Byla 2K-376/2008
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos, rašytinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

21) Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalis, kurioje E. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.) dėl 2002 m. rugpjūčio 5 d. kelto pardavimo dokumentų suklastojimo išteisintas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinta, ir ši bylos dalis nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui; 2) Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalis, kurioje E. S. buvo paskirtos bausmės už kitus nusikaltimus, subendrintoji bausmė bei išspręstas išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimas, pakeista: E. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.) paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės ir Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.) už R. P. bei L. P. parašų suklastojimą paskirta bausmė, bei pagal 1961 m. BK 323 straipsnio 1 dalį (1997 m. vasario 25 d. įstatymo Nr. VIII-130 red.) paskirta bausmė subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, ją atliekant pataisos namuose; pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, E. S. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės neatliktoji dalis, kuri yra vieneri metai vienuolika mėnesių keturiolika dienų, sumažinta vienu penktadaliu; panaikintas sprendimas priteisti iš E. S. 3300 Lt išlaidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti UAB „Plusta“ atstovui ir priimtas sprendimas tas išlaidas priteisti UAB „Plusta“.

3Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

4Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiu E. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta 150 MGL (18750 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (už kelto pirkimo dokumentų suklastojimą 2001 m. kovo 14 d., 2001 m. gegužės 17 d.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta 100 MGL (12500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už R. P. ir L. P. parašų suklastojimą) E. S. paskirta 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda, pagal BK 323 straipsnio 1 dalį (1997 m. vasario 25 d. įstatymo Nr. VIII-130 red.) – 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir subendrinta bausmė buvo paskirta – 160 MGL (20 000 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmės laiką buvo įskaitytas suėmimo laikotarpis nuo 2003 m. sausio 24 d. iki 2003 m. vasario 7 d. (14 dienų), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė buvo paskirta – 18 250 Lt bauda. E. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2002 m. rugpjūčio 5 d., 2002 m. rugpjūčio 19 d. kelto pardavimo dokumentų suklastojimo) buvo išteisintas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. UAB „Plusta“ atstovui iš E. S. buvo priteista 3300 Lt atstovavimo išlaidų.

5Nepakeistoje Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalyje iš E. S. priteista neturtinė žala L. P. – 10 000 Lt, R. P. – 10 000 Lt, UAB „Plusta“ naudai priteista 33 696 Lt, kitoje dalyje paliekant civilinį ieškinį nenagrinėtą, bei išspręstas daiktinių įrodymų klausimas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,

Nustatė

7Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiu E. S. nuteistas už dokumentų suklastojimą bei jų panaudojimą, už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą ir už apgaulingą įmonės apskaitos tvarkymą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis:

8E. S., dirbdamas UAB „Plusta“, esančios Radviliškio r., Šeduvos m., Laisvės alėja 16, direktoriumi, 1997 m. rugpjūčio mėn., tyčia pažeisdamas šios įmonės akcininkų R. P. ir L. P. neturtines teises, numatytas UAB ,,Plusta“ įstatuose, 1997 m. rugpjūčio 12 d. prašyme, visuotinio susirinkimo protokole ir UAB ,,Plusta“ įstatų papildyme suklastojo R. P. ir L. P. parašus, o po to pateikė šiuos dokumentus Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio ir plėtojimo skyriaus vedėjui. Taip jis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

9Be to, E. S., būdamas UAB ,,Plusta“ direktoriumi, 2001 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, Šeduvos m. esančiose UAB ,,Plusta“ patalpose, turėdamas tikslą negrąžinti pasisavintų UAB ,,Plusta“ pinigų ir sumažinti savo avansinį įsiskolinimą šiai įmonei, suklastojo 2001 m. kovo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2001 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo kvitą Nr. 1, įrašydamas į šiuos dokumentus žinomai melagingas žinias apie nebūtą sandorį, t. y. apie kelto pirkimą iš T. L. už 33 696 Lt, o iš tikrųjų šio kelto nepirkdamas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis suklastojo ir 2001 m. gegužės 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. 001, įrašydamas į jį žinomai melagingas žinias apie tai, kad T. L. iš UAB ,,Plusta“ kasos išmokėjo 33 696 Lt, tačiau šių pinigų neišmokėjo ir juos pasisavino, o suklastotus dokumentus pateikė UAB ,,Plusta“ buhalterei. Tokiu būdu jis sukastojo tikrus dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, padarydamas UAB ,,Plusta“ didelę žalą, o taip pat pasisavino didelės vertės svetimą turtą – 33 696 Lt.

10Be to, E. S., būdamas UAB ,,Plusta“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, pažeisdamas 1992 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-2654 redakcijos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jis tyčia sunaikino buhalterių D. B. ir Z. U. laikotarpiu nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki 2001 m. liepos 31 d. vestas kasos knygas ir apskaitos registrus (didžiosios knygos sąskaitas). Tokiu būdu jis sunaikino UAB „Plusta“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir tuo buvo trukdoma iš dalies nustatyti šios įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus.

11Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiu E. S. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2002 m. rugpjūčio 5 d. kelto pardavimo dokumentų suklastojimo buvo išteisintas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu dėl to kaltinimo E. S. pripažintas kaltu, tačiau byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kolegija konstatavo, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis:

12E. S., būdamas UAB „Plusta“ direktoriumi, 2002 m. vasarą, nenustatytą dieną, Šiaulių m., suklastojo 2002 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2002 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo kvitą, įrašydamas į juos žinomai melagingas žinias apie UAB „Plusta“ priklausančio kelto pardavimą už 17 500 Lt V. J., iš tikrųjų kelto neparduodamas, o po to šiuos suklastotus dokumentus pateikė UAB „Plusta“ buhalterei. Tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje V. J., žinodamas ir suprasdamas, kad 2002 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartyje ir 2002 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo kvite įrašytos žinios apie UAB „Plusta“ kelto pardavimą jam už 17 500 Lt yra melagingos, kelto nepirkdamas, patvirtino šiuos dokumentus savo parašais. Tokiu būdu E. S. ir V. J. suklastojo tikrus dokumentus, o E. S. šiuos suklastotus dokumentus dar ir panaudojo.

13Kasaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį jam paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl to buvo neteisingai paskirtos tiek bausmės pagal nurodytus BK straipsnius, tiek subendrinta bausmė. Kasatoriaus nuomone, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmes apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio ir laipsnio bei kasatoriaus asmenybės. Anot nuteistojo, vertinant nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, svarbu atsižvelgti ne tik į kėsinimosi objektą, kilusias pasekmes ir pan., bet ir į laiko tarpą, praėjusį nuo veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Nuteistasis skunde nurodo, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo penkeri metai, o iki nuosprendžio priėmimo apeliacinės instancijos teisme praėjo septyneri metai. Todėl, kasatoriaus nuomone, darytina išvada, jog jo padaryti nusikaltimai tapo mažiau pavojingi. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir pagrįstai jam pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, tinkamai neįvertino ilgo laikotarpio, praėjusio nuo veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo, bei to, jog žala buvo padaryta būtent tai įmonei, kuriai jis vadovavo. Be to, nuteistasis mano, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino jo asmenybės, o būtent tinkamai neįvertino to, kad jis anksčiau neteistas, turi nepilnametį vaiką, yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba vadybininku įmonėje, kur yra gerai charakterizuojamas, jo sveikatos būklė nėra gera. Šių aplinkybių nepaisymas ar nevertinimas, kaip turinčių įtakos bausmės proporcingumui bei teisingumui, nuteistojo nuomone, parodo, kad buvo netinkamai taikytos BK bendrosios dalies nuostatos. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog subendrintos bausmės – baudos, kurios dydis ženkliai mažesnis už iš nuteistojo priteistos turtinės žalos atlyginimo sumą, paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Baudos paskyrimas, anot nuteistojo, nenukrypsta nuo teisingumo principo, be to ir priteistas turtinės žalos atlyginimas sąlyginai vertintinas kaip turtinio pobūdžio bausmė. Skirdamas laisvės atėmimo bausmes apeliacinės instancijos teismas, nuteistojo nuomone, tinkamai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgoje išdėstytais išaiškinimais teismams, jog nuosprendyje būtina aiškiai nurodyti, kaip yra vertinamos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Kasatorius skunde tvirtina, kad išsamių naujų bausmių paskyrimo motyvų apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neišdėstė.

14Atsiliepime UAB „Plusta“, atstovaujama direktoriaus R. P., prašo nuteistojo E. S. kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš E. S. UAB „Plusta“ 500 Lt išlaidų, turėtų ruošiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimui. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, kad E. S. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, atsižvelgiant į jų pavojingumą visuomenei. UAB „Plusta“ atsiliepime tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas E. S. realią laisvės atėmimo bausmę, nurodė tinkamus motyvus, todėl laikytina, kad paskirtoji bausmė atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to, UAB „Plusta“ atsiliepime nurodoma, kad negalima sutikti su nuteistojo argumentais dėl veikos pavojingumo, nes E. S. bylos nagrinėjimo laikotarpiu kaltu neprisipažino, bendrovei ir jos akcininkams padarytos žalos geranoriškai neatlygino, neatsiprašė. Anot UAB „Plusta“ atstovo, toks nuteistojo elgesys rodo, kad jo padarytos veikos pavojingumo neprarado, bei patvirtina, kad jis nepadarė atitinkamų išvadų. Todėl atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nenustatė BK 62 straipsnyje numatytų aplinkybių ir tinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas.

15Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Jurga Zieniūtė atsiliepime prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorės nuomone, panaikindamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį bei pagal 300 straipsnio 2 dalį nuteistajam E. S. paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies pritaikymą motyvavo iš esmės socialiniais – demografiniais kaltininko asmenybę apibūdinančiais požymiais, t. y. tuo, kad E. S. ankščiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, augina nepilnametę dukrą, serga žvyneline liga, kuri šiuo metu yra neišgydoma; be to, teismas nuosprendyje nurodė ir protingumo kriterijų, tačiau jo nemotyvavo. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, leidžiančiomis taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokurorė atsiliepime pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybę bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi atsižvelgti ir į aplinkybes, apibūdinančias kaltininką iki nusikaltimo padarymo, jo elgesį nusikaltimo darymo metu bei po jo (požiūris į padarytą nusikaltimą, elgesys su nukentėjusiaisiais ir t.t.), atsižvelgti, ar nusikaltimas padarytas dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios, ir nusikaltimas buvo nuoseklus jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Anot prokurorės, pirmosios instancijos teismas sureikšmino socialinius – demografinius E. S. asmenybę apibūdinančius požymius, bet neatsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsiliepime nurodoma, kad teismas neįvertino nuteistojo elgesio po nusikaltimų padarymo, neatsižvelgė į tai, kad įgyvendinant teisingumo principą ne mažiau svarbus yra siekis saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti ir nukentėjusių asmenų teisėtus interesus. Prokurorės atsiliepime pažymima: E. S. pasisavino turtą iš UAB, kurios akcijų turėtojai be jo paties buvo ir jo giminaičiai; būdamas UAB „Plusta“ direktorius, nuteistasis atleido akcininkus R. P. ir L. P. iš darbo bendrovėje, kvietė policijos pareigūnus, kad šie išvarytų juos iš darbo, taip netinkamai elgdamasis su nukentėjusiaisiais; E. S. savo kaltės nepripažino ir nesigailėjo, nepadėjo išaiškinti nusikalstamų veikų; nors nuo nusikalstamų veikų padarymo ir parėjo ilgas laiko tarpas, tačiau E. S. net nepradėjo atlyginti padarytos žalos. Dėl visų aukščiau paminėtų aplinkybių, prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. S. už BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymą buvo paskyręs švelnesnes, nei tų normų sankcijose numatytos bausmės, bausmes. Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kaltininko veikos pavojingumo laipsnio ir kitų aplinkybių, tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas įvertino ne tik E. S. asmenybę, tačiau ir jo įvykdytų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, atsižvelgė ir į kitas aplinkybes – laiko tarpą tarp E. S. nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo, taip pat ir į priežastis, dėl kurių tyrimas ir teisminis nagrinėjimas užtruko gana ilgai. Prokurorė nesutinka su nuteistojo argumentais, kad, nustatant išimtinių aplinkybių buvimo faktą, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad žala, dėl kurios dydžio nustatymo užtruko bylos nagrinėjimas, buvo padaryta bendrovei, kurios akcininku buvo pats nuteistasis, be to, turėjo būti įvertinta tai, kad civilinio ieškovo UAB „Plusta“ atstovo apeliacinis skundas buvo atšauktas. Atsiliepime prokurorė nurodo, kad UAB turtas yra svetimas akcininkams, todėl tai, kad E. S. pasisavino UAB „Plusta“ turtą, jo atsakomybės laipsnio nemenkina, juolab, kad šios bendrovės akcininkai buvo dar trys asmenys. Civilinio ieškovo apeliacinio skundo atšaukimas, prokurorės nuomone, taip pat neturi jokios reikšmės svarstant klausimą dėl E. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, juolab, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs civilinio ieškovo atstovas ir nukentėjusysis R. P. palaikė prokuroro apeliacinį skundą ir prašė teismo sugriežtinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. S. paskirtą bausmę. Prokurorės nuomone, nuteistasis kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo savo išvadų dėl jam skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžio. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis nenurodė, kokias nuostatas pažeidė teismas už padarytus nusikaltimus skirdamas jam laisvės atėmimo bausmes, be to, anot prokurorės, kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai motyvavo jam skiriamas bausmes, susijęs ne su teisės taikymo klausimu, o su įrodymų vertinimu, todėl jis kasacine tvarka nenagrinėtinas.

16Kasacinis skundas atmestinas.

17Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

18BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Motyvuodamas BK 54 straipsnio 3 dalies pritaikymą, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė tokias aplinkybes: kaltinamasis E. S. anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, augina nepilnametę dukrą, serga žvyneline liga, kuri šiuo metu yra dar neišgydoma. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl šių aplinkybių BK 183 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, už tuos nusikaltimus pirmosios instancijos teismas nuteisė E. S. baudomis. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas padarė tokias išvadas: pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, todėl jos nėra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį; aptariamą normą pritaikius be pagrindo, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai. Todėl apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies pritaikymo pakeisti: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pagal 300 straipsnio 2 dalį E. S. paskyrė tų normų sankcijose numatytas bausmes. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad toks sprendimas atitinka tiek byloje nustatytas aplinkybes, tiek pritaikytų BK normų nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nurodytos E. S. asmenybę, jo šeimyninę padėtį, sveikatos būklę apibūdinančios aplinkybės yra daugiau tipinės, nei išimtinės. Iš teismų praktikos matyti, kad už sunkių nusikaltimų padarymą gana dažnai laisvės atėmimu nuteisiami anksčiau neteisti, turintys nepilnamečių vaikų, sergantys asmenys. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo duomenis apie E. S. ligą ir nustatė, kad ji nepriskiriama prie sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė ir tai, kad po nusikaltimų padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo gana daug laiko. Apsvarstęs užtrukusio bylos išnagrinėjimo priežastis, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ir ši aplinkybė išimtine nelaikytina. Nuteistasis E. S., siekdamas pagrįsti teiginį, kad BK 54 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas jam buvo pritaikęs pagrįstai, kasaciniame skunde jokių naujų aplinkybių nenurodė.

19Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskirdamas nuteistajam E. S. BK 183 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas bausmes (t. y. netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies) bei subendrintą bausmę, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad priešingai, nei skunde tvirtina kasatorius, paskirdamas E. S. bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas įvertino šių nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

20Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo E. S. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

21UAB „Plusta“ prašymo priteisti iš E. S. šiai bendrovei 500 Lt išlaidų, turėtų ruošiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimui pagrįstumą patvirtina prie atsiliepimo pridėtas pinigų priėmimo kvitas. Kvite nurodyta, kad UAB „Plusta“ advokatui Vidmantui Skaburskui 2008 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo 500 Lt. Todėl šis prašymas tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

23Nuteistojo E. S. kasacinį skundą atmesti.

24Priteisti iš E. S. uždarajai akcinei bendrovei „Plusta“ 500 Lt išlaidų, turėtų ruošiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimui.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. 1) Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalis, kurioje... 3. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 4. Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiu E. S. pagal BK... 5. Nepakeistoje Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžio... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,... 7. Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiu E. S. nuteistas... 8. E. S., dirbdamas UAB „Plusta“, esančios Radviliškio r., Šeduvos m.,... 9. Be to, E. S., būdamas UAB ,,Plusta“ direktoriumi, 2001 m. pavasarį,... 10. Be to, E. S., būdamas UAB ,,Plusta“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė šios... 11. Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiu E. S. dėl... 12. E. S., būdamas UAB „Plusta“ direktoriumi, 2002 m. vasarą, nenustatytą... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo Lietuvos apeliacinio teismo... 14. Atsiliepime UAB „Plusta“, atstovaujama direktoriaus R. P., prašo... 15. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus... 16. Kasacinis skundas atmestinas.... 17. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 18. BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54... 19. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskirdamas... 20. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti skundžiamus teismų sprendimus... 21. UAB „Plusta“ prašymo priteisti iš E. S. šiai bendrovei 500 Lt išlaidų,... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 23. Nuteistojo E. S. kasacinį skundą atmesti.... 24. Priteisti iš E. S. uždarajai akcinei bendrovei „Plusta“ 500 Lt išlaidų,...