Byla 1-267-187/2017
Dėl veikos numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 8 punkte bei 284 straipsnyje

1Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė,

2sekretoriaujant Mortai Srėbaliūtei,

3dalyvaujant:

4prokurorui Ž. G.,

5nukentėjusiesiems G. G. ir A. T.,

6kaltinamajam K. D.,

7viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

8K. D., asmens kodas ( - ) gimęs( - ). Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis( - )., neteistas, 2017-05-31 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste LR BK) 38 straipsnį dėl veikos numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 8 punkte bei 284 straipsnyje.

9Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus,

Nustatė

10K. D. 2017 m. balandžio 20 d., apie 19 val. 07 min., Telšių m., Plungės g., viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, vairuodamas automobilį „OPEL VECTRA“, valst Nr. ( - ), tyčia pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m., gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950, 9 p., 14 p., skyriaus XVI. „Lenkimas“ reikalavimus, t. y.: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip vairuodamas padidinto pavojaus šaltiniui priskirtą transporto priemonę – automobilį, t. y. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, bei iš chuliganiškų paskatų, atlikdamas lenkimo manevrą ir tyčia automobilio priekiniu dešinės pusės sparnu kliudė ta pačia kryptimi dviračiu važiavusį G. G., ko pasėkoje jis griūdamas patyrė kairio peties sumušimą su žastikaulio išnirimu, didžiojo gumbūrėlio lūžimą, taip padarydamas nukentėjusiajam G. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sudarė kliūtį iš paskos dviračiu važiavusiam A. T., dėl ko šis griūdamas, patyrė muštinę viršutinės lūpos žaizdą, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, dešinio kelio sumušimą su poodine kraujosrūva pakinklio srityje, taip padarydamas nukentėjusiajam A. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką.

11Kaltinamasis K. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną automobiliu važiavę tryse, tai yra su juo kartu važiavusi jo sugyventinė O. M. ir jos sesuo V. V.. Važiavę į parduotuvę, jis vairavęs automobilį, vairuoti transporto priemonę teisę turėjęs. 2017-04-20 buvęs vartojęs alkoholio, tačiau per eismo įvykį nebuvęs girtas, buvęs tik „pagavęs kabliuką“, todėl važiavęs į parduotuvę pirkti alkoholio. Dviratininkus, važiuojančius Telšių m., Plungės g. matė, jie važiavo vienas paskui kitą, dviratininkai važiavo arčiau važiuojamosios dalies krašto, bet ne kelkraščiu. Kai juos pamatė, nuspaudė garsinį signalą. Garsinį signalą nuspaudė ne todėl, kad dviratininkai trukdė eismui, o todėl, kad jie nevažiavo dviračių taku, įrengtu kitoje kelio pusėje. Taip pat jiems pro langą pasitraukti šaukė ir O. M.. Privažiavo prie dviratininkų iš galo, o po to atliko lenkimo manevrą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, aplenkęs dviratininkus grįžo į savo eismo juostą, važiavo toliau. Tada nežino kuri iš keleivių, ar jos abi pradėjo sakyti, kad partrenkė, ar kliudė dviratininką. Atsisuko, pro galinio matymo langą pamatė tik vieną dviratininką, antrojo dviratininko nematė, galimai jis buvo griovyje. Nesustojo, nes nemanė, kad savo vairuojamu automobiliu kliudė dviratininkus, jokio garso, kontakto su dviratininku nebuvo, nesuprato, kad kliudė dviratininkus, nemanė, kad kas nors blogo jiems nutiko dėl to ir nestojo. Jis manantis, kad dviratininkai patys išsigando, kryptelėjo ir nugriuvo. Gal ir galėjo netyčia kaip nors kliudyti dviratininkus, bet nepripažįsta, kad juos kliudė iš chuliganiškų paskatų, tyčia. Civilinių ieškinių nepripažįsta, tai yra pirmąjį pripažįstantis, o antrojo nepripažįstantis, nes antrasis dviratininkas pats atsitrenkęs į pirmiau važiuojantį dviratininką ir pats nugriuvęs. Atsiprašė nukentėjusiųjų.

12Nukentėjusysis G. G. parodė, kad kad 2017 m. balandžio 20 d. apie 19 val. kartu su draugu A. T. važiavo dviračiais Telšių m., Plungės g., t.y. nuo Telšių miesto centro link Džiuginėnų k. Važiavę dešiniąja kelio puse, arčiau važiuojamosios dalies krašto, nors Plungės g. ir yra įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas. Jie užsiima profesionaliu dviračių sportu, 2017-04-20 buvo paskutinė treniruotė prieš varžybas, matė, kad dviračiu taku vaikšto žmonės, kurie trukdo treniruotei, be to, važiuodami dideliu greičiu treniruotės metu gali juos sužeisti. Treniruotės metu dviračiais važiuoja maždaug 40 km/h greičiu, maždaug tokiu greičiu važiavo ir tą vakarą. Dėl šios priežasties 2017-04-20 nevažiavo pėsčiųjų ir dviračių taku. Dviračiu važiavo pirmas, o iš paskos važiavo A. T.. Buvo užsidėjęs šalmą, važiavo prieš vėją (tą vakarą jis buvo labai stiprus), G. G. tik išgirdo, kaip važiuodamas iš galo A. sušuko, tuo metu prie jo sukeldamas dulkių kamuolį prisigretino, jeigu gerai pamena, raudonos spalvos automobilis, jis važiavo visai greta jo, automobilio veidrodėlis buvo ties jo ranka, o po to automobilio vairuotojas pasuko automobilį tiesiai prieš dviratį. Jis (G. G.) priekiniu ratu trenkėsi į automobilio sparną, nuo smūgio nugriuvo į pakelės griovį. Tuo pačiu metu į dviratį atsitrenkė ir nugriuvo iš paskos važiavęs draugas. Viskas vyko labai greitai. Kai prie jo prisigretino aukščiau minėtas automobilis, nematė, kas jį vairavo, nematė, ar šalia vairuotojo sėdėjo kas nors. Automobilio dešinės pusės priekinis langas buvo uždarytas. Jie važiavo arčiau važiuojamosios dalies krašto, vienas už kito, eismui tikrai netrukdė. Mano, kad automobilio vairuotojas tyčia pasuko savo vairuojamą automobilį link dviračio, dėl to priekiniu ratu jis atsitrenkė į automobilio dešinės pusės sparną, t.y. įvyko eismo įvykis. Griūdamas matė, kad automobilis užvažiavo ant žvyrkelio, o po to išsitiesino ir nesustojęs nuvažiavo toliau. Iš automobilio negirdėjo jokių riksmų. Eismo įvykio metu patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Eismo įvykio metu buvo užsidėjęs šalmą, kuris nebuvo pažeistas, vilkėjo dviratininko aprangą, kuri susideda iš dviejų dalių, t.y. kelnių ir viršutinės dalies. Tą vakarą viršutinėje dalyje vilkėjo dviratininko džemperį, dviratininko striukę, dviratininko liemenę, rūbai yra su šviesą atspindinčiomis detalėmis, buvo užsidėjęs universalias sportines pirštines, antbačius. Eismo įvykio metu, t.y. griūnant tiek viršutinė aprangos dalis, tiek apatinė aprangos dalis, pirštinės, antbačiai nepataisomai buvo sugadinti, dėl to yra padaryta turtinė žala. Nepataisomai sugadintų kelnių vertė 39.65 eurai, dviratininko džemperio vertė 57.53 Eur, dviratininko striukės vertė 34.98 eurai, dviratininko liemenės vertė 34,51 euras, sportinių pirštinių vertė 15 eurų, antbačių vertė 41 euras. Kelnės ir pirštinės buvo įgytos 2014 m., tačiau eismo įvykio dienai buvo geros būklės, todėl vertina kaip naujus. Taip pat griūnant nežymiai buvo apgadintas sportinis dviratis, t.y. per pusę buvo atidalintas dviračio priekinio rato vienas stipinas, kurio remontas kainavo 50 Eur . Viso eismo įvykio metu buvo sugadinta turto už 272.67 Eur. Daiktai sunaikintini, nepageidauja jų pasiimti, nes jie yra sugadinti ir naudojimui nebetinkantys. Tai pat dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas 24 kalendorines dienas, gavo 80 proc. dydžio atlyginimą, todėl nori pareikšti ieškinį dėl nedarbingumo metu negautų pajamų 208,95 eurų sumai. Viso dėl eismo įvykio patyrė turtinę žalą 481.62 eurų sumai. Taip pat reiškia 4000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes eismo įvykio metu buvo sužalota ranka, buvo padarytas peties išnirimas, lūžis, patyrė didelį fizinį skausmą, traumos pasekmės bus juntamos mažiausiai metus laiko, reikalinga reabilitacija, nebegali intensyviai sportuoti ir šiuo metu yra ribotas rankos naudojimas, negali pilnavertiškai sportuoti. Iki šiol žala nėra atlyginta. Į draudimo kompaniją nesikreipęs, nežinantis kaip toliau jam reikia elgtis.

13Nukentėjusysis A. T. davė analogiškus kaip ir nukentėjusysis G. G. parodymus, papildomai parodė, kad važiuojant išgirdo moters balsą šaukiant, atsigręžęs šalia savo kairio šono pastebėjo vyšniavos spalvos automobilį. Pamena tik, kad minėtas automobilis staigiu judesiu automobilio priekiu suką į juos. Jam atrodė, kad automobilis nori užvažiuoti ant G. G.. Automobilis priekiniu dešinės pusės sparnu trenkėsi į G. G., kuris nuo smūgio su dviračiu krito po jo dviračio ratais ir jis taip pat nugriuvo. Abu nugriuvo į šalikelės griovį. Įsidėmėjo valstybinius numerius ( - ), o automobilis net nesustojęs nuvažiavo. Be to parodė, kad 2017-04-20, apie 19 val. 02 min. kartu su G. G. dviračiais važiavo Telšių mieste, Plungės g. nuo miesto centro link Džiuginėnų k. G. G. važiavo priekyje. Važiuodami dviračiais dešiniąja kelio puse, eismui netrukdė, nes važiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Priešingoje kelio pusėje yra įrengtas dviračio takas, tačiau juo nevažiavo dėl prastos dviračio tako dangos. Tą vakarą treniravosi, važiavo plentu sportiniais dviračiais, važiavimo greitis galimai buvo 40 km/h, yra didelė galimybė sužeisti kitus dviračių taku važiuojančius asmenis dėl šios priežasties nevažiavo dviračių taku. Važiuodamas iš paskos G. (atstumas tarp dviračių buvo 1 m ar 1.5 m) girdėjo, kad už nugaros šaukia moterišku balsu, girdėjo, kad iš galo atvažiuoja automobilis. Priešpriešinė eismo juosta buvo laisva. Važiuodamas dviračiu, pamatė, kaip prie kairiojo šono prisigretino vyšninės spalvos automobilis, po to minėtas automobilis prisigretino prie G. G., pasuko automobilį link jo, važiavusio dviračiu, pasirodė, kad jis nori tyčia užvažiuoti ant G. G., kad tyčia pasuko automobilį link jo dviračio, automobilio priekinis sparnas lietėsi su G. G. vairuojamo dviračio priekiniu ratu, ko pasėkoje G. G. griuvo nuo dviračio, o jis pats važiuodamas iš paskos užvažiavo tiesiai ant jo, griuvo, t.y. įvyko eismo įvykis. Automobilis dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis nesustojęs nuvažiavo tolyn, spėjo tik įsidėmėti valstybinius numerius, kuriuos pateikė atvykusiems pareigūnams. Išvengti eismo įvykio nebuvo įmanoma. Jo nuomone, vairuotojas norėjo pamokyti dviratininkus, tuom pasakyti, kad jiems reikia važiuoti dviratininkams važiuoti skirtu taku. Eismo įvykio metu nepataisomai buvo sugadintas plento sportinis dviratis, skilo rėmas, kurio vertė eismo įvykio dienai 1891,50 eurai, eismo įvykio metu buvo užsidėjęs sportininkų profesionalų šalmą, kuris eismo įvykio metu sudužo, tapo nesaugus, nenaudojamas, jo vertė eismo įvykio dienai 261,58 eurai, taip pat vilkėjo sportines kelnes, kurios sugadintos nepataisomai ir kurių vertė 190 eurai, sugadintos pirštinės, kurių vertė 36 eurai, sportiniai profesionalūs akiniai, kurių vertė 132,15 eurai, batai, kurių vertė 160.56 eurai. Viso dėl eismo įvykio metu sugadinto turto patyrė 2671,79 eurų turtinę žalą. Tačiau civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nereiškia, nes žalą paskaičiavo ir padengė draudimo bendrovė, kuri vėliau išsiieškos žalą iš trečiųjų asmenų. Nori pareikšti civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė stresą, fizinį skausmą, atsirado baimė kelyje, dėl sugaišto savo laiko vykstant pas medikus ir į policiją apklausai. Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti reiškia 1200 eurų sumai, nes 300 Eur atlygino draudimo kompanija.

14Liudytojas L. K. paliudijo, kad 2017-04-20, apie 18 val. 55 min. vairavo automobilį Plungės g., Telšių m. Ties Naujosiomis kapinėmis pamatė, kad nuo Telšių pusės atvažiuoja du dviratininkai, kurie važiavo ne vienas šalia kito, o vienas už kito, atstumas tarp dviratininkų buvo labai mažas. Dviratininkai važiavo arčiau važiuojamosios dalies krašto, eismui jie netrukdė. Ta pačia kryptimi pamatė važiuojantį vyšninės spalvos automobilį, automobilis važiavo dviratininkams iš paskos, vairavo nepažįstamas vyriškis. Prasilenkė su dviratininkais ir jiems iš paskos važiuojančiu automobiliu. Vaizdą iš galo stebėjo per šoninio ir galinio matymo veidrodėlius. Vos tik prasilenkė su automobiliu, pamatė, kaip vyšninės spalvos automobilis prisigretino prie pirmojo dviratininko (net pamanė, kad jie draugai), pasuko automobilio vairą link dviratininko, automobilio priekine dalimi kliudė dviratį, ko pasėkoje dviratininkas griuvo, tuo pačiu į jį atsitrenkė iš paskos važiavęs kitas dviratininkas, kuris griuvo taip pat. Automobilis, kuris priekine dalimi kliudė pirmąjį dviratininką, nesustojęs nuvažiavo tolyn. L. K. sustojo suteikti pagalbą dviratininkams, po to bandė vytis eismo įvykį sukėlusį asmenį, tačiau jis nuvažiavo kažkur į sodus, jo nerado. Mano, kad automobilio vairuotojo veiksmai buvo tyčiniai, kad jis tyčia pasuko automobilį link dviratininko, kad automobilio vairuotojas užsuko vairą ir nubloškė dviratininkus, nes dviratininkai važiavę važiuojamosios dalies pakraščiu eismui netrukdė. Prieš tai jis tuo pačiu keliu važiavęs ta pačia kryptimi kaip ir dviratininkai, tai jis pats juos aplenkęs, net neišvažiuodamas į priešingą eismo juostą, dviratininkai važiavę tvarkingai ir visiškai netrukdę eismui.

15Liudytoja V. V. parodė, kad 2017 m. balandžio mėn. pabaigoje (datos tiksliai nepamena), apie 14 val. 30 min. į namus atvažiavo jos sesuo O. M. su sugyventiniu K. D., K. D. vairuojamu automobiliu, kurio markės neprisimena, vyšninės spalvos. Kartu su jais atvažiavo ir nepažįstamas vyriškis, atsivežė litrą alaus. Matė, kad K. D. yra šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio, tai matėsi iš jo veido. Jie tryse, t.y. O., K. ir jo draugas išgėrė atsivežtą alų. Po to ji su O. M. ir K. D. sugalvojo važiuoti į kioską, nes ir ji pati norėjo nusipirkti maisto, o jie norėjo nusipirkti alaus. Kad K. D. apsvaigęs nuo alkoholio matėsi akivaizdžiai. K. D. vairuojamu automobiliu nuvažiavo į kioską, O. M. nusipirko du ar tris plastikinius butelius alaus, važiavo atgal. Kokiu greičiu K. D. vairavo automobilį, negali pasakyti, nematė, sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, dešinėje pusėje, nes jos sesuo O. M. sėdėjo priekyje šalia vairuotojo, o ji už jos. Maždaug ties naujosiomis kapinėmis pamatė, kaip ta pačia kryptimi, vienas šalia kito važiuoja du dviratininkai. K. D. norėjo ginčą (sporą) padaryti, pypindamas sakė “Traukis į šoną”. Tris kartus jiems supypino, nes dviratininkai trukdė eismui, privažiavus arčiau, O. M. pro pravirą langą šūktelėjo dviratininkams, kad pasitrauktų ir tuo metu K. kliudė vieną iš dviratininkų. Išgirdo trenksmą į šoną. Atsigręžusi pamatė partrenktą nugriuvusį žmogų. Viskas vyko labai greitai, ji net negali pasakyti tiksliai, kaip K. kliudė dviratininką, nežino, kuria automobilio dalimi kliudė dviratininką. Suprato, kad K. kliudė dviratininką, atsisukusi pamatė, kad dviratininkas griūva ant žemės, pradėjo šaukti, sakyti K. D., kad sustotų, kad partrenkė dviratininką, tačiau jis tik padidino greitį ir nesustojęs nuvažiavo toliau. Matė, kad griuvo vienas dviratininkas. Vėliau klausė, kodėl jis partrenkęs dviratininką nesustojo, jis sakė, kad išsigando, todėl nestojo. Grįžę toliau gėrė nusipirktą alų trise, o kai baigė išvažiavo į Telšius, išvežė draugą. Tuo metu, kai jis partrenkė ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką, priešpriešinė eismo juosta buvo laisva. Tuo metu, kai K. D. partrenkė dviratininką, automobilį jis tikrai vairavo apsvaigęs nuo alkoholio.

16Kad K. D. padarė nusikaltimus numatytus LR BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 8 punkte bei 284 straipsnyje įrodo ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai : iš 2017-04-20 23.30 val. alkoholio kiekio matuoklio matyti, kad K. D. nustatytas 2,17 ‰ girtumas (1 t., b.l. 174); iš 2017-04-28 specialisto išvados Nr. T-A 3985/2017(01), matyti, kad K. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,88 ‰ (promilės) etilo alkoholio (1 t., b.l. 177); iš 2017-08-08 specialisto išvados Nr. G 2326/2017 (01), matyti kad į pateiktus klausimus dėl alkoholio kiekio K. D. kraujyje eismo įvykio metu atsakyti negali (1 t., b.l. 182-183), todėl nėra pakankamai įrodymų, kad K. D. būtų padaręs kitokį nusikaltimą (pvz. LR BK 281 str.). Tačiau byloje yra visiškai įrodyta, kad jis padarė nusikaltimą numatytą LR BK 284 straipsnyje, nes jis viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, vairuodamas automobilį „OPEL VECTRA“, valst Nr. ( - ), tyčia pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m., gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950, 9 p., 14 p., skyriaus XVI. „Lenkimas“ reikalavimus, t. y.: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip vairuodamas padidinto pavojaus šaltiniui priskirtą transporto priemonę – automobilį, t. y. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, bei iš chuliganiškų paskatų, atlikdamas lenkimo manevrą ir tyčia automobilio priekiniu dešinės pusės sparnu kliudė ta pačia kryptimi dviračiu važiavusį asmenį, o būtent tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Konstatuojama, kad K. D. veiksmai, vairuojant transporto priemonę pasireiškė akivaizdžiu kitų eismo dalyvių (dviratininkų) negerbimu, įžūlumu , cinizmu, tokie jo veiksmai sukėlė realų pavojų kitiems asmenims (dviratininkams). Jis siekė pademonstruoti panieką dviratininkams, nurodydamas jiems nevažiuoti važiuojamąja kelio dalimi, demonstravo savo išskirtinumą vairuodamas automobilį. Iš 2017-05-15 specialisto išvados Nr. G 832/2017 (03), matyti, kad G. G. padarytas kairio peties sumušimas su žastikaulio išnirimu, didžiojo gumburėlio lūžimu, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 105). Iš 2017-05-15 specialisto išvados Nr. G 831/2017 (03), matyti, kad A. T. padaryta muštinė viršutinės lūpos žaizda, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas, dešinio kelio sumušimas su poodine kraujosruva pakinklio srityje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 103). Iš 2017-04-20 kelių eismo įvykio vietos protokolo matyti, jog yra užfiksuota, kad įvykio vieta yra Telšių r. Plungės g., paimti iš įvykio vietos du dviračiai, gertuvė, šalmas ( 1 t., b.l. 16-29). Iš 2017-05-02 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas dviratis „Giant“, šalmas ir gertuvė (1 t., b. l. 106-112), po apžiūros dviratis ir gertuvė grąžinti G. G. (1 t., b.l. 113), o šalmas - A. T. (1 t., b.l. 114). Iš 2017-05-02 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas dviratis „Nakamura“ (1 t., b.l. 115-119), po apžiūros dviratis grąžintas A. T. (1 t., b.l. 120). Iš 2017-06-07 Savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. G. pateikė sugadintus daiktus (1 t., b. l. 121), kurie apžiūrėti 2017-06-14 (1 t., b.l. 122-125) ir 2017-09-20 Perdavimo aktu perduoti pagal Kvitą Nr. 0001263 saugojimui (1 t., b.l. 126-127) Telšių VPK. Iš 2017-04-20 priverstinio nuvežimo akto Nr. 118, matyti, kad automobilis Opel Vectra, valst. Nr. ( - ), priverstinai nuvežtas (1 t., b.l. 128) į saugojimo aikštelę, o 2017-06-14 apžiūros metu apžiūrėtas automobilis Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) (1 t., b. l. 129-133), perduotas saugojimui pagal kvitą Nr. 0001159 (1 t., b.l. 134-35), o iš 2017-04-21 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad K. D. pateikė automobilio Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) dokumentus (1 t., b. l. 136-139), kurie perduoti saugoti pagal kvitą Nr. 0001262 (1 t., b. l. 141) Telšių apskrities VPK. Iš Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties (1 t. b. l. 139) matyti, kad K. D. nusipirko 2017-02-03 transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) iš Z. V.

17Esant byloje tokiems įrodymams kaltinamojo K. D. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 8 punktą, nes jis chuliganiškai vairuodamas ir rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tai yra G. G. ir A. T. savo tyčiniais veiksmais sužalojo žmones, o būtent G. G. nesunkiai sužalojo o T. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra juos sužalojo dėl chuliganiškų paskatų. Jo kaltė yra įrodyta paties kaltinamojo daliniais prisipažinimais, tai yra jo parodymais, nukentėjusiųjų G. G., A. T. parodymais, liudytojų L. K., V. V. paliudijimais ir aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais.

18Kaltinamojo K. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra (LR BK 59 str. ). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė byloje yra ta, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

19Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į kaltinamojo charakteristiką, nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, tačiau dvi veikos (LR BK 138 str. 2 d.) yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai už kurių padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, todėl teismas jam parenka bausmės rūšį – laisvės atėmimą, parinkus griežčiausią bausmės rūšį ji skirtina mažesnė negu jos vidurkis (BK 54, 55 str.). Paskyrus už kiekvieną veiką bausmes atskirai, jos bendrintinos apėmimu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (LR BK 63 str.1 d., 2 d. 5 d. 1 p.).

20Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, kad K. D. padarė nusikaltimus viena veika, yra jauno amžiaus, iki šiol yra neteistas, todėl daro išvadą, kad K. D. paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas bei nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LR BK 75 str.).

21Kaltinamasis K. D. šioje byloje buvo sulaikytas 2017-04-20 22.45 val., o paleistas 2017-04-21 16.05 val. (2 t. b. l. 1, 2), todėl jo sulaikyme išbūta viena para turi būti įskaityta į bausmę.

22K. D. ikiteisminio tyrimo metu – 2017-04-21 tyrėjos nutarimais - buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t. b. l. 3-4, 5-6), kurios paliktinos galioti iki kol bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, šios kardomosios priemonės panaikintinos, nes realiai jos taps nebereikalingos (LR BPK 139 str. 1 d).

23Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, nes antbačiai, kelnės, dviratininko striukė, dviratininko džemperis, pirštinės (1 t. b. l.122-127) yra netinkami tolimesniam naudojimui, šiuo metu yra sugadinti, saugomi Telšių apskrities VPK pagal 2017-10-05 kvitą serija TEL Nr. 0001263 ikiteisminio tyrimo byloje 01-1-18991-17. Jie sunaikintini, kaip menkaverčiai ir daiktai, kurių jų teisėti savininkai neprašo sugrąžinti jų asmeniniam naudojimui, (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

24Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį spręstinas civilinių ieškinių klausimas.

25Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas (konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2000-12-13 ir 2006-08-19 nutarimai). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam, arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

26Iš Civilinio ieškinio (1 t. b. l.45-51) ir jų priedų matyti, kad Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys 613,80 Eur sumai, kurį reiškia kaltinamajam K. D., už nukentėjusiųjų A. T. ir G. G. gydymą nėra atlygintas, todėl neatlygintas civilinis ieškinys tenkintinas, ir padarytoji turtinė žala priteistina iš kalto asmens, o būtent: iš K. D. priteistina už nukentėjusiųjų A. T. ir G. G. gydymą (LR BPK 115 str.), kaip to prašo civilinis ieškovas. A. T. ir G. G. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nusikalstamos veikos pasekmėje. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, ieškinys pagrįstas, įrodytas Šiaulių teritorinės ligonių kasos paskaičiavimais (1 t. b. l. 45-52) ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai už suteiktas paslaugas (LR Sveikatos draudimo įstatymo 9 str., LR CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str., 6.276 str.).

27Iš Civilinio ieškinio (1 t. b. l. 58-66) ir jų priedų matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys 426,24 Eur sumai, kurį reiškia kaltinamajam K. D. už G. G. išmokėtą ligos išmoką nėra atlyginta, todėl neatlygintas civilinis ieškinys tenkintinas, ir padarytoji turtinė žala priteistina iš kalto asmens, o būtent: iš K. D. priteistina už nukentėjusiam G. G. išmokėtą ligos metu išmoką (LR BPK 115 str.), kaip to prašo civilinis ieškovas. G. G. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nusikalstamos veikos pasekmėje. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, ieškinys pagrįstas, įrodytas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus paskaičiavimais bei pridėtais nedarbingumo pažymėjimais (1 t. b. l. 58-65) ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui patirtos žalos atlyginimui (LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d., LR CK 6.280 str. 1 d., 6.290 str. 1 d.).

28Iš 2017-10-09 Nutarimo (1 t. b. l. 70 ) matyti, kad šioje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra įtrauktas civiliniu atsakovu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 str. 1 d., 113 str.). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Draudikų biurui ar jo atstovui. Pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Draudikų biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, išskyrus šio įstatymo 20 str. nustatytus atvejus (bankrutavus draudimo įmonei). Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti Draudikų biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė. Draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos kyla transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybė (13 str. 1, 3 d., 16 str. 3 d., 17 str. 1 d. 1 p.). Vadinasi, pagal TPVCAPDĮ nuostatas nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pareikšti vienam arba keliems iš išvardytų subjektų. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes jis moka draudimo išmokas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, kaltininkas vairuoja neapdraustą transporto priemonę, pabėga iš eismo įvykio vietos ir nenustatomas, bei kitais TPVCAPDĮ nustatytais atvejais. Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar Draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (kasacinės bylos Nr. 3K-3-198/2009, 3K-3-255/2010, 3K-3-555/2013, 3K-3-296-219/2015). Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo TPVCAPDĮ 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į Draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina Draudikų biuro pareigos atlyginti žalą (kasacinė nutartis 2K-404/2011).

29Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis K. D. žalą padarė vairuodamas civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį. Civilinis ieškovas A. T. baudžiamojoje byloje, ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. birželio 13 d. pareiškė civilinį ieškinį (1 t. 82 b. l.) dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes jis kreipėsi ir į Draudikų biurą, kuris jam turtinę žalą atlygino, todėl jis turtinės žalos priteisti nebeprašo, o neturtinės žalos atlygino tik 300 Eur, todėl jis prašo priteisti dar neturtinės žalos 1200 Eur. G. G. dėl išmokos su pretenzija į Draudikų biurą nesikreipė, tačiau jis baudžiamojoje byloje, ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. birželio 7 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 481,62 Eur turtinės žalos ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį teismo posėdžio metu palaiko ir prašo jį patenkinti.

30Pranešus apie bylos nagrinėjimą Draudikų biurui, teisme 2017-11-30 buvo gautas Draudikų biuro raštas, kuriame išdėstyta jo pozicija dėl įtraukimo į bylą, kaip civilinio atsakovo ir prašoma bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui. 2017-10-09 Nutarimu (1 t. b. l. 70 ) Draudikų biuras buvo pripažintas civiliniu atsakovu ir jam buvo užtikrintos galimybės naudotis BPK 110 str. 2 d. nustatytomis civilinio atsakovo procesinėmis teisėmis. Iš 2017-10-06 rašto (1 t. b. l. 69) matyti, kad Draudikų biuras 2017-06-21 išmokėjo 2671,79 Eur A. T. už sugadintą turtą (dviratį, šalmą, batus, kelnes, pirštines, akinius) ir 2017-06-22 išmokėjo 300 Eur už neturtinę žalą, nes jis 2017-04-20 eismo įvykio metu pripažintas nukentėjusiu, o kitas nukentėjusysis šiame eismo įvykyje – G. G. dėl žalos atlyginimo į biurą nesikreipė.

31Teismas atmeta Draudikų biuro prašymą nelaikyti Draudikų biuro civiliniu atsakovu byloje, nes tai pažeistų civiliniuose santykiuose egzistuojantį dispozityvumo (teisės laisvai pasirinkti savo elgesio modelį) principą ir tokiu būdu neužtikrintų nukentėjusiųjų teisių į nuostolių atlyginimą, visą nuostolių atlyginimo naštą perkeldamas kaltinamajam.

32Nukentėjusysis G. G. prašo priteisti 481,62 Eur turtinės žalos atlygino, tačiau šioje byloje visiškai nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad būtent jis tokią turtinę žalą patyrė. Įrodymų apie turtinę žalą nepateikė ir teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas turi šioje dalyje pateiktą civilinį ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Nukentėjusysis neprašė bylos nagrinėjimo atidėti ir nenurodė, kad jis gali pateikti įrodymus dėl jam padarytos turtinės žalos.

33Kadangi byloje Draudikų biuras pripažintas civiliniu atsakovu, kuris, užtikrindamas nukentėjusiesiems padarytos žalos apsaugą, nes kaltininkas vairavo neapdraustą automobilį, kuriuo padarytas eismo įvykis, jis prilyginamas draudikui, kuriam kyla pareiga atlyginti kilusią žalą. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (CK 6.254, 6.987 str.). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (kasacinės nutartys 2K-213-489/2015, 2K-280/2014, 2K-149/2013, 2K-86/2012 ir kt.). Pagal TPVCAPDĮ 11 str. civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (iš jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkinami priteisiant iš Draudikų biuro abiem nukentėjusiesiems neturtinę žalą iš civilinio atsakovo ( Draudikų biuro), neviršijant įstatyme nustatytos maksimalios neturtinės žalos sumos Draudikų biuro atžvilgiu.

34Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems G. G. ir A. T. buvo padaryta žala jų sveikatai, kuri vertinama kaip neturtinė žala. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

35Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kad nukentėjusiesiems nusikaltimu sutrikdyta sveikata dėl ko jiems kilo kiti dvasiniai išgyvenimai: G. G. buvo padarytas peties sumušimas su žastikaulio išnirimu, didžiojo gumbūrėlio lūžimu – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – dėl to nukentėjusysis ganėtinai ilgą laiką turėjo gydytis, vartojo vaistus, buvo reikalinga reabilitacija, negalėjo dirbti, sportuoti bei dalyvauti planuojamose varžybose, iki šiol jaučia pasekmes dėl patirto išnirimo ir lūžio, jaučia baimę toliau sportuoti ir važinėtis dviračių keliuose; A. T. buvo padaryta muštinė viršutinės lūpos žaizda, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas, dešinio kelio sumušimas su poodine kraujosrūva pakinklio srityje – padaryta nežymus sveikatos sutrikdymas – dėl to nukentėjusysis turėjo gydytis, vartojo vaistus, negalėjo pilnavertiškai gyventi, sportuoti bei dalyvauti planuojamose varžybose, jaučia baimę toliau sportuoti ir važinėtis dviračių keliuose. Šiuo atveju kalinamojo veiksmai buvo akivaizdžiai chuliganiški, nerūpestingi ir rizikingi, jis vairavo neblaivus ir būdamas neblaivus dar ir chuliganiškai vairavo, todėl padarinių kilimo tikimybė šiuo atveju turėjo būti lengvai numanoma.

36Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinus visa tai kas pasakyta, teismas daro išvadą, kad G. G. padaryta 3000 Eur neturtinė žala, o A. T. -1000 Eur neturtinė žala, tačiau jam jau 300 Eur neturtinės žalos yra atlyginta. Neatlygintos neturtinės žalos priteistinos iš civilinio atsakovo – Draudikų biuro.

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 str., 254 str. 5 d., 297-307-313 straipsniais,

Nutarė

38K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 8 punkte bei 284 straipsnyje ir paskirti bausmes:

39pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

40pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;

41pagal LR BK 284 straipsnį - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

42Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

43Į bausmės laiką įskaityti jo sulaikyme išbūtą vieną parą.

44Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. atidėti paskirtos bausmės vykdymą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

45Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. K. D. uždrausti naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

46Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 1, 2 ir 6 dalimis transporto priemonę OPEL VECTRA, valst. Nr. ( - ) saugomą pagal 2017-07-11 kvitą Nr. 0001159 Telšių apskrities VPK adresu Telšių m., K. Mindaugo g. 1 (paimtą pagal 2017 m. balandžio 20 d. Telšių AVPK Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą Nr. 118), automobilio Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) dokumentus, kurie perduoti saugoti pagal kvitą Nr. 0001262 (pakete) Telšių apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

47Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

48Iki kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis palikti galioti K. D. 2017-04-21 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. K. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tai yra Telšių apskrities VPK OVS, adresu Karaliaus Mindaugo g. 1, Telšiai, kiekvieną savaitės antradienį 10.00 val., o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šias kardomąsias priemones su įpareigojimais, panaikinti.

492017-05-02 po apžiūros daiktus: dviratį „Giant“, šalmą ir gertuvę sugrąžintus G. G. bei šalmą ir dviratį „Nakamurą“ sugrąžintus A. T., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jų nuosavybėje.

50Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: antbačius, kelnes, dviratininko striukę, dviratininko džemperį, pirštines, kaip netinkamus tolimesniam naudojimui ir sugadintus, saugomus Telšių apskrities VPK pagal 2017-10-05 kvitą serija TEL Nr. 0001263 ikiteisminio tyrimo byloje 01-1-18991-17, sunaikinti.

51Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. G. priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro tris tūkstančius (3000) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

52Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. T. priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro septynis šimtus (700) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

53Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai: priteisti šešis šimtus tryliką eurų 80 centų (613,80 euro) iš K. D., asmens kodas ( - ) nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai už A. T. ir G. G. gydymą (sumokant į sąskaita ( - ) „Swedbank“AB, banko kodas 73000).

54Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį tenkinti visiškai: priteisti keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 24 centus (426,24 euro) iš K. D., asmens kodas ( - ) nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai už G. G. išmokėtas ligo išmokas dėl sužalojimo (sumokant į sąskaita LT ( - ) AB DnB bankas, banko kodas 40100).

55Šis nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė,... 2. sekretoriaujant Mortai Srėbaliūtei,... 3. dalyvaujant:... 4. prokurorui Ž. G.,... 5. nukentėjusiesiems G. G. ir A. T.,... 6. kaltinamajam K. D.,... 7. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 8. K. D., asmens kodas ( - ) gimęs( - ). Telšiuose, lietuvis, Lietuvos... 9. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus,... 10. K. D. 2017 m. balandžio 20 d., apie 19 val. 07 min., Telšių m., Plungės g.,... 11. Kaltinamasis K. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną... 12. Nukentėjusysis G. G. parodė, kad kad 2017 m. balandžio 20 d. apie 19 val.... 13. Nukentėjusysis A. T. davė analogiškus kaip ir nukentėjusysis G. G.... 14. Liudytojas L. K. paliudijo, kad 2017-04-20, apie 18 val. 55 min. vairavo... 15. Liudytoja V. V. parodė, kad 2017 m. balandžio mėn. pabaigoje (datos tiksliai... 16. Kad K. D. padarė nusikaltimus numatytus LR BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte... 17. Esant byloje tokiems įrodymams kaltinamojo K. D. veikos teisingai... 18. Kaltinamojo K. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra (LR BK 59... 19. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į kaltinamojo charakteristiką,... 20. Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, kad K. D.... 21. Kaltinamasis K. D. šioje byloje buvo sulaikytas 2017-04-20 22.45 val., o... 22. K. D. ikiteisminio tyrimo metu – 2017-04-21 tyrėjos nutarimais - buvo... 23. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti... 24. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį spręstinas civilinių ieškinių... 25. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra... 26. Iš Civilinio ieškinio (1 t. b. l.45-51) ir jų priedų matyti, kad... 27. Iš Civilinio ieškinio (1 t. b. l. 58-66) ir jų priedų matyti, kad... 28. Iš 2017-10-09 Nutarimo (1 t. b. l. 70 ) matyti, kad šioje byloje Lietuvos... 29. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis K. D. žalą... 30. Pranešus apie bylos nagrinėjimą Draudikų biurui, teisme 2017-11-30 buvo... 31. Teismas atmeta Draudikų biuro prašymą nelaikyti Draudikų biuro civiliniu... 32. Nukentėjusysis G. G. prašo priteisti 481,62 Eur turtinės žalos atlygino,... 33. Kadangi byloje Draudikų biuras pripažintas civiliniu atsakovu, kuris,... 34. Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems G. G. ir A. T. buvo... 35. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kad nukentėjusiesiems nusikaltimu... 36. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235... 38. K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos... 39. pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą - laisvės atėmimą 2 (dvejiems)... 40. pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimą 3 (trejiems)... 41. pagal LR BK 284 straipsnį - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.... 42. Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1... 43. Į bausmės laiką įskaityti jo sulaikyme išbūtą vieną parą.... 44. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. atidėti paskirtos bausmės... 45. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. K. D. uždrausti naudotis... 46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 1, 2 ir 6 dalimis transporto... 47. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo šią... 48. Iki kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis palikti galioti K. D.... 49. 2017-05-02 po apžiūros daiktus: dviratį „Giant“, šalmą ir gertuvę... 50. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: antbačius, kelnes, dviratininko... 51. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. G. priteisti iš Lietuvos... 52. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. T. priteisti iš Lietuvos... 53. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį... 54. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį tenkinti... 55. Šis nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, gali būti...