Byla 2A-1547-413/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3417-285/2013 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Artneda“ ieškinį atsakovui N. K. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4UAB „Artneda“ 2010 m. rugsėjo 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius (7 b. l.). 2012 m. birželio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Artneda“ bankroto byloje buvo atstatydintas bankroto administratorius G. P. ir paskirtas naujas bankroto administratorius A. G. (b. l. 9). Nuo 2007 m. liepos mėn. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Artneda“ bendrovės vadovu buvo atsakovas N. K. (b. l. 57). Naujasis bankroto administratorius, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, patikrino įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir nustatęs pažeidimus 2013 m. sausio 15 d. kreipėsi ieškiniu į teismą dėl UAB „Artneda“ padarytos žalos atlyginimo prašydamas priteisti iš buvusio įmonės vadovo N. K. 84 748,81 Lt žalos atlyginimo.

5Ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad prieš bankroto bylos iškėlimą (2010-09-02) atsakovas 2010 m. kovo 1 d. iš bendrovės kasos išmokėjo buvusiam įmonės steigėjui ir akcininkui A. S. 55 332,12 Lt, tačiau šią ūkinę operaciją patvirtinančių rašytinių įrodymų administratoriui nepateikė; 2010 m. birželio 30 d. įsakymu neleistinai nurašė 1 382,15 Lt vertės įmonės turtą, kuris nebuvo nusidėvėjęs; 2010 m. rugsėjo 7 d., t. y. po bankroto bylos iškėlimo, sau išsimokėjo 10 230 Lt dydžio įmonei suteiktos paskolos dalį; 2010 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Artneda“ vardu pirko iš UAB „Kaimo sodyba“ rąstų sandarinimo priemones „Perma-Chink“ už 9 648,54 Lt ir už 8 156 Lt užsakė iš UAB „Statybos investicijos“ medienos pjovimo darbus. Ieškovo nuomone, atsakovui vykdant ūkines finansines operacijas neužilgo iki bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei iškėlimo, nepatvirtinant šias operacijas leistinais įrodymais ir įmonei faktiškai nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio nevykdant jokios ūkinės veiklos, buvo padaryta žala tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams.

6Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nesavalaikį, kadangi bankroto administratorius praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovo 84 748,81 Lt žalos atlyginimo, o valstybei 2 542 Lt žyminio mokesčio ir 12 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismo sprendimas grindžiamas tokiais argumentais:

91. Dėl be pagrindo iš įmonės kasos išmokėtų 83 366,66 Lt. Teismas pažymėjo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Iš 2010 m. kovo 1 d. įrašo bendrovės buhalterinėje knygoje teismas nustatė, kad atsakovas išmokėjo A. S. 55 332,12 Lt, tačiau atsakovas nesurašė buhalterinės apskaitos dokumento - kasos išlaidų orderio, dėl ko tokio įrašo įtraukti į apskaitą nėra teisinio pagrindo. Tokiu pačiu būdu atsakovas pats sau, kaip bendrovės kreditoriui, 2010 m. rugsėjo 7 d. išmokėjo dalį paskolos 10 230 Lt (18, 19 b. l.), tuo dar labiau pablogindamas įmonės finansinę padėtį. Priimdamas tokį sprendimą atsakovas suteikė sau finansinį pranašumą lyginant su kitais kreditoriais ir veikė iš esmės savo, o ne vadovaujamos bendrovės interesais. Be to, paskolos grąžinimo dokumentas neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo keliamiems reikalavimams - nėra pinigų gavėjo, kasininko ir įmonės vadovo parašų.

102. Dėl paslaugų įsigijimo. Tesimas pažymėjo, kad nutartis iškelti įmonei bankroto bylą priimta 2010 m. rugsėjo 2 d., tačiau 2010 rugpjūčio 24 d. atsakovas, atstovaudamas bendrovę, įsigijo rąstų sandarinimo priemonių už 9 648,54 Lt, o 2010 m. rugpjūčio 25 d. pirko medienos pjovimo paslaugas už 8 156 Lt, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad šios priemonės ir paslaugos buvo panaudotos įmonės ūkinėje veikloje, negalėjo paaiškinti, kaip pirktos medžiagos ir paslaugos yra susijusios su bendrovės vykdytais darbais iki bankroto bylos iškėlimo.

113. Dėl 1 382,15 Lt vertės ilgalaikio turto neteisėto nurašymo. Teismas nustatė, kad atsakovas 2010 m. birželio 30 d. įsakymu nurašė tokį įmonės ilgalaikį turtą: tiesinį pjūklą Makita; kampinį šlifuoklį GWS 11-125 CIE; statybinį nivelyrą BL2L BOSCH; motorinį pjūklą STIHL S250. Nurašymo akte yra fiksuota likutinė turto vertė ir bendra 1 382,15 Lt nurašomo turto vertė. Tačiau nebuvo pateikta jokių duomenų, kad šis turtas yra netinkamas naudoti ar/ir pripažintas nusidėvėjusiu. Todėl teismas sprendė, kad nurašyti minėtą turtą atsakovas neturėjo teisinio pagrindo, o taip elgdamasis iš esmės veikė neteisėtai ir priešingai juridinio asmens, kurio vadovu jis buvo, interesams.

124. Dėl ieškinio senaties termino. Teismas pažymėjo, kad sandorių negaliojimo pagrindai ir ieškinio senaties terminai nėra reglamentuojami Įmonių bankroto įstatyme. Bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse numatytais sandorių negaliojimo pagrindais ir laikydamasis Civiliniame kodekse numatytų ieškinio senaties terminų. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Bankrutuojančios įmonės sudarytiems sandoriams nuginčyti taikomi visi bendrieji senaties terminai, nustatyti Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo dienos. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad ieškovo pareikštam reikalavimui turi būti taikomas specialus sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Įvertinęs tai, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina dokumentų bankroto administratoriui perdavimo diena, t. y. 2012 m. birželio 25 d., teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Dėl ieškinio senaties termino. Apelianto nuomone, ieškovo 2013 m. sausio 14 d. ieškinys yra pareikštas suėjus imperatyviam įstatymo terminui, t. y. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytam 6 mėnesių terminui nuo dokumentų apie įmonės sudarytus sandorius perdavimo dienos. UAB „Artneda“ bankroto byla iškelta 2010 m. rugsėjo 2 d. (nutartis įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 14 d.), 2012 m. birželio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „Artneda“ bankroto byloje pakeistas bankroto administratorius, įpareigojant senąjį administratorių per 15 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti turtą bei visus dokumentus naujajam administratoriui. Taigi naujajam administratoriui dokumentai turėjo būti perduoti iki 2012 m. birželio 25 d. ir būtent nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti, kuris baigėsi 2012 m. gruodžio 25 d. Pagal CPK 73 straipsnį procesiniai veiksmai turi būti atliekami per įstatymų nustatytus terminus. CPK 75 straipsnyje nurodyta, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui. CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje yra numatyta galimybė bankroto administratoriui šį terminą pratęsti. Tačiau pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog sandorių negaliojimo pagrindai ir ieškinio senaties terminai nėra reglamentuojami Įmonių bankroto įstatyme. Bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse numatytais sandorių negaliojimo pagrindais ir laikydamasis Civiliniame kodekse numatytų ieškinio senaties terminų. Pirmos instancijos teismo sprendime nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose 2011-02-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011 bei 2012-12-18 civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2012, būtent ir nurodyta, kad ieškinio senaties terminai yra skaičiuojami vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatomis. Tad ir šiuo atveju 6 mėnesių ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kada administratoriui buvo perduoti dokumentai apie sandorių sudarymą. Be to, bankroto byla UAB „Artneda“ buvo iškelta dar 2010 m. rugsėjo 2 d., tačiau tik praėjus daugiau nei dviems metams buvo pateiktas ieškinys. Tai visiškai paneigia CPK 7 straipsnyje nustatytą proceso ekonomiškumo principą ir suteikia galimybę bankroto administratoriui vilkinti bankroto procesą. CK 1.131 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.126 straipsnį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

162. Dėl be pagrindo iš įmonės kasos išmokėtų 83 366,66 Lt. Apelianto nuomone, naujai paskirtas bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų, kad atgautų visus dokumentus, patvirtinančius ūkines operacijas, iš senojo bankroto administratoriaus G. P.. Taigi atlikęs gautų dokumentų analizę ir nustatęs, jog trūksta dalies dokumentų, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad tinkamai vykdytų jam įstatymo suteiktas teises ir pareigas. Į bylą pateiktos dokumentų kopijos patvirtina faktą, jog pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo parengti ir tik jų pagrindu buvo pildomos buhalterinės kasos knygos. Tad pirmos instancijos teismo argumentai, kad nebuvo surašytas apskaitos dokumentas, kuris keičia įmonės turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimą - kasos išlaidų orderis, yra nepagrįsti. Priešingai, rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog įrašai apie A. S. išmokėtas pinigų sumas į įmonės apskaitą įtraukti teisėtai ir teisingai. Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog apeliantas N. K. pats sau, kaip bendrovės kreditoriui, 2010 m. rugsėjo 7 d. išmokėjo dalį paskolos (10 230 Lt). 2010 m. rugsėjo 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 144 visi įstatyme nurodyti apskaitos dokumentų rekvizitai yra. Remiantis bankroto administratoriaus duomenimis, įmonė UAB „Artneda“ apeliantui yra skolinga, šį faktą patvirtino pats bankroto administratorius bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme. Tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės administracija, tame tarpe ir įmonės vadovas, praranda visus įgaliojimus, o įmonė nebeturi teisės vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Visus dokumentus bei įmonės valdymo funkcijas perima bankroto administratorius. Apeliantui paskolos dalis buvo grąžinta iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo, įmonė tuo metu vykdė ūkinę komercinę veiklą, įmonės sąskaitos nebuvo areštuotos, todėl teismo išvados yra nepagrįstos. Atsakovas, vykdydamas įprastą įmonės komercinę ūkinę veiklą, atsiskaitydamas su tiekėjais, mokėdamas skolas ir tokiu būdu mažindamas įmonės įsiskolinimus, nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Be to, jei bankroto administratorius manė, kad UAB „Artneda“ yra bankrutuojanti jau nuo 2010 m. rugsėjo 2 d., pats privalėjo užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, kreipdamasis į antstolius dėl bankrutuojančios įmonės sąskaitų arešto, dokumentų bei piniginių lėšų perėmimo, tačiau tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos.

173. Dėl paslaugų įsigijimo. Pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, tai yra 2010 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Kaimo sodyba“ PVM sąskaita faktūra KS 10.08/24 bei kasos pajamų orderis nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai yra UAB „Kaimo sodyba“ išrašyti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai yra galiojantys iki šiol, piniginės operacijos yra įvykusios dar iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos, jos nėra fiktyvios. Tai tik patvirtina faktą, jog visi sandorai yra teisėti, teisingi bei pagrįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais.

184. Dėl turto nurašymo. Teismas nesiaiškino, koks yra sukauptas nusidėvėjimas ir kokia yra nustatyta likutinė turto vertė nurašytam ilgalaikiui turtui. Taip pat neaišku, kuo remiantis bankroto administratorius nurodo, jog nurašytas turtas nebuvo nusidėvėjęs. CPK 178 str. imperatyviai įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šiuo gi konkrečiu atveju bankroto administratorius nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, o remiasi tik spėliojimais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad po pakartotino rašytinio kreipimosi į bankroto administratorių dėl bankrutuojančios įmonės turto perėmimo, dalis turto buvo rasta. Šį faktą patvirtina 2013 m. balandžio 13 d. prašymas bei bankroto administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 2.

195. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas nenurodė, kokie apelianto veiksmai yra neteisėti ir koks yra priežastinis ryšys tarp patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų. Ieškovas neįrodė žalos dydžio, kadangi visos operacijos yra pagrįstos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie yra galiojantys. Be to, teismo keliu nuginčijus dalį sandorių, bankrutuojančios įmonės finansinė padėtis dar pablogės, tai yra į bylą įstos nauji kreditoriai. UAB „Artneda“ finansiniai rodikliai iki bylos iškėlimo nebuvo patys geriausi, tačiau įmonė sugebėdavo atsiskaityti su tiekėjais, valstybinėmis institucijomis.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad apeliaciniu skundu prašoma ištirti naujus faktus ir įrodymus, kas prieštarauja CPK 314 straipsnio nuostatoms. Apeliantas tinkamai nepagrindžia savo pozicijos, kodėl su apeliaciniu skundu papildomai teikiami dokumentai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. CPK 314 straipsnis imperatyviai nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas pažymi, kad pirmos instancijos teisme apeliantą atstovavo advokatas, tad paminėto CPK 314 straipsnio nuostatos jam turėjo būti žinomos. Todėl šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą atmesti apelianto prašymą dėl dokumentų priėmimo.

211. Dėl ieškinio senaties termino. Ieškovo nuomone, apeliantas neteisingai aiškina ieškinio senaties institutą. Bankrutuojančios įmonės sudarytiems sandoriams nuginčyti taikomi visi bendrieji senaties terminai, nustatyti Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose, ko pasėkoje bankrutuojančios įmonės administratorius ankščiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse numatytais sandorių negaliojimo pagrindais ir laikydamasis Civiliniame kodekse numatytų ieškinio senaties terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėju kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-75/2011; 3K-3-410/2012). Todėl ieškiniui pareikšti sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nebuvo praleistas.

222. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų. Apeliantui reiškiant pretenzijas dėl byloje neįtrauktų dokumentų ieškovas pažymi, kad pirmos instancijos teismo posėdžio metu atsakovas savo nurodytiems atsikirtimams bei aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, įrodymų buvimo vietos nenurodė, prašymų juos išreikalauti nepareiškė. Teismas būdamas ginče besirungiančių lygių šalių nešališku arbitru, pats negali veikti kokios nors šalies procesiniais interesais. Juolab, kad apeliantas buvo atstovaujamas advokatės, profesionalios teisininkės. Vadinasi apeliantui bylos nagrinėjimo metu nepateikus prašymo išsireikalauti jam reikalingų dokumentų, jis pats pasirinko kokiu būdu ir apimtimi pagrįsti savo argumentus. Taigi atsakomybės dėl dokumentų pateikimo perkėlimas bankroto administratoriui yra nepagrįstas. 2010 m. kovo 1 d. įrašas bendrovės buhalterinėje knygoje nurodo, kad 55 332,12 Lt suma iš bendrovės kasos buvo išmokėta A. S.. Kasos knygoje pasirašė kasininkas - apeliantas N. K., tačiau šiai operacijai pagrįsti nebuvo surašytas buhalterinės apskaitos dokumentas - kasos išlaidų orderis. Vadovaujantis buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostata, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimų. Šiuo atveju, nepasikeitus įmonės finansinei padėčiai, įmonės buhalterinėje knygoje nurodyta išmokėta suma neįgauna jokio teisinio pagrindo, todėl apelianto argumentai nurodytu klausimu yra nepagrįsti. 2010 m. rugsėjo 7 d. apeliantas išmokėjo sau dalį paskolos (10 230,00 Lt) ir šį veiksmą atliko po to, kai Kauno apygardos teisme buvo priimta nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Artneda“. Taigi priimdamas tokį sprendimą jis suteikė sau palankesnę padėtį lyginant su kitais kreditoriais, veikė iš esmės savo, o ne vadovaujamos bendrovės interesais. Apeliantas neteisingai aiškina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi specialias kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, kuriose yra numatyta, jog kasos išlaidų orderį pasirašo ūkio subjekto vadovas, kasininkas ir pinigų gavėjas. Šių rekvizitų 2010 m. rugsėjo 7 d. Kasos išlaidų orderyje Nr. 144 nėra.

233. Dėl paslaugų įsigijimo. Atsakovas, atstovaudamas bendrovę, 2010 m. rugpjūčio 24 d įsigijo rąstų sandarinimo priemonių už 9648,58 Lt ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. pirko medienos pjovimo paslaugas už 8156 Lt. bankroto administratoriaus duomenimis, šių prekių ir paslaugų panaudojimas įmonės ūkinei veiklai jokiuose dokumentuose neatsispindi. Apeliantas ne tik nepateikė tokių duomenų (dokumentų), tačiau net nepaaiškino ir nenurodė, kaip pirktos medžiagos ir paslaugos yra susijusios su konkrečiais bendrovės vykdytais darbais iki bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas nenurodė, o įmonės apskaitos duomenyse nėra užfiksuota, kaip ir kokiems darbams vykdyti buvo panaudotos pirktos sandarinimo medžiagos ir medienos pjovimo paslaugos, nors šias aplinkybes turėjo įrodyti apeliantas.

244. Dėl ilgalaikio įmonės turto nurašymo. Turto nurašymo akte yra fiksuotos likutinės turto vertės, o bendra likutinė daiktų vertė yra 1382,15 Lt. Duomenų, kad turtas yra netinkamas naudoti ar kad šis turtas pripažintas nusidėvėjusiu, į bylą nebuvo pateikta. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nurašyti minėtą turtą nebuvo teisinio pagrindo. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, ilgalaikio turto nurašymo priežasties įrodinėjimo pareiga teko apeliantui. Šių aplinkybių nepagrindus įrodymais, laikytina, kad tokie įmonės vadovo veiksmai padarė ieškovei 1382,15 Lt žalą.

255. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas tinkamai nustatė visas apelianto civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovas patyrė 84 748,81 Lt žalą. Žalos dydis grindžiamas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir apskaičiuotas sudėjus be teisėto pagrindo iš įmonės kasos pasisavintas lėšas (83366,66 Lt), bei žalą dėl neteisėto ilgalaikio turto nurašymo (1382,105 Lt). CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, jog aukščiau minėti apelianto veiksmai yra priešingi juridinio asmens valdymo organų pareigoms, nurodytoms CK 2.87 straipsnyje, ko pasėkoje laikytini neteisėtais veiksmais CK 2.246 straipsnio prasme. Apelianto neteisėtų veiksmų pasekmė yra 84 748,81 Lt dydžio bendrovės turtinės padėtis pablogėjimas. N. K. sudarinėjant bendrovės vardu įmonei nepalankius sandorius, neužtikrinant atsiskaitymo garantijų bei nurašant nenudėvėtą įmonės turtą buvo ženkliai pabloginta įmonės padėtis. Todėl akivaizdu, kad apelianto neteisėtų veiksmų rezultatas yra ženklus ieškovo turtinės padėties pabloginimas. Minėtų sandorių sudarymo bei transakcijų metu UAB „Artneda“ buvo nemoki, atsakovas žinojo realią bendrovės finansinę padėtį, jos kreditorių reikalavimus ir gresiantį įmonės bankrotą.

26Teisėjų kolegija konstatuoja:

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas pliktinas nepakeistu.

29Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo bei aiškinimo.

30CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, pagal kurią sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; kt.).

31Nagrinėjamu atveju ieškovės įgaliotas asmuo (bankroto administratorius) pasirinko įmonės teisių gynimo būdą pareikšdamas buvusiam įmonės vadovui (direktoriui) ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalį, bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. Taigi įmonės vadovui už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

32CPK 182 straipsnio 2 punkte yra įtvirtinta prejudicinio fakto taisyklė, kuri reiškia, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims. Paminėta taisyklė yra aktuali ir nagrinėjamam ginčui. Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo vadovaujamai įmonei UAB „Artneda“, be kita ko, konstatuota, kad 2010 m. liepos 10 d. duomenimis įmonėje buvo drausti valstybiniu socialiniu draudimu trys asmenys, tačiau įmonėje dirbo tik direktorius, o dvi darbuotojos buvo motinystės atostogose. Įmonė veiklos nevykdo, o pagal įmonės vadovo pateiktus duomenis įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams 2010 m. balandžio 16 d. sudarė 340 395,40 Lt, per ataskaitinį iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpį bendrovė buvo patyrusi nuostolių už 8 972 Lt (b. l. 7). Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „Artneda“ 2010 metų duomenimis buvo faktiškai nemoki, joje dirbo tik vienas darbuotojas (atsakovas), įmonė faktinės ūkinės veiklos nevykdė. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas 2010 m. kovo 1 d. iš bendrovės kasos išmokėjo buvusiam įmonės steigėjui ir akcininkui A. S. 55 332,12 Lt (šią ūkinę operaciją patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų bankroto administratoriui ir pirmosios instancijos teismui nepateikė); 2010 m. birželio 30 d. įsakymu nurašė 1 382,15 Lt vertės įmonės turtą; 2010 m. rugpjūčio 24 d. įmonės vardu pirko iš UAB „Kaimo sodyba“ prekes (rąstų sandarinimo priemones „Perma-Chink“), kurių vertė 9 648,54 Lt, 2010 m. rugpjūčio 26 d. pirko iš UAB „Statybos investicijos“ už 8 156 Lt medienos pjovimo darbus; 2010 m. rugsėjo 7 d. (iškėlus bankroto bylą) sau išsimokėjo 10 230 Lt dydžio įmonei suteiktos paskolos dalį. Taigi aptariamu laikotarpiu, atsakovas išleido 84 748,81 Lt įmonės lėšų. Atsižvelgiant į minimu laikotarpiu konstatuotą įmonės nemokumą, įmonės finansinių įsipareigojimų dydį kreditoriams, faktinį darbuotojų skaičių ir nutrauktą ūkinę-komercinę veiklą, ką beje pripažino ir pats atsakovas nagrinėjant bylą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 7), yra pagrindas išvadai, kad tokie įmonės vadovo veiksmai akivaizdžiai prieštaravo įmonės tikslams, buvo nesuderinami su apdairaus, atidaus ir rūpestingo įmonės vadovo standartu. Netinkamas savo pareigų atlikimas yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Priešpastatydamas savo ir kitų asmenų, kuriems įmonės nemokumo periodu buvo išmokėtos įmonės lėšos, interesus aukščiau įmonės tikslų ir kitų kreditorių turtinių interesų, atsakovas buvo nesąžiningas, dėl ko įmonė patyrė 84 748,81 Lt nuostolius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, kodėl įmonei esant nemokiai reikėjo pirkti prekes ir užsakinėti paslaugas, kaip jos buvo panaudotos įmonės veikloje, kodėl reikėjo nurašyti kaip netinkamą (šio fakto tinkamai nepagrindus) įmonės turtą, kodėl visi šie veiksmai buvo atlikti prieš iškeliant ar jau iškėlus įmonei bankroto bylą. Paminėtų įrodymų visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje buvo nustatytos visos privalomos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai išmokant įmonės lėšas ir nurašant turtą, atsiradusi žala (įmonės ir kreditorių nuostoliai), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir nenustatė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

33Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 36 mėnesių terminas – laikotarpis, už kurį administratorius turi patikrinti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šioje normoje taip pat nustatyta, kad šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo dienos. Reikalavimams atlyginti žalą taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovo veiksmai, kuriais, kaip nurodė ieškovas, įmonei padaryta žalos, buvo atlikti nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 7 d. Ieškinys teismui dėl žalos atlyginimo paduotas 2013 m. sausio 15 d., taigi nepraleidus įstatymu nustatyto termino. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl ieškinio senaties instituto šioje byloje netinkamo taikymo.

34Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas gali atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė kasos išlaidų orderio kopiją, kuri, pasak apelianto, patvirtina faktą, kad įmonės skola buvusiam įmonės darbuotojui A. S. buvo išmokėta dar 2008 m. birželio 2 d. Tačiau apeliantas nenurodo, kodėl šio dokumento kopijos jis nepateikė ar negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to, pateiktas apelianto dokumentas, kuris nebuvo perduotas bankroto administratoriui, nėra tinkamai patvirtintas, nenurodytas jo gavimo šaltinis, taigi neatitinka įrodymų leistinumo, todėl vadovautis juo teismas negali (CPK 198 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).

35Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, ginčo santykiui tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

36Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

37Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. UAB „Artneda“ 2010 m. rugsėjo 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi... 5. Ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad prieš bankroto bylos... 6. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nesavalaikį, kadangi... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino... 9. 1. Dėl be pagrindo iš įmonės kasos išmokėtų 83 366,66 Lt. Teismas... 10. 2. Dėl paslaugų įsigijimo. Tesimas pažymėjo, kad nutartis iškelti įmonei... 11. 3. Dėl 1 382,15 Lt vertės ilgalaikio turto neteisėto nurašymo. Teismas... 12. 4. Dėl ieškinio senaties termino. Teismas pažymėjo, kad sandorių... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 15. 1. Dėl ieškinio senaties termino. Apelianto nuomone, ieškovo 2013 m. sausio... 16. 2. Dėl be pagrindo iš įmonės kasos išmokėtų 83 366,66 Lt. Apelianto... 17. 3. Dėl paslaugų įsigijimo. Pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, tai... 18. 4. Dėl turto nurašymo. Teismas nesiaiškino, koks yra sukauptas... 19. 5. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas nenurodė, kokie apelianto... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, priteisti... 21. 1. Dėl ieškinio senaties termino. Ieškovo nuomone, apeliantas neteisingai... 22. 2. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų. Apeliantui reiškiant pretenzijas... 23. 3. Dėl paslaugų įsigijimo. Atsakovas, atstovaudamas bendrovę, 2010 m.... 24. 4. Dėl ilgalaikio įmonės turto nurašymo. Turto nurašymo akte yra fiksuotos... 25. 5. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas tinkamai nustatė visas... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 28. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 29. Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės ir... 30. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens... 31. Nagrinėjamu atveju ieškovės įgaliotas asmuo (bankroto administratorius)... 32. CPK 182 straipsnio 2 punkte yra įtvirtinta prejudicinio fakto taisyklė, kuri... 33. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 36... 34. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą... 35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 36. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 38. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....