Byla e2A-727-440/2019
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1307-853/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ ieškinį atsakovei N. K., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Admituras“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei paskolos sutarties dalinio nutraukimo. Teismo prašė: 1) priteisti ieškovei iš atsakovės 1 346,34 Eur skolą; 2) nutraukti 2014 m. rugpjūčio 18 d. daugiabučio namo ( - ) atnaujinimo paskolos sutartį Nr. 3.25/D-61AD-P288/49 dalyje dėl atsakovės naudai suteiktos paskolos sumos dalies; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 928,89 Eur negrąžintos paskolos sumos dalį, 163,41 Eur atidėtų palūkanų, tenkančių negrąžintos paskolos sumos daliai; 4) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

82019 m. balandžio 10 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovė, teismui priėmus ieškinį, sumokėjo 1 346,34 Eur skolą, todėl ieškovė patikslino reikalavimus ir teismo prašė: 1) nutraukti 2014 m. rugpjūčio 18 d. daugiabučio namo (( - )) atnaujinimo paskolos sutartį Nr. 3.25/D-61AD-P288/49 dalyje dėl atsakovės naudai suteiktos paskolos sumos dalies; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 928,89 Eur negrąžintos paskolos sumos dalį, 163,41 Eur atidėtų palūkanų, tenkančių negrąžintos paskolos sumos daliai; 3) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

93.

102019 m. liepos 8 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovė sumokėjo 287,12 Eur (kurią sudaro 148,58 Eur paskolos dalis, 87,76 Eur palūkanos, 5,22 Eur atidėtos palūkanos, 7,01 Eur palūkanos nuo pradelstos sumos, 38,55 Eur delspinigiai), todėl ieškovė mažina ieškinio reikalavimus bei prašo: 1) nutraukti 2014 m. rugpjūčio 18 d. daugiabučio namo (( - )) atnaujinimo paskolos sutartį Nr. 3.25/D-61AD-P288/49 dalyje dėl atsakovės N. K. naudai suteiktos paskolos sumos dalies; 2) priteisti iš atsakovės 5 780,31 Eur negrąžintos paskolos sumos dalį; 3) priteisti iš atsakovės 158,19 Eur atidėtų palūkanų, tenkančių negrąžintos paskolos sumos daliai; 4) priteisti iš atsakovės 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

114.

12Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė lengvatinę daugiabučio namo (esančio ( - )) atnaujinimo (modernizavimo) paskolos sutartį Nr. 3.25/D-61AD-P288/49 su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi UAB „Admituras“ dėl 724 271,19 Eur paskolos namo atnaujinimui (modernizavimui); paskolos sutartį UAB „Admituras“ pasirašė savo vardu, veikdama butų ir kitų patalpų savininkų naudai. Ieškovė pažymėjo, kad naudos gavėjai, kurie turi prievolę mokėti įmokas pagal minėtą sutartį, yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, kurie priėmė sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) ir lengvatinės paskolos sutarties su UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ pasirašymo.

135.

14Ieškovė nurodė, jog paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 7 punkte buvo nustatytas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo atidėjimas 11 mėnesių nuo pirmojo mokėjimo pagal pateiktą mokėjimo prašymą; kadangi pirmasis mokėjimo prašymas pagal paskolos sutartį buvo pateiktas 2014 m. rugsėjo 2 d., paskolos grąžinimas buvo pradėtas 2015 m. rugpjūčio 25 d. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė N. K. yra daugiabučio namo (esančio adresu ( - )) ( - ) bei naudos gavėja pagal paskolos sutartį ir turi prievolę mokėti paskolos įmokas pagal UAB „Admituras“ kas mėnesį teikiamas sąskaitas.

156.

16Ieškovė akcentavo, kad atsakovė piktybiškai nemoka kasmėnesinių paskolos įmokų, todėl yra pagrindas kreiptis į teismą dėl vienašalio daugiabučio namo (( - )) atnaujinimo paskolos sutarties Nr. 3.25/D-61AD-P288/49 dalinio nutraukimo dėl atsakovės naudai suteiktos paskolos dalies bei likusios nesumokėtos atsakovei tenkančios paskolos dalies (bei nuo šios sumos skaičiuotinų atidėtų palūkanų) priteisimo iš atsakovės. Ieškovės vertinimu, paskolos sutarties nutraukimas toje dalyje, kuria buvo suteikta paskolos dalis atsakovės naudai, yra visiškai proporcinga ieškovės teisių gynimo priemonė, o reikalavimas dalinai nutraukti sutartį yra pagrįstas, teisėtas ir sąžiningas; tokio nutraukimo padariniai jokiu būdu ne tik neiškreips sutarties šalių teisių ir interesų pusiausvyros, bet ir neturės jokios įtakos kitų naudos gavėjų teisėms ir pareigoms, t. y. jų mokėtinų paskolos įmokų dydžiui. Ieškovė nurodė, jog pagal paskolos sutartį suteikiamos paskolos grąžinimas kiekvienam iš naudos gavėjų tenkančios paskolos sumos dalies dydis proporcingai priklauso nuo naudos gavėjo nuosavybės teise valdomo buto ir kitos patalpos naudingo ploto. Ieškovės vertinimu, teismui patenkinus ieškovės prašymą dėl paskolos sutarties nutraukimo toje dalyje, kuria buvo suteikta paskolos dalis atsakovės naudai, turėtų būti taikoma restitucija.

177.

18A. N. K. su ieškiniu nesutiko, teismo prašė: 1) ieškovės ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimas nutraukti 2014 m. rugpjūčio 18 d. daugiabučio namo (( - )) atnaujinimo paskolos sutartį Nr. 3.25D-61AD-P288/49 dalyje dėl atsakovės naudai suteiktos paskolos sumos dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 5 780,31 Eur negrąžintos paskolos sumos dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas.

198.

20Atsakovė pažymėjo, kad yra visiškai įvykdžiusi sutartį, padengti visi įsiskolinimai, o paskola yra tinkamai dengiama kas mėnesį periodinėmis įmokomis: už 2019 m. gegužės mėnesį sumokėta priklausoma įmoka (40,26 Eur) 2019 m. birželio 27 d.; už 2019 m. birželio mėnesį (40,26 Eur) sumokėta įmoka 2019 m. liepos 19 d. Atsakovė pabrėžė, kad favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tik tai įmanoma, taip pat turi būti užtikrinta sutarties šalių teisėtų interesų pusiausvyra.

219.

22Atsakovė atkreipė dėmesį, kad minėtoje sutartyje yra numatytas sutarties nutraukimas vienašaliu sprendimu (sutarties 12.5.6 punkte numatyta, kad paskolos sutartis nutraukiama vienašaliu sprendimu, jeigu paskolos gavėjas negrąžina didesnės nei 40 proc. likusios grąžinti paskolos dalies ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų). Atsakovė akcentavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad egzistuoja minėto punkto sąlyga (šios sąlygos nebuvo ir prieš atsakovei padengiant skolą), be to – atsakovė sutartį yra visiškai įvykdžiusi. Atsakovė pažymėjo, kad dėl šių priežasčių turi būti atmesti ieškovės reikalavimai dėl 158,19 Eur atidėtų palūkanų ir 5 proc. palūkanų priteisimo, o atsižvelgiant į tai, kad minėtos sutarties nutraukimas šiuo metu nėra galimas, ieškovė visiškai nepagrįstai reikalauja priteisti 5 780,31 Eur negrąžintos paskolos sumos dalies bei 158,19 Eur atidėtų palūkanų negrąžintos paskolos sumos daliai.

2310.

24Atsakovė nurodė, kad ji ir toliau periodinėmis įmokomis dengs paskolą, kuri buvo suteikta namo renovacijai. Pagrindo ir kokių nors konkrečių aplinkybių, pagal kurias galima manyti, kad atsakovė pažeidinės sutartį iš esmės, byloje nėra, todėl nėra ir negali būti sutarties nutraukimo sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.219 straipsnyje, kai iš anksto numatomas sutarties neįvykdymas. Atsakovė akcentavo, kad pagal savo pajamas yra visiškai pajėgi atsiskaityti už suteiktą paslaugą, be to – sutarties nutraukimas pažeis proporcingumo ir sąžiningumo principus ir yra neadekvati priemonė dabartinėje situacijoje.

2511.

26Trečiasis asmuo UAB „Admituras“ atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka ir prašo teismo ieškovės ieškinį tenkinti.

27II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2812.

29Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovės UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ ieškinys buvo atmestas; iš ieškovės priteista atsakovės N. K. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3013.

31Teismas nurodė, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė UAB „Admituras“ susitarė su naudos gavėjais dėl jiems tenkančios kredito dalies ir kredito grąžinimo įmokų bei terminų. Teismas pažymėjo, jog atsakovės N. K. prievolė grąžinti suteiktą kreditą atsirado ne iš ieškovės UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ ir trečiojo asmens UAB „Admituras“ sutarties, o iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo projektą ieškovės skirto kredito lėšomis ir iš kredito grąžinimo grafiko bei ieškovės atsakovei išrašytų sąskaitų, todėl atsakovei, kuri nėra ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties šalis, ši sutartis nesukūrė pareigų, kurios nėra prisiimtos daugiabučio namo savininkų sprendimu ar įtvirtintos įstatyme.

3214.

33Teismas nurodė, kad atsakovei nesilaikant kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, atitinkamam terminui suėjus, ieškovė įgyja reikalavimo teisę priverstine tvarka išieškoti atsakovės nesumokėtas sumas, tačiau ne visą ateityje mokėtino kredito dalį iš karto, be to – paskolos sutartyje nebuvo punkto, numatančio atsakovei nesumokėjus laiku skolos, kreiptis dėl viso skolos išieškojimo.

3415.

35Teismas akcentavo, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi sumokėti visų kredito įmokų iš karto, jeigu praleidžia įmokos mokėjimo terminą. Taigi aplinkybė, kad trečiasis asmuo prisiėmė įsipareigojimą laiku sumokėti kredito įmokas, nepaisant kredito grąžinimo grafike nustatytų terminų, nereiškia, kad tokia prievolė kyla atsakovei. Teismo vertinimu, kredito sutartimi trečiasis asmuo, prisiimdama papildomas pareigas, veikė savo rizika, kaip ir ieškovė, tokias pareigas nustatydama.

3616.

37Teismas nurodė, kad ieškovė patyrė 1 435 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai atmestini, atsakovei iš ieškovės priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

38III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

3917.

40Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) nutraukti 2014 m. rugpjūčio 18 d. daugiabučio namo, ( - ), atnaujinimo paskolos sutartį Nr. 3.25/D-61AD-P288/49 dalyje dėl atsakovės N. K. naudai suteiktos paskolos sumos dalies; 2) priteisti iš atsakovės 5 780,31 Eur negrąžintos paskolos sumos dalies; 3) priteisti iš atsakovės 158,19 Eur atidėtų palūkanų, tenkančių negrąžintos paskolos sumos daliai; 4) priteisti iš atsakovės 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4117.1.

42Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.217 straipsnio nuostatas. Ieškovė į teismą kreipėsi, prašydama sutartį nutraukti prieš terminą, vadovaudamasi ne sutartyje nurodytais, bet CK įtvirtintais pagrindais. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti paskolos sutartį dalyje dėl atsakovės naudai suteiktos paskolos sumos dalies, vadovaudamasi CK 6.217 straipsnio nuostatomis, t. y. kai sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, tačiau teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl tokio ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog atsakovės vykdomi sutarties pažeidimai nebuvo vienkartiniai, o tęsėsi nuo pat paskolos grąžinimo pagal paskolos sutartį pradžios (2015 m. rugpjūčio 25 d.). Ieškovė dėl sutarties nevykdymo kreipėsi į teismą dar 2016 metais ir ieškovės ieškinys buvo tenkintas, atsakovės pareiga mokėti paskolos grąžinimo ir palūkanų įmokas buvo pripažinta ir atsakovei išaiškinta tiek Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendime, tiek Šiaulių apygardos teismo nutartyje. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė pradės tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, tačiau atsakovė ir toliau šios savo prievolės geranoriškai nevykdė, nereagavo į trečiojo asmens bei ieškovės atsakovei siunčiamus raginimus nei pranešimus, kuriuose atsakovė aiškiai buvo informuojama apie susidariusią skolą ir dėl įsiskolinimo nemokėjimo galinčias kilti teisines pasekmes, įskaitant ir kreipimąsi į teismą dėl paskolos sutarties, atsakovei tenkančioje dalyje, nutraukimo. Toks atsakovės tęstinis sutarties nevykdymas buvo tyčinis. Toks tęstinis, tyčinis sutarties nevykdymas akivaizdžiai suformavo ieškovei pagrįstą pagrindą manyti, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį laisva valia nevykdys ir ateityje.

4317.2.

442019 m. balandžio 10 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame atsisakė ieškinio reikalavimų dalyje dėl 1 346,34 Eur įsiskolinimo priteisimo, kadangi atsakovė, teismui priėmus ieškinį, 1 346,34 Eur skolą sumokėjo (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė ir toliau laiku nemokėjo mėnesinių paskolos grąžinimo įmokų, ir atsiradusias įsiskolinimo sumas sumokėdavo tik ieškovei pateikus įrodymus teismui, jog atsakovė ir toliau tinkamai nevykdo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį). Tokie atsakovės veiksmai tik patvirtina, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis bei ieškovė turėjo pagrindą reikšti ieškinį dėl atsakovės įsiskolinimo, todėl dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų, susijusių su reikalavimu sumokėti įsiskolinimą atsiradimo, kalta būtent atsakovė ir bylinėjimosi išlaidų dalis, susijusi su šiuo reikalavimu, turėjo būti paskirstyta proporcingai. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

4517.3.

46Teismas be jokio pagrindo skundžiamame sprendime nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-916/2017 kaip precedentinę, neįsigilinęs nei į faktines abiejų bylų aplinkybes, nei į ieškiniais keliamų reikalavimų pobūdžius bei jų teisinius pagrindus. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo priimti sprendimą atmesti ieškovės patikslintą ieškinį, iš esmės vadovaujantis vien tik kasacinio teismo nutartimi, kuri neatitinka nagrinėjamos bylos nei faktiniu, nei teisiniu aspektu.

4717.4.

48Teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas. Priimdamas sprendimą atmesti ieškovės ieškinį, vadovavosi išimtinai atsakovės argumentais bei atsakovės pateiktais įrodymais dėl įsiskolinimo sumų sumokėjimo, t. y. banko sąskaitų išrašais, tačiau visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės byloje pateiktų įrodymų, argumentų bei nurodytų aplinkybių, o būtent – visiškai nevertino ieškovės teikiamų įrodymų, kad net nagrinėjant bylą teisme, atsakovė nesilaiko įsipareigojimų tinkamai ir laiku mokėti paskolos įmokas, paskolos įmokas sumoka tik tuomet, kai ieškovė pateikia teismui įrodymus apie vėl atsiradusį įsiskolinimą; neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė jau kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo; nevertino, jog atsakovė nepateikė byloje jokių įrodymų, jog tinkamai vykdys įsipareigojimus pagal paskolos sutartį bylai pasibaigus.

4917.5.

50Teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

5118.

52Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė N. K. prašo: 1) 2019 m. rugsėjo 27 d. UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-l307-853/2019 atmesti visiškai, o sprendimą palikti nepakeistą; 2) priimti ir pridėti prie bylos mokėjimo dokumentus apie eilinius periodinius atsakovės mokėjimus už paskolą; 3) priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5318.1.

54Sutarties pažeidimo požymiai yra išnykę, kadangi atsakovė yra visiškai įvykdžiusi sutartį, be to – favour contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jei tik tai įmanoma. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad sutartyje yra numatytas sutarties nutraukimas vienašaliu sprendimu (12.5.6 punkte yra numatyta, kad paskolos sutartis nutraukiama vienašaliu sprendimu, jeigu paskolos gavėjas negrąžina didesnės nei 40 (keturiasdešimt) procentų likusios grąžinti paskolos dalies ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad yra minėto punkto sąlyga nutraukti sutartį vienašaliu sprendimu, kadangi dabartiniu metu atsakovė yra visiškai įvykdžiusi sutartį.

5518.2.

56Ieškovė teismui pateikė ieškinį todėl, kad atsakovė laiku nemokėjo įmokų, taip pat prašė priteisti visą paskolos sumą iš karto – tokios aplinkybės buvo ir teismo minėtoje kasacinėje byloje, kurioje buvo išaiškinta, kad prievolė pagal paskolos sutarties grąžinimo grafike įtvirtintą įmokų mokėjimo tvarką laikytina prievole su atidedamuoju terminu. Atsakovei nesilaikant kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, atitinkamam terminui suėjus, ieškovė įgyja reikalavimo teisę priverstine tvarka, t. y. kreipdamasi į teismą, išieškoti atsakovės nesumokėtas sumas, tačiau ne visą ateityje mokėtino kredito dalį iš karto.

5718.3.

58Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino, kad atsakovė sprendimo priėmimo dienai buvo sumokėjusi visas paskolos įmokas, t. y. jokio įsiskolinimo nėra. Atsakovė pateikė teismui pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kas leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė yra moki. Todėl ieškovės teiginys, kad teismas nevertino, jog atsakovė nepateikė byloje jokių įrodymų, jog tinkamai vykdys įsipareigojimus pagal paskolos sutartį yra neteisingas. Ieškovės pateiktus įrodymus, kad atsakovė buvo įsiskolinusi ir dėl to ieškovė kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo, teismas įvertino, tačiau teismas atsižvelgė ir tai, kad atsakovė padengė visus įsiskolinimus ir nuo to laiko moka mokėjimus reguliariai.

5918.4.

60Ieškovė 2019 m. balandžio 10 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, o ne dėl ieškinio dalies atsisakymo ir patikslino ieškinio reikalavimus. Teismas, remdamasis tuo, kad ieškovė pakeitė ieškinio dalyką, kuriame reikalavimo dėl 1 346,34 Eur skolos apmokėjimo nebuvo, šio reikalavimo nenagrinėjo ir dėl šios skolos sumos daugiau nepasisakė. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus reikalavimus.

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

63Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

6419.

65Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6620.

67Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

68Dėl naujų įrodymų priėmimo

6921.

70Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašė priimti ir pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti: 2019 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymas, 2019 m. birželio – rugsėjo mokėjimai (2 t., b. l. 37–41), t. y. dokumentai, liudijantys, kad atsakovė moka paskolą reguliariai. Atsakovė pažymėjo, kad tai yra mokėjimo dokumentai apie eilines įmokas už paskolą, kurias ji mokėjo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl anksčiau pateikti šių įrodymų ji neturėjo galimybės.

7122.

72CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

7323.

74Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad anksčiau pateikti šių įrodymų nebuvo galimybės, sprendžia, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

75Dėl faktinių bylos aplinkybių

7624.

77Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė lengvatinę daugiabučio namo, ( - ), atnaujinimo (modernizavimo) paskolos sutartį Nr. 3.25/D-61AD-P288/49 su daugiabučio namo, ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratore UAB „Admituras“ dėl 724 271,19 Eur paskolos daugiabučio namo, esančio ( - ), atnaujinimui (modernizavimui) (1 t., b. l. 10–39). Paskolos sutartį UAB „Admituras“ pasirašė savo vardu, veikdama butų ir kitų patalpų savininkų naudai, įsipareigojo grąžinti sutartyje nurodyto dydžio kreditą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, galutinis grąžinimo terminas 2034 m. liepos 25 d.

7825.

79A. N. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu ( - ) (1 t., b. l. 34). Pagal kredito grąžinimo grafiką butui, esančiam adresu ( - ), suteiktas 5 928,89 Eur kreditas ir 163,41 Eur atidėtų palūkanų, kredito grąžinimo pradžia 2015 m. rugpjūčio 25 d. (1 t., b. l. 50).

8026.

812013 m. lapkričio 14 d. įvyko daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu nuspręsta pasirinkti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane pateiktą ir indeksu I pažymėtą namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių variantą, taip pat nuspręsta patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo (pagal pasirinktą variantą) ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas, tai yra: 1) visa investicijų suma neturi viršyti 2 748 960 Lt arba (796 153,84 Eur), 2) visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje, ir individualios investicijos, 3) namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas, jo įgyvendinimas ir finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavedamas UAB „Admituras“ 4) projekto administratorius veikdamas patalpų savininkų naudai, savo vardu sudaro lengvatinio kredito (paskolos) sutartį ne didesnei kaip 2 530 650 Lt arba 732 926,89 Eur sumai ir ne ilgesniam kaip 240 mėn. laikotarpiui namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimui ir įgyvendinimui finansuoti pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse (toliau – Valstybės paramos taisykles) nustatytas sąlygas (lengvatinis kreditas (paskola) ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis) ir supažindina patalpų savininkus su esminėmis kreditavimo (paskolos) sutarties sąlygomis (kredito (paskolos) suma, terminai, įmokų dydis, jų grąžinimo mokėjimo tvarka). Projekto administratorius, prieš pasirašydamas kreditavimo (paskolos) sutartį, turi įsitikinti, kad kredito (paskolos) sutartyje būtų numatyta sąlyga atidėti kredito (paskolos) grąžinimą ir palūkanų apmokėjimą iki projekto įgyvendinimo pabaigos ir galimybė patalpų savininko naudai paimtą kreditą (paskolą), patalpų savininkui pageidaujant, grąžinti jį ar jo dalį anksčiau nustatyto termino netaikant priešlaikinio kredito (paskolos) grąžinimo mokesčio, 5) projekto įgyvendinimo administravimo mokestis mokamas nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo (statybos darbų užbaigimo akto pasirašymo) dienos, tačiau ne ilgiau Investicijų plane numatyto projekto įgyvendinimo termino (išskyrus atvejus, kai projekto įgyvendinimo terminas pratęsiamas teisės aktų nustatyta tvarka), taikant projekto administravimo mokesčio tarifą 0,35 Lt/kv. m/per mėnesį (be PVM) arba 0,1 Eur. Nurodytas projekto įgyvendinimo administravimo mokestis apmokamas valstybės lėšomis pagal Valstybės paramos taisyklėse nustatytas sąlygas ir tvarką; 6) patalpų savininkai, kurių naudai paimtas lengvatinis kreditas projektui įgyvendinti, privalės kiekvieną mėnesį apmokėti jiems tenkančią kredito ir palūkanų dalį pagal kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką, projekto administratoriaus nurodyta tvarka; 7) patalpų savininkai, perleisdami patalpas kitam asmeniui, turi informuoti pirkėją (įgijėją) apie Patalpų savininkui tenkančius įsipareigojimus ir įsiskolinimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, kreditu (paskola) ir palūkanomis. Jei yra susidarę įsiskolinimai perleidimo metu – patalpų savininkai privalo juos apmokėti iki patalpų perleidimo dienos, o vykdytinas prievoles perduoti buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui). Apie patalpų perleidimą patalpų savininkas turi informuoti bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir projekto administratorių (1 t. b. l. 71–83).

8227.

83Nustatyta, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, prašė iš atsakovės priteisti 1 346,34 Eur skolą, tačiau 2019 m. balandžio 10 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovė, teismui priėmus ieškinį, 1 346,34 Eur skolą sumokėjo. Ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė: 1) nutraukti 2014 m. rugpjūčio 18 d. daugiabučio namo (( - )) atnaujinimo paskolos sutartį Nr. 3.25/D-61AD-P288/49 dalyje dėl atsakovės N. K. naudai suteiktos paskolos sumos dalies; 2) priteisti iš atsakovės 5 780,31 Eur negrąžintos paskolos sumos dalies; 3) priteisti iš atsakovės 158,19 Eur atidėtų palūkanų, tenkančių negrąžintos paskolos sumos daliai; 4) priteisti iš atsakovės 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos buvo patenkintas, kad atsakovė įsiskolinimą sumokėjo, mokėjimus moka, o ieškovė ieškinio dalyką pakeitė, reikalavimo dėl skolos nenagrinėjo ir dėl skolos sumos nepasisakė.

8428.

85Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 16 d. atsakovei buvo siųstas reikalavimas sumokėti 547,75 Eur įsiskolinimą (1 t., b. l. 66); 2018 m. gegužės 31 d. siųstas reikalavimas sumokėti 1 093,66 Eur įsiskolinimą (1 t., b. l. 45); 2018 m. rugpjūčio 18 d. siųstas reikalavimas sumokėti įsiskolinimą (1 190,42 Eur) ir įspėjimas apie paskolos sutarties dalies nutraukimą (1 t., 46); 2018 m. lapkričio 12 d. siųstas reikalavimas sumokėti įsiskolinimą (1 346,34 Eur) ir įspėjimas apie paskolos sutarties dalies nutraukimą (1 t., b. l. 47). Į bylą pateikta atsakovės įsiskolinimo detalizacijos (1 t., b. l. 48, 67, 134, 2 t., b. l. 4), duomenys apie įsiskolinimo išieškojimą (1 t., b. l. 49); mokėjimo nurodymai, patvirtinantys apie įsiskolinimo padengimą (1 t., b. l. 93, 102, 113, 151, 177–178, 200, 2 t. b. l. 6, 37); duomenys apie atsakovės darbo užmokestį (1 t., b. l. 186).

8629.

87Į nagrinėjamą bylą pateikti duomenys, kad 2016 m. birželio 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu ieškovei UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ iš atsakovės N. K. buvo priteista 374,81 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), 6 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 69–70); 2016 m. rugpjūčio 18 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas (1 t., b. l. 40).

88Dėl ginčo esmės

8930.

90Kaip nustatyta, ieškovė prašė nutraukti daugiabučio namo atnaujinimo paskolos sutartį dalyje dėl atsakovės N. K. naudai suteiktos paskolos sumos dalies, iš atsakovės N. K. priteisti visą daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimui (modernizavimui) suteikto kredito dalį, paskaičiuotą atsakovei priklausančiam butui. Ieškovė nurodė, jog tarp jos ir trečiojo asmens UAB „Admituras“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. buvo sudaryta Daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr.3.25/D-61AD-P288-49 (pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti 724 271,19 Eur dydžio kreditą daugiabučio gyvenamojo namo, ( - ), atnaujinimui (modernizavimui), o trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti sutartyje nurodyto dydžio kreditą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais). Ieškovė akcentavo, jog atsakovė, kaip naudos gavėja, turi prievolę mokėti įmokas pagal minėtą sutartį, tačiau piktybiškai to nedarė, todėl prašė nutraukti sutartį CK įtvirtintais pagrindais.

9131.

92Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė sudarė kredito sutartį su trečiuoju asmeniu dėl daugiabučio namo atnaujinimo projekto finansavimo, vykdydama daugiabučio namo savininkų priimtą sprendimą CK 4.85 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, todėl negalėjo susitarti dėl naudos gavėjų, t. y. daugiabučio namo savininkų, teisių ir pareigų didesnės apimties, nei ją įpareigojo priimtas sprendimas ir įstatymas. Kredito sutartyje buvo įtvirtinta, kad naudos gavėjui suteiktiną kredito dalį nustato administratorė – trečiasis asmuo, taigi administratorė susitarė asmeniškai su naudos gavėjais dėl jiems tenkančios kredito dalies ir kredito grąžinimo įmokų bei terminų. Teismas sprendė, kad atsakovės prievolė grąžinti suteiktą kreditą atsirado ne iš ieškovės ir trečiojo asmens sutarties, o iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo projektą ieškovės skirto kredito lėšomis ir iš kredito grąžinimo grafiko bei ieškovės atsakovei išrašytų sąskaitų, todėl atsakovei, kuri nėra ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties šalis, ši sutartis nesukūrė pareigų, kurios nėra prisiimtos daugiabučio namo savininkų sprendimu ar įtvirtintos įstatyme.

9332.

94Apeliaciniame skunde ieškovė akcentavo, jog teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl jos reikalavimo nutraukti sutartį, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.217 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, jog nutraukti paskolos sutartį prieš terminą prašė, vadovaudamasis ne kredito sutartyje nurodytais, o CK įtvirtintais pagrindais – 6.217 straipsniu, t. y. kai sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

9533.

96CK 6.217 straipsnis reglamentuoja sutarties nutraukimą. Jo 1 dalyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). Kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

9734.

98Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018).

9935.

100Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė (pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį) reguliariai jai priklausančių įmokų nemokėjo, tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2017 m. birželio 16 d. reikalavimas sumokėti 547,75 Eur įsiskolinimą (1 t., b. l. 66); 2018 m. gegužės 31 d. reikalavimas sumokėti 1 093,66 Eur įsiskolinimą (1 t., b. l. 45); 2018 m. rugpjūčio 18 d. reikalavimas sumokėti įsiskolinimą (1 190,42 Eur) ir įspėjimas apie paskolos sutarties dalies nutraukimą (1 t., 46); 2018 m. lapkričio 12 d. reikalavimas sumokėti įsiskolinimą (1 346,34 Eur) ir įspėjimas apie paskolos sutarties dalies nutraukimą (1 t., b. l. 47)). Tačiau nustatyta, kad ieškovei pareiškus ieškinį teisme, atsakovė buvusį įsiskolinimą padengė bei jai priklausančias įmokas mokėjo toliau. Tai patvirtina ne tik į bylą pateikti mokėjimo nurodymai (1 t., b. l. 93, 102, 113, 151, 177–178, 200, 2 t. b. l. 6, 37), bet ir ieškovės 2019 m. balandžio 10 d. pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovė, teismui priėmus ieškinį, 1 346,34 Eur skolą sumokėjo, dėl ko ieškovė patikslino savo ieškinio reikalavimus. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylos nagrinėjamu metu sutarties pažeidimo požymių nenustatyta, atsakovė įsiskolinimus yra padengusi, moka jai priklausančius kasmėnesinius mokėjimus, t. y. sutartį vykdo, todėl spręsti dėl sutarties nutraukimo nėra teisinio pagrindo.

10136.

102Be to, kaip jau minėta, 2014 m. rugpjūčio 18 d. Daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr.3.25/D-61AD-P288-49 buvo sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Admituras“, pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti 72 4271,19 Eur dydžio kreditą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), atnaujinimui (modernizavimui), o trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti sutartyje nurodyto dydžio kreditą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).

10337.

104CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

10538.

106Sutarties 2.1.–2.2. punktuose buvo susitarta, kad paskolos davėjas įsipareigoja sutartyje nurodytomis sąlygomis suteikti nurodyto dydžio paskolą sutartyje numatytam projektui finansuoti, o paskolos gavėjas įsipareigoja tinkamai įgyvendinti sutartyje numatytą projektą, sutartyje nurodytomis sąlygomis paskolą grąžinti, mokėti palūkanas ir tinkamai vykdyti kitas sutartyje nustatytas jo prievoles; paskolos gavėjas atsakingas už pastangas, kurios vertinamos protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, kad būtų tinkamai įvykdyta ši sutartis ir surinktos įmokos iš naudos gavėjų; sutarties 6.1. punkte buvo susitarta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja, atsižvelgiant į sutarties 2.1. ir 2.2. punktus, paimtą paskolą grąžinti paskolos davėjui dalimis bei terminais, nurodytais Grąžinimo grafike ir sumokėti visas priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius, jei šie taikytini; sutarties 9.1.16.3. punkte buvo susitarta, kad naudos gavėjui vėluojant mokėti jam tenkančias įmokas į kaupiamųjų lėšų sąskaitą daugiau kaip 60 kalendorinių dienų, per 5 kalendorines dienas pateikti naudos gavėjui reikalavimo laišką, nurodydamas susidariusią skolą, reikalaudamas ją sumokėti ir informuodamas, kad nesumokėjus skolos per 10 kalendorinių dienų arba nesikreipus į projekto administratorių dėl skolos išdėstymo ir taikos sutarties sudarymo, teisė išieškoti susidariusį įsiskolinimą bus perduota tiesiogiai paskolos davėjui ir (arba) bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, dėl ko bus išieškoma ne tik pradelsta mokėti skola, bet ir visos bylinėjimosi bei priverstinio išieškojimo išlaidos; sutarties 12.5. punkte buvo aptartas sutarties nutraukimas vienašaliu paskolos davėjo sprendimu; 12.5.6. punkte buvo nustatyta, kad paskolos davėjas turi teisę nutraukti sutartį vienašaliu sprendimu, jeigu paskolos gavėjas negrąžina didesnės nei 40 proc. likusios grąžinti paskolos dalies ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų.

10739.

108Nagrinėjamoje byloje kredito sutartį sudarė ieškovė ir daugiabučio namo administratorė, todėl sprendžiant dėl atsakovės, kuri pati asmeniškai nesudarė sutarties, pareigos grąžinti visą jai priskirto kredito dalį prieš kredito grąžinimo grafike nustatytą terminą bei sutarties dalyje dėl atsakovės N. K. naudai suteiktos paskolos sumos dalies nutraukimo, svarbus trečiojo asmens, kaip kredito sutarties šalies, teisinis statusas ir santykis su daugiabučio namo gyventojais, kurių naudai paimtas kreditas.

10940.

110CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. CK 4.85 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 14 d. įvyko daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu nuspręsta pasirinkti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane pateiktą ir indeksu I pažymėtą namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių variantą, taip pat nuspręsta patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo (pagal pasirinktą variantą) ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas.

11141.

112CK 4.85 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Trečiais asmuo UAB „Admituras“ sudarė kredito sutartį su ieškove dėl daugiabučio namo atnaujinimo projekto finansavimo, vykdydama daugiabučio namo savininkų priimtą sprendimą CK 4.85 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, todėl negalėjo susitarti dėl naudos gavėjų, t. y. daugiabučio namo savininkų, teisių ir pareigų didesnės apimties, nei ją įpareigojo priimtas sprendimas ir įstatymas. Atsakovės prievolė grąžinti suteiktą kreditą atsirado ne iš ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties, o iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo projektą ieškovės skirto kredito lėšomis, todėl atsakovei, kuri nėra ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties šalis, ši sutartis nesukūrė pareigų, kurios nėra prisiimtos daugiabučio namo savininkų sprendimu ar įtvirtintos įstatyme.

11342.

114Nustatyta, kad kartu su sutartimi buvo sudarytas kredito grąžinimo grafikas, paskolos gavėjas įsipareigojo, atsižvelgiant į sutarties 2.1. ir 2.2. punktus, paimtą paskolą grąžinti paskolos davėjui dalimis bei terminais, nurodytais Grąžinimo grafike ir sumokėti visas priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius, jei šie taikytini (sutarties 6.1. punktas). Atsakovės prievolė pagal kredito sutarties grąžinimo grafike įtvirtintą įmokų mokėjimo tvarką laikytina prievole su atidedamuoju terminu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-916/2017). CK šeštosios knygos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios terminuotų prievolių rūšis ir vykdymą, nustato, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, minėtas teisės normas bei teismų praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad atsakovei nesilaikant kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, atitinkamam terminui suėjus, ieškovė įgyja reikalavimo teisę priverstine tvarka, t. y. kreipdamasi į teismą, išieškoti atsakovės nesumokėtas sumas (kurios nagrinėjamu atveju jau yra padengtos), tačiau ne visą ateityje mokėtino kredito dalį iš karto.

11543.

116Trečiasis asmuo UAB „Admituras“ pagal sutartį prisiėmė įsipareigojimą laiku sumokėti kredito įmokas; trečiasis asmuo, prisiimdamas papildomas pareigas, veikė savo rizika, kaip ir ieškovė, tokias pareigas nustatydama. Į bylą pateiktos sutarties sąlygų analizė patvirtina, kad sutartyje nebuvo punkto, numatančio ieškovei teisės, atsakovei nesumokėjus laiku skolos, kreiptis dėl visos skolos išieškojimo. Kredito sutarties 9.1.16.3. punkte buvo nurodyta, kad naudos gavėjui vėluojant mokėti jam tenkančias įmokas į kaupiamųjų lėšų sąskaitą daugiau kaip 60 kalendorinių dienų, paskolos gavėjas per 5 kalendorines dienas pateikia naudos gavėjui reikalavimo laišką, nurodydamas susidariusią skolą, reikalaudamas ją sumokėti ir informuodamas, kad nesumokėjus skolos per 10 kalendorinių dienų arba nesikreipus į projekto administratorių dėl skolos išdėstymo ir taikos sutarties sudarymo, teisė išieškoti susidariusį įsiskolinimą bus perduota tiesiogiai paskolos davėjui ir bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, dėl ko bus išieškoma ne tik pradelsta mokėti skola, bet ir visos bylinėjimosi bei priverstinio išieškojimo išlaidos.

11744.

118Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju esminių sutarties pažeidimų nenustatyta; atsakovė nebuvo įsipareigojusi sumokėti visų kredito įmokų iš karto, jeigu praleidžia įmokos mokėjimo terminą; paskolos sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir trečiojo asmens, nebuvo punkto, numatančio skolos sumos mokėtinos ateityje priteisimo, todėl ieškovės ieškinyje kelti reikalavimai (dėl sutarties nutraukimo su atsakove, skolos sumos priteisimo, procesinių palūkanų, atidėtų palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo) atmesti pagrįstai.

11945.

120Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog atsakovės vykdomi sutarties pažeidimai nebuvo vienkartiniai, o tęsėsi nuo pat paskolos grąžinimo pagal paskolos sutartį pradžios; kad ieškovė dėl sutarties nevykdymo kreipėsi į teismą dar 2016 metais ir ieškovės ieškinys buvo tenkintas, atsakovės pareiga mokėti paskolos grąžinimo ir palūkanų įmokas buvo pripažinta ir atsakovei išaiškinta tiek Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendime, tiek Šiaulių apygardos teismo nutartyje.

12146.

122Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog 2016 m. birželio 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu ieškovei UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ iš atsakovės N. K. buvo priteista 374,81 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), 6 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; 2016 m. rugpjūčio 18 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas. Taip pat nustatyta, kad atsakovė (pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį) reguliariai jai priklausančių įmokų nemokėjo, tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau ieškovei pareiškus ieškinį teisme, atsakovė buvusį įsiskolinimą padengė bei jai priklausančias įmokas mokėjo toliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti paskolos grąžinimo įmokas. Nagrinėjamu atveju atsakovė įsiskolinimą sumokėjo, pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad ji yra dirbanti, gauna nuolatinį darbo užmokestį, yra moki ir turi galimybę tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Byloje esantys duomenys bei kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė paskolą moka, įsiskolinimų neturi, t. y. sutartis nagrinėjamu metu yra vykdoma, todėl ją nutraukti nėra pagrindo.

123Dėl precedento taikymo

12447.

125Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog teismas be jokio pagrindo skundžiamame sprendime nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-916/2017 kaip precedentinę.

12648.

127Teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

12849.

129Nurodyta precedento galia lemia tai, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d.; 2007 m. spalio 24 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).

13050.

131Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-916/2017), kurioje buvo sprendžiamas toks pat klausimas kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, išaiškinta, kad atsakovės prievolė pagal kredito sutarties grąžinimo grafike įtvirtintą įmokų mokėjimo tvarką laikytina prievole su atidedamuoju terminu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo teisės taikymo praktiką, konstatavo, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės, todėl vertino, jog nagrinėjamu atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, o to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovei nesilaikant kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, atitinkamam terminui suėjus, ieškovė įgyja reikalavimo teisę priverstine tvarka, t. y. kreipdamasi į teismą, išieškoti atsakovės nesumokėtas sumas, tačiau ne visą ateityje mokėtino kredito dalį iš karto.

13251.

133Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių terminuotų prievolių vykdymą ir kredito grąžinimą prieš terminą, aiškinimo ir taikymo. Nurodytoje byloje ginčas taip pat buvo kilęs iš daugiabučio namo atnaujinimo paskolos teisinių santykių, ir nors kasacinio teismo nagrinėtoje byloje (be kitų reikalavimų) buvo prašoma priteisti skolą dėl ne laiku mokamų paskolos įmokų, o nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nutraukti paskolos sutartį dalyje dėl atsakovės naudai suteiktos paskolos sumos dalies ir priteisti negrąžintą paskolos sumos dalį, abiem atvejais aktualus yra materialiųjų teisės normų, kurios apibrėžia terminuotų prievolių vykdymą ir kredito grąžinimą prieš terminą, aiškinimas ir taikymas.

13452.

135Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nurodytą kasacinio teismo pateiktą išaiškinimą, kad prievolė pagal kredito sutarties grąžinimo grafike įtvirtintą įmokų mokėjimo tvarką yra laikytina prievole su atidedamuoju terminu, ir tai nesudaro jokio pagrindo teigti, jog teismas minėtą kasacinio teismo procesinį sprendimą vertino kaip precedentą ir juo vadovavosi. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vien tik atskirų teiginių paėmimas iš visos teismo nutarties konteksto savaime nepatvirtina nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentą dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kaip tariamai precedentinės, kaip teisiškai nepagrįstą.

136Dėl įrodymų vertinimo

13753.

138Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas – priimdamas sprendimą atmesti ieškovės ieškinį, vadovavosi išimtinai atsakovės argumentais bei atsakovės pateiktais įrodymais dėl įsiskolinimo sumų sumokėjimo, tačiau visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės byloje pateiktų įrodymų, argumentų, bei nurodytų aplinkybių.

13954.

140Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

14155.

142Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir ieškovės apeliaciniame skunde pažymėtos aplinkybės (kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė anksčiau nesilaikė įsipareigojimų tinkamai ir laiku mokėti paskolos įmokas; kad ieškovė jau kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo), taip pat atsakovės pateikti į bylą įrodymai, jog ji turi galimybę tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

143Dėl procesinio sprendimo nemotyvuotumo

14456.

145Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai pripažįstama esminiu proceso teisės pažeidimu.

14657.

147Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje H. ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

14858.

149Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013).

15059.

151Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs civilinės bylos duomenis bei įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą ginčo klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė bylai aktualias teisės normas, rėmėsi tinkama teismų praktika ir pateikė savo išvadas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamame teismo sprendime argumentuotai pateikė pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvuotumo yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs.

152Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15360.

154Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į tai, kad 2019 m. balandžio 10 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame atsisakė ieškinio reikalavimų dalyje dėl 1 346,34 Eur įsiskolinimo priteisimo, kadangi atsakovė, teismui priėmus ieškinį, 1 346,34 Eur skolą sumokėjo, t. y. teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis, kad ieškovė turėjo pagrindą reikšti ieškinį dėl atsakovės įsiskolinimo, todėl bylinėjimosi išlaidų dalis, susijusi su reikalavimu sumokėti įsiskolinimą, šiuo reikalavimu turėjo būti paskirstyta proporcingai. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

15561.

156Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai atmestini, atsakovei iš ieškovės priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

15762.

158CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

15963.

160Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pradiniame ieškinyje ieškovė prašė: 1) priteisti ieškovei iš atsakovės 1 346,34 Eur skolą; 2) nutraukti 2014 m. rugpjūčio 18 d. daugiabučio namo (( - )) atnaujinimo paskolos sutartį Nr. 3.25/D-61AD-P288/49 dalyje dėl atsakovės naudai suteiktos paskolos sumos dalies; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 928,89 Eur negrąžintos paskolos sumos dalį, 163,41 Eur atidėtų palūkanų, tenkančių negrąžintos paskolos sumos daliai; 4) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. balandžio 10 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovė, teismui priėmus ieškinį, sumokėjo 1 346,34 Eur skolą, todėl ieškovė patikslino reikalavimus ir teismo prašė: 1) nutraukti 2014 m. rugpjūčio 18 d. daugiabučio namo (( - )) atnaujinimo paskolos sutartį Nr. 3.25/D-61AD-P288/49 dalyje dėl atsakovės naudai suteiktos paskolos sumos dalies; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 928,89 Eur negrąžintos paskolos sumos dalį, 163,41 Eur atidėtų palūkanų, tenkančių negrąžintos paskolos sumos daliai; 3) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. liepos 8 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovė sumokėjo 287,12 Eur, todėl ieškovė mažino ieškinio reikalavimus bei prašė: 1) nutraukti 2014 m. rugpjūčio 18 d. daugiabučio namo (( - )) atnaujinimo paskolos sutartį Nr. 3.25/D-61AD-P288/49 dalyje dėl atsakovės N. K. naudai suteiktos paskolos sumos dalies; 2) priteisti iš atsakovės 5 780,31 Eur negrąžintos paskolos sumos dalies; 3) priteisti iš atsakovės 158,19 Eur atidėtų palūkanų, tenkančių negrąžintos paskolos sumos daliai; 4) priteisti iš atsakovės 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16164.

162Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip minėta, CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

16365.

164Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą, pareikšdama ieškinį atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, taip pat aplinkybes, dėl kurių patikslino savo ieškinio reikalavimus, yra pagrindas pripažinti, kad dėl šioje konkrečioje byloje susidariusių dalies bylinėjimosi išlaidų yra atsakinga atsakovė.

16566.

166Ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

16767.

168Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį ne visada tinkamai užtikrina bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyrą, ypač tada, kai ieškovo pradinė turtinių reikalavimų suma buvo labai didelė, palyginti su suma, kurią buvo reikalaujama priteisti, sumažinus pareikštus reikalavimus. Tokiu atveju atsakovas gali turėti daugiau atstovavimo ir kitų išlaidų, nei gindamasis nuo mažesnio reikalavimo. Dėl to teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų patikslintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

16968.

170Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus, civilinė byla nebuvo nutraukta, t. y. nors pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl ieškinio atsiėmimo ir dalies bylos nutraukimo, tačiau ieškovė dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus dalyje dėl įsiskolinimo (1 346,37 Eur) priteisimo), todėl, kad atsakovė, ieškovei pareiškus ieškinį, atsiskaitė gera valia, t. y. tokį ieškovės ieškinio atsisakymą nulėmė atsakovės elgesys. Konkrečiu atveju spręstina, kad apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dėl ieškinio atsisakymo iš esmės pagrįsti. Nesutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad ieškovė pakeitė, patikslino reikalavimus dėl ieškinio dalyko, o ne dalies reikalavimų atsisakė. Kadangi pirmosios instancijos teismas šio klausimo neišsprendė, dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei šiuo atveju grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio nuo 1 346,37 Eur sumos, kas sudaro 30 Eur, t.y ieškovei gražintina 22,50 Eur, o iš atsakovės priteistina 25 proc. suma, kas sudaro 7, 50 Eur sumos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

17169.

172Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Civilinė byla teisme iškelta 2019 m. vasario 7 d. Ieškovė pateikė į bylą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas – 612 Eur be PVM pagal sąskaitą faktūrą Serija MŠ2018 Nr. 193 (1 t., b. l. 138–138); PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas SER. MŠ2018 Nr. 193, kurioje nurodyta suma už teisines paslaugas – 1435, 06 Eur (1 t., b. l. 139); banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2018 m. lapkričio 22 d. ieškovė už teisines paslaugas atstovui pervedė 2284,48 Eur sumą (už sąskaitas: MŠ2018 192 2018-10-31, MŠ2018 193 2018-10-31, MŠ2018 195 2018-11-21) (1 t., b. l. 142). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų, kurie patvirtintų, kad pagal sąskaitas MŠ2018 192 2018-10-31 ir MŠ2018 195 2018-11-21 atlikti mokėjimai yra susiję su šios bylos nagrinėjimu, į bylą nepateikta, o PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas SER. MŠ2018 Nr. 193 (bei kitos mokėjimuose nurodytos sąskaitos), kurioje nurodyta suma už teisines paslaugas 1 435,06 Eur, buvo apmokėta 2018 m. lapkričio 22 d., dar iki civilinės bylos iškėlimo.

17370.

174Į bylą buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 8 d. prašymas dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame buvo prašoma iš atsakovės priteisti papildomas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas – 1 162 Eur be PVM; nurodyta, kad pateikiamos PVM sąskaitos faktūros SER ŽS2019 Nr. 087, 0113, 0137 bei šių sąskaitų apmokėjimo dokumentai (1 t., b. l. 191–192). Teismui pateikta PVM sąskaita faktūra SER ŽS2019 Nr. 087 (kurios suma 370,26 Eur); PVM sąskaita faktūra SER ŽS2019 Nr. 0113 (kurios suma 2 134,44 Eur) ir PVM sąskaita faktūra SER ŽS2019 Nr. 0137 (kurios suma 728,42 Eur) (1 t., b. l. 193–195); pateikti mokėjimo nurodymai: 1599,62 Eur sumai (mokėjimo paskirtis ŽS2019 085 2019-04-30, ŽS2019 087 2019-04-30) (1 t., b. l. 196); 3112,12 Eur sumai (mokėjimo paskirtis ŽS2019 0113 2019-05-31, ŽS2019 0114 2019-05-31) (1 t., b. l. 197); 2507,12 Eur sumai (mokėjimo paskirtis ŽS2019 0136 2019-06-28, ŽS2019 0137 2019-06-28) (1 t., b. l. 198).

17571.

176Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad buvo apmokėtos šios su nagrinėjama byla susijusios sąskaitos faktūros: 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas SER. MŠ2019 Nr. 087, kurios suma 370,26 Eur; 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas SER. MŠ2019 Nr. 0113, kurios suma 2134,44 Eur; 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas SER. MŠ2019 Nr. 0137, kurios suma 728,42 Eur; iš viso – 3 233,12 Eur (su PVM) ir 2 672 Eur (be PVM). Kaip minėta, ieškovė prašė priteisti iš viso 1 774 Eur (be PVM) už teisines paslaugas. Nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas SER. MŠ2018 Nr. 193 buvo apmokėta 2018 m. lapkričio 22 d., dar iki civilinės bylos iškėlimo, tad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tik ieškovės nurodytos 1 162 Eur be PVM sumos už teisines paslaugas apmokėjimą, todėl šiuo atveju laikytina, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos siekia 1 162 Eur (be PVM) už teisines paslaugas. Kartu pažymėtina, kad ieškovė, apeliaciniame skunde nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacijos ar tikslesnių apskaičiavimų. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 500 Eur (1 t., b. l. 187–190).

177Dėl bylos procesinės baigties

17872.

179Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti. Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas.

180Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18173.

182Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

18374.

184Ieškovė apeliaciniame skunde prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 284 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (2 t., b. l. 26). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2019 m. spalio 7 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 14/2019 papildymą (kuriame susitarta, kad už atsiliepimo parengimą į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė sumoka 900 Eur), 2019 m. spalio 7 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 900 Eur sumos sumokėjimą advokatui (2 t., b. l. 36, 42).

18575.

186Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį bei ydingai sprendė dėl jų paskirstymo, tad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, byla nesprendžiama iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konstatuojant, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, spręstina dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

18776.

188Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, bei į atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai (500 Eur), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas ir pernelyg didelis. Minėtų rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių); už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra 1,3 (8.11 punktas). Nors nurodyta suma (900 Eur) neviršija rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į pateikto procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, tai, kad atsakovė iš esmės nurodė ir argumentus dėl CK nuostatų taikymo ir kita, kas buvo nurodyta ir procesiniuose dokumentuos pirmosios instancijos teisme, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad minėta suma yra per didelė, šiuo atveju prieštarautų protingumo bei sąžiningumo principams. Todėl dėl nurodytų priežasčių atsakovei apeliacinės instancijos teisme priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir atsakovei iš ieškovės priteistina 300 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

189Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

190Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

191Patikslinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį, dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant:

192„Grąžinti ieškovei UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. sausio 1 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymu Nr. 1103“.

193Priteisti iš atsakovės atsakovės N. K. (( - )) 7, 50 Eur (septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio ieškovei UAB „Viešųjų investicijų plėtos agentūra“ (j. a. k. 303039520).“

194Priteisti iš ieškovės UAB „Viešųjų investicijų plėtos agentūra“ (j. a. k. 303039520) atsakovei N. K. ( - ) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

195Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Viešųjų... 7. 2.... 8. 2019 m. balandžio 10 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės... 9. 3.... 10. 2019 m. liepos 8 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės... 11. 4.... 12. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė lengvatinę... 13. 5.... 14. Ieškovė nurodė, jog paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 7 punkte buvo... 15. 6.... 16. Ieškovė akcentavo, kad atsakovė piktybiškai nemoka kasmėnesinių paskolos... 17. 7.... 18. A. N. K. su ieškiniu nesutiko, teismo prašė: 1) ieškovės ieškinį... 19. 8.... 20. Atsakovė pažymėjo, kad yra visiškai įvykdžiusi sutartį, padengti visi... 21. 9.... 22. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad minėtoje sutartyje yra numatytas sutarties... 23. 10.... 24. Atsakovė nurodė, kad ji ir toliau periodinėmis įmokomis dengs paskolą,... 25. 11.... 26. Trečiasis asmuo UAB „Admituras“ atsiliepime į pareikštą ieškinį... 27. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. 12.... 29. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d.... 30. 13.... 31. Teismas nurodė, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų... 32. 14.... 33. Teismas nurodė, kad atsakovei nesilaikant kredito grąžinimo grafike... 34. 15.... 35. Teismas akcentavo, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi sumokėti visų kredito... 36. 16.... 37. Teismas nurodė, kad ieškovė patyrė 1 435 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 38. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 39. 17.... 40. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Telšių apylinkės... 41. 17.1.... 42. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.217 straipsnio nuostatas. Ieškovė... 43. 17.2.... 44. 2019 m. balandžio 10 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko... 45. 17.3.... 46. Teismas be jokio pagrindo skundžiamame sprendime nurodė Lietuvos... 47. 17.4.... 48. Teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK... 49. 17.5.... 50. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas.... 51. 18.... 52. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė N. K. prašo: 1) 2019 m. rugsėjo... 53. 18.1.... 54. Sutarties pažeidimo požymiai yra išnykę, kadangi atsakovė yra visiškai... 55. 18.2.... 56. Ieškovė teismui pateikė ieškinį todėl, kad atsakovė laiku nemokėjo... 57. 18.3.... 58. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino, kad atsakovė sprendimo... 59. 18.4.... 60. Ieškovė 2019 m. balandžio 10 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 63. Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.... 64. 19.... 65. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 66. 20.... 67. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas... 68. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 69. 21.... 70. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus... 71. 22.... 72. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 73. 23.... 74. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės... 75. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 76. 24.... 77. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB... 78. 25.... 79. A. N. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu ( - ) (1 t., b. l.... 80. 26.... 81. 2013 m. lapkričio 14 d. įvyko daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (... 82. 27.... 83. Nustatyta, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, prašė iš atsakovės... 84. 28.... 85. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 16 d. atsakovei buvo siųstas... 86. 29.... 87. Į nagrinėjamą bylą pateikti duomenys, kad 2016 m. birželio 3 d. Mažeikių... 88. Dėl ginčo esmės... 89. 30.... 90. Kaip nustatyta, ieškovė prašė nutraukti daugiabučio namo atnaujinimo... 91. 31.... 92. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė sudarė kredito sutartį... 93. 32.... 94. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentavo, jog teismas, skundžiamame sprendime... 95. 33.... 96. CK 6.217 straipsnis reglamentuoja sutarties nutraukimą. Jo 1 dalyje numatyta,... 97. 34.... 98. Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje... 99. 35.... 100. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė (pagal ieškovės ir trečiojo... 101. 36.... 102. Be to, kaip jau minėta, 2014 m. rugpjūčio 18 d. Daugiabučio namo... 103. 37.... 104. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau... 105. 38.... 106. Sutarties 2.1.–2.2. punktuose buvo susitarta, kad paskolos davėjas... 107. 39.... 108. Nagrinėjamoje byloje kredito sutartį sudarė ieškovė ir daugiabučio namo... 109. 40.... 110. CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios... 111. 41.... 112. CK 4.85 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad namo bendrojo naudojimo objektų... 113. 42.... 114. Nustatyta, kad kartu su sutartimi buvo sudarytas kredito grąžinimo grafikas,... 115. 43.... 116. Trečiasis asmuo UAB „Admituras“ pagal sutartį prisiėmė įsipareigojimą... 117. 44.... 118. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju esminių... 119. 45.... 120. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas... 121. 46.... 122. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog 2016 m.... 123. Dėl precedento taikymo... 124. 47.... 125. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog teismas be jokio pagrindo... 126. 48.... 127. Teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose... 128. 49.... 129. Nurodyta precedento galia lemia tai, kad remtis teismų precedentais reikia... 130. 50.... 131. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime... 132. 51.... 133. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtoje kasacinio teismo... 134. 52.... 135. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios... 136. Dėl įrodymų vertinimo... 137. 53.... 138. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas iš esmės pažeidė... 139. 54.... 140. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra... 141. 55.... 142. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina,... 143. Dėl procesinio sprendimo nemotyvuotumo... 144. 56.... 145. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.... 146. 57.... 147. Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės... 148. 58.... 149. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329... 150. 59.... 151. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs civilinės bylos duomenis bei... 152. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 153. 60.... 154. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime... 155. 61.... 156. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, atsižvelgęs... 157. 62.... 158. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 159. 63.... 160. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pradiniame... 161. 64.... 162. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad... 163. 65.... 164. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės... 165. 66.... 166. Ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų... 167. 67.... 168. Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų... 169. 68.... 170. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus kasacinės... 171. 69.... 172. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas... 173. 70.... 174. Į bylą buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 8 d. prašymas dėl papildomų... 175. 71.... 176. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus rašytinius... 177. Dėl bylos procesinės baigties... 178. 72.... 179. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro... 180. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 181. 73.... 182. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 183. 74.... 184. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė priteisti patirtas bylinėjimosi... 185. 75.... 186. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dalyje... 187. 76.... 188. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba,... 189. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 190. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d.... 191. Patikslinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 28... 192. „Grąžinti ieškovei UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“... 193. Priteisti iš atsakovės atsakovės N. K. (( - )) 7, 50 Eur (septynis eurus 50... 194. Priteisti iš ieškovės UAB „Viešųjų investicijų plėtos agentūra“... 195. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....