Byla e2A-440-640/2018
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų UAB „mogo LT“, M. L

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Eglės Surgailienės, Rūtos Veniulytės – Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ir atsakovės M. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. J. ir J. J. patikslintą ieškinį atsakovėms V. M. ir M. M. (buvusi M. G.), dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų UAB „mogo LT“, M. L..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovai O. J. ir J. J. kreipėsi į teismą su 2016-06-28 patikslintu ieškiniu (1 t., b.l. 48-52), prašydami 1) pripažinti, kad 2014-07-21 pirkimo pardavimo sutartis tarp V. M. ir J. J., kuria buvo parduotas automobilis Mercedes Benz ML320 valst. Nr. ( - ) už 52300 litų, yra niekinė, negaliojanti nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti, kad 2014-07-21 pirkimo pardavimo sutartis tarp V. M. ir O. J. kuria, buvo parduotas automobilis AUDI A6 valstybinis numeris ( - ) už 25000 litų, negaliojanti nuo sudarymo momento, nes sudaryta panaudojus apgaulę; 3) pripažinti, kad 2014-07-23 pirkimo pardavimo sutartis tarp V. M. ir M. G. yra negaliojanti nuo sudarymo momento, nes sudaryta naudojant apgaulę iš pardavėjo pusės; 4) taikyti restituciją natūra, grąžinant O. J. automobilį AUDI A6 valstybinis numeris ( - ) ir priteisti iš V. M. J. J. naudai 7906,63 eurų skirtumą sumokėtąjį kaip kainų skirtumą, taip pat priteisiant 5 procentus procesinių palūkanų iki visiško ieškinio reikalavimo įvykdymo, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ir 2016-08-12 dublike (1 t., b.l. 128-131, 132-134) ieškovai nurodė, kad 2014-07-21 J. J. įsigijo automobilį Mercedes Benz ML320 valst. Nr. ( - ) iš V. M.. Buvo surašyta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė parduoda J. J. jai priklausantį automobilį. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovė yra tik automobilio naudotojas, o tikrasis savininkas yra UAB MOGO LT ir jokios teisės parduoti automobilį atsakovė neturėjo. 2014-07-21 d. vykdant automobilių mainus J. J. anūkas O. J. sudarė su V. M. pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią pardavė V. M. automobilį Audi A6 valst.Nr. ( - ) už 25000 litų. Šis sandoris buvo dalis sandorio, kur automobilis AUDI A6 buvo keičiamas į automobilį Mercedes Benz su 27300 litų priemoka. V. M. 2014-07-23 d. pardavė automobilį AUDI A6 M. G. (dabartinė pavardė M.), kuri šiuo metu yra automobilio AUDI A6 registruotoji savininkė. V. M. žinodama, kad negali parduoti automobilio Mercedes Benz ML320 valst. Nr. ( - ), turėjo suprasti, kad negalėjo jo keisti į automobilį AUDI A6, todėl sandoris paremtas apgaule negali būti teisėtu. Apie sandorio apsimestinumą pasisakė pati M. M. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ginčija CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, t.y. kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sudarant sutartį buvo pažeistos imperatyvios CK 6.307 str. 1 d. nuostatos, jog kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę parduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą (CK 4.37 str., 6.317 str.). Atsakovė V. M. pardavė automobilį AUDI A6 M. G. (dabartinė pavardė M.) žinodama, kad automobilį įgijo apgaule, mainais iš automobilio Mercedes Benz ML320 į automobilį AUDI A6 su priemoka sandoris buvo sudarytas apgaule, todėl negaliojantis nuo jos sudarymo momento. Iš niekinio sandorio kilęs sandoris, kuriuo V. M., pardavė automobilį AUDI A6 M. G. (dabartinė pavardė M.) buvo niekinio sandorio tęsinys, todėl laikytinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Laikytina, kad yra visi pagrindai numatyti CK 4.96 str. 1 d., kur V. M. perleido daiktą, įgytą niekiniu sandoriu, taigi negalėjo jo perleisti trečiam asmeniui. M. M. yra sąžininga daikto įgijėja, tačiau sąžiningo įgijėjo teisė nėra viršesnė už teisėto savininko, todėl AUDI A6 pardavimo sandoris naikintinas, automobilis AUDI A6 grąžintinas teisėtam savininkui, iš kurio šis automobilis išviliotas naudojant apgaulę.
  2. Atsakovė M. M. 2016-07-11 pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko (1 t., b.l. 87-95). Atsiliepime į patikslintą ieškinį, triplike (1 t., b.l. 135-139) atsakovė nurodė, kad 2017-07-23 atsakovė su V. M. sudarė automobilio pirkimo-pradavimo sutartį, pagal kurią V. M. pardavė automobilį Audi A6, valst. Nr. ( - ), o atsakovė sumokėjo 30500 Lt (8833,41 EUR). Kadangi automobilis buvo išregistruotas, prieš sudarant sutartį atsakovė pasitikrino VĮ Regitra, ar jos perkamas automobilis neturi jokių apribojimų. Regitra duomenų bazėje apribojimų užfiksuota nebuvo. Atsakovė įsigydama šį automobilį elgėsi sąžiningai, todėl ji yra sąžininga įgijėja. Nors ieškovai teigia, kad tarp ieškovo ir V. M. buvo sudaryta mainų sutartis, tačiau ieškovai neprašo šių dviejų pirkimo pardavimo sutarčių pripažinti apsimestiniais sandoriais bei pripažinti jų mainų sutartimi, kurią prašytų pripažinti negaliojančia. Kiekviena iš šių sutarčių egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš jų yra galiojanti ar ne. Atsakovės teisėms ir pareigoms reikšmingos tik 2014-07-21 pirkimo-pardavimo sutartis, kuria O. J. V. M. pardavė automobilį Audi A6 ir 2014-07-23 pirkimo-pradavimo sutartis, kuria M. M. tą patį automobilį Audi A6 pardavė atsakovei. Pagrindo pripažinti šias sutartis negaliojančiomis nėra. Net jei būtų sprendžiamas tarp ieškovų ir V. M. sudarytų sutarčių galiojimo klausimas jas vertinant kaip mainų sutartį, pagrindo ją pripažinti negaliojančia taip pat nebūtų, nes pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieškovas ir jo tėvas žinojo, kad automobilio Mercedes Benz ML320 valst. Nr. ( - ) tikrasis savininkas yra UAB „Mogo LT“, o V. M. yra tik naudotoja. Atsakovė yra sąžininga įgijėja, automobilį įgijo atlygintai, todėl jis negali būti išreikalautas iš atsakovės.
  3. Atsakovė V. M. 2016-07-18 pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko (1 t., b.l. 109-116). Atsiliepime ir triplike (1 t., b.l. 157-160) atsakovė nurodė, kad ji jokių pirkimo-pardavimo sutarčių dėl automobilio Audi A6, vals. Nr. ( - ), pirkimo nesudarė, pinigų už automobilio Mercedes Benz ML320 valst. Nr. ( - ) pardavimą negavo. Atsakovė patvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo Nr. 14-1-01866-14. Dėl M. L. neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė automobilio Mercedes Benz ML320 valst. Nr. ( - ) užvaldymu, atsakovė kreipėsi su pareiškimu, kur pagal BK 182 str. 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01866-14. 2015-05-21 prie šio ikiteisminio tyrimo buvo prijungta kita ikiteisminio tyrimo byla Nr. 10-1-01340-14 pradėta pagal O. J. pareiškimą. 2016-01-15 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo Nr. 14-1-01866-14 nustatyta, kad automobilio Mercedes Benz ML320 valst. Nr. ( - ) sutartis buvo faktiškai sudaryta tarp I. J. (arba O. J.) ir M. L. (tuometinio atsakovės V. M. sugyventinio). Automobilio Mercedes Benz ML320 valst. Nr. ( - ) pirkėjas be ypatingų pastangų galėjo įsitikinti, kad automobilis nuosavybės teise priklausė UAB „Mogo LT“. Atsakovė Mercedes Benz ML320 valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė M. L. nurodymu, kuomet 2014-07-21 pas ją į namus netikėtai atvyko du jai nepažįstami vyrai (kaip vėliau paaiškėjo I. J. ir O. J.) ir pareikalavo jos pasirašyti sutartyje. Atsakovė buvo priversta pasirašyti sutartyje, nes priešingu atveju jos arba jos mažamečio vaiko sveikatai arba gyvybei būtų realus pavojus iš trečių asmenų pusės. Atsakovė už sutarties pasirašymą jokios naudos negavo. Automobilio Mercedes Benz ML320 valst. Nr. ( - ) ir Audi A6, valst. Nr. ( - ), sandorių šalys nėra tapačios, todėl nėra pagrindo jų pripažinti mainų sutartimis. Jokių pinigų ieškovė atsakovei V. M. nemokėjo. 2014-07-21 automobilio Audi A6, valst. Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartyje ir 2014-07-23 automobilio Audi A6, valst. Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartyje rankraštiniai įrašai atlikti ne atsakovės V. M., o kito asmens - M. L., kuris jokių įgaliojimų atlikti nurodytus veiksmus iš atsakovės V. M. neturėjo. Sandorių šalys yra O. J. ir M. M. bei M. L., kuris suklastojo atsakovės V. M. parašą ir savo ranka užpildė atsakovės V. M. vardu automobilių pirkimo-pradavimo sutartis. Todėl ieškinys pateiktas netinkamam atsakovui.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino 2014-07-21 automobilio Mercedes Benz ML320, valst. Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį ir 2014-07-21 automobilio Audi A6, valst. Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, kurios kvalifikuotinos mainų sutartimi, negaliojančiomis nuo sudarymo momento. Pripažino 2014-07-23 automobilio Audi A6, valst. Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės V. M. ir atsakovės M. G. (dabartinis vardas, pavardė M. M.) negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Grąžino ieškovui O. J. automobilį Audi A6, valst. Nr. ( - ), valdomą atsakovės M. M.. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį dėl restitucijos taikymo atmetė. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas byloje nustatė, jog ieškovui O. J. nuosavybės teise priklausė automobilis Audi A6, valst. Nr. ( - ), kurį jis įsigijo iš V. I. (1 t., b.l. 12, 13). Atsakovė V. M. 2014-06-30 su UAB „mogo LT“ sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. LG30062014/0045, pagal kurią V. M. perduotas automobilis Mercedes Benz ML320, valst. Nr. ( - ), valdyti ir naudotis už užmokestį. Iš 2014-07-21 12.55 val. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas V. M. parduoda, o pirkėjas J. J. perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz ML320, valst. Nr. ( - ), šalys parduodamą transporto priemonę įkainojo 52 300 Lt (1 t., b.l. 15, 196). Iš 2014-07-21 12.55 val. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas O. J. parduoda, o pirkėjas V. M. perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. ( - ), šalys parduodamą transporto priemonę įkainojo 25 000 Lt (1 t., b.l. 44, 195). Iš 2014-07-23 19 val. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas V. M. parduoda, o pirkėjas M. G. perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. ( - ), šalys parduodamą transporto priemonę įkainojo 25 000 Lt (1 t., b.l. 14, 96). Teismas nurodė, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01866-14 pagal V. M. pareiškimą, kad 2014 m. liepos mėnesį buvęs jos sugyventinis M. L. paėmė automobilį Mercedes Benz ML320 valst. Nr. ( - ), ir juo išvažiavo, o pareiškėja daugiau minėto automobilio nematė, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalies požymius. 2015-05-21 prie šio ikiteisminio tyrimo buvo prijungtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01340-14, kuris buvo pradėtas pagal O. J. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2014-07-21 V. M. jam apgaule už 52 300 Lt pardavė automobilį Mercedes Benz ML320 valst. Nr. ( - ), t.y. žinodama, kad šis automobilis jai nepriklauso, o priklauso UAB „mogo LT“ (1 t., b.l. 100-107). Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2015 m. liepos 22 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras D. B., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio l dalies 1 punktu ikiteisminį tyrimą nutraukė ir išsprendė klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Nutarime nusprendė automobilį Mercedes Benz ML 320 (v. n. ( - ) jo užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą grąžinti UAB „mogo LT“, o automobilį Audi A6 (v. n. ( - ) jo užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą grąžinti M. M.. Šis procesinis sprendimas apskųstas aukštesniajam prokurorui (Vilniaus apygardos teismo 2015-11-10 nutartis byloje Nr. 1S-1576-626/2015 (CPK 179 str. 3 d.)). 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. T. pareiškėjų skundus atmetė ir paliko galioti 2015 m. liepos 22 d. skyriaus prokuroro D. B. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-1-01866-14. Aukštesnysis prokuroras nutarime konstatavo, kad skyriaus prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, nes bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. apie automobilių apsikeitimą žinojo iš anksto, tam neprieštaravo, automobilio lizingo sutartį sudarė savo vardu, įmokas mokėjo kartu su M. L., automobilį Mercedes Benz ML 320 (v. n. ( - ) kartu su M. L. bendru sutarimu pardavė M. M.. Keičiant automobilį Mercedes Benz ML 320 (v. n. ( - ) į automobilį Audi A6 (v. n. ( - ) pirkėjui O. J. ir kartu su juo buvusiam įvykio liudytojui I. J. buvo žinoma aplinkybė, kad automobilio Mercedes Benz ML 320 (v. n. ( - ) savininkas yra UAB „mogo LT“, o V. M. tik naudotoja. Tačiau ši aplinkybė nesukliudė pirkėjui sudaryti automobilio pirkimo - pardavimo sutarties. Aukštesnysis prokuroras nutarime pažymėjo, kad šiuo atveju pirkėjas pasirašydamas pirkimo - pardavimo sutartį numatė galimas neigiamas pasekmes, tačiau prisiėmė galimą riziką ir automobilį Mercedes Benz ML 320 (v. n. ( - ) kurio savininkas yra UAB „mogo LT“, nupirko. O. J. parduodamas J. J. priklausanti automobilį Audi A6 (v. n. ( - ) elgėsi pakankamai neapdairiai ir nerūpestingai. Tyrimo metu nenustatė jokių esminės apgaulės požymių, kurie leistų teigti, kad naudota apgaulė įveikė minimaliai protingo nukentėjusiojo asmens elgesio lygį. Šis procesinis sprendimas apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui (Vilniaus apygardos teismo 2015-11-10 nutartis byloje Nr. 1S-1576-626/2015 (CPK 179 str. 3 d.)). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nukentėjusiosios J. J. ir nukentėjusiojo O. J. atstovo advokato skundas atmestas, konstatavus, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas pagrįstai. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-10 nutartimi byloje Nr. 1S-1576-626/2015 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį, Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. T. 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą atmesti J. J. ir O. J. skundus, panaikino; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro D. B. 2015 m. liepos 22 d. nutarimą dalyje, kurioje nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01866-14, pradėtas pagal O. J. pareiškimą bei, kurioje išspręstas klausimas daiktų/dokumentų, - panaikino; paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro D. B. 2015 m. liepos 22 d. nutarimą dalyje, kurioje nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal V. M. pareiškimą (Vilniaus apygardos teismo 2015-11-10 nutartis byloje Nr. 1S-1576-626/2015 (CPK 179 str. 3 d.)). Atnaujinus ikiteisminį tyrimą ir atlikus papildomus procesinius veiksmus, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro D. B. 2016-01-15 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01866-14 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., 100-107). Automobilis Mercedes Benz ML320, valst. Nr. ( - ) buvo grąžintas savininkui UAB „mogo LT“, o Audi A6, valst. Nr. ( - ) – M. M..
  3. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes konstatavo, jog O. J. perdavė automobilį Audi A6, valst. Nr. ( - ), mainais į automobilį Mercedes Benz ML320, valst. Nr. ( - ). Įvertinus tikrąją, o ne išoriškai išreikštą šalių valią bei tai, kad J. J., kurios vardu buvo sudaryta sutartis, iš tikrųjų neketino įgyti iš jos kylančių teisių ir pareigų, o tik formaliai nurodyta sutarties šalimi, teismas darė išvadą, kad tikroji sandorio šalis buvo ne J. J., o O. J.. Teismas padarė išvadą, kad įvyko ne du pirkimo-pardavimo, o mainų sandoris, kurio metu O. J. nuosavybės teise V. M. perleido automobilį Audi A6, valst. Nr. ( - ), o V. M. nuosavybės teise perleido automobilį Mercedes Benz ML320, valst. Nr. ( - ), už kurį O. J. papildomai susitarė sumokėti V. M. 2 300 Lt ar 2500 Lt.
  4. Teismas nurodė, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, bylos duomenų nustatyta, kad automobilį Mercedes Benz ML320, valst. Nr. ( - ), atsakovė V. M. valdė ne savininko teisėmis, bet finansinės nuomos teisėmis. 2014-07-21 automobilis perleistas ieškovui O. J. be savininko – UAB „mogo LT“ žinios ir sutikimo. Nustatęs neteisėtą, atsakovei V. M. nuosavybės teise nepriklausančio ginčo automobilio Mercedes Benz ML320, valst. Nr. ( - ), perleidimą mainais į ieškovo automobilį Audi A6, valst. Nr. ( - ), teismas ginčijamas automobilių 2014-07-21 pirkimo-pardavimo sutartis, kurios teismo kvalifikuotos kaip mainų sandoris, pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento (CK 4.37 str., 6.307 str. 1 d., 6.432 str. 1 d., 2 d., 6.435 str. 1 d., CK 1.80 str.).
  5. Pripažinęs 2014-07-21 mainų sandorį kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, teismas pripažino niekine ir 2014-07-23 automobilio Audi A6, valst. Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių V. M. ir M. M., kadangi neteisėtai įgijusi automobilį Audi A6, valst. Nr. ( - ), 2014-07-21 mainų sutarties pagrindu, atsakovė V. M. negalėjo perleisti atsakovei M. M. nuosavybėn to, ko neturėjo (CK 4.20 str., 4.37 str., 6.307 str.). Niekas negali perleisti daugiau teisių, nei jų pats turi. Iš neteisės neatsiranda teisė. Šį sandorį teismas pripažino niekiniu nuo sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d.).
  6. Teismas nagrinėjamu atveju taikė vienašalę restituciją, nes automobilis Mercedes Benz ML320, valst. Nr. ( - ), buvo grąžintas teisėtam jo savininkui (CK 4.96 str.), t.y. atsakovė V. M. turi grąžinti ieškovui visą, ką yra gavusi pagal 2014-07-21 sutartį (CK 1.80 str. 4 d.).
  7. Teismas byloje nustatė, kad 2014-07-21 sutarčių šalys nemokėjo ir nereikalavo viena kitos mokėti automobilių vertę, nurodytą pirkimo-pardavimo sutartyse (atitinkamai 25 000 Lt už Audi A6, valst. Nr. ( - ), ir 52 300 Lt už Mercedes Benz ML320, valst. Nr. ( - )), todėl ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimą taikant restituciją priteisti iš atsakovės V. M. 7906,63 EUR (27300 Lt) kainų skirtumą atmetė, kaip nepagrįstą (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat teismas atmetė ieškovų atstovo reikalavimą priteisti iš atsakovės V. M. 724 EUR J. J. naudai kaip neįrodytą (CPK 178 str.), nes nors byloje taip pat nustatyta, kad šalys apsikeisdamos automobiliais, susitarė dėl 2300 ar 2500 Lt priemokos už automobilį Mercedes Benz ML320, valst. Nr. ( - ), tačiau jokiuose rašytiniuose įrodymuose neužfiksuotas pinigų perdavimo V. M. faktas. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovas perdavė atsakovei V. M. 2300 ar 2500 Lt sumą.
  8. Nagrinėjamu atveju ieškovo O. J., prašančio grąžinti automobilį Audi A6, valst. Nr. ( - ), ir automobilio Audi A6, valst. Nr. ( - ), valdytojos atsakovės M. M. nesiejo prievoliniai santykiai, todėl teismas byloje taikė CK 4.96 str. normą ir įvertinęs faktines 2014-07-23 sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laiką, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių duomenų vertinimu, laikė, kad M. M. nėra sąžininga įgijėja ir jai negali būti taikomas sąžiningo turto valdytojo statusas (CK 4.26 str.), nes atsakovė šiuo atveju galėjo ir turėjo žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis. Taigi nustačius turto įgijėjos atsakovės M. M. nesąžiningumą, sudarant ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, teismas grąžino automobilį jo teisėtam savininkui O. J..

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė J. J. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo ir tenkinti ieškovų reikalavimą priteisti 724 Eur skirtumą, sumokėtą kaip keičiamų automobilių kainų skirtumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesutinka su teismo argumentais, jog neįrodė, kad buvo sumokėtas kainų skirtumas. Kainų skirtumo sumokėjimą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. pirkimo-pardavimo sutartys, tačiau teismas to neįvertino. Nurodo, jog teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2500 Lt sumokėjo.
  2. Atsakovė M. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų prašymą dėl restitucijos taikymo grąžinant automobilį Audi A6 atmesti.
    1. Nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą peržengė ieškinio ribas bei pažeidė lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principus. Atsakovė teigia, jog teismas jos nesąžiningumą grindė faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis ieškovai bylos nagrinėjimo metu nesirėmė ir jų teismui nenurodė, t.y. kad atsakovė automobilį Audi A6 įsigijo už mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovai nei savo procesiniuose dokumentuose nei teismo posėdyje neįrodinėjo automobilio Audi A6 kainos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu, nei teigė, kad atsakovė neva automobilį Audi A6 įsigijo už mažesnę nei rinkos kainą. Šios aplinkybės iš viso nebuvo teismui nurodytos ir dėl jų nebuvo keliami jokie klausimai. Toks teismo pasisakymas dėl ieškinio pagrindu nenurodytų faktų reiškia išėjimą už ieškinio ribų. Todėl teismas neteisėtai pripažino atsakovę nesąžiningą, dėl ko yra pagrindas skundžiamą sprendimo dalį panaikinti. Pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi bei dispozityvumo principus, nes eliminavo ieškovų pareigą įrodinėti atsakovės nesąžiningumą ir nesant įstatyme nustatyto pagrindo ėmėsi aktyvaus vaidmens, nors šį faktą privalėjo įrodyti ieškovai.
    2. Apeliantė teigia, jog teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes teismas neturėdamas teisės rėmėsi savo sprendime aplinkybėmis bei įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje, dėl kurių šalys neturėjo galimybės pateikti savo nuomonės. Nurodo, jog byloje nebuvo keliamas klausimas dėl automobilių kainos. Teismas negalėjo remtis VšĮ Emprekis nurodytomis kainomis, nes kainos yra orientacinės bei nėra garantuotas duomenų patikimumas.
    3. Atsakovė nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino, jog ji yra nesąžininga. Nurodo, jog jos kaip sąžiningos daikto valdytojos sąžiningumo prezumpcija byloje nėra paneigta, todėl automobilis negalėjo būti iš jos išreikalautas. Nurodo, jog byloje nebuvo nustatyta reali automobilio Audi A6 kaina, o vien faktas, jog parduoto automobilio sutartinė kaina neatitinka VšĮ Emprekis katalogo nurodytos vertės, yra nepakankamas pagrindas atsakovės nesąžiningumui konstatuoti. Kiti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ji turėjo pasidomėti, kokiu būdu V. M. įgijo automobilį, kodėl taip greitai jį parduoda, pasidomėti kitomis aplinkybėmis, yra nepakankami pripažinti ją nesąžininga. Nurodo, jog buvo atidi ir rūpestinga civilinių santykių dalyvė, nes prieš sudarant sandorį pasidomėjo VĮ Regitra, ar jos perkamas automobilis neturi jokių apribojimų. Kitų duomenų pirkėjas objektyviai negali ir neprivalo gauti. Be to, jai buvo žinoma, jog automobilis pirktas iš fizinio asmens, todėl jokių abejonių negalėjo sukelti. Nurodo, jog pareigos papildomai domėtis V. M. automobilio įsigijimo aplinkybėmis jai nekilo ir dėl to, kad M. L. yra jos sutuoktinio A. M. pažįstamas. Nurodo, jog M. L. yra tik jos sutuoktinio pažįstamas, tačiau ne darbuotojas ir/ar draugas, jokių artimų ryšių nepalaikė ir nepalaiko. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės ir M. L. bei V. M. buvusius tarpusavio piktavališkus susitarimus dėl automobilio Audi A6 perleidimo ar panašias aplinkybes, leidžiančias abejoti atsakovės sąžiningumu.
    4. Ieškovė J. J. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės skundo netenkinti. Nurodo, jog nepagristi atsakovės argumentai, jog teismas išėjo už ieškinio ribų. Ieškinyje buvo prašoma sandorį pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, nes jis sudarytas naudojant apgaulę. Apeliantė pirkdama iš savo vyro pavaldinio automobilį, negalėjo nežinoti jo atsiradimo aplinkybių įskaitant tai, jog pardavėja patvirtino, kad jokių lėšų iš apeliantės nebuvo gavusi. Todėl teismas teisingai tenkino ieškinio reikalavimą ir panaikino sandorį dėl jo ydingumo. Byloje nėra įrodymų, bei pati apeliantė nesistengė įrodinėti, kad už automobilį Audi A6 ji mokėjo kokius nors pinigus. Įgydama automobilį ir nemokėdama už jį jokių pinigų, apeliantė elgėsi nesąžiningai. Tie patys argumentai patvirtina, jog apeliantė įsigijo automobilį už žemesnę nei rinkos kaina, nes kaina lygi nuliui ir negali atitikti rinkos kainos, nors sandoryje ir nurodyta kita suma.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

11Dėl ieškovės apeliacinio skundo

  1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas atmetė jos reikalavimą dėl 724 EUR sumos priteisimo, kaip kainų skirtumo tarp mainomų automobilių. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą šioje dalyje motyvavo tuo, jog byloje nėra įrodymų, jog ieškovė perdavė atsakovei V. M. jos prašomą priteisti sumą. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams. Vien tas faktas, jog sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartis šalys jose įkainavo perduodamus automobilius, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovai atsakovei V. M. sumokėjo šalių susitartą kainų skirtumą. Jokių rašytinių įrodymų byloje nėra pateikta, jog ieškovai perdavė ieškovės prašomą priteisti sumą atsakovei V. M.. Atsakovė V. M. nepripažįsta tokio fakto ir neigia, jog pinigus yra gavusi. Todėl šiuo atveju vien ieškovės paaiškinimo, jog ji perdavė pinigus nepakanka įrodyti pinigų sumokėjimo faktą. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės V. M. 724 EUR sumą kaip neįrodytą (CPK 178 str.). Apeliantė nepagrindė ir neįrodė, jog pinigai buvo sumokėti, todėl jos skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

12Dėl atsakovės apeliacinio skundo

  1. Atsakovė M. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų prašymą dėl restitucijos taikymo grąžinant automobilį Audi A6 atmesti. Nurodo, jog ji yra sąžininga įgijėja, todėl teismas nepagrįstai jos atžvilgiu taikė restituciją.
  2. Atsakovė teigia, jog teismas išėjo ieškinio ribų ir pažeidė šalių lygiateisiškumo principus. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog aplinkybės dėl atsakovės nesąžiningumo bei automobilio Audi A6 kainos nebuvo nurodytos ieškinyje ir dėl jų teismas negalėjo pasisakyti. Nors iš ieškinio matyti, jog ieškovai buvo nurodę, kad atsakovė M. M. yra sąžininga įgijėja, tačiau savo procesiniuose dokumentuose, t.y. dublike, ieškovai nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovių nesąžiningumu, kurį grindė ikiteisminio tyrimo medžiaga, bei nurodė, jog atsakovė nepagrindė automobilio įsigijimo kainos ir nurodyta 30 000 litų pirkimo suma yra vertintina kritiškai.
  3. Kolegija atmeta atsakovės argumentus, jog teismas vertino ir pasisakė dėl įrodymų, kurie nebuvo tirti ir dėl jų šalys nepasisakė teismo posėdyje, bei buvo aktyvus nesant tam pagrindo. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje nustatytas ir tirtas aplinkybes bei rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri buvo byloje pateikta būtent ieškovų. Todėl nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovai neįrodinėjo ir nepateikė įrodymų dėl atsakovės nesąžiningumo.
  4. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; kt.).
  5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovė M. M. kaip pirkėja privalėjo pasidomėti sudaromo sandorio aplinkybėmis, t.y. ar teisėtai atsakovė V. M. yra įsigijusi parduodamą automobilį, kodėl jis parduodamas itin greitai po įsigijimo. Be to, byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovė pirko automobilį iš jos sutuoktinio pažįstamo asmens, todėl jai turėjo būti žinomos perkamo automobilio įsigijimo aplinkybės.
  6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad bet kuriam protingam, sąžiningam, rūpestingam asmeniui pasiūlymas įsigyti automobilį Audi A6, valst. Nr. ( - ), (pirmos registracijos data 2009-04-21) tokiomis aplinkybėmis (automobilis parduodamas praėjus dviem dienom po įsigijimo, nurodoma mažesnė pirkimo kaina nei sutartyje) turėjo sukelti tam tikrų abejonių. Be to, kritiškai vertintinas ir atsakovės M. M. argumentas, jog jai pakako pasitikrinti dėl automobilio VĮ Regitra, todėl ji yra sąžininga. Pati atsakovė M. M. teikdama paaiškinimus kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ji neprisimena, kieno vardu buvo registruotas jos perkamas automobilis, jai buvo pateiktos 2 ar 3 pirkimo-pardavimo sutartys. Tokios aplinkybės neabejotinai protingam, sąžiningam, rūpestingam asmeniui turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl sandorio. Be to, atsakovė V. M. teismo posėdyje paaiškino, jog M. L. nelegaliai dirbo pas atsakovės M. M. sutuoktinį. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog įvertinus visas faktines 2014-07-23 sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laiką, teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių duomenų vertinimu, pagrįstai padarė išvadą, jog M. M. nėra sąžininga įgijėja ir jai negali būti taikomas sąžiningo turto valdytojo statusas (CK 4.26 str.), nes atsakovė šiuo atveju galėjo ir turėjo žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis.
  7. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas šioje byloje, darydamas išvadą apie atsakovės M. M. nesąžiningumą įrodymų visumos įvertinimo pagrindu ir proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą nepadarė.
  8. Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl ieškovės J. J. bei atsakovės M. M. apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Atmesti ieškovės J. J. bei atsakovės M. M. apeliacinius skundus.

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai