Byla 1A-123-606/2019
Dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. S., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Bertašienės,

2Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei, išteisintajam K. S., gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Pankausko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. S., gim. ( - ), pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

41. K. S. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2018 m. spalio 6 d., apie 22 val., ( - ) , A. L. miške, nuosavu benzininiu pjūklu „Stihl MS 180“ nupjovė ir pagrobė bendro 1,202 m3 tūrio du ąžuolus, taigi pagrobė nukentėjusiajai A. L. priklausančio turto už 300 Eur.

52. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras E. Pankauskas prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti K. S. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę, ją sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje. Nusikalstamos veikos įrankį – benzininį pjūklą „Stihl“ – konfiskuoti. K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

62.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas K. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką vertino kaip smulkų svetimo turto pagrobimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, nes pagrobto turto vertė sudaro 1,4424 MGL ir neviršija 3 MGL (150 Eur), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Todėl K. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ir interesams atlyginimo dydžio patvirtinimo“ buvo nustatyti žalos, padarytos aplinkai ar miško savininkų, valdytojų turtiniams interesams dėl miško sunaikinimo ar sužalojimo, atlyginimo dydžiai, bet ne nuostolių dėl medienos vagystės dydžiai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 207 šis nutarimas pripažintas netekusiu galios.

72.2. Prokuroras nurodo, kad miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, jo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Taigi, teismas supainiojo žalos aplinkai ir privačiam fiziniam asmeniui padarytų realių nuostolių sąvokas, iš nukentėjusiosios elementariai atimdamas galimybę įsivertinti jai padarytus nuostolius. Prokuroro teigimu, interneto tinklalapyje ( - ), kuriame paskelbtais duomenimis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, medieną parduodantys asmenys nustatytas medienos kainas skelbia savo laisva valia ir nuožiūra, su jomis pirkėjas gali sutikti arba ne.

82.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas jau po bylos išnagrinėjimo, iš esmės savo iniciatyva studijavo paminėto interneto tinklalapio duomenis, nors prieš tai sėkmingai bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taip aiškiai pripažindamas, jog nusikalstamos veikos padarymo (o ne nepadarymo) aplinkybės nekelia jokių abejonių. Todėl, nesant pagrindo abejoti nukentėjusiosios teise įsivertinti jai padarytą nuostolį kuklia 300 eurų suma, K. S. pripažintinas kaltu ir nuteistinas pagal 178 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką padarė po to, kai jam 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo paskelbtas nuosprendis, kuriuo jam buvo paskirta viena lengvesnių bausmės rūšių – bauda, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam griežtesnę bausmės rūšį – areštą.

93. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

104. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

115. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kitos).

126. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pagrobto turto vertę, rėmėsi duomenimis, kuriais nustatyta padaryta žala aplinkai, todėl nepagrįstai K. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisino.

137. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

148. Išteisintasis K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje pripažino, kad benzininiu pjūklu nupjovė ir pagrobė du ąžuolus, nukentėjusiajai atlygino padarytą 300 Eur dydžio žalą.

159. Be paties išteisintojo K. S. kaltės pripažinimo, jo kaltę dėl A. L. miške, nuosavu benzininiu pjūklu „Stihl MS 180“ nupjautų ir pagrobtų bendro 1,202 m3 tūrio dviejų ąžuolų, įrodo ir teisiamajame posėdyje ištirti bei skundžiamame nuosprendyje aptarti ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios A. L. (b. l. 2, 22, 25), liudytojų J. L. (b. l. 31, 32), V. A. (b. l. 50), M. N. (b. l. 35) parodymai, taip pat proceso veiksmų atlikimo, savanoriško daiktų pateikimo protokoluose užfiksuoti duomenys (b. l. b. l. 1–5, 11–14, 38, 39, 40–42, 51–53, 54–60, 65, 68, 70, 71). K. S. baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

1610. Pažymėtina, kad pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji A. L. įvertino pagrobtą turtą 300 Eur, padaryta žala jai atlyginta (b. l. 1–2). Teisiamajame posėdyje išteisintasis K. S. patvirtino, kad jis nukentėjusiajai atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą 300 Eur turtinę žalą (b. l. 167).

1711. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad K. S. pagrobto turto vertė yra 72,12 Eur, kuri neviršija 3 MGL, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (BK 190 straipsnio 1 dalis), ir išteisindamas K. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai neatsižvelgė į nukentėjusiosios A. L. nurodytą jos pagrobto turto – dviejų ąžuolų – 300 Eur vertę, bet vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2018 m. lapkričio 15 d. pateiktais duomenimis, kuriais buvo skaičiuojama ne pagrobtų ąžuolų kaina, bet padaryta žala aplinkai (b. l. 78, 79). Todėl nustatinėjant pagrobto turto vertę, remtis duomenimis, kuriais vadovautasi skaičiuojant padarytą žalą aplinkai, nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, kad išteisintasis K. S. padarytą 144,24 Eur žalą aplinkai, kuri ir buvo paskaičiuota, atlygino taip pat (b. l. 85).

1811. Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 3 MGL (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, nuo 2015 m. sausio 1 d.), juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-83/2009, 2K-254/2010, 2K-54/2011, 2K-19/2014). Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, todėl tai ir yra pagrindinis kriterijus, lemiantis pagrobtos medienos vertės nustatymo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2010 ir kitos).

1912. Apeliaciniame teismo posėdyje, atlikus įrodymų tyrimą, prokurorė pateikė teismui gautus duomenis iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio apie nustatytą dviejų pagrobtų ąžuolų kainą. Iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio vadovo R. G. pateiktų duomenų nustatyta, kad nustatyti vidutinę rinkos kainą (vertę) nėra galimybės, tačiau, vadovaujantis 2018 m. rugsėjo 25 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-849 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo“, kuris įsigaliojo 2018 m. spalio 1 d., bei turėtomis žiniomis apie nukirstų medžių parametrus, buvo nustatyta, jog pardavus ( - ), nukirstus du ąžuolus (bendro 1,202 m3 tūrio) nenukirstu mišku, jie būtų kainavę 280,75 Eur be PVM. Akcentuotina, kad įstatymai nereglamentuoja privataus miško konkrečių kainų nustatymo, nukentėjęs asmuo turi teisę pagrobtą turtą įsivertinti ir pats, tačiau neabejotinai, kad nukentėjusiojo nustatyta kaina turi būti reali. Pažymėtina, kad VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio vadovas R. G., nustatydamas dviejų nukirstų ąžuolų vertę, vadovavosi būtent aplinkos ministro įsakymu, kuris buvo priimtas atsižvelgus į Nenukirsto valstybinio miško kainų nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“, 7 punktą, t. y. tiesiogiai susijęs su miško kainų nustatymu. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio vadovo R. G. atlikti paskaičiavimai visiškai patvirtina nukentėjusiosios A. L. nurodytą pagrobto turto – dviejų ąžuolų – vertę, t. y. 300 Eur, todėl netikėti tuo, jog pagrobtų dviejų ąžuolų vertė yra 300 Eur, ir ji yra reali, nėra jokio pagrindo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisiamajame posėdyje išteisintasis K. S. ir pats parodė, kad už pagrobtus ąžuolus būtų gavęs apie 200 Eur (b. l. 167). Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad išteisintasis K. S. pagrobtą turtą norėjo realizuoti kuo skubiau, todėl ir pagrobtus ąžuolus ketino parduoti už mažesnę negu rinkos kainą, ją sumažino iki 200 Eur. Kaip matyti, ir paties išteisintojo K. S. nurodyta pagrobtų ąžuolų vertė viršija 3 MGL (150 Eur) (BK 190 straipsnio 1 dalis), todėl tokie veiksmai jau atitiktų nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį. Tačiau, kaip jau nustatyta ir aptarta, šiuo atveju nėra jokio pagrindo netikėti, jog pagrobtų dviejų ąžuolų reali vertė rinkos kainomis yra 300 Eur. Tokio dydžio padarytą žalą išteisintasis K. S. atlygino ir nukentėjusiajai A. L., teisiamajame posėdyje žalos dydžio jis ir neginčijo.

2013. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K. S. 2018 m. spalio 6 d., apie 22 val., ( - ), A. L. miške, nuosavu benzininiu pjūklu „Stihl MS 180“ nupjovė ir pagrobė bendro 1,202 m3 tūrio du ąžuolus, taigi pagrobė nukentėjusiajai A. L. priklausančio turto už 300 Eur ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2114. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas K. S. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

2214.1. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

2314.2. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde prokuroras, prašydamas nuteisti K. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį arešto bausme, nurodė vienintelį motyvą, t. y. kad K. S. šią nusikalstamą veiką padarė po to, kai 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo paskelbtas jam nuosprendis, kuriuo jam buvo paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė bausmės rūšies parinkimo nemotyvavo.

2414.3. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad K. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą bei padarytą žalą aplinkai, pripažintinos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors K. S. naują nusikalstamą veiką padarė po to, kai Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tačiau šis baudžiamasis įsakymas naujos nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, padarymo metu dar nebuvo įsiteisėjęs. K. S., siekdamas savanaudiškų tikslų – užvaldyti svetimą turtą, padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamasis įsakymas dar nebuvo įsiteisėjęs (BK 97 straipsnio 1 dalis) (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. spalio 11 d.), laikoma, jog iki šios nusikalstamos veikos padarymo, jis buvo neteistas. K. S. minėtu baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas bauda už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Byloje duomenų apie tai, kokia baudos dalis jau sumokėta, nėra. K. S. baustas administracine tvarka 8 kartus, iš jų 6 kartus už tai, kad vairavo dviratį, būdamas neblaivus, 1 kartą už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, bei 1 kartą už tai, kad viešoje vietoje gėrė alkoholinį gėrimą, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 95–100), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 93). Kartu, skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į tai, kad iš ( - ) seniūno pažymos nustatyta, jog K. S. prižiūri neįgalią motiną, turinčią didelių specialiųjų poreikių lygį.

2514.4. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

2614.5. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, K. S. charakterizuojančius duomenis, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti kaltinamąjį K. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, konstatuotina, kad K. S. parinkta ir švelniausia BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešųjų darbų bausmė – ir nustatytas jos dydis – didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis), t. y. 9 mėnesiai, paskiriant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti kaltinamąjį K. S. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

2715. Kadangi K. S. baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis), taikytinos BK 641 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos ir paskirta viešųjų darbų bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Taikyti BK 641 straipsnio nuostatas prašoma ir prokuroro apeliaciniame skunde.

2816. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu yra įsiteisėjęs Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo K. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, todėl ši bausmė ir bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, turėtų būti subendrintos, tačiau apeliaciniame skunde subendrinti bausmių neprašoma, o apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti išteisintojo padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

2917. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nuosavu benzininiu pjūklu „Stihl MS 180“.

3017.1. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

3117.2. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotinas nusikalstamos veikos padarymo įrankis – benzininis pjūklas „Stihl MS 180“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas), saugomas Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK (kvito Nr. 065915).

32Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, kolegija

Nutarė

34Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

35K. S. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį devynių (9) mėnesių viešųjų darbų bausme.

36Remiantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę šešių (6) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per paskirtos šešių (6) mėnesių viešųjų darbų bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

37Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo įrankį – benzininį pjūklą „Stihl MS 180“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas), saugomą Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK (kvito Nr. 065915).

38K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. 1. K. S. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2018 m. spalio 6 d.,... 5. 2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės... 6. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios... 7. 2.2. Prokuroras nurodo, kad miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus... 8. 2.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas jau po... 9. 3. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą... 10. 4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 11. 5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3... 12. 6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 13. 7. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir... 14. 8. Išteisintasis K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame... 15. 9. Be paties išteisintojo K. S. kaltės pripažinimo, jo kaltę dėl A. L.... 16. 10. Pažymėtina, kad pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir... 17. 11. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, darydamas... 18. 11. Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai asmuo, svetimame... 19. 12. Apeliaciniame teismo posėdyje, atlikus įrodymų tyrimą, prokurorė... 20. 13. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės... 21. 14. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas K. S. bausmę už padarytą... 22. 14.1. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl,... 23. 14.2. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde prokuroras, prašydamas nuteisti... 24. 14.3. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad K. S. prisipažino padaręs... 25. 14.4. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į... 26. 14.5. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, K. S. charakterizuojančius... 27. 15. Kadangi K. S. baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo... 28. 16. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu yra įsiteisėjęs... 29. 17. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. S. padarė nusikalstamą veiką,... 30. 17.1. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra... 31. 17.2. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotinas... 32. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Tauragės apylinkės... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio... 34. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendį... 35. K. S. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 178... 36. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą... 37. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos... 38. K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti...