Byla 2S-1558-254/2012
Dėl įpareigojimo nugriauti statinį

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8268-584/2012 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo nugriauti statinį,

Nustatė

2I . Ginčo esmė

3ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-6) ir prašė įpareigoti atsakovę nugriauti pastato-gyvenamojo namo 4A1/m, esančio ( - ), 2 butą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, to nepadarius, leisti ieškovei nugriauti nurodytą statinio dalį, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės. Nurodė, kad su atsakove yra gyvenamojo namo bendrasavininkės, tačiau atsakovė nevykdo savo pareigos tinkamai prižiūrėti jai priklausančią nuosavybės dalį. Dar 1992-06-08 Kauno miesto valdybos Miesto ūkio skyrius rašte Nr. 239 konstatuota, kad name, adresu ( - ), (buvęs adresas ( - )) negalima registruoti gyventojų, kadangi šis pastatas neatitinka sanitarinių bei higienos normų. Ieškovė pateikė ir kitus dokumentus, liudijančius, kad pastatas neatitinka techninių reikalavimų ir yra keliantis pavojų tiek jos, tiek jos šeimos narių ir kitų asmenų sveikatai, nes bet kada gali sugriūti ir griūdamas padaryti žalą ieškovei nuosavybės teise priklausančio statinio daliai: 1998-07-07 Kauno apskrities viršininko administracija nurodė, kad pagal AT prezidiumo 1992-04-29 nutarimą Nr. 1-2547 2 ir 3 punktus numatyta nugriauti gyvenamąjį namą; 2002-12-03 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Kauno skyrius surašė raštą Nr. 2022-3379, kuriame nurodė, kad gyvenamasis namas statytas dar 1900 m., o šio statinio itin blogą būklę apibūdina esantis net 78 proc. namo susidėvėjimas. Ieškovė dar 2007-02-28 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, nurodydama prastą namo būklę. Atsakovė surašydama 2003-06-26 raštą Nr. 627-6-3407/3 informavo, kad savivaldybės sudaryta Statinių būklės vertinimo komisija nustatė, jog gyvenamojo namo 4Alm konstrukcijos yra pažeistos ir gresia šio namo griūtis, dėl ko pastatas bus nugriautas; 2008-04-04 atsakovo įgaliotas atstovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl gyvenamųjų patalpų ( - ) pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos bus rengiamas iškeldinus N. U. iš minėtų patalpų. Šiuo metu atsakovei priklausančioje namo dalyje niekas negyvena, tačiau ji nesiima jokių veiksmų. Pateikė 2012-03-05 eksperto išvadą Nr. 12-03/05, kuri patvirtina, kad gyvenamojo namo 4Al/ adresu ( - ), 2-ojo buto konstrukcijos netenkina Statybos įstatymo 4-ajame nustatytų esminių statinio reikalavimų ir konstrukcijų būklė yra avarinė. Galima 2-ojo buto pastogės perdangos virš patalpų II-l ir II-4 griūtis, gali sukelti ir stogo virš 1-ojo ir 2-ojo butų griūtį. Ekspertas nustatė, kad 2-ojo buto pagrindinės laikančios konstrukcijos (sienos ir pastogės perdangos sijos) remontuoti netinkamos, todėl padarė išvadą, kad 2-as butas turėtų būti nugriautas, o grybų užkrėsta mediena turi būti sudeginta arba užkasta žemėje.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi (b. l. 7-8) ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad statinio nugriovimą reguliuoja Statybos įstatymas. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais atvejais pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas. To paties straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinių naudojimo priežiūrą nustato terminą, per kurį pavojus, keliamas fiziškai nusidėvėjusio statinio žmonėms ir aplinkai, turi būti pašalintas. Statybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei statinio savininkas šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytą laiką, sprendimą dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas. Kreiptis į teismą nurodytais atvejais turi teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) bei statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai. Atitinkamai nustatė, kad nagrinėjamu atveju į teismą turi teisę kreiptis statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas – Kauno miesto savivaldybės administracija. Tuo tarpu ieškovei išaiškino, kad ji turi teisę su atitinkamu prašymu kreiptis į šią kompetentingą instituciją, o jei ieškovė mano, kad yra kreipusis į šią instituciją dėl statinio nugriovimo procedūros inicijavimo, tačiau institucija nesiima šiuo klausimu atitinkamų veiksmų, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka dėl savivaldybių administravimo subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Atskiruoju skundu (b. l. 12-14) ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. teismas priėmė procesinį dokumentą, neatitinkantį CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, nes neįvertino apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų ir nurodytų faktinių aplinkybių, o teismo padarytos išvados prieštarauja pateiktų dokumentų turiniui. Apeliantė pateikė įrodymus, kurie patvirtina apie jos atsakovei teiktus daugkartinius prašymus nugriauti avarinę statinio dalį, todėl nesuprantamas teismo pasiūlymas kreiptis į atsakovę šiuo klausimu dar kartą;
  2. bendrosios dalinės nuosavybės valdymą reglamentuoja ne administraciniai teisės aktai, o CPK IV-osios knygos nuostatos, todėl teismas, jomis nesivadovaudamas ir jų nevertindamas, pažeidė materialinės teisės normas. CK 4.83 straipsnio 2 dalis įgalina savininką imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Kiekvienas iš bendraturčių privalo laikytis reikalavimų, kuriuos nustato teisės aktai. Šiuo atveju atsakovė privalo laikytis ir Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 punkte nustatytų reikalavimų.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 16) atsakovė prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog ieškovė pagal Statybos įstatymą nėra subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl atsakovei priklausančios namo dalies nugriovimo.

9Kauno apygardos teisme 2012 m. liepos 4 d. teisme gautas apeliantės prašymas dėl rašytinių įrodymų prijungimo. Apeliantė pateikė 2012-06-27 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsakymą Nr. (15.2)-2D-9504 į apeliantės 2012-05-18 prašymą, kuriame apeliantei nurodyta, jog savo teises ji gali ginti CK 1.138 straipsnyje nustatyta tvarka.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d. 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas tokio ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų.

13Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šiuo pagrindu būtina ieškinį atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2009). Pažymėtina, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo.

14CK 1.138 straipsnyje nurodyti civilinių teisių gynimo būdai, kurie įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka ir ieškovė savo nuožiūra gali pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė dėl savininkės teisių pažeidimo, naudojantis su atsakove bendrosios nuosavybės teise gyvenamuoju namu, esančiu ( - ), t.y. kelia klausimą dėl CK 4.83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuosavybės teisių apsaugos garantijų taikymo esant bendrajai dalinei nuosavybei. Bendraturčių pareiga išplaukia ir iš būtinumo laikytis kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Statybos įstatymas, Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ - nauja redakcija nuo 2011 01 07 (Žin., 2011, Nr. 2-66) Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai). Be to, gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų laikymasis yra susijęs su viešojo intereso užtikrinimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčas kilęs tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendra nuosavybe, kuomet ieškovei nuosavybės teise priklauso 59/100 dalys, o atsakovei 41/100 dalys gyvenamojo namo ( - ), todėl pagal ieškinio aplinkybes nebuvo pagrindo nustatyti, kad pagal CPK 1 ir 22 straipsnius ieškinys nepriskirtas nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka bei atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad apeliantei 2012-06-27 raštu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius taip pat pasiūlė savo pažeistas teises ginti CK 1.138 straipsnio nustatyta tvarka, kuomet ginčo objektas valdomas bendrosios nuosavybės teise ir dėl statinio avarinės būklės galima bus spręsti tik po jo ekspertizės, o nenustačius tokios būklės, gali kilti klausimas tik dėl avarinės būklės požymių pašalinimo.

15Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas, kilus abejonių, turi teisę ir privalo reikalauti, kad ieškovė tiksliai suformuluotų ieškinio pagrindą ir dalyką bei aiškiai nurodytų pasirinktą teisės pažeidimo šalinimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

16Atsižvelgiant į nurodytą, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

18Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai