Byla 2A-1485-585/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Ambrasaitės Balynienės, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, vertėjaujant Olgai Vostrenkovai, dalyvaujant prokurorui Jonui Rinkevičiui, apeliantams A. T., N. T., jų atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, apeliantų J. R. –Y. ir D. Y. atstovei advokatei Inai Navickienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovui Mindaugui Špūrui, trečiojo asmens VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ atstovei advokatei Giedrei Domkutei Lukauskienei, trečiojo asmens LR Aplinkos ministerija atstovei Linai Mikuckienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų A. T., N. T. ir J. R. –Y. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 07 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareikšto ginant viešąjį interesą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, D. B., A. T., N. T., J. R.-Y., D. Y., tretiesiems asmenims LR Aplinkos ministerijai, Vilniaus m. 22 notarų biuro notarei Juditai Skrodenytei, Vilniaus m. 2 notarų biuro notarei Onai Žurauskienei, VĮ Nemenčinės miškų urėdija, VĮ Registrų centras, UAB DK PZU Lietuva, UADBB IIZI, Beazley Group Plc.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-04-29 sprendimo Nr. 41-112308 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui D. B.“ dalį, kuria atsakovui D. B. atkurtos nuosavybės teisės perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn 1.27 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį 3.21 ha žemės sklype ( - ), pripažinti negaliojančia 2004-09-27 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų D. B. ir A. T. dalį dėl 1.27 ha valstybinės reikšmės miško, patenkančio į 3.21 ha žemės sklypą ( - ) pardavimo, pripažinti negaliojančia 2008-05-30 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties tarp atsakovų A. T., N. T. ir atsakovės J. R.-Y. dalį, kuria parduotas 1.27 ha valstybinės reikšmės miško plotas, esantis ( - ) ir, panaikinus administracinį aktą bei pripažinus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją natūra – įpareigoti J. R.-Y. ir D. Y. grąžinti valstybei 1.27 ha valstybinės reikšmės miško plotą, įgyta pagal ginčijamą 2008-05-30 sutartį, įpareigoti atsakovus A. T. ir N. T. grąžinti J. R.-Y. ir D. Y. už mišką gautą sumą – 63 302.18 Lt, ir įpareigoti atsakovą D. B. grąžinti A. T. ir N. T. už mišką pagal 2004-09-27 sutartį proporcingą miško plotui gautą pinigų sumą – 22 551,40 Lt.

5Nurodė, kad ginčijamu administraciniu aktu atkuriant nuosavybės teises natūra atsakovui D. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės neatlygintinai jam perduodant nuosavybėn 3.21 ha žemės sklypą, kuriame buvo 1.27 ha miško, kuris pagal LR Vyriausybės 2000-03-01 nutarimą Nr. 239 priskiriamas valstybinės reikšmės miškui . Atsakovui D. B. nuosavybėn perduotas miško plotas pagal 2000 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų kadastre.

6Prokuroras nurodė, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį ir Miškų įstatymo (2002-03-07 redakcija) 4str.4d. valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir pagal Miškų įstatymo (2001-12-11 redakcija) 14str.1d. neprivatizuojami. Pagal Žemės įstatymo (2001-08-30 redakcija) 4str.2d. valstybinės reikšmės miškų įgyti privatinėn nuosavybėn negalima. Pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 6str.2d., 13str.1p. miškai, priskirti valstybinės reikšmės miškams, iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina įstatyme nustatytais būdais. Todėl atkuriant nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miško plotą buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, draudžiančios valstybinės reikšmės mišką perduoti privačion nuosavybėn. Prokuroras prašė panaikinti administracinio akto dalį, kurios pagrindu atsakovas D. B. įgijo nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką ir pripažinti negaliojančiais sandorius dalyse, kuriose atsakovai perleido nuosavybės teises į turtą, negalintį būti privatinės nuosavybės objektu.

7Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nuosavybės teisės atsakovui D. B. atkurtos pagal galiojantį žemės reformos žemėtvarkos projektą, iki Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr.1370 įsigaliojimo, todėl, nenuginčijus žemėtvarkos projekto, Vilniaus apskrities viršininko įsakymas yra teisėtas.

8Atsakovas D. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad žemėtvarkos projektas buvo suderintas su miškų urėdija, kitomis kompetentingomis institucijomis, suprojektuotas nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypas buvo žemės plane pavaizduotos laisvos valstybinės žemės plote, todėl nebuvo jokių abejonių dėl nuosavybės teisių atkūrimo galimumo ir teisėtumo. Teisės aktai, kuriais remiasi prokuroras, priimti ir įsigaliojo vėliau, negu patvirtintas Buivydžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, todėl tokie teisės aktai negali būti ginčo santykyje taikomi.

9Atsakovai A. T. ir N. T. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad sudarydami ginčijamus sandorius elgėsi maksimaliai rūpestingai, apdairiai ir neturi pareigos atsakyti už valstybės institucijų klaidas. Nurodė, kad yra sąžiningi turto įgijėjai ir turi būti atitinkami ginami, nes sąžiningų įgijėjų teises saugo įstatymas (CK 4.96str.).

10Atsakovai J. R.-Y. ir D. Y. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad po Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr.1154 priėmimo nebuvo išspręsta dėl trečiojo asmens VĮ Nemenčinės miškų urėdijos patikėjimo teisės, šiam asmeniui miškas neperduotas.

11Atsikirto, nurodydami, kad savo teises galėjo ginti valstybės institucijos, todėl prokuroras neturėjo pagrindo pareikšti ieškinį ginti viešojo intereso, be to, administraciniam aktui nuginčyti praleistas vieno mėnesio senaties terminas. Atsakovai laikė save sąžiningais įgijėjais, kurių atžvilgiu negali būti taikoma restitucija.

12Tretysis asmuo LR aplinkos ministerija su ieškiniu sutiko.

13Tretieji asmenys O.Žurauskienė ir J.Skrodenytė atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad nebuvo jokio pagrindo abejoti valstybės institucijų sprendimų teisėtumu, todėl nebuvo jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti sandorius.

14Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis nėra draudžiamojo įvykio pagal su trečiuoju asmeniu O.Žurauskiene sudarytą draudimo sutartį.

15Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 12 07 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, panaikino ginčijamą administracinio akto dalį, pripažino negaliojančiomis prokuroro ginčijamas pirkimo-pardavimo sutarčių dalis ir prokuroro reikalaujamu būdu taikė restituciją. Iš esmės pripažindamas prokuroro nurodytus argumentus pagrįstais, teismas nustatė, kad Vyriausybės 2000-03-01 nutarimu Nr.239 buvo patvirtintas 1003 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotas pagal Miškų saugomų teritorijų departamento parengtas schemas. Miškų saugomų teritorijų departamentas 2000-03-17 raštu „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų“ informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją apie įtvirtintą teisinį reguliavimą, kartu pateikė valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašus ir schemas. Todėl byloje yra įrodymai, patvirtinantys kad ginčo sklypo plote yra miškas, kad miškas tame žemės sklypo plote buvo jau 2000 metais ir ginčo miškas yra valstybinės reikšmės miškas.

16Teismas sprendė, kad byloje esant įrodymų, kad ginčo sklype yra valstybinės reikšmės miškas, toks objektas negalėjo būti perduotas privačion nuosavybėn, nes tą imperatyviai draudė Konstitucijos 47str., Miškų įstatymo 4str., Žemės įstatymo 4str., Žemės reformos įstatymo 14str., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6str.2d. ir 4d., 13str.1p. ir 3p., 16str.

17Įstatymuose esant imperatyviam draudimui, administracinis aktas ginčijamoje dalyje teismo panaikintas, o sandoriai - pripažinti negaliojančiais (CK 1.80str.1d.). Remdamasis CK 1.80str.2d. teismas taikė restituciją, nurodydamas, kad atsakovai neįrodė esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių restitucija negali būti taikoma.

18Atsakovai A. T. ir N. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jų atžvilgiu pritaikyta restitucija ir priteista 63 302.18 Lt atsakovams J. R.-Y. ir D. Y.. Prašė taikant restituciją 63302.18 Lt priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos. Nurodė, kad yra sąžiningi teisiniame santykyje, nėra jų civilinės atsakomybės sąlygų, apeliantai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nenustatytas priežastinis ryšys tarp jų veiksmų ir pasekmių. Iš dalies palaikė atsakovų J. R.-Y. ir D. Y. apeliacinį skundą – dalyje, kurioje prašoma netaikyti restitucijos.

19Atsakovai J. R.-Y. ir D. Y. pateikė apeliacinį skundą, reikalaudami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčijamą sandorį patvirtino notaras, todėl apeliantai kaip pirkėjai buvo užtikrinti sandorio teisėtumu. Nekilnojamojo turto registre nebuvo įrašų apie valstybinės reikšmės mišką ginčo žemės sklype, todėl šia aplinkybe nebuvo pagrindo remtis. Nemenčinės miškų urėdija 2008 10 27 sutiko su apeliantų pateiktu žemės sklypo ribų paženklinimo aktu, nepareiškė dėl jo jokių prieštaravimų ir jį pasirašė, tai parodo, kad dar 2008 metais net pats valstybinės reikšmės miško valdytojas- patikėtinis neabejojo, kad ginčo žemės sklype nėra valstybinės reikšmės miško. Apeliantai neturėjo pagrindo abejoti valstybės institucijų sprendimais, įrašais viešuose registruose ir notaro kompetencija, todėl negali būti laikomi nerūpestingais ir dėl to nesąžiningais įgijėjais. Prokuroras turėjo procesinę pareigą įrodyti apeliantų nesąžiningumą, tačiau nesąžiningumo neįrodė. Apeliantai nežinojo ir neturėjo realios galimybės žinoti apie galimą administracinio akto, kuriuo į ginčo mišką atkurtos nuosavybės teisės atsakovui D. B., neteisėtumą. Be to, Vyriausybės nutarimai, kuriais grindžia ieškinį prokuroras, paskelbti be schemų, todėl apeliantai neturėjo galimybės žinoti nepaskelbtojo teisės aktų turinio. Apeliantai palaikė atsakovų A. T. ir N. T. apeliacinį skundą.

20Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su apeliaciniais skundais nesutiko, atsiliepimą grindė sutrumpintai atkartotais ieškinio ir teismo sprendimo argumentais.

21Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba A. T. ir N. T. apeliacinį skundą prašė atmesti. Dėl kito apeliacinio skundo atsiliepimo nepateikė.

22Tretysis asmuo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė juos atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-08-01 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-297/2008 pasisakė, kad administracinio akto negaliojimo atveju CK 4.96str. numatyta sąžiningo įgijėjo teisių apsauga netaikoma, nes neteisėto akto pagrindo gauto turto išreikalavimas vyksta pagal nepagrįsto praturtėjimo instituto normas. Neteisėtų, teismo pripažintų negaliojančiais sandorių pagrindu įgijęs turtą asmuo netampa tokio turto savininku, o tik įgijėju – sąžiningu arba nesąžiningu, priklausomai nuo faktinių įgijimo aplinkybių. Restitucijos taikymas natūra kyla tiesiogiai iš Konstitucijos 47 straipsnio. Dėl atsakovų T. skundo nurodė, kad apeliantai nesant pagrindo skunde nagrinėjo civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau prokuroras tokio ginčo neiškėlė.

23Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija su apeliaciniais skundais nesutiko, prašė juos atmesti. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl Aplinkos ministerijos neteisėtų veiksmų suderinant grąžinto atsakovui D. B. žemės sklypo planą 2001-10-16, nes jokio derinimo nuosavybės teisių atkūrimo procese neatliko, o Regiono aplinkos apsaugos departamento arba miškų urėdijos atliktas derinimas negali būti vertinamas kaip Aplinkos ministerijos sutikimas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr.A17-742/2007). Likusioje atsiliepimo dalyje pakartojo teismo išsakytus priimant sprendimą argumentus.

24Dėl administracinio akto teisėtumo ir ginčijamų sandorių galiojimo

25Byloje pateikti neginčijami įrodymai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-04-29 sprendimu Nr. 41-112308 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui D. B.“, kuriuo atsakovui D. B. atkurtos nuosavybės teisės perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn 3.21 ha žemės sklypą ( - ), privačion nuosavybėn buvo perduotas 1.27 ha valstybinės reikšmės miško plotas.

26Valstybinės reikšmės miškai pagal Konstitucijos 47 straipsnio 4 dalį ir išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Tokia pati nuostata pakartota ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojusios redakcijos Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje. Todėl, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesant galimai valstybinės reikšmės miško privatinei nuosavybei, valstybinės reikšmės miškas negali būti privatizuojamas (Miškų įstatymo 14str.1d.) ir jokiais kitais būdais įgyti privatinėn nuosavybėn valstybinės reikšmė miško taip pat negalima (Žemės įstatymo 4str.2d.). Be to, negali būti atkuriamos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 6str.2d., 13str.1p. ). Valstybinės reikšmės miško priklausymas išimtine nuosavybės teise Lietuvos Respublikai reiškia, kad toks turtas Lietuvos Respublikoje nėra civilinės apyvartos objektas ir jokiomis sąlygomis negali būti privačios nuosavybės objektas. Žemėtvarkos projektas ir kiti sklypo formavimo dokumentai nesukuria apskrities viršininko administracijai pareigos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, galiojančioms sprendimo priėmimo metu. Asmenys, įgiję valstybinės reikšmės turtą privatinėn nuosavybėn, negali būti ginami pagal CK 1.80str.4d. ir CK 4.96str. taisykles ir toks turtas iš jų turi būti paimamas bei grąžinamas valstybės nuosavybėn. Todėl administracinis aktas, kuriuo valstybinės reikšmės miškas perduotas atsakovo D. B. nuosavybėn, ir sandoriai, kuriais atsakovai perleido valstybinės reikšmės mišką, prieštaravo šio akto priėmimo metu galiojusiam imperatyviam teisiniam reguliavimui - Konstitucijos 47str.4d., Miškų įstatymo 4str.4d., Žemės įstatymo 4str.2d., o atsakovų J. R.-Y. ir D. Y. apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikintas prokuroro ginčijamas administracinis aktas ir CK 1.80str.1d. pagrindu pripažinti negaliojančiais sandoriai, yra aiškiai nepagrįstas.

27Prokuroras pagal CPK 49str.1d. gali pareikšti ieškinį tik gindamas viešąjį interesą. Pareiškus ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, teismas gali spręsti tik su viešojo intereso apsauga susijusius prokuroro reikalavimus. Prokuroras neturi įstatyme nustatytos kompetencijos ir teisės pareikšti teisme reikalavimų dėl ginčo santykyje, kuriame nenustatoma viešojo intereso požymių. Nustatęs, kad dalis prokuroro iškelto teisme ginčo nėra apimama viešojo intereso, teismas tokių prokuroro reikalavimų negali tenkinti.

28Gindamas viešąjį interesą, prokuroras privalo pasirinkti tokį viešojo intereso gynybos būdą, kad jį ginant nebūtų pažeistas privačių asmenų interesas, o įgyvendinant prokuroro reikalaujamą gynybos būdą pats viešasis interesas nebūtų pažeistas. Prokuroro pareikšto ieškinio tikslas buvo sugrąžinti valstybei jai išimtinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą. Siekiant tokio tikslo, neabejotinai siekiama ir viešojo intereso. Prokurorui pasirinkus viešojo intereso gynybos būdą remiantis prievolinės teisės normomis – ginčyti privačių asmenų sudarytus sandorius, kai dalis sandorių jau yra įvykdyti, o dalis atsakovų nebedisponuoja turtu, kurį siekiama sugrąžinti valstybei, toks gynybos būdas yra ne tik neekonomiškas, bet ir prasilenkia su viešojo intereso apsaugos tikslais. Tačiau, pirmosios instancijos teismui konstatavus pripažintų negaliojančiais sandorių niekinį pobūdį dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80str.1d.), sandorių negaliojimą teismas galėjo ir privalėjo konstatuoti ex officio, nepaisant prokuroro pareikšto ieškinio reikalavimo.

29Panaikinęs prokuroro ginčijamą administracinį aktą ir pripažinęs negaliojančiais sandorius, teismas prokuroro reikalaujamu būdu taikė restituciją, konstatavęs, kad atsakovai fiziniai asmenys yra nesąžiningi ir nenustatyta išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą restitucijos netaikyti arba ją taikyti pakeičiant jos būdą.

30Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nuosavybės teisių atkūrimas vyksta pagal griežtai įstatyme nustatytas procedūras, kurių vykdymą užtikrina tam įgaliotos valstybės institucijos. Pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą nesuteikta kompetencija ir įgalinimai priimti sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo procese, vertinant, ar valstybės valdomas turtas, kurį numatoma skirti nuosavybės teisių atkūrimui, pagal įstatymą gali tapti nuosavybės teisių atkūrimo proceso objektu. Pretendentas ar bet kurie tretieji privatūs asmenys ne tik neturi įgaliojimų ir kompetencijos priimti sprendimus dėl turto, perduodamo nuosavybės teisių atkūrimo procese privačion nuosavybėn, bet ir neturi jokios pareigos abejoti valstybės institucijų sprendimų nuosavybės teisių atkūrimo procese teisėtumu arba tokių sprendimų teisėtumą tikrinti ir vertinti. Todėl atsakovai fiziniai asmenys, kurių sudarytus sandorius ginčija prokuroras, yra apsaugoti galiojančia sąžiningumo prezumpcija, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl šių asmenų nesąžiningumo yra nepagrįsta ir neteisėta. Tačiau sandorio šalies sąžiningumas yra nepakankama sąlyga atsisakyti taikyti restituciją. Būdamas išimtine valstybės nuosavybe, valstybinės reikšmės miškas tampa ribotos civilinės apyvartos turtu, todėl negali būti privačios nuosavybės teisės objektas (CK 1.97str.2d.). Įstatyme numatyta, kad sąžininga šalis gali būti įpareigota grąžinti pagal negaliojantį sandorį gautą turtą. CK 6.150str. numatyta, kad grąžinti privalančio asmens išlaidos, susijusios su grąžintino turto priežiūra ir saugojimu, atlyginamos pagal CK ketvirtosios knygos normas, reglamentuojančias sąžiningą ir nesąžiningą valdymą. Pagal CK 6.151str.1d.ir 2d. iš grąžinamo pagal restituciją turto gauti vaisiai ir pajamos priklauso privalančiam grąžinti turtą asmeniui, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės. Toks teisinis reguliavimas patvirtina, kad restitucija paimant pagal negaliojantį sandorį gautą turtą iš sąžiningos sandorio šalies tam tikrais atvejais galima. Be to, teismų praktika tokios kategorijos bylose nuosekliai formuojama taikant valstybinės reikšmės miško grąžinimą valstybei (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-47/2010 ir kt.).

31Tačiau išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145str.2d.). Kadangi valstybinės reikšmės miškas perduotas atsakovams privačion nuosavybėn tik dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese, pasireiškusių institucijų nebendradarbiavimu, neaiškiu duomenų perkėlimu į registrus, pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą neinformavimu, neapdairumu ir netinkamu teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, vykdymu, visiems atsakovams fiziniams asmenims turi būti taikomos įmanomai pačios švelniausios turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn pasekmės. Sandoriai tarp atsakovų fizinių asmenų yra įvykdyti, o atsakovai D. B., A. T. ir N. T. prokuroro siekiamo valstybei sugrąžinti turto nebevaldo. Todėl net ir pripažinus šių atsakovų sudarytus sandorius negaliojančiais, taikyti dvišalę restituciją yra neprotinga ir neteisinga, nes sukeltų šiems asmenims labai rimtas nepageidaujamas neigiamas turtines pasekmes, kurių pašalinimui prokuroro pripažinimu turėtų būti pradėti nauji teisminiai procesai prieš valstybę. Be to, restitucijos tarp fizinių asmenų pinigais taikymu nebūtų ginamas viešasis interesas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad valstybinės reikšmės miškas turi būti sugrąžintas valstybės nuosavybėn, taip pat atsižvelgiant į tai, kad neįvykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimo proceso atsakovui D. B. visa apimtimi teisėtai valstybė turi neįvykdytą turtinio pobūdžio pareigą, įstatyme esant numatytai galimybei pakeisti restitucijos būdą arba jos netaikyti, siekiant maksimaliai išvengti žalingų pasekmių atsakovams fiziniams asmenims, teismas, grąžindamas valstybinės reikšmės mišką valstybei, įpareigoja valstybę grąžinti atsakovams J. R.-Y. ir D. Y. jų sumokėtą atsakovams A. T. ir N. T. žemės sklype esančio valstybinės reikšmės miško kainą. Nurodomu būdu pritaikiusi restituciją, teisėjų kolegija konstatuoja pasibaigusias valstybės pareigas atsakovo D. B. nuosavybės teisių atkūrimo procese. Nesant kitokių duomenų apie valstybinės reikšmės miško vertę ginčo žemės sklype, ši atsakovams J. R.-Y. ir D. Y. grąžintina vertė pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta pagal viso sklypo ir jo mišku apaugusios dalies plotų proporcijas.

32Lietuvos Vyriausybės 2010 03 10 nutarimu Nr.248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ Vilniaus apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas nuosavybės teisių atkūrimo procese perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM, todėl restitucija taikoma įpareigojant šią instituciją atsakovams J. R.-Y. ir D. Y..

33Teismas šioje byloje nesprendžia atskirų valstybės institucijų pareigūnų civilinės atsakomybės klausimų.

34Nustačius pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti, A. T. ir N. T. apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovų J. R.-Y. ir D. Y. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 326str.1d.3p.). Atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Prokurorui esant atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atsakovų sumokėtas už apeliacinius skundus žyminis mokestis jiems grąžinamas.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326str.1d.3p., 331str., teisėjų kolegija

Nutarė

36Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-07 sprendimą dalyje, kurioje taikyta restitucija, pakeisti.

37Taikyti tokias Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-04-29 sprendimo, 2004-09-27 ir 2008-05-30 pirkimo-pardavimo sutarčių negaliojimo pasekmes:

38grąžinti iš atsakovų J. R.-Y. ir D. Y. bendro valdymo valstybės nuosavybėn 1.27 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį ( - );

39įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sumokėti atsakovams J. R.-Y. ir D. Y. solidariai 63 302,18 Lt.

40Likusioje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-07 sprendimą palikti nepakeistą.

41Grąžinti J. R.-Y. ir D. Y. sumokėtą paduodant apeliacinį skundą 359 Lt žyminį mokestį.

42Grąžinti A. T. ir N. T. J. M. už juos sumokėtą paduodant apeliacinį skundą 359 Lt žyminį mokestį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ieškiniu,... 5. Nurodė, kad ginčijamu administraciniu aktu atkuriant nuosavybės teises... 6. Prokuroras nurodė, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį ir Miškų įstatymo... 7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad... 8. Atsakovas D. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad žemėtvarkos projektas... 9. Atsakovai A. T. ir N. T. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad sudarydami... 10. Atsakovai J. R.-Y. ir D. Y. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad po Vyriausybės... 11. Atsikirto, nurodydami, kad savo teises galėjo ginti valstybės institucijos,... 12. Tretysis asmuo LR aplinkos ministerija su ieškiniu sutiko.... 13. Tretieji asmenys O.Žurauskienė ir J.Skrodenytė atsiliepimuose į ieškinį... 14. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad ieškinyje nurodytomis... 15. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 12 07 sprendimu ieškinį tenkino... 16. Teismas sprendė, kad byloje esant įrodymų, kad ginčo sklype yra... 17. Įstatymuose esant imperatyviam draudimui, administracinis aktas ginčijamoje... 18. Atsakovai A. T. ir N. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti... 19. Atsakovai J. R.-Y. ir D. Y. pateikė apeliacinį skundą, reikalaudami... 20. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su apeliaciniais skundais nesutiko,... 21. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba A. T. ir N. T. apeliacinį skundą... 22. Tretysis asmuo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ atsiliepimu į... 23. Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija su apeliaciniais skundais nesutiko,... 24. Dėl administracinio akto teisėtumo ir ginčijamų sandorių galiojimo... 25. Byloje pateikti neginčijami įrodymai, kad Vilniaus apskrities viršininko... 26. Valstybinės reikšmės miškai pagal Konstitucijos 47 straipsnio 4 dalį ir... 27. Prokuroras pagal CPK 49str.1d. gali pareikšti ieškinį tik gindamas... 28. Gindamas viešąjį interesą, prokuroras privalo pasirinkti tokį viešojo... 29. Panaikinęs prokuroro ginčijamą administracinį aktą ir pripažinęs... 30. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.... 31. Tačiau išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba... 32. Lietuvos Vyriausybės 2010 03 10 nutarimu Nr.248 „Dėl apskričių... 33. Teismas šioje byloje nesprendžia atskirų valstybės institucijų pareigūnų... 34. Nustačius pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti, A. T. ir... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326str.1d.3p.,... 36. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-07 sprendimą dalyje, kurioje taikyta... 37. Taikyti tokias Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-04-29... 38. grąžinti iš atsakovų J. R.-Y. ir D. Y. bendro valdymo valstybės... 39. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės... 40. Likusioje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-07 sprendimą... 41. Grąžinti J. R.-Y. ir D. Y. sumokėtą paduodant apeliacinį skundą 359 Lt... 42. Grąžinti A. T. ir N. T. J. M. už juos sumokėtą paduodant apeliacinį...