Byla e2-1342-803/2017
Dėl žalos atlyginimo atsakovams Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P. ir D. R., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje AIG Europe Limited, J. K., notaras D. A

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,

2sekretoriaujant Rūtai Morkūnaitei,

3dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės Nordea Bank advokatei Editai Bartulevičiūtei, atsakovams D. R., jo atstovei advokatei Birutei Strimaitytei, notarei V. P., jos atstovui advokatui Vygantui Barkauskui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje AIG Europe Ltd advokatei Laurai Augytei – Kamarauskienei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės Nordea Bank ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P. ir D. R., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje AIG Europe Limited, J. K., notaras D. A..

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7

  1. Byloje kilo ginčas dėl žalos atsiradimo fakto ir dydžio pripažinus sandorius negaliojančiais.
  2. Ieškovas akcinė bendrovė (toliau –AB) Nordea Bank pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 292 516 eurų žalą.
  3. Ieškovas nurodė, kad Kredito sutartimi J. K. suteikė 347 544,00 Eur kreditą vartojimo poreikiams tenkinti. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui J. K. ieškovo naudai Hipotekos lakštu įkeitė Mainų sutarties pagrindu iš G. R. įgytą Butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu: ( - ) bei 484/2000 dalis 0,2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kurie bendrai šalių buvo įkainoti 292 516,21 Eur (1 010 000,00 Lt) sumai. Žemės sklypo vertė Hipotekos lakšte buvo nurodyta 630 000,00 Lt (apie 182 460,00 Eur), buto – atitinkamai 380 000,00 Lt (apie 110 055,00 Eur). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2 -126-881/2014, Mainų sutartis ir dalis Hipotekos lakšto buvo pripažinti negaliojančiais ab initio. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant bylą, atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, 2013 m. ekspertizės aktu Nr. 78TPK-8/2013 konstatuota, jog G. R. sudarydama 2008 m. rugsėjo 16 d. Mainų sutartį negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl psichinės sveikatos sutrikimų.
  4. Taip pat ieškovo atstovė teismo posėdžio metu žodžiu papildė ieškinio faktines aplinkybes, įrodinėdama atsakovės V. P. veikos neteisėtumą, kuris, anot ieškovo atstovės, pasireiškė ne visų sutarties sąlygų nurodymu jos patvirtintoje Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartyje, kuri 2008-09-16 buvo sudaryta tarp J. K. ir G. R.. Šią aplinkybę išdėstė pateiktose baigiamosiose kalbose raštu, nurodydama, jog notarė, neįtraukdama į sutartį visų hipotekos kreditoriaus nurodytų sutikimo sandoriui sudaryti sąlygų, nesilaikė jai kaip profesionalei keliamu griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą dėl notarės kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalis). Notarė netinkamai parengė Mainų sutartį, t.y. į ją neįtraukė visų hipotekos kreditoriaus (AB DnB NORD) nurodytų sutikimo sandoriui sudaryti sąlygų, suklaidino tiek AB DnB NORD, tiek Nordea bankus. Iš Notarės kartu su 2016 m. rugpjūčio 22 d. pateiktu prašymu išreikalauti įrodymus matyti, kad iki Mainų sandorio Notarė žinojo visą šią informaciją. Notarei iki Mainų sandorio sudarymo Nordea banko pateiktame sutikime aiškiai nurodyta, kad Nordea bankas atsisakys ( - ) J. K. priklausančio turto hipotekos tik po to, kai Nordea banko naudai bus įkeistas ( - ), esantis nekilnojamasis turtas. Notaro tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo. Notarė privalėjo imtis visų prieinamų ir protingų priemonių tam, kad įsitikintų, jog tvirtinama Mainų sutartis nepažeidžia teisėtų asmenų interesų, t. y. turėjo bendrauti su būsimo sandorio šalimis, kalbėtis, aiškintis tiek šeimyninę šalių padėtį (siekiant vaikų interesų apsaugos), tiek ir nuodugniai bei visapusiškai įvertinti sandorio sąlygas, kritiškai vertinant G. R. gebėjimą suvokti situaciją ir įvertinti sudaromos Mainų sutarties pasekmes. Taip pat atstovė įrodinėja, kad notarė, vertindama Mainų sutartį ir notariškai tvirtindama Mainų sutartį bei nereikalaudama teismo leidimo dėl šeimos turtu esančio nekilnojamojo daikto santorio, vadovavosi savo asmenine pozicija ir CK nuostatų interpretacija, o ne imperatyviomis įstatymų normomis. Bankas pabrėžia, kad tokia situacija negali būti vertinama niekaip kitaip, kaip neteisėtais notarės veiksmais jos profesinės atsakomybės byloje.
  5. Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu ir baigiamosiose kalbose įrodinėjo, jog vien tai, kad notarė tikrino neveiksnių asmenų registrą, kuriame dar nebuvo įtraukta G. R. (kuri Vilniaus rajono apylinkės teismo pripažinta neveiksnia 2013 m. gruodžio 3 d.), jokiu būdu nereiškia, kad notarė pakankamai rūpestingai, pagal aukštus profesijai keliamus standartus, įvykdė pareigą įsitikinti, kad sandorį sudaro asmuo, suprantantis savo veiksmus ir galintis adekvačiai įvertinti savo veiksmų pasekmes. Notarė nepateikė jokių duomenų, kad ji būtų tikrinusi kitos sandorio šalies (J. K.) duomenis Neveiksnių asmenų registre. Atsakovas D. R. žinojo, jog sesuo G. R. ketina vykti pas notarą sudaryti Mainų sandorį, tačiau dėl darbų nerado laiko kartu nuvykti pas notarę bei susipažinti su sutarties projektu ir nurodė G. R. pasitikėti notare. Jei atsakovas būtų ėmęsis atitinkamų priemonių tam, kad sesuo būtu pripažinta neveiksnia ir nesudarinėtų sandorių, turinčių poveikį G. R. (bei jos nepilnamečio vaiko) finansinei padėčiai, bankui nebūtų atsiradusi žala.
  6. Ieškovas paaiškino, kad Bankas, turėdamas J. K. finansinių prievolių Bankui įvykdymo užtikrinimą, lygų iš viso 292.516,00 Eur sumai, buvo teisėtai įgijęs daiktinę teisę patenkinti savo reikalavimus J. K. pirmiau už kitus kreditorius, jeigu J. K. nevykdytų ar netinkamai vykdytų prievoles Bankui pagal Kredito sutartį. Todėl, kadangi dėl Mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, negaliojančiu atitinkama apimti pripažintas ir Hipotekos sandoris Nordea naudai, Nordea neteko teisėtai įgytos daiktinės teisės 292.516,00 Eur sumai, kas yra laikytina Nordea patirta žala. Jeigu teismas, nustatydamas žalos sumą, nuspręstų vadovautis teismo ekspertizės nustatytais duomenimis, Bankas prašo vadovautis pakartotine A. K. atlikta ekspertize, nes ekspertas J. J. yra šališkas. Taip pat ieškovas įrodinėja, jog žala negali būti skaičiuojama turto vertės priverstinio pardavimo kaina, kadangi tai yra tik preliminari kaina, tuo tarpu vykstant varžytynėms dalyviai varžosi ir gali siūlyti netgi didesnę nei rinkos vertė turto pirkimo kainą. Todėl turto vertė priverstinio pardavimo atveju visiškai neatitiktų padarytos žalos kompensavimo funkcijos ir leistų pažeidėjui išvengti teisinių pasekmių. Atsakovai už Bankui padarytą žalą privalo atsakyti solidariai.
  7. Atsakovė Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė V. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas. Paaiškino, jog Mainų sutarties 4.2 p. buvo nustatyta, kad J. K. įsipareigoja išregistruoti hipoteką ir pateikti G. R. pažymėjimą apie hipotekos išregistravimą iki 2008 m. spalio 16 d. Tai reiškia, kad J. K. pagal Mainų sutartį kitai Mainų sutarties šaliai perduotinam turtui - 0,0585 ha ploto žemės sklypui su jame esančiu 98,98 kv. m. bendro ploto gyvenamajam namui, esantiems SB “N. K.”, ( - ), buvo taikomi apribojimai - hipoteka AB DNB bankas naudai, o J. K. įsipareigojimų įvykdymas buvo siejamas su tuo, kad J. K. įvykdys įsipareigojimus AB DNB bankas naudai. Nors 2008 m. rugsėjo 18 d. papildomame susitarime Nr. KKP 08/09/98D (toliau - ir Papildomas susitarimas) prie Kreditavimo sutarties buvo nustatyta, kad J. K. įsipareigoja įkeisti ieškovui 484/2000 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), ir butą, kurio bendras plotas 68,85 kv. m., esantį ( - ), J. K. iš viso neturėjo teisės įkeisti ieškovui šio turto, kadangi ši turtą J. K. turėjo įkeisti savo kreditoriui AB DNB bankas.
  8. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovo argumentą, jog teismo leidimo mainyti turtą nebuvimas, paveikė sandorio neteisėtumą, nurodė, kad G. R. į teismą kreipėsi ne dėl to, kad atsakovė V. P. mainų sutartį patvirtino be teismo leidimo, tačiau prašė nutraukti Mainų sutartį todėl, kad kita Mainų sutarties šalis - J. K. - neįvykdė Mainų sutarties 4.2 p. nustatyto įsipareigojimo ir neišregistravo hipotekos G. R. perduotam turtui - 0,0585 ha ploto žemės sklypui su jame esančiu 98,98 kv. m. bendro ploto gyvenamajam namui, esantiems SB “N. K.”, ( - ), o AB DNB bankas nukreipė priverstinį skolos išieškojimą į šį turtą. Tai reiškia, kad jeigu J. K. būtų tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus G. R. ir/ar AB DNB bankas, problemų dėl Mainų sutarties galiojimo iš viso nebūtų kilę. Taip pat atsakovė mano, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, nes pradinis galimas ieškovo teisių pažeidimas įvyko 2008 m. spalio 16 d., kai pagal Mainų sutartį J. K. turėjo išregistruoti hipoteką.
  9. Atsakovės Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. advokatas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su 2017 m. rugpjūčio 4 d. ekspertės A. K. ekspertizės akto Nr. 5/2645E(VIL):17 išvadomis. Atsakovės atstovas kritiškai siūlo vertinti tiek 2017 m. rugpjūčio 4 d. ekspertės A. K. ekspertizės akto Nr. 5/2645E(VIL):17 išvadas, tiek eksperto J. J. 2017 m. vasario 24 d. ekspertizės akte Nr. 2 484/2000 išvadas. Siekiant rasti išeitį iš situacijos, kai dalyvaujantiems byloje asmenims kelia abejonių ir kritikuojami tiek eksperto J. J., tiek ekspertės A. K. ekspertizės aktai, siūlo už pagrindą imti eksperto J. J. ir ekspertės A. K. ekspertizių aktuose nustatytų verčių vidurkį. Tokiu atveju skaitmeninės išraiškos būtų tokios: 1. eksperto J. J. 2017 m. vasario 24 d. ekspertizės akte Nr. 2 484/2000 Žemės sklypo dalių ir Buto rinkos vertė ekspertizės atlikimo metu nustatyta 156 000,00 Eur, priverstinio pardavimo atveju – 117 000,00 Eur. Ekspertės A. K. 2017 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės akte Nr. 5/2645E(VIL):17 484/2000 Žemės sklypo dalių ir Buto rinkos vertė ekspertizės atlikimo metu nustatyta 187 000,00 Eur, priverstinio pardavimo atveju - 130 900,00 Eur. Vidurkis atitinkamai 171 500,00 Eur (156 000,00 Eur + 187 000,00 Eur ) : 2), priverstinio pardavimo atveju – 123 950,00 Eur (117 000,00 Eur + 130 900,00 Eur ) : 2; 2. eksperto J. J. 2017 m. vasario 24 d. ekspertizės akte Nr. 2 484/2000 Žemės sklypo dalių ir Buto rinkos vertė 2008 m. rugsėjo 16 d. nustatyta 215 000,00 Eur, priverstinio pardavimo atveju – 161 000,00 Eur. Ekspertės A. K. 2017 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės akte Nr. 5/2645E(VIL):17 484/2000 Žemės sklypo dalių ir Buto rinkos vertė 2008 m. rugsėjo 16 d. nustatyta 252 000,00 Eur, priverstinio pardavimo atveju – 176 400,00 Eur. Vidurkis atitinkamai 233 500,00 Eur (215 000,00 Eur + 252 000,00 Eur ) : 2), priverstinio pardavimo atveju – 168 700,00 Eur (161 000,00 Eur + 176 400,00 Eur ) : 2); 3. eksperto J. J. 2017 m. vasario 24 d. ekspertizės akte Nr. 2 259/2000 Žemės sklypo dalių rinkos vertė 2008 m. lapkričio 5 d. nustatyta 68 000,00 Eur. Ekspertės A. K. 2017 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės akte Nr. 5/2645E(VIL):17 259/2000 Žemės sklypo dalių rinkos vertė 2008 m. lapkričio 5 d. nustatyta 85 500,00 Eur. Vidurkis atitinkamai 76 750,00 Eur (68 000,00 Eur + 85 500,00 Eur ) : 2).
  10. Atsakovas D. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sudarant Mainų sutartį nedalyvavo, jis G. R. globėju paskirtas nuo 2017-02-21. Be to, bankas išdavė paskolą, kuri 2,5 karto yra didesnė nei įkeistas turtas.
  11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje AIG Europe Limited atsiliepime nurodė, jog ieškinys dalyje dėl notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo yra nepagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai - neįrodytos būtinos notarės civilinės atsakomybės sąlygos. Tik viena iš ieškovo įvardintų aplinkybių (teismo leidimo nepareikalavimas prieš Mainų sutarties patvirtinimą) sudaro pagrindą svarstyti, ar notarė nagrinėjamu atveju atliko viską tinkamai, tačiau nepriklausomai nuo tokio vertinimo rezultato, jis nėra susijęs su ieškovo prašoma priteisti žala. Be to, žala yra atsiradusi išimtinai dėl J. K. neteisėtų veiksmų. Draudiko vertinimu, jeigu J. K. būtų išregistravęs jo turtui įregistruotą hipoteką ir pateikęs tai patvirtinantį pažymėjimą G. R., o Žemės sklypą ir Butą atitinkamai įkeitęs AB DnB NORD banko naudai, kaip buvo nurodyta 2008 m. rugsėjo 15 d. AB DnB NORD banko rašte, tai ieškovas su J. K. 2008 m. rugsėjo 18 d. tikėtinai net nebūtų sudaręs Kredito sutarties pakeitimo ir atitinkamai ginčo Hipotekos lakšto (su vėlesniais pakeitimais), kuriais buvo pakeisti pirmiau J. K. ieškovo naudai jau įkeisti daiktai į Žemės sklypą ir Butą.
  12. Taip pat, anot draudiko, ieškovas netinkamai skaičiuoja žalą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas Kredito sutartimi J. K. suteikė 347 544,00 Eurų kreditą vartojimo poreikiams tenkinti. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui J. K. ieškovo naudai Hipotekos lakštu įkeitė Mainų sutarties pagrindu iš G. R. įgytą Butą, unikalus Nr. 1098-1004-7015:0003, esantį adresu: ( - ) (toliau - Butas) bei 484/2000 dalis 0,2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (toliau - Žemės sklypas), kurie bendrai šalių buvo įkainoti 292 516,21 Eurų (1 010 000,00 Lt) sumai. Kaip ieškinyje nurodo ieškovas, Žemės sklypo vertė Hipotekos lakšte buvo nurodyta 630 000,00 Lt (apie 182 460,00 Eurų), Buto - atitinkamai 380 000,00 Lt (apie 110 055,00 Eurų). Vėlesniu 2008 m. lapkričio 5 d. Hipotekos lakšto pakeitimu buvo padidinta įkeisto Žemės sklypo dalis nuo 484/2000 iki 742/2000 dalių, įkeičiant papildomai įgytas 258/2000 dalis, tačiau bendra įkeistų daiktų įkainojimo suma (kuri buvo nustatyta vertintojų) nė kiek nepakito, nors pakeitimo 2 punkte nurodyta, jog padidėjo Žemės sklypo dalies bendra vertė. Taigi ieškovo naudai J. K. papildomai įkeistos 258/2000 Žemės sklypo dalys negalėjo būti vertos 0,00 Lt (0,00 Eurų) sumai. Tai atitinkamai reiškia, jog šalys 742/2000 Žemės sklypo dalis sudarant Hipotekos lakšto pakeitimą, galimai dėl buvusių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, įvertino tai pačiai 630 000,00 Lt (apie 182 460,00 Eurų) sumai. Iš to seka išvada, jog išvedus proporciją, papildomai įkeistos 258/2000 Žemės sklypo dalys šalių bendru sutarimu buvo įvertinta ne mažesnei nei 219 056,60 Lt (apie 63 443,17 Eurų) sumai. Atsižvelgiant į tai, jog teismai Hipotekos lakšto pakeitimą, kuriuo ieškovo naudai buvo papildomai įkeistos 258/2000 Žemės sklypo dalys, naikindami Mainų sutartį paliko galioti, tai atitinkamai reiškia, jog ieškovas nepagrįstai teigia, jog jo prarasta daiktinė teisė yra lygi 292 516,00 Eurų sumai. Iš šios sumos privalo būti atimta mažiausiai 63 443,17 Eurų suma, į kurios gavimą ieškovas daiktinių teisių neprarado.
  13. Tai atitinkamai reiškia, jog ieškovo tariamai prarastos daiktinės teisės vertė galėtų būti ne didesnė nei 229 073,04 Eur (292 516,21 Eurų (bendra įkeistų daiktų vertė) - 63 443,17 Eurų (papildomai įkeistų Žemės sklypo dalių vertė)).
  14. Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Atsakovas D. R. prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad jam yra neaiškūs ieškovo reikalavimai, nes Mainų sandorio sudarymo metu jis gyveno Alytuje, nebuvo G. R. šeimos nariu, neturėjo teisinės pareigos ją rūpintis. Nurodė, kad sesei patarė pasitikėti notare, kuri yra atsakinga už sudaromo sandorio teisėtumą. Atsakovo D. R. atstovė nurodė, kad šiuo metu G. R. rūpintoju yra paskirtas jos sūnus M. B. R., prašė jį įtraukti į bylos nagrinėjimą, kaip ir visus brolius bei seserį su G. R. mama. Byloje dalyvaujantys asmenys nesutiko atidėti bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodydami, jog tam nėra pagrindo. Ieškovo atstovė patvirtino, jog atsakovo D. R. kaltė kildinama iš jo veiksmų iki mainų sutarties sudarymo, nes jis nesielgė kaip rūpestingas ir atsakingas asmuo, neinformavo notarės, banko apie G. R. sveikatos būklę, nors žinojo apie ketinamą sudaryti sandorį. Atsakovo neatsakingą elgesį grindžia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2 -126-881/2014 esančiu protokolu, kuriame užfiksuoti atsakovo D. R. paaiškinimai, kad apie Mainų sandorio sudarymo aplinkybes ir tuo metu buvusią sesers sveikatos būklę jis žinojo. Notarė V. P., atsikirsdama į ieškovo atstovės argumentą dėl visų būtinų sąlygų nenurodymo Mainų sutartyje paaiškino, jog Mainų sutarties sąlygas, atsižvelgusi į šalių pageidavimus, parengė padėjėjas, vadovaudamasis 2008 m. kasacinio teismo išaiškinimais dėl tokio pobūdžio sutarties. Tai reiškia, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais po 2008 m. Be to, Mainų sutarties 4.2 punkte yra paryškinta, jog J. K. įsipareigoja išregistruoti turto hipoteką ir pateikti G. R. pažymėjimą apie Hipotekos išregistravimą iki 2008-10-16. Sutarties 4.5 punkte paryškintai nurodyta, kad kreditorius AB DnB NORD bankui yra įkeisti J. K. priklausantys nekilnojamieji daiktai. Juridinis pagrindas sandoriui buvo gautas susitikimas iš kreditoriaus mainų sutarčiai ir sutikimas dėl įkeitimo pakeitimo. Asmuo, darantis įkeitimus, privalo pasirūpinti dokumentais tokio sandorio sudarymui. Ieškovas, kaip tos srities profesionalas, turėjo suprasti, kad mainomo daikto įkeitimas, kurį turėjo atlikti J. K., įsipareigojus tokį įkeitimą atlikti vėliau, sukelia riziką. Dėl mainomo daikto, priklausančio G. R., jį įkeisti sutikimo nebuvo. Jei ieškovas būtų nesivadovavęs tik viešo registro duomenimis, o atidžiai skaitęs sutartį, būtų pamatęs, jog iki 2008 m. spalio 16 dienos hipoteka nėra išregistruota, o per tą laiką tretieji asmenys gali pareikšti pretenzijas į turtą. Kai daromos po to mainomo turto įkeitimas, notaras patikrina įkeitimo sandoriui būtinus dokumentus. Kas buvo susiję su Mainų sutartimi, notarės V. P. pareiga buvo atskleisti visas aplinkybes dėl prievolių G. R.. Notarė skambino bankui, išaiškino, ar jie supranta, kad tam tikrą laikotarpį bus neapsaugota prievolė, nes pagal įstatymą nebuvo numatyta pareiga, kad sandorio sudarymo momentu toje pačioje sutartyje numatyti turto įkeitimą. Taip pat notarė nurodė, kad sudarant nekilnojamojo turto sandorius pagal 2005 m. kasacinio teismo išaiškinimą dėl nepilnamečio vaiko teisių apsaugos ne visiems sandoriams buvo būtinas teismo leidimas. Pagal Mainų sutartį šeima būtų turėjusi gyvenamąjį plotą. Notarė V. P. paaiškino, kad G. R. elgesys sandorio sudarymo metu buvo adekvatus, be to, prieš sudarant Mainų sutartį ji buvo užėjusi pasikonsultuoti, o J. K. duomenų Neveiksniu asmenų registre netikrino, nes jis veikė kaip verslininkas.

8Teismas

konstatuoja:

  1. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovą su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje J. K. siejo sutartiniai santykiai, atsiradę, kai J. K. buvo suteikta paskola pagal Kredito sutartį, kuri buvo sudaryta 2008 m. sausio 11 d. Pagal Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 3.1 p. J. K. įsipareigojo įkeisti ieškovui 0,0586 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir 141,52 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (T. I, b.l. 29-38). Pagal 2008 m. sausio 15 d. hipotekos lakštą, užtikrinant J. K. įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą, J. K. įkeitė ieškovo naudai žemės sklypą ir namą, esančius ( - ).
  2. 2008 m. rugpjūčio 29 d. pagal nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5009 trečiasis asmuo J. K. pardavė A. Š. turtą (T. I, b.l. 163-166), kuris buvo įkeistas ieškovo naudai, t.y. nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). Šį sandorį patvirtino atsakovė notarė V. P..
  3. J. K. pagal 2008 m. sausio 15 d. hipotekos lakšte esančius įsipareigojimus negalėjo be raštiško kreditoriaus sutikimo perleisti turto, esančio ( - ) (T. I, b.l.42), todėl Nordea bankas 2008 m. rugpjūčio 29 d. išrašė sutikimą dėl jo pardavimo. Minėtame sutikime ieškovas aiškiai nurodė, jog neprieštarauja, kad žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantis ( - ), būtų parduotas, jei vietoje jo bus įkeistas turtas, esantis ( - ), bei 313/2000 ir 484/2000 žemės sklypų dalys.
  4. Taip pat byloje nustatyta, jog trečiajam asmeniui J. K. priklausė žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantis SB „N. K.“, sklyp. Nr.26, Kalvelių k,. Vilniaus r. Šis turtas buvo įkeistas AB DnB bankui hipotekos lakštu, kurio identifikavimo kodas –01120070022387. Trečiasis asmuo J. K. nusprendė sodo bendrijoje esantį namą su žeme išmainyti į G. R. priklausantį butą, esantį Gražinos g. 21-3, Vilniuje, ir žemės sklypu. Šiam sandoriui Hipotekos kreditorius AB DnB bankas 2008 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 3.2/2323 „Dėl sutikimo sudaryti nekilnojamojo daikto mainų sutartį ir pakeisti hipotekoje įregistruotą turtą“ sutiko, kad atsakovui J. K. nuosavybės teise priklausantys hipoteka apsunkinti nekilnojamieji daiktai 0,0585 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiu pastatu priklausiniu - 98,98 kv. m gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), būtų išmainyti ieškovei G. R. ir išregistruoti iš Hipotekos registro.
  5. 2008 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė V. P. patvirtino Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį tarp G. R. ir J. K. (T. I, b.l.22-28), pagal kurią G. R. perdavė J. K. 484/2000 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir pastatą (butą), kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), o J. K. perdavė G. R. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiu priklausiniu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).
  6. Taigi atsakovė notarė V. P. tvirtino tiek

    92008 m. rugpjūčio 29 d. sandorį, kuriuo J. K. pardavė A. Š. turtą, tiek 2008 m. rugsėjo 16 d. Mainų sutartį. Sandorio sudarymo patvirtinimui ji turėjo Hipotekos kreditoriaus AB DnB bankas 2008 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 3.2/2323 ir ieškovo Nordea bankas 2008 m. rugpjūčio 29 d. išrašytą sutikimą Nr. 08/08/344D, kuriuose nekilnojamųjų daiktų perleidimo sąlyga buvo susieta su įkeitimu į turtą, esantį Gražinos g. 21, Vilniuje.

Dėl ieškovo suklaidinimo
  1. Ieškovas įrodinėja, kad jis buvo suklaidintas, nes Mainų sutarties 4.2 p. yra tik nurodyta, kad AB DnB NORD bankas sutinka dėl daiktų išmainymo, bet nėra nurodyta, kad tik su sąlyga, jog AB DnB NORD bankui bus įkeistas Gražinos g. esantis turtas.
  2. Mainų sutarties 4.2 p. išdėstytas taip: <...>“J. K. pareiškia, kad mainomi nekilnojamieji daiktai yra įkeisti AB DnB NORD bankui. Kreditorius AB DnB NORD bankas sutinka, jog žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiu pastatu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), būtų išmainytas į 484/2000 dalį žemės sklypo ir butą, esančius ( - ) (Pagrindas: 2008 09 15 AB DnB NORD banko raštas dėl sutikimo sudaryti nekilnojamojo daikto mainų sutartį ir pakeisti hipotekoje įregistruotą turtą Nr. 3.2/2323). J. K. įsipareigoja išregistruoti Hipoteką ir pateikti G. R. pažymėjimą apie Hipotekos išregistravimą iki 2008 m. spalio 16 dienos“. Mainų sutarties 4.5 p. nurodyta, jog J. K. priklausantys daiktai yra įkeisti AB DnB Nord bankui.
  3. Teismas įvertinęs Mainų sutarties 4.2 ir 4.5 punktus, sprendžia, jog ieškovui, veikiančiam kreditų suteikimo srityje, kur turto įkeitimas yra iš esmės pagrindinė sąlyga kreditui išduoti, tame tarpe, apsprendžianti jo dydį, turėjo būti akivaizdžiai suprantama, kad AB DnB NORD bankas įkeitimo neatsisakys tol, kol nebus įvykdyta prievolė. Mainų sutarties 4.2 punkte aiškiai nurodyta sąlyga dėl hipotekoje įregistruoto turto pakeitimo. Todėl ieškovo įrodinėjamas formuluotės sąlygos išpildymas nepaneigia susiklosčiusios verslo praktikos šioje srityje (CK 1.4 straipsnis). Atsižvelgiant į šią išvadą, ieškovo argumentas, kad notarės į Mainų sutartį neįtraukta sąlyga dėl AB DnB NORD bankui įkeitimo ( - )esančio turto paveikė jam žalos atsiradimą, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).
  4. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas 2008 m. rugpjūčio 29 d. davė sutikimą parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), kai Mainų sutartis sudaryta tik 2008 m. rugsėjo 16 d. Taigi tai buvo sutikimas be garantijos, nes Mainų sandoris galėjo neįvykti, o ieškovui įkeistas turtas buvo parduotas dar 2008 m. rugpjūčio 29 d. Dėl 2008 m. rugpjūčio 29 d. sandorio patvirtinimo ieškovas pretenzijų atsakovei notarei V. P. nereiškė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas, kuris yra tos srities verslininkas, pasidomėjo prieš duodamas Sutikimą, kokios yra trečiojo asmens galimybės sudaryti Mainų sutartį. Sutikimas parduoti turtą yra nurodytas su išbaigta sąlyga – įkeisti kitą turtą (CK 6.173 straipsnio 2 dalis).
  5. 2008 m. rugsėjo 18 d. tarp J. K. ir Banko buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. KKP 08/09/98D prie Kredito sutarties, kuriuo J. K. įsipareigojo įkeisti Bankui Žemės sklypą ir butą. Trečiasis asmuo J. K. pagal notaro D. A. patvirtintą 2008 m. rugsėjo 18 d. sutartinės hipotekos lakštą, hipotekos identifikavimo kodas 01/1/2008/0024238, įkeitė Bankui užtikrindamas savo prievolių pagal 2008 m. sausio 11 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 08/01/25D su vėlesniais pakeitimais įvykdymą. 2008 m. lapkričio 5 d. buvo sudaryti sutartinės hipotekos lakšto pakeitimai, t. y. padidėjo įkeisto Bankui žemės sklypo dalis (743/2000 dalys 0,2000 ha žemės sklypo), pagal 2008 m. rugsėjo 18 d. pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 5357. Pažymėtina ir tai, jog sąlyga – įkeisti turtą, esantį ( - ), kuri išreikšta ieškovo 2008-08-29 sutikime dėl turto pardavimo, buvo įvykdyta. Jokių kitų sąlygų Sutikime ieškovas nekėlė (pvz., kad įkeičiamas turtas turi būti neapsunkintas ir pan.).
  6. Ieškovas įrodinėja, kad jei atsakovė notarė V. P. nebūtų patvirtinusi Mainų sutarties, J. K. nebūtų tapęs ( - ) objekto savininku ir nebūtų įkeitęs šio turto ieškovui AB Nordea Bank, o AB Nordea Bank bankas nebūtų atsisakęs (praradęs turtinę daiktinę teisę) ( - ). turto hipotekos (pagal notarei pateiktą 2008 m. rugpjūčio 29 d. sutikimą) ir nebūtų dar papildomai išmokėjęs J. K. kredito dalies (109 000,00 Eur).
  7. Teismas atmeta tokį argumentą, kaip neturintį objektyvaus pagrindimo. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-126-881/2014, spręsdamas pripažinti Mainų sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 18 d. sutartinės hipotekos lakštą Nr. ( - ) ir 2008 m. lapkričio 5 d. lakšto pakeitimus, ir taikyti restituciją, grąžinant G. R. 484/2000 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )ir pastatą (butą), kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), o J. K. - žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiu priklausiniu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-126-881/2014, kuriuo Mainų sutartis ir dalis Hipotekos lakšto buvo pripažinti negaliojančiais ab initio.
  8. Ieškovas pagal tarp J. K. ir Banko 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytą papildomą susitarimą Nr. KKP 08/09/98D pastarajam išmokėjo 109 000,00 Eur, kai Mainų sutartis buvo sudaryta 2008 m. rugsėjo 16 d. ir joje aiškiai nurodyta, kad mainomi nekilnojamieji daiktai turi būti įkeisti AB DnB NORD bankui. Tai reiškia, kad ieškovas prieš išmokėdamas 109 000,00 Eur sumą galėjo įsitikinti, ar prievolė yra pakankamai užtikrinta, nes, anot ieškovo, Mainų sutartis buvo pinigų išmokėjimo teisinė prielaida. Kaip minėta, vien perskaičius Mainų sutarties 4.2 ir 4.5 punktus galima suprasti, jog nekilnojamieji daiktai privalo būti įkeisti AB DnB NORD bankui, todėl laikytina, kad ieškovas negali perkelti savo verslo rizikos (CK 6.38 straipsnis) atsakovei notarei V. P., nepaisant jos pareigos užtikrinti sandorio teisėtumą.
  9. Ieškovo argumentas, jog jis nebūtų atsisakęs turto įkeitimo teisės, jei nebūtų sudaryta Mainų sutartis, taip pat teismo vertinimu neturi objektyvaus pagrindimo ir yra pernelyg nutolęs priežastiniu ryšiu su įrodinėjamais atsakovės notarės V. P. neteisėtais veiksmais.
  10. Ieškovas nurodė, kad Mainų sutartis apsprendė, ar trečiajam asmeniui J. K. gali būti papildomai paskolinta 109 000,00 Eur suma ir atsisakyta turto įkeitimo teisės. Tačiau ieškovas pareiškė reikalavimą atsakove patrauktai notarei V. P. bendrai J. K. įkeisto turto sumai, t.y. ir pagal 2008 m. sausio 11 d. Kreditavimo sutartį turimam įsiskolinimui. Tai dar kartą parodo ieškovo pozicijos nenuoseklumą dėl įrodinėjamos žalos fakto ir dydžio, nes ieškovo atlikti veiksmai patvirtina, jog jis siekė naudos iš suteikto kredito, todėl sutiko rizikuoti.
  11. Trečiajam asmeniui J. K. įsigijus turtą, esantį ( - ), jis 2008 m. rugsėjo 18 d. buvo įkeistas ieškovo AB Nordea Bank naudai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo 2008-08-29 Sutikime dėl Bankui įkeisto turto pardavimo buvo nurodyta: „Bankas per 14 kalendorinių dienų nuo pažymos išdavimo dienos atsisakys turto įkeitimo teisės“. Taigi gavęs pažymą, ieškovas galėjo pasitikrinti, ar yra įvykdyta Mainų sutarties 4.2 punkto sąlyga apie Hipotekos išregistravimą iki 2008 m. spalio 16 dienos į turtą, esantį ( - ), ir ar nėra kitų galimų hipotekos kreditorių į turtą, esantį ( - ). Tai reiškia, kad ieškovas turėjo 14 kalendorinių dienų nuo pažymos apie hipotekos įregistravimą jo naudai gavimo spręsti, ar atsisakyti hipotekos teisės į turtą, esantį ( - ), nes nuo to momento visi duomenys apie sandorius tapo išviešinti.
  12. Taigi 2008 m. rugsėjo 18 d. įkeitus ieškovo AB Nordea Bank naudai turtą, jau buvo visi registruoti juridiniai faktai apie turtą, nes Mainų sutarties sąlygoje buvo nurodyta, jog nekilnojamieji daiktai turi būti įkeisti AB DnB NORD bankui, o būtent Mainų sutartis buvo hipotekos ieškovo naudai pagrindas. Tačiau iki tol, kol Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nepriėmė sprendimo, ieškovas nelaikė, kad notarė V. P. patvirtino sutartį, kuri, kaip jis dabar įrodinėja, turėjo realiai neįvykdomą sąlygą ir taip klaidino visas sandorio šalis.
  13. Hipoteka žemės sklypui ir namui, esantiems ( - ), įregistruota 2008-01-15 (Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. ( - )), o išregistravimo pagrindas – 2009-10-07 Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos išregistravimą Nr. ( - ) (T.I, b.l. 165, 166). Taigi iki 2009-10-07 ieškovas dar turėjo apsaugotą reikalavimą pagal 2008 m. sausio 11 d. Kreditavimo sutartį turimam įsiskolinimui, tačiau nesiėmė jokių priemonių ir nepasinaudojo teise per šį laikotarpį neatsisakyti turto, esančio ( - ), įkeitimo teisės pagal turimus duomenis apie sandorius.
  14. Kasacinis teismas išaiškino, jog CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
  15. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu dėl priežastinio ryšio teorijos teismas atmeta tiek tiesioginio, tiek netiesioginio priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės kilimo atsakovei V. P. sąlygą, kai ieškovas buvo pasilikęs teisę spręsti, nepaisant patvirtintos Mainų sutarties, ar per 14 dienų nuo gautos pažymos apie hipotekos įregistravimą jo naudai atsisakyti turto įkeitimo teisės. Protingai mąstant, būtent 14 dienų laikotarpis buvo laikomas pakankamas ieškovui duomenų gavimui ir sprendimo priėmimui dėl to, ar yra pagrindas atsisakyti turto įkeitimo teisės. Lygiai taip pat pasakytina ir apie dar 109 000,00 Eur papildomai išmokėtos J. K. kredito dalies, nekartojant šio sprendimo 28 punkte nurodytų argumentų.
  16. Taip pat ieškovas remiasi argumentu, kad notarei buvo žinoma, kad, ieškovui savo naudai įsikeitus turtą, esantį ( - ), AB DnB NORD bankas ( - )turto jau neįsikeis ir tokiu būdu neatsisakys ( - ) turto hipotekos, dėl ko Mainų sutarties 4.2 p. notarės įrašytas J. K. įsipareigojimas iki 2008 m. spalio 16 d. išregistruoti ( - ) turto hipoteką, kurią turėjo AB DnB NORD bankas, yra neįgyvendinamas.
  17. Teismas atkreipia dėmesį, kad aukščiau paminėtas ieškovo argumentas neveikia įrodinėjamo sandorio neteisėtumo tuo aspektu, jog ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui J. K. papildomai 109 000,00 Eur, pastarajam įsipareigojus įkeisti tuo metu ketinamą mainyti turtą, kuris, kaip buvo nurodyta vėliau sudarytoje Mainų sutartyje, turėjo būti įkeistas AB DnB NORD bankui.
  18. Ieškovas, įrodinėdamas notarės V. P. veikos neteisėtumą, remiasi argumentu, jog Mainų sutartyje apie jokią hipoteką ieškovo naudai nebuvo nurodyta. Tačiau tokios sąlygos nurodymas Mainų sutartyje nebūtų pakeitęs susiklosčiusios situacijos. Pirma, ieškovas išdavė papildomai 109 000,00 Eur esant tokios Mainų sutarties sąlygoms, kokios buvo tuo momentu. Antra, pagal įstatymą Mainų sutarties negaliojimo pasekmės buvo šalių grąžinimas į pirminę padėtį iki jos sudarymo, t.y turtas, ( - ), sugrąžintas G. R., o J. K. grąžintas žemės sklypas su jame esančiu priklausiniu - gyvenamuoju namu. Hipotekos nurodymas ieškovo naudai nebuvo Mainų sutarties objektu. Todėl Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu pripažinęs niekiniu ir negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 18 d. sutartinės hipotekos lakštą Nr. ( - ) ir 2008 m. lapkričio 5 d. lakšto pakeitimus nesprendė dėl ieškovo teisių gynybos būdo.
  19. Kad atsakovės notarės V. P. veiksmai tvirtinant sandorius atitiko teisinę praktiką įrodo tai, kad pagal Mainų sutarties sąlygas Hipotekos sandorį ieškovo AB Nordea Bank naudai patvirtino notaras D. A.. Notaras D. A., patikrinęs visus duomenis, tame tarpe ir susijusius su Mainų sandoriu, kai sudarant Papildomą susitarimą ir tvirtinant Hipotekos lakštą, t. y. 2008 m. rugsėjo 18 d., ieškovui ne tik buvo žinoma, kad J. K. nėra įvykdęs savo įsipareigojimų, t.y. nėra sumokėjęs skolos likučio AB DNB bankui ir atitinkamai nėra išregistravęs hipotekos turtui, jokių kliūčių patvirtinti Hipotekos sandorį nematė, o ieškovas atsisakė turto, esančio ( - ), įkeitimo teisės.
  20. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovės notarės V. P. atsakomybė kyla už tai, kad ji neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovo AB Nordea banko sutikimas dėl turto pradavimo buvo ankstesnis, t.y. 2008 m. rugpjūčio 29 d., ir notarė AB Nordea banko 2008 m. rugpjūčio 29 d. sutikimo pagrindu patvirtino 2008 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo pardavimo sutartį (( - ) turto perleidimo sandorį), tačiau patvirtino ir Mainų sandorį, žinodama, kad ( - ), turtas turi būti įkeistas ieškovui, neperkeldama į Mainų sutartį visų AB DnB NORD banko sąlygų ir nesiekdama, kad jos būtų išviešintos.
  21. Teismas atkreipia dėmesį, jog dėl ieškovo turtinių teisių, kylančių iš įkeitimo teisės, užtikrinimo, pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-618-516/2015, nurodydamas, jog Nordea banko ir J. K. sudarytas hipotekos sandoris prieštarauja tiek pačiai hipotekos sandorio esmei bei jo sudarymui nustatytam teisiniam reglamentavimui (CK 4.170, 4.181, 4,185 straipsniai, 1.63 straipsnio 6 dalis), nes J. K. „nėra įkeičiamo turto savininkas, o tikroji turto savininkė G. R. nėra davusi sutikimo įkeisti minėtą turtą J. K. prievolių Nordea bankui įvykdymui užtikrinti“. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad banko, kaip finansų įstaigos, verslininko, turinčio visapusiškai įvertinti sudaromo sandorio rizikas ir kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, buvo pareiga susipažinti su turto, kuris įkeičiamas bankui, įgijimo pagrindu esančia sutartimi. Taip pat konstatuota, kad tai, jog sandoris tvirtinamas notarine tvarka (ar tvirtinamas / registruojamas kitų valstybės įgaliotų asmenų), automatiškai neatleidžia banko nuo pareigos veikti kiek įmanoma aktyviau, siekiant išsiaiškinti, ar sandoris sudaromas su patikima šalimi ir nėra jokių kitų kliūčių teisėtai sutarčiai sudaryti. Tai reiškia, kad paties ieškovo nesąžiningumas jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl, kaip šioje byloje teismas jau padarė išvadą, ieškovas negali perkelti savo pareigų nevykdymo rizikos atsakovei V. P..
  22. Tarp šalių kilo ginčas: kiek Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-618-516/2015 padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę.
  23. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklė reiškia, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.
  24. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-618-516/2015 nagrinėto ginčo kontekste teismo konstatuota aplinkybė, kad Nordea banko elgesys – iš esmės tik viešų registrų duomenų peržiūra, sudarant ginčo hipotekos sandorį su J. K., negali būti vertinamas kaip pakankamai atidus ir rūpestingas, o tai reiškia ir sąžiningas hipotekinio kreditoriaus interesų gynimo kontekste. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėtoje byloje dalyvavo tiek atsakovu patrauktas Bankas (šioje byloje ieškovas), tiek atsakovė V. P.. Kaip minėta, kasacinis teismas nurodė, jog kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys nustatytos aplinkybės tampa prejudiciniais faktais. Tai reiškia, kad ieškovo veikimas sprendžiant turto įkeitimo klausimus laikytinas kaip neatitinkantis CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatų.
  25. Todėl teismas nekartodamas šio sprendimo 35 punkte nurodytų argumentų atmeta ieškovo teiginį, kad atsakovei V. P. atsakomybė kyla dėl to, kad jis buvo suklaidintas, nes Mainų sutartyje nebuvo nurodytos pažodžiui AB DnB NORD banko sutikimo dėl jo naudai įkeisto turto pardavimo tekstas, nenustatęs priežastinio ryšio tarp įrodinėjamos kaip neteisėtos atsakovės veikos ir ieškovui dėl J. K. prievolių nevykdymo atsiradusios žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Teismas konstatavo, kad nėra notarės kaltės dėl ieškovo ydingos valios susiformavimo, nes Mainų sutarties 4.2 punkte kaip šio sandorio pagrindas nurodyta: „ 2008 09 15 AB DnB NORD banko raštas dėl sutikimo sudaryti nekilnojamojo daikto mainų sutartį ir pakeisti hipotekoje įregistruotą turtą Nr. 3.2/2323“. Išsireiškimas „pakeisti hipotekoje įregistruotą turtą“, o ne jos atsisakyti yra aiškus, atspindintis sutikime išdėstytą ginčui esminę sąlygą, todėl dėl šios ieškinio dalies nėra pagrindo pripažinti netinkamą notarės pareigų atlikimą, dėl ko jai kiltų atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 30 straipsnį prieš ieškovą.
Dėl notarės veiksmų vertinimo pagal griežtesnius atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimus ir tuo pagrindu kylančios atsakomybės dėl ieškovo nuostolių
  1. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-618-516/2015 nurodyta, kad Mainų sutartis pripažinta negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento, kaip prieštaraujanti imperatyviai įstatymo normai, reikalaujančiai gauti teismo leidimą sandoriams dėl nekilnojamojo turto, kuris yra šeimos turtas, sudaryti, bei į kitas byloje nustatytas aplinkybes, inter alia tai, jog Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu konstatuota, jog G. R., sudarydama 2008 m. rugsėjo 16 d. Mainų sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranojine šizofrenija su progresuojančiu defektu, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu ji buvo pripažinta neveiksnia, pripažino negaliojančiais ir 2008 m. rugsėjo 18 d. Sutartinės hipotekos lakštą bei 2008 m. lapkričio 5 d. Sutartinės hipotekos lakšto pakeitimus, pagal kuriuos J. K. Mainų sutarties pagrindu iš G. R. gautą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo dalį su butu) įkeitė Nordea bankui savo (J. K.) prievolėms pagal kreditavimo sutartį užtikrinti. Teisėjų kolegija plačiau šioje byloje nenagrinėjo notarės atsakomybės dėl susiklėsčiusios situacijos.
  2. Ieškovas remiasi argumentu, kad atsakovė V. P. pažeidė Notariato įstatymo 1, 2 straipsnius, nes nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti yra būtinas teismo leidimas, o šiuo atveju teismo leidimo dėl G. R. Žemės sklypo ir Buto mainu gauta nebuvo. Atsakovė V. P. atsikerta, kad pagal sandorio patvirtinimo metu galiojusią suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo taisyklę tokio pobūdžio sandoriui teismo leidimas nebuvo būtinas.
  3. CPK 4 straipsnis nustato, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris išaiškino, kad pagal CK 3.85 straipsnio 2 dalį, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Šeimos turtu pripažįstama gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas taip pat taikomas tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su savo išsituokusia motina (arba išsituokusiu tėvu). Santuokos pasibaigimas panaikina šeimos turto teisinį režimą tik buvusiems sutuoktiniams (CK 3.86 straipsnio 1 dalis), tačiau jis lieka galioti nepilnamečiams vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2006). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-126-881/2014 nurodė, kad G. R. sūnus gyveno su globėjais, tačiau jos nepilnamečiam vaikui buvo nustatyta tik laikinoji, bet ne nuolatinė globa, o tai reiškia, jog nepriklausomai nuo to, jog vaikas laikinai su motina mainų objektu esančiame bute negyveno, gyvenamoji patalpa vienintelio šeimos gyvenamojo būsto statuso neprarado, todėl tokio sandorio sudarymui buvo būtinas teismo leidimas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė šios išvados nepagrįstumo (CPK 320 straipsnis). Taigi atsakovės V. P. argumentas, kad teismo leidimo sandoriui sudaryti nebuvo būtinas, atmetamas kaip neįrodytas.
  4. Tačiau teismas sprendžia, jog tarp ieškovui kilusios žalos dėl J. K. neteisėtos veikos ir Notariato įstatymo 13, 16 straipsnių pažeidimo, nepareikalavus Mainų sandoriui būtino teismo leidimo, nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Teismas šioje byloje jau padarė išvadą, kad pats ieškovas turėjo įsitikinti, ar J. K. vykdo Mainų sutartyje prisiimtą įsipareigojimą, prieš atsisakydamas turto, esančio ( - ), įkeitimo teisės pagal 2008 m. sausio 11 d. Kreditavimo sutartį turimam įsiskolinimo apmokėjimui užtikrinti. Taip pat prieš papildomai išmokėdamas 109 000,00 Eur J. K. kredito dalį įvertinti, ar nėra jokių kliūčių prievolės užtikrinimo įvykdymui. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-618-516/2015 taip pat nurodyta, jog bankas turėjo įsitikinti, <...> „ar nėra akivaizdžių aplinkybių, galinčių nulemti Mainų sutarties ginčijimą artimiausiu metu, išsiaiškinti, ar J. K. vykdo Mainų sutartyje prisiimtą įsipareigojimą ir ar apskritai toks įsipareigojimas buvo galimas (t. y. kokia banko, kuriam išmainomas turtas buvo įkeistas, pozicija dėl šios Mainų sutarties sudarymo ir tuo labiau hipotekos panaikinimo)“ <...>. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovo Sutikimas parduoti jo naudai įkeistą turtą buvo duotas iki Mainų sandorio sudarymo, todėl, protingai mąstant, jis visapusiškai turėjo įsitikinti dėl teisinio pagrindo J. K. kreditavimui, bet ne reikalauti to iš atsakovės V. P., kuri buvo atsakinga už paties Mainų sandorio teisėtumo užtikrinimą. Tuo metu, kai buvo tvirtinama Mainų sutartis, CK 4.184 straipsnio 2 dalis nenumatė sąlyginės hipotekos būsimam nekilnojamajam daiktui, kurio savininku ateityje taps įkaito davėjas.
  5. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008; 2013 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013).
  6. Nagrinėjamu atveju iš atsakovu patraukto D. R. paaiškinimų, duotų 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu, galima spręsti, kad G. R. buvo suinteresuota Mainų sutarties sudarymu, nes tikėjosi, kad mainomas turtas buvo labiau pritaikytas šeimos gyvenimui, o jai priklausantis butas ( - ), buvo nusidėvėjęs. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-126-881/2014 vykusio 2014 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio garso įrašo išklotinė (T.VI, b.l.175,176). Jame užfiksuota, kad parduoti turimą turtą G. R. susiruošė, kai pakilo nekilnojamojo turto kainos, kuris, anot jos, buvo prestižinėj vietoj ir su žeme, ten galima statyti kitą nekilnojamąjį turtą. Taigi tai, kad nebuvo gautas teismo leidimas, buvo formalaus pobūdžio pažeidimas, bet jis nepaveikė ieškovui kilusios žalos atsiradimo dėl J. K. neteisėtos veikos. Jei ieškovo skolininkas nebūtų pažeidęs Mainų sutarties 4.2 punkto, G. R. tuo metu buvusio nepilnamečio vaiko interesų pažeidimo nebūtų buvę pagrindo konstatuoti. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-126-881/2014 ex officio peržengdamas ieškinio ribas pripažino Mainų sutartį niekine, siekdamas apsaugoti vaiko teisės turėti gyvenamąjį būstą ir normalias gyvenimo sąlygas, grąžinant jo motinai, su kuria vaikas gyvena, hipoteka neapsunkintą šeimos turtą. Tačiau šis formalaus pobūdžio pažeidimas neprisidėjo prie žalos atsiradimo ieškovui. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė notarė V. P., būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, privalėtų atsisakyti atlikti notarinį veiksmą tik siekdama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Tuo tarpu G. R. pati pagal skelbimą susirado asmenį, sutikusį mainyti turtą, nes pirkėjo butui ( - ), kuris buvo sename mediniame blogai izoliuotame name (T.VI, b.l. 171), nerado. Esant šiai aplinkybei laikytina, jog Mainų sutartis atitiko šeimos poreikius, nors sandoris notarės buvo patvirtintas pažeidžiant imperatyvų įstatymo reikalavimą. Tačiau įvertinat, kad teismo leidimo gavimo mechanizmas nėra skirtas ieškovo teisių apsaugai, negalima konstatuoti, kad atsakovės veiksmais prisidėjo prie žalos ieškovui atsiradimo.
  7. Be kita ko, Mainų sutartis pripažinta negaliojančia ir dėl to, kad Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu konstatuota, jog G. R., sudarydama 2008 m. rugsėjo 16 d. Mainų sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranojine šizofrenija su progresuojančiu defektu. Sprendžiant, ar notarė V. P. galėjo nustatyti aplinkybes dėl G. R. psichinės sveikatos sutrikimo, atkreiptinas dėmesys, kad ji įvykdė Notariato įstatymo 31 straipsnio 2 dalies bei 51 straipsnio 1 dalies reikalavimus, patikrindama duomenis apie tai neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
  8. G. R. buvo pripažinta neveiksnia tik 2013 m. gruodžio 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, t.y. praėjus daugiau kaip 4 metams nuo Mainų sutarties patvirtinimo. Atsakovė V. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad G. R. prieš sudarydama sutartį iš anksto atėjo pasidomėti jos sąlygomis, bendravo adekvačiai. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-126-881/2014 vykusio 2014 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio garso įrašo išklotinė (T.VI, b.l.175,176) įrodo atsakovės paaiškinimų teisingumą, nes G. R. tikėjosi gauti naudos iš Mainų sutarties, pateikdama argumentus dėl prestižinės vietos galimybės vystyti. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės V. P. veiksmai tvirtinant Mainų sutartį buvo netinkami ir ji blogai įvertinto G. R. gebėjimą spręsti dėl sandorio sudarymo, dėl ko būtų pagrindas taikyti notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus, nesant priežastinio ryšio su ieškovui kilusia žala.
  9. Kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo, ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokie veiksmai pripažintini neteisėtais (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).
  10. Ieškovo argumentas, jog tai, kad notarė nepateikė jokių duomenų, kad ji būtų tikrinusi J. K. duomenis Neveiksnių asmenų registre, leidžia daryti išvadą, kad notarei kilo abejonių dėl G. R. veiksnumo, yra deklaratyvaus pobūdžio. Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė V. P., J. K. veikė kaip verslininkas, o ieškovo kreditavimo sąlygos ir veiksmai suteikiant papildomą kredito dalį patvirtina, kad ieškovas jį taip pat laikė verslininku. Be to, Pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnį, neįgalieji visais atvejais turi būti laikomi teisės subjektais, jie turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, ir valstybė imasi atitinkamų priemonių, kad suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo panaudotas G. R. ir jos tuo metu buvusio nepilnamečio vaiko teisių pasaugos mechanizmas, savaime neįrodo notarės kaltės dėl ieškovui kilusios žalos, nes šiuo metu CPK 465 straipsnis reglamentuoja pagrindus dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje.

10Dėl atsakovo D. R. atsakomybės

  1. Ieškovas teigia, kad atsakovas, būdamas G. R. broliu, žinojo apie sesers ligą ir planuojamą sudaryti Mainų sutartį, neteisėto neveikimo, todėl privalo atsakyti pagal CK 6.263 straipsnį. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-126-881/2014 išnagrinėtoje byloje vykusio 2014 m. rugsėjo 15 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą ir to įrašo dalies - vykusios D. R. apklausos, išklotinę.
  2. Teismo vertinimu, tai, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje atsakovas D. R. patvirtino, kad jis žinojo, jog G. R. ketina vykti pas notarą sudaryti Mainų sandorį, tačiau dėl darbų nerado laiko kartu su nuvykti pas notarę ir nurodė G. R. ja pasitikėti, neveikia žalos atsiradimo ieškovui, nes, kaip jau teismas konstatavo, jog pats ieškovas, o ne kiti asmenys privalėjo įsitikinti J. K. galimybėmis vykdyti Kredito sutarties su vėlesniais jos pakeitimais sąlygas. Taigi atsakovui D. R. nėra pareigos pasirūpinti ne sandorio šalies interesų pasauga.
  3. Remiantis generalinio delikto doktrina, žalos padarymo faktas, kaip toks, reiškia neteisėtus veiksmus, jei žala padaroma teisės saugomam gėriui, todėl kaltės prezumpcija apima ir neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006). Taigi atsakovas D. R. neturėjo teisinio pagrindo prieštarauti juridiškai veiksnumo nepariboto asmens veiksmams, ypatingai, jei jie atitiko sesers ir jos vaiko interesus, ją rūpindamas tiek, kiek privalu pagal bendrus geros moralės principus, kurie reglamentuoja giminystės santykius tarp pilnamečių veiksnių asmenų.
  4. Pažymėtina, kad atsakovas D. R. neturi medicininio išsilavinimo, todėl aplinkybė, jog jis žinojo apie G. R. psichinės sveikatos būklę, nėra pagrindas taikyti CK 6.263 straipsnį. Tik asmuo, turintis specialių žinių, galėtų pagrįstai ir laiku priimti sprendimus, būtinus apsaugoti sveikatos sutrikimus turinčio asmens interesus, ir tokio asmens pareigų neatlikimas galėtų būti civilinės atsakomybės sąlyga. Taigi atsakovas pagal įstatymą nėra subjektas, privalantis rūpintis privataus juridinio asmens turtiniais interesais, todėl bendri sąžiningo bei teisėto elgesio standartai („generalinio delikto taisyklė“) nėra priežastiniame ryšyje su ieškovui kilusia žala (CK 1.5 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo ieškinys atsakovui D. R. atmetamas.
  5. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendė, jog ieškovo ieškinys dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovų yra neįrodytas, nepasisako dėl jos dydžio, nes šios aplinkybės tapo teisiškai nereikšmingos. Taip pat nepasisakoma dėl draudiko AIG Europe Ltd., Finland Branch argumento, jog ieškovo prarasto J. K. prievolių įvykdymo užtikrinimo vertė nesant įrodymų apie J. K. prisiimtų prievolių ieškovui įvykdymo negalimumą – negali būti prilyginta ieškovo realiai patirtai žalai, atkreipdamas dėmesį, kad byloje ieškovas žalos atlyginimo klausimą kėlė kitu faktiniu pagrindu ir jam priklauso teisė pasirinkti į ką nukreipti savo reikalavimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).
  6. Teismas nepasisako dėl šalių procesiniuose dokumentuose pateiktos teismų praktikos, kuria neįrodinėjamas faktinių aplinkybių sutapimas su šios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nes teismas gali spręsti dėl kitoje byloje pateikto teismo taikytinos teisės aiškinimo nagrinėjamoje byloje taikymo, kai nurodomos konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, paveikiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017), t.y. šalims tai įrodinėjant (CPK 13 straipsnis).

11Dėl ieškinio senaties

  1. Atsakovė notarė V. P. prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą ir laikyti, kad Bankas praleido 3 metų ieškinio senatį pateikti ieškinį. Notarė prašymą grindžia tuo, jog žala padaryta Mainų sutarties bei Hipotekos sandorio AB Nordea banko naudai sudarymo metu, o Bankas ieškinį pareiškė 2016 m. kovo 3 d.18 d., nes ieškovui ne tik buvo žinoma, kad J. K. nėra įvykdęs savo įsipareigojimų: atitinkamai nėra sumokėjęs skolos likučio AB DNB bankas ir atitinkamai nėra išregistravęs hipotekos turtui, kuris pagal Mainų sutartį buvo perduotas G. R. ir AB DNB bankas, tačiau ir buvo žinoma, kad J. K. tą patį turtą, kurį pagal Papildomą susitarimą įsipareigojo įkeisti ieškovui, t. y. 484/2000 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), ir butą, kurio bendras plotas 68,85 kv. m., esančius ( - ), buvo įsipareigojęs įkeisti AB DNB bankas.
  2. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
  3. Ieškovas įrodinėja, kad apie savo teisių pažeidimą (hipotekos praradimą) sužinojo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi minėtą sprendimą palikus nepakeistą.
  4. Teismas pripažįsta, kad tokia ieškovo gynybinė pozicija neatitinka jo, kaip profesionalaus verslininko, veiklos standarto. Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 18 d. tarp J. K. ir Banko buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. KKP 08/09/98D prie Kredito sutarties, kuriuo J. K. įsipareigojo įkeisti Bankui Žemės sklypą ir butą.

    12Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-618-516/2015 nagrinėto ginčo kontekste teismo konstatuota aplinkybė, kad Nordea banko elgesys – iš esmės tik viešų registrų duomenų peržiūra, sudarant ginčo hipotekos sandorį su J. K., tinkamai nesusipažįstant su Mainų sutarties nuostatomis, kaip teisinio pagrindo turtui įsigyti, negali būti vertinamas kaip pakankamai atidus ir rūpestingas. Sąžiningu kreditorius gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei jis ne tik faktiškai nežinojo dėl galimų hipotekos negaliojimo pagrindų, bet ir negalėjo žinoti. Taigi ieškovas turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, kai 2008 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą dėl papildomo kredito dalies suteikimo, nes privalėjo įvertinti J. K. prievolių vykdymo galimybes ir turto įkeitimo teisės atsisakymo riziką.

  5. Nagrinėjamu atveju ieškovas patvirtino, kad jis, sudarydamas Hipotekos sandorį AB Nordea banko naudai, įsivertino įkeičiamo turto, esančio ( - ), rinkos vertę pagal UAB „Prospectus“ vertintojos I. K. parengtą Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. 2008-09-223, kurioje konstatuota, jog 484/2000 žemės sklypo, esančio ( - ), dalių rinkos vertė 2008 m. rugsėjo 19 d. yra 630 000,00 Lt (182 460,61 Eur) ir UAB „CENTRO KUBAS - NEKILNOJAMASIS TURTAS“ buto preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. 08- 08-14-M30 bei nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje konstatuota, kad ( - ) esančio buto rinkos vertė yra 380 000,00 Lt (110 055,61 Eur). Tačiau tai, kad buvo nustatyta turto vertė, savaime neįrodo, kad ieškovas ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar sudaro sutartį su patikima šalimi ir nėra jokių kitų kliūčių teisėtai sutarčiai sudaryti. Įvertinant, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-618-516/2015 konstatuota, jog ieškovas turėjo susipažinti su turto, kuris įkeičiamas bankui, įgijimo pagrindu esančia sutartimi, ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2008 m. rugsėjo 18 d., todėl konstatuojama, jog ieškovas praleido 3 metų ieškinio senatį pateikti ieškinį, nes į teismą kreipėsi 2016 m. kovo 3 d., ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovo reikalavimas atmestas, todėl iš jo priteisiamos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
  2. Atsakovė notarė V. P. patyrė viso 4 806,45 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš jų 3006,45 Eur advokato pagalbai apmokėti, sumokėdama 1 500 Eur už atsiliepimo parengimą, 84,70 Eur už atstovavimą 2016 m. birželio 23 d. parengiamajame teismo posėdyje, 211,75 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2016 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje, 181,50 Eur prašymų parengimą, 121 Eur už advokato klausimų ekspertizei parengimą ir vertinimą, 151,25 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje, 60,50 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo surašymą, 272,25 Eur už susipažinimą su 2017 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės aktu (ekspertė A. K.) ir rašytinių paaiškinimų surašymą, 181,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje. Prašoma bendra priteisti suma nesiekia Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamų dydžių: (už atsiliepimą į ieškinį 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VMBDU), maksimali suma: 1892,25 Eur (2016 m. II ketvirtį); už kitų procesinių dokumentų rengimą 0,4 VMBDU, maksimali suma: 299,20 Eur (2016 m. III ketvirtį), 327,04 Eur (2017 m. III ketvirtį); už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą - 0,1 VMBDU, maksimali suma: 75,69 Eur (2016 m. II ketvirtį), 74,80 Eur (2016 m. III ketvirtį), 77,19 Eur (2016 m. IV ketvirtį), 79,33 Eur (2017 m. I ketvirtį), 82,28 Eur (2017 m. II ketvirtį), 81,76 Eur (2017 m. III ketvirtį). Tesimas atkreipia dėmesį, kad atsakovės atstovo parengti paaiškinimai dėl 2017 m. rugpjūčio 4 d. ekspertės E. K. ekspertizės akto Nr. 5/2645E(VIL):17 buvo labai išsamūs. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, esant bylinėjimosi išlaidų pagrindimui, jos priteisiamos iš ieškovo atsakovės naudai. Be to, atsakovė V. P. turėjo 1800,00 Eur išlaidų už teismo ekspertizę (2016 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 181). Šios bylinėjimosi išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovo (T. VI, b.l. 183-185), vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Viso atsakovės naudai teismas sprendžia priteisti 4 806,45 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis)
  3. Atsakovui D. R., teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal tarnybos 2016-06-14 sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-1840-9613, už advokatės Birutės Strimaitytės suteiktas paslaugas sumokėta 313,76 Eur (trys šimtai trylika eurų, 76 ct). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, iš jo priteisiama 313,76 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  4. Draudikas AIG Europe Ltd., Finland Branch sumokėjo 3 517,50 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniolikos Eurų, 50 ct.) už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą 2016-06-23, 2016-09-08 teismo posėdžiuose, įskaitant pasirengimą jiems, 2016-09-22 atsiliepimo į notarės prašymą dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo parengimą, pasirengimą ir kliento interesų atstovavimą 2017-05-16 teismo posėdyje, taip pat dalyvavimas teismo posėdyje 2017-07-10, susipažinimą su ekspertizės Nr. 2 medžiaga, pasirengimą ir kliento interesų atstovavimą 2017-09-26 teismo posėdyje (T.VI, b.l.4,5,188,189).
  5. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 20,63 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 valstybei šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos.

14Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas,

Nutarė

15ieškovo akcinės bendrovės Nordea Bank ieškinį atmesti.

16Priteisti iš ieškovo AB Nordea Bank (juridinio asmens kodas 516406-0120, SE-105 71 Stokholm, Švedija, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 303252632, Didžioji g. 18, Vilnius) 4 806,45 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešis eurus 45 ct) 4 806,45 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. (asmens kodas ( - ) adresas: ( - )) naudai.

17Priteisti iš ieškovo AB Nordea Bank (juridinio asmens kodas 516406-0120, SE-105 71 Stokholm, Švedija, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 303252632, Didžioji g. 18, Vilnius) 3 517,50 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniolikos Eurų, 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje AIG Europe Ltd. (juridinio asmens kodas: FI24885827, adresas: Finland Branch, Kasarmikatu g. 44, FI-00130 Helsinki, Suomija).

18Priteisti iš ieškovo AB Nordea Bank (juridinio asmens kodas 516406-0120, SE-105 71 Stokholm, Švedija, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 303252632, Didžioji g. 18, Vilnius) 313,76 Eur (tris šimtus trylika eurų, 76 ct) už antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) - AB „Swedbank“ banke, ( - ) - AB „Citadele“ banke, ( - ) - AB DNB banke, ( - ) - AB SEB banke, ( - ) - AB Šiaulių banke, ( - ) - Danskę banke, ( - ) - Nordea banke, ( - ) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

19Priteisti iš ieškovo AB Nordea Bank (juridinio asmens kodas 516406-0120, SE-105 71 Stokholm, Švedija, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 303252632, Didžioji g. 18, Vilnius) 20,63 Eur (dvidešimt eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (mokamos į sąskaitą ( - ), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

20Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai