Byla 2K-613/2011
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus ir nuteistas laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 140 straipsnio 1 dalį (2010 m. rugpjūčio 27 d. epizodas) - laisvės atėmimu septyniems mėnesiams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

2sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

3dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

4teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus ir nuteistas laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 140 straipsnio 1 dalį (2010 m. rugpjūčio 27 d. epizodas) - laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, E. B. paskirta galutinė subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. vasario 28 d.

6Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2010 m. balandžio 20 d. – 2010 m. birželio 20 d. epizodas) E. B. išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

7Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis, kuria E. Būtėno apeliacinis skundas atmestas.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą iš dalies tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

9E. B. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d., apie 19.00 val., bute, esančiame Vilniuje, „duomenys neskelbtini“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su bejėgiškos būklės dėl neįgalumo savo tėvu R. J. B. metu tyčia jam sudavė vieną kartą kumščiu į pilvą, padarydamas poodinę kraujosruvą pilve ir pokapsulinį kepenų plyšimą, - taip sunkiai sutrikdė savo tėvo sveikatą.

10Taip pat jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d., 19.00 val., tame pačiame bute, asmeninio konflikto su savo tėvu R. J. B. metu tyčia jam sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 18 kartų į krūtinės sritį, padarydamas jam 18 poodinių kraujosruvų krūtinėje, ir taip nežymiai sutrikdė savo tėvo sveikatą.

11Be to, E. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d., tarp 6.00-15.00 val., tame pačiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su dėl neįgalumo bejėgiškos būklės savo tėvu R. J. B. metu tyčia jam sudavė rankomis ne mažiau kaip 29 smūgius į krūtinės sritį, padarydamas kepenų kapsulės plyšimą, krūtinės sumušimą su kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, tai sukėlė nukentėjusiajam dideles fizines kančias ir komplikavosi kvėpavimo nepakankamumu, - taip itin žiauriai nužudė savo tėvą.

12E. B. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. birželio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tame pačiame bute, asmeninio konflikto su savo tėvu R. J. B. metu sudavė jam ranka į veidą bei kitas kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos išteisintas.

13Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti jo dalį, kuria E. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus, perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį ir paskirti švelnesnę bausmę.

14Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismai, pažeisdami BPK 241 straipsnio 2 dalį, nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Vertinant įrodymus buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis, nes teismų išvados grindžiamos ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bet prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį, tinkamai neišnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo, nes nutartyje tik pakartojo tas pirmosios instancijos teismo išvadas, kurios buvo ginčijamos apeliaciniame skunde.

15Kasatorius nurodo, kad jo veiksmai 2010 m. rugpjūčio 27 d. apie 19 val. naudojant fizinį smurtą prieš tėvą R. J. B. nepagrįstai kvalifikuoti kaip du atskiri nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies, 2 ir 3 punktuose. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis smūgius savo tėvui sudavė vientisais tyčiniais veiksmais, siekdamas nuslopinti pastarojo įžeidžiamus ir provokuojančius veiksmus. Dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl E. B. veika turėjo būti kvalifikuojama tik pagal 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, nes ši norma apima kitus – lengvesnius kūno sužalojimus. Nors šių argumentų nuteistasis nebuvo nurodęs savo apeliaciniame skunde, tačiau, jo teigimu, BPK 320 straipsnis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą ištaisyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir pirmosios instancijos teismo padarytus BPK pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar to prašoma apeliaciniame skunde.

16Anot kasatoriaus, jo veika netinkamai kvalifikuota ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus, nes 2010 m. rugpjūčio 30 d. jis sudavė savo tėvui smūgius, sukėlusius jo mirtį, būdamas labai susijaudinęs dėl neteisėto ir itin įžeidžiančio jo poelgio. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2010 rugpjūčio 7 d. vakare, taip pat 2010 m. rugpjūčio 30 d. ryte tėvo sugadinta patalynė, sudaužyti indai, išlaistytas vanduo, suplėšytos sauskelnės ir išmatomis ištepta lova bei siena sukėlė itin neigiamą kasatoriaus reakciją ir išprovokavo jo nusikalstamus veiksmus, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad toks tėvo elgesys nebuvo kasatoriui netikėtas, jis prie jo buvo pripratęs, todėl smurtą naudojo ne dėl staigaus didelio susijaudinimo, bet iš pykčio. Kasatoriaus teigimu, pasikartojantys tokio pobūdžio tėvo veiksmai kaupėsi jo sąmonėje ir sukėlė jam emocinį stresą, dėl to, susilpnėjus suvokimui ir gebėjimui kontroliuoti savo veiksmus, jis ir nužudė savo tėvą. Teismai turėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir E. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį.

17Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK normas, reglamentuojančias atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymą (BK 59 ir 60 straipsniai), o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. E. B. dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, parašė nuoširdų prisipažinimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Todėl teismai, nepripažinę šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (kasacinė nutartis Nr. 2K-201/2007).

18Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai pripažino E. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybę, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nei liudytojų parodymai, nei paties nuteistojo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas rėmėsi tik liudytojos A. Z. subjektyvia nuomone. Minėta liudytoja nurodė, kad tą dieną E. B. grįžo išgėręs, tačiau jos parodymuose nenurodyta, kad nuteistasis buvo girtas. Liudytojas I. Z. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. užėjęs į kasatoriaus namus rado jį gulintį lovoje ir jam pasirodė, kad jis miegojo girtas. Kasatoriaus nuomone, teismo išvados dėl BK 60 straipsnio 9 punkte nurodytos sunkinančios aplinkybės buvimo pagrįstos prielaidomis, nes byloje nėra jokių objektyvių jo apsvaigimą nuo alkoholio ta dieną patvirtinančių duomenų. Be to, kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į teismo išvadų šiuo klausimu prieštaringumą. Nuosprendyje nurodoma, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. apie 19 val. sunkų sveikatos sutrikdymą E. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, aprašant tuo pat metu padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, ši aplinkybė nenurodoma.

19Byloje nėra tiesioginių duomenų ir apie tai, kad nuteistasis E. B. 2010 m. rugpjūčio 30 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tiek liudytojų, tiek jo paties parodymais nustatyta, kad jis tą dieną vartojo alkoholį, tačiau teismas nenustatė, ar dėl suvartoto alkoholio kieko nuteistasis buvo apsvaigęs. Kasatoriaus teigimu, sprendžiant dėl asmens apsvaigimo nuo alkoholio ir jo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, turi būti vertinamas ne tik suvartotas alkoholio kiekis, bet ir tokios aplinkybės kaip asmens sveikatos būklė, fizinė veikla, kūno masės indeksas, laikotarpis, per kurį alkoholis skyla ir pasišalina iš organizmo. Tačiau šios aplinkybės nebuvo tirtos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme.

20Kasatorius nurodo, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d. grįžęs namo ir ant grindų radęs tėvą, kuriam iš burnos bėgo kraujas, iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ši aplinkybė ne tik atskleidžia jo psichinį santykį su prieš tai padarytais nusikalstamais veiksmais, bet ir parodo, kad jis siekė užkirsti kelią padarinių atsiradimui. Teismas, nepripažindamas nuteistojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nepagrįstai pripažindamas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus ir paskyrė per griežtą bausmę.

21Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo kvalifikavimo

23Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo E. B. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose ir BK 140 straipsnio 1 dalyje sutaptį, nes sužalojimus nukentėjusiajam jis padarė vienu metu. Šie kasacinio skundo argumentai pagrįsti.

24Byloje esančioje specialisto išvadoje nustatyta, kad R. J. B. padaryti sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti 2-4 parų laikotarpiu iki jo mirties. Iš esmės tuo pačiu metu jam buvo padarytas ir kūno sužalojimas, kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b. l. 39-41). Iš kaltinamojo akto matyti, kad nežymus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiajam padarytas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d. iki rugpjūčio 29 d., o sunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuotas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, padarytas 2010 m. rugpjūčio 27 d. Pirmosios instancijos teismas, specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes įvertinęs nuteistojo E. B. parodymų kontekste, padarė išvadą, kad nukentėjusiojo R. J. B. kūne rasti sužalojimai laiko, lokalizacijos bei jų padarymo mechanizmo aspektu buvo padaryti 2010 m. rugpjūčio 27 d., apie 19.00 val., kai ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu nuteistasis E. B. padarė sunkų bei ne mažiau kaip 18 trauminiais poveikiais - nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, taip pat konstatavo, kad nežymus ir sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam R. J. B. buvo padarytas tuo pat metu, t. y. 2010 m. rugpjūčio 27 d.

25Iš pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad smūgius, sukėlusius nukentėjusiojo nežymų ir sunkų sveikatos sutrikdymą, kasatorius sudavė tuo pat metu ir dėl tos pačios priežasties – asmeninio konflikto, kilusio dėl netinkamo tėvo elgesio, metu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. B. kūno sužalojimus nukentėjusiajam padarė veikdamas vieninga tyčia, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, nes ši norma apima tuo pat metu nukentėjusiajam padarytus lengvesnius kūno sužalojimus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini, panaikinant jų dalį, kuria nuteistojo E. B. veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Už šį nusikaltimą kasatoriui paskirta bausmė buvo subendrinta apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalis), t. y. ją apėmė bausmės, paskirtos už kitas nusikalstamas veikas, todėl jam paskirta galutinė subendrinta bausmė nekeičiama.

26Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus

27Kasaciniame skunde nuteistasis E. B. nurodo, kad savo tėvą nužudė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėtas ir itin įžeidžiantis tėvo elgesys, todėl prašo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį.

28BK 130 straipsnyje nustatyta privilegijuota nužudymo nusikaltimo sudėtis, kuri taikoma tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant labai didelio susijaudinimo arba vadinamojo fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgis. Iš to matyti, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-275/1999, 2K-271/2008). Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant ir vertinant visas bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė–psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.

29Spręsdami dėl kasatoriaus veikos kvalifikavimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įvertino jo ir tėvo R. J. B. tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, nukentėjusiojo veiksmų pobūdį, ankstesnius E. B. smurtavimo prieš tėvą atvejus bei tai, kad jo smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis E. B. smurtavo prieš savo tėvą būdamas fiziologinio afekto būsenos, nėra.

30Nuteistojo parodymais nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d., apie 15 val., grįžęs į namus, jis rado sudaužytus indus, tėvas buvo nusiplėšęs sauskelnes, išmatomis ištepęs sieną prie lovos, ant jo rėkė, todėl jis susinervino ir sudavė tėvui į veidą, po to sudavė dar du smūgius tėvui į krūtinę. Vertinant nukentėjusiojo poelgį pažymėtina, kad nužudytasis R. J. B. buvo neįgalus – jam dėl dešinio klubo išnirimo, kairės kojos klubo bei kelio kontaktūrų ir raumenų hipotonijos buvo apribota judėjimo funkcija, be to, dėl psichikos sutrikimo jis buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje (T. 1., b. l. 38). Kaip matyti iš nuteistojo E. B. bei jo sugyventinės liudytojos A. Zavadskajos parodymų, nukentėjusysis beveik nevaikščiojo, gulėjo lovoje, todėl jam buvo reikalinga priežiūra. Taigi, toks R. J. B. elgesys, nors ir yra netinkamas ir gali sukelti kasatoriui neigiamus išgyvenimus, tačiau nelaikytinas neteisėtu ar itin įžeidžiančiu pastarąjį, nes tai senyvo, tiek fizinę, tiek psichinę negalią turinčio, žmogaus elgesys. Pažymėtina, kad nuteistajam E. Būtėnui buvo žinoma tėvo sveikatos būklė. Byloje nustatyta, kad toks nukentėjusiojo R. J. B. elgesys tęsėsi jau gana ilgą laiką ir dėl to nuolat kildavo konfliktai tarp jo ir kasatoriaus. Smurtą dėl tos pačios priežasties prieš tėvą nuteistasis naudojo ir 2010 m. rugpjūčio 27 d. Be to, jo parodymais nustatyta, kad yra prieš tėvą smurtavęs ir ankščiau. Taigi R. J. B. neadekvatus elgesys 2010 m. rugpjūčio 30 d. nebuvo nuteistajam E. B. netikėtas, galėjęs sukelti tokį susijaudinimą, kuris iš dalies aptemdė jo sąmonę ir nulėmė ne mažiau kaip 29 smūgių sudavimą R. J. B., sukėlusių jo mirtį.

31Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad smurtą prieš tėvą nuteistasis E. B. naudojo ne dėl staigaus didelio susijaudinimo būsenos, kurią sukėlė nukentėjusiojo veiksmai, bet iš pykčio, todėl kvalifikuoti jo veiką pagal BK 130 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

32Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

33Kasacinio skundo argumentai, kad teismai be pagrindo nepripažino nuteistojo E. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - jo prisipažinimo padarius inkriminuotus nusikaltimus ir nuoširdaus gailėjimosi dėl jų, atmestini.

34BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir kartu nustatomas bent vienas šių momentų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko teisingi parodymai apie padarytą nusikalstamą veiką, duoti dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nelaikomi prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-327/2010, 2K-471/2009, 2K-201/2007, 2K-276/2006).

35Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis nustatomas pagal bylos aplinkybių visumą - pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Nuteistasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. rugpjūčio 31 d. apklausiamas kaip įtariamasis prisipažino nužudęs savo tėvą, tačiau nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d. apie 15 val. jam sudavė du smūgius delnu į veidą ir vieną kumščiu į krūtinę (T. 1., b. l. 121). Papildomos apklausos metu 2010 m. rugsėjo 6 d. kasatorius nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. apie 19 val. spyrė tėvui į krūtinę ir sudavė vieną smūgį į pilvą, daugiau tėvo nemušė (T. 1., b .l. 122). Analogiškų parodymų nuteistasis laikėsi ir vėlesnėse savo apklausose, juos patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (T. 2. b. l. 49). Tokie nuteistojo E. B. parodymai nesutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamų veikų aplinkybėmis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. R. J. Būtėnui sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė vienas smūgis į pilvą, o nežymų sveikatos sutrikdymą – ne mažiau 18 smūgių į krūtinės sritį. Tuo tarpu 2010 m. rugpjūčio 30 d. nuteistasis tėvui sudavė ne mažiau 29 smūgius į krūtinės sritį, tai sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Atsižvelgdami į tai, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad viso proceso metu E. B. stengėsi sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį. Suduotų smūgių skaičius laikytinas esmine jam inkriminuotų nusikaltimų aplinkybe, kuri, be kita ko, nulėmė ir nužudymo kvalifikavimą - kaip padarytą itin žiauriai, todėl minėti kasatoriaus parodymai negali būti laikomi prisipažinimu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

36Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo ir, dar kartą įvertinęs bylos aplinkybių visumą padarė pagrįstą išvadą, kad tokio E. B. elgesio negalima vertinti kaip prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi dėl jos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepripažindami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės teismai baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

37Dėl BK 60 straipsnio 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

38Kasatorius nesutinka ir su teismų nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.

39BK 60 straipsnio 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

40Kasaciniame skunde teigiama, kad nustatydami šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai rėmėsi prielaidomis ir neįvertino E. B. individualių organizmo ypatybių, jo sveikatos būklės. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo E. B. apsvaigimą nuo alkoholio teismai nustatė liudytojų I. Z., V. U., S. P., A. Z., taip pat paties nuteistojo E. B. parodymais bei alkoholio kiekio matuoklio duomenimis. Liudytojų parodymais nustatyta, kad kasatoriui inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu 2010 m. rugpjūčio 27 d. ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, 2010 m. rugpjūčio 31 d. 8.49 val. E. B. buvo nustatytas 2.20 promilės girtumas (T. 1, b. l. 160). Šie įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti. Priešingai nei teigia kasatorius, teismų praktikoje nereikalaujama atlikti išsamių kaltininko sveikatos būklės tyrimų suvartoto alkoholio poveikiui nustatyti. Apsvaigimo reikšmė nužudymui nustatoma įvertinant šio nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko veiksmų intensyvumą ir jų pobūdį bei kitas bylos aplinkybes. Pripažindami šią nuteistojo E. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai neapsiribojo jo apsvaigimo nuo alkoholio fakto konstatavimu, bet papildomai motyvavo, kad apsvaigimas paskatino kasatoriaus nusikalstamą elgesį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nusikaltimo pobūdis, t. y. nuteistojo veiksmų neadekvatumas nukentėjusiojo elgesiui, bejėgiškos būklės žmogui suduotų smūgių skaičius leidžia daryti išvadą, jog E. B. girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl BK 60 straipsnio 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam nustatyta pagrįstai.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį pakeisti.

43Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria E. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir už šį nusikaltimą jam paskirta bausmė subendrinta vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais. Kitos nuosprendžio ir nutarties dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,... 3. dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,... 4. teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais,... 6. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2010 m. balandžio 20 d. – 2010 m. birželio... 7. Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis,... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro,... 9. E. B. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus nuteistas už tai, kad... 10. Taip pat jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m.... 11. Be to, E. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus nuteistas už... 12. E. B. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2010 m.... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam netinkamai pritaikytas... 15. Kasatorius nurodo, kad jo veiksmai 2010 m. rugpjūčio 27 d. apie 19 val.... 16. Anot kasatoriaus, jo veika netinkamai kvalifikuota ir pagal BK 129 straipsnio 2... 17. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK normas,... 18. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai pripažino E. B.... 19. Byloje nėra tiesioginių duomenų ir apie tai, kad nuteistasis E. B. 2010 m.... 20. Kasatorius nurodo, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d. grįžęs namo ir ant grindų... 21. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo kvalifikavimo ... 23. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo E. B. veika nepagrįstai... 24. Byloje esančioje specialisto išvadoje nustatyta, kad R. J. B. padaryti... 25. Iš pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos... 26. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus... 27. Kasaciniame skunde nuteistasis E. B. nurodo, kad savo tėvą nužudė dėl... 28. BK 130 straipsnyje nustatyta privilegijuota nužudymo nusikaltimo sudėtis,... 29. Spręsdami dėl kasatoriaus veikos kvalifikavimo tiek pirmosios, tiek... 30. Nuteistojo parodymais nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d., apie 15 val.,... 31. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 32. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios... 33. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai be pagrindo nepripažino nuteistojo E.... 34. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 35. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis... 36. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus nuteistojo apeliacinio skundo... 37. Dėl BK 60 straipsnio 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės... 38. Kasatorius nesutinka ir su teismų nustatyta jo atsakomybę sunkinančia... 39. BK 60 straipsnio 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės... 40. Kasaciniame skunde teigiama, kad nustatydami šią atsakomybę sunkinančią... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 42. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendį ir Lietuvos... 43. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria E. B. pripažintas kaltu...