Byla 1-43-404/2017

1Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis, sekretoriaujant Vilijai Budrikienei, dalyvaujant prokurorei Eleonorai Kudriavecvai, kaltinamojo gynėjai advokatei R. B. , nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams P. M. , L. M. , nukentėjusiųjų atstovui advokatui Edvardui Staponkui, civiliniam atsakovui R. B. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R. , gimęs ( - ), a/k ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „E“ – šaltkalviu, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir

Nustatė

2kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, t. y. kaltinamasis A. R. 2016 m. liepos 12 d., apie 1830 val., Plungės rajone, kelio Plungė – Vėžaičiai 15-tame kilometre, vairuodamas automobilį „VW Passat", valstybinio numerio ženklas ( - ) , prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, ir, kirsdamas ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei, lenkdamas sankryžoje į kairę sukantį traktorių „MTZ Belarus 820“, valstybinio numerio ženklas ( - ), kurį vairavo L. M. , atsitrenkė į prie traktoriaus „MTZ Belarus 820“, valstybinio numerio ženklas ( - ), prikabintą grėblio „Fella TS1402“ kairės pusės galinę dalį, dėl ko prikabinamas grėblys su traktoriumi apvirto. Eismo įvykio metu dėl poodinės kraujosruvos dešinio juosmens-klubo srityje, krūtinės, kaklo, galvos sumušimo, kaklo raumenų-raiščių patempimo, nukentėjusiajam L. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais kaltinamasis A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 117 punkto (Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. (<...> Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.); 126 punkto (Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, <...>); 136.2 punkto (prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo); 140.1 punkto (Lenkti draudžiama pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės ir kairės") reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

3Kaltinamasis A. R. teisme po kaltinamojo akto pagarsinimo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną darbdavys R. B. paprašė privežti vairuotoją, kuris turėjo paimti sunkvežimį, su R. B. turėjo susitikti pusiaukelėje. Buvo išvažiavęs su vienu automobiliu, šis sugedo, tada pasiėmė kitą automobilį. Važiuojant Kulių miestelio link, prie užeigos „Karčema“ susitiko su R. B. , vairuotojas persėdo į pastarojo automobilį, jis išvažiavo atgal. Važiuodamas iš už posūkio pamatė traktorių ir jį lenkė, posūkio nematė, ištisinė linija buvo tik sankryžoje. Kai jis priartėjo, traktorius darydamas posūkį užsuko, jis automobilį stabdė, tačiau atsitrenkė į grėblį. Pripažįsta, kad pagal Kelių eismo taisykles ten jis negalėjo lenkti, tačiau lenkė lėčiau važiuojančią žemės ūkio techniką. Oras buvo geras, traktoriaus posūkio jis nematė. Kai po įvykio nuėjo paklausti kito vairuotojo dėl sužalojimų, L. M. tada kalbėjosi telefonu ir keikėsi. Po to atvažiavo kažkieno automobilis, kažkas iškvietė policiją. Pripažįsta, kad yra kaltas, nes atsitrenkė į grėblį, nematė rodomo kairio posūkio signalo, kirto ištisinę liniją. Nežinojo, kad su tuo automobiliu negalima važiuoti, kad ji neapdrausta. Su nukentėjusiųjų ieškiniais yra susipažinęs, dėl neturtinės žalos ieškinius pripažįsta tik iš dalies, priklausomai kiek sutiks atlyginti jo darbdavys, SoDros ieškinį pripažįsta pilnai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

4Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. M. teisme parodė, kad tuo metu jis vairavo traktorių su prie jo prikabintu grėbliu, važiavo Vieštovėnų gyvenvietės link, sankryžoje prieš darant posūkį į kairę sumažino pavarą, pažiūrėjo į kairį veidrodį, o kai pats traktorius jau buvo šalutiniame kelyje ir beveik pusė grėblio, pajuto smūgį. Prieš tai kaltinamojo automobilį matė per veidrodį, jis buvo toli, posūkio metu atsitrenkė į grėblį, vertė grėblį ir apvertė traktorių. Jam po įvykio skaudėjo petį, gėrė vaistus, ir dabar dar paskauda. Buvo kaklo raiščių patempimas, skaudėjo galvą. Nedarbingas buvo du mėnesius, dar ir šiai dienai negali kelti ką nors sunkaus. Dėl sužalojimo ilgai skaudėjo sprandą, negalėjo eiti į darbą iki rugsėjo 5 dienos, negalėjo dirbti namuose, buvo didelis išgąstis. Pagal jo ieškinį 5.000 eurų neturtinės žalos sumą sudaro sužalojimai, liekamieji reiškiniai, išgąstis, nemiga, patirti nepatogumai po to. Kadangi draudimas neturtinės žalos atlygino 1.500 eurų, šiai sumai ieškinį mažina ir prašo iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo R. B. priteisti neturtinės žalos 3.500 eurų.

5Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. M. teisme parodė, kad eismo įvykio metu jis kaip žemės ūkio technikos savininkas patyrė turtinius nuostolius dėl neseniai pirkto ir nepataisomai sugadinto grėblio, prieš penkerius metus pirkto ir apgadinto traktoriaus. Draudimo kompanija jam už traktoriaus remontą ir grėblį žalą atlygino, todėl ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo atsisako. Prašo priteisti iš kaltinimo ir civilinio atsakovo 3.000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kurią sudaro išgyvenimai ir stresas dėl sužaloto sūnaus, dėl nenušienautų 65 ha pievų, kadangi pasiskolinti per pačią šienapjūtę technikos nebuvo iš kur, nuomotis buvo per brangu, dėl negauto pelno už parduotą šieną.

6Civilinis atsakovas R. B. teisme parodė, kad yra įmonės vadovas, kiekvienais metais balandžio mėnesį draudžia automobilius ir techniką kartu. Vienas iš dviejų „VW Passat“ buvo techniškai tvarkingas, bet neapdraustas, raktai buvo įmonėje, automobiliai stovėjo kieme. Kai telefonu kaltinamojo paprašė jam atvežti vairuotoją, jis važiavo su apdraustu automobiliu, kuris prie Varkalių gyvenvietės sugedo, tada pasiėmė neapdraustą automobilį, apie ką kaltinamajam nebuvo žinoma, o jis pats pamiršo, kad šis automobilis nebebuvo draustas. Pripažįsta savo kaltę dėl neapdrausto automobilio, ir kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi atsakyti pagal pareikštus ieškinius, tačiau nesutinka su prašomais priteisti dydžiais, jo manymu neturtinės žalos turi būti priteista ne daugiau kaip po 1.000 eurų kiekvienam ieškovui, nuo abiejų su kaltinamuoju, bet šį klausimą palieka teismui spręsti.

7Specialisto išvadoje Nr. G 1426/2016(03) L. M. nustatyta krūtinės, kaklo, galvos sumušimo diagnozė, kaklo raumenų patempimo diagnozė, konstatuota kaip ūmi reakcija į stresą. (T.1, b.l. 67).

8Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1594/2016(03) konstatuota, kad medicininiuose dokumentuose L. M. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio juosmens-klubo srityje, krūtinės, kaklo, galvos sumušimo, kaklo raumenų-raiščių patempimo diagnozė. Išvesta krūtinės ląstos dešinės pusės X-to šonkaulio lūžimo diagnozė yra nepagrįsta objektyviais duomenimis. Dėl kaklo raiščių patempimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl L. M. sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (T.1, b.l. 86-87).

9Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykusio eismo įvykio vieta yra Plungės rajone, kelio Plungė – Vėžaičiai 15-tame kilometre, eismo įvykio dalyviai: automobilis "VW Passat", valstybinio numerio ženklas ( - ) , - vairuotojas A. R. , traktorius „MTZ Belarus 820“, valstybinio numerio ženklas ( - ), su prikabintu grėbliu, - vairuotojas L. M. . (T.1, b.l. 16).

10Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuoti abiejų transporto priemonių sugadinimai. (T.1, b.l. 24-26, 27-29).

11Eismo įvykio metu abu eismo įvykio dalyviai buvo blaivūs. (T.1, b.l. 61, T.2, b.l. 194).

12Parodymų patikrinimo vietoje metu A. R. parodė vietą ir nurodė aplinkybes kaip buvo atliekamas traktoriaus lenkimas. (T.2, b.l. 19-27).

13Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

14Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), visiškai įrodo kaltinamojo A. R. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kadangi vairuodamas transporto priemonę pažeidė transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta L. M. sveikata.

15Įtarime ir kaltinamajame akte (T.2, b.l. 28-29, 67) nurodyta <...>A. R. 2016 m. liepos 12 d., apie 1830 val., Plungės rajone, kelio Plungė – Vėžaičiai 15-tame kilometre, vairuodamas automobilį „VW Passat", valstybinio numerio ženklas ( - ) , prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo,<...>. Dėl šio jungtuko „kad“ nukentėjusiųjų atstovas išreiškė abejones, jog įtarimas grindžiamas tik kaltinamojo parodymais apie neparodytą posūkio signalą, visiškai nevertinant nukentėjusiojo L. M. parodymų apie buvusį įjungtą posūkio signalą. Teismas, pasisakydamas dėl advokato Edvardo Staponkaus abejonių, atkreipia dėmesį į galiojančių Kelių eismo taisyklių XVI skyriaus 136 punktą, kuriame nustatyta <...>Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad:<...>, ir konstatuoja, kad šioje kaltinimo dalyje yra pacituotas šis įpareigojimas vairuotojams, ir nesivadovauta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo parodymais, o tikslinti kaltinimą pagrindų nėra.

16Bausmės skyrimas.

17Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

18Kaltinamasis A. R. padarė neatsargų nusikaltimą. Prokurorui perskaičius kaltinimą kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau iš jo duotų parodymų teisme matyti, kad jis kaltę pripažino visiškai, jo gailėjimasis nuoširdus ir tai teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalto anksčiau neteistas (T.2, b.l. 35), neturintis galiojančių administracinių nuobaudų (T.2, b.l. 36, 131), dirbantis (T.2, b.l. 37).

19Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimui yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda, areštas, o Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje numatyta, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už neatsargų nusikaltimą, paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu, todėl skirtina bausmė bauda, esant pagrindui manyti, kad tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, bausmė bus įvykdyta.

20Sprendžiant bausmės dydžio nustatymo klausimą teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), įvertinant nusikaltimo pobūdį ir priežastis, pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BPK 61 str.).

21Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas blaivus, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti neskirtina BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.).

22Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 4 (keturi) mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

23Civiliniai ieškiniai.

24Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

25Ieškovo - VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinys. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 2.263 str.). Ieškovas L. M. išmokėjo 770,11 Eur ligos pašalpą už jo laikiną nedarbingumą nuo 2016-07-15 iki 2016-09-05, dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Pagal CK 6.280 str. 1 d. nuostatas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl jas atlyginti turi A. R. .

26Ieškovų P. M. ir L. M. ieškiniai. Ieškovas P. M. atsisakė savo ieškinio reikalavimo dėl 18.562,93 Eur turtinės žalos priteisimo, motyvuodamas, kad žalą atlygino draudimo bendrovė, teismas šį atsisakymą priėmė, todėl procesas šioje dalyje nutrauktinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 3 d. nuostatomis.

27Ieškovas L. M. sumažino savo ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 5.000 Eur iki 3.500 Eur, motyvuodamas, kad 1.500 Eur neturtinės žalos jam atlygino draudimo bendrovė.

28Civilinis atsakovas R. B. prašo ieškinių reikalavimus mažinti iki 1.000 Eur kiekvienam ieškovui, sumas priteisiant iš jo ir kaltinamojo lygiomis dalimis.

29Atsakovas A. R. savo aiškios pozicijos ieškinių tenkinimo klausimu neišsakė.

30Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 6.270 str., pagal kurio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas.

31Nagrinėjamoje byloje didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra kaltinamojo A. R. darbdavio R. B. vadovaujama UAB “E” (duomenys iš VĮ “Registrų centas”).

32Tyrėjos nutarimu civiliniu atsakovu įtrauktas R. B. (T.1, b.l. 177).

33Byloje nustatyta, kad A. R. neatsargiais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. M. sveikatą darbdaviui R. B. priklausančiu automobiliu “VW Passat”, valstybinio numerio ženklas ( - ) (T.1,b.l. 31), todėl už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą ją nukentėjusiesiems privalo atlyginti UAB “E.”, kuri teisme tinkamai vienasmeniškai atstovaujama R. B. .

34Formuodamas vieningą teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad padarytą žalą privalo atlyginti padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, kurio atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 str.), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 str.) (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007).

35R. B. atsakomybę, nagrinėjamu atveju, pašalintų tik nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 str. 1 d.), tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

36Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vieningą praktiką atlygintinos neturtinės žalos dydis analogiškose bylose (BK 281 str. 1 d.) sudaro apytiksliai nuo 600 Eur iki 3.000 Eur (kasacinės bylos Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-258/2012, 2K-372-942/2015), atsižvelgiant į tai, kad vien tik nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto konstatavimas negali būti vienintelis lemiamas kriterijus sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes galimi visiškai skirtingi tokio sužalojimo padariniai, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydžiai gali būti labai skirtingi.

37Ieškovas P. M. eismo įvykyje nedalyvavo ir nebuvo sužalotas. Savo neturtinę žalą deklaratyviai grindžia patirtais nuostoliais dėl nesugrėbto šieno ir negautomis pajamomis šieną pardavus, išgyvenimais dėl to, apgadinta technika, išgyvenimais dėl sūnaus sužalojimo.

38Ieškovas L. M. buvo sužalotas nesunkiai, nedarbingas du mėnesius, gydomas ambulatoriškai, medicininių duomenų dėl liekamųjų reiškinių nepateikta. Neabejotinai dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, baimę, nepatogumus gydantis, išgyvenimus, tačiau pagal kaltinamojo gynėjos pateiktus duomenis iš L. M. feisbuko, net ir nedarbingumo laikotarpiu nebuvo kliūtis jam dalyvauti ralio varžybose 2-uoju vairuotoju, pramogauti (T.2, b.l. 137-147). Be to, X-to šonkaulio lūžis paneigtas papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1594/2016(03) (T.1, b.l. 86-87), kas neabejotinai turėjo įtakos draudimo bendrovei išmokėti 1.500 Eur dydžio neturtinę žalą (T.2, b.l. 105).

39Atsižvelgdamas į konstatuotas faktines bylos aplinkybes, į motyvus kuriais grindžiami ieškovų reikalavimai, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas abiejų ieškovų ieškinių reikalavimus tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti priteisti: P. M. - 1.000 Eur nuo prašomos priteisti 3.000 Eur sumos, L. M. - 500 Eur nuo prašomos priteisti 3.500 Eur sumos, atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė jau yra išmokėjusi 1.500 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškovų reikalavimai atmestini.

40Iš kaltinamojo A. R. kiekvienam ieškovui priteistinos jų turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str.).

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., teismas

Nutarė

42A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, ir nuteisti bausme bauda 20 MGL (753,20 Eur).

43Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateikti tai patvirtinančius banko kvitus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

44Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

45VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. R. priteisti 770,11 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt eurų 11 centų) turtinės žalos atlyginimui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui.

46Priimti ieškovo P. M. atsakymą savo civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos 18.562,93 Eur priteisimo ir ieškinio nagrinėjimo procesą nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 3 d. Ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš UAB „E“ priteisti 1.000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, iš A. R. priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų už advokato paslaugas, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

47Ieškovo L. M. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš UAB „E“ priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, iš A. R. priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų už advokato paslaugas, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

48Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus... 2. kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo... 3. Kaltinamasis A. R. teisme po kaltinamojo akto pagarsinimo... 4. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. M. teisme... 5. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. M. teisme... 6. Civilinis atsakovas R. B. teisme parodė, kad yra įmonės... 7. Specialisto išvadoje Nr. G 1426/2016(03) L. M. nustatyta... 8. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1594/2016(03) konstatuota, kad... 9. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad... 10. Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros... 11. Eismo įvykio metu abu eismo įvykio dalyviai buvo blaivūs. (T.1, b.l. 61,... 12. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. R. parodė vietą ir... 13. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.... 14. Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais... 15. Įtarime ir kaltinamajame akte (T.2, b.l. 28-29, 67) nurodyta <...> 16. Bausmės skyrimas.... 17. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis... 18. Kaltinamasis A. R. padarė neatsargų nusikaltimą.... 19. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimui yra numatytos... 20. Sprendžiant bausmės dydžio nustatymo klausimą teismas vadovaujasi... 21. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas blaivus, todėl... 22. Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 4 (keturi) mėnesiai nuo nuosprendžio... 23. Civiliniai ieškiniai.... 24. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas... 25. Ieškovo - VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinys. Pagal Lietuvos Respublikos CK... 26. Ieškovų P. M. ir L. M. ieškiniai.... 27. Ieškovas L. M. sumažino savo ieškinio reikalavimą dėl... 28. Civilinis atsakovas R. B. prašo ieškinių reikalavimus... 29. Atsakovas A. R. savo aiškios pozicijos ieškinių... 30. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 31. Nagrinėjamoje byloje didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra kaltinamojo 32. Tyrėjos nutarimu civiliniu atsakovu įtrauktas R. B.... 33. Byloje nustatyta, kad A. R. neatsargiais nusikalstamais... 34. Formuodamas vieningą teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra... 35. R. B. atsakomybę, nagrinėjamu atveju, pašalintų tik... 36. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į... 37. Ieškovas P. M. eismo įvykyje nedalyvavo ir nebuvo... 38. Ieškovas L. M. buvo sužalotas nesunkiai, nedarbingas du... 39. Atsižvelgdamas į konstatuotas faktines bylos aplinkybes, į motyvus kuriais... 40. Iš kaltinamojo A. R. kiekvienam ieškovui priteistinos... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., teismas... 42. A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281... 43. Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 4... 44. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.... 45. VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir iš 46. Priimti ieškovo P. M. atsakymą savo civilinio ieškinio... 47. Ieškovo L. M. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės... 48. Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali...