Byla 3K-3-285/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Ventos socialinės globos namams dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė V. L. patikslintu ieškiniu atsakovui Ventos socialinės globos namams teismo prašė panaikinti Ventos socialinės globos namų direktorės 2010 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. P-114 paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo ir grąžinti į Ventos socialinės globos namų vyriausiosios slaugytojos pareigas; panaikinti Ventos socialinės globos namų direktorės 2009 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. P-21 paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; priteisti ieškovei iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 16 734,39 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė Ventos pensionate nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. ėjo slaugytojos pareigas; nuo 2008 m. lapkričio 4 d. dirbo vyriausia slaugytoja. 2009 m. gruodžio 23 d. ieškovei už aplaidų pareigų atlikimą buvo pareikštas papeikimas. Ieškovės teigimu, ji nesuprato, už ką konkrečiai buvo nubausta, kokios gyventojų medicininės dokumentacijos ji netvarkė, įsakyme nebuvo įvardyti jos darbo trūkumai. Šios drausminės nuobaudos ji neapskundė pensionato darbo ginčų komisijai. 2010 m. vasario mėnesio pradžioje ieškovė rašė pasiaiškinimą dėl to, kad pensionato gyventojui A. B. jau kurį laiką nebuvo duodami gydytojo paskirti vaistai ir dėl to buvo kilusi grėsmė jo gyvybei. Už šį pažeidimą 2010 m. vasario 23 d. ji buvo atleista iš darbo. Po atleidimo iš pensionato labai pasikeitė atmosfera ieškovės šeimoje, ji vartojo įvairius vaistus dėl sveikatos būklės, kuri pablogėjo netekus darbo tokiomis aplinkybėmis, buvo priversta išvykti uždarbiauti į užsienį, palikti šeimą, nepilnametes dukteris.

7II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

8Akmenės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino Ventos socialinės globos namų direktorės 2010 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. P-21 „Dėl V. L. atleidimo iš darbo“ neteisėtu ir jį panaikino; laikė, kad ieškovės V. L. darbo sutartis su atsakovu Ventos socialinės globos namais nutraukta pagal Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; netenkino ieškovės prašymo panaikinti Ventos socialinės globos namų direktorės 2009 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. P-114 paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; priteisė iš Ventos socialinės globos namų ieškovei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (2789,06 Lt), iš atsakovo ieškovei – vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant po 68,58 Lt už kiekvieną darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2010 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš atsakovo ieškovei – 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš Ventos socialinės globos namų – bylinėjimosi išlaidas.

9Teismas nurodė, kad ieškovė vyriausiąja slaugytoja dirbo neilgą laikotarpį, todėl turėjo rodyti pastangas keisti darbo stilių, domėtis ir gilintis į vadovo iškeltus reikalavimus, o ne juos ignoruoti. Kad ieškovė nevykdė direktorės nurodymų, nepakluso jos reikalavimams imtis naujovių ir jas tinkamai įgyvendinti, teisme patvirtino liudytojai L. Z., D. P., F. G.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, tarnybinio patikrinimo metu nustačius ieškovės darbo pažeidimų, darbdavys turėjo teisę skirti ieškovei drausminę nuobaudą. Direktorės 2009 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. P-114, kuriame tik nurodyta, kad V. L. už aplaidų Sveikatos priežiūros padalinio vadovo (vyriausiosios slaugytojos) pareiginės instrukcijos (toliau – Pareiginė instrukcija) II dalies 1 punkto ir II dalies 8 punkto vykdymą, remiantis DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skirtas papeikimas, nekonkretus ir jame nenurodyta, ką numato Pareiginės instrukcijos 1 ir 8 punktai ir kokiais veiksmais ar neveikimu ieškovė pažeidė juos, tačiau pagal bylos medžiagą teismas nustatė, kad ieškovė, neatlikdama jai vadovo pavestų nurodymų, pažeidė Pareiginę instrukciją ir darbo drausmę. Teismas padarė išvadą, kad drausminė nuobauda – papeikimas – ieškovei paskirta pagrįstai.

10Sprendžiant dėl ieškovei paskirtos antrosios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, teismas padarė išvadą, kad nebuvo tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovės pareigos netinkamo vykdymo, nebuvo sunkių padarinių dėl to, kad A. B. kurį laiką negavo vaistų, todėl pripažino atleidimą iš darbo per griežta nuobauda.

11Teismui pripažinus, kad ieškovė iš darbo atleista neteisėtai, bet negali būti grąžinama į darbą, šalių darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu, ieškovei priteistina DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

12Ieškovės prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą patenkintas iš dalies – priteista 2000 Lt.

13Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 22 d. sprendimu panaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo dalį dėl atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos priteisimo, priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

14Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors 2009 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. P-114 dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo nenurodyta, kokias pareigas ieškovė vykdė aplaidžiai, tai savaime nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Byloje pateiktos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados išsamiai detalizuoja darbo drausmės pažeidimą. Ieškovė, pasirašydama Pareiginę instrukciją, patvirtino faktą, jog buvo tinkamai supažindinta ir aiškiai žinojo savo pareigas, kurias privalėjo tinkamai vykdyti.

15Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė aplaidžiai ėjo savo tiesiogines pareigas. Žinodama, kad gyventojui A. B. yra konkretūs gydytojo psichiatro paskyrimai, šią informaciją privalėjo perduoti budinčiai slaugytojai, o vėliau ir kontroliuoti, kaip tai vykdoma, tačiau to neatliko ir dėl to A. B. apie tris mėnesius negavo jam būtinų antidepresantų. Tai kėlė pavojų šio gyventojo sveikatai. Ieškovė taip pat aplaidžiai atliko medicininių dokumentų tvarkymo ir kontrolės darbą, kaip nustatyta Pareiginės instrukcijos II dalies 8 punkte.

16Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į specifinį ieškovės pareigų turinį, darbo pobūdį, veiklos specifiką ir įvertinti atsakovo keliamus reikalavimus darbuotojams, dirbusiems su psichinės sveikatos sutrikimų turinčiais slaugos namų gyventojais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė privalėjo laikytis ne tik pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti atidžiai ir sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus. Ieškovės darbo specifikai taikytini griežtesni drausminės atsakomybės reikalavimai.

17Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei privalu buvo atlikti pareigas, apibrėžtas Medicinos normoje MN 28:2004 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, bei žinoti, kaip pasireiškia depresija, kokie simptomai, kokia ligos raida, kokia savižudybės rizika, sergant depresija, kokia grėsmė gali kilti negydant asmens, sergančio depresija, kokia atsakomybė numatoma už padarytas klaidas. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei paskirta drausminė nuobauda buvo per griežta.

18Teisėjų kolegija pažymėjo, kad 2010 m. vasario 23 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadose yra pateikta informacija apie tai, kad ne kartą dalykinių pasitarimų metu įstaigos vadovė buvo nurodžiusi ieškovei atkreipti dėmesį į gyventojo A. B. negerėjančią sveikatos būklę.

19Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas tyrimą dėl drausminės nuobaudos, atleidimo iš darbo pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė jau ne pirmą kartą ignoravo vadovo nurodymus dėl gyventojo A. B. elgesio ir gydymo. Iš byloje pateikto 2010 m. vasario 17 d. ieškovės paaiškinimo matyti, kad pati ieškovė pripažįsta, jog aplaidžiai ėjo savo pareigas, nurodytas Pareiginės instrukcijos II dalies 3 punkte – kontroliuoti slaugos personalo darbą, vykdant gydytojų paskyrimų atlikimą.

20III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21Kasaciniu skundu ieškovė V. L. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

221. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo. Kasatorės, ėjusios vyriausiosios slaugytojos pareigas, darbo funkcijos darbo sutartimi nėra apibrėžtos ar konkretizuotos. Jos, kaip vyriausios slaugytojos, Pareiginė instrukcija buvo patvirtinta tik 2009 m. lapkričio 8 d. Ventos pensionato direktorės įsakymu Nr. V-55. Taigi Pareiginėje instrukcijoje nurodytas pareigas kasatorė privalėjo atlikti tik nuo to momento, kai ji buvo supažindinta su savo darbo funkcijomis. Pareiginės instrukcijos II dalies „Pareigos“ 3 punkte nustatyta pareiga kontroliuoti slaugos personalo darbą, vykdant gydytojų paskyrimą, gydomųjų procedūrų, profilaktinių priemonių atlikimą, septikos ir antiseptikos reikalavimų laikymąsi. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodoma, kad kasatorės netinkamo pareigų atlikimo faktai konstatuoti 2010 m. vasario 22 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadose, tačiau, kasatorės teigimu, jose nurodomos visai kitokios kasatorės darbo funkcijos. Darbdavys nepagrįstai išplečia vyriausiosios slaugytojos funkcijų apimtį, tai reiškia, kad yra keičiamos būtinosios darbo sąlygos.

23Kasatorė pažymėjo, kad už visą Ventos pensionato veiklą yra atsakinga pensionato direktorė (Ventos pensionato nuostatų 17, 54 punktai).

24Kasatorės darbinė funkcija, aprašyta Pareiginės instrukcijos II dalies 3 punkte, nėra aiški ir konkreti. Įsakyme apie atleidimą iš darbo nurodoma, kad kasatorė aplaidžiai vykdė Pareiginės instrukcijos 3 punktą, tačiau neįvardijama jokia konkreti kontrolės sritis, jokia konkreti slaugos personalo darbuotoja, kuri buvo nepakankamai kontroliuojama, jokia tos slaugytojos funkcija, kuri buvo nevykdoma ir sukėlė neigiamų padarinių. Dėl šios priežasties darbuotojui iš esmės nėra pranešamas faktinis atleidimo iš darbo pagrindas.

25Nagrinėjamu atveju buvo privalu nustatyti, ar atsakomybė už sveikatos priežiūros padalinio veiklos kontroliavimą buvo sulygta darbo sutartimi, o jei ne, ar kasatorė iš anksto raštu sutiko dėl darbo sutarties sąlygų keitimo ar papildomo darbo minėta apimtimi išplečiant darbo funkciją ir ar šie pakeitimai įforminti darbo sutarties egzemplioriuose. Kasatorės darbo sutartyje nėra padarytų jokių įrašų apie tai, kad ji sutinka dirbti tokiomis darbo sąlygomis, kurios nebuvo su ja suderintos, arba atsakyti už padalinių, kurie neįteisinti Nuostatais, veiklą.

26Nė viename Ventos socialinės globos namų lokalių aktų nėra nurodytų konkrečių V. L. veiksmų (funkcijų), kuriuos ji turi atlikti, kontroliuodama personalo darbą. Tai reiškia, kad darbdavys neužtikrino, jog darbuotojas tiksliai žinotų savo pareigas, jų apimtį bei veiklos metodus ar jų atlikimo tvarką. Dėl to apeliacinės instancijos kolegija privalėjo kritiškai vertinti atsakovo paaiškinimus, kad esą visos pareigos ir funkcijos buvo aiškinamos dalykinių pasitarimų metu, kolektyvo susirinkimuose ir pan., nes tai nėra būtinų darbo sąlygų nustatymo ir jų keitimo būdai.

27Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė. Kartu šios sąlygos parodo, kad drausminė atsakomybė gali būti tik individuali. Tai reiškia, kad drausminė atsakomybė negali kilti už kito asmens padarytą darbo drausmės pažeidimą. Kasatorės atleidimo atveju darbdavio įsakymą, kuriame neveikimas apibrėžiamas kaip viso Pareiginės instrukcijos punkto aplaidus vykdymas, reikėtų vertinti kritiškai. Jokia tyrimo išvada nenustatyta, kad kasatorė aplaidžiai kontroliavo viso slaugos personalo darbą. Dėl šios priežasties įsakyme nurodomas neadekvatus atleidimo pagrindas, kuris neleidžia įvardyti darbo drausmės pažeidimo kaip šiurkštaus, nes joks konkretus pažeidimas nenurodomas.

28Nesant konkrečiai įvardyto darbo drausmės pažeidimo, negalima tirti ir priežastinio ryšio tarp neveikimo ir žalingų padarinių. Kasatorė neturėjo pareigos kontroliuoti globos namų gyventojų gydymo eigos. Jei kuris nors slaugos darbuotojas netinkamai atliko savo pareigas ir tai turėjo įtakos gyventojo A. B. sveikatai, galima svarstyti, ar toks priežastinis ryšys yra artimesnis padariniams. Darbdavys neištyrė pavojaus sveikatai ir gyvybei tikimybės laipsnio, kaip ir to, ar tas potencialus pavojus galėjo atsirasti dėl gydymo ar slaugos klaidų. Teismo motyvas, kad dėl personalo kontrolės stokos asmuo su psichikos negalia negavo jam skirtų vaistų, negali reikšti, kad kasatorės darbo funkcija yra tikrinti, kad visiems 200 globos namų gyventojų slaugytojos laiku paduotų medikamentus.

29Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai netyrė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų. 2010 m. vasario 12 d. darbdavio raštas kasatorei savo turiniu rodo, kad darbdaviui suprantama, jog A. B. nėra kilusių jokių neigiamų padarinių. Kasatorė 2010 m. vasario 17 d. paaiškinime nurodo, kad susiklosčiusi situacija yra dėl netinkamo darbo organizavimo, nes, susirgus trims slaugytojoms, kitos dirbo didesniu darbo krūviu, neužpildė paskyrimų lapų ir nevykdė gydytojų paskyrimų. Toks dokumentų turinys leidžia pagrįstai teigti, kad darbdavys netinkamai įgyvendino DK 240 straipsnio nuostatas, pagal kurias rašte darbuotojui turėtų būti aiškiai suformuluota, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą yra padaręs įtariamas darbuotojas, nurodoma jo padarymo laikas, vieta, pagrindiniai kaltės įrodymai ir kitos reikšmingos aplinkybės.

302. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo svarbiausių bylos įrodymų – Ventos pensionato nuostatų, Pareiginės instrukcijos, darbdavio rašto su prašymu pateikti pasiaiškinimą, paties pasiaiškinimo ir tyrimo išvadų. Šiuose dokumentuose esanti informacija nulemia ir darbdavio įsakymo dėl atleidimo iš darbo pagrįstumą ir teisėtumą. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija privalėjo įvertinti tyrimo išvadų patikimumą, nes jos grindžiamos išvestiniais dokumentais iš kitų darbuotojų – gydytojų, slaugytojų, veiklos. Darbdavys, vertindamas pastarųjų veiksmus (neveikimą), nerodė tokio principingumo, koks demonstruojamas dėl kasatorės. Taigi išvados yra neadekvačios, tendencingos ir nepatikimos.

31Darbdavio įsakyme nurodoma, kad kasatorės padarytas darbo drausmės pažeidimas yra šiurkštus, tačiau jokie šiurkštumo požymiai neaptariami. Kasatorė, taip pat ir teismai iš tokio įsakymo neturi galimybės įvertinti ne tik konkretaus darbo drausmės pažeidimo įvykio, bet ir aplinkybių, kuriomis jis buvo padarytas, kaip ir galimybės nustatyti nusižengimo sunkumo laipsnio, parinktos drausminės nuobaudos pagrįstumo. Tai sudaro pagrindą manyti, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taip formuoja teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. Telšių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-62/1999; 1999 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. UAB „Aidma“, bylos Nr. 3K-3-200/1999). Motyvuotas sprendimas užtikrina visuomenės teisę žinoti, kaip buvo įvykdytas teisingumas (Hirvisaari v. Finland, no. 49684/99; 27 September 2001, para. 30; Tatishvili v. Russia, no. 1509/02, 22 February 2007, para.58.).

32Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

331. Ieškovė kasaciniame skunde tik formaliai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neva pažeidė DK 119 straipsnio, 120 straipsnio 2 ir 4 dalių, 240 straipsnio nuostatas, tačiau iš esmės ji kelia fakto klausimus.

342. Atsakovas pažymėjo, kad Sveikatos priežiūros padalinio vadovo (vyr. slaugytojos) pareiginė instrukcija buvo patvirtinta ne 2009 m. lapkričio 8 d., kaip teigia ieškovė, tačiau Ventos pensionato direktorės 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. V-55.

353. Tiek tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadose, tiek ieškovės Pareiginėje instrukcijoje apibrėžtos jos pareigos yra tapačios, todėl kasatorės argumentai dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadose ir ieškovės Pareiginėje instrukcijoje nurodytų pareigų nesutapties atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.

364. Ieškovės pareiga, be jos Pareiginėje instrukcijoje apibrėžtų funkcijų, vykdyti kitų teisės aktų pagrindu nustatytas pareigas, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, negali būti laikoma darbo sutarties esminių sąlygų keitimu. Ginčydamas kasatorės argumentą dėl jos darbo pareigų neteisėto išplėtimo, atsakovas pažymėjo, kad tam, jog tinkamai būtų atliktos Medicinos normoje MN 28:2004 nustatytos funkcijos organizuoti ir įgyvendinti slaugą bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistais (13.1. punktas), dirbti komandoje, bendradarbiauti su kitomis institucijomis, nuo kurių priklauso žmonių sveikata (13.14 punktas), yra reikalingas informacijos perdavimas, t. y. dalijimasis informacija. Kasatorei dirbant komandoje ir vykdant pavestas funkcijas, buvo privalu informuoti visas slaugytojas apie 2009 m. lapkričio 24 d. gydytojo skirtą gydymą A. B..

375. Kadangi kasatorė turėjo bendrosios praktikos slaugytojos licenciją, teisę eiti vyriausiosios slaugytojos pareigas, todėl darbdavys privalėjo reikalauti iš kasatorės atlikti pareigas, nustatytas Pareiginėje instrukcijoje, t. y. II dalies 3 punkte, bei Medicinos normoje MN 28:2004.

386. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 119 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad darbdavys iš ieškovės reikalavo atlikti tik tas pareigas, kurios nustatytos Pareiginėje instrukcijoje ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

397. Atsakovo teigimu, ieškovės argumentai, kad atsakovas tariamai neužtikrino fakto, jog darbuotojas tiksliai žinotų savo pareigas, jų apimtį bei veiklos metodus ar jų atlikimo tvarką, atmestini, nes teismai nustatė faktą, kad ieškovė buvo pasirašytinai supažindinta su Pareiginėje instrukcijoje detalizuotomis pareigomis ir savo parašu išreiškė valią dėl šių pareigų priimtinumo.

408. Ieškovės nurodytas faktas dėl Ventos socialinės globos namų gyventojo A. B. tariamos grėsmės, kilusios dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, jo sveikatai ir gyvybei nebuvimo, apeliacinės instancijos teismo buvo įvertintas ir pagrįstas atitinkamais rašytiniais įrodymais (tarnybinio nusižengimo išvadomis, medicininiais dokumentais, vaikų psichinės būklės stebėjimo žurnalo duomenimis), patvirtinančiais faktą, kad dėl ieškovės šiurkštaus aplaidumo ir netinkamo Pareiginės instrukcijos II dalies 3 punkto vykdymo, Ventos pensionato gyventojui A. B. 2009 m. lapkričio 24 d. – 2010 m. vasario 10 d. nebuvo duodamas gydytojo paskirtas medikamentas ir šis faktas iš esmės turėjo įtakos jo sveikatos būklės negerėjimui ir kėlė grėsmę gyvybei, dėl vaistų nevartojimo išliko depresinė simptomatika. Atsakovo nuomone, nepagrįsta kasatorės skunde nurodoma prielaida dėl jai neva be pagrindo taikytinų griežtesnių drausminės atsakomybės reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. J. v. Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004, yra suformulavęs taisyklę, pagal kurią didelės atsakomybės reikalaujančiose veiklos srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga, veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai privalo užtikrinti tinkamą darbuotojų pareigų atlikimą, todėl jų dispozicijos teisė savo nuožiūra už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus skirti švelnesnę nuobaudą nei reglamentuoja įstatymas, yra ribota ir ja gali naudotis tik išimtiniais atvejais. Ginčydamas kasatorės argumentus dėl jos kaltės nebuvimo A. B. negaunant gydymo, taip pat kad gydytojų paskyrimų nekontroliavimas neva nėra tiesioginis A. B. negauto gydymo padarinys, atsakovas pažymėjo, kad būtent gydytojų paskyrimo vykdymo kontrolės, kurią privalėjo užtikrinti kasatorė, nebuvimas ir yra tiesioginis A. B. negauto gydymo padarinys. Kasatorės tendencinga nuomonė, jog ji neva nesuvokia jai pavestos kontrolės funkcijos sampratos, atsakovo nuomone, rodo profesinę nekompetenciją.

419. Priešingai nei kasaciniame skunde teigia ieškovė, Šiaulių apygardos teismas atskleidė bylos esmę, įvertino byloje esančius įrodymus, išdėstė priimamo sprendimo motyvus.

4210. Atsakovo nuomone, kasatorės prašymas bylą perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, vertintinas kaip siekis, pažeidžiant DK 413 straipsnio 1 ir 3 dalis, CPK 7 straipsnį, vilkinti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kuris tęsiasi daugiau kaip dvejus metus.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

45Dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos)

46Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, kiekvienu atveju turi nustatyti šias būtinas drausminei atsakomybei taikyti sąlygas. Darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-100/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. UAB „Unipakas“, bylos Nr. 3K-3-380/2012; kt.). Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o pagal DK 238 straipsnio nuostatas, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau ir kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagrindą suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas, todėl, sprendžiant dėl šios nuostatos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti atsižvelgiama į darbuotojo drausmės pažeidimų sistemingumą, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, t. y. jo požiūrį į darbą.

47Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau įstatyme darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris neatitinka norminių teisės aktų nustatytų taisyklių, taip pat darbo tvarkos taisyklių, pareiginės instrukcijos. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. AB aviakompanija ,,Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB Sanatorija „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008; kt.).

48Dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo ir pagrįstumo; dėl drausminės atsakomybės sąlygų taikymo

49Taikant pirmiau aptartas įstatymo nuostatas ir jų aiškinimą kasacinio teismo praktikoje dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teisėtumui patikrinti kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamais teisės taikymo klausimais teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė dirbo įstaigos sveikatos priežiūros padalinio vadove (vyriausiąja slaugytoja) ir pagal Sveikatos priežiūros padalinio vadovo (vyriausiosios slaugytojos) pareiginės instrukcijos nuostatas, galiojusias drausminių nuobaudų skyrimo metu, be kita ko, turėjo organizuoti sveikatos priežiūros personalo darbą, tvarkyti dokumentaciją, vykdyti medikamentų, tvarsliavos, slaugos priemonių užsakymą, priėmimą, išdavimą, jų apskaitą, higienos ir sanitarijos kontrolę, slaugytojų veiklos kontrolę ir kt.

50Kasaciniame skunde teigiama, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatorei paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, analizavo, už kokių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą skirtos drausminės nuobaudos; Pareiginės instrukcijos, įstaigos nuostatų, kitų teisės aktų pagrindu sprendė, ar šios pareigos priskirtos kasatorei, ar jos veiksmai (neveikimas) gali būti traktuojami kaip darbo drausmės pažeidimas, ar kasatorė supažindinta su Pareigine instrukcija ir kt.

51Teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad dėl darbo funkcijos vykdymo (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo atlikimo ar pareigų ėjimo), paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, visų pirma susitariama darbo sutartyje (DK 93 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios darbuotojo pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje. Jų laikymasis yra privalomas visiems darbuotojams. Detaliau atskirų darbuotojų teisės ir pareigos apibrėžiamos įmonių, įstaigų, organizacijų teisės aktuose (vidaus tvarkos taisyklėse, nuostatuose, pareigybių aprašymuose ir kt.).

52Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl paskirtų nuobaudų teisėtumo, konstatavo, kad kasatorė privalėjo laikytis ne tik Pareiginėje instrukcijoje nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti atidžiai, rūpestingai, laikytis darbo drausmės, tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, privalėjo darbe vadovautis pareigybės veiklą reglamentuojančiais aktais. Šis teismas pažymėjo, kad kasatorė, būdama vyriausiąja slaugytoja, privalėjo žinoti, vykdyti ir vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-437 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 28:2004 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (galiojusios iki 2011 m. birželio 8 d.) nuostatomis, be kita ko, ir nuostatomis dėl privalomumo žinoti bendruosius ligų rizikos veiksnius. Teismas pabrėžė, kad ieškovei privalu buvo žinoti, kaip pasireiškia depresija, kokie simptomai, ligos raida ir kokia grėsmė gali kilti negydant asmens, sergančio depresija. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste profesinių žinių turėjimas yra svarbus atliekant pareigybės funkcijas, taip pat vykdant pavestą kitų asmenų veiklos kontrolę. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vadovaujamasis darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujančios pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. VBĮ Ventos socialinės globos namai, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Į šią specifiką apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė, vertindamas, ar kasatorė tinkamai atliko pareigas ir ar buvo pagrindas skirti jai drausmines nuobaudas, ar paskirta drausminė nuobauda nėra per griežta. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad drausminės nuobaudos kasatorei skirtos už pareiginių funkcijų netinkamą atlikimą, už priemonių neigiamiems padariniams pašalinti nesiėmimą, kitų asmenų darbo kontrolės stoką.

53Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovė (kasatorė) aplaidžiai atliko savo pareigas, nustatytas Pareiginėje instrukcijoje, todėl už aplaidų Pareiginės instrukcijos II dalies 1, 8 punktuose nustatytų pareigų – planuoti ir organizuoti slaugos darbą, vadovauti visam slaugos personalui; tvarkyti medicininę dokumentaciją, kontroliuoti, kaip slaugos darbuotojai veda jiems paskirtą dokumentaciją, vykdymą jai skirtas papeikimas, o už aplaidų Pareiginės instrukcijos II dalies 3 punkte nustatytos pareigos – kontroliuoti slaugos personalo darbą, vykdant gydytojų paskyrimo atlikimą, vykdymą kasatorė atleista iš darbo.

54Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos – papeikimo, kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumo ir pagrįstumo, sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad papeikimas kasatorei skirtas teisėtai ir pagrįstai. Kasatorei papeikimas skirtas už netinkamai tvarkomą dokumentaciją. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta teismų išvadą, kad kasatorė savo pareigas atliko nepakankamai rūpestingai, todėl darbdavys turėjo teisinį pagrindą jai skirti drausminę nuobaudą – papeikimą.

55Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėjo, kad nuobauda skirta vadovaujantis tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuri išsamiai detalizuoja darbo drausmės pažeidimą ir tai, kad kasatorė (ieškovė) aplaidžiai atliko savo pareigas, nustatytas Pareiginėje instrukcijoje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo, nustatė konkrečius darbo drausmės pažeidimus, konkrečių pareigų, kurios kasatorei buvo žinomos, netinkamą atlikimą. Apeliacinės instancijos teismas analizavo, už kokių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą skirtos drausminės nuobaudos; Pareiginės instrukcijos, įstaigos nuostatų, kitų teisės aktų pagrindu sprendė, ar šios pareigos priskirtos kasatorei, ar jos veiksmai (neveikimas) gali būti traktuojami kaip darbo drausmės pažeidimas. Remiantis tuo, kas aptarta, atmestini kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo konkrečių darbo drausmės pažeidimų ir be teisinio pagrindo sprendė, jog drausminės nuobaudos paskirtos pagrįstai.

56Kasaciniame skunde teigiama, kad darbdavio įsakyme dėl atleidimo iš darbo nenurodyta, už kokį konkretų darbo drausmės pažeidimo įvykį ir kokiomis aplinkybėmis padarytą pažeidimą skirta drausminė nuobauda. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad nors įsakyme nedetalizuota, kokias pareigas aplaidžiai atliko kasatorė, tačiau jame nurodyta, kad įsakymas priimtas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada. Patikrinimo išvadoje konkretizuota, kokių pareigų aplaidus vykdymas pripažįstamas darbo drausmės pažeidimu, kasatorė su išvada supažindinta. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinio teismo išvadą, kad kasatorei nuobaudos skyrimo metu buvo žinoma, už kokius pažeidimus jai skiriama nuobauda ir jų nenurodymas įsakyme jos teisių nepažeidė ir neturėjo įtakos, įgyvendinant apskundimo teisę. Be to, net ir pripažinus, kad tai yra drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, jis laikytinas formaliu, nesudarančiu pakankamo pagrindo naikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB „GeoTec–Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ne visiškai tiksli atleidimo iš darbo formuluotė nurodyta darbdavio įsakyme nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo jį pripažinti neteisėtu. Įsakyme nurodytas atleidimo pagrindas DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, kurį kasatorė suprato ir jį ginčijo.

57Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl antrojo drausmės pažeidimo teisėtumo ir pagrįstumo, analizavo bylos faktus ir kasatorės veiksmus dėl jos funkcijų atlikimo tuo aspektu, ar jie atitinka jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pažymėjo, kad ieškovei, be kita ko, buvo pavesta kontroliuoti slaugos personalo darbą, vykdant gydytojų paskyrimo atlikimą. Bylos duomenimis, kasatorei buvo žinoma apie įstaigos gyventojui skirtus antidepresantus, jų būtinumą tokiam asmeniui, be to, dalykiniame pasitarime nurodyta atkreipti dėmesį į šį ligonį ir jo sveikatos negerėjimo aplinkybę, nors yra skirti vaistai. Byloje nekonstatuota, kad kasatorė būtų tikrinusi, ar antidepresantai nustatyta tvarka yra duodami nurodytam asmeniui (patikrinimo metu nustatyta, kad gydytojo paskyrimas nebuvo įgyvendintas ilgą laiką – apie tris mėnesius, dėl ko galėjo pasunkėti įstaigos gyventojo sveikatos būklė). Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas darbo drausmės pažeidimo sunkumą, turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad gydytojo paskirtų vaistų negavimas ligoniui nesukėlė sunkių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad drausminė nuobauda paskirta už priemonių darbo trūkumams pašalinti nesiėmimą, darbuotojų kontrolės stoką. Kasatorės veiksmais buvo pažeisti darbdavio interesai – tinkamai atlikti pavestas funkcijas socialinės globos namuose. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenustatė faktų sudėties, būtinos atleisti darbuotoją pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, t. y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pagrįstai ieškovė atleista iš darbo nurodytu pagrindu, konstatavo teisiškai reikšmingus faktus dėl nurodytos teisės normos taikymo, pasisakė dėl kasatorės pareigų, jų netinkamo vykdymo ir kokiais veiksmais (neveikimu) netinkamas pareigų vykdymas pasireiškė, konstatuotų faktų visumos kontekste sprendė dėl paskirtos drausminės nuobaudos atitikties padarytiems darbo drausmės pažeidimams.

58Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorės darbo funkcija, nustatyta Sveikatos priežiūros padalinio vadovo (vyriausiosios slaugytojos) pareiginės instrukcijos II dalies 3 punkte, nėra aiški ir tiksli, iš jos neaišku, koks nustatomas pavaldžių darbuotojų kontrolės pobūdis ir apimtis. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, pažymi, kad nors kasatorės nurodomame teisės akte nenurodyta, kokiais veiksmais tam tikros funkcijos turi būti įgyvendinamos, tačiau, bylos duomenimis, be kita ko, negalima teigti, jog vyriausiajai slaugytojai buvo neaišku, kaip patikrinti, ar gydytojo paskirti vaistai yra duodami įstaigos gyventojui. Kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad įstaigos vadovas yra atsakingas už visos įstaigos veiklą, nepašalina įstaigos padalinio vadovo pareigos tinkamai atlikti jam pavestas funkcijas, todėl ir šiuo aspektu kasacinio skundo argumentas nelaikytinas pagrįstu.

59Kasaciniame skunde teigiama, kad sprendžiant dėl kasatorės atleidimo teisėtumo buvo nukrypta nuo kasacinio teismo nutartyse pateiktų taikytinos teisės ginčo santykiams reglamentuoti išaiškinimų. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamas kasacinio skundo argumentas yra deklaratyvus ir nesudaro pagrindo kasacinei analizei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvados atitinka materialiosios ir proceso teisės nuostatas bei jų aiškinimą kasacinio teismo praktikoje.

60Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai) naikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą.

61Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

62Atmetus kasacinį skundą, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą jis advokatei sumokėjo 1900 Lt (T. 4, b. l. 35, 36). Ši suma priteistina iš kasatorės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 31,70 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos iš kasatorės.

64Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

65Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

66Priteisti atsakovui biudžetinei įstaigai Ventos socialinės globos namams (juridinio asmens kodas 190797283) iš ieškovės V. L. (asmens kodas ( - ) 1900 (vieną tūkstantį devynis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

67Priteisti iš ieškovės V. L. (asmens kodas ( - ) 31,70 Lt (trisdešimt vieną litą 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

68Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė V. L. patikslintu ieškiniu atsakovui Ventos socialinės globos... 6. Ieškovė Ventos pensionate nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. ėjo slaugytojos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų... 8. Akmenės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad ieškovė vyriausiąja slaugytoja dirbo neilgą... 10. Sprendžiant dėl ieškovei paskirtos antrosios drausminės nuobaudos –... 11. Teismui pripažinus, kad ieškovė iš darbo atleista neteisėtai, bet negali... 12. Ieškovės prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą patenkintas iš... 13. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 14. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors 2009 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr.... 15. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė aplaidžiai ėjo savo tiesiogines... 16. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į... 17. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei privalu buvo... 18. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad 2010 m. vasario 23 d. Tarnybinio... 19. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas tyrimą... 20. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 21. Kasaciniu skundu ieškovė V. L. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 22. 1. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo. Kasatorės, ėjusios... 23. Kasatorė pažymėjo, kad už visą Ventos pensionato veiklą yra atsakinga... 24. Kasatorės darbinė funkcija, aprašyta Pareiginės instrukcijos II dalies 3... 25. Nagrinėjamu atveju buvo privalu nustatyti, ar atsakomybė už sveikatos... 26. Nė viename Ventos socialinės globos namų lokalių aktų nėra nurodytų... 27. Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai... 28. Nesant konkrečiai įvardyto darbo drausmės pažeidimo, negalima tirti ir... 29. Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai... 30. 2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorės teigimu, apeliacinės... 31. Darbdavio įsakyme nurodoma, kad kasatorės padarytas darbo drausmės... 32. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinio skundo... 33. 1. Ieškovė kasaciniame skunde tik formaliai nurodo, kad apeliacinės... 34. 2. Atsakovas pažymėjo, kad Sveikatos priežiūros padalinio vadovo (vyr.... 35. 3. Tiek tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadose, tiek ieškovės Pareiginėje... 36. 4. Ieškovės pareiga, be jos Pareiginėje instrukcijoje apibrėžtų... 37. 5. Kadangi kasatorė turėjo bendrosios praktikos slaugytojos licenciją,... 38. 6. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės argumentu, kad apeliacinės... 39. 7. Atsakovo teigimu, ieškovės argumentai, kad atsakovas tariamai neužtikrino... 40. 8. Ieškovės nurodytas faktas dėl Ventos socialinės globos namų gyventojo... 41. 9. Priešingai nei kasaciniame skunde teigia ieškovė, Šiaulių apygardos... 42. 10. Atsakovo nuomone, kasatorės prašymas bylą perduoti iš naujo nagrinėti... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 45. Dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kai... 46. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą darbo sutartis gali būti... 47. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio... 48. Dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo... 49. Taikant pirmiau aptartas įstatymo nuostatas ir jų aiškinimą kasacinio... 50. Kasaciniame skunde teigiama, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, jog... 51. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad dėl... 52. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl paskirtų nuobaudų... 53. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovė... 54. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos –... 55. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas drausminės nuobaudos –... 56. Kasaciniame skunde teigiama, kad darbdavio įsakyme dėl atleidimo iš darbo... 57. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl antrojo drausmės pažeidimo... 58. Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorės darbo funkcija, nustatyta Sveikatos... 59. Kasaciniame skunde teigiama, kad sprendžiant dėl kasatorės atleidimo... 60. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 62. Atmetus kasacinį skundą, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 63. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 7 d. pažymą apie... 64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 65. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 66. Priteisti atsakovui biudžetinei įstaigai Ventos socialinės globos namams... 67. Priteisti iš ieškovės V. L. (asmens kodas ( - ) 31,70 Lt (trisdešimt vieną... 68. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...