Byla e2A-1301-450/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. galutinio sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo E100 Baltia OÜ EESTI ieškinį atsakovams UAB „SIM Logistics“ ir Š. S. dėl skolos priteisimo bei atsakovo Š. S. priešieškinį ieškovui E100 Baltia OÜ EESTI, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, B. S. dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas E100 Baltia OÜ EESTI kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų UAB „SIM Logistics“ ir Š. S. solidariai 29 640,15 Eur skolos, 2276,45 Eur delspinigių, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinį grindė tuo, kad ieškovas ir atsakovas UAB „SIM Logistics“ 2013-12-02 sudarė Sutartį Nr. 65-92/2014, kuria ieškovas suteikė atsakovui galimybę naudotis kreditinėmis kuro kortelėmis, įsigyjant prekes ir (ar) paslaugas degalinėse bei kelių serviso punktuose užsienio valstybėse, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Ieškovo perduotų kuro kortelių pagalba atsakovui buvo suteikta galimybė įsigyti prekes (dyzelinį kurą) ir (arba), naudojantis kelių aparatais, gauti atlygintines paslaugas – patogiausiu būdu sumokėti kelių mokesčius. Sutarties 3 skyriaus 10 p. šalys susitarė, kad, atsakovui neapmokėjus PVM sąskaitų-faktūrų per nurodytą terminą, jis įsipareigoja mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už uždelstą sumokėti sumą, pradedant skaičiuoti nuo faktinio įsiskolinimo dienos iki visiško skolos padengimo. 2015 m. rugsėjo mėn. atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma viršijo 30 000 Eur, todėl ieškovas įspėjo atsakovą dėl vienašalio Sutarties nutraukimo, tačiau atsakovui Š. S. pasirašius 2015-09-28 Laidavimo sutartį, kuria atsakovas savo šeimos turtu užtikrino atsakovo UAB „SIM Logistics“ finansinių įsipareigojimų ieškovui vykdymą, Sutartis nebuvo nutraukta. Š. S. gerai žinojo Bendrovės finansinę padėtį, nes buvo šios direktorius, o jo žmona – pagrindinio Bendrovės akcininko duktė. Pasirašydamas Laidavimo sutartį, atsakovas patvirtino, kad turi sutuoktinės sutikimą šiai sutarčiai sudaryti, ir garantavo, jog sudaroma sutartis neprieštarauja nei jo, nei šeimos interesams. Vykdydamas Sutartį, laikotarpiu nuo 2015-10-31 iki 2016-03-31 ieškovas pardavė atsakovui prekių ir suteikė paslaugų už 32 427,20 Eur bei 8377,62 Čekijos kronų (309,62 Eur) ir pateikė atsakovui apmokėti 55 PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas apmokėjo tik dalį iš jų. Laikotarpiu nuo 2015-11-12 iki 2016-03-02 atsakovas sumokėjo 51 934,56 Eur ir 851 436,25 Rusijos rublių, taip padengdamas iki 2015-10-31 pateiktų apmokėti sąskaitų pagrindu susidariusią skolą, taip pat 2015-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovui susidūrus su rimtais finansiniais sunkumais ir nuo 2016-03-02 visiškai nebevykdant sutartinių įsipareigojimų, liko nesumokėta 29 640 Eur skola, o ieškinio parengimo dieną apskaičiuota 2276,45 Eur delspinigių. 2015-05-21 šalys pasirašė papildomą susitarimą (toliau – Susitarimas 1), kuriuo atsakovas pripažino esąs skolingas ieškovui 34 921,89 Eur, ir įsipareigojo šią pradelstą sumą bei delspinigius sumokėti dalimis iki 2015-07-16. Atsakovui neišgalint vykdyti Susitarimu 1 prisiimtų įsipareigojimų, atsakovo vadovas Š. S. 2015-10-07 pranešimu garantavo, kad Bendrovė visas sąskaitas, kurių mokėjimo terminai yra suėję arba sueis 2015-10-15, padengs iki 2015-10-15 (imtinai). Bendrovei toliau vėluojant vykdyti įsipareigojimus bei didėjant įsiskolinimui, šalys 2015-11-15 pasirašė dar vieną Susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis pagal mokėjimų atidėjimų grafiką (toliau – Susitarimas 2), kuriuo atsakovas pripažino 2015-11-15 esąs skolingas ieškovui 42 180 Eur, bei įsipareigojo pradelstą skolą ir kitus einamuosius mokėjimus padengti iki 2016-01-28. Atsakovui neišgalint vykdyti ir antrojo papildomo susitarimo sąlygų, šalys 2016-01-27 pasirašė trečiąjį susitarimą (toliau – Susitarimas 3), kuriuo atsakovas pripažino esąs skolingas ieškovui 30 680,90 Eur, ir įsipareigojo šią pradelstą skolą bei kitus einamuosius mokėjimus padengti iki 2016-03-24. Nuo 2016-03-02 atsakovas sustabdė bet kokius mokėjimus ir informavo ieškovą apie sunkią finansinę padėtį.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų UAB „SIM Logistics“ ir Š. S. 29 640,15 Eur skolos, 2276,45 Eur delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 31 916,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1148 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 574 Eur iš kiekvieno atsakovo ieškovo E100 Baltia OÜ EESTI naudai.
  4. Atsakovas Š. S. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad iš dalies nesutinka su ieškiniu ir preliminariu sprendimu bei prašo preliminarų sprendimą pakeisti, priteisiant ieškovui iš atsakovo UAB „SIM Logistics“ faktiškai esantį įsiskolinimą ir sumažinant iki 272,54 Eur delspinigius, o reikalavimus Š. S. atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad netesybos yra akivaizdžiai per didelės ir neprotingos, nustatytos ieškovo vienašališkai. 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną sudaro net 14,6 proc. metinių palūkanų, priteisus tokio dydžio netesybas, ieškovas praturtėtų atsakovų sąskaita, todėl netesybų dydis turi būti sumažintas iki 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Be to, netesybos negali būti priteistos daugiau nei už šešis mėnesius (nuo 2015-11-25 (imtinai)). Ieškovas apskritai neturi teisės reikalauti netesybų už ilgesnį laikotarpį, negu nuo 2016-01-29 iki 2016-04-25 imtinai, nes paskutiniu Susitarimu šalys pakeitė Sutarties nuostatas dėl atsiskaitymo terminų, nukeldami atsiskaitymo terminą iki 2016-03-24. Pats ieškovas Susitarime aiškiai nurodė, kad, neįvykdžius įsipareigojimų, netesybos skaičiuotinos nuo faktinio įsiskolinimo susidarymo dienos, t. y. Susitarime nustatytų terminų pabaigos. Delspinigiai pagal Susitarimą yra 473,35 Eur, o skaičiuojant juos pagal Sutartį, t. y. pagal sąskaitas, išrašytas po susitarimo sudarymo (laikotarpiu nuo 2016-01-31 iki 2016-03-310) – 71,72 Eur. Bendra delspinigių suma – 545,07 Eur (473,35 Eur + 71,72 Eur), kuri atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl aiškiai per didelių netesybų, mažintina perpus, taigi ieškovas turi teisę reikalauti 272,54 Eur delspinigių. Be to, iš Laidavimo sutarties turinio akivaizdu, jog laidavimas buvo terminuotas, laiduota dėl terminuotos skolos, kuri fiksuojama sąskaitomis-faktūromis ir jų apmokėjimo terminais. Ieškovas laiduotojui ieškinį turėjo pateikti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas. Galutinis 4066,74 Eur skolos pagal Sutartį sumokėjimo terminas baigėsi 2016-04-15, todėl ieškinys laiduotojui pagal šį reikalavimą pateiktas laiku, tačiau, atsakovas laidavo ne pagal atskirus susitarimus, todėl dėl likusios sumos ieškovas neturi į laiduotoją reikalavimo teisės, nes reikalavimams, viršijantiems 4066,747 Eur sumą, laidavimas nesuteiktas. Pagal CK 6.87 str. 4 d. laidavimas baigėsi, nes atsakovas, kaip laiduotojas, nedavė sutikimo keisti prievolę, taigi laidavimas galioja tik dėl Sutarties, tačiau ne dėl atskirų Susitarimų.
  5. Atsakovas UAB „SIM Logistics“ prieštaravimuose nurodė, kad prašo preliminarų sprendimą pakeisti, priteisiant ieškovui iš atsakovo UAB „SIM Logistics“ faktiškai esantį įsiskolinimą ir sumažinant iki 272,54 Eur delspinigius. Susitarimai sudaryti tik ieškovo reikalavimu, faktiškai jų turėjo būti tik vienas, nukeliant mokėjimo terminą į ateitį, jie sudaryti atsakovui nenaudingomis sąlygomis, neturint galimybės keisti jų turinio, nes buvo siekta ne tik atsiskaityti su ieškovu, bet ir vykdyti veiklą toliau. Netesybos yra akivaizdžiai per didelės, todėl jos mažintinos nuo 0,04 proc. iki 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Be to, netesybos negali būti priteistos daugiau nei už šešis mėnesius (nuo 2015-11-25 (imtinai)). Dėl to už 29 640,15 Eur skolos sumą delspinigiai būtų 1137,73 Eur, bet ne ieškovo reikalaujami 2276,45 Eur. Ieškovas neturi teisės reikalauti netesybų už ilgesnį laikotarpį, negu nuo 2016-01-29 iki 2016-04-25 imtinai, nes paskutiniu Susitarimu, šalys pakeitė Sutarties nuostatas dėl atsiskaitymo terminų, nukeldami jį iki 2016-03-24, todėl netesybos skaičiuotinos tik nuo Susitarime nurodytų terminų pasibaigimo. Dėl to netesybos, skaičiuojant po 0,04 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, atsižvelgiant į 2016-01-27 Susitarime nustatytus mokėjimo terminus ir delspinigiai pagal Susitarimą yra 473,35 Eur. Skaičiuojant delspinigius pagal Sutartį, t. y. pagal sąskaitas, išrašytas po Susitarimo sudarymo (laikotarpiu nuo 2016-01-31 iki 2016-03-310), delspinigių suma – 71,72 Eur. Bendra delspinigių suma – 545,07 Eur (473,35 Eur + 71,72 Eur), kuri atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl aiškiai per didelių netesybų, mažintina perpus, taigi ieškovas turi teisę reikalauti 272,54 Eur delspinigių.
  6. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad jie nepagrįsti, nes atsakovai ginčydami netesybų dydį, remiasi esmine šalių nelygybe, nepateikdami jokių įrodymų, tačiau Sutartį sudarė du pelno siekiantys juridiniai asmenys. Šiuo atveju ne ieškovas rinkosi, kam parduoti ar tarpininkauti parduodant kurą bei teikti paslaugas, o būtent atsakovas rinkosi, iš kurio tiekėjo ir kokiomis sąlygomis yra palankiausia pirkti kurą. Be to, 0,02 proc. dydžio delspinigiai yra tik minimalus netesybų dydis. 2276,45 Eur netesybų suma atsirado iš ilgalaikių sutartinių santykių, atsakovui ilgą laiką netinkamai vykdant prievoles. Atsakovai visiškai nepagrįstai teigia, kad šalių sudarytais papildomais Susitarimais dėl skolos grąžinimo pagal mokėjimų atidėjimų grafiką neva buvo pakeistos Sutarties nuostatos tiek dėl galutinių atsiskaitymo terminų, tiek dėl netesybų taikymo. Priešingai, kiekvienu ginčo šalių pasirašytu susitarimu bei prie jo pridedamu balanso patvirtinimu buvo fiksuojamas esamas UAB „SIM Logistics“ skolos dydis (pradelstų apmokėti sąskaitų suma ir delspinigiai) bei suteikiamas atsakovo prašomas papildomas terminas pradelstai skolai padengti, nustatant dalinių mokėjimų grafiką. Pasirašius papildomus susitarimus, atsakovo skolos dydis ieškovui netapdavo fiksuotas, nes atsakovas, pasirašydamas Susitarimus, ne tik pripažindavo esamą skolos dydį (su delspinigiais), bet ir įsipareigodavo toliau laikytis Sutarties 3 skyriaus 10 p. nustatytos pareigos mokėti sutartines netesybas. Be to, atsakovas, būdamas UAB „SIM Logictics“ vienintelis akcininkas ir direktorius, žinodamas, kokio sunkumo finansinėje situacijoje atsidūrė jo valdoma ir vadovaujama įmonė, savo laisva valia laidavo už UAB „SIM Logistics“ prievolių įvykdymą ir Bendrovės nemokumo atveju įsipareigojo sumokėti ieškovui visą susidariusią skolą. Priešingai, nei teigia atsakovas, Laidavimo sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad laidavimas yra neterminuotas ir galioja iki visiško UAB „SIM Logistics“ prievolių įvykdymo arba bankroto bylos iškėlimo, todėl Laidavimo sutartis yra galiojanti.
  7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. S. atsiliepime nurodė, kad Laidavimo sutartis sudaryta be jos žinios ir sutikimo bei tuo metu, kai vyko jos ir Š. S. skyrybų procesas teisme. 2015-09-16 sutuoktiniai sudarė Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri patvirtinta įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-19 nutartimi ir kurios 4 p. Š. S. patvirtino, kad jis neturi jokių įsipareigojimų ir finansinių prievolių tretiesiems asmenims. Ji nedalyvavo UAB „SIM logistics“ valdyme, nieko nežinojo apie kreditorinius įsipareigojimus, nes Bendrovė buvo ir yra asmeninė Š. S., kaip vienintelio akcininko, nuosavybė.
  8. Atsakovas Š. S. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo 2015 m. rugsėjo 28 d. Laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 str. nurodytu pagrindu.
  9. Priešieškinį grindė tuo, kad Laidavimo sutartis sudaryta palenkus atsakovo valią, pasinaudojus ekonominiu spaudimu ir aplinkybėmis, kurioms esant atsakovas buvo priverstas pasirašyti laidavimo sutartį labai nenaudingomis sąlygomis. Laidavimo sutarties sąlygos atsakovui nebuvo iš anksto žinomos, sutartis pateikta pasirašyti atvykus pas atsakovą, jis neturėjo pakankamai laiko susipažinti su sąlygomis, neturėjo galimybių jų koreguoti ar kvestionuoti. Tai rodo, kad atsakovas buvo ieškovo verčiamas ir suklaidintas, neturėjo pasirinkimo laisvės apsispręsti dėl sutarties sudarymo tikslingumo, įvertinti jos sąlygas. Ieškovas, žinodamas atsakovo padėtį, neleido įmonės vadovui pasirinkti kito įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, spaudė jį, kaip fizinį asmenį, pasirašyti sutartį, nors atsakovas, kaip fizinis asmuo, nei tuo metu, nei šiuo metu nėra pajėgus įvykdyti tuos įsipareigojimus, kuriuos jam primetė ieškovas.
  10. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad abi šalys bendravo ir bendradarbiavo atvirai, neslėpdamos savo ketinimų, ir Laidavimo sutarties sąlygas nustatė bendru sutarimu, ši sutartis sudaryta nepažeidžiant šalių valios, todėl nėra pagrindo pripažinti ją negaliojančia. Laidavimo sutartis pasirašyta abiem šalims palankiomis sąlygomis, ieškant tolesnių bendradarbiavimo perspektyvų, atsižvelgiant į tęstinius šalių komercinius santykius, siekiant padėti atsakovo įmonei įveikti finansinius sunkumus ir tęsti veiklą. Įmonės akcininkų ar vadovų laidavimas už įmonės prievoles yra įprasta kreditavimo santykių praktika.

    3

4II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. galutiniu sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. preliminarų sprendimą; patenkino ieškinį iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų UAB „SIM Logistics“ ir Š. S. 29 640,15 Eur skolos ir 598,48 Eur delspinigių, iš viso – 30 238,63 Eur ieškovo E100 Baltia OÜ EESTI naudai; priteisė iš atsakovo UAB „SIM Logistics“ ieškovo naudai 866,98 Eur procesinių palūkanų ir 854,05 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo Š. S. ieškovo E100 Baltia OÜ EESTI naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 30 238,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2016-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1257,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovo Š. S. priešieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovo Š. S. į valstybės biudžetą 5,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas E100 Baltia OÜ EESTI ir atsakovas UAB „SIM Logistics“, atstovaujama direktoriaus Š. S., 2013-12-02 sudarė Sutartį Nr. 65-92/2014, kuria ieškovas suteikė atsakovui galimybę naudotis kreditinėmis kuro kortelėmis, įsigyjant prekes ir (ar) paslaugas degalinėse bei kelių serviso punktuose užsienio valstybėse, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Šalys susitarė, kad Sutartis įsigalioja 2014-01-01 ir galioja neterminuotai (Sutarties 7 skyriaus 1, 2 p.). Sutarties priedo Nr. 1 3 p. šalių susitarta, kad apmokėjimo už prekes ir (ar) paslaugas laikotarpis bus nurodomas sąskaitoje-faktūroje kiekvieną kartą, tačiau jis negali būti trumpesnis nei 7 kalendorinės dienos. Prie ieškinio pridėtos 52 sąskaitos-faktūros, kuriose nurodyti jų apmokėjimo terminai.
  3. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo ir atsakovo UAB „SIM logistics“ pasirašytame 2015-05-21 Susitarime dėl skolos grąžinimo pagal mokėjimų atidėjimo grafiką (toliau – Susitarimas1) nurodyta, kad UAB „SIM logistics“ pripažįsta, jog 2015-05-21 suėjus terminams nėra apmokėjęs pateiktų sąskaitų 34 921,89 Eur sumai, ir šią skolą įsipareigoja sumokėti dalimis iki 2015-07-15; prie Susitarimo pridėtas Balanso patvirtinimas.
  4. Ieškovas ir atsakovas Š. S. 2015-09-28 sudarė Laidavimo sutartį, kurios 1 p. nustatyta, kad Laiduotojas (Š. S.) neatlygintinai įsipareigoja atsakyti Kreditoriui (E100 Baltia OÜ EESTI) visu savo turtu, jeigu UAB „SIM logistcs“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, ir grąžinti Kreditoriui Bendrovės skolą ar jos dalį (įskaitant palūkanas, netesybas ir visas kitas su tuo susijusias prievoles), atsiradusią dėl 2013-12-02 Kreditoriaus ir Bendrovės sudarytos Sutarties Nr. 65-92/2014. Šalys susitarė, kad Laiduotojo ir Bendrovės prievolė Kreditoriui yra solidari. Pagal Sutarties 3 p. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki Bendrovės visiško prievolių įvykdymo. Laidavimo sutarties pasirašymo dienai buvo sudarytas Balanso patvirtinimas 28.09.15:59 162,32 Eur, 19 257,18 Lenkijos zlotų, 13 825,17 Čekijos kronų.
  5. Teismas nustatė, kad iš 2015-10-07 Pranešimo, pasirašyto UAB „SIM logistics“ generalinio direktoriaus Š. S., matyti, kad UAB „SIM logistics“ įsipareigojo iki 2015-10-15 apmokėti visas sąskaitas, kurių terminai – iki 2015-10-15 imtinai, ir visas likusias arba būsimas sąskaitas iki 2015-10-31 ir iki 2015-11-15. Ieškovas ir atsakovas UAB „SIM logistics“ 2015-11-16 pasirašė dar vieną Susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis pagal mokėjimų atidėjimų grafiką (toliau – Susitarimas2), kuriuo atsakovas pripažino 2015-11-16 esąs skolingas ieškovui 42 180 Eur, bei įsipareigojo skolą padengti dalimis pagal sutartą grafiką iki 2016-01-28. Prie šio Susitarimo taip pat pridėtas Balanso patvirtinimas 16.11.15. Šalys 2016-01-27 pasirašė trečiąjį susitarimą (toliau – Susitarimas3), kuriuo atsakovas UAB „SIM logistics“ pripažino esąs skolingas ieškovui 30 680,90 Eur, ir įsipareigojo šią skolą sumokėti pagal sutartą grafiką iki 2016-03-24. Prie Susitarimo 3 pridėtas Balanso patvirtinimas 25.01.16. Ieškovas pateikė 2016-04-25 sudarytą Balanso patvirtinimą 25.04.16, kuriame nurodyta, kad 2016-04-25 atsakovo UAB „SIM logistics“ galutinė skola ieškovui yra 29 640,15 Eur ir 2276,45 Eur delspinigių. Delspinigiai apskaičiuoti už vėlavimą atsiskaityti nuo 2015-09-30. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2016-08-29 nutartimi, įsiteisėjusia 2016-09-09, atsakovui UAB „SIM logistics“ iškelta bankroto byla pagal vadovo Š. S. ieškinį, paduotą teismui 2016-06-28.
  6. Dėl pagrindinės skolos. Pagal ieškovo atliktus skaičiavimus ir pridėtus dokumentus atsakovo UAB „SIM Logistics“ pagrindinė skola ieškovui – 29 640,15 Eur. Teismas pabrėžė, kad atsakovai UAB „SIM Logistics“ ir Š. S. pripažino, jog pagrindinė skola yra tokia, kokia apskaičiuota ieškovo, t. y. 29 640,15 Eur, ir jos neginčija. Teismas priėjo išvados, kad ieškovas pagrįstai reiškia reikalavimą dėl 29 640,15 Eur dydžio UAB „SIM Logistics“ skolos pagal ginčo šalių 2013-12-02 Sutartį priteisimo, nes atsakovas nėra sumokėjęs nurodyto dydžio sumos už ieškovo prekes (dyzelinį kurą) ir (ar) suteiktas paslaugas (kelių apmokėjimą).
  7. Dėl reikalavimo priteisti delspinigius. Teismas pažymėjo, kad 2013-12-02 Sutarties vykdymo metu atsakovas UAB „SIM Logistics“ jau 2015 m. pavasarį vėlavo atsiskaityti su ieškovu. Šalys 2015-05-21 sudarė Susitarimą1, kuriuo atsakovas pripažino, kad 2015-05-21 nėra apmokėjęs sąskaitų 34 921,89 Eur sumai, o atsakovas sutiko atidėti šios skolos sumokėjimą iki 2015-07-16, išdėstant mokėjimą dalimis. Šiuo susitarimu fiksuota pagrindinė atsakovo skola, apskaičiuota pagal neapmokėtų sąskaitų-faktūrų sumą, delspinigiai už sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminų pažeidimą nebuvo apskaičiuoti, jų nebuvo reikalaujama. Atsakovui nesugebant tinkamai vykdyti 2015-05-21 Susitarimu1 prisiimtų įsipareigojimų, šalys susitarė dėl atsakovo Š. S. laidavimo už UAB „SIM Logistics“ įsipareigojimų vykdymą, ir Balanso patvirtinime fiksavo 59 162,32 Eur, 19 257,18 PLN, 13 825,17 Eur skolą. Teismas pažymėjo, kad fiksuota tik pagrindinė skola pagal neapmokėtas sąskaitas-faktūras, neskaičiuojant delspinigių. UAB „SIM Logistics“ toliau vėluojant atsiskaityti, ginčo šalys 2015-11-16 sudarė Susitarimą2, kuriame fiksavo 42 180 Eur skolą bei išdėstė jos sumokėjimą iki 2016-01-28. Iš prie šio Susitarimo pridėto 2015-11-15 Balanso patvirtinimo matyti, kad fiksuota tik pagrindinė skola, apskaičiuota pagal neapmokėtų sąskaitų-faktūrų sumą, delspinigiai vėlgi neskaičiuoti (Balanso grafoje „Bausmė“ įrašytas 0). Atsakovui tinkamai nevykdant ir Susitarimo2, šalys sudarė dar vieną Susitarimą dėl skolos grąžinimo pagal mokėjimų atidėjimo grafiką – 2016-01-27 Susitarime3 atidėjo 30 680,90 Eur skolos, užfiksuotos 2016-01-25 Balanso patvirtinime, sumokėjimą, išdėstydamos nurodytos sumos grąžinimą iki 2016-03-24. Iš 2016-01-25 Balanso patvirtinimo matyti, kad atsakovo UAB „SIM Logistics“ skola apskaičiuota pagal neapmokėtų sąskaitų-faktūrų sumas, delspinigiai – neskaičiuoti (Balanso grafoje „Bausmė“ įrašytas 0).
  8. Teismo vertinimu, 2013-12-02 Sutarties galiojimo metu ginčo šalių sudarytų Susitarimų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad šiais susitarimais ieškovas sutiko atidėti įsiskolinimo pagal atsakovui išrašytas sąskaitas-faktūras sumokėjimą, išdėstant skolos grąžinimą dalimis, Susitarimuose nurodytais terminais, neskaičiuojant atsakovui delspinigių už mokėjimo terminų, suėjusių pagal atskiras sąskaitas-faktūras, pažeidimą. Jeigu šalys būtų sutarusios ir dėl delspinigių skaičiavimo, Susitarimuose būtų įrašyta apskaičiuotų delspinigių suma, kurios sumokėjimą šalys taip pat galėjo sutarti išdėstyti. Teismas atkreipė dėmesį, kad, po Susitarimų sudarymo atsakovui mokant tam tikro dydžio įmokas, jos buvo įskaitomos pagrindinei skolai mažinti, o ne delspinigiams dengti, kaip paprastai elgiamasi paskirstant įmokas. Iš Delspinigių paskaičiavimo matyti, kad ieškovas delspinigius apskaičiavo 2016-02-29, už laikotarpį nuo 2015-09-15 sąskaitos-faktūros išrašymo, tuo tarpu nė viename iš trijų Susitarimų delspinigiai neskaičiuoti, skolos sumos, kurių mokėjimas išdėstytas, apskaičiuotos tik pagal sąskaitose-faktūrose nurodytas sumas, be delspinigių. Esant tokiems bylos duomenims, teismas darė išvadą, kad šalys, sutardamos dėl pagrindinės skolos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo dalimis, neskaičiavo delspinigių. Kadangi ieškovas, sudarydamas su atsakovu Susitarimus, sutiko atidėti skolos grąžinimą, taip iš esmės pakeisdamas 2013-12-02 Sutarties nuostatas dėl sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminų ir delspinigių skaičiavimo terminų, tai atsakovas pagrįstai teigia, kad, reikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo, ieškovas delspinigių turi pagrindą reikalauti nuo 2016-01-27 Susitarime3 nustatytų skolos grąžinimo atidėjimo terminų pasibaigimo. Nagrinėjamu atveju ieškinys teismui paduotas 2016-04-26, taigi ieškovas turi teisę į delspinigius nuo Susitarime3 nustatytų skolos mokėjimo atidėjimo terminų pasibaigimo iki 2016-04-25 imtinai.
  9. Teismas pripažino pagrįsta atsakovų poziciją dėl delspinigių skaičiavimo laikotarpio, tačiau iš dalies patikslino delspinigių apskaičiavimą, nes atsakovas netiksliai nurodė sumas, nuo kurių skaičiuotini delspinigiai, ir dienų skaičių, nurodydamas, kad dėl atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, įvertinus šalių sudarytus ir nenuginčytus Susitarimus dėl skolos mokėjimo atidėjimo, ieškovas turėtų teisę reikalauti iš atsakovų 523,81 Eur delspinigių.
  10. Po 2016-01-27 Susitarimo pasirašymo ieškovas atsakovui pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 4066,74 Eur sumą. Atsakovui su ieškovu neatsiskaičius, nesant šalių susitarimo dėl skolos mokėjimo atidėjimo, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo Sutarties 3 skyriaus 10 punkte nustatyto dydžio delspinigių už sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminų pažeidimą iki ieškinio teismui padavimo dienios, t. y. iki 2016-04-25 imtinai. Teismas nustatė, kad už laikotarpiu po 2016-01-27 Susitarimo3 sudarymo parduotas prekes ir suteiktas paslaugas ieškovas iš atsakovo pagal Sutartį turi teisę reikalauti 74,67 Eur delspinigių. Iš viso iki ieškinio teismui padavimo dienos ieškovas iš atsakovo turėtų teisę reikalauti 598,48 Eur delspinigių.
  11. Dėl netesybų mažinimo. Teismas atsakovų argumentus, kad Sutartyje nustatytas delspinigių dydis – 0,04 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną – teismų praktikoje yra pripažįstamas neprotingai didelėmis netesybomis, todėl mažintinas iki pagal teismų praktiką protingo dydžio – 0,02 proc., atmetė kaip teisiškai nepagrįsti, prieštaraujančius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamai netesybų instituto normų aiškinimo ir taikymo praktikai.
  12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys yra du lygiaverčiai verslo subjektai, byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą atsakovą laikyti silpnesniąja ginčo santykių šalimi. Nesutikdamas su ieškovo siūlomomis standartinėmis Sutarties sąlygomis, atsakovas turėjo galimybę nesudaryti sutarties su ieškovu ir dėl analogiškų prekių bei paslaugų tartis su kitais tokio pobūdžio paslaugas siūlančiais verslo subkjektais. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas, sudaręs su ieškovu Sutartį 2013-12-02, iki nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio būtų kreipęsis į ieškovą dėl delspinigių dydį nustatančios Sutarties sąlygos peržiūrėjimo. Pažymėjo ir tai, kad, atsižvelgiant į ginčo šalis siejusių verslo santykių pobūdį, susiklosčiusios ginčo situacijos aplinkybes, 0,04 proc. dydžio delspinigiai, kurie sudaro 14,6 proc. metinių palūkanų, nėra aiškiai per dideli. Priešingai, tai protingo dydžio netesybos. Ieškovui priteistina delspinigių suma tesudaro tik 2,02 proc. pagrindinės skolos sumos.
  13. Dėl atsakovų prašymo ieškinio reikalavimui dėl netesybų priteisimo taikyti ieškinio senatį. Teismas nustatė, kad ieškinys teismui paduotas 2016-04-26. Taigi, atsakovams pareiškus prašymą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti ieškinio senatį, ieškovas delspinigių turi teisę reikalauti už šešis mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2016-10-25 iki 2016-04-25 (imtinai). Teismo sprendimu ieškovui delspinigiai priteisiami nuo 2016-02-05, taigi nepažeidžiant CK 1.125 str. 5 d. 1 p. įtvirtinto senaties termino.
  14. Dėl reikalavimo pripažinti Laidavimo sutartį negaliojančia. Teismas pabrėžė tai, kad ginčijamą Laidavimo sutartį su ieškovu sudaręs atsakovas Š. S. šios sutarties sudarymo metu buvo UAB „SIM Logistics“ vadovas ir vienintelis akcininkas, t. y. asmuo geriausiai žinojęs Bendrovės finansinę situaciją, komercinės veiklos rizikas ir galimybę padengti skolas ieškovui. Teismas akcentavo ir tai, kad, duodamas paaiškinimus atsakovas Š. S. nurodė, jog, sudarydamas Laidavimo sutartį, nesitikėjo, kad Bendrovė negalės grąžinti skolos, priešingai, galvojo, jog atsiskaitys. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentai, kad, ieškovui prašant papildomos UAB „SIM Logistics“ prievolių užtikrinimo priemonės, t. y. atsakovo laidavimo, jis patyrė ekonominį spaudimą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad ieškovas, siekdamas papildomai užsitikrinti UAB „SIM Logistics“ prievolių įvykdymą Bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko asmeniniu laidavimu, grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų. Priešingai, ieškovas nuolat vėluojančio atsiskaityti atsakovo UAB „SIM Logistics“ atžvilgiu elgėsi sąžiningai, geranoriškai, aktyviai bendradarbiavo su Bendrovės vadovu: 2015-05-21 nustačius 34 921,89 Eur skolą, atidėjo jos mokėjimą, neskaičiavo delspinigių, 2015-09-28 Balanso patvirtinime užfiksavus daugiau kaip 60 000 Eur skolą, atsakovui sutikus pasirašyti Laidavimo sutartį, suteikė kredito limitą.
  15. Teismas laikė, kad nėra pagrindo teigti, kad Laidavimo sutartis sudaryta Š. S. itin nenaudingomis sąlygomis. Ginčijamoje sutartyje numatytos įprastos šios rūšies sutartimis sąlygos, nė vienos iš jų nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai nenaudingos atsakovui. Teismas pripažino pagrįsta ieškovo poziciją, kad ginčijamos sutarties sudarymas buvo naudingas atsakovui, kaip UAB „SIM Logistics“ vieninteliam akcininkui ir vadovui, nes Bendrovė turėjo galimybę tęsti veiklą ir siekti atkurti pašlijusią finansinę padėtį.
  16. Teismas darė išvadą, kad ieškovo veiksmai, vėluojančio atsiskaityti kontrahento prievolių įvykdymą siekiant užsitikrinti laidavimu, negali būti vertinami kaip nesąžiningi, reiškiantys ekonominį spaudimą, nes tai yra teisėtas būdas apsaugoti savo interesus. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas grasino nutraukti Sutartį ir nedelsiant pradėti skolos išieškojimo procedūras, taip pat nereiškia nesąžiningo ar neteisėto ieškovo elgesio, nes tai yra teisėti veiksmai, kurių turi teisę imtis sutarties šalis prieš sutartinius įsipareigojimus pažeidusią šalį. Atsakovo argumentus, kad jis neturėjo galimybių tinkamai susipažinti su Laidavimo sutarties sąlygomis, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovui buvo suvaržyta galimybė atidžiai susipažinti su Laidavimo sutarties sąlygomis. Be to, nuo Laidavimo sutarties sudarymo iki ieškinio dėl skolos priteisimo gavimo atsakovas nekėlė šios sutarties galiojimo ar jos sąlygų keitimo klausimo. Reikalavimą dėl Laidavimo sutarties negaliojimo pareiškė tik vykstant tesimo procesui pagal ieškovo ieškinį dėl UAB „SIM Logistics“ skolos priteisimo solidariai iš Bendrovės ir už jos prievolių tinkamą įvykdymą laidavusio atsakovo. Atsakovo argumentus, jog Laidavimo sutartis pripažintina negaliojančia ir dėl to, kad jos sudarymo metu jis dėl savo turtinės padėties neturėjo jokių galimybių ją įvykdyti, teismas laikė teisiškai nepagrįsti.
  17. Išdėstytų motyvų pagrindu, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamą Laidavimo sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu.
  18. Dėl atsakovo Š. S. kaip Laiduotojo atsakomybės. Ginčo šalių sudarytos Laidavimo sutarties turinio, bylos rašytinių įrodymų, taip pat liudytojų parodymų sisteminė analizė teismui teikė pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad šalys, 2015-09-28 susitardamos dėl atsakovo laidavimo už UAB „SIM Logistics“ prievoles, susitarė dėl visų prievolių, kylančių iš 2013-12-02 Sutarties, įvykdymo užtikrinimo, neapribojant laiduotojo atsakomybės Laidavimo sutarties sudarymo metu buvusia UAB „SIM Logistics“ prievolinių įsipareigojimų suma.
  19. Nagrinėjamu atveju papildomais Susitarimais buvo atidėtas skolos mokėjimas, išdėstant jį tam tikromis dalimis. CK 6.82 str. 4 d. įtvirtinta, kad užtikrintos prievolės vykdymo atidėjimas taikomas ir laiduotojui. Atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybė dėl aptariamų Susitarimų nepadidėjo, jam taip pat nekilo kitų nepalankių pasekmių. Priešingai, aptariami Susitarimai buvo naudingi ir Laiduotojui, nes pagrindiniam skolininkui atidėtas skolos mokėjimas, sudarant galimybę tęsti veiklą, stabilizuoti padėtį ir pačiam atsiskaityti su kreditoriumi. Laidavimo sutartimi atsakovas laidavo už visų UAB „SIM Logistics“ įsipareigojimų pagal 2013-12-02 Sutartį įvykdymą. Papildomi Susitarimai pasirašyti būtent dėl neįvykdytų įsipareigojimų, kilusių iš 2013-12-02 Sutarties. Teismas akcentavo tai, kad papildomus Susitarimus su ieškovu pasirašė UAB „SIM Logistics“ vadovas Š. S., kuris ir yra laiduotojas pagal Laidavimo sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, rėmimasis argumentais, kad atsakovui, kaip laiduotojui, atsakomybė nekyla vien dėl to, jog jis nepasirašė papildomų Susitarimų kaip fizinis asmuo – laiduotojas, vertintinas kaip nesąžiningas siekis išvengti Laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
  20. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais jam, kaip laiduotojui, teigia, kad jo laidavimas pasibaigė ir CK 6.87 str. 6 d. pagrindu, nes ieškovas be pagrindo atsisakė priimti jam siūlytus kitokius tinkamus prievolės įvykdymo būdus. Atsakovas pateikė antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas atsakovo el. susirašinėjimas su ieškovo darbuotojais K. P. ir T. B., ir iš kurio matyti, kad buvo ieškoma alternatyvių atsiskaitymo su ieškovo įmone būdų. Atsakovas 2015-08-18 siūlė perleisti ieškovui reikalavimo teisę į Girteka Cargo neapmokėtas sąskaitas, buvo siūloma tartis dėl automobilių Audi SQ5 ir DAF FT XF105. Iš ginčo šalių el. susirašinėjimo matyti, kad ieškovas svarstė atsakovo siūlomus atsiskaitymo variantus, tačiau jam buvo abejonių dėl pasiūlymų patikimumo. Ieškovo atstovas 2016-03-10 el. laiške atsakovui aiškiai įvardijo, kodėl atsisako automobilio įkeitimo: automobilis – lizingo nuosavybė; siekdama išpirkti automobilį iš lizingo bendrovės, UAB „SIM logistics“ privalės grąžinti lizingui 8000 Eur, kuriuos sakė turinti. Užuot atsiskaičiusi su lizingu, UAB „SIM Logistics“ privalėtų iš dalies atsiskaityti su E100. Ieškovas pažymėjo, kad jų siekiamybė – atgauti pinigus, o ne turėti įkeistą automobilį, kuriuo net negali disponuoti. Be to, ieškovas, domėdamasis atsakovo UAB „SIM Logistics“ finansine padėtimi, gavo duomenų, kad iš Bendrovės vykdomas priverstinis skolų išieškojimas pagal kitų kreditorių reikalavimus, kurių yra daug. Dėl to ieškovas apsvarstė riziką, jog, pasinaudojus alternatyviais atsiskaitymo būdais, tuo atveju, jeigu UAB „SIM Logistics“ būtų iškelta bankroto byla, ieškovo ir atsakovo sudarytus sandorius dėl atsiskaitymo perleidžiant reikalavimo teises ar automobilį galėtų ginčyti bankroto administratorius actio Pauliana pagrindu. Teismas tokį ieškovo elgesį nagrinėjamoje situacijoje vertino kaip apdairaus ir rūpestingo verslo subjekto, juolab kad iš tiesų UAB „SIM Logistics“ buvo iškelta bankroto byla, beje, pagal paties atsakovo Š. S. ieškinį. Teismas atsakovų siūlytus kitus atsiskaitymo būdus nepripažino tinkamais, laikė, kad ieškovas turėjo teisę jų atsisakyti, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovo laidavimas pasibaigė CK 6.87 str. 6 d. pagrindu.
  21. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad jo laidavimas pasibaigė bent vienu iš įstatymo nustatytų pagrindų, todėl iš jo solidariai su atsakovu UAB „SIM Logistics“ priteisė ieškovo naudai 29 640,15 Eur skolos ir 598,48 Eur delspinigių, iš viso – 30 238,63 Eur.
  22. Dėl procesinių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „SIM Logistics“ iškelta bankroto byla, iš jo procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo šios civilinės bylos iškėlimo, t. y. 2016-05-02, iki Vilniaus apygardos teismo 2016-08-29 nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, t. y. iki 2016-09-09, iš viso – 866,98 Eur procesinių palūkanų (30 238,63 Eur x 8,05 proc. : 365 d. x 130 d.).
  23. Teismas iš atsakovo Š. S. procesines palūkanas priteisė nuo bylos iškėlimo, t. y. 2016-05-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.); pažymėjo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo sudaryta Laidavimo sutartis yra komercinis sandoris. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas už UAB „SIM Logistics“ prievoles laidavo neatlygintinai. Dėl to iš šio atsakovo ieškovo naudai priteisė ne Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu apskaičiuoto dydžio procesinės palūkanas, bet CK 6.210 str. 1 d. nustatyto dydžio procesines palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio.
  24. Dėl bylinėjimo išlaidų. Teismas, remdamasis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str., iš atsakovo UAB „SIM logistics“ ieškovo naudai priteisė 854,05 Eur, o iš atsakovo Š. S. – 1257,80 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; iš Š. S. valstybės naudai priteisė 5,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.
  25. Patenkinus 95 proc. ieškinio reikalavimų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-02 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones teismas paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas Š. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. galutinį sprendimą pakeisti - ieškinį atsakovo Š. S. atžvilgiu atmesti, o priešieškinį patenkinti iš esmės; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
    1. Dėl laidavimo pasibaigimo UAB „SIM logistics“ įvykdžius prievolę. Laidavimo sutarties dieną kaip laidavimo sutarties priedas buvo patvirtintas Balanso patvirtinimas 28.09.15, kuriame buvo užfiksuota laidavimo sutarties dienai buvusi UAB „SIM logistics“ skola ieškovui, t. y. 69 182,32 Eur, 19 267,18 PLN, 13 826,17 CZK. Šis balanso patvirtinimas apibrėžė atsakovo, kaip laiduotojo, laidavimo apimtį ieškovui, nes būtent taip ir buvo su ieškovu tartasi, kad laiduos už tuo metu buvusį UAB „SIM logistics“ įsiskolinimą, tam kad ieškovas atnaujintų UAB „SIM logistics“ naudojimąsi kuro kortelėmis, o ne už būsimas prievoles. Tokį susitarimą atspindi ir laidavimo sutarties nuostatos. Teismas visiškai nevertino laidavimo apimties (laidavimo konkrečiai laidavimo sutarties sudarymo dieną buvusiai skolai), neanalizavo laidavimo sutarties nuostatų, joje vartojamų terminų, faktinių aplinkybių, nepateikė tuo klausimu jokios išvados, ko pasėkoje neatskleidė tikrosios mano ir ieškovo valios.
    2. Laidavimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdo ieškovo iniciatyva pasirašant ieškovo iš anksto parengtą sutartį, todėl bet kuriuo atveju, jei ir teismui būtų kilę abejonių dėl laidavimo sutarties nuostatų aiškinimo, teismas sutartį turėjo aiškinti ieškovo nenaudai.
    3. Liudytojų K. P. bei T. B. parodymai, kad buvo laiduota už esamą įsiskolinimą, liko visiškai neįvertinti pirmosios instancijos teismo priimant sprendimą, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
    4. Dėl laidavimo pabaigos prievolei pasikeitus iš esmės. Papildomų susitarimų pagrindu buvo tęsiami mokėjimų terminai ir didinami delspinigiai, kurių ieškovas reikalauja solidariai priteisti iš atsakovų. Taigi mokėjimo terminų pratęsimas ir delspinigių ar palūkanų dėl to padidėjimas yra pagrindas laidavimo sutarčiai pasibaigti CK 6.87 str. 4 d. pagrindu. Faktas, kad ieškovo reikalaujami delspinigiai yra teismo sprendimu sumažinti jau po papildomų susitarimų pasirašymo momento, nekeičia to fakto, kad papildomų susitarimų pagrindu ieškovas reikalaudamas viso 2276,45 Eur delspinigių, atsižvelgiant į atsakovo prastą turtinę padėtį, iš esmės apsunkino jo kaip laiduotojo prievolės vykdymą ieškovui, ir taip sudarė atskirą laidavimo pasibaigimo pagrindą pagal CK 6.87 str. 4 d.
    5. Papildomi susitarimai nėra pasirašyti Š. S. kaip laiduotojo, nes jie ir nebuvo jam taikomi, o jei ir būtų taikomi, jis kaip laiduotojas nebūtų davęs sutikimo tokiems susitarimams sudaryti. Tai patvirtina tas faktas, kad ieškovas atsakovo reikalavo pasirašyti laidavimo sutartį kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip bendrovės vadovui. Visa tai patvirtina, kad jau pasirašant papildomą susitarimą 2015 m. lapkričio 16 d. laidavimo sutartis buvo pasibaigusi.
    6. Dėl laidavimo pasibaigimo LR CK 6.87 str. 6 d. pagrindu. Ieškovui buvo siūlomi kiti atsiskaitymo būdai, t. y. atsakovas siūlė perleisti reikalavimo teisę į Girteka Cargo neapmokėtas sąskaitas, tartis dėl automobilių Audi SQ5 ir DAF FT XF105, tačiau ieškovas jų nepagrįstai atsisakė. Ieškovui kaip verslo subjektui, visi siūlomi variantai, jei jie padeda atgauti iš skolininko skolą, turėtų būti priimtini. Ir visiškai nesvarbu, ar įmonė atgauna skolą turtu, kuris turi didelę vertę, ar piniginėmis lėšomis. Be to, ieškovas gavęs didelės vertės automobilį Audi SQ5 galėjo parduoti jį ir padengti likusį įsiskolinimą už automobilį, taip pat padengti ir dalį atsakovo įsiskolinimo ieškovui. Į kitus alternatyvius atsakovo pasiūlymus atsiskaityti (siūlė perleisti ieškovui reikalavimo teisę į Girteka Cargo neapmokėtas sąskaitas (150000 Eur sumai), tartis ir dėl kito automobilio DAF FT XF105, vertė 45 000 Eur), ieškovas net neragavo, kas laikytina nepagrįstu atsisakymu priimti atsiskaitymą.
    7. Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Laidavimo sutartis buvo sudaryta palenkus atsakovo valią, pasinaudojant ekonominiu spaudimu ir tokiomis aplinkybėms, kurioms esant atsakovas buvo priverstas pasirašyti sutartį nenaudingomis sąlygomis. Nei laidavimo sutarties sąlygos, nei jos tekstas atsakovui iš anksto nebuvo žinomas, sutartis buvo pateikta pasirašyti prieš pat jos pasirašymo momentą, todėl nebuvo galimybės nei jos koreguoti, nei kvestionuoti. Tokia faktinė ir teisinė situacija visiškai atitinka CK 1.91 str. 1 d. nuostatas.
  1. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas E100 Baltia OÜ EESTI prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Dėl laidavimo sutarties pasibaigimo UAB „SIM Logistics“ įvykdžius prievolę. Prie laidavimo sutarties 2015 m. rugsėjo 28 d. balanso patvirtinimas net nebuvo pridėtas, jo šalys nepasirašė, todėl laidavimo sutarties pasirašymo metu jokia konkreti UAB „SIM Logistics“ skola nebuvo ir negalėjo būti užfiksuota. Ieškovo atstovas, prieš kreipdamasis teismą su ieškiniu atsakovams dėl skolos priteisimo, 2016 m. balandžio 26 d., 07.29 val. paprašė ieškovo finansininkės suformuoti UAB „SIM Logistics“ balanso patvirtinimą 2015-09-28 dienai, kuomet buvo pasirašyta laidavimo sutartis. Tą pačią dieną, 08.39 val. 2015-09-28 balanso patvirtinimas buvo suformuotas ir atsiųstas elektroniniu paštu ieškovo atstovui, kuris šį dokumentą, kartu su kitais ieškinio priedais išsiuntė teismui per EPP, todėl atsakovas sudarydamas ginčijamą laidavimo sutartį objektyviai net negalėjo suvokti, jog laiduos už savo vadovaujamos įmonės konkrečios (fiksuotos) skolos grąžinimą.
    2. Ieškovas 2015 m. rugsėjo mėn. informavo vadovą Š. S., jog UAB „SIM Logistics“ yra viršijusi 29000 Eur mokėjimo atidėjimo sumą prekėms ir/arba paslaugoms įsigyti, todėl ieškovas yra priverstas stabdyti prekių ir paslaugų tiekimą. Reaguodamas į tai, Š. S. susisiekė su ieškovu ir išreiškė prašymą padidinti kredito limito dydį iki 50000 Eur, tačiau ieškovas, patikrinęs UAB „SIM Logistics“ finansines ataskaitas creditinfo duomenų bazėje, informavo atsakovą, kad tokiam prašymui įmonės kreditingumas yra nepakankamas bei pareikalavo pateikti papildomą prievolės užtikrinimą. Apeliantui sutikus pasirašyti laidavimo sutartį, ieškovas iš karto padidino UAB „SIM Logistics“ mokėjimo atidėjimo sumą iki 50000 Eur. Taigi, laidavimo sutartis buvo sudaryta būsimoms UAB „SIM Logistics“ prievolėms užtikrinti. Priešingai nei teigia atsakovas, laidavimo sutartimi šalys aiškiai susitarė, jog laidavimas yra neterminuotas ir galioja nuo laidavimo sutarties pasirašymo momento iki visiško UAB „SIM Logistics“ prievolių įvykdymo pagal Sutartį arba bankroto bylos iškėlimo UAB „SIM Logistics“ atžvilgiu.
    3. Jeigu apeliantas iš tikrųjų būtų laikęs laidavimo sutartį pasibaigusia, jis 2016 m. balandžio 25 d, UAB „SIM Logistics“ jau esant nemokiai, ieškovui, kaip trečiosios eilės kreditoriui, suteikdamas prioritetą, nebūtų siūlęs už skolą perimti visureigį AUDI SQ5 ir tokiu būdu siekęs išvengti galimos solidariosios atsakomybės.
    4. Dėl laidavimo sutarties pasibaigimo prievolei (ne)pasikeitus iš esmės. Visos laiduotojo prisiimtos prievolės (įskaitant ir delspinigių mokėjimą) pagal laidavimo sutartį kilo būtent iš 2013-12-02 kuro kortelių aptaravimo sutarties, o ne iš atskirų Susitarimų, kuriais buvo tik fiksuotas skolos dydis ir atidėtas jos mokėjimo terminas. Todėl sudaryti papildomi Susitarimai neįtakojo ir negalėjo įtakoti Š. S. apsisprendimo sudaryti laidavimo sutartį kitomis sąlygomis. Kiekvienu tarp ginčo šalių pasirašytų susitarimu bei prie jo pridedamu balanso patvirtinimu buvo fiksuojamas tik esamas UAB „SIM Logistics“ skolos dydis bei suteikiamas UAB „SIM Logistics“ prašomas papildomas terminas susidariusiai pradelstai skolai padengti nustatant dalinių mokėjimų grafiką. Pasirašius papildomus Susitarimus, atsakovo skolos dydis ieškovui pats savaime netapdavo fiksuotu.
    5. Dėl laidavimo tariamo pasibaigimo CK 6.87 str. 6 d. pagrindu. UAB „SIM Logistics“, atstovaujama Š. S., pasiūlė perleisti reikalavimo teises į gautinas sumas iš UAB „Girteka cargo“ dar prieš laidavimo sutarties sudarymą — 2015-08-18. Taigi reikalavimo teisių perleidimas į gautinas sumas iš UAB „Girteka cargo“ ieškovui buvo pasiūlytas kaip laidavimo sutarčiai alternatyvi prievolių užtikrinimo priemonė siekiant gauti didesnį kredito limitą kurui įsigyti, o ne alternatyvus atsiskaitymo būdas padengti turtines prievoles, už kurias laidavo apeliantas. Be to, UAB „Girteka cargo“ sąskaitų apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs; su debitoriumi UAB „Girteka cargo“ iki šiol vyksta teisminiai ginčai dėl sulaikytų UAB „SIM Logistics“ gautinų sumų, nes teikiant pervežimo paslaugas dalis krovinių buvo apgadinta ir dėl to užsakovai patyrė turtinę žalą.
    6. Atsakovas dėl vilkiko DAF FT XF 105 įkeitimo galimybės derėjosi, siuntė vilkiko vertės ataskaitą ir draudimo polisą 2015 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, t. y. prieš laidavimo sutarties sudarymą. Be to, vilkiką UAB „SIM Logistics“ realizavo dar 2015 m. lapkričio mėn. už didesnę nei pirkimo kainą, tačiau gautas pinigines lėšas panaudojo ne atsiskaitymui su ieškovu, o kitiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti.
    7. Prieš ieškovui kreipiantis į teismą, ginčo šalys derėjosi dėl visureigio Audi SQ5 perleidimo natūra, tačiau ir šis atsakovo pasiūlytas alternatyvus atsiskaitymo būdas buvo netinkamas ir netgi neteisėtas. Ieškovas antstolės A. S. buvo informuotas, jog jau 2016-04-25 UAB „SIM Logistics“ atžvilgiu buvo vykdomos dvi vykdomosios bylos bendrai 37203,79 Eur sumai bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgdamas į tai, vengdamas galimo sandorio ginčijimo ateityje dėl kreditorių eilės pažeidimo ieškovas šio UAB „SIM Logistics“ pasiūlymo atsisakė ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. UAB „SIM Logistics“ iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorė patvirtino, kad automobilis buvo perleistas kitai įmonei pažeidžiant kitų, pirmesnės eilės UAB „SIM Logistics“ kreditorių teises ir, kad jo perleidimas bus ginčijamas actio Pauliana pagrindu.
    8. Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ginčijama laidavimo sutartis buvo pasirašyta abiem šalims palankiomis sąlygomis, ieškant tolimesnių bendradarbiavimo perspektyvų, atsižvelgiant į tęstinius šalių komercinius santykius ir ieškovui siekiant padėti Š. S. vadovaujamai įmonei išsikapstyti iš sunkios finansinės padėties bei tęsti veiklą be sutrikimų. Atsakovas teismo posėdyje pats nurodė, jog pasirašė sutartį su ja susipažinęs, tačiau sudarydamas laidavimo sutartį nesitikėjo, kad Bendrovė negalės grąžinti skolos ir taps nemoki. Atsakovas nuo Laidavimo sutarties sudarymo iki ieškinio dėl skolos priteisimo gavimo (daugiau nei 7 mėn.) apskritai nekėlė šios sutarties galiojimo ar jos sąlygų keitimo klausimo.
  2. Atsakovas Š. S. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovo atsiliepime išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės bei kad apeliacinį skundą palaiko pilnai.
  3. Atsakovas BUAB „SIM Logistics“, atstovaujamas bankroto administratorius UAB „Bankromax“, atsiliepimo į atsakovo Š. S. apeliacinį skundą nepateikė.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
  3. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Ieškovas pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu, - ieškovo atstovo susirašinėjimą su ieškovo darbuotoja, iš kurio matyti, kad 2016 m. balandžio 26 d. 07.29 val. ieškovo atstovas paprašė ieškovo darbuotojos suformuoti UAB „SIM Logistics“ balanso patvirtinimą 2015 m. rugsėjo 28 dienai, kuomet buvo pasirašyta laidavimo sutartis, ir kurių, kaip teigia, pateikimo būtinybė iškilo atsakovui paskutiniame teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde nurodžius aplinkybes, kad laidavimo sutartimi buvo laiduota dėl konkrečios skolos, užfiksuotos 2015 m. rugsėjo 28 d. balanso patvirtinime. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant tiek apelianto, tiek ir ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas UAB „SIM Logistics“, atstovaujamas direktoriaus Š. S., 2013 m. gruodžio 2 d. sudarė Sutartį Nr. 65-92/2014, kuria ieškovas suteikė atsakovui galimybę naudotis kreditinėmis kuro kortelėmis, įsigyjant prekes ir (ar) paslaugas degalinėse bei kelių serviso punktuose užsienio valstybėse, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Ieškovo ir atsakovo UAB „SIM logistics“ sudarytame 2015 m. gegužės 21 d. Susitarime dėl skolos grąžinimo pagal mokėjimų atidėjimo grafiką (Susitarimas1) nurodyta, kad UAB „SIM logistics“ pripažįsta, jog 2015-05-21 suėjus terminams nėra apmokėjęs pateiktų sąskaitų 34 921,89 Eur sumai, ir šią skolą įsipareigoja sumokėti dalimis iki 2015-07-15; prie Susitarimo pridėtas Balanso patvirtinimas. Ieškovas ir atsakovas Š. S. 2015 m. rugsėjo 28 d. sudarė Laidavimo sutartį, kurios 1 p. nustatyta, kad Laiduotojas neatlygintinai įsipareigoja atsakyti Kreditoriui visu savo turtu, jeigu UAB „SIM logistics“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, ir grąžinti Kreditoriui Bendrovės skolą ar jos dalį (įskaitant palūkanas, netesybas ir visas kitas su tuo susijusias prievoles), atsiradusią dėl 2013 m. gruodžio 2 d. Kreditoriaus ir Bendrovės sudarytos Sutarties Nr. 65-92/2014; prie sutarties pridėtas Balanso patvirtinimas 28.09.15:59, iš kurio matyti, kad UAB „SIM logistics“ skola yra 162,32 Eur, 19 257,18 Lenkijos zlotų, 13 825,17 Čekijos kronų. Ieškovas ir atsakovas UAB „SIM logistics“ 2015 m. lapkričio 16 d. pasirašė dar vieną Susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis pagal mokėjimų atidėjimų grafiką (Susitarimas2), kuriuo atsakovas pripažino 2015-11-16 esąs skolingas ieškovui 42 180 Eur, bei įsipareigojo skolą padengti dalimis pagal sutartą grafiką iki 2016-01-28; prie Susitarimo pridėtas Balanso patvirtinimas 16.11.15. Šalys 2016 m. sausio 27 d. pasirašė trečiąjį susitarimą (Susitarimas3), kuriuo UAB „SIM logistics“ pripažino esąs skolingas ieškovui 30 680,90 Eur, ir įsipareigojo šią skolą sumokėti pagal sutartą grafiką iki 2016-03-24; prie Susitarimo3 pridėtas Balanso patvirtinimas 25.01.16.
  5. Dėl laidavimo pabaigos skolininkui įvykdžius prievolę. Pagal įstatymą prievolių įvykdymo užtikrinimas - tai civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatinanti skolininką prievolę įvykdyti tinkamai. Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendroji taisyklė, nustatanti laidavimo pabaigą, įtvirtinta CK 6.87 str. 1 d. – laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. Tai atitinka laidavimo, kaip akcesorinės prievolės pobūdį, reiškiantį, kad laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Laidavimas yra papildoma, šalutinė prievolė. Sutarčių ar įstatymų nustatytais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau už pagrindinę prievolę. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.
  6. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs šalių sudarytos laidavimo sutarties turinį ir kitus reikšmingus bylos įrodymus dėl laidavimo sutarties turinio, sprendžia, kad buvo laiduota neterminuotam laikui ir kritiškai vertina apelianto teiginius, kad jis laidavo už konkrečią pradelstą UAB „SIM Logistics“ skolą, kuri buvo užfiksuota kartu su laidavimo sutartimi pateiktame 2015 m. rugsėjo 28 d. balanso patvirtinime. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Laidavimo sutarties 1 p. Laiduotojas (apeliantas) neatlygintinai įsipareigojo atsakyti Kreditoriui (ieškovui) visu savo turtu, jeigu UAB „SIM logistics“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, ir grąžinti Kreditoriui Bendrovės skolą ar jos dalį (įskaitant palūkanas, netesybas ir visas kitas su tuo susijusias prievoles), atsiradusią dėl 2013 m. gruodžio 2 d. Sutarties Nr. 65-92/2014. Laidavimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad ši sutartis galioja iki Bendrovės (UAB „SIM Logistics“) visiško prievolių įvykdymo. Šalys taip pat susitarė, kad, iškėlus Bendrovei bankroto bylą, prievolių įvykdymo terminas pagal 2013-12-02 Sutartį bus laikomas suėjusiu, ir dėl to Kreditorius ieškinį Laiduotojui privalės pareikšti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Laidavimo sutarties 4 punktas). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, tai CK 6.88 straipsnis negali būti taikomas. Šioje normoje nustatytas laidavimo pabaigos terminas taikomas tuo atveju, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, laidavimo terminas yra apibrėžtas visų laidavimo sutartyje nurodytų skolininko ir laiduotojo įsipareigojimų, kylančių iš 2013 m. gruodžio 2 d. Sutarties Nr. 65-92/2014, įvykdymu. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė arba kol UAB „SIM logistics“ bus iškelta bankroto byla, nes laiduotojas tokių teisinių padarinių siekė laisva valia. Susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo arba kol bendrovei bus iškelta bankroto byla, yra išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl laiduotojui turėjo būti aišku, kokią atsakomybę jis prisiima, suteikdamas ieškovui UAB „SIM logistics“ prievolių įvykdymo užtikrinimą laidavimo forma ir užtikrindamas skolininko prievolę tokia pat apimtimi ir terminais, kokia apimtimi ir terminais atsako pats skolininkas pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Sutartį Nr. 65-92/2014. Taigi, apelianto argumentas, kad jo prievolė pagal laidavimo sutartį yra pasibaigusi, nes jis laidavo už konkrečią pradelstą UAB „SIM Logistics“ skolą, kuri buvo užfiksuota 2015 m. rugsėjo 28 d. balanso patvirtinime, ir ši skola ieškovui buvo sumokėta dar iki 2015 m. lapkričio 15 d., yra nepagrįstas.
  7. Teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, kad iš ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Laidavimo sutarties pasirašymo metu konkreti UAB „SIM Logistics“ skola nebuvo fiksuota, t. y. iš ieškovo atstovo susirašinėjimo su ieškovo darbuotoja matyti, kad 2016 m. balandžio 26 d. 07.29 val. ieškovo atstovas paprašė ieškovo darbuotojos suformuoti UAB „SIM Logistics“ balanso patvirtinimą 2015 m. rugsėjo 28 dienai, kuomet buvo pasirašyta Laidavimo sutartis. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad apeliantas laidavo už skolininko prievoles, kylančias iš 2013 m. gruodžio 2 d. Sutarties Nr. 65-92/2014, o ne už konkrečią pradelstą UAB „SIM Logistics“ skolą, kuri buvo fiksuota 2015 m. rugsėjo 28 d. balanso patvirtinime.
  8. Dėl laidavimo pabaigos iš esmės pasikeitus prievolei (CK 6.87 straipsnio 4 dalis). Laidavimas pasibaigia CK 6.87 straipsnyje nustatytais pagrindais, jeigu laidavimo sutartimi, kuri šalims turi įstatymo galią, šalys nebuvo sutarusios kitaip. Nagrinėjamoje byloje atsakovas (laiduotojas) prašo teismo pripažinti laidavimą pasibaigusiu CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu. CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis nustato ką kita. Iš šios įstatymo nuostatos matyti, kad šalys laidavimo sutartyje turi teisę nustatyti ir kitus laidavimo pasibaigimo pagrindus, o jeigu šia teise nepasinaudoja, teismas, siekdamas nustatyti, ar laidavimas yra pasibaigęs, vadovaujasi įstatymo nuostatomis.
  9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitų aplinkybių, lemiančių laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių laiduotojui kyla nepalankių padarinių, galima konstatuoti, kad laiduotojas tokiomis sąlygomis nelaidavo ir nebūtų laidavęs, todėl jo prievolė pripažįstama pasibaigusia, nes neatitinka jo išreikštos valios sudaryti laidavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013; 2014m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2014).
  10. Aplinkybe, lemiančia apeliantui, kaip laiduotojui, nepalankių pasekmių, teikiančių pagrindą laidavimo pabaigai, apeliantas nurodo papildomų Susitarimų pagrindu mokėjimo terminų pratęsimą ir delspinigių ar palūkanų dėl to padidėjimą. Analizuojamu atveju nustatyta, kad Laidavimo sutarties 1 p. Laiduotojas (apeliantas) neatlygintinai įsipareigojo atsakyti Kreditoriui (ieškovui) visu savo turtu, jeigu UAB „SIM logistics“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, ir grąžinti Kreditoriui Bendrovės skolą ar jos dalį (įskaitant palūkanas, netesybas ir visas kitas su tuo susijusias prievoles), atsiradusią dėl 2013 m. gruodžio 2 d. Sutarties Nr. 65-92/2014. Minėtos Sutarties Nr. 65-92/2014 3 skyriaus 10 punktu šalys susitarė, kad pirkėjui neapmokėjus sąskaitų-faktūrų per nurodytus terminus, už mokėjimo pradelsimą bus skiriama bauda (delspinigiai), ji sudarys 0,04 procentų nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną kalendorinę uždelsto mokėjimo dieną, pradedant nuo faktinio įsiskolinimo susidarymo dienos iki faktinio apmokėjimo dienos. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tiek 2015 m. lapkričio 16 d. Susitarimu2, tiek ir 2016 m. sausio 27 d. Susitarimu3 ieškovas su atsakovu UAB „SIM logistics“ susitarė atidėti skolos mokėjimą pagal susitartus mokėjimo grafikus. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalys 2015 m. rugsėjo 28 d. Laidavimo sutartimi susitarė dėl apelianto laidavimo už UAB „SIM logistics“ prievoles, tame tarpe ir už delspinigių mokėjimą, kylančias būtent iš 2013 m. gruodžio 2 d. Sutarties Nr. 65-92/2014, o ne iš 2015 m. lapkričio 16 d. ir 2016 m. sausio 27 d. Susitarimų, todėl apelianto, kaip laiduotojo, atsakomybė dėl Susitarimo2 bei Susitarimo3 nepadidėjo, jam nekilo nepalankių pasekmių. Kaip minėta, 2015 m. lapkričio 16 d. ir 2016 m. sausio 27 d. Susitarimais buvo atidėtas skolos mokėjimas, kas neturėjo reikšmės prievolės dydžiui. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aptariami Susitarimai buvo naudingi ir laiduotojui, nes pagrindiniam skolininkui atidėtas skolos mokėjimas, sudarant galimybę tęsti veiklą, stabilizuoti padėtį ir pačiam atsiskaityti su kreditoriumi.
  11. Apeliantas Š. S. taip pat nurodo, kad papildomi susitarimai nėra jo pasirašyti kaip laiduotojo, todėl jie jam negali būti taikomi, jis kaip laiduotojas nebūtų davęs sutikimo tokiems susitarimams sudaryti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad papildomus Susitarimus su ieškovu pasirašė UAB „SIM Logistics“ vadovas Š. S., kuris ir yra laiduotojas pagal Laidavimo sutartį, apeliacinio skundo argumentus, jog apeliantas, esą žinodamas, kad skolininko prievolė iš esmės pasikeis analizuojamu būdu, nebūtų laidavęs už skolininką, pripažįsta hipotetiniais, deklaratyviais ir nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste teisingai akcentavo laiduotojo ryšį su skolininku, jo įtaką skolininko sprendimų priėmimui, jų valdymui.
  12. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apelianto akcentuojamos aplinkybės, jo nuomone, lemiančios esminį prievolės pasikeitimą, nesudaro pagrindo išvadai, jog ginčijama laidavimo prievolė pasibaigė CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu.
  13. Dėl laidavimo pabaigos kreditoriui atsisakius priimti pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.87 straipsnio 6 dalis). CK 6.87 straipsnio 6 dalis numato, kad laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko ar laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą. Šio laidavimo pasibaigimo pagrindo egzistavimą apeliantas sieja su tuo, kad ieškovui buvo siūlyta perleisti reikalavimo teisę į UAB „Girteka cargo“ neapmokėtas sąskaitas, perimti automobilius Audi SQ5 ir DAF FT XF105, tačiau ieškovas jų nepagrįstai atsisakė. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas svarstė jam pasiūlytus atsiskaitymo variantus, tačiau jam kilo abejonių dėl jų patikimumo. Pasak ieškovo, UAB „Girteka cargo“ sąskaitų apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, o su UAB „Girteka cargo“ vyko teisminiai ginčai dėl sulaikytų UAB „SIM Logistics“ gautinų sumų, nes teikiant pervežimo paslaugas dalis krovinių buvo apgadinta ir dėl to užsakovai patyrė turtinę žalą. Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl sąskaitų apmokėjimo terminų patvirtino ir pats apeliantas, teismo posėdyje nurodydamas, kad UAB „Girteka cargo“ pateiktų apmokėti sąskaitų apmokėjimo terminas buvo 90 dienų, ir ieškovui siūlant perleisti reikalavimo teisę į jas, dar nebuvo pasibaigęs šių sąskaitų apmokėjimo terminas. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, UAB „SIM logistics“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 6582,57 Eur dydžio skolos, 40 Eur dydžio išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu neteismine tvarka, bei 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo iš UAB „Girteka cargo“; teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtinto ieškovo UAB „SIM logistics“ ir atsakovo UAB „Girteka cargo“ taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad sąskaitos už ekspedicinių užsakymų pagrindu atliktas krovinių pervežimo paslaugas yra pilnai apmokėtos, o UAB „SIM logistics“ patvirtino, jog sutinka su atsakovo 2016-01-22 pretenzija dėl 3701,96 Eur dydžio nuostolių atlyginimo ir įsipareigoja šiuos nuostolius atsakovui atlyginti. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas atsisakė atsakovo pasiūlymo perleisti siūlomus automobilius bei atlikti vienarūšių prievolių įskaitymą, nes buvo antstolės A. S. informuotas, jog 2016 m. balandžio 25 d. UAB „SIM Logistics“ atžvilgiu vykdomos dvi vykdomosios bylos bendrai 37203,79 Eur sumai bei, kad atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ieškovas, įvertinęs riziką, jog jam pasinaudojus atsakovo siūlomais atsiskaitymo būdais, jeigu UAB „SIM Logistics“ būtų iškelta bankroto byla, šalių sudarytus sandorius galėtų ginčyti bankroto administratorius actio Pauliana pagrindu, šių prievolės įvykdymo būdų taip pat atsisakė. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks ieškovo elgesys nagrinėjamoje situacijoje vertintinas kaip apdairaus ir rūpestingo verslo subjekto, juolab kad iš tiesų UAB „SIM Logistics“ buvo iškelta bankroto byla, beje, pagal paties apelianto Š. S. ieškinį. Esant tokiai situacijai, apeliantui negali būti taikomos CK 6.86 straipsnio 6 dalies nuostatos ir pastarasis negali būti atleistas nuo atsakomybės, nes pasiūlyti alternatyvūs prievolių įvykdymo būdai perleidžiant reikalavimo teises ar automobilius pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo pripažinti tinkamu atsiskaitymu vykdant iš Sutarties Nr. 65-92/2014 kylančias prievoles, už kurias laidavo Š. S..
  14. Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliantas, nesutikdamas su jam ieškovo reiškiamais reikalavimais, 2015 m. rugsėjo 28 d. Laidavimo sutartį ginčija ir tuo pagrindu, kad ji buvo sudaryta palenkus atsakovo valią, pasinaudojant ekonominiu spaudimu ir tokiomis aplinkybėms, kurioms esant atsakovas buvo priverstas pasirašyti sutartį nenaudingomis sąlygomis. Pasak apelianto, nei laidavimo sutarties sąlygos, nei jos tekstas iš anksto nebuvo jam žinomas, sutartis buvo pateikta pasirašyti prieš pat jos pasirašymo momentą, todėl nebuvo galimybės nei jos koreguoti, nei kvestionuoti. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
  15. CK 1.91 str. 1 d. nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Sandorio pripažinimui sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo būtina nustatyti šių sąlygų visuma: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).
  16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „SIM Logistics“ netinkamai vykdė 2013 m. gruodžio 2 d. Sutartį Nr. 65-92/2014, todėl tarp ieškovo ir UAB „SIM logistics“ buvo sudarytas 2015 m. gegužės 21 d. Susitarimas dėl skolos grąžinimo pagal mokėjimų atidėjimo grafiką (Susitarimas1). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas Š. S. 2015 m. rugsėjo 28 d. sudarė Laidavimo sutartį, kurios 1 p. nustatyta, kad Laiduotojas neatlygintinai įsipareigoja atsakyti Kreditoriui visu savo turtu, jeigu UAB „SIM logistics“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, ir grąžinti Kreditoriui Bendrovės skolą ar jos dalį (įskaitant palūkanas, netesybas ir visas kitas su tuo susijusias prievoles), atsiradusią dėl 2013 m. gruodžio 2 d. Kreditoriaus ir Bendrovės sudarytos Sutarties Nr. 65-92/2014. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas UAB „SIM Logistics“ tinkamai nevykdė 2013 m. gruodžio 2 d. Sutarties bei Susitarimo1 ir buvo skolingas ieškovui. Pažymėtina, jog vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas reikalavo sudaryti Laidavimo sutartį prieš apelianto valią, kad grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo ieškovo nesąžiningų veiksmų. Priešingai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčijamos sutarties sudarymas buvo naudingas atsakovui, kaip UAB „SIM Logistics“ vieninteliam akcininkui ir vadovui, nes Bendrovė turėjo galimybę tęsti veiklą ir siekti atkurti pašlijusią finansinę padėtį. Pažymėtina, kad atsakovui Š. S. manant, kad siūlomas sandoris yra nenaudingas, jis jį galėjo atsisakyti sudaryti, tačiau apeliantas iki tol, kol nebuvo pradėtas teisminis procesas dėl prievolės įvykdymo, neišsakė ieškovui savo pozicijos, kad Laidavimo sutarties sąlygos neatitinka jo tikrosios valios. Nors apeliantas nurodo, kad laidavimo sutarties sąlygos, nei jo tekstas jam iš anksto nebuvo žinomas, sutartis buvo pateikta pasirašyti prieš pat jos pasirašymo momentą, todėl nebuvo galimybės nei jos koreguoti, nei kvestionuoti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas kokiu nors būdu būtų trukdęs išsamiai susipažinti apeliantui su sutarties tekstu. Būtent apeliantas turėjo pareigą tinkamai susipažinti su pasirašyto sandorio turiniu (sandorio naudingumu ir žalingumu, galimais padariniais ir kt.) ir tik tuomet išreikšti savo valią. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar susidėjusios sunkios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovo siekis papildomai užsitikrinti UAB „SIM Logistics“ prievolių įvykdymą Bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko asmeniniu laidavimu negali būti vertinamas kaip ekonominis spaudimas ar susidėjusios sunkios aplinkybės, nes tokiu reikalavimu buvo realizuota laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės paskirtis. Ta aplinkybė, kad ginčijamas sandoris nėra ekonomiškai naudingas atsakovui Š. S., nesuponuoja išvados, kad apeliantas patyrė ieškovo ekonominį spaudimą, nes tik peržengiantis aiškiai apibrėžtas teisėtumo ribas sandorio sudarymas gali būti laikomas atliktu dėl ekonominio spaudimo.
  17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog nenustatyta teisiškai reikšmingos faktų sudėties, jog ginčo sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 str. 1 d. pagrindu. Tiek pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, tiek ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu aptartos aplinkybės, leidžia teigti, jog ginčo Laidavimo sutartis sudaryta savanoriškai, ir tai atitiko abiejų šalių interesus, apeliantas siekė tęsti UAB „SIM logistics“ veiklą ir atkurti jos pašlijusią finansinę padėtį, o ieškovas – užsitikrinti skolos grąžinimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino tiek rašytinius įrodymus, tiek šalių ir liudytojų paaiškinimus dėl ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, tinkamai aiškino CK 1.91 straipsnį, o nenustatęs sąlygų šiai teisės normai taikyti, pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ginčijama Laidavimo sutartis buvo sudaryta dėl ekonominio spaudimo, susidėjusius sunkioms aplinkybėms.
  18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimo teisę bei sandorių pripažinimą negaliojančiais, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
  19. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto Š. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
  20. Ieškovas E100 Baltia OÜ EESTI prašė jos naudai priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, bei pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus. Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovės atstovo byloje parengto procesinio dokumento apimtį, byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą bei teismų formuojamą praktiką šiais klausimais, remdamasi 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 2 p., 8.11 p., sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas prašoma apimtimi priteisti iš apelianto ieškovo naudai (CPK 93 str. 1 d.).

10Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti iš apelianto (atsakovo) Š. S. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo E100 Baltia OÜ EESTI naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai