Byla 2A-618-516/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-126-881/2014 pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovams J. K., Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, (tretieji asmenys – akcinė bendrovė DNB bankas, Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė V. P., išvadą duodanti institucija byloje – Vilniaus rajono vaikų teisių apsaugos skyrius) dėl mainų sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, mainų sutarties nutraukimo, hipotekos lakšto ir įkeitimo pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje kilo dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrįstumo ir teisėtumo bei sąžiningo hipotekos kreditoriaus interesų gynimo instituto taikymo ir aiškinimo.

5Ieškovė G. R. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 16 d. Nekilnojamųjų daiktų mainų sutarties (toliau – ir Mainų sutartis) 1.7. punktą, kuriame nurodyta „Kadangi mainomi nekilnojamieji daiktai yra nelygiaverčiai, J. K. sumokėjo grynais G. R. 600 000 Lt kompensaciją, prieš pasirašant šią sutartį“ ir netaikyti restitucijos; nutraukti Mainų sutartį, pagal kurią J. K. perdavė G. R. asmeninėn nuosavybėn 0,0585 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu priklausiniu – 98,98 kv. m gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), o G. R. mainais perdavė asmeninėn nuosavybėn J. K. 484/2000 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2000 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastate (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame, (duomenys neskelbtini), butą, kurio bendras plotas 68,85 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti 2008 m. rugsėjo 18 d. Sutartinės hipotekos lakštą, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir 2008 m. lapkričio 5 d. Sutartinės hipotekos lakšto pakeitimus, pagal kuriuos J. K. perduotą turtą – 484/2000 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2000 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir butą, kurio bendras plotas 68,85 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), įkeitė Nordea Bank AB, negaliojančiais; taikyti restituciją ir grąžinti J. K. ieškovei perduotus asmeninėn nuosavybėn 0,0585 ha ploto žemės sklypą su jame esančiu pastatu priklausiniu – 98,98 kv. m gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), o ieškovei grąžinti perduotus J. K. nuosavybėn 484/2000 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2000 ha, esančio (duomenys neskelbtini) ir butą, kurio bendras plotas 68,85 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini).

6Ieškovė nurodė, kad sudarydama Mainų sutartį žinojo, jog jai atitenkantis žemės sklypas ir namas yra įkeistas bankui, tačiau Mainų sutarties 4.2 punktu atsakovas J. K. garantavo, kad mainomi daiktai nėra apsunkinti jokiomis trečiųjų asmenų teisėmis, kurios turėtų įtakos nuosavybės teisei į mainomus nekilnojamuosius daiktus. Atsakovas ieškovei nurodė, kad daiktai įkeisti akcinei bendrovei (toliau – ir AB) DNB bankui, kuris sutinka, jog jie būtų išmainyti. Kartu atsakovas J. K. įsipareigojo išregistruoti hipoteką ir pateikti ieškovei pažymėjimą apie hipotekos išregistravimą iki 2008 m. spalio 16 d. Ieškovė paaiškino, kad 2010 m. balandžio 20 d., gavusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 14 d. nutartį, sužinojo, jog buvo nutarta areštuoti AB DNB bankui įkeistus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius ieškovei. Ieškovė buvo įspėta, kad negrąžinus skolos bankui, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Ieškovės nuomone, kadangi atsakovas neįvykdė savo prievolės pagal Mainų sutartį, t. y. neišregistravo hipotekos ir nepateikė pažymėjimo ieškovei, laikytina, kad jis iš esmės pažeidė Mainų sutartį, todėl sutartis turi būti nutraukta. Ieškovė pažymėjo, kad nepanaikinus Mainų sutarties, jai priklausantis nekilnojamasis turtas bus parduotas banko naudai, siekiant padengti atsakovo J. K. skolas, o ieškovė ir jos nepilnametis sūnus prarastų vienintelį gyvenamąjį būstą. Ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiu Mainų sutarties 1.7 punktą, pažymėjo, kad niekada negavo sutartyje nurodytų 600 000 Lt kompensacijos. G. R. akcentavo, kad Mainų sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia ir tuo pagrindu, jog sutarties pasirašymo metu ieškovė nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti dėl psichikos ligos. Ieškovė taip pat nurodė, kad išmainęs turtą, J. K. papildomai hipoteka apsunkino ir naujai įgytą turtą. Hipotekos lakštas ir įkeitimas atsakovo Nordea Bank AB, veikiančio per Lietuvos skyrių (toliau – ir Nordea bankas), naudai taip pat turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi šiuos įkeitimus atsakovas J. K. atliko apgaule. Ieškovės paaiškinimu, atsakovas J. K. privalėjo nuimti hipoteką nuo ieškovei nuosavybės teise po išmainymo priklausančio turto ir AB DNB bankui įkeisti iš ieškovės gautą turtą, tačiau pasielgė nesąžiningai, nes nenuėmė hipotekos, bet papildomai apsunkino ir įsigytą turtą, tik jau kitam bankui.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovės G. R. ieškinį atsakovams J. K. ir Nordea bankui tenkino iš dalies: pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008 m. rugsėjo 16 d. Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį; pripažino negaliojančiais 2008 m. rugsėjo 18 d. Sutartinės hipotekos lakštą ir 2008 m. lapkričio 5 d. Sutartinės hipotekos lakšto pakeitimus, pagal kuriuos J. K. 484/2000 dalis 0,2000 žemės sklypo, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeitė Nordea Bank Finland Plc; taikė restituciją ir grąžino J. K. ieškovei perduotus asmeninėn nuosavybėn 0,0585 ha ploto žemės sklypą su jame esančiu pastatu priklausiniu – 98,98 kv. m gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir 20 000 Lt, o ieškovei G. R. grąžino perduotus J. K. nuosavybėn 484/2000 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), ir butą, kurio bendras plotas 68,85 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį atmetė.

9Teismas nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. tarp ieškovės G. R. ir atsakovo J. K. buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų mainų sutartis. Mainomą žemės sklypą su gyvenamuoju namu atsakovas J. K. buvo įkeitęs sutartine hipoteka AB DNB bankui hipotekos lakštu. Teismas pažymėjo, kad AB DNB bankas 2008 m. rugsėjo 15 d. raštu sutiko, jog atsakovui J. K. nuosavybės teise priklausantys hipoteka apsunkinti nekilnojamieji daiktai 0,0585 ha ploto žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), būtų išmainyti ieškovei G. R. ir išregistruoti iš Hipotekos registro. Bankas nurodė, kad vietoje šio turto įkeičiama 484/2000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir butas, kurio plotas 68,85 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad 2008 m. sausio 11 d. tarp atsakovo J. K. ir atsakovo Nordea banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovui J. K. buvo suteiktas 347 544 Eur kreditas vartojimo poreikiams tenkinti. 2008 m. rugsėjo 18 d. buvo pasirašytas sutartinės hipotekos lakštas, patvirtinantis Mainų sutarties pagrindu J. K. iš G. R. gauto buto ir žemės sklypo įkeitimą Nordea bankui. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2008 m. lapkričio 5 d. buvo sudaryti sutartinės hipotekos lakšto pakeitimai, t. y. padidėjo įkeisto bankui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (743/2000 dalys 0,2000 ha žemės sklype).

10Teismas akcentavo, kad Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu konstatuota, jog ieškovė G. R., sudarydama Mainų sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija su progresuojančiu defektu, o taip pat, kad ekspertizės, tiek ieškinio pateikimo metu, tiek ir šiuo metu ji serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija su progresuojančiu defektu, todėl negali teisingai suprasti vykstančio bylos nagrinėjimo, savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu pripažino ieškovę G. R. neveiksnia. Jos globėju buvo paskirtas brolis D. R., kuris ieškinį palaikė.

11Teismas priėjo išvadą, kad nors ieškovė pareikštu ieškiniu tiesiogiai reikalavimo pripažinti Mainų sutartį ir hipotekos sandorius niekiniais nereiškė, iš bylos nagrinėjimo metu įrodinėtų aplinkybių, o taip pat byloje surinktų įrodymų paaiškėjus, jog Mainų sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, egzistuoja pagrindas teismui peržengti pareikšto ieškinio ribas ir savo iniciatyva (ex officio), nesant ginčo šalies reikalavimo, pripažinti Mainų sutartį ir iš jos sekusį hipotekos sandorį negaliojančiu. Teismas pripažino, kad ginčo Mainų sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatai, pagal kurią tuo atveju, jei sandorio šalis turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti yra būtinas teismo leidimas. Teismas pabrėžė, kad kadangi Mainų sutarties sudarymo metu keičiamas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo laikomas šeimos turtu, nes tai buvo vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, kur gyveno ieškovė su nepilnamečiu vaiku, nekilnojamųjų daiktų mainų sandoriui buvo reikalingas teismo leidimas. Teismas pastebėjo ir tai, kad ieškovės nepilnamečiui vaikui buvo nustatyta tik laikinoji, bet ne nuolatinė globa, o tai reiškia, jog nepriklausomai nuo to, kad vaikas laikinai su motina mainų objektu esančiame bute negyveno Mainų sutarties sudarymo metu, gyvenamoji patalpa vienintelio šeimos gyvenamojo būsto statuso neprarado, todėl tokio sandorio sudarymui buvo būtinas teismo leidimas.

12Teismas pažymėjo, kad ir kitos bylos aplinkybės (ieškovės šeima nuo 2009 m. vasario 21 d. yra įtraukta į Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų sąrašą, ieškovė serga šizofrenija ir kt.) tik patvirtina, jog ginčijamo sandorio sudarymui buvo reikalingas teismo leidimas, nes jis pažeidė nepilnamečio vaiko, kuris gyveno su sergančia motina, interesus.

13Teismas nutarė nepripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos lakšto pakeitimo dalį dėl papildomo žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu, priklausančio atsakovui J. K., bankui įkeitimo, t. y. 258/2000 dalių 0,2000 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įkeitimo, kurį įkeitus įkeistas objektas padidėjo iki 742/2000 dalių 0,2000 ha žemės sklype, nes sprendė, kad šios hipotekos dalies panaikinimas be pagrindo neproporcingai pažeistų atsakovo Nordea banko teises ir teisėtus interesus.

14Teismas pažymėjo, kad nors Mainų sutarties, kuri pripažinta niekine, 1.7 punkte nurodyta, jog mainomi nekilnojamieji daiktai yra nelygiaverčiai ir J. K. sumokėjo grynais G. R. 600 000 Lt kompensaciją prieš pasirašant ir patvirtinant šią sutartį, restitucija taikytina tik 20 000 Lt apimtyje. Teismas nurodė, kad labiau tikėtina, jog ieškovė iš atsakovo J. K. gavo ne 600 000 Lt sumą, bet 20 000 Lt sumą. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į po sandorio sudarymo akivaizdžiai nepakitusią ieškovės turtinę padėtį, byloje esančią 2008 m. rugpjūčio 29 d. preliminariąją sutartį, taip pat į tai, kad aplinkybės, jog iki pasirašant Mainų sutartį gavo 20 000 Lt neneigė pati ieškovė, o ir institucijos duodančios išvadą byloje atstovas, nurodė, jog apklausus kaimynus nenustatyta, kad ieškovė būtų praturtėjusi tokia ženklia pinigų suma, be to, nei pinigų perdavimo fakto, nei kitų aplinkybių, susijusių su itin didelės pinigų sumos perdavimu ieškovei, negalėjo paaiškinti ir pats atsakovas J. K..

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16Atsakovas Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kurioje pripažintas niekiniu ir negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 19 d. sutartinės hipotekos lakštas ir 2008 m. lapkričio 5 d. lakšto pakeitimai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas, nesant jokio sandorio negaliojimo pagrindo, nepagrįstai ir neteisėtai panaikino dalį banko turimos hipotekos. Bankas teisėtai ir sąžiningai įgijo hipoteką. Hipotekos sandoris ir jo pakeitimas yra atskiri sandoriai, kurie negali būti laikomi negaliojančiais vien dėl to, kad Mainų sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Teismas net nekviestionavo banko, kaip hipotekinio kreditoriaus, sąžiningumo, tačiau nepagrįstai tokio kreditoriaus interesų negynė. Sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos institutas taikomas tiek ginant nuosavybės teisę, tiek ir kitas daiktines teises. Jeigu įkeitimo teisė, kaip daiktinė teisė, yra įgyta sąžiningai, tai sąžiningo įkaito turėtojo teisė turi būti ginama. Hipotekos sandoris su visais pakeitimais negali būti tiesiog pripažįstamas negaliojančiu, kadangi visa neigiamų padarinių rizika tenka ne bankui (sąžiningam trečiajam asmeniui), bet Mainų sutarties šalims ir Mainų sutartį tvirtinusiam notarui. Įstatymų leidėjas CK 4.197 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinęs sąžiningo hipotekos kreditoriaus interesų gynimo mechanizmą, kurį teismas nepagrįstai ignoravo. Kadangi sprendime nenustatyta, kad bankas buvo nesąžiningas, teismas turėjo nuspręsti arba palikti hipotekos sandorį (su pakeitimais) galiojančiu, arba taikyti CK 4.197 straipsnio 6 dalį (t.y. netgi panaikinus hipotekos sandorį visą ar dalyje, banko hipotekos teisę teismas turėjo palikti galioti).
  2. Bankas neturėjo nei pareigos, nei teisės tikrinti kitam asmeniui (ieškovei) priklausančio turto apribojimus ar kitų asmenų sudaromų susitarimų turinį. Su ieškove bankas jokių sutartinių santykių neturėjo, už jos sudaromus sandorius rizikos neprisiėmė ir negalėjo prisiimti. Be to, jokių žinomų išviešintų ginčų, įsipareigojimų ar apribojimų, kurie sudarytų pagrindą hipotekos kreditoriui manyti, kad yra kliūčių įkeitimui, nebuvo. Bankas vertina kredito gavėjo pateiktus dokumentus ir viešųjų registrų duomenis, be to, teisinių kliūčių įkeitimo galimumui nebuvimą patikrina notaras ir hipotekos teisėjas. Esant tokiai faktinei situacijai, kokia yra šioje byloje, bankui nustatyti, kad Mainų sandorį notarė patvirtino, pažeisdama kokias nors normas arba, jog ieškovė sirgo ir tai ateityje būtų galėję turėti kokios nors neigiamos įtakos, nebuvo jokios galimybės. Todėl bankui teismo sprendimo pagrindu negali būti perkelta rizika, kurios objektyviai bankas negalėjo įvertinti. Bankas yra finansų įstaiga, kuri turi užtikrinti viešą interesą – finansų sistemos stabilumą. Šios sistemos stabilumą gali užtikrinti tik stabili civilinė apyvarta, kuomet hipotekos sandoriai yra laikomi galiojančiais, nebent yra įrodytas hipotekos kreditoriaus nesąžiningumas.
  3. Pagal sprendimą ieškovė tapo privilegijuota be jokio teisėto pagrindo. Kartu su ieškove privilegijuoti tapo ir jos artimieji giminaičiai, kurie, žinodami apie ieškovės ligą, aplaidžiai vykdė pareigą rūpintis ieškove, imtis priemonių siekiant užkirsti kelią ieškovei savo veiksmais sukurti sutartinius santykius. Be to, pagal byloje pateiktą medžiagą darytina išvada, kad vaikų teises turinčios ginti institucijos taip pat veikė aplaidžiai. Nei viena institucija nesikreipė į prokurorą tam, kad ieškovė būtų pripažinta neveiksnia.
  4. Mainų sutartį pripažinus negaliojančia ir pritaikius restituciją, hipotekos kreditoriaus daiktinė įkeitimo teisė į įkeistą turtą „seka“ paskui daiktą. Pagal CK 4.195 straipsnio 2 dalį (šiuo metu 4 dalį), jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.
  5. Esminis ginčas byloje kilo dėl Mainų sutarties (bankas nėra šios sutarties šalis, nedalyvavo jos sudaryme, vykdyme), o banko hipoteką buvo prašoma panaikinti ne dėl su banku susijusių aplinkybių. Todėl bylinėjimosi išlaidų iš banko ieškovei ir valstybei priteisimas visiškai neatitinka protingumo ir proporcingumo principų. Be to, nors dalis reikalavimo dėl hipotekos buvo atmesta, banko naudai jokios bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos.

17Ieškovė G. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisės norma imperatyviai nukreipia į sandorio negaliojimo pasekmes numatytas CK 1.80 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes ir teismų praktiką, taikė abipusę restituciją ir grąžino šalis į status quo ante.

18Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

        1. Sudarant Mainų sutartį buvo pažeista imperatyvi norma gauti teismo leidimą, todėl tokia sutartis niekinė. Teismo leidimas būtinas ne tik pirkimo–pardavimo, bet visiems sandoriams, kurie varžo teises į šeimos gyvenamąją patalpą. CK 6.432 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei. Motinos (ieškovės) teisės sūnaus atžvilgiu nebuvo apribotos, be to, J. K. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad žinojo, jog ieškovė turi nepilnametį sūnų.
        2. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Niekinis sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento, taigi jis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys, ir šalys turi būti grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Taigi ieškovė ir atsakovas J. K. turi būti gražinti į padėtį iki Mainų sutarties sudarymo, o apeliantas vietoj to nori pakeisti atsakovą J. K. į ieškovę, kad pastaroji neštų atsakomybę už sandorius, kurie buvo sudaryti po niekinės sutarties pasirašymo. Tačiau pradinio niekinio sandorio negaliojimas lemia ir kitų paskesnių sandorių (hipotekos) negaliojimą. CK 4.170 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo.
        3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų įstaigų 31 straipsnį bei į kasacinio teismo išaiškinimą, kad kreditorius, kaip sutarties šalis, jam prieinamomis priemonės privalo pasidomėti ar nėra teisėtam sandoriui kokių nors kliūčių, apelianto išdėstyta pozicija, jog jis neturėjo nei pareigos, nei teisės tikrinti kitam asmeniui (ieškovei), kuri nėra kredito gavėjas, priklausančio turto apribojimų ar kitų asmenų sudaromų susitarimų turinio, vertintina kritiškai. Apeliantas žinojo, kad įkeičiamas turtas įgytas Mainų sutarties pagrindu ir, turėdamas veikti aktyviai, privalėjo visapusiškai išsiaiškinti įkeičiamo turto atsiradimo pagrindą, pasidomėti, ar nėra kliūčių šį turtą įkeisti bankui. Net nežinant, kad Mainų sutartis yra niekinė, galima buvo atkreipti dėmesį į tai, jog neįvykdytos visos Mainų sutarties sąlygos – esminė sąlyga išregistruoti ieškovei atitenkančio turto hipoteką. Iš to apeliantas galėjo padaryti pagrįstą išvadą, kad kreditorius ir skolininkas J. K. gali sulaukti neigiamų pasekmių. Apeliantas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad J. K. vos tik įsigijęs didelės vertės turtą ir dar neįgyvendinęs visų sutarties sąlygų, praėjus tik 3 dienoms, skubėjo kuo greičiau jį įkeisti. Be to, kreditorių elgtis sąžiningai įpareigoja įstatymas ir tai, kad sandoris tvirtinamas notarine tvarka, neatleidžia jo nuo šios pareigos.
        4. Mainų sutarties sudarymo metu ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų, jų valdyti ir nepaisant to, kad neveiksnumas teisiškai įformintas tik 2013 metais, faktinis neveiksnumas egzistavo jau daug metų, nes ieškovė psichikos liga serga nuo vaikystės, dar 2001 metais pripažinta antros grupės invalide. Taigi sandoris turėjo būti pripažintas negaliojančiu ir remiantis CK 1.89 straipsniu.
        5. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius aptarnauja savo rajono gyventojus ir gina vaikų interesus savivaldybės teritorijoje. Mainų sutarties sudarymo metu ieškovė buvo Vilniaus miesto gyventoja, o tai reiškia, kad Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius neturėjo nei galimybės, nei įgaliojimų aiškintis Mainų sutarties sudarymo aplinkybių, tuo labiau, jog jos buvo nuslėptos ir nuo Vilniaus rajono ir nuo Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyrių. Apeliantas nepagrįstai savo darbo aplaidumo pasekmes ir atsakomybę siekia perkelti kitoms proceso šalims. Pirmenybė turi būti suteikiama ne sąžiningo kreditoriaus interesams, o neveiksnaus asmens ir jo nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimui. Vaiko interesų viršenybės principas įtvirtintas tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje. Niekinio sandorio pasekmės atsirado ne dėl ieškovės kaltės, o dėl notarės netinkamų veiksmų (teismo leidimo nepatikrinimas) bei J. K. Mainų sutarties esminės sąlygos (nuimti hipoteką) nesilaikymo.

19Trečiasis asmuo notarė V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo išeiti už apeliacinio skundo ribų ir panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Hipotekos sandorių pripažinimas niekiniais buvo tiesioginė Mainų sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmė, todėl teismo sprendimo teisėtumo tikrinimas tik atsakovo skundžiamoje dalyje, būtų teisiškai nepagrįstas. Teismo pasirinktas ieškovės teisių gynimo būdas ne tik nepadėjo teisingai išspręsti ginčo, bet ir sukūrė prielaidas kilti naujiems teisminiams ginčams, nes toks sprendimas ir jo motyvai suponuoja, kad ateityje reikalavimai dėl žalos atlyginimo gali būti reiškiami ne tik tiems asmenims, kurie realiai prisidėjo prie galbūt niekinių sandorių sudarymo ir yra už tai atsakingi. Be to, kadangi privataus intereso gynimo teisminis procesas bylos eigoje transformavosi į viešojo intereso (nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų lūkesčių) gynimą, apeliacinės instancijos teismas neturėtų apsiriboti tik apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimu, bet turėtų peržengti skundo ribas ir išnagrinėti visą teismo sprendimą.
  2. Teismas nepagrįstai išėjo už ieškovės pareikšto ieškinio ribų. Ieškovė prašė teismo nutraukti Mainų sutartį dėl kitos šalies padaryto esminio sutarties pažeidimo bei dėl to, kad sudarydama sutartį, ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Taigi ieškovė buvo aiškiai nurodžiusi ieškinio elementus, kurie apibrėžė teisminio ginčo nagrinėjimo ribas, kurių teismas turėjo laikytis. Tačiau teismas netyrė ir nevertino ieškinyje nurodyto faktinio ir teisinio pagrindo, taip pat ir J. K. veiksmų ir kaltės. Prieš pasinaudodamas savo teise išimtiniais atvejais išeiti už ieškinio ribų, teismas turėjo pasisakyti ar yra pagrindas tenkinti ieškinį jame nurodytais pagrindais, o kadangi jis to nepadarė, laikytina, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnį.
  3. Jei sprendimas nebus panaikintas, atsakinga galbūt bus laikoma notarė, kadangi ji neva patvirtino Mainų sutartį, nesant teismo leidimo ją sudaryti, kai tuo tarpu įrodinėjimo dalykas buvo aiškiai apibrėžtas ieškovės ir notarės veiksmų teisėtumas šios bylos kontekste nebuvo ir negalėjo būti vertinamas, nes nebuvo ginčo dalyku. Be to, net tik ieškovė ir J. K. turėjo būti grąžinti į pirminę padėtį pagal teismo sprendimą, bet ir apeliantas, t. y. jo ir J. K. sutartiniams santykiams taip pat turėjo būti taikomas restitucija. Teismas tai turėjo atlikti ex officio, bet to nepadarė, todėl tai sudaro savarankišką sprendimo naikinimo pagrindą pagal CPK 330 straipsnį.
  4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Mainų sutarčiai buvo reikalingas teismo leidimas. Mainų sutarties sudarymo metu nekilnojamasis daiktas neturėjo šeimos turto teisinio statuso. Tam, kad gyvenamoji patalpa būtų pripažįstama šeimos turtu, joje turi faktiškai gyventi šeima. Ar sudaromam sandoriui turi būti taikomas CK 3.85 straipsnio 2 dalies reikalavimas būtina nustatyti, ar ta gyvenamoji patalpa yra būtent vaiko, o ne suaugusiųjų šeimos narių nuolatinė gyvenamoji vieta. Ieškovės vaikas nuo 2008 m. sausio 29 d. iki 2009 m. liepos 31 d. gyveno su globėjais. Taigi jis sutarties sudarymo metu faktiškai negyveno mainamoje patalpoje ir jo teisėti interesai buvo užtikrinti globos institutu. Be to, net turtui turinčiam šeimos turto teisinį režimą, nėra reikalingas teismo leidimas, kai jis yra perleidžiamas mainų sutarties pagrindu. Visų pirma, toks reikalavimas nėra tiesiogiai įtvirtintas CK 3.85 straipsnio 2 dalyje. Antra, nuo Mainų sutarties sudarymo ir iki pat 2014 m. spalio 30 d. priimtos vienintelės kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr, 3K-3-469/2014 nebuvo suformuota praktika, kurioje būtų aiškiai konstatuota, kad sudarant tokio tipo sutartis būtų reikalingas teismo leidimas. Be to, ir šia nutartimi negalima remtis, nes skiriasi bylų ratio decidendi. Iš esmės analogišką bylą (Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-193-239/2011) nagrinėjusio teismo nuomone, gyvenamųjų patalpų mainų sutartis prilygsta gyvenamosios vietos pakeitimui, o tam joks teismo leidimas nėra reikalingas. Ginčo sutartimi ieškovė pagerino jos vaiko gyvenamąsias sąlygas. Asmeninės nuosavybės teises į mainomus nekilnojamuosius daiktus šalys įgijo nuo minėtos sutarties sudarymo momento, taigi net jei ieškovės turtas turėjo šeimos teisinį statusą, šis statusas, išmainius turtą, perėjo naujam turtui ir nepilnamečio vaiko interesai negalėjo būti pažeisti.
  5. Visos faktinės aplinkybės liudija, kad Mainų sutartis būtų sudaryta bet kuriuo atveju, kadangi sutarties sudarymo metu pagal esančią praktiką ir reguliavimą teismas arba pripažintų, jog toks leidimas nereikalingas, arba būtų tokį leidimą išdavęs. Taigi vien teismo leidimo sudaryti sutartį nebuvimo formalus pagrindas negalėjo būti ginčo sandorių naikinimo pagrindu. Teismas nevertino ir to, kaip ieškovė grąžins J. K. teismo nustatytus 20 000 Lt, taip pat atlygins atsakovo padarytus turto pagerinimus, taip pat neįvertino, kad pačiai ieškovei paskirta globa ir tikėtina, jog vaikas net negrįš gyventi pas ieškovę.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

22Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kartu su Mainų sutartimi, sudaryta tarp atsakovo J. K. ir ieškovės G. R., pripažino negaliojančiais ir J. K. bei apelianto sudarytus 2008 m. rugsėjo 18 d. sutartinės hipotekos lakštą ir 2008 m. lapkričio 5 d. lakšto pakeitimus, o taip pat nepagrįstai negynė banko, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus, interesų.

23Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, inter alia, apelianto ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su Nordea Bank AB apeliacinio skundo argumentais.

24Dėl hipotekos sandorio negaliojimo

25Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad G. R. ir J. K. 2008 m. rugsėjo 16 d. sudaryta Mainų sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ex officio pripažino ginčo Mainų sutartį niekine ir negaliojančia ab initio. Šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo apeliantas savo skunde neginčija. Atsižvelgdamas į tai, kad Mainų sutartis pripažinta negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento, kaip prieštaraujanti imperatyviai įstatymo normai, reikalaujančiai gauti teismo leidimą sandoriams dėl nekilnojamojo turto, kuris yra šeimos turtas, sudaryti, bei į kitas byloje nustatytas aplinkybes, inter alia tai, jog Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu konstatuota, jog G. R., sudarydama 2008 m. rugsėjo 16 d. Mainų sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranojine šizofrenija su progresuojančiu defektu, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu ji buvo pripažinta neveiksnia, pripažino negaliojančiais ir 2008 m. rugsėjo 18 d. Sutartinės hipotekos lakštą bei 2008 m. lapkričio 5 d. Sutartinės hipotekos lakšto pakeitimus, pagal kuriuos J. K. Mainų sutarties pagrindu iš G. R. gautą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo dalį su butu) įkeitė Nordea bankui savo (J. K.) prievolėms pagal kreditavimo sutartį užtikrinti.

26CK 4.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. To paties straipsnio 2 dalyje pažymima, kad įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas. Taigi bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti yra nustatoma hipoteka, skolininkas sutampa su nekilnojamojo turto, kuris įkeičiamas, savininko asmeniu, ar ne (svetimo daikto hipoteka, CK 4.181 straipsnis), įkaito davėju gali būti tik pats nekilnojamojo turto savininkas (ar kiti CK 4.170 straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys) ir tik jis pats asmeniškai (ar per tinkamai įgaliotą asmenį) gali išreikšti valią (sutikimą) įkeisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Pastebėtina, kad nors ginčo hipotekos sandorio sudarymo metu CK 4.170 straipsnyje expressis verbis nebuvo nurodyti įkaito davėju galintys būti asmenys, reikalavimas, jog įkaito davėju būtų būtent hipotekos objektu esančio turto savininkas (arba tam tikrais atvejais patikėjimo teises į tą turtą turintis asmuo) buvo ne kartą akcentuojamas teismų praktikoje ir faktiškai yra nulemtas nuosavybės teisės turinio bei esmės.

27Savo ruožtu nagrinėjamu atveju Nordea banko 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytas hipotekos sandoris dėl 484/2000 dalies žemės sklypo ir buto, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimo yra pasirašytas su atsakovu J. K., kuris, atsižvelgiant į tai, kad Mainų sutartis yra niekinė (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), negalioja nuo pat jos sudarymo momento ir negalėjo bei negali būti šalių patvirtintina (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), nėra įkeičiamo turto savininkas, o tikroji turto savininkė G. R. nėra davusi sutikimo įkeisti minėtą turtą J. K. prievolių Nordea bankui įvykdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, Nordea banko ir J. K. sudarytas hipotekos sandoris prieštarauja tiek pačiai hipotekos sandorio esmei bei jo sudarymui nustatytam teisiniam reglamentavimui (CK 4.170, 4.181, 4,185 straipsniai, 1.63 straipsnio 6 dalis), tiek ir vienam pagrindinių teisės principų, kuriais grindžiama bet kuri civilizuota teisės sistema – asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (lot. ex injuria ius non oritur) – kadangi tokio hipotekos sandorio palikimas galiojančiu, kai Mainų sutartis, kuria pasinaudodamas J. K. įkeitė bankui ginčo turtą, pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio, reikštų, jog už atsakovo J. K., sudariusio Mainų sutartį ir perdavusio įkeistą turtą savo veiksmų tuo metu negalinčiai suprasti bei valdyti, turinčiai nepilnametį sūnų, ieškovei, prievolių bankui pagal kreditavimo sutartį nevykdymą turėtų atsakyti G. R. ir jos nepilnametis vaikas, taigi J. K. iš esmės gautų naudos iš neteisėto bei niekinio sandorio.

28Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto tikslas –užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą ir protingumą, kartu išsaugoti ir civilinių teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2007 ir kt.). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei turi būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Be to, nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas yra pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi būti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).

29Dėl hipotekos kreditoriaus interesų gynimo

30Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Mainų sutartį niekine, turėjo arba palikti hipotekos sandorį su pakeitimais galiojančiu arba taikyti CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą sąžiningo hipotekos kreditoriaus interesų gynimo mechanizmą, kadangi Nordea banko sąžiningumas nebuvo paneigtas ir teismas privalėjo ginti šio hipotekos kreditoriaus interesus.

31CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CK 4. 197 straipsnio 6 dalis vertintina ne kaip naujas materialusis pagrindas hipotekos teisei išlikti, bet kaip patikslinantis ir papildantis jau esančius hipotekos galiojimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015).

32Kaip teisingai pastebėjo apeliantas savo skunde, sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos institutas taikomas ne tik ginant nuosavybės teisę, bet ir kitas daiktines teises, taigi ir hipotekos teisę. Nustačius, kad įkeisto turto savininkas iš tikrųjų yra ne tas asmuo, kuris veikė kaip įkaito davėjas, tikrojo turto savininko teisės ir teisėti interesai negali būti prioritetiškai ginami, neįvertinus trečiosios šalies (Mainų sutarties atžvilgiu), t.y. hipotekinio kreditoriaus, sąžiningumo.

33Teismų praktikoje pažymima, kad hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę remiantis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi, turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tik tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartį Nr. 3K-3-134/2007; 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; kt.)

34Kaip teisingai pastebėjo savo atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir ko iš esmės neginčijo pats apeliantas, Nordea bankas žinojo, kad 2008 m. rugsėjo 18 d. J. K. bankui įkeičiamas turtas yra įgytas Mainų sutarties, sudarytos 2008 m. rugsėjo 16 d., pagrindu. Vien jau pati savaime aplinkybė, kad turtas įkeičiamas praėjus vos kelioms dienoms po jo įsigijimo, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo patraukti banko, kaip finansų įstaigos, verslininko, turinčio visapusiškai įvertinti sudaromo sandorio rizikas ir kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, dėmesį bei paskatinti pastarąjį susipažinti su turto, kuris įkeičiamas bankui, įgijimo pagrindu esančia sutartimi. Tuo tarpu ginčo Mainų sutarties 4.2 punkte yra aiškiai įtvirtintas J. K. įsipareigojimas išregistruoti jo mainomam turtui, perduodamam ieškovės G. R. asmeninės nuosavybėn, AB DNB banko naudai nustatytą hipoteką. Vien šios sąlygos buvimas galėjo ir turėjo paskatinti banką, privalantį įvertinti ar nėra jokių kliūčių teisėtam hipotekos sandoriui sudaryti, t. y. ar nėra akivaizdžių aplinkybių, galinčių nulemti Mainų sutarties ginčijimą artimiausiu metu, išsiaiškinti, ar J. K. vykdo Mainų sutartyje prisiimtą įsipareigojimą ir ar apskritai toks įsipareigojimas buvo galimas (t. y. kokia banko, kuriam išmainomas turtas buvo įkeistas, pozicija dėl šios Mainų sutarties sudarymo ir tuo labiau hipotekos panaikinimo). Jeigu apeliantas būtų pakankamai aktyvus, neapsiribotų tik viešo registro duomenų patikrinimu, bet pasidomėtų dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, tikėtina, jis būtų sužinojęs ir aplinkybes, kad AB DNB bankas (tuo metu DNB Nord bankas) 2008 m. rugsėjo 15 d. rašte 3.2/2323, sutikdamas, jog J. K. išmainytų banko naudai įkeistą turtą G. R., pažymėjo, kad vietoj įkeisto gyvenamojo namo su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), DNB bankui turėtų būti įkeistas pagal Mainų sutartį J. K. iš G. R. gautinas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi jau vien apeliantui susipažinus su Mainų sutarties sąlygomis ir pasiaiškinus kelis iš sutarties turinio savaime sekančius klausimus, bankui akivaizdžiai būtų iškilęs atsakovo J. K. sąžiningumo bei patikimumo, kaip kredito gavėjo, klausimas.

35Kaip jau minėta, sąžiningu kreditorius gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei jis ne tik faktiškai nežinojo dėl galimų hipotekos negaliojimo pagrindų, bet ir negalėjo žinoti, t. y. buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi visų jam prieinamų priemonių išsiaiškinti visą reikšmingą informaciją tiek apie skolininką, jo galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus, tiek apie patį hipotekos objektą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kaip nustatytos šioje byloje, Nordea banko elgesys – iš esmės tik viešų registrų duomenų peržiūra, sudarant ginčo hipotekos sandorį su J. K., negali būti vertinamas kaip pakankamai atidus ir rūpestingas, o tai reiškia ir sąžiningas hipotekinio kreditoriaus interesų gynimo kontekste, kadangi, kaip pažymima teismų praktikoje, nepagrįstas neveikimas taip pat vertintinas kaip nesąžiningas elgesys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015; kt.).

36Pažymėtina, kad apelianto sąžiningumo savaime neįrodo ir ta aplinkybė, kad tiek Mainų sutartį, tiek hipotekos sandorį tvirtino notaras, kadangi, kaip pagrįstai pastebėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, kreditorių elgtis sąžiningai (taigi ir rūpestingai bei atidžiai) įpareigoja įstatymai (be kita ko, ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnis), o tai, jog sandoris tvirtinamas notarine tvarka (ar tvirtinamas / registruojamas kitų valstybės įgaliotų asmenų), automatiška neatleidžia banko nuo pareigos veikti keik įmanoma aktyviau, siekiant išsiaiškinti, ar sandoris sudaromas su patikima šalimi ir nėra jokių kitų kliūčių teisėtai sutarčiai sudaryti.

37Remdamasi išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti sąžiningo hipotekinio kreditoriaus interesų gynimo institutą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino hipotekos sandorį, pagal kurį G. R. priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas Nordea bankui, negaliojančiu. Negaliojant hipotekos sandoriui ir nesant pagrindo taikyti CK 4.197 straipsnio 6 dalį, atmestinas ir apelianto argumentas, kad hipoteka seka paskui daiktą ir nuosavo daikto hipoteka turėjo transformuotis į svetimo daikto hipoteką. Tik teisėtai nustatyta ir galiojanti hipoteka gali sekti paskui daiktą, be to, kaip minėta, ieškovė G. R. nėra išreiškusi valios užtikrinti savo turtu J. K. prievolių įvykdymą bankui.

38Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumo nepaneigia ir apelianto akcentuotas viešasis interesas – finansų sistemos stabilumas. Visų pirma, finansų sistemos stabilumas gali būti užtikrinamas tik laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, ir negali būti paremtas neteisėtai sudarytais sandoriais. Be to, finansų sistemos stabilumas negali būti priešpastatytas teisėtiems vaiko interesams, kurie akivaizdžiai būtų pažeisti, grąžinus ieškovei (neveiksniam asmeniui), turinčiai nepilnametį vaiką, hipoteka apsunkintą nekilnojamąjį turtą (šeimos turtą), iš kurio, kaip kad ir nurodė pats Nordea bankas, bus vykdomas išieškojimas J. K. skolai bankui padengti, tuo labiau, jog prie susiklosčiusios situacijos dėl savo nepakankamo veikimo prisidėjo ir pats bankas. Vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tuo tarpu vien tik Mainų sutarties pripažinimas niekine ir restitucijos taikymas, kaip to siekia apeliantas, kai visas turtas, tiek grąžintinas J. K., tiek grąžintinas G. R., yra įkeistas bankams ir iš jo vykdomas išieškojimas, ne tik pažeidžia teisėtus vaiko interesus, bet ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Savo ruožtu apelianto argumentai, susiję su ieškovės giminaičių, vaikų teises ginančių institucijų ir / ar notarės atsakomybe dėl susiklosčiusios situacijos, plačiau šioje byloje teisėjų kolegijos nenagrinėjami, kadangi byloje nėra keliams klausimas dėl galimos žalos atlyginimo ir šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamos dalies teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.

39Dėl apeliacinio skundo ribų neperžengimo ir bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

40Notarė V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė peržengti apeliacinio skundo ribas, panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

41Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014).

42Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad hipotekos sandorio pripažinimas negaliojančiu buvo tiesiogine Mainų sutarties pripažinimo niekine pasekmė, nesudaro pakankamo pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, ypač kai apeliantas ginčijo hipotekos sandorio negaliojimą, remdamasis tik sąžiningo hipotekinio kreditoriaus teisių gynimo institutu ir sandorių atskirumo principu, nekviestionuodamas teismo nustatytų, su Mainų sutarties sudarymu ir galiojimu susijusių aplinkybių. Šioje byloje nustatytas vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo viešasis interesas šiuo konkrečiu atveju CPK 320 straipsnio kontekste taip pat nėra savaiminis pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir peržiūrėti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi skundžiamu sprendimu būtent ir buvo apsaugotos vaiko teisės turėti gyvenamąjį būstą ir normalias gyvenimo sąlygas, grąžinant jo motinai, su kuria vaikas gyvena, hipoteka neapsunkintą šeimos turtą.

43Atkreiptinas dėmesys, kad notarė turėjo galimybę įstatymo numatytu laiku pateikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti), kuriame galėjo išdėstyti visus savo argumentus tiek dėl Mainų sutarties pripažinimo niekine, tiek ir dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau to nepadarė. Savo ruožtu notarės baiminimasis, kad ateityje gali kilti nauji teisminiai procesai dėl žalos atlyginimo, nelaikytinas įstatymo nustatytų pagrindu peržengti skunde apibrėžtas apeliacijos ribas.

44Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija plačiau dėl notarės atsilepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, susijusių su Mainų sutarties pripažinimu niekine ir restitucijos taikymo pagrįstumu, nepasisako.

45Teisėjų kolegija taip pat atmeta notarės prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau dalyvaujančių asmenų prašymas neįpareigoja teismo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, be to, ši teismo teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių reikia žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, notarės nurodyti motyvai nepagrindžia išimtinio būtinumo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ypač atsižvelgiant į tai, kad prašymo motyvai visų pirma susiję su atmestu notarės prašymu peržengti apeliacinio skundo ribas ir panaikinti visą sprendimą. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka netikslingas ir todėl, kad šalys detaliai aptarė byloje esančius įrodymus ir išdėstė savo argumentus procesiniuose dokumentuose, o teisė būti išklausytiems žodžiu jiems buvo suteikta pirmosios instancijos teisme.

46Dėl kitų trečiojo asmens (notarės) argumentų

47Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip visiškai nepagrįstą, notarės argumentą, kad net tik ieškovė ir J. K. turėjo būti grąžinti į pirminę padėtį pagal teismo sprendimą, bet teismas ex officio turėjo taikyti restituciją ir Nordea banko bei J. K. sutartiniams santykiams. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kreditavimo sutarties, sudarytos tarp banko (apelianto) ir J. K., teisėtumo ir galiojimo, o taip pat atsakovo J. K. atsakomybės Nordea bankui klausimas. Hipotekos sandorio negaliojimas savaime nelemia kreditavimo sutarties negaliojimo, todėl, priešingai nei teigia notarė savo atsiliepime, teismas šiuo atveju neturėjo spręsti restitucijos tarp atsakovų Nordea banko ir J. K. klausimo.

48Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su notarės aiškinimu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir pažeidžiančiu CPK 263 straipsnio reikalavimus, kadangi teismas, ex officio peržengdamas ieškinio ribas, pripažino Mainų sutartį niekine ir nepasisakė, ar ieškinys galėtų būti tenkintas ieškovės ieškinyje nurodytu pagrindu. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Taigi teismas, nustatęs akivaizdų niekinės sutarties buvimo faktą, privalo jį konstatuoti ir toks teismo atliktas konstatavimas nėra laikomas dispozityvumo principo pažeidimu. Mainų sutarties pripažinimas niekine pirmosios instancijos teismo yra plačiai motyvuotas (to neginčija ir pati notarė), savo ruožtu konstatavus, kad sutartis yra niekinė ir negaliojanti ab initio, visiškai netikslinga vertinti negaliojančios sutarties nutraukimo klausimą, kadangi nutraukti įmanomą tik sudarytą ir galiojantį sandorį. Be kita ko, akcentuotina, kad teisės normų taikymas pareikšto reikalavimo faktiniam pagrindui yra teismo prerogatyva, todėl pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva ginčo faktiniam pagrindui taikydamas teisės normas, kurias reikėjo taikyti, proceso normų nepažeidė, ir iš esmės nepriteisė ieškovei daugiau nei ji prašė, kadangi, kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, ji siekė restitucijos ir grįžimo į pirminę padėtį, t. y. J. K. perduoto turto grąžinimo.

49Apibendrindama pirmiau išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, motyvuotas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl Nordea banko apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Tačiau pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą – pripažindamas negaliojančiais sutartinės hipotekos lakštą ir jo pakeitimus, nurodė, kad jais buvo įkeistas žemės sklypas ir įrašė jo kadastrinį adresą, tuo tarpu butas (kuris taip pat įkeistas tuo pačiu hipotekos sandoriu) rezoliucinėje dalyje neįvardintas, nors yra nurodytas jo unikalus numeris bei adresas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Apelianto įsitikinimu, kadangi banko hipoteka buvo pripažinta negaliojančia ne dėl su banku susijusių aplinkybių, skundžiamu sprendimu iš apelianto ieškovės bei valstybės naudai nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas taip pat akcentavo, kad dalis reikalavimo dėl hipotekos panaikinimo buvo atmesta, nes dalis sutartinės hipotekos lakšto pakeitimų nebuvo pripažinta negaliojančia.

52Atsižvelgdama į šioje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, inter alia, konstatuotą banko nepakankamą veikimą /aktyvumą, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas ne tik iš J. K., bet ir iš apelianto. Pastebėtina, kad ieškovė siekė tik jos perduoto J. K. turto atgavimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog dalis 2008 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos lakšto pakeitimo, kuria buvo įkeistas ne ieškovei priklausęs turtas, nebuvo pripažinta negaliojančia, nereiškia, kad buvo atmestas ieškovės reikalavimas ir ji turėtų atlyginti apeliantui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

53Kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurį trečiasis asmuo notarė V. P. prašė panaikinti, paliekamas nepakeistu, ir notarės prašymai buvo atmesti, trečiojo asmens pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlyginamos.

54Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

56Sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti, ją išdėstant taip:

57„ieškovės G. R. ieškinį atsakovams J. K. ir Nordea Bank AB tenkinti iš dalies.

58Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008 m. rugsėjo 16 d. Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, pagal kurią J. K. perdavė G. R. asmeninėn nuosavybėn 0,0585 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu priklausiniu – 98,98 kv. m gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), o G. R. mainais perdavė asmeninėn nuosavybėn J. K. 484/2000 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2000 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastate (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame, (duomenys neskelbtini), butą/patalpą-butą, kurio bendras plotas 68,85 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini).

59Pripažinti 2008 m. rugsėjo 18 d. Sutartinės hipotekos lakštą, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir 2008 m. lapkričio 5 d. Sutartinės hipotekos lakšto pakeitimus, pagal kuriuos J. K. perduotą turtą – 484/2000 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2000 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir butą, kurio bendras plotas 68,85 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeitė Nordea Bank Finland Plc, negaliojančiais.

60Taikyti restituciją ir grąžinti J. K. ieškovei G. R. perduotus asmeninėn nuosavybėn 0,0585 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu priklausiniu – 98,98 kv. m gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) ir 20 000 Lt, o ieškovei G. R. grąžinti perduotus J. K. nuosavybėn 484/2000 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2000 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastate (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame, (duomenys neskelbtini), butą/patalpą – butą, kurio bendras plotas 68,85 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini).

61Priteisti ieškovei G. R. iš atsakovų J. K. ir Nordea Bank AB lygiomis dalimis 3 920 Lt bylinėjimosi išlaidų.

62Priteisti iš atsakovų J. K. ir Nordea Bank AB valstybės naudai lygiomis dalimis 278 Lt pašto išlaidų, 11 878 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

63Kitoje dalyje ieškinį atmesti“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas byloje kilo dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu... 5. Ieškovė G. R. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu... 6. Ieškovė nurodė, kad sudarydama Mainų sutartį žinojo, jog jai atitenkantis... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovės G. R.... 9. Teismas nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. tarp ieškovės G. R. ir atsakovo... 10. Teismas akcentavo, kad Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu konstatuota, jog... 11. Teismas priėjo išvadą, kad nors ieškovė pareikštu ieškiniu tiesiogiai... 12. Teismas pažymėjo, kad ir kitos bylos aplinkybės (ieškovės šeima nuo 2009... 13. Teismas nutarė nepripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 5 d.... 14. Teismas pažymėjo, kad nors Mainų sutarties, kuri pripažinta niekine, 1.7... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 16. Atsakovas Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių,... 17. Ieškovė G. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos... 18. Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos... 19. Trečiasis asmuo notarė V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kartu su... 23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos... 24. Dėl hipotekos sandorio negaliojimo... 25. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad G. R. ir J. K. 2008 m.... 26. CK 4.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad hipoteka –... 27. Savo ruožtu nagrinėjamu atveju Nordea banko 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytas... 28. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sandorių negaliojimo... 29. Dėl hipotekos kreditoriaus interesų gynimo... 30. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Mainų... 31. CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sąžiningo... 32. Kaip teisingai pastebėjo apeliantas savo skunde, sąžiningo įgijėjo... 33. Teismų praktikoje pažymima, kad hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam... 34. Kaip teisingai pastebėjo savo atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus... 35. Kaip jau minėta, sąžiningu kreditorius gali būti pripažintas tik tuo... 36. Pažymėtina, kad apelianto sąžiningumo savaime neįrodo ir ta aplinkybė,... 37. Remdamasi išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų... 38. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumo nepaneigia ir apelianto... 39. Dėl apeliacinio skundo ribų neperžengimo ir bylos nagrinėjimo rašytinio... 40. Notarė V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė peržengti apeliacinio... 41. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apskųsto pirmosios... 42. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad hipotekos sandorio... 43. Atkreiptinas dėmesys, kad notarė turėjo galimybę įstatymo numatytu laiku... 44. Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo... 45. Teisėjų kolegija taip pat atmeta notarės prašymą nagrinėti bylą žodinio... 46. Dėl kitų trečiojo asmens (notarės) argumentų... 47. Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip visiškai nepagrįstą, notarės... 48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su... 49. Apibendrindama pirmiau išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 51. Apelianto įsitikinimu, kadangi banko hipoteka buvo pripažinta negaliojančia... 52. Atsižvelgdama į šioje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, inter alia,... 53. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 54. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti... 56. Sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti, ją išdėstant taip:... 57. „ieškovės G. R. ieškinį atsakovams J. K. ir Nordea Bank AB tenkinti iš... 58. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008 m. rugsėjo... 59. Pripažinti 2008 m. rugsėjo 18 d. Sutartinės hipotekos lakštą, hipotekos... 60. Taikyti restituciją ir grąžinti J. K. ieškovei G. R. perduotus asmeninėn... 61. Priteisti ieškovei G. R. iš atsakovų J. K. ir Nordea Bank AB lygiomis... 62. Priteisti iš atsakovų J. K. ir Nordea Bank AB valstybės naudai lygiomis... 63. Kitoje dalyje ieškinį atmesti“...