė į ( - ) gimnazijos patalpas turėdamas tikslą pagrobti daiktus, neapibrėžiant nei jų kiekio, nei paskirties. Taip pat nustatyta, jog kaltinamasis žinojo, jog ( - ) gimnazijoje yra sargas, todėl, įsibrovęs į gimnazijos patalpas, pirmiausia ir nuėjo pažiūrėti, ką daro sargas. Pamatęs, kad miega, vaikčiojo po gimnazijos patalpas ir rinko daiktus, kuriuos norėjo pagrobti. Nunešęs daiktus į pirmą aukštą, pastebėjo, jog sargo kambaryje užsidegė šviesa, vėl nuėjo į antrą aukštą, tikslingai į sargo kambarį, o, sargui pamačius jį, buvo panaudotas smurtas ir gimnazijos sargas A. P. buvo nužudytas. Po to Š. Ž. toliau vaikščiojo po patalpas ir ieškojo daiktų, kuriuos galėjo pagrobti. Šias aplinkybes patvirtina pats kaltinamasis, teisiamojo posėdžio neigdamas, jog sargą spardė dėl to, kad pastarasis jį pamatė ir galėjo pažinti. Tačiau kaltinamasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b.l. 7-11), kurie buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 4d., nurodė, jog sargas galėjo jį atpažinti, taip pat atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę tiriamojoje dalyje užfiksuota (šie duomenys vertinti bendrame įrodymų kontekste), jog Š. Ž. nurodė, jog „...sargas jį pamatė ir jis spyrė jam kelis kartus...“, „...labai išsigando, kad jį pamatė sargas...“ (7 t., b.l. 52-53). Visi šie duomenys suponuoja nusikalstamos veikos motyvą ir kryptingumą: susiformavusi Š. Ž. išankstinė tyčia pagrobti daiktus, smurtas panaudotas, siekiant šiuos daiktus išlaikyti, naudojant smurtą, t. y. išsigabenti iš gimnazijos, nuslepiant savo tapatybę, smurto naudojimo metu panaudotas ir peilis. Absoliučiai nelogiška ir atmestina Š. Ž. versija, jog nukentėjusijam A. P. , be jokios priežasties sudavė kelis smūgius kojomis ir pasišalino, nes šią versiją paneigia aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės. Tiesioginė nekonkretizuota tyčia buvo nukreipta pagrobti daiktus, tą sėkmingai Š. Ž. ir padarė, tačiau daiktų neparsigabeno namo, nes juos išmėtė pakelyje, tačiau tai veikos kvalifikacijai esmės neturi. Nustatyta, jog kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kokius daiktus pagrobė. Surinkti ant kelio ir atnešti pašalinio asmens daiktai: plastikinė dėžė su užrašu „Hilti“ , perforatorius „Makkita“, metalinis kaltas su raudona rankena ir vandens maišytuvas su žarnele ( 1 t., b.l. 45). Pareikštame kaltinime nurodoma jog Š. Ž. pagrobė daiktus: A. P. priklausiusį televizoriaus priedėlį TV STAR T910 - 50 Lt ( 14,48 eurų )vertės, UAB ,, ( - )“ priklausančius perforatorių ,,Makita“ HR 2470 - 692,56 Lt (200,58 eurų) vertės, suktuką ,,Makita“ 6271- 395,50 Lt (111,54 eurų) vertės, kampinę šlifavimo mašinėlę ,,Metabo“ - 197,52 Lt (57,20 eurų) vertės, halogeninį šviestuvą - 27,19 Lt (7,87 eurų) vertės, elektrinį prailgintuvą, 30 metrų - 32,15 Lt (9,31 eurų) vertės, elektrinį prailgintuvą, 50 metrų - 74, 90 Lt (21,69 eurų) vertės, tvoros segmentą P2 - 170,10 Lt (49,26 eurų) vertės, BE-U aliumininę grindlentę su liuku ir kopėčiomis - 928,14 Lt (268,80 eurų) vertės, viso 2568, 06 Lt (740, 73 eurų). Iš pareikšto kaltinimo šalinti UAB „( - )“ nurodomi pagrobti daiktai: halogeninis šviestuvas- 7,87 Eur vertės, tvoros segmentas P2 - 49,26 eurų vertės, BE-U aliumininė grindlentė su liuku ir kopėčiomis - 268,80 eurų vertės, kadangi byloje nėra visiškai jokių duomenų, jog Š. Ž. būtų vaikščiojęs ( - ) gimnazijos lauko teritorijoje, kur ir buvo lauko tvora (teismas atkreipia dėmesį, jog niekur nėra fiksuota tvoros dalis, nuo kurios būtų nuimtas segmentas ar dar kokie nors pėdsakai), juolab, kad būtų priėjęs prie lauke buvusių pastolių ir nuėmęs aliuminę grindlentę su liuku ir kopėčiomis ( 1 t., b.l. 68). Taip pat iš civilinio ieškovo atstovo K. D. paaiškinimo teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, jog halogeninis šviestuvas ir tvoros segmentas buvo sudaužyti, o ne pagrobti, įvykio vietos apžiūros protokole taip pat užfiksuotas sudaužytas prožektorius (1 t., b.l. 68), todėl, nesant kaltinimo dėl turto sugadinimo, bei tuo pačiu ir nenustačius, jog lempą ir tvoros segmentą sudaužė būtent Š. Ž., mažintina kaltinimo apimtis dėl pagrobtų daiktų kiekio.

56Dėl kitų pagrobtų daiktų teismui nekyla abejonių, kadangi nukentėjusioji I. E. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, jog buvo pagrobtas televizoriaus priedėlis. Taip pat abejonių nekelia ir pagrobti daiktai, kurie nurodomi civilinio ieškovo UAB „( - )“ pateiktame ieškinyje: perforatorius „Makkita“, suktukas „Makita“, kampinė šlifavimo mašinėlė :Metabo“, du elektiniai prailgintuvai. Kad ėmė prailgintuvus, Š. Ž. patvirtino įtariamojo apklausos protokoluose ( 7 t., b.l. 8, 11), kurie buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, tą patį parodė ir parodymų patikrinimo vietoje, šiuos duomenis užfiksuojant protokole ( 7 t., b.l. 12-13), kad buvo paimti kiti civiliniame ieškinyje nurodyti įrankiai patvirtina tai, kad šių įrankių pasigesta iš karto po įvykio, teisiamojo posėdžio metu tai patvirtino ir civilinio ieškovo atstovas K. D.. Pats Š. Ž. nurodė, jog jis, veždamas daiktus rogutėmis, išmėtė. Akivaizdu, jog dėl girtumo Š. Ž. nepamena kokius daiktus ėmė, juolab nepamena ir kur padėjo rogutes, kuriomis vežė daiktus, atkreipiant dėmesį, jog rogės pagal savo struktūrą ( patvirtino liudytojas D. K.) nėra toks mažas daiktas, kurį galima pamesti pakelyje,jos buvo pritaikytos daiktams gabenti Todėl teismas konstatuoja, jog pakanka nukentėjusiojios I. E. D. ir civilinio ieškovo pateiktų duomenų patvirtinti, jog Š. Ž. pagrobė kaltinime nurodytus daiktus, kaip jau minėta šalinant iš kaltinimo tvoros segmentą, aliuminę grindlentę su liuku ir kopėčiomis ir halogeninę lempą.

57Nors Š. Ž. teisiamojo posėdžio metu iškėlė versiją, jog jo ikiteisminio tyrimo metu parodymuose visus užfiksuotus surašė tyrėja, jis tik pasirašė, tačiau teismas atmeta šią Š. Ž. versiją, laikant ją gynybine, atkreipdamas dėmesį, jog visų apklausų metu dalyvavo advokatė Vanda Laukevičienė, kuri jokių pastabų po apklausų nenurodė kokių nors galimai kaltinamojo pažeistų teisių. Parodymų patikrinimo vietoje protokole ( 7 t., b.l. 13) nėra advokatės parašo, tačiau nurodoma, jog ji dalyvavo, o iš fotografijos Nr. 8 matyti, jog advokatė dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje metu.

58Veikos padarytos tyčia (nužudymas netiesiogine , plėšimas tiesiogine nekonkretizuota), baigtinės, sukeltos realios pasekmės, todėl teismas konstatuoja, jog visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakankama nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti ir Š. Ž. kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Š. Ž. veikos A. P. epizode tinkamai kvalifikuotos pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. ir BK 180 str. 2 d. S. R. nužudymo epizodas

59Visuma teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina Š. Ž. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nurodydamas, jog 2015-04-11 vakare, jam, grįžus iš brolio Ž. Ž., namo adresu ( - ), Pakruojo rajonas, įvykus tarpusavio konfliktui su S. R., pastarajai nurodžius, jog ji išsikraustyts sekančią dieną, namo vonios patalpoje, ją pastūmė, ko pasekoje S. R. krisdama galėjo susitrenkti galvą. Jai atsistojus ir papriekaištavus dėl jo elgesio, bei nurodžius, jog iškvies policiją, kaltinamasis iš nugarinės pusės, suėmė S. R. už kaklo ir ją pasmaugė. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog taip pasielgė, nes nenorėjo, jog S. jį paliktų ir išeitų gyventi kitur, taip pat nenorėjo jos pasmaugti, tačiau taip išėjo. Tai, kad S. R. nužudė Š. Ž. nurodytu būdu patvirtina ir specialisto išvadoje nustatyta pagrindinė S. R. mirties priežastis, t. y. uždusimas užspaudus kaklą (3 t., b.l. 87), paties kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole ( 6 t., b.l. 168-183) užfiksuotas nusikaltamos veikos mechanizmas, iš kurio matyti, kaip kaltinamasis pasmaugė S. R.. Pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę rankos yra priskiriamos kietiems bukiems daiktas, o specialisto išvadoje konstatuota, jog odinės kraujosruvos kaklo kairėje, poodinės kraujosruvos apatinio krašto projekcijos kairėje, kaklo kairėje, taškinės kraujosruvos abiejų lūpų gleivinėje, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose dešinės miego arterijos išsišakojimo projekcijoje, kaklo kairėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Specialisto išvadoje taip pat nustatytas nežymus S. R. sveikatos sutrikdymas, konstatavus kūno sužalojimus pakaušyje, poodines kraujosruvas dešinio smilkinio projekcijoje, tai patvirtina Š. Ž. duotą paaiškinimą jog pirmiausia S. R. buvo pastumta ir griūdama galėjo susižaloti. Nustačius, kad S. R. mirė nuo uždusimo užspaudus kaklą ir uždarius kvėpavimo takus, pripažinus, kad tuos sužalojimus nukentėjusiajai padarė kaltinamasis Š. Ž., konstatuotina, jog tarp jo veiksmų ir nukentėjusios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai kito žmogaus gyvybę kaltininkas atima veikdamas tyčia, t. y. suprasdamas, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatydamas, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to norėdamas (tiesioginė tyčia) arba nenorėdamas, bet sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: šios veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš jį ir po jo ir kt. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad Š. Ž. suvokė, jog tokiais veiksmais, t.y. spausdamas rankomis kaklą, kelia pavojų S. R. gyvybei, numatė, kad gali atimti jai gyvybę, ir veikė to norėdamas, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nors teisiamojo posėdžio metu aiškino, jog nenorėjo S. R. nužudyti, tačiau teismas atmeta tokius jo paaiškinimus, nes nustatyta, jog kaltinamasis suvokė, jog spausdamas kaklą, smaugia S. R., tai darė iš nugarinės nukentėjusiosios pusės, sudarydamas didelį jai netikėtumą ir panaikindamas realią galimybę S. R. pasipriešinti. Smaugiant tikėtis jog nekils kito asmens mirtis- nelogiška, mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Po smaugimo veiksmų, paleidus nukentėjusiąją, ji susmuko ir tolimesni Š. Ž. veiksmai akivaizdžiai patvirtina jo tiesioginę tyčią: jis paliko susmukusią S., nuėjo parūkyti, o po to kūną surišo virvėmis kojas ir rankas, kad neatsitiestų, apvyniojo veidą lipnia juosta, įdėjo kūną į maišą apsuko plėvele ir įdėjo į dar vieną maišą, išvežė lavoną paslėpti, drabužius sudegino. Šiuos duomenis patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti faktai, radus S. R. lavoną ( 1 t., b. l. 109- 117 ). Nors ir nėra neginčijamų įrodymų, jog Š. Ž. buvo iš anksto suplanavęs nužudyti S. R., tačiau jo elgesys iš karto po nužudymo, parodo jo tiesioginę tyčią siekiant S. R. mirties, atsižvelgiant į tai, jog Š. Ž. nė karto nepažiūrėjęs ar nukentėjusioji gyva, ėmėsi pėdsakų slėpimo, po ko sekė ir S. R. dingimo imitavimas. Tai, kad elgėsi šaltakraujiškai sekančią dieną po S. R. nužudymo patvirtina liudytojai D. R., G. R., Ž. Ž., nurodydami, jog Š., informavęs apie S. dingimą, kepėsi šašlykus gėrė alų, visiems pasakodamas, jog S. naktį išėjusi iš namų, S. telefoną išmetė. Įvertinus šių bylos duomenų, neturinčių esminių prieštaravimų, visetą, teismui nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis Š. Ž. padarė S. R. kaltinime nurodytą mirtį sukėlusį sužalojimą. Veika baigtinė, sukeltos realios pasekmės. Teismas konstatuoja, jog visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakankama nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti ir Š. Ž. kaltei pagrįsti. Tyčios rūšies nustatymas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau tai turi reikšmės skiriant kaltinamajam bausmę (BK 54straipsnio 2 dalies 2 punktas).

60BK 129 str. 2 d. 3 p. nustatyta atsakomybė už kvalifikuotą nužudymą savo artimojo giminaičio ar šeimos nario. Pagal BK 248 str. 2 d. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Š. Ž. gyveno kartu su S. R. neįregistravę santuokos, vedė bendrą ūkį, buvo prisiėmę atitinkamas pareigas vienas kito atžvilgiu, auginant bendrą judviejų vaiką, dalijosi gaunamas pajamas, todėl laikytini šeimos nariais ir Š. Ž. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., kaip tyčinis savo šeimos nario nužudymas. Civiliniai ieškiniai

61Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

62Dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusioji I. E. D. pateikė civilinį ir patikslintą ieškinius 2139,10 Eur ( 1 t., 134-139, 8 t. b.l. 79-82) ir G. R. pateikė civilinį ieškinį 1015,08 Eur (7 t., b.l. 206-217, 219). Šių nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo įrodyti pateiktais teismui dokumentais, todėl tenkintini visiškai. Nukentėjusiosios B. D. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (7t., b.l. 166-171) tenkintinas iš dalies: nukentėjusioji prašo atlyginti patirtą turtinę žalą, 140,47 Eur t. y. asmenines lėšas išleistas vaistams pirkti, vaistus turėjo gerti dėl įvykdyto nusikaltimo prieš jos brolį A. P., bei prideda vaistų įsigijimo čekius. Teismas neabejoja, jog po brolio nužudymo teko nukentėjusiajai gerti raminamuosius, širdies darbą gerinančius vaistus, todėl suma, išleista šių vaistų ( Relanium, širdies lašai Valentis) įsigijimui ir priteistina nukentėjusiajai iš kaltinamojo-viso 10,31 Eur (35,59 Lt., čekiai Nr. 1, 4, 5, 6, 8, 10, 11,12, 13,22).Pateikti čekiai už vaistus, vitaminus, papildus: Paracetamol Actavis, Carsil, Nimesil, Espumizan, Cavinton Forte, Metoprolol Hexal, Odai plaukams nagams Vivavit, Vinpocetine Aconitum, No-Spa Forte, Penitilin, Sodium Chloride, Corega, Theraflu, Calcigran Forte, Artidol skystis, Gelomyrtol Forte, Tobrex sol.ophth, Gripex, Teotard, Naklofen, Pangrol. Šie vaistai (pagal www.e-vaistine.lt duomenis) yra vitaminai, šampūnas, papildai, vaistai nuo pilvo pūtimo, sinusito, virškinimo sutrikimo, gripo, temperatūros, teismo nuomone nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Š. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pasekmėmis nukentėjusiajai, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo mažintinas ir priteistina 10,31 Eur.

63Nukentėję ir nukentėjusiojo P. Ž. įstatyminis atstovas G. R. pateikė civilinius ieškinius ir dėl neturtinės žalų, kuriais prašoma priteisti: Irenai E. D. 22500 Eur ( 8 t., b.l. 78-80), E. D. 22500 Eur (1 t., b.l. 157), B. D. 10000 Eur ( 7t., b.l. 166-171), D. R. 25000 Eur, G. R. 25000 Eur, P. Ž. 25000 Eur ( 7 t., b.l. 206-224). Taip pat pateiktas Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės ieškinys ginant mažamečio P. Ž. interesus ( 7 t., b.l. 204-205), kuriuo prašoma priteisti 35000 Eur iš Š. Ž. mažamečiam P. Ž. neturtinės žalos. Nustatyta, jog visi nukentėję ir civiliniai ieškovai patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, depresiją, dvasinius išgyvenimus dėl artimųjų mirties: I. E. D. su nužudytuoju A. P. gyveno 31 metus, užaugino dukrą, todėl netekus gyvenimo draugo yra stipriai sukrėsta, pasekmes jaučia iki šiol, sapnuoja košmariškus sapnus, iš esmės sutriko miegas, pasidarė daug jautresnė, pradėjo kartotis skausmai širdies plote, širdies darbo permušimai, atsirado liekamieji galvos skausmai, atminties pablogėjimas, patiria skausmingus išgyvenimus , t.y. nusivylimą ir nuolatinę baimę dėl ateinančios senatvės; E. D. dėl prarasto tėvo A. P. ( 1 t. b.l.148-151) patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir dvasinį išgyvenimą dėl mylimo žmogaus netekimo; B. D. nurodo, jog patyrė itin didelį fizinį ir dvasinį skausmą dėl brolio netekimo, iki šiol jaučia visus skausmo padarinius, po įvykio tapo uždara ir psichologiškai pažeidžiama, vengia kontaktų su žmonėmis, tai neabejotinai apsunkina socialų žmogaus elgesį visuomenėje; nustatyta, jog D. R. ir jos dukrą S. R. siejo itin glaudūs ir draugiški ryšiai dėl netikėtos, tragiškos jos mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir skausmą, ją šokiravo žiaurus ir brutalus nužudymo būdas, dėl netikėtos mirties buvo ir yra didelis ir komplikuotas dvasinis netekties skausmas, pažeisti jos ateities lūkesčiai, sieti su dukra; G. R. dėl sesers žūties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, jis nurodo analogiškas aplinkybes dėl patiriamo skausmo kaip ir D. R.; kaip P. Ž. įstatyminis atstovas nurodo, jog P. netekus mamos, buvo nutrauktas šeimos dvasinis ir fizinis ryšys, susijęs su ja praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi; dėl netikėtos motinos mirties buvo pablogėjusi P. sveikata, dėl to teko kreipti į medikus ir jam buvo skirtas medikamentinis gydymas, teikiama logopedo pagalba, nurodant jog jam reikalinga saugi, tausojanti aplinka ir vaikų bei paauglių psichiatro priežiūra; dėl mamos mirties pažeista esminė P. Ž. teisė į šeimą. Neturtinė žala, kaip sunkių žmogaus teisių pažeidimų ( nužudymo ir kt.) padarinys, iš esmės preziumuojama, įskaitant, kai ją patiria tiesioginės aukos artimiausi giminaičiai ir šeimos nariai. Šiuo atveju nukentėję ir civiliniai ieškovai yra nužudytojo A. P. sugyventinė, dukra, sesuo, nužudytosios S. R. motina, sūnus ir brolis. Teismas nustatė, jog ieškovai šioje byloje pateikė pakankamai įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos – didžiulių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, įtampos, streso, nuoskaudos ir pan. Tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai, bei mažamečio P. Ž. atstovo G. R. paaiškinimai apie P. elgesio sutrikimus po įvykdytos nusikalstamos veikos prieš jo mamą, neabejotinus mažamečio išgyvenimus praradus reikalingiausią ir brangiausią žmogų.

64Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-7-255/2005, 2K-442/2009 ir kt.). Nustačius, jog tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų (įvykdytų nusikaltimų) ir ieškovų patirtos neturtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys, pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti I. E. D., E. D., D. R. tenkinti visiškai. P. Ž. priteistina 35000 Eur neturtinė žala, t. y. didintina įstatyminio atstovo prašoma priteisti suma, tenkinant prokuroro prašymą, kadangi P. Ž. nusikalstama veika visiškai, negrįžtamai prarado savo šeimą, savo įprastą gyvenimo aplinką, būdą, iš esmės pažeista mažamečio teisė turėti pilnavertę šeimą, todėl teismo nuomone priteistina suma neturtinei žalai atlyginti nelaikytina per didele ir atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Mažintina priteistina neturtinė žala G. R., atsižvelgiant į jo paties paaiškinimus,jog su seserimi S. R. nepalaikė ryšio apie dvejus metus, nebendravo, tačiau neginčytina, jog jos netekimas privertė nukentėjusįjį išgyventi dvasinius skausmus, todėl vadovaujantis protingumo kriterijais, teismo nuomone, G. R. priteistina 10000 Eur neturtinė žala.

65Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. E. D. nurodė, jog jai nesuprantama, dėl kokių priežasčių nukentėjusiąja nurodyta ir A. P. sesuo B. D., tačiau teismo nuomone, ji tinkamai pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove, nes B. D. atitinka BPK 28 str. nustatytus reikalavimus, jos ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog B. D. bendravo su savo broliu A. P. pakankami artimai, nuolat palaikė tarpusavio ryšius, padėdavo buities reikaluose, netekus brolio patyrė dvasinius išgyvenimus ir šiuo metu išgyvena dėl jo netekties.

66Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateikė ieškinį ( 2 t., b.l. 174-175, 7 t. b. l. 183-184), kuriuos prašoma 513,23 Eur iš Š. Ž. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui už išmokėtą našlaičių pensiją P. Ž. laikotarpiu nuo 2015-04-11 iki 2015-09-30. Kadangi ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškain ( CK 6.290 str.).

67Pareikštas UAB „( - )“ civilinis ieškinys 736,25 Eur mažintinas ir priteistina suma, t. y. įrodytų pagrobtų daiktų vertė, 403,33 Eur. Kita ieškinio dalis atmestina. Bausmių skyrimas

68Š. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Š. Ž. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką (S. R. epizode) yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas dėl surinktų įrodymų, o ne savo noru. Įvertinant Š. Ž. elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, akivaizdu, jog nurodomas jo gailėjimasis yra apsimestinis, nenuoširdus, o nukentėjusiųjų atsiprašymas teismo posėdžio metu formalus. Nuoširdus gailėjimasis įvykdžius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt., tačiau tai šiuo atveju nebuvo nustatyta.

69Š. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-613/2011). Šiuo atveju tai, jog Š. Ž. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (A. P. epizode), patvirtina liudytojas D. P., tą nurodydamas, jog vartojo vakare alkoholinius gėrimus, dviese išgėrė apie 2 litrus degtinės ir, kad alkoholis turėjo įtakos nusikalstamai veikai, neginčija ir pats kaltinamasis Š. Ž., nurodydamas, jog, buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio ir nepamena tos nakties visų įvykių, o eiti į ( - ) gimnaziją vogti jis nusprendė tik išgėręs. Epizode dėl S. R. nužudymo iš paties kaltinamojo Š. Ž., liudytojų Ž. Ž., S. B. parodymų nustatyta, jog buvo vartotas alkoholis. Š. Ž. patvirtino teisiamojo posėdžio metu pasisakydamas dėl S. R. nužudymo, jog blaivus to nebūtų padaręs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, jog apsvaigimas turėjo įtakos kaltinamojo Š. Ž. nusikalstamam elgesiui, aiškiai susilpnino savikontrolę ir suteikė kaltinamajam agresijos, taigi turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

70Skiriant bausmes Š. Ž. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas, kurių dvi yra priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų, o viena - sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis neteistas ( 7 t., b. l. 96), administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų (7 t., b. l. 107-109 ), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos charaterizuojamas teigiamai, nurodant, jog seniūnijoje yra dirbęs viešuosius darbus, pavestas užduotis atlikdavo gerai, nusiskundimų negauta, ( - ) seniūnijos gyventojai dėl šio asmens netinkamo elgesio nesikreipė, skundų negauta ( 7 t., b. l. 106), VšĮ Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįrašytas (7t., b. l. 103), 2015-02-24 pateiktas Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizęs aktas ( 7 t., b. l.51-54), iš kurio matyti, jog Š. Ž. dėl savo psichinės sveikatos būsenos gali atlikti bausmę. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui yra ne tik nusikalstamų veikų, jų padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Epizode dėl A. P. nužudymo ir plėšimo nustatyta, jog padarytos dvi nusikalstamos veikos idealiąja sutaptimi. Abi veikos baigtinės, turi kvalifikuojančius požymius- pagal BK 129 str. 2d. 6p. ( itin žiauriai) ir 9 p (savanaudiškas paskatas), pagal 180 str. 2d.,.t.y. jos iš esmės yra pavojingesnės pagal savo sudėtį. Darant šias nusikalstamas veikas nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė- veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, Š. Ž. smurtiniai veiksmai buvo daugybiniai, nustatyta, jog veika padaryta netiesiogine tyčia dėl nužudymo dalyje ir tiesiogine nekonkretizuota dėl plėšimo. Nužudžius A. P. ypatingai pažeisti nukentėjusiųjų interesai, sukelti negrįžtami, sunkūs padariniai, todėl už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 180 str. 2 d. skirtinos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės didesnės nei sankcijos vidurkis, vadovaujantis BK 61 str.

71Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2d. 3p. teismas atsižvelgia, jog nėra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Veika baigtinė, padaryta tiesiogine tyčia, nužudyta S. R. dėl mažareikšmio konflikto, kaip nurodo Š. Ž., jis nenorėjęs, jog S. R. jį paliktų. Šiuo atveju nužudyta jauna 21 metų moteris, kuri augino mažametį vaiką. Teismas atsižvelgia į nepataisomas nusikaltimo pasekmes, tačiau ši aplinkybė nužudymo atveju pati savaime nėra kuo nors išskirtinė, palyginus su kitais nusikaltimais, kvalifikuojamais pagal BK 129 straipsnį. Nėra jokio pagrindo teigti, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas bausmes už nužudymą, neatsižvelgė į tai, kad šio nusikaltimo pasekmės yra nepataisomos. Vadinasi, individualizuojant bausmę už nužudymą privaloma vertinti kitas aplinkybes, lemiančias nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 4 d. nutarime taip pat išaiškino, kad nustatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą nei nustatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias, kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė. Taigi, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu nusikaltimu kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę, asmens neliečiamumą, bet ir į kitas konstitucines vertybes. Šiuo atveju akivaizdus Š. Ž. visiškas abejingumas pasekmėms, savo vaiko ir S. R. artimųjų jausmams: iš karto po nužudymo šaltakraujiškai ir apgalvotai imitavo S. dingimo versiją, klaidino S. R. artimuosius, stengdamasis pateikti įvairias jos dingimo versijas. Nors ir nėra duomenų, jog nusikaltimas buvo suplanuotas iš anksto, atkreiptinas dėmesys, jog be jokios baimės ar išgasčio, iš karto po nužudymo, Š. Ž. atliko veiksmus, kuo geriau galinčius paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus: suvyniojo nužudytąją virve, kaip pats nurodė “kad neatsitiestų”, įdėjo į du maišus, užklijavo lipnia juosta ir tą pačią naktį išveždamas paslėpė. Kitą dieną elgėsi visiškai nesuprantamai esamomis aplinkybėmis: ėjo pas draugą, kepė šašlykus, gėrė alkoholinius gėrimus ir, kaip jau minėta, kėlė įvairias S. dingimo versijas klaidindamas jos artimuosius. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

72EŽTT savo sprendimuose konstatuoja, jog valstybės pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją turi pareigą imtis priemonių apsaugodamos visuomenę nuo pavojingų nusikaltimų ir iš tiesų nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Konvencija nedraudžia valstybėms kalinti asmenį, neribotą laiką, kai tai būtina visuomenės saugumui užtikrinti. Elgesys nusikalstamos veikos metu ir po jos įvykdymo, akivaizdžiai parodo, jog Š. Ž. yra itin pavojingas visuomenei asmuo, jo asmenį neigiamai apibūdina tai, kad anksčiau buvo padaręs nusikalstamų veikų, dėl kurių jau teistumai išnykę, nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnamečiu, naujas nusikalstamas veikas padarydavo praėjus neilgam laiko tarpui, nusikaltimai ypač sunkėjo: po vieno kvalifikuoto nužydymo, praėjus porai metų įvykdo dar vieną kvalifikuotą nužudymą, savo šeimos nario, tai rodo jo žemą žmogiškųjų vertybių suvokimą, kito asmens gyvybės nevertinimą, visuomenės priimtų normų nesilaikymą, iškeliant menkaverčius savo asmeninius norus, prioritetus, bei atmetant normalius iškilusių klausimų sprendimo būdus, neatsižvelgiant ir net nesvarstant apie negrįžtamas pasekmes, kas patvirtina jo asmenybės pavojingumą. Atsižvelgiant į išdėstytą visumą, teismo nuomone už šią nusikalstamą veiką jam skirtina bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nes taip bus pateisinama remiantis atpildo ir visuomenės saugumo užtikrinimo tikslais. Bausmė skirtina atlikti kalėjime (BK 51 str.).

73BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų taikymui pagrindų nėra. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-376/2008 ir kt.). Iš pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį, tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Baudžiamojoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visumos.

74Daiktai, turintys reikšmės bylai: nukentėjusioji I. E. D. teisiamojo posėdžio metu išreiškė norą, jog nužudytojo A. P. daiktai būtų jai grąžinti, neišskirdama, kokius konkrečiai daiktus norėtų susigrąžinti. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus I. E. D. grąžintini daiktai: A. P. priklausę akiniai ( 2013-04-24 liudytojos E. D. daiktų pateikimo protokolas), rūbai : kelnės 2 vnt., kojinės, diržas, kelnaitės, palaidinė, marškiniai, laikrodis (2013-04-11 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas), bei knygelė TV PRIEDĖLIO ( 2014-05-25 nukentėjusios I. E. D. daiktų pateikimo protokolas). Veidrodis, 1vnt. (2013-04-24 liudytos E. D. daiktų pateikimo protokolas) grąžintinas E. D.. Linoleumo fragmentas, 1vnt., čiaupo dalis, 1vnt., durų rankena, 1vnt., kruvinas maišelis , 1vnt., pirštinės megztos (pora), elektrinio grąžto laidas su atsidalinimo pėdsakais, 1vnt., stiklo šukė, 1 vnt., lipdukas, 1vnt., nuoplovos 6 vnt., plokštelės su avalynės pėdsakais, 4 vnt., plokštelės su rankų pėdsakai 2 vnt., popieriaus lapas su kruvinu pėdsaku, 1vnt., elektros kabelis, raktas (su juodu raišteliu ) 1vnt., peilis, 1vnt, plastikinė dėžė su užrašu „Hilti“, perforatorius „Makkita“, metalinis kaltas su raudona rankena ir vandens maišytuvas su žarnele (2013-04-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, adr. Gimnazijos 32, Linkuva, Pakruojo r.), lyginamieji seilių pavyzdžiai : V. D., V. P., V. N., A. G., V. P., J. D., R. R., M. S., A. T., E. Š., R. M., E. P., V. K., M. B., D. K., D. P., A. J., T. B., D. K., J. G., I. K., E. Š., V. Č., Š. Ž., D. P., A. P. rankų nagų ir plaukų lyginamieji pavyzdžiai (2013-04-11 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas), pirštinė, 1 vnt.( 2013-04-09 V. D. daiktų pateikimo protokolas), pirštinės, 2 vnt., veržliaraktis 1 vnt., kepurė 1 vnt. (2013-04-09 papildoma įvykio vietos apžiūros protokolas, adr. ( - ), Pakruojo r.), 1 tamponas su biologiniais pėdsakais nuo televizoriaus priedelio TV STAR, 9 tamponai nuo plastikinės dėžes; nuoskutos nuo plastikinės dėžės, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Televizoriaus priedelis TV STAR T910USBPVR , dėžutė , pirkimo kvitas- 2 lapeliai, atminties kortelė, kampinis šlifuoklis, 1 vnt., (2015-04-23 kratos protokolas adr. ( - ), Pakruojo r., įtariamojo Š. Ž. namuose) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini Š. Ž. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sargų budėjimo žurnalas, 1 vnt. , budėjimo grafikai, 7 lapai ( 2014-05-13 liudytojo V. S. daiktų pateikimo protokolas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. S. ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Elektrinis grąžtas „Makita HP 2051F“ dėžėje, įrankis-perforatorius „Hilti“, suktukas „Makita“ dėžėje, kampinis šlifuoklis „Metabo“ D-72622 1 vnt., ( 2015-04-24 liudytojo Ž. Ž. daiktų pateikimo protokolas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini Š. Ž., daiktus perduodant Ž. Ž. ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Elektrinis grąžtas (2015-05-04 R. G. daiktų pateikimo protokolas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas R. G. ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

75Teismas priėmė sprendimą sunaikinti daiktus: 1vnt, plastikinę dėžę su užrašu „Hilti“, metalinį kaltą su raudona rankena ir vandens maišytuvą su žarnele (2013-04-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, adr. ( - ), Pakruojo r.), kadangi šie daiktai yra menkaverčiai, neturi rūšinių ypatybių, pagal kurias būtų galima indentifikuoti kaip priklausančius UAB „( - )“, civilinis ieškovas nepareiškė noro grąžinti rastus prie ( - ) gimnazijos durų daiktus. Civiliniam ieškovui už pagrobtus daiktus priteistinas ieškinys. Taip pat grąžintini daiktai Š. Ž. televizoriaus priedelis TV STAR T910USBPVR , dėžutė , pirkimo kvitas- 2 lapeliai, atminties kortelė, kampinis šlifuoklis, 1 vnt., elektrinis grąžtas „Makita HP 2051F“ dėžėje, įrankis-perforatorius „Hilti“, suktukas „Makita“ dėžėje, kampinis šlifuoklis „Metabo“ D-72622 1 vnt., kadangi nustatyta, jog šie daiktai paimti iš Š. Ž. namų 2015-04-23, t.y. praėjus 2 metams po įvykio ( - ) gimnazijoje, televizoriaus priedėlio įsigijimą patvirtina pirkimo kvitas, įrankiai neturi kokių nors indentifikuojančių ypatybių dėl ko galima paneigti, jog juos įsigijo ne Š. Ž., o netiesiogiai patvirtina liudytojo Ž. Ž. parodymai, bei tarnybinis pranešimas su L. G. paaiškinimu ( 7 t., b. l. 76). Perforatorius „Makkita“ (2013-04-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, adr. ( - ), Pakruojo r.), perduotinas valstybės nuosavybėn, kadangi šis daiktas nelaikytinas menkaverčiu, teisėtas savininkas nenustatytas ( BPK 94 str. 1d. 5p.).

76Atstovavimo išlaidos: E. D. sumokėjo advokatui R. Bučiui 100 Eur ( 1 t., b.l. 158-160), I. E. D. taip pat sumokėjo advokatui E. B. 170 Eur ( 1 t., b.l. 140, 8 t., b.l. 83). D. R. ir G. R. buvo paskirtas advokatas Algirdas Zakrasas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus ( 7 t., b.l. 225-228), pagal pateiktas pažymas išlaidos 433,09 Eur ( 8 t., b.l. ). Visos išvardytos atstovavimo išlaidos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo Š. Ž.. Nors Š. Ž. šiuo metu ir neturi turto ar pajamų, tačiau teismo nuomone, tai nėra reikšmingas pagrindas mažinti priteistinų sumų.

77Taip pat pateikta pažyma, jog kaltinamojo Š. Ž. advokatės Vandos Laukevičienės užmokestis 257,66 Eur, kuriuos prašo priteisti valstybės naudai, nes advokatė paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Šis prašymas atmestinas, kadangi , vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 5p., gynėjo dalyvavimas buvo privalomas.

78Proceso išlaidos: nukentėjusiajai B. D. sumokėtos kelionės išlaidos 8,20 Eur (8 t., b.l.52 ), jos pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo Š. Ž. valstybės naudai ( BPK 103 str. 1d. 1p.).

79Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 str., 301 –302 str., 303 str. 2 d., 304 – 305 str., 307 str. 1 d., 6 – 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d. 4 d., teismas

Nutarė

80Š. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų.

81Š. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

82Š. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

83Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 3 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę Š. Ž. paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

84Bausmę skirti atlikti kalėjime.

85Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

86Į bausmęs laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-04-17 iki 2016-01-15.

87Kardomąją priemonę suėmimą, paskirtą Š. Ž., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

88Nukentėjusiosios I. E. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Š. Ž. 2139,10 Eur ( du tūkstančius šimtą trisdešimt devynis eurus 10 ct) turtinės žalos ir 22500 Eur ( dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. E. D. naudai.

89Nukentėjusiosios E. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Š. Ž. 22500 Eur ( dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. D. naudai.

90Nukentėjusiosios B. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Š. Ž. 10,31 Eur ( dešimt eurų 31 ct) turtinės žalos ir 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios B. D. naudai.

91Nukentėjusiosios D. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Š. Ž. 25000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios D. R. naudai.

92Nukentėjusiojo ir mažamečio nukentėjusiojo P. Ž. atstovo G. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai, dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies: priteisti iš Š. Ž. 1015,08 Eur (vieną tūkstantį penkiolika eurų, 08 ct.) turtinės žalos ir 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo G. R. naudai, bei priteisti iš Š. Ž. 35000 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos P. Ž. naudai.

93Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Š. Ž. 513,23 Eur ( penkis šimtus trylika eurų 23ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

94Civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Š. Ž. 403,33 Eur turtinės žalos UAB „( - )“ naudai.

95Priteisti iš Š. Ž. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 433,09 EUR (keturis šimtus trisdešimt tris eurus 09 ct.) valstybės naudai už nukentėjusiųjų D. R. ir G. R. atstovavimą; taip pat E. D. naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų), I. E. D. naudai 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) už suteiktas advokato paslaugas.

96Priteisti iš Š. Ž. 8,20 Eur proceso išlaidų (nukentėjusios B. D. kelionės išlaidos) valstybės naudai.

97Nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 257,66 Eur už kaltinamojo gynėjos advokatės V. Laukevičienės atstovavimą.

98Daiktus, turinčius reikšmės bylai, esančius paketuose Nr. 1-5: nuosprendžiui įsiteisėjus I.E. D. grąžinti daiktus: akinius ( 2013-04-24 liudytojos E. D. daiktų pateikimo protokolas), rūbus: kelnes 2 vnt., kojinių, diržą, kelnaites, palaidinę marškinius, laikrodį (2013-04-11 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas), bei knygelę TV priedėlio ( 2014-05-25 nukentėjusios I.E. D. daiktų pateikimo protokolas). Veidrodį 1vnt. (2013-04-24 liudytos E. D. daiktų pateikimo protokolas) grąžinti E. D.. Linoleumo fragmentą, 1vnt., čiaupo dalį, 1vnt., durų rankeną, 1vnt., kruviną maišelį , 1vnt., megztą pirštinę (pora), elektrinio grąžto laidą su atsidalinimo pėdsakais, 1vnt., stiklo šukę 1 vnt., lipduką, 1vnt., nuoplovas 6 vnt., plokšteles su avalynės pėdsakais, 4 vnt., plokšteles su rankų pėdsakais 2 vnt., popieriaus lapą su kruvinu pėdsaku, 1vnt., elektros kabelį, raktą (su juodu raišteliu ) 1vnt., peilį, 1vnt., plastikinę dėžę su užrašu „Hilti“, metalinį kaltą su raudona rankena ir vandens maišytuvą su žarnele (2013-04-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, adr. ( - ), Pakruojo r.), lyginamuosius seilių pavyzdžiius : V. D., V. P., V. N., A. G., V. P., J. D., R. R., M. S., A. T., E. Š., R. M., E. P., V. K., M. B., D. K., D. P., A. J., T. B., D. K., J. G., I. K., E. Š., V. Č., Š. Ž., D. P., A. P. rankų nagų ir plaukų lyginamuosius pavyzdžius (2013-04-11 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas), pirštinę 1 nt.( 2013-04-09 V. D. daiktų pateikimo protokolas), pirštines 2 vnt., veržliaraktį 1 vnt., kepurę 1 vnt. (2013-04-09 papildoma įvykio vietos apžiūros protokolas, adr. ( - ), Linkuva, Pakruojo r.), 1 tamponą su biologiniais pėdsakais nuo televizoriaus priedelio TV STAR, 9 tamponus nuo plastikinės dėžes; nuoskutas nuo plastikinės dėžės, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Televizoriaus priedelį TV STAR T910USBPVR , dėžutę, pirkimo kvitą 2 lapelius, atminties kortelę, plastikinę dėžę, elektrinį grąžtą „Makita“ dėžėje, įrankį-perforatorių „Hilti“, suktuką „Makita“ dėžėje, kampinį šlifuoklį „Metabo“ D-72622 1 vnt., (2015-04-23 kratos protokolas adr. ( - ), Pakruojo r., Š. Ž. namuose) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Š. Ž., daiktus perduodant Ž. Ž.. Sargų budėjimo žurnalą 1 vnt., budėjimo grafikus 7 lapai ( 2014-05-13 liudytojo V. S. daiktų pateikimo protokolas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. S.. Elektrinį grąžtą ( 2015-05-04 R. G. daiktų pateikimo protokolas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. G.. Perforatorių „Makkita“ (2013-04-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, adr. ( - ), Pakruojo r.), perduoti valstybės nuosavybėn.

99Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. Š. Ž., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 4. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 129... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Š. Ž. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 5 vakaro iki 2013 m. balandžio 6... 7. Be to Š. Ž. 2015 m. balandžio 11 d., apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo... 8. Kaltinamasis Š. Ž. teisiamojo posėdžio metu epizode dėl A. P. nužudymo... 9. Dėl S. R. nužudymo Š. Ž. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog... 10. Nukentėjusioji I. E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. P. buvo jos... 11. Nukentėjusioji pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės... 12. Nukentėjusioji E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. P. jos tėvas.... 13. Pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 22500 Eur.... 14. Įvykio dieną, norint patekti į ( - ) gimnaziją, pro jokią tvorą praeiti... 15. Nukentėjusioji B. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog yra nužudytojo... 16. Nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį turtinei 140,47 Eur ir neturtinei... 17. Nukentėjusioji D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jo S. R. yra jos... 18. Nukentėjusysis G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jo yra S. R. brolis,... 19. Pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos... 20. Dėl P. sveikatos būklės po jo mamos mirties – pirmus du mėnesius buvo... 21. Taip pat nori patikslinti, kad, jam yra žinoma, ten, kur buvo paslėpta S.,... 22. Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis yra ( - )... 23. Liudytoja A. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis yra jos... 24. Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis tvarkėsi savo... 25. Liudytojas R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2013 m. balandžio 6... 26. Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąjį... 27. Liudytoja D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog Š. Ž. pažįsta, buvo... 28. Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su kaltinamuoju buvo... 29. Liudytoja S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog buvo S. R. draugė.... 30. Liudytojas Ž. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė 2015 m. balandžio... 31. Ekspertas Jurgis Sakalas teisiamojo posėdžio metu apklaustas parodė, jog yra... 32. Civilinio ieškovo atstovas K. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog... 33. Iš 2013-04-06 įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame apžiūrėta... 34. Iš 2013-04-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių... 35. Iš 2013-07-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių... 36. Iš 2014-12-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių... 37. Iš 2015-05-07 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu matyti, jog... 38. Iš 2013-04-06 tarnybinio pranešimo matyti, jog buvo naudotas tarnybinis šuo,... 39. Iš 2013-05-07 specialisto išvados Nr. 140-(1771)-IS1-2349 matyti, jog ant... 40. Iš 2013-07-08 specialisto išvados Nr. MK 53/13(01) matyti, jog atlikus... 41. Iš 2014-10-29 specialisto išvados Nr. 11-2400 ( 14 ), atlikus trasologinį... 42. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog Ž. Ž. pateikė... 43. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog I. E. D. pateikė... 44. Iš 2015-04-23 kratos protokolo ( 7 t., b.l. 35-38) Š. Ž. namuose adresu ( -... 45. Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta adresu... 46. Iš ROIK sistemos duomenų matyti, jog 2015-04-12 paskelbta S. R. paieška ( 1... 47. Iš 2015-04-17 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta ( -... 48. Iš 2015-04-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių... 49. Iš 2015-04-20 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu matyti, jog... 50. Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas namas, adresu ( - ), , ( -... 51. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog R. Ž. pateikė... 52. Iš 2015 birželio 3-26 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės... 53. Visuma teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina Š. Ž. kaltę... 54. Š. Ž. pareikštas kaltinimas, jog jis A. P. nužudė itin žiauriai.... 55. Teismų praktikoje laikoma, kad nužudymas yra padarytas dėl savanaudiškų... 56. Dėl kitų pagrobtų daiktų teismui nekyla abejonių, kadangi nukentėjusioji... 57. Nors Š. Ž. teisiamojo posėdžio metu iškėlė versiją, jog jo ikiteisminio... 58. Veikos padarytos tyčia (nužudymas netiesiogine , plėšimas tiesiogine... 59. Visuma teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina Š. Ž. kaltę... 60. BK 129 str. 2 d. 3 p. nustatyta atsakomybė už kvalifikuotą nužudymą savo... 61. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek... 62. Dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusioji I. E. D. pateikė civilinį ir... 63. Nukentėję ir nukentėjusiojo P. Ž. įstatyminis atstovas G. R. pateikė... 64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad nusikalstamą veiką... 65. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. E. D. nurodė, jog jai... 66. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateikė... 67. Pareikštas UAB „( - )“ civilinis ieškinys 736,25 Eur mažintinas ir... 68. Š. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Š. Ž.... 69. Š. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veikas padarė būdamas... 70. Skiriant bausmes Š. Ž. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris... 71. Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2d. 3p.... 72. EŽTT savo sprendimuose konstatuoja, jog valstybės pagal Europos žmogaus... 73. BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų taikymui pagrindų nėra.... 74. Daiktai, turintys reikšmės bylai: nukentėjusioji I. E. D. teisiamojo... 75. Teismas priėmė sprendimą sunaikinti daiktus: 1vnt, plastikinę dėžę su... 76. Atstovavimo išlaidos: E. D. sumokėjo advokatui R. Bučiui 100 Eur ( 1 t.,... 77. Taip pat pateikta pažyma, jog kaltinamojo Š. Ž. advokatės Vandos... 78. Proceso išlaidos: nukentėjusiajai B. D. sumokėtos kelionės išlaidos 8,20... 79. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299... 80. Š. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 81. Š. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 82. Š. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 83. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi,... 84. Bausmę skirti atlikti kalėjime.... 85. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.... 86. Į bausmęs laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą... 87. Kardomąją priemonę suėmimą, paskirtą Š. Ž., iki nuosprendžio... 88. Nukentėjusiosios I. E. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti... 89. Nukentėjusiosios E. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš... 90. Nukentėjusiosios B. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti... 91. Nukentėjusiosios D. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš... 92. Nukentėjusiojo ir mažamečio nukentėjusiojo P. Ž. atstovo G. R. civilinį... 93. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį... 94. Civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir... 95. Priteisti iš Š. Ž. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas... 96. Priteisti iš Š. Ž. 8,20 Eur proceso išlaidų (nukentėjusios B. D.... 97. Nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 257,66 Eur... 98. Daiktus, turinčius reikšmės bylai, esančius paketuose Nr. 1-5:... 99. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...