Byla 2-190-516/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei aktų panaikinimo (trečiasis asmuo – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. ir 2014 m. lapkričio 6 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-5889-653/2014 pagal ieškovo A. A. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos žirgynas“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei aktų panaikinimo (trečiasis asmuo – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba), ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo priimti dalį ieškinio ir kitos ieškinio dalies grąžinimo ieškovui, neištaisius ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

4Ieškovas A. A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas:

51) solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lietuvos žirgynas“ ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) priteisti 683 000 Lt turtinei žalai ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

62) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. kovo 28 d. gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktą Nr. 69G10-1449 (toliau – ir Pažeidimų tyrimo patikrinimo aktas);

73) panaikinti Tarnybos 2013 m. balandžio 5 d. išvežamų / įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo aktą Nr. 1565 (toliau – ir Išvežamų / įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo aktas).

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. A. K. ieškinio dalį dėl reikalavimų panaikinti aktus (2 ir 3 ieškinio reikalavimai) bei nustatė ieškovui terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

10Teismas pažymėjo, kad reikalavimas panaikinti Tarnybos Pažeidimų tyrimo patikrinimo aktą yra teismingas administraciniam teismui. Teismas nustatė, kad ieškovas jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas panaikinti Tarnybos Pažeidimų tyrimo patikrinimo aktą, tačiau administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, nurodydamas, jog pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis palikta nepakeista.

11Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Tarnybos Išvežamų / įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo akto tikslas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. S2-17262-833/2013) įvykdymas – padarė išvadą, jog būtent vykdant minėtą nutartį, arkliai buvo išgabenti į kitą bandą, o Išvežamų / įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo aktu ieškovui nebuvo taikytos neigiamos poveikio priemonės, jame nėra suformuluotų ieškovui privalomų elgesio taisyklių. Taigi minėtas aktas, teismo įsitikinimu, negali būti savarankišku civilinės bylos dalyku, nes savaime nedaro įtakos ieškovo teisiniam statusui.

12Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, nenurodo, kurios institucijos pareigūno bei atsakovo UAB „Lietuvos žirgynas“ kokiais veiksmais ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Teismo nuomone, ieškovas taip pat turi konkretizuoti, kokios jo turimos teisės buvo pažeistos neteisėtais veiksmais. Be kita ko, teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis (civilinėje byloje Nr. S2-17262-833/2013), kuri, ieškovo nuomone, yra neteisėta, yra palikta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2S-1047-565/2013) nepakeista ir yra įsiteisėjusi. Teismo nuomone, ieškovas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2S-1047-565/2013, tačiau šiuo metu procesas nėra atnaujintas ir įsiteisėję sprendimai (nutartys) galioja ir yra privalomi. Be to, ieškovas siekia revizuoti galiojančius teismo sprendimus (nutartis) ne instancine tvarka, bet naujoje byloje.

13Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui.

14Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis ieškovui buvo įteikta 2014 m. spalio 18 d., tačiau per teismo nustatytą terminą ieškovas nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.

15III. Atskirųjų skundų argumentai

16Ieškovas A. A. K. 2014 m. spalio 23 d. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio reikalavimų, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nepriimtą ieškinio dalį priimti nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalyje nėra nurodytas toks pagrindas, kuris leistų atsisakyti priimti nagrinėti teisme ieškinio reikalavimą, jeigu administracinis teismas nutartimi atsisakė priimti nagrinėti skundą administraciniame teisme. Teismo samprotavimai dėl prašomų panaikinti aktų, kaip įrodymų vertinimo, nepriimtini, nes šie klausimai nesprendžiami ieškinio priėmimo stadijoje.
  2. Nėra pagrįsta teismo išvada, kad reikalavimas panaikinti Pažeidimų tyrimo patikrinimo aktą, teismingas administraciniam teismui. Nors reikalavimai dėl Tarnybos Pažeidimų tyrimo patikrinimo akto ir Išvežamų / įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo akto yra administracinio teisinio pobūdžio, jie šioje byloje reiškiami kartu su reikalavimu priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kuris yra civilinio teisinio pobūdžio. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo. Tarnybos pareigūnai netinkamai teikė veterinarijos priežiūros paslaugas ieškovo ūkyje ir ši jų neteisėta veikla traktuotina kaip nusikalstama. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikino prokuroro nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nusikalstamų Tarnybos pareigūnų veiksmų, klastojant dokumentus ir neteisėtai paimant ieškovui nuosavybės teise priklausančius gyvūnus, ir įpareigojo tyrimą pradėti. Ieškovui turi būti atlyginta žala padaryta neteisėtais pareigūnų veiksmais, o ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, kuris išsprendžia ir suklastotų aktų, aptartų ieškinyje, teisėtumo klausimą.
  3. Skundžiama nutartis yra be motyvų. Teismas taip pat nenurodė teisės aktų, kuriais remdamasis, atsisakė priimti nagrinėti dalį ieškinio.

17Ieškovas A. A. K. 2014 m. lapkričio 18 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo ieškinį ir įpareigoti nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-5889-653/2014. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu toje pačioje byloje negali būti priimta antra tokia pat nutartis tol, kol pirmosios nutarties (dėl ieškovo ieškinio priėmimo nagrinėti) teisėtumo klausimas nėra išspręstas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas apskundė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartyje neteisėtai ir nepagrįstai teigiama, kad ieškovas nėra konkrečiai nurodęs, kurios institucijos pareigūno bei atsakovo UAB „Lietuvos žirgynas“ kokias veiksmais ieškovui buvo padaryta žala. Teismas ignoruoja labai išsamiai išdėstytą ieškinio pagrindą ir dalyką ir juos pagrindžiančius įrodymus. Teismo išvados minėtoje nutartyje visiškai nemotyvuotos, o tai absoliutus negaliojimo pagrindas. Teismo išvados pagrindžia aiškų teismo šališkumą ir nenorą nagrinėti civilinę bylą. Teismas išėjo už savo kompetencijos ribų, nes nustatyti ar asmuo turi teisę į ieškinį materialiuoju teisiniu požiūriu galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
  3. Teismo išvada, kad ieškovas siekia revizuoti galiojančius teismo sprendimus ne instancine tvarka, yra nepagrįsta. Teisminis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtų civilinių bylų Nr. 2S-17262-833/2013 ir 2-25692-110/2013 proceso atnaujinimo nėra baigtas. Šiuo metu rengiamas kasacinis skundas. Nepriklausomai nuo to, ar nurodyti teismų procesiniai sprendimai (ne)panaikinti ar (ne)pakeisti, teismas negali atsisakyti priimti nagrinėti ieškovo ieškinio dėl žalos atlyginimo. Minėtos nutartys neturi jokios prejudicinės galios, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-17262-833/2013 nesprendė ginčo dėl materialinės teisės ir padarytos žalos. Tarnyba nesikreipė į teismą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo fakto nustatymo, kaip reikalauja įstatymas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

20Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

21Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje. Konstitucijos 28 straipsnyje reikalaujama, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų ir nevaržytų kitų asmenų teisių bei laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepiktnaudžiaujant suteiktomis procesinėmis teisėmis.

22Kaip teisingai nagrinėjamoje byloje nustatė pirmosios instancijos teismas ir ką iš esmės atskirajame skunde pripažino ir pats apeliantas, reikalavimas panaikinti Pažeidimų tyrimo patikrinimo aktą ir Išvežamų / įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo aktą yra administracinio teisinio pobūdžio. Taigi, kaip visiškai pagrįstai nurodė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartyje, minėtų aktų panaikinimo klausimas teismingas būtent administraciniam teismui. Pažymėtina, kad apeliantas, atskirajame skunde teigdamas, jog bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, privalo nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, remiasi jau nebegaliojančia CPK 26 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri buvo panaikinta dar 2011 metų spalio 1 d. (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija).

23Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, inter alia ir ieškovo ieškinio turinį bei jo reikalavimus, priėjo išvadą, kad nėra teisinio bei faktinio pagrindo konstatuoti, jog klausimas dėl Pažeidimų tyrimo patikrinimo akto panaikinimo privalo būti nagrinėjamas kartu su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pirmiau nurodytą ieškovo reikalavimą kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

24Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. I-5280-580/2013, atsisakė priimti A. A. K. skundą, kuriame pastarasis prašė panaikinti Pažeidimų tyrimo patikrinimo aktą ir Išvežamų / įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo aktą. Vilniaus apygardos administracinis teismas savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas (A. A. K.) yra praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą (apie skundžiamą Pažeidimų tyrimo patikrinimo aktą, teismo įsitikinimu, pareiškėjas sužinojo anksčiau nei mėnuo iki kreipimosi į teismą) ir administracinis teismas nenustatė svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad Išvežamų / įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo akte pareiškėjui (A. A. K.) nebuvo taikytos neigiamo poveikio priemonės, jame nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, teisių ar pareigų, taigi aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti laikomas viešojo administravimo subjekto priimtu teisės aktu, kuriuo pažeidžiamos pareiškėjo teisės, t. y. tokiu teisės aktu, kuris sukuria asmenims nepagrįstas pareigas ar riboja teises. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis taip pat nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis palikta nepakeista.

25Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nuo pat pradžių aiškiai suprato, jog reikalavimas panaikinti Pažeidimų tyrimo patikrino aktą ir Išvežamų / įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo aktą, teismingas būtent administraciniam teismui, nes pats apeliantas pirmiausia kreipėsi būtent į administracinius teismus ir pastarųjų nutartyse nebuvo konstatuota, kad šio klausimo nagrinėjimas nepriskiriamas jų kompetencijai. Administraciniai teismai aiškiai nurodė ieškovui, kad jo skundas nepriimamas būtent dėl termino praleidimo, o taip pat dėl to, jog Išvežamų / įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo aktas negali būti savarankišku ginčo objektu, taigi pakartotinis reikalavimų panaikinti administracinio pobūdžio aktus pateikimas bendrosios kompetencijos teismui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tik bandymas išvengti ieškovui nepalankių administracinių teismų procesinių sprendimų.

26Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl reikalavimo panaikinti Pažeidimų tyrimo patikrinimo aktą atsisakė priimti remdamasis konkrečiai skundžiamoje nutartyje nurodyta CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, konstatuodamas, kad minėti ieškovo reikalavimai nagrinėti administraciniame teisme, o ne dėl to, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti A. A. K. skundą. Taigi apelianto argumentai neva teismas nenurodė teisės akto, kurio pagrindu atsisakė priimti ieškinio dalį, o taip pat, kad nutartis yra be motyvų, yra akivaizdžiai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, tačiau visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį ar apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006). Skundžiamoje 2014 m. spalio 9 d. nutartyje yra aiškiai nurodyta, kokiais argumentais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinio dalį dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos aktus, o vien tik ta aplinkybė, kad yra priimtas ieškovui nepalankus procesinis sprendimas, savaime nelemia ieškovo vardijamų CPK 2 ir 5 straipsnių pažeidimo ir nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.

27Kaip matyti iš Išvežamų / įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo akto (1 t., 190–192 b. l.), šio patikrinimo tikslas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-17262-833/2013 įvykdymas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartyje (o taip pat konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje), Išvežamų / įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo akte ieškovui nėra nustatyti jokie privalomi įpareigojimai, aktas nesukelia jokių neigiamų pasekmių ieškovui, taigi tik šio akto panaikinimas ieškovo teisėms ir / ar turtiniams interesams nesukeltų jokių teisinių pasekmių, t. y. šis ieškinio reikalavimas nėra susijęs su ieškovo subjektinėmis teisėmis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad Išvežamų / įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo aktas negali būti ginčo teisme objektu, ir šią ieškinio dalį atsisakytina priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Minėtos teismo išvados, priešingai nei teigia apeliantas atskirajame skunde, negali būti vertinamos kaip pirmosios instancijos teismo ieškinio priėmimo stadijoje atliktas išankstinis įrodymų vertinimas.

28Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

29CPK 115 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą ir trūkumų šalinimą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

30Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi ne tik atsisakė priimti ieškovo A. A. K. ieškinio dalį dėl reikalavimų panaikinti administracinius aktus, bet ir nustatė ieškovui terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (t. y. tinkamai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą, susijusį su reikalavimu atlyginti žalą). Savo ruožtu ieškovas 2014 m. spalio 23 d. atskirajame skunde prašė panaikinti tik tą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio reikalavimų, tačiau neskundė nutarties dalies, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į nurodytas bylos eigos aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi, įvertinęs tai, jog ieškovas per 2014 m. spalio 9 d. nutartyje nurodytą terminą neištaisė ieškinio trūkumų toje dalyje, kurioje ieškinį nebuvo atsisakyta priimti, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai nutarė ieškovo ieškinį šioje dalyje laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui.

31Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovas apskundė dalį pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties, automatiškai nesustabdo kitos nutarties dalies įsiteisėjimo ir nepanaikina ieškovo pareigos būtent per teismo nustatytą terminą pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį.

32Kiti ieškovo 2014 m. lapkričio 18 d. atskirajame skunde išdėstyti argumentai plačiau nenagrinėti, nes juose nurodoma apelianto nuomonė dėl 2014 m. spalio 9 d. nutarties, o ne dėl 2014 m. lapkričio 6 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip jau minėta, apeliantas įstatymo nustatytu terminu neskundė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties dalies, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, o taip pat nepateikė prašymo atnaujinti terminą tokiam skundui paduoti.

33Nagrinėjamos bylos kontekste papildomai paminėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Vilniaus mesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi buvo atsakyta atnaujinti Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtų civilinių bylų Nr. 2S2-17262-833/2013 bei 2-25692-110/2013 procesą. Savo ruožtu Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi ieškovo atstovai nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, 2014 m. spalio 9 d. nutartyje teigdama, jog procesas civilinėje byloje Nr. 2S-1047-565/2013 (2S2-17262-833/2013) nėra atnaujintas, sąmoningai klaidina teismą. Tol, kol nėra įsiteisėjusi nutartis atnaujinti procesą tam tikroje byloje, teismas negali konstatuoti proceso atnaujinimo ir tuo labiau tam tikrų jau priimtų bei įsiteisėjusių sprendimų negaliojimo.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį ir 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo priimti dalį ieškinio ir kitos ieškinio... 4. Ieškovas A. A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas:... 5. 1) solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB)... 6. 2) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus... 7. 3) panaikinti Tarnybos 2013 m. balandžio 5 d. išvežamų / įvežamų... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti... 10. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas panaikinti Tarnybos Pažeidimų tyrimo... 11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Tarnybos Išvežamų / įvežamų ūkinių... 12. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas atlyginti turtinę ir... 13. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarė ieškovo... 14. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis... 15. III. Atskirųjų skundų argumentai... 16. Ieškovas A. A. K. 2014 m. spalio 23 d. atskirajame skunde prašo Vilniaus... 17. Ieškovas A. A. K. 2014 m. lapkričio 18 d. atskirajame skunde prašo... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis... 20. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti... 21. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta Lietuvos Respublikos... 22. Kaip teisingai nagrinėjamoje byloje nustatė pirmosios instancijos teismas ir... 23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, inter alia... 24. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos... 25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės... 26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl... 27. Kaip matyti iš Išvežamų / įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo akto (1... 28. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis,... 29. CPK 115 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų ir jų priedų... 30. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi ne tik... 31. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovas apskundė dalį pirmosios... 32. Kiti ieškovo 2014 m. lapkričio 18 d. atskirajame skunde išdėstyti... 33. Nagrinėjamos bylos kontekste papildomai paminėtina, kad iš Lietuvos teismų... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 35. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį ir 2014 m. lapkričio 6...