Byla 2A-2536-794/2018
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui A. R. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. R. išlaikymą jų nepilnametei dukrai K. T. R., gim. ( - ), kas mėnesį mokama 200,00 EUR periodine išmoka iki jos pilnametystės, nuo kreipimosi į teismą dienos, priteisti išlaikymo dukrai įsiskolinimą už 11 mėnesių – 2.200,00 EUR, nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, bei nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

72.

8Atsakovas A. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, bet savo pozicijos dėl ieškininių reikalavimų neišsakė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

93.

10Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškinys pateiktas nepilnamečio vaiko interesais, nepilnamečio vaiko mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė nei minimali mėnesinė alga. Abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai yra atsakingi už vaiko poreikių patenkinimą.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo A. R., nepilnametei dukrai K. T. R., išlaikymą po 200,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 15 d. iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisė 2.200,00 EUR išlaikymo įsiskolinimą. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę E. P.. Nepilnametės K. T. R. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, vaiko motina E. P., jos gyvenamojoje vietoje. Nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. T. R. tvarką: atsakovas A. R. gali bendrauti su dukra neribojant susitikimų dažnumo ir trukmės, bet atsakovo susitikimai su dukra turėtų būti suderinti su ieškove E. P. ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki numatomo susitikimo dienos, taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

145.

15Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo šalių nepilnamečio vaiko globos, yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai periodinį 200,00 EUR dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilnametystės. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taip pat teismas, įvertinęs ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 11 mėnesių iki ieškinio pareiškimo dienos, taikant minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijų, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkino visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisė 2.200,00 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

166.

17Teismas įvertinęs tai, jog nepilnametis vaikas K. T. R. nuo gimimo gyvena su ieškove - savo motina E. P., atsakovas A. R. neišreiškė valios, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, todėl atsižvelgiant į Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją, bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, nepilnametės K. T. R. gyvenamoji vieta nustatė su ieškove - jos motina E. P., jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 str. 4 d., CPK 407 str.). Atsižvelgiant į ieškovės, atsakovo pozicijas, remiantis Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, bei nepilnamečio vaiko interesus, nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. T. R. tvarką: atsakovas A. R. gali bendrauti su dukra neribojant susitikimų dažnumo ir trukmės, bet atsakovo susitikimai su dukra turėtų būti suderinti su ieškove ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki numatomo susitikimo.

18III.

19Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

207.

21Atsakovas A. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ir šį reikalavimą atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

227.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant ir neįvertino tai, kad tuo metu negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Pateikdamas prašymą atidėti teismo posėdį atsakovas buvo aktyvus, sąžiningai naudojosi jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tačiau teismas, netenkindamas jo prašymo ir išnagrinėjęs bylą atsakovui nedalyvaujant, pažeidė atsakovo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą.

237.2. Teismas nebuvo informuotas ir neįvertino aplinkybės, kad jis kartu su ieškove kaip šeima gyveno nuo 2016 m. gegužės mėnesio pas atsakovo mamą, adresu ( - ) mieste. Šiuo adresu šeima gyveno iki ieškovė pagimdė dukrelę. Pastarajai gimus, šeima persikėlė gyventi adresu ( - ) ir ten gyveno iki 2017 m. rugsėjo 27 d. Šeima gyveno iš atsakovo, jo mamos ir jos vyro pajamų.

248.

25Ieškovė E. P. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

289.

29Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

3010.

31Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

32Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, naujų įrodymų priėmimo

3311.

34Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Taigi, iš minėtų normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad minėtas teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; kt.).

3512.

36Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sieja su liudytojų, kurių neapklausė pirmos instancijos teismas, apklausa. Apelianto teigimu, minėti liudytojai galėtų paaiškinti aplinkybes dėl ieškovės ir atsakovo gyvenimo kartu ir tai, jog buvo pilnai išlaikomi atsakovo. Pažymėtina, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, pats atsakovas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, taigi turėjo visas galimybes teikti visus prašymus, tarp jų ir dėl liudytojų apklausos. Be to, vien liudytojų (atsakovo mamos) parodymai nesant kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių įsiskolinimo nebuvimą, negali nei patvirtinti, nei paneigti atsakovo įsiskolinimą nepilnamečio vaiko išlaikymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, minėtų liudytojų parodymai jokios esminės įtakos nagrinėjamo ginčo baigčiai neturės, be to, toks prašymas turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas, kadangi taip būtų nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas.

3713.

38Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė išrašą apie pinigų pervedimą 2018 m. kovo – liepos mėnesio laikotarpiu ir pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Atsakovas nurodė, kad nuo šių įrodymų įrodomosios reikšmės tiesiogiai priklauso bylos išnagrinėjimo rezultatas.

3914.

40Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

4115.

42Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad kartu su atsakovo apeliaciniu skundu pateikti įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos nepatenka į CPK 314 straipsnyje nurodytus atvejus. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

4316.

44Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėnesio, todėl atsakovo teikiami įrodymai (mokėjimo išrašai) už 2018 m. kovo – liepos mėnesių laikotarpį yra visiškai nereikšmingi šiai nagrinėjamai bylai, nesant ginčo dėl šios aplinkybės. Taigi šie įrodymai neatitinka ir įrodymų sąsajumo reikalavimų, nes jie negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovės reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumo už 11 mėnesių laikotarpį nuo vaiko gimimo t. y. nuo ( - ) iki ( - ) (CPK 180 straipsnis).

45Dėl apeliacinio skundo argumentų

46Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

4717.

48Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.

4918.

50Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

5119.

52Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

5320.

54Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo pat vaiko gimimo, t. y. nuo 2017 m. vasario 13 d., todėl prašė iš atsakovo priteisti 2.200,00 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 11 mėnesių, skaičiuojant po 200,00 EUR per mėnesį iki ieškinio teisme pateikimo dienos t. y. 2018 m. sausio 30 d. Tačiau ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo pat vaiko gimimo, ieškinyje, be kita ko, pati nurodė, jog iki pat 2017 m. spalio 7 d. ieškovė gyveno kartu su atsakovu. Atsakovas apeliaciniam skunde taip pat nurodo, jog su ieškove kartu nebegyvena tik nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. Taigi, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario iki 2017 m. spalio mėnesio abu tėvai gyveno kartu. Remiantis formuojama teismų praktika panašiose bylose, ta aplinkybė, jog šalys gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, leidžia daryti išvadą, kad išlaikymą teikė abu tėvai, jeigu neįrodoma priešingai. Todėl nagrinėjamu atveju tikėtina, kad prie vaikų poreikių tenkinimo prisidėjo abu tėvai.

5521.

56Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

5722.

58Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

5923.

60Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laikotarpiu nuo šalių nepilnamečio vaiko gimimo iki 2017 m. spalio mėnesio ieškovė ir atsakovas su nepilnamečiu vaiku gyveno tuose pačiuose namuose. Šios aplinkybės šalys neginčija, tačiau ieškovė teigia, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Atsakovas teigia, kad jie gyvendami kartu, kartu rūpinosi vaiku.

6124.

62Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo pat vaiko gimimo dienos. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išlaikymą nepilnamečiui vaikui priteisė nuo 2017 m. vasario 13 d., visiškai nepasisakydamas dėl šio reikalavimo pagrįstumo ir neįvertinęs net pačios ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis ji pati pripažįsta gyvenimą kartu su atsakovu iki pat 2017 m. spalio mėnesio.

6325.

64Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Nagrinėjamu atveju ginčo, kad šalys nurodytu laikotarpiu (nuo vaiko gimimo iki 2017 m. spalio mėnesio) gyveno kartu su nepilnamečiu vaiku, nėra. Todėl pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovė, teigdama, jog atsakovas neprisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, turi įrodyti šias aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad, nurodytu laikotarpiu šalims gyvenant su nepilnamečiu vaiku tuose pačiuose namuose, atsakovas neprisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo, kad jai vienai teko vaiko išlaikymo, kitų einamųjų išlaidų dengimas. Byloje duomenų apie tai, jog atsakovas netinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas, nėra pateikta. Ieškovė nurodytu laikotarpiu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nesikreipė. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

6526.

66Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi teismas yra aktyvus šeimos bylose, byloje yra pakankamai įrodymų, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų sprendimą dėl pareikšto ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, negrąžinant minėto klausimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nagrinėjamu atveju atsakovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 EUR kas mėnesį. Atsakovas šios sprendimo dalies neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir ieškovė iki 2017 m. spalio mėnesio gyveno kartu, ieškovė nurodytu laikotarpiu dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo nesikreipė, todėl už šį laikotarpį išlaikymo įsiskolinimas mažintinas ir iš atsakovo iš viso priteistinas 800,00 EUR dydžio (už keturių mėnesių laikotarpį) įsiskolinimas.

67Dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo

6827.

69Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą jam nedalyvaujant, pažeidė atsakovo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su šiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti.

7028.

71Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. „audiatur et altera pars“). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas, apimantis ne tik šalių teisę būti išklausytomis teismo posėdyje, bet ir teikiant teismui procesinius dokumentus, duodant paaiškinimus raštu, leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje, visų pirma, užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

7229.

73Apeliantas teigia, kad jis elektroniniu paštu teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo mokymosi kitoje šalyje, tačiau teismas esą nepagrįstai teismo posėdžio neatidėjo. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatyme nenustatyta, kokios priežastys ar atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7430.

75Atsakovas kartu su minėtu prašymu nepateikė argumentų ir duomenų, kodėl neatvykimas yra toks išskirtinis, jog nuo paprastai taikomų proceso taisyklių teismas privalėjo nukrypti ir tenkinti atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, juo labiau, kai toks prašymas byloje buvo teikiamas elektroniniu paštu, kuris atsiųstas kito asmens vardu, o pačiame laiško turinyje buvo daugybę rašymo klaidų, dėl ko nevisiškai suprantamas (b. l. 37). Tokių duomenų dėl atsakovo prašymo nepateikta ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes ir atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismui neatidėjus teismo posėdžio pagal apelianto prašymą, byla vien dėl to būtų išnagrinėta neteisingai. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis dalyvavo ir parengiamajame teismo posėdyje, todėl apeliantui buvo sudarytos galimybės teikti prašymus bei paaiškinimus tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme. Nurodyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad atsakovui nebuvo apribota galimybė savo interesus teisme ginti veiksmingai ir realiai, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo nelaikytini pagrįstais.

7631.

77Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

78Dėl procesinės bylos baigties

7932.

80Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priteistino išlaikymo dydį, tačiau netinkamai nustatė, kad išlaikymas priteistinas nuo vaiko gimimo dienos, nepasisakė dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), dėl to Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš apelianto priteistinas 800,00 EUR išlaikymo įsiskolinimas už 4 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. iki 2018 m. sausio 30 d.

81Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

8233.

83Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 228,38 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos (b. l. 36). Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuotina, jog patenkinta 80 procentai ieškinio reikalavimų, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo priteistinos 182,70 EUR pirmosios instancijos teisme ieškovės (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) patirtos bylinėjimosi išlaidos bei 113,00 EUR žyminio mokesčio, viso valstybei iš atsakovo priteistina 295,70 EUR bylinėjimo išlaidų.

84Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

8534.

86Atsakovas apeliaciniame skunde prašo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, už advokato suteiktą teisinę pagalbą, t. y. apeliacinio skundo parengimą ir pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus 150,00 EUR sumai (b. l. 56).

8735.

88Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina 54,75 EUR (proporcingai patenkinto apeliacinio skundo reikalavimų daliai) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šios bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir protingos ir neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės.

89Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

90apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

91Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeisti:

92Priteisti iš atsakovo A. R. 800,00 EUR (aštuoni šimtai eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai K. T. R..

93Priteisti valstybei iš atsakovo A. R. 295,70 EUR (du šimtai devyniasdešimt penki eurai 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

94Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

95Priteisti iš ieškovės E. P. atsakovui A. R. 54,75 EUR (penkiasdešimt keturi eurai 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 7. 2.... 8. Atsakovas A. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam... 9. 3.... 10. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį... 14. 5.... 15. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas yra... 16. 6.... 17. Teismas įvertinęs tai, jog nepilnametis vaikas K. T. R. nuo gimimo gyvena su... 18. III.... 19. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. 7.... 21. Atsakovas A. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės... 22. 7.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant ir... 23. 7.2. Teismas nebuvo informuotas ir neįvertino aplinkybės, kad jis kartu su... 24. 8.... 25. Ieškovė E. P. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 28. 9.... 29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste –... 30. 10.... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo... 32. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, naujų įrodymų priėmimo... 33. 11.... 34. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas... 35. 12.... 36. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso... 37. 13.... 38. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė išrašą apie pinigų... 39. 14.... 40. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 41. 15.... 42. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314... 43. 16.... 44. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl išlaikymo... 45. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 46. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 47. 17.... 48. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria priteistas... 49. 18.... 50. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas... 51. 19.... 52. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas... 53. 20.... 54. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia... 55. 21.... 56. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena... 57. 22.... 58. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu,... 59. 23.... 60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laikotarpiu nuo šalių nepilnamečio vaiko... 61. 24.... 62. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 63. 25.... 64. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų... 65. 26.... 66. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi teismas yra aktyvus šeimos bylose,... 67. Dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo... 68. 27.... 69. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą jam... 70. 28.... 71. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti... 72. 29.... 73. Apeliantas teigia, kad jis elektroniniu paštu teikė prašymą atidėti bylos... 74. 30.... 75. Atsakovas kartu su minėtu prašymu nepateikė argumentų ir duomenų, kodėl... 76. 31.... 77. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 78. Dėl procesinės bylos baigties... 79. 32.... 80. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios... 81. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo... 82. 33.... 83. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi... 84. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo... 85. 34.... 86. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas,... 87. 35.... 88. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina... 89. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 90. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 91. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą dalyje... 92. Priteisti iš atsakovo A. R. 800,00 EUR (aštuoni šimtai eurų 00 ct)... 93. Priteisti valstybei iš atsakovo A. R. 295,70 EUR (du šimtai devyniasdešimt... 94. Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo... 95. Priteisti iš ieškovės E. P. atsakovui A. R. 54,75 EUR (penkiasdešimt keturi...