Byla AS-137-525/2017
Dėl nutarimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. lapkričio 15 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2016 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. O3-318 ,,Dėl UAB ,,Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“; 2) panaikinti atsakovo 2016 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. O3-317 ,,Dėl UAB ,,Vilniaus energija“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2016-2017 metams“; 3) panaikinti atsakovo 2016 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. O3-301 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-02-19 nutarimo Nr. 03-28 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ 2009-2013 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos pakeitimo“; 4) panaikinti atsakovo 2016 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 302 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-02-19 nutarimo Nr. O3-29 „Dėl UAB ,,Vilniaus energija“ 2009-2010 metų investicijų“ pakeitimo“; 5) panaikinti atsakovo 2016 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. O3-336 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ nustatymo“.

6Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti atsakovo 2016 m. spalio 14 d. nutarimų Nr. O3-318 ir Nr. O3-317 bei 2016 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. O3-336 galiojimą.

7Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nuomone dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę prašė jo netenkinti.

8Atsakovas paaiškino, kad jis 2016 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. O3-318 iki 2019 m. spalio 31 d. nustatė šilumos bazinės kainos dedamąsias dalis, 2016 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. O3-317 nusprendė nederinti pareiškėjo 2016 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 010-02-7843 pateikto valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2016–2017 metams ir įpareigojo pareiškėją per 30 kalendorinių dienų pateikti Komisijai pakoreguotą 2016–2017 metų valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą už vidutinę metinę 3 704 tūkst. Eur sumą, o 2016 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. O3-336 pareiškėjui nustatė karšto vandens kainos dedamąsias dalis. Atsakovas nurodė, kad, priimdamas skundžiamus nutarimus, jis neviršijo jam įstatymais suteiktos kompetencijos, vadovavosi imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai rėmėsi 2016 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjo planinio patikrinimo akto Nr. S3-1 (toliau – ir Patikrinimo aktas) išvadomis, nepažeidė teisėtų lūkesčių principo ir nepadarė procedūrinių pažeidimų. Aplinkybė, jog pareiškėjas nesutiko su atsakovo atliktu vertinimu, nesudarė pagrindo vertinti pareiškėjo nurodytų argumentų kaip tikėtinai pagrįstų. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumas prima facie nebuvo įrodytas. Be to, aplinkybė, jog pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, nebuvo pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

11Teismas pažymėjo, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad dėl skundžiamų Komisijos nutarimų galiojimo jo galima žala pasireikštų negautomis pajamomis ir dėl to patirtais reikšmingais finansiniais nuostoliais (25 359 500 Eur žala). Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad, perskaičiuojant šilumos ir karšto vandens kainas vartotojams pagal skundžiamus nutarimus, jis galėtų netekti pajamų dalies. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas teismui iš esmės nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai spręsti, jog, nesustabdžius skundžiamų nutarimų galiojimo, jo galimi nuostoliai būtų tokie intensyvūs ir galėtų jam padaryti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Vertinant, ar galbūt kilsiančią žalą nagrinėjamu atveju būtų galima pripažinti sunkiai atitaisoma didele žala, turi būti įvertintas ne tik potencialios žalos dydis, bet ir neigiamų pasekmių pareiškėjo vykdomai veiklai mastas. Pareiškėjas skunde tvirtino, jog, nesustabdžius skundžiamų nutarimų galiojimo, jis gaus tiek pajamų, kad vos galėtų padengti einamąsias išlaidas ir palaikyti veiklą. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pareiškėjo galimus nuostolius vertinti kaip neatitaisomą žalą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nebuvo pagrindas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

12Dėl pareiškėjo teiginio, kad jo skunde pateikti argumentai įrodė reikalavimo pagrįstumą, teismas pastebėjo, jog pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė aplinkybėmis, kurios buvo susijusios su atsakovo atliktu ekonominiu tyrimu bei jo vertinimu. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pareiškėjo pateikti paskaičiavimai dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo kainų buvo pagrįsti pareiškėjo atliktais skaičiavimais, kurie, neišnagrinėjus ginčo iš esmės, vertintini kaip pareiškėjo pozicija teisminiame ginče, bet ne prima facie įrodymas dėl ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo. Teismas neatlieka ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymų yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Atsižvelgęs į teisminės kontrolės ribas šio pobūdžio bylose, teismas konstatavo, kad, neišnagrinėjus bylos iš esmės, pareiškėjo argumentai dėl atsakovo galbūt netinkamai (nepagrįstai) atliktų ekonominių skaičiavimų negalėjo būti laikomi prima facie įrodymais dėl ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo. Teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėjas skunde iš esmės nepagrindė savo reikalavimų pagrįstumo tuo atžvilgiu, jog atsakovas padarė aiškią klaidą, akivaizdžiai piktnaudžiavo įgaliojimais ar peržengė diskrecijos ribas. Be to, įvertinus tiek viešąjį interesą, tiek pareiškėjo privatų interesą, laikytina, jog, šiuo atveju sustabdžius skundžiamų Komisijos nutarimų galiojimą, didesnė žala būtų padaryta viešajam vartotojų interesui. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui bei pažeistų proporcingumo principą.

13Dėl pareiškėjo argumento, kad skundžiamų aktų panaikinimas teismine tvarka neleistų atkurti iki jo priėmimo buvusios padėties, t. y. pareiškėjas nutarimų pagrindu išieškotų sumų negalės susigrąžinti, nes 2017 m. balandį baigsis pareiškėjo ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ sudaryta šilumos ūkio nuomos sutartis, teismas akcentavo, kad, pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusias ABTĮ nuostatas, teismai nevertina ir nepasisako dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (ne)taikymo įtakos teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo (nepasunkėjimo) aspektu.

14Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, bei prima facie įrodymų dėl ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

15Tačiau teismas, įvertinęs į prie skundo pridėtų dokumentų turinį ir pareiškėjo argumentus, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. O3-277 patvirtintas Patikrinimo aktas buvo konfidencialus, neskelbiamas viešai ir nebuvo prieinamas tretiesiems asmenims bei kad informacija, susijusi su pareiškėjo komercine-ūkine veikla, kuro sąnaudų skaičiavimu, vykdomais procesais, turima praktine patirtimi laikytina konfidencialia ir sudarė komercinę paslaptį, darė išvadą, jog buvo pagrindas bylos medžiagą pripažinti nevieša ir bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas bylos medžiagą pripažinti nevieša, patenkintas.

16III.

17Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir tenkinti jo prašymą.

18Pareiškėjas teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis patirs didelę, neatitaisomą žalą, nors pats teismas iš dalies sutiko su pareiškėjo argumentais dėl galbūt neteksimos pajamų dalies. Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus (skaičiavimus) apie ateityje patirsiamus nuostolius, todėl nesuprantama, kokiais dar duomenimis jis turėjo pagrįsti šių nuostolių dydį. Pareiškėjas dėl laiko stokos ir itin sudėtingų techninio pobūdžio skaičiavimų šiuo metu negali pateikti tikslesnį žalos mastą pagrindžiančių įrodymų dėl vidutinių metinių sąnaudų sumažinimo nuo 9,226 mln. Eur iki 3,704 mln. Eur (2016 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. O3-317), galinčių pasireikšti šilumos tiekimo tinklų (faktiškai Vilniaus miesto savivaldybės turto) būklės suprastėjimu, poreikiu į juos investuoti žymiai didesnes sumas ir realia žala vartotojams (viešojo intereso pažeidimu). Iš pareiškėjo pateiktų skaičiavimų matyti, kad dėl atsakovo nepagrįstai nustatytų paslaugų kainų pareiškėjo pajamos iš reguliuojamos veikos net nepadengs faktinių sąnaudų.

19Pareiškėjo vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo argumentus dėl to, kad pareiškėjui bus neįmanoma ir/arba sunku išieškoti patirtą žalą, motyvuodamas tuo, kad šios aplinkybės vertinti neturi. Teismas supainiojo du skirtingus aspektus: dėl skundžiamų nutarimų kilsiančios žalos neatitaisomumą ir teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimą. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė patirsiamos didelės žalos neatitaisomumu, o ne teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimu. Pareiškėjas pabrėžia, kad teisės aktai nenumato teisinio mechanizmo, kuris leistų efektyviai įgyvendinti galbūt pareiškėjui palankų teismo sprendimą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje byloje yra būtinas. Potenciali žala būtų neatitaisoma ir šilumos teikimo tinklams bei vartotojams (dėl remontui skirtų lėšų stygiaus sutrikus šilumos tiekimui). Be to, 2017 m. balandį pareiškėjui netekus licencijos ir nutraukus reguliuojamą veiklą, nėra jokio teisinio instrumento susigrąžinti ir Vilniaus šilumos vartotojų dėl nepagrįstai sumažintos šilumos bazinės kainos sutaupytas sumas.

20Pareiškėjas tvirtina, jog teismas netinkamai atliko ir pareiškėjo pateiktų prima facie įrodymų vertinimą reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kontekste ir nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neva šių įrodymų nepateikė. Teismas turėjo įvertinti pareiškėjo argumentus ir įrodymus skundo tikėtinumo prasme. Pareiškėjas, remdamasis teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teigia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti netaikomos tik tuomet, jei reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialinis teisinis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas visiškai atitinka tikėtinumo standartą ir nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o teismas ignoravo pareiškėjo argumentus dėl akivaizdaus ginčijamų atsakovo nutarimų neteisėtumo.

21Pareiškėjo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje yra adekvati priemonė, o jos nepritaikius vartotojams gali kilti neatitaisoma žala. Pareiškėjas siekia konkretaus ir aiškaus tikslo – išlaikyti status quo ir užkirsti kelią negrįžtamoms neigiamoms pasekmėms, kurios kiltų vykdant skundžiamus administracinius aktus, iki kol bus priimtas teismo sprendimas dėl šių aktų teisėtumo. Be to, pritaikius pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, teisinis vakuumas dėl šilumos ir karšto vandens kainų nesusidarytų, nes bylos nagrinėjimo laikotarpiu galiotų atsakovo 2016 m. kovo 10 d. nutarimu nustatytos kainos, kurios buvo nustatytos 12 mėnesių laikotarpiui.

22Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

23Atsakovas paaiškina, kad jis atliko pareiškėjo planinį patikrinimą ir 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. O3-277 pritarė 2016 m. rugsėjo 14 d. Patikrinimo aktui, kuriame nustatyta, jog pareiškėjas 2012-2014 metais gavo 24 304,6 tūkst. Eur nepagrįstų pajamų. Patikrinimo akte ne kartą konstatuota, kad tikrinimo komisija dėl duomenų trūkumo neturėjo galimybės įsitikinti pareiškėjo 2012-2014 metų sąnaudų būtinumu ir pagrįstumu bei teisingu paskirstymu tarp vykdomų veiklų. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus skaičiavimus ir minėto planinio patikrinimo rezultatus, Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyrius 2016 m. spalio 7 d. ir 24 d. pažymose Nr. O5-244, Nr. O5-248 ir Nr. O5-268 pateikė išsamius ekonominius vertinimus, kurių pagrindu atsakovas priėmė skundžiamus nutarimus.

24Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė skundo reikalavimo taip, kad dėl jo tikėtinumo būtų galima spręsti ex ante, t. y. neišnagrinėjus bylos. Pareiškėjo pateiktos skundo aplinkybės ir įrodymai yra vertinamojo pobūdžio, skundas iš esmės grįstas nesutikimu su Patikrinimo akto išvadomis, todėl pareiškėjo skundo reikalavimų tikėtinumą būtų galima įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Be to, teismas negali atlikti tokio ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai. Atsakovas tvirtina, kad jis, priimdamas skundžiamus nutarimus, neviršijo jam teisės aktais suteiktos kompetencijos, vadovavosi imperatyviomis teisės aktų nuostatomis ir pagrįstai rėmėsi Patikrinimo akto išvadomis, nepažeidė teisėtų lūkesčių principo bei nepadarė procedūrinių pažeidimų.

25Atsakovas teigia, kad tariami Komisijos procedūriniai pažeidimai, jei jie ir atsirado, buvo sąlygoti pareiškėjo neveikimo arba netinkamo veikimo šilumos ir karšto vandens kainų projektus pateikiant ne tik atskirai, t. y. pažeidžiant Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 patvirtintos Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 25 punktą, bet ir skirtingu metu. Be to, Patikrinimo akte nustačius, kad pareiškėjo veiksmai, kuriais mažiausiomis sąnaudomis nebuvo užtikrintas šilumos tiekimas, neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Komisija privalėjo nustatyti valstybės reguliuojamas kainas. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. birželio 18 d. neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizeris jau yra atsipirkęs, todėl pareiškėjas, naudodamasis jau atsipirkusia investicija, nepagrįstai gavo papildomas pajamas šilumos vartotojų sąskaita (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1946-525/2016).

26Atsakovas paaiškina, kad administracinių teisės pažeidimų teisena buvo pradėta dėl pavienių patikrinimo epizodų, t. y. tikrinimo komisijos narių 2015 m. spalio 13 ir 15 d. bei 2016 m. lapkričio 16 d. vizitų atliekant patikrinimo veiksmus pareiškėjo buveinėje, tačiau pareiškėjas remiasi šiose bylose teismų priimtais sprendimais, kurių pagrįstumas vertinamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir Vilniaus apygardos teisme, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neatitinka tikrovės. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad Komisija, atlikdama planinį patikrinimą, pažeidė informacijos rinkimo procedūrą ar iš pareiškėjo reikalavo informacijos, kurios teisės aktai nenumatė, kadangi planinio patikrinimo metu inicijuoti teisminiai ginčai patvirtina, jog informacijos rinkimo procesas nebuvo sklandus, pareiškėjas patikrinimui atlikti neteikė būtinos informacijos ir nebendradarbiavo, už ką jam buvo skirta ekonominė sankcija. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo teiginiais dėl lyginamosios analizės metodo taikymo neteisėtumo. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui buvo suteiktas maksimalus teisės aktuose nustatytas terminas pastaboms pateikti, t. y. 10 darbo dienų, kuris pareiškėjo prašymu buvo pratęstas.

27Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė galbūt kilsiančios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos neturtinės žalos, kadangi jis patirsiamą didelę žalą grindžia savo atliktais preliminariais paskaičiavimais. Atsakovo teigimu, 2016 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. O3-318 pareiškėjui savaime žalos nesukelia, nes konkrečias šilumos ir karšto vandens kainas apskaičiuoja šilumos tiekėjas. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju šilumos kainos dedamąsias nustatė ne Komisija vienašališkai, o kartu su Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1-692. Be to, pareiškėjo galbūt patirsiami materialiniai nuostoliai iš esmės gali būti atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kuo vadovaujantis ir kaip apskaičiuota pareiškėjo naudojama projekcinė šilumos bazinė kaina (5,51ct/5Wh) ir projekcinė karšto vandens tiekimo kaina (5,5 ct/kWh). Nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai dėl galbūt „milijonais vertinamos“ žalos šilumos tinklams. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo ir Komisijos nurodytos sumos (atitinkamai 9,226 mln. Eur ir 3,704 mln. Eur) yra vidutinės metinės sąnaudos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas veiklą 2017 metais faktiškai vykdys tik 4 mėnesius, jo teiginiai, jog 1/3 pareiškėjo plane nurodytos metinės vidutinės sumos nebus pakankama investuoti į turto remontą, yra nepagrįsti.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. spalio 14 d. nutarimų Nr. O3-318 ir Nr. O3-317 bei 2016 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. O3-336 galiojimą.

31Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė konstatavęs, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, viešajam vartotojų interesui būtų padaryta didesnė žala nei pareiškėjo galbūt patirsiama žala šių priemonių nepritaikius.

32Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad dėl ginčijamų aktų jam gali kilti neatitaisoma žala.

33Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-702/2010, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

34Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (lot. – iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

35Dėl pareiškėjo skundo tikėtinumo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį ir pateiktus dokumentus, pabrėžia, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, bet yra sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos į teismą besikreipiančiam asmeniui taikymo, šiuo atveju, dėl skundžiamų administracinių aktų galiojimo sustabdymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad, sprendžiant klausimus dėl laikinosios apsaugos skyrimo administraciniuose ginčuose, be kita ko, vertintini ir prima facie argumentai dėl skundžiamo akto galiojimo. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jokių argumentų dėl akivaizdaus ginčijamų nutarimų neteisėtumo iš esmės nepateikia. Tai, ar, priimant šiuos nutarimus, buvo tinkamai laikytasi visų procedūrų, numatytų teisės aktuose (laikytasi terminų, nutarimų priėmimo tvarkos, leista susipažinti su surinkta medžiaga ir kt.), bus nustatyta įvertinus visą byloje esančią medžiagą, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-835-602/2016, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-782-602/2016). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis pareiškėjo skunde ir 2017 m. sausio 18 d. pateiktuose paaiškinimuose išsakytų argumentų dėl būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra susiję su Patikrinimo aktu, kuriuo remiantis ginčijami nutarimai buvo priimti ir kuris nėra nagrinėjamos bylos dalykas, o ne su pačių nutarimų neteisėtumu ir (ar) nepagrįstumu. Taigi, susipažinus su pareiškėjo nurodytais argumentais dėl ginčijamų nutarimų neteisėtumo, spręstina, kad aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju akivaizdžiai rodytų šiuos nutarimus esant neteisėtus, nėra.

36Dėl pareiškėjo galbūt patirsiamų nuostolių (25,3595 mln. Eur), kurie pasireikš kaip dėl 2016 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. O3-318 (II t., b. l. 132-134) ir 2016 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. O3-336 (II t., b. l. 86) negautos pajamos, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nepaaiškino, kokiu būdu jis nustatė savo siūlomas projekcines kainas, kurias vėliau lygino su atsakovo nustatytomis kainomis ir šių kainų skirtumu grindė savo patirsiamus finansinius nuostolius. Be to, nors pareiškėjas teigė, kad tokie dideli finansiniai praradimai bus reikšmingi jo ūkinei veiklai, jis nedetalizavo, kokia konkrečiai žala šiuo atveju pasireikštų, ir nepagrindė, kad tokia žala būtų neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad atsakovo 2016 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. O3-336 buvo pakeistas atsakovo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3-459 ir išdėstytas nauja redakcija, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas jau nebegaliojančiam administraciniam aktui – 2016 m. spalio 28 d. nutarimui Nr. O3-336 – būtų betikslis.

37Dėl atsakovo 2016 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. O3-317 (II t., b. l. 85), kuriuo pareiškėjas įpareigotas vidutinę metinę sąnaudų sumą sumažinti nuo 3,704 mln. Eur iki 9,226 mln. Eur, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, kad, kaip ne kartą pabrėžė pats pareiškėjas, jis šilumos teikimo veiklą vykdys tik iki 2017 m. balandžio, t. y. ne visus metus. Taigi, atsakovo reikalavimas pareiškėjui sumažinti metinę sąnaudų sumą proporcingai laikotarpiui, kurį bus teikiamos paslaugos, negali būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu ir sukeliančiu pareiškėjo nurodytas pasekmes, t. y. žymų šilumos tiekimo tinklų būklės suprastėjimą negalint skirti pakankamų lėšų jų priežiūrai ir remontui.

38Dėl pareiškėjo patirsiamos žalos, kaip neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos, teisėjų kolegija, sutikdama, jog pareiškėjo nurodyta žala gali būti pagrįstai pripažinta didele, akcentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlygina valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d.). Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjas, žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), atlyginimo mechanizmas yra nustatytas ir ši žala, jei ji būtų konstatuota, galėtų būti atlyginta nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas dar vis užsiims šilumos tiekimo veikla. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad, ginčijamiems nutarimams nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų paneigta pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, siekiant žalos atlyginimo. Tuo tarpu pareiškėjo nuomonė, jog CK įtvirtintas žalos kompensavimo institutas šiuo atveju netaikytinas, nes žala, jei ji būtų nustatyta, turėtų būti priteista iš Vilniaus šilumos vartotojų, teisėjų kolegijos vertinimu yra subjektyvi ir nepagrįsta, kadangi tokia žala būtų kilusi iš valstybės valdžios institucijų, o ne minėtų vartotojų, neteisėtų veiksmų (neveikimo).

39Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009, 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011, 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011), tačiau pažymi, jog pareiškėjo nurodytais pavyzdiniais atvejais administravimo subjektų veiksmai iš esmės buvo teisėti ir pagrįsti. Atitinkamai tuo atveju, jei bus nustatyta, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus (neapsiribojant tik procedūriniais pažeidimais, nors jie ir būtų pakankami ginčijamiems nutarimams (ar vienam iš jų) panaikinti), pareiškėjas įgys teisę į žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjo teiginys, jog teisės aktai nenumato jokio teisinio mechanizmo, kuris leistų efektyviai įgyvendinti galbūt pareiškėjui palankų teismo sprendimą, yra nepagrįstas.

40Dėl pareiškėjo galbūt patirsiamų išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu ginčijant skundžiamų nutarimų pagrindu priimtus administracinius aktus, teisėjų kolegija nurodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, ši aplinkybė savaime nelaikytina pakankamu pagrindu tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjo atskirajame skunde pateiktos tikslingai parinktos tam tikrų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų eilutės nepaneigia aplinkybės, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prašiusiems asmenims palankūs sprendimai buvo priimti remiantis tose bylose nustatytų aplinkybių visuma ir daug svaresniais argumentais. Be to, pareiškėjas nedetalizavo, kokius aktus planuojama priimti ar kokie aktai, susiję su jo teisėmis ir teisėtais interesais, galėtų būti priimti ginčijamų atsakovo nutarimų pagrindu, todėl šis pareiškėjo argumentas atmetamas kaip abstraktus ir nepagrįstas.

41Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo prieštarauti pareiškėjo argumentui, kad, nepritaikius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, t. y. laikinai nesustabdžius ginčijamų atsakovo nutarimų galiojimo, pareiškėjas dėl to galbūt netektų reikšmingos pajamų dalies. Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad pareiškėjo privatus interesas iš vykdomos ūkinės veiklos gauti pajamas (pelną) nagrinėjamu atveju yra nusveriamas viešojo intereso vartotojams gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Patenkinus pareiškėjo prašymą, tačiau vėliau pripažinus, jog atsakovas ginčijamus nutarimus priėmė teisėtai, t. y. kad vartotojams mažesnės šilumos ir karšto vandens tiekimo kainos buvo nustatytos pagrįstai, turtinę žalą patirtų platus ratas nukentėjusiųjų, kurie būtų silpnesnėje padėtyje nei pareiškėjas, disponuojantis sąlyginai dideliais finansiniais ištekliais ir galintis operatyviai naudotis itin kvalifikuota teisine pagalba, todėl efektyvus žalos atlyginimas tokiam dideliam asmenų skaičiui būtų labai sudėtingas. Tuo tarpu pareiškėjas disponuoja pakankamomis priemonėmis, kuriomis, įvykus priešingai situacijai, galėtų pasinaudoti siekdamas iš valstybės prisiteisti patirtą žalą, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju žalą reikėtų atlyginti tik vienam subjektui. Remdamasi šiais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų pažeista viešųjų ir privačių interesų pusiausvyra, todėl pareiškėjo prašymas laikinai sustabdyti Komisijos 2016 m. spalio 14 d. nutarimų Nr. O3-318 ir Nr. O3-317 bei 2016 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. O3-336 galiojimą atmetamas.

42Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą atmesti.

45Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus... 6. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –... 7. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nuomone dėl... 8. Atsakovas paaiškino, kad jis 2016 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. O3-318 iki 2019... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi... 11. Teismas pažymėjo, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti... 12. Dėl pareiškėjo teiginio, kad jo skunde pateikti argumentai įrodė... 13. Dėl pareiškėjo argumento, kad skundžiamų aktų panaikinimas teismine... 14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų,... 15. Tačiau teismas, įvertinęs į prie skundo pridėtų dokumentų turinį ir... 16. III.... 17. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 18. Pareiškėjas teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog... 19. Pareiškėjo vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo... 20. Pareiškėjas tvirtina, jog teismas netinkamai atliko ir pareiškėjo pateiktų... 21. Pareiškėjo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje... 22. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į... 23. Atsakovas paaiškina, kad jis atliko pareiškėjo planinį patikrinimą ir 2016... 24. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė skundo reikalavimo taip, kad dėl... 25. Atsakovas teigia, kad tariami Komisijos procedūriniai pažeidimai, jei jie ir... 26. Atsakovas paaiškina, kad administracinių teisės pažeidimų teisena buvo... 27. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė galbūt kilsiančios neatitaisomos... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ prašė taikyti... 31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė konstatavęs, kad,... 32. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir... 33. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį,... 34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota,... 35. Dėl pareiškėjo skundo tikėtinumo teisėjų kolegija, įvertinusi... 36. Dėl pareiškėjo galbūt patirsiamų nuostolių (25,3595 mln. Eur), kurie... 37. Dėl atsakovo 2016 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. O3-317 (II t., b. l. 85),... 38. Dėl pareiškėjo patirsiamos žalos, kaip neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos... 39. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad administravimo... 40. Dėl pareiškėjo galbūt patirsiamų išlaidų, susijusių su teisinių... 41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo... 42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 44. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“... 45. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį... 46. Nutartis neskundžiama....