Byla e2-14475-996/2017
Dėl įsakymų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, turtinės ir neturtinės žalos, palūkanų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui Mariui Urbeliui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,PROTOTECHNIKA“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,PROTOTECHNIKA“ dėl įsakymų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, turtinės ir neturtinės žalos, palūkanų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4A. K. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–6) ir jo patikslinimu (el. b. t. I, b. l. 178–184), prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti uždarosios akcinės bendrovės ,,PROTOTECHNIKA“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė) direktoriaus 2017-01-24 įsakymą Nr. 2017.01.24 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – 2017-01-24 Įsakymas), 2017-01-27 įsakymą Nr. 2017.01.27 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ (toliau – 2017-01-27 Įsakymas), pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti jam iš atsakovės penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1 000 Eur neturtinės žalos, 70,91 Eur turtinę žalą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas paaiškino, kad nuo 2003-07-18 dirbo pas atsakovę pardavimo vadybininku. Jo teigimu, atsakovė siekė jį atleisti iš darbo neišmokant jam išeitinės išmokos. Teigė, jog įmonės direktoriaus 2016-02-23 įsakymu Nr. 2016.02.23 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – 2016-02-23 Įsakymas) jam buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba – už pavėlavimą į budėjimą be pateisinamos priežasties 2016-02-17, 2017-01-24 Įsakymu jam buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba – už pavėlavimą į budėjimą be pateisinamos priežasties 2017-01-12, 2017-01-24 jis atsakovei pateikė pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, su kuriuo 2017-01-27 raštu atsakovė nesutiko ir 2017-01-27 Įsakymu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu nutraukė su juo sudarytą darbo sutartį nuo 2017-01-30. Ieškovas nesutinka nei su 2017-01-24 Įsakymu, nei su 2017-01-27 Įsakymu. Mano, kad atsakovė tik formaliai įvykdė DK 238 straipsnio reikalavimus, nes iš 2017-01-24 Įsakymo nėra aišku, ar atsakovė vertino jo 2017-01-20 pasiaiškinime nurodytas vėlavimo į darbą aplinkybes – tai, kad jis pavėlavo ne tyčia, o dėl sūnaus sunegalavimo ir avarijų kelyje, jo žiniomis, dėl jo pavėlavimo į darbą įmonės teikiamos paslaugos klientams nenukentėjo, jam nėra žinomi jokie atsakovės klientų nusiskundimai dėl jo pavėlavimo į darbą. Pabrėžė, kad pagal ISO 9001:2008 standarto reikalavimus ir atsakovės su klientais sudarytas sutartis jis privalo teisingai vertinti klientų užklausas ir suteikti aptarnavimo paslaugas per 12–24 valandų terminą, todėl mano, kad 1,2 val. pavėlavimas į darbą objektyviai negalėjo sukelti ir nesukėlė reikšmingų neigiamų pasekmių atsakovei, jo vertinimu, toks formalus darbo tvarkos pažeidimas yra mažareikšmis, už kurį nebuvo pagrindo jam skirti drausminės nuobaudos, lėmusios jo atleidimą iš darbo. Pabrėžė, kad atsakovės direktorius 2017-01-27 Įsakymu be teisinio pagrindo dar kartą už tą patį drausmės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta pastaba, jam skyrė atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tokiu būdu pažeisdamas DK 239 straipsnio reikalavimą – draudimą skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną darbo drausmės pažeidimą ir DK 136 straipsnio 4 dalies reikalavimą – laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Jo teigimu, atsakovė, nusprendusi taikyti jam griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, neatliko jokio vertinimo dėl drausminės nuobaudos atitikimo padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumui, sukeltoms pasekmėms, neatsižvelgė į jo kaltę ir aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, neatsižvelgė į tai, kad jis įmonėje dirbo daugiau kaip 13 metų ir į tai, kaip jis dirbo anksčiau, todėl mano, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo yra per griežta, neadekvati jo padarytam darbo drausmės pažeidimui. Pažymėjo, kad į darbą grįžti nepageidauja, nes mano, kad jam bus sudarytos nepalankios darbo sąlygos. Kartu nurodė, kad tendencingas atsakovės elgesys siekiant atleisti jį iš darbo neteisėtomis priemonėmis sukėlė jam stiprių dvasinių išgyvenimų, emocinį sukrėtimą, stresą, nemigą, svorio kritimą, pablogėjusį regėjimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, lėmusį mišrų nerimo ir depresinį sveikatos sutrikimą, jam netekus darbo jo šeima susidurs su finansiniais sunkumais, dėl patirtų išgyvenimų ir streso pablogėjus sveikatai jam teko lankytis pas šeimos gydytoją, be aukščiau nurodytų sveikatos sutrikimų buvo priverstas pirkti vaistus, maisto papildus bei įsigyti kontaktinius lęšius, todėl siekia turtinės ir neturtinės žalos prisiteisimo.

6Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad kai jis vykdydavo derybininko funkcijas, skirstydavo užklausas, į kurias turėdavo atsakyti konsultantas, kartais jis pats į kai kurias užklausas atsakydavo, 2017-01-12 turėjo vykdyti vadybininko ir derybininko funkcijas, kai dirbamas derybininko darbas nėra fiziškai įmanoma kas 10 minučių tikrinti užklausas, kadangi kartu jis yra ir vadybininkas, todėl reikia atsiliepti ir telefonu, kai skambina klientai, su jais bendravimas gali trukti ir valandą, ir daugiau; į darbą kartais vėluodavo, kartais rytais susitikdavo su klientais, toks jo vėlavimas įmonėje buvo ilgą laiką toleruojamas, tiesioginei vadovei žodžiu paaiškindavo vėlavimo priežastis, 2016 m. gruodžio mėn. tiesioginė vadovė aptarnavimo skyriaus darbuotojams, tame tarpe ir jam, leido į darbą atvykti 8.30 val., dažnai dirbdavo po darbo; 2017-01-12 į darbą išvyko jau po 8 val., nes sūnus jautėsi blogai, užtruko kol juo pasirūpino, kelyje buvo avarijų, todėl kelionė į darbą užtruko, 2016-02-17 vykdė budėtojo funkcijas prie telefono antrame rate; 2016 m. spalio mėnesį tėvą ištiko insultas, mama serga dimensija.

7Ieškovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2016-02-23 ieškovui skirtos drausminės nuobaudos neginčija; iš atsakovės į bylą pateiktų ieškovo automobilio atvykimo ir išvykimo išklotinių matyti, kad ieškovas ir anksčiau vėluodavo į darbą ir tokią situaciją darbdavė toleravo ilgą laiką, matyti ir tai, kad dažnai ieškovas iš darbo išvykdavo jau po 18 val., vadinasi, ieškovas dirbdavo ir po darbo valandų, kas rodo jo atsakingumą, todėl atleidimas iš darbo yra neadekvati drausminė nuobauda, policijos raštas patvirtina, kad 2017-01-12 avarija kelyje buvo, kita avarija galimai buvo nefiksuota, matyti, kad ieškovas darbdaviui nemelavo, 2017-01-12 ieškovas praleido 5 užklausas, bet pagal sutartis su klientais jiems turi būti atsakoma per 12–24 valandas, įmonė jokių neigiamų pasekmių nepatyrė, konsultantas pats be derybininko (ieškovo) įsikišimo atsakė į kai kurias užklausas.

8Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 60–66, t. II, b. l. 10–16).

9Atsakovė paaiškino, kad 2003-07-18 su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 144, kurios pagrindu darbuotojas buvo priimtas dirbti pardavimo vadybininku, į šias pareigas taip pat įėjo ir derybininko funkcijų atlikimas, jo darbo laikas buvo paskirstytas dviem rolėm: derybininkas (darbas su esamais klientais) ir pardavėjas (darbas su naujais klientais, jų paieška). Nurodė, kad vienas iš pagrindinių derybininko darbo tikslų – užtikrinti kokybišką darbą su klientais sutartyse numatytomis sąlygomis, ieškovas buvo atsakingas už tiesioginį darbą su klientais, jų pateiktų užklausų vertinimą, jo pareigos buvo atsakingos ir reikalaujančios tikslumo bei atidumo, nes derybininkas įmonėje yra pirminis darbuotojas, kuris priima klientų užklausas, nuo jo atidumo bei tikslumo priklauso, kaip greitai ir operatyviai bus sprendžiami atitinkami klientų klausimai ir situacijos, todėl darbuotojo punktualumas ir atsakingumas šiame darbe buvo būtinas. Teigė, kad 2016-02-17 ieškovui pavėlavus į budėjimą 2016-02-17 raštu pareikalavo jo pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių laiku neatvyko į paskirtą budėjimą, dėl ko nuo 8.00 val. iki 9.00 val. klientai negalėjo susisiekti su įmone ir gauti aptarnavimo paslaugą laiku, ieškovas 2016-02-19 pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog užšalo nuomojamos mašinos durelės, dėl to durelių atidarymas užtruko, taip išvykus į darbą vėliau prasidėjo kamščiai, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes įmonės direktorius 2016-02-23 Įsakymu darbuotojui paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą, kartu pabrėždamas, kad ieškovas neinformavo įmonės apie savo vėlavimą, jo įsitikinimu, tai įrodo ieškovo lengvabūdiškumą ir atsakomybės jausmo nebuvimą, nes tą dieną dalis klientų įmonei negalėjo prisiskambinti ir gauti reikiamos užklausos laiku. Pabrėžė, kad siekia užtikrinti, jog įmonės klientai visada prisiskambintų ir įmonės budėtojai galėtų užregistruoti jų pageidavimus, o darbuotojų nebuvimas darbe laiku sudaro prielaidas nekokybiškam aptarnavimui. Pažymėjo, kad ieškovas į darbą vėluodavo periodiškai, elektroniniais laiškais jis buvo raginamas nevėluoti, pasitaisyti, tačiau jis į pastabas nereaguodavo, apie savo vėlavimus nepranešdavo nei elektroniniais laiškais, nei telefonu, į darbą ir toliau vėluodavo. Nurodė, kad 2017-01-16 raštu kreipėsi į ieškovą prašydamas pasiaiškinti, kodėl 2017-01-12 nuo 8.00 val. iki 9.20 val. klientai negalėjo gauti teisingo užklausų vertinimo ir aptarnavimo paslaugų sutartyje numatytu laiku, kartu pažymėjo, kad 2017-01-12 ieškovui pavėlavus į darbą, jo darbą nuo 8.00 val. iki 9.20 val. perėmė kitas įmonės darbuotojas, atitraukiant jį nuo savo tiesioginio darbo. Teigė, kad 2017-01-20 darbuotojas pateikė paaiškinimą, tačiau, atsakovės vertinimu, kartu su jo paaiškinimu pateiktas paveiksliukas neįrodo darbuotojo paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl dviejų avarijų buvimo kelyje, o darbuotojo argumentas, kad jo sūnus tą dieną sunegalavo, taip pat nėra pagrįstas jokiais dokumentais / medicininiais išrašais, todėl įvertinęs visas aplinkybes 2017-01-24 Įsakymu paskyrė jam pastabą, o 2017-01-27 atleido jį iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Mano, kad nors 2017-01-24 Įsakymu paskyrė darbuotojui pastabą, tačiau šiuo įsakymu konstatavus drausminę nuobaudą DK nedraudžia darbuotoją atleisti iš darbo dėl to priimant kitą įsakymą, tačiau nepažeidžiant drausminės nuobaudos paskyrimo terminų bei esant paskirtoms kelioms drausminėms nuobaudoms laikyti, kad paskirta yra griežtesnė nuobauda, jos vertinimu, 2017-01-24 Įsakymu buvo konstatuotas pats darbo drausmės pažeidimo faktas, o 2017-01-27 Įsakymu, įvertinus darbuotojo pareigų atlikimą bei darbo drausmės pažeidimus, buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teigė, kad skirdama drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo įvertino ieškovo aplaidų elgesį, nepunktualumą, esamų vidaus taisyklių nesilaikymą ir nenorą pasitaisyti, taip pat anksčiau buvusias drausmines nuobaudas, pastabas bei pretenzijas, kartu pabrėždama, kad darbuotojas atleistas iš pardavimo vadybininko pareigų, kurių specifika lemia ir atsakomybės ypatumus, t. y. griežtus atidumo, punktualumo, rūpestingumo reikalavimus. Jos vertinimu, pagrindo priteisti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą nėra, nes darbuotojas atleistas teisėtai, jis savo veiksmais netinkamai vykdė darbo sutartyje nustatytas pareigas, nesiekė pasitaisyti ir išsaugoti darbą, nors ne kartą buvo ragintas nevėluoti ir laiku pradėti darbą, be to, 2017-01-24 teikdamas siūlymą dėl šalių susitarimo nutraukti darbo sutartį pats siekė darbo santykius nutraukti, suprasdamas, kad dėl jo aplaidumo ir nerūpestingumo gali būti atleistas iš darbo, ieškovo pateiktas medicininis dokumentas neįrodo, kad sveikatos pablogėjimą lėmė būtent atleidimas iš darbo, jo nusiskundimai galėjo atsirasti ir anksčiau, dėl tokios savo emocinės būklės kaltas pats ieškovas, įmonės kaltės nagrinėjamoje situacijoje nėra.

10Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad per 12–24 valandas turi būti jau visiškai išspręsta kliento problema; 2017-01-12 ieškovas buvo paskirtas derybininku, todėl 8 val. turėjo būti darbo vietoje, į bylą pateikti klientų raštai patvirtina, kad jiems buvo svarbus greitas atsakymas, nes jie dėkoja už operatyvumą; tiesioginė vadovė ieškovui nuolat primindavo pareigą nevėluoti į darbą; įmonė nepatyrė neigiamų pasekmių su klientais, nes perorganizavo darbą kitaip, paskyrė A. Š. ieškovo darbui atlikti, tačiau A. Š. tuo metu negalėjo dirbti savo darbų, skundų įmonė iš klientų negavo.

11Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovės Klientų aptarnavimo grupės vadovė S. E. R. parodė, kad ji buvo ieškovo tiesioginė vadovė; 2017-01-12 9 val. pastebėjo, kad yra skubių užklausų, kurios nevykdomos, derybininko (ieškovo) nebuvo darbo vietoje, paprašė konsultanto A. Š., kad pradėtų jas vykdyti, nes ir taip jis visas užklausas būtų gavęs, jei kai kurių iš jų ieškovas nebūtų prisiėmęs sau; paprastai derybininkas sprendžia, kas atsakys į užklausą – jis ar konsultantas; iš klientų nusiskundimų negavo; 2016 m. gruodžio mėn. ieškovui buvo nurodyta į darbą atvykti iki 8.30 val., apie savo vėlavimus ieškovas paaiškindavo žodžiu, kartais ji jam nieko nesakydavo dėl vėlavimų, ji jam ne kartą siūlė kitokį darbo grafiką, ieškovas dažnai į darbą vėluodavo, tai vyko nuo 2011 metų, direktorius nurodė kalbėtis, tartis su ieškovu dėl vėlavimų į darbą.

12Ieškinys tenkinamas iš dalies.

13Byloje ginčas kilo dėl drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė 2003-07-18 sudarė darbo sutartį Nr. 114, pagal kurią ieškovas nuo 2003-07-21 įmonėje dirbo pardavimo vadybininku (el. b. t. I, b. l. 7–8); atsakovė 2016-02-17 nurodė ieškovui iki 2016-02-19 pateikti paaiškinimą dėl neatvykimo į paskirtą budėjimą nustatytu laiku (el. b. t. I, b. l. 38); ieškovas 2016-02-19 pateikė paaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 78), atsakovės direktoriaus 2016-02-23 įsakymu Nr. 2016.02.23 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba už pavėlavimą į budėjimą be pateisinamos priežasties 2016-02-17 (el. b. t. I, b. l. 17), atsakovė 2017-01-16 nurodė ieškovui iki 2017-01-20 pateikti paaiškinimą dėl neatvykimo į paskirtą budėjimą 2017-01-12 nustatytu laiku (el. b. t. I, b. l. 10), 2017-01-20 ieškovas pateikė paaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 11), atsakovės direktoriaus 2017-01-24 įsakymu Nr. 2017.01.24 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba už pavėlavimą į budėjimą be pateisinamos priežasties 2017-01-12 (el. b. t. I, b. l. 9), 2017-01-24 ieškovas pateikė atsakovei pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (el. b. t. I, b. l. 40), su kuo atsakovė 2017-01-27 raštu „Dėl pasiūlymo“ Nr. 2017.01.24 nesutiko (el. b. t. I, b. l. 13), atsakovės direktoriaus 2017-01-27 įsakymu Nr. 2017.01.27 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ ieškovas atleistas iš darbo nuo 2017-01-30 DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. t. I, b. l. 14).

15DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

16DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos; 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis); DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius).

17DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 5 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

18DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

19DK 234 straipsnyje nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

20Pagal DK 237 straipsnio 1 dalį, už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).

21Pagal DK 238 straipsnį, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

22DK 239 straipsnyje nustatyta, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai.

23Pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

24Pagal DK 250 straipsnį, darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

25Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

26Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

27Dėl atleidimo iš darbo

28Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566-706/2015). Vadinasi, nagrinėjant ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas turi pareigą patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtų nuobaudų, dėl kurių yra ginčas ir kurios yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2011, 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2011, 2013-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013).

29Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas iš darbo pas atsakovę atleistas atsakovės direktoriaus 2017-01-27 Įsakymu DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. t. I, b. l. 14), iki atleidimo iš darbo per paskutinius 12 mėnesių ieškovui buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos – atsakovės direktoriaus 2016-02-23 Įsakymu jam buvo skirta pastaba už pavėlavimą į budėjimą be pateisinamos priežasties 2016-02-17 (el. b. t. I, b. l. 17) ir 2017-01-24 Įsakymu jam buvo skirta pastaba už pavėlavimą į budėjimą be pateisinamos priežasties 2017-01-12 (el. b. t. I, b. l. 9).

30Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui 2016-02-17 buvo paskirtas budėjimas nuo 8.00 val. iki 12.30 val. (el. b. t. I, b. l. 95), atsakovė 2016-02-17 raštu pareikalavo ieškovo iki 2016-02-19 paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis laiku neatvyko į paskirtą budėjimą, dėl ko nuo 8.00 val. iki 9.00 val. klientai negalėjo susisiekti su įmone ir gauti aptarnavimo paslaugą laiku (el. b. t. I, b. l. 77), ieškovas 2016-02-19 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad į darbą atvyko truputį prieš 9.00 val., nes užšalus nuomojamos mašinos durelėms jų atidarymas užtruko, o vėliau išvykus į darbą prasidėjo kamščiai (el. b. t. I, b. l. 78), įmonės direktorius 2016-02-23 Įsakymu darbuotojui paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą ir su šiuo įsakymu supažindino darbuotoją (el. b. t. I, b. l. 17).

31Pabrėžtina, kad darbuotojas turi pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis nustatytos darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, vadinasi, privalo į darbą atvykti ir darbą pradėti nustatytu laiku. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės direktorius 2015-12-17 įsakymu Nr. 20151217/P01 „Dėl darbuotojų telefonijos budėjimo taisyklių laikymosi“ (toliau – Budėjimo taisyklės) nustatė budėjimo taisykles, su kuriomis ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai ir įsipareigojo jų laikytis (el. b. t. I, b. l. 82–83). Budėjimo taisyklių 1 punkte nustatyta, kad pirmą pusdienį budintys darbuotojai 8.00 val. jau yra pasiruošę darbui savo darbo vietose ir palieka darbo vietą ne anksčiau kaip 12.30 val., 4 punkte nustatyta, kad jeigu darbuotojas paskirtas budėjimui sužino, jog dėl svarbių priežasčių paskirtu budėjimo metu negalės būti darbo vietoje ir budėti, jis yra asmeniškai atsakingas susitarti su kitu darbuotoju, dalyvaujančiu budėjimuose dėl pavadavimo bei informuoti apie pasikeitimą bei jo priežastis direktorių ir administratorę bei kitus tą dieną budinčius darbuotojus elektroniniu paštu. Įvertinus aukščiau paminėtas Budėjimo taisyklių nuostatas, akivaizdu, kad įmonei, kuri siekia užtikrinti savalaikį, operatyvų įmonės reagavimą į klientų užklausas sutartyse numatytomis sąlygomis, yra itin svarbu, kad budintis darbuotojas pradėtų darbą nustatytu laiku.

32Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo susipažinęs su Budėjimo taisyklėmis ir įsipareigojo jų laikytis, tai jis patvirtino savo parašu (el. b. t. I, b. l. 82–83), jam buvo žinoma klientų aptarnavimo tvarka, jis žinojo, kad budėdamas 2016-02-17 į darbą turi atvykti 8 val., o jei vėluoja suderinti savo pavadavimą ir apie tai informuoti atitinkamus asmenis, tačiau į darbą 2016-02-17 jis pavėlavo, nurodydamas, kad užšalo automobilio durelės, todėl išvyko vėliau į darbą ir pateko į kamščius, duomenų apie tai, jog jis asmeniškai susitarė su kitu darbuotoju dėl jo pavadavimo jo vėlavimo į darbą laikui ar informavo apie savo vėlavimą kitus įmonės darbuotojus, byloje nėra, todėl teismas sutinka su atsakove, kad darbuotojas nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, pažeidė įmonėje nustatytą vidaus darbo tvarką. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2016-02-17 ieškovas į darbą atvyko 9.01 val. (el. b. t. I, b. l. 114, 142, 170), vadinasi, klientų užklausas pradėjo vertinti tik po 9 val., iki 9 val. buvo užregistruoti 5 iš išorės įeinantys skambučiai (el. b. t. I, b. l. 81).

33Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ieškovas pažeidė DK 228 straipsnio reikalavimus – nedirbo jam nustatytu laiku, įrodymų apie svarbias vėlavimo į darbą priežastis byloje nėra, vėlavimo laiku savo pavadavimo nesuderino, apie savo vėlavimą darbdavės neinformavo, taigi, nesilaikė pareigos paklusti teisėtiems darbdavės nurodymams, laikytis darbo drausmės ir tokiu būdu padarė darbo drausmės pažeidimą, kas lėmė tai, kad įmonė neužtikrino klientų aptarnavimo telefonu darbuotojo vėlavimo į darbą laikotarpiu, kas sukelia žalą įmonės reputacijai, toks darbuotojo elgesys rodė netinkamą pavyzdį kitiems įmonės darbuotojams, taigi, atsakovės direktorius 2016-02-23 Įsakymu pagrįstai ieškovui skyrė drausminę nuobaudą – pastabą. Kartu pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas nurodė, kad 2016-02-23 Įsakymu ieškovui skirtos drausminės nuobaudos neginčija.

34Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad atsakovė laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo procedūrinės tvarkos (tinkamai pareikalavo ieškovo pasiaiškinti), 2016-02-23 skirdama ieškovui drausminę nuobaudą laikėsi DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumą, yra teisėta bei pagrįsta, todėl atsakovei 2017 m. sausio mėnesį sprendžiant klausimą dėl kitos drausminės nuobaudos ieškovui skyrimo už jo veiksmus 2017-01-12, 2016-02-23 Įsakymu ieškovui skirta drausminė nuobauda (pastaba) buvo galiojanti.

35Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovės Klientų aptarnavimo grupės vadovė, buvusi ieškovo tiesioginė vadovė Svajonė El Rifai parodė, kad ieškovas į darbą vėluodavo dažnai nuo 2011 metų, jam dėl to buvo išsakomos pastabos, 2016 m. gruodžio mėnesį ji nurodė jam į darbą atvykti iki 8.30 val., tačiau jis dažnai atvykdavo dar vėliau. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas į darbą vėluodavo dažnai, į darbą dažnai atvykdavo po 9 val. (el. b. t. I, b. l. 114, 142, 143–170), apie tai atsakovės neįspėdavo, dėl to jam būdavo išsakomos pastabos (el. b. t. I, b. l. 116–122), liudytojos Svajonės El Rifai teigimu, darbuotojas pasiaiškindavo žodžiu tik jai paprašius, tačiau ieškovo elgesys ir toliau nesikeitė.

36Byloje ginčo dėl to, kad 2017-01-12 ieškovas buvo paskirtas budinčiu derybininku nuo 8.00 val. iki 12.30 val., tačiau į darbą atvyko tik 9.20 val., nėra, už tai jam atsakovės direktoriaus 2017-01-24 Įsakymu buvo paskirta pastaba, o 2017-01-27 Įsakymo pagrindu nuo 2017-01-30 jis atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

37Pabrėžtina, kad tiek 2017-01-24 Įsakymu skirta pastaba, tiek 2017-01-27 Įsakymu skirtas atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu yra drausminės nuobaudos (DK 237 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), todėl jas taikydama darbdavė privalėjo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Pagal DK 239 straipsnį, už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą, pagal DK 238 straipsnio nuostatas, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Ši teisės norma turi būti taikoma parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju atsakovė, nustačiusi, kad darbuotojas, turintis galiojančią drausminę nuobaudą (paskirtą 2016-02-23 Įsakymu), 2017-01-12 vėl pažeidė darbo drausmę, turėjo svarstyti, kokią iš DK 237 straipsnio 1 dalyje išvardytų drausminių nuobaudų parinkti, atsižvelgdama į DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus. Akcentuojama, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo nustatymas savaime nereiškia, kad darbuotojui dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-915/2017).

38Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017-01-12 ieškovui nuo 8.00 val. iki 12.30 val. buvo paskirtas budėjimas derybininko pozicijoje (el. b. t. I, b. l. 112), į darbą ieškovas atvyko 9.19 val. (el. b. t. I, b. l. 114, 142, 144), tiesioginį darbą pradėjo vykdyti 9.20 val., iki to laiko nuo 8.00 val. iki 9.20 val. ieškovui paskirtas derybininko funkcijas perėmė ir gautas 4 klientų užklausas vertino kitas atsakovės darbuotojas konsultantas A. Š. (el. b. t. I, b. l. 84–86), atsakovė pareikalavo darbuotojo pateikti paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą laiku (el. b. t. I, b. l. 10), kurį ieškovas pateikė 2017-01-20, nurodydamas, kad į darbą neatvyko ne tyčia, o dėl sūnaus sunegalavimo ir avarijų kelyje (el. b. t. I, b. l. 11), teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad tą dieną į darbą išvyko po 8 val., įrodymų apie sūnaus sunegalavimą pateikta nėra, taigi, įrodymų apie svarbias vėlavimo į darbą priežastis byloje nėra. Teismas jau aukščiau padarė išvadą, jog atsakovei buvo itin svarbu, kad budintys darbuotojai darbą pradėtų nustatytu laiku – tokią teismo išvadą patvirtina ne tik aukščiau teismo jau įvertintos Budėjimo taisyklių nuostatos (el. b. t. I, b. l. 82–83), bet ir tai, kad atsakovė savo veikloje taip pat vadovaujasi atsakovės direktoriaus 2015-01-30 įsakymu patvirtinu ISO 9001:2008 standartu, kuris nustato reikalavimus, taikomus įmonės klientų priežiūrai (el. b. t. I, b. l. 67–71). Pagal šio standarto nuostatas, eCRM sistemoje užregistruotą kliento paklausimą pirmiausia įvertina budintis derybininkas (5.2.2 punktas), kuris, jei paklausimas netikslus, suderina paklausimo turinį su klientu, ir, jei reikia, mokamų darbų sąlygas (5.2.3 punktas), suderintą kliento paklausimą nedelsiant nukreipia aptarnavimo grupės budinčiam konsultantui arba atsakingam konsultantui (5.2.4 punktas). Šio standarto 8 priedas detalizuoja derybininko darbo specifiką – nustatyta, kad derybininkas atsakingas už užklausų analizę, derybas su klientu, užklausų paskirstymą vykdymui, užklausų vykdymo kontrolę, šios rolės darbo tikslas – užtikrinti kokybišką darbą su klientais sutartyse numatytomis sąlygomis, siekiant šio tikslo derybininkui nustatytos pareigos operatyviai, kas 10 min., skanuoti naujai įvestas klientų užklausas, perduoti darbą konsultantui, užtikrinti savalaikį užklausų vykdymą (el. b. t. I, b. l. 73–76). Atsižvelgdamas į aukščiau minėtas atsakovės vidaus aktų nuostatas, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, kaip ir 2016-02-20, kai vėlavo į jam paskirtą budėjimą, apie savo vėlavimą 2017-01-12 atsakovės neinformavo, su kitu darbuotoju dėl pavadavimo asmeniškai, pagal Budėjimo taisyklių 4 p., nesitarė, vadinasi, darbdavės nustatytos tvarkos budėjimo metu nesilaikė. Teismas pabrėžia tai, kad darbuotojo pareiga suderinti savo budėjimo pavadavimą ir informuoti darbdavį apie negalėjimą atvykti į paskirtą budėjimą laiku sunegalavus vaikui ar esant eismo spūstims neišnyksta, tokios pareigos nepanaikina ir aplinkybė, kad darbuotojas dažnai dirbdavo ir po darbo valandų (el. b. t. I, b. l. 143–175). Ypatingai akcentuojama tai, kad pagal darbo sutartį ne darbuotojas pats pasirenka kokiomis valandomis jis atliks darbo funkcijas, o būtent darbdavė yra nustačiusi darbuotojo darbo laiką, su kuriuo darbuotojas susipažinęs ir sutikęs, todėl darbuotojas būtent nustatytomis valandomis turi vykdyti darbo funkcijas. Darbdavės priminimas darbuotojui atvykti į darbą laiku negali būti aiškinamas kaip darbdavės toleravimas darbuotojo vėlavimo į darbą.

39Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats ieškovas pripažįsta 2017-01-12 padaręs darbo drausmės pažeidimą, tik jo vertinimu, šis darbo tvarkos pažeidimas yra mažareikšmis, tačiau teismas, jau aukščiau išsamiai įvertinęs atsakovės vidaus aktų nuostatas, su tokia ieškovo pozicija nesutinka – akivaizdu, kad įmonei siekiančiai užtikrinti savalaikį, operatyvų įmonės reagavimą į klientų užklausas sutartyse numatytomis sąlygomis yra itin svarbu, kad darbuotojas savo darbą pradėtų laiku, priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos nekokybiškam klientų aptarnavimui, kas turėtų neigiamos įtakos atsakovės reputacijai. Dėl darbuotojo dažno vėlavimo į darbą darbdavė vykdė papildomas darbo perskirstymo funkcijas, kurių ji neturėtų atlikti jei darbuotojas laikytųsi darbdavės aktuose įtvirtintų ir darbuotojui žinomų nuostatų – nevėluotų į darbą be svarbių priežasčių, o vėlavimo dėl svarbių priežasčių atveju suderintų savo budėjimo pavadavimą su kitu darbuotoju ir apie tai informuotų darbdavę, tačiau pats ieškovas pripažino to nedaręs.

40Taigi, nagrinėjamu atveju įmonė, siekdama išvengti žalos savo reputacijai ieškovui vėluojant į budėjimą, patyrė žalą savo žmogiškiesiems ištekliams, nes pavaduojantis ieškovą darbuotojas buvo atitrauktas nuo savo tiesioginių darbo funkcijų ieškovo darbo funkcijoms atlikti – turėjo pats įsivertinti, kurias užklausas prisiimti vykdymui, nors tai buvo ieškovo pareiga. Pabrėžtina, kad šiuo konkrečiu atveju sutartiniai įmonės įsipareigojimai klientams nebuvo pažeisti ir žala įmonės reputacijai nebuvo padaryta tik dėl aktyvių atsakovės veiksmų paskiriant kitą darbuotoją ieškovo funkcijoms vykdyti jo vėlavimo laikui, tuo tarpu aktyvių ieškovo veiksmų, siekiant išsaugoti gerą atsakovės reputaciją, užtikrinti tinkamą įmonės įsipareigojimų klientams vykdymą, nenustatyta. Ieškovo vėlavimas į darbą be svarbių priežasčių ir vėlavimo atveju pavadavimo nesuderinimas ir nepranešimas darbdavei kūrė neigiamą pavyzdį kitiems įmonės darbuotojams. Taigi, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog yra nustatytos visos būtinos drausminės atsakomybės sąlygos.

41Kai 2017-01-12 ieškovas pavėlavo į paskirtą budėjimą, darbdavė, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas jau buvo anksčiau baustas drausmine tvarka už neatvykimą į darbą laiku, į tai, kad dėl pakankamai dažno jo vėlavimo į darbą jam ne kartą buvo išsakytos pastabos, tačiau į jas darbuotojas nereagavo, nusprendė pradėti galimo darbo drausmės pažeidimo procedūrą, todėl 2017-01-16 raštu pareikalavo ieškovo pasiaiškinti (el. b. t. I, b. l. 10), akivaizdu, kad gavusi darbuotojo paaiškinimą ir konstatavusi darbo drausmės pažeidimą bei vertindama padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, atsižvelgė ne tik į ieškovo paaiškinime nurodytas aplinkybes, bet ir į aukščiau minėtas ieškovo ankstesnio elgesio aplinkybes ir, vadovaudamasi DK 236–238, 240 straipsniais, 2017-01-24 Įsakymu nusprendė, kad už darbuotojo veiksmus 2017-01-12 adekvati drausminė nuobauda yra pastaba, su kuo teismas sutinka, su 2017-01-24 Įsakymu ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai 2017-01-24 (el. b. t. I, b. l. 9).

42Atsakovė klaidingai teigia, kad 2017-01-24 Įsakymu buvo konstatuotas tik pats ieškovo darbo drausmės pažeidimo faktas. Teismas pastebi, kad 2017-01-24 Įsakyme aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta, jog ieškovui už darbo drausmės pažeidimą skiriama drausminė nuobauda – pastaba, vadinasi, už šį darbo drausmės pažeidimą jam buvo skirta drausminė nuobauda, todėl 2017-01-27 Įsakymu atleidžiant ieškovą iš darbo jam drausminė nuobauda buvo skirta pakartotinai už tą patį pažeidimą, taip pažeidžiant DK 239 straipsnyje įtvirtintą draudimą.

43Pabrėžtina, kad atsakovė klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką – už tą patį pažeidimą darbuotojui paskyrus dvi drausmines nuobaudas yra paliekama griežtesnė nuobauda tik tais atvejais, kai abi drausminės nuobaudos darbuotojui yra paskiriamos vienu darbdavio įsakymu, t. y. tuo pačiu metu, o nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovui drausminę atsakomybę taikė 2017-01-24 Įsakymu ir 2017-01-27 Įsakymu, su 2017-01-24 Įsakymu ieškovą supažindino 2017-01-24, prieš priimdama 2017-01-27 Įsakymą 2017-01-24 Įsakymo nepanaikino, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2017-01-24 Įsakymu paskyrus ieškovui pastabą atsakovei paaiškėjo iki tol jai nežinomos aplinkybės, kurios galėtų lemti griežtesnį padaryto darbo drausmės vertinimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek 2016-02-23 Įsakymo, tiek 2017-01-24 Įsakymo turinys yra analogiškas, darbdavė tiek 2016 m., tiek 2017 m. dėl ieškovo vėlavimo vykdė analogiškas darbo drausmės tyrimo procedūras, todėl akivaizdu, kad 2017-01-24 Įsakymu ieškovui paskirdama pastabą atsakovė suprato, jog skiria darbuotojui drausminę nuobaudą, o ne tik konstatuoja darbo drausmės pažeidimą. Teismo vertinimu, atsakovės teismui teikiama aukščiau nurodyta 2017-01-24 Įsakymo ir 2017-01-27 Įsakymo interpretacija atsirado tik kaip jos gynybinė pozicija tuomet, kai ieškovas dėl atleidimo iš darbo kreipėsi į teismą.

44Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, nustatęs visas drausminės atsakomybės sąlygas, teismas konstatuoja, kad atsakovė jau 2017-01-24 žinodama visas reikšmingas darbo drausmės pažeidimo ir ieškovo ankstesnio elgesio darbe aplinkybes ir vadovaudamasi DK 238 straipsniu įvertino ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą, laikė, kad šiam darbo drausmės pažeidimui adekvati drausminė nuobauda yra pastaba, o 2017-01-27 be jokio objektyvaus pagrindo tą patį darbo drausmės pažeidimą jau vertindama griežčiau ir taikydama griežtesnę drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – darbuotojui už tą patį pažeidimą skyrė drausminę atsakomybę pakartotinai, ką draudžia DK 239 straipsnis. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009, 2009-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009).

45Apibendrindamas visas aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad 2017-01-24 Įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda (pastaba) yra teisėta ir pagrįsta, atsakovė skirdama ieškovui šią drausminę nuobaudą laikėsi DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumą, o 2017-01-27 Įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) skirta pakartotinai už tą patį pažeidimą, taip pažeidžiant DK 239 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl 2017-01-24 Įsakymas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017-01-24 Įsakymą atmetamas, o 2017-01-27 Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl 2017-01-27 Įsakymas pripažįstamas neteisėtu ir naikinamas, ieškovo atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu pripažįstamas neteisėtu.

46Dėl grąžinimo į darbą

47Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 straipsnio 3–4 dalyse įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pažymėtina, kad kokį iš aukščiau minėtų neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atleidimo iš darbo atveju taikytina DK 300 straipsnio 3 dalis, kai darbuotojas grąžinamas į pirmesnį darbą, arba 4 dalis, kai darbuotojas dėl kokių nors priežasčių į darbą grąžinamas negali būti ar pats nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas prašė priteisti jam kompensaciją, būti grąžintas į darbą nepageidavo, atsižvelgęs į tai, kad darbdavės ir darbuotojo santykiai dėl darbuotojo darbo drausmės buvo įtempti, laiko, kad grąžinti ieškovą į darbą yra netikslinga, todėl, pripažinęs jo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas ieškovo atžvilgiu taiko DK 300 straipsnio 4 dalį – sprendžia dėl DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei laiko, kad ieškovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

48Dėl išeitinės išmokos

49Pažymėtina, kad DK 140 straipsnyje nustatyta išeitinė išmoka yra viena garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas – užtikrinti tam tikrą laiką minimalias pragyvenimo lėšas darbuotojui, netekusiam darbo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Byloje ginčo, kad ieškovas dirbo pas atsakovę nuo 2003-07-21 iki 2017-01-30, nėra, vadinasi, pagal DK 300 straipsnio 4 dalies, 140 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, jam priklauso penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kadangi ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 1 326,67 Eur (el. b. t. I, b. l. 72) (atsakovės pateikto darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio aritmetinio skaičiavimo teisingumo ieškovas neginčijo), todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 6 633,35 Eur (1 326,67 Eur x 5 mėn.) dydžio išeitinė išmoka.

50Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką

51Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Tais atvejais, kai visiškas reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tenkinimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams ir sukeltų atsakovui sunkias finansines pasekmes, priteistina suma gali būti mažinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015).

52Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors ieškovas pas atsakovę dirbo ilgą laiką (nuo 2003-07-21), po atleidimo iš darbo dar nėra įsidarbinęs kitoje darbovietėje, tačiau aukščiau teismas nustatė, jog ieškovas į darbą vėluodavo dažnai, savo vėlavimo laiku pavadavimo pagal įmonės tvarką nesuderindavo, apie vėlavimus darbdavės neinformuodavo, dėl to jam būdavo išsakomos pastabos, tačiau jis vis tiek darbo funkcijas vykdė ne darbdavės nustatytu konkrečiu, bet jam patogiu metu, taigi, jo darbo drausmė nebuvo pavyzdinė, darbdavės jam skirtą pastabą teismas pripažino teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumą lėmė tai, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta pakartotinai už tą patį pažeidimą, be to, pats ieškovas rodė suinteresuotumą darbo santykių nutraukimu – 2017-01-24 buvo kreipęsis į darbdavę su pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (el. b. t. I, b. l. 40), todėl teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavės interesus, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, šalių pusiausvyros principus, laiko tikslinga mažintini priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą iki 2 000 Eur.

53Dėl turtinės ir neturtinės žalos

54Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti.

55Akcentuotina, kad neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Teismų praktikoje suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pakanka ieškovo pažeistai teisei apginti, ieškovo argumentai apie jo patirtą neturtinę žalą yra bendro pobūdžio. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti medicininiai dokumentai (el. b. t. I, b. l. 31, 191) neįrodo atsakovės neteisėto veikimo taikant drausminę atsakomybę priežastinio ryšio su sveikatai kilusiomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovo sveikatos pablogėjimą nulėmė atsakovės veiksmai. Priešingai, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesį jo tėvą ištiko insultas, kas akivaizdu, kad sąlygojo asmeniui neigiamus išgyvenimus.

56Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, jog teisės pažeidimo pripažinimo faktas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą dėl neteisėto atleidimo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam 1 000 Eur neturtinę žalą atmetamas.

57Taip pat atmetamas ieškovo reikalavimas dėl 70,91 Eur turtinės žalos priteisimo, kadangi turtinės žalos atsiradimą ieškovas grindė būtent išlaidomis vaistams, maisto papildams, naujiems kontaktiniams lęšiams, todėl aukščiau teismui konstatavus, kad įrodymų, jog ieškovo sveikatos pablogėjimą nulėmė atsakovės veiksmai, nėra, pagrindo turtinės žalos priteisimui nėra.

58Dėl palūkanų

59Ieškovas vienu iš reikalavimų prašė priteisti jam iš atsakovės 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, tačiau teismas pažymi, jog darbo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas. Nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Tuo labiau šiuo sprendimu teismas ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, o priteisiant ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir kartu taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose. Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Taigi, pagal teismo aukščiau padarytas išvadas nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo priteisimo.

60Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

61Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – teismas pripažįsta neteisėtu ir naikina 2017-01-27 Įsakymą, pripažįsta ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu, laiko, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisia ieškovui iš atsakovės 6 633,35 Eur išeitinę išmoką, 2 000 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kitoje dalyje ieškinį atmeta.

62Ieškovas teismo prašė nukreipti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsniu, DK 302 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 1 326,67 Eur (el. b. t. I, b. l. 72), nukreipti vykdyti skubiai.

63Dėl bylinėjimosi išlaidų

64CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

65Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

66Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovės jį atstovavusiam advokatui Mariui Urbeliui sumokėtas jo patirtas 1 000 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 34, 193, 195). Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiam advokatui Renaldui Baliūčiui sumokėtas jos patirtas 850 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 59, el. b. t. II, b. l. 1–3).

67Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, reikalavimų tenkinimo apimtį ieškovo ir atsakovės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies – priteisia ieškovui iš atsakovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisia atsakovei iš ieškovo 425 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokios sumos yra adekvačios nagrinėjamai bylai.

68Teismo patirtos 2,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

69Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 194 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).

70Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Nutarė

71ieškovo A. K. ieškinį patenkinti iš dalies.

72Pripažinti neteisėtu ir panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „PROTOTECHNIKA“ direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 2017.01.27 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“.

73Pripažinti neteisėtu ieškovo A. K. atleidimą iš darbo uždaroje akcinėje bendrovėje „PROTOTECHNIKA“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

74Laikyti, kad tarp ieškovo A. K. (a. k. ( - ) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PROTOTECHNIKA“ (į. k. 123060356) sudaryta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

75Priteisti ieškovui A. K. (a. k. ( - ) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PROTOTECHNIKA“ (į. k. 123060356) 6 633,35 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt tris eurus ir trisdešimt penkis euro centus) išeitinę išmoką, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

76Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PROTOTECHNIKA“ (į. k. 123060356) iš ieškovo A. K. (a. k. ( - ) 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

77Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

78Sprendimo dalį dėl ieškovo A. K. naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PROTOTECHNIKA“ priteistos 1 326,67 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt šešių eurų ir šešiasdešimt septynių euro centų) sumos vykdyti skubiai.

79Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PROTOTECHNIKA“ (į. k. 123060356) 194 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

80Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. A. K. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į... 5. Ieškovas paaiškino, kad nuo 2003-07-18 dirbo pas atsakovę pardavimo... 6. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad kai jis vykdydavo... 7. Ieškovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad... 8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei... 9. Atsakovė paaiškino, kad 2003-07-18 su ieškovu buvo sudaryta neterminuota... 10. Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad... 11. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovės Klientų aptarnavimo... 12. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 13. Byloje ginčas kilo dėl drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumo ir... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė 2003-07-18 sudarė... 15. DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei... 16. DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo... 17. DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį... 18. DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir... 19. DK 234 straipsnyje nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo... 20. Pagal DK 237 straipsnio 1 dalį, už darbo drausmės pažeidimą gali būti... 21. Pagal DK 238 straipsnį, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti... 22. DK 239 straipsnyje nustatyta, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą... 23. Pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į... 24. Pagal DK 250 straipsnį, darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai... 25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį,... 26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį, žalą,... 27. Dėl atleidimo iš darbo ... 28. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog... 29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas iš darbo pas atsakovę atleistas... 30. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui 2016-02-17 buvo paskirtas budėjimas... 31. Pabrėžtina, kad darbuotojas turi pareigą dirbti dorai ir sąžiningai,... 32. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo susipažinęs su Budėjimo taisyklėmis ir... 33. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad... 34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad... 35. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovės Klientų aptarnavimo... 36. Byloje ginčo dėl to, kad 2017-01-12 ieškovas buvo paskirtas budinčiu... 37. Pabrėžtina, kad tiek 2017-01-24 Įsakymu skirta pastaba, tiek 2017-01-27... 38. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017-01-12 ieškovui nuo 8.00 val. iki 12.30... 39. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats ieškovas pripažįsta 2017-01-12... 40. Taigi, nagrinėjamu atveju įmonė, siekdama išvengti žalos savo reputacijai... 41. Kai 2017-01-12 ieškovas pavėlavo į paskirtą budėjimą, darbdavė,... 42. Atsakovė klaidingai teigia, kad 2017-01-24 Įsakymu buvo konstatuotas tik pats... 43. Pabrėžtina, kad atsakovė klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo... 44. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, nustatęs visas... 45. Apibendrindamas visas aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad... 46. Dėl grąžinimo į darbą... 47. Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 straipsnio 3–4... 48. Dėl išeitinės išmokos... 49. Pažymėtina, kad DK 140 straipsnyje nustatyta išeitinė išmoka yra viena... 50. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką... 51. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog... 52. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors ieškovas pas atsakovę dirbo ilgą... 53. Dėl turtinės ir neturtinės žalos... 54. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog... 55. Akcentuotina, kad neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir... 56. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, jog teisės... 57. Taip pat atmetamas ieškovo reikalavimas dėl 70,91 Eur turtinės žalos... 58. Dėl palūkanų ... 59. Ieškovas vienu iš reikalavimų prašė priteisti jam iš atsakovės 5 %... 60. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko,... 61. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų... 62. Ieškovas teismo prašė nukreipti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 64. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš... 65. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir... 66. Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovės jį atstovavusiam... 67. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos... 68. Teismo patirtos 2,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų... 69. Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo... 70. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 71. ieškovo A. K. ieškinį patenkinti iš dalies.... 72. Pripažinti neteisėtu ir panaikinti uždarosios akcinės bendrovės... 73. Pripažinti neteisėtu ieškovo A. K. atleidimą iš darbo... 74. Laikyti, kad tarp ieškovo A. K. (a. k. 75. Priteisti ieškovui A. K. (a. k. ( -... 76. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PROTOTECHNIKA“ (į. k.... 77. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 78. Sprendimo dalį dėl ieškovo A. K. naudai iš atsakovės... 79. Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės... 80. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...