Byla 3K-3-171-687/2016
Dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Norkūno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. J. ir I. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. J. ir I. J. ieškinį atsakovui G. G. M. dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ikisutartinius santykius, nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) pirkimą ir pardavimą, bei proceso teisės normų, nustatančių įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas prašė teismo patvirtinti, kad su atsakovu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1,83 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9,80 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,84 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,10 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8,53 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,95 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 19,75 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Sklypai), patvirtinti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracija 1998 m. rugsėjo 1 d. parengė išvadą Nr. R-1(1) (toliau – Išvada), kad E. M. (atsakovo motina) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 7,96 ha 65 882 Lt (19 080,75 Eur) vertės žemės sklypą perduodant neatlygintinai nuosavybėn ir perkeliant jį į kitą vietovę.
  4. Ieškinyje nurodoma, kad šalys susitarė, jog ieškovas perims nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso valdymą atsakovo motinos vardu ir, atkūrus nuosavybės teises pagal Išvadą, nupirks iš atsakovo žemės sklypus už 63 000 Lt (18 246,06 Eur). Kadangi išvadų pirkimo–pardavimo sandoriai notariškai nebuvo tvirtinami, tai šalys susitarė, kad atsakovas teises į žemę perleis ieškovui įgaliojimu ir papildomai surašys testamentą. Atsakovas 2007 m. kovo 16 d. įgaliojo ieškovą paduoti pareiškimą palikimui priimti, vesti paveldėjimo bylą, jo vardu rašyti pareiškimus, prašymus, atstovauti jam visose įstaigose ir organizacijose, tvarkyti 7,9600 ha žemės sklypo grąžinimo reikalus, dalyvauti atmatuojant, esant poreikiui perkelti į kitą vietovę, atstovauti Apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriuje, tvarkyti, valdyti, disponuoti, naudotis, mainyti, nuomoti, parduoti pirmiau nurodytą žemės sklypą arba jo ekvivalentą (kitą turtinį vienetą), kainą, terminą ir sąlygas nustatant savo nuožiūra. Tą pačią dieną atsakovas sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė patvarkymą: atkurtas nuosavybės teises į žemę pagal Išvadą arba gautą kompensaciją įvairia forma už pirmiau nurodytą daiktą palikti Ž. J. Įforminus nurodytus dokumentus, atsakovui susitarimo pagrindu buvo sumokėta 63 000 Lt (18 246,06 Eur) grynaisiais.
  5. Ieškovas teigė, kad jis, laikydamas save teisėtu Išvados savininku, tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus. Utenos apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 4 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypui devynis nutarties 2 punkte nurodytus sklypus, kurių bendra vertė 57 862 Lt (16 757,99 Eur).
  6. Ieškovas 2013 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) perleido pirkėjai M. S. už 18 000 Lt (5213,16 Eur), 2012 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) perleido pirkėjai UAB „Saulės gaudyklės“ už 15 170 Lt (4393,54 Eur).
  7. 2013 m. sausio mėnesį ieškovas sužinojo, kad atsakovo pareiškimo pagrindu jo įgaliojimas buvo panaikintas nuo 2012 m. gruodžio 12 d. Tada ieškovui paaiškėjo, kad jis neteko ne tik sumokėtų 63 000 Lt (18 246,06 Eur), bet ir pagal susitarimą su atsakovu sau priklausančių žemės sklypų. Atsakovas, elgdamasis nesąžiningai ir sukčiaudamas, pasinaudojo tuo, kad sandoris buvo įformintas tik susitarimu ir įgaliojimu, atsisakė notarine tvarka perleisti ieškovui Sklypus ir nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita. Ieškovų manymu, susitardamos dėl daiktų, kurių dar nebuvo, pirkimo ir pardavimo ateityje, šalys nurodė atidedamąją sąlygą, o tai reiškia, kad, įvykus juridiniam faktui, kuris buvo atidedamosios sąlygos pagrindas (atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus), joms atsirado teisės ir pareigos. Ieškovai įvykdė visas susitarimo sąlygas (pasirūpino nuosavybės teisių atkūrimu, sumokėjo žemės sklypų kainą), tačiau atsakovas atsisakė vykdyti savo pareigas, todėl, remiantis CK 6.309 straipsnio 3 dalimi, ieškovai įgijo teisę reikalauti patvirtinti Sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino, patvirtino, kad ieškovas su atsakovu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl nutarties 2 punkte nurodytų žemės sklypų, ir patvirtino ieškovo nuosavybės teisę į šiuos Sklypus; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai. Šalių 2007 m. kovo 16 d. susitarimo pagrindu ieškovai sumokėjo atsakovui 63 000 Lt (18 246,06 Eur); atsakovas išdavė įgaliojimą ieškovui tvarkyti 7,96 ha žemės sklypo grąžinimo reikalus; ieškovas įgaliojimą naudojo tiek nuosavybės teisių atkūrimo procese, tiek vėliau dalį šios atkurtos nuosavybės parduodamas atsakovo vardu; apie tai, kad įgaliojimas panaikintas, ieškovas sužinojo 2013 m. sausio mėn. iš atsakovo elektroninės žinutės, kuria šis informavo, kad panaikino ir testamentą, pridūrė, jog ieškovo nepažįsta ir jokio įgaliojimo bei testamento jam nerašė. Iš nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad ne ieškovas, bet atsakovas elgėsi nesąžiningai.
  3. Atsakovas 2013 m. Slaptųjų tyrimų tarnybai pateikė du prašymus dėl įgaliojimo ir testamento suklastojimo bei panaudojimo atkuriant E. M. nuosavybės teises, ikiteisminio tyrimo metu laikėsi pozicijos, kad tariamo įgaliotinio nepažįsta, įgaliojimo ir testamento nepasirašė. Tokią poziciją paneigia šioje byloje pateikti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, ieškovų, liudytojų paaiškinimai, notarės parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Pakeitęs poziciją, šioje byloje atsakovas neginčijo, kad pasirašė įgaliojimą ir testamentą, tačiau teigė, kad jį panaikino dėl ieškovo nesąžiningo elgesio (ieškovas nuo 2007 m. kovo 16 d. su juo nesusisiekė, apie atkurtas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą neinformavo, nesumokėjo likusios pinigų sumos, pasinaudodamas standartiniu įgaliojimu, pardavė vieną sklypą, o kitą – jau esant panaikintam įgaliojimui). Teismas nurodė, kad atsakovas 2010 m. vasarą du kartus viešėjo Lietuvoje, turėjo visas galimybes pasidomėti nuosavybės teisių atkūrimo procesu, tačiau buvo abejingas ir tik vėliau, po penkerių metų, pakeitė savo ankstesnį apsisprendimą ir ketinimus.
  4. Teismas kritiškai vertino argumentus, kad atsakovas nesigilino į pasirašomų dokumentų turinį (yra amerikietis ir nelabai suprato nuosavybės teisių atkūrimo reikalų), nes jis išsilavinęs (gydytojas), aktyviai tvarkė nuosavybės paveldėjimo klausimus Alytaus rajono savivaldybėje, kartais jį lydėdavo sesuo, o paprastai – L. S. Liudytojų parodymai patvirtino, kad atsakovas turėjo bendravimo patirties, artimų žmonių Lietuvoje ir aktyviai siekė parduoti nekilnojamąjį turtą. Atsakovo teiginius įvertinęs visų bylos duomenų kontekste, teismas sprendė, kad jiems trūksta nuoseklumo, jie nepatikimi.
  5. Ieškovė ir liudytoja Z. K. (duktė ir motina) nurodė, kad su ieškovu ir atsakovu buvo notaro biure; tada buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau ji neišsaugota; suderėta pinigų suma atsakovui pageidaujant sumokėta grynaisiais; ikiteisminio tyrimo byloje yra ieškovo pateikta neužpildyta šabloninės formos sutartis su atsakovo užrašytu mobiliojo telefono numeriu; ji vertintina kaip kitus atitinkantis netiesioginis įrodymas, patvirtinantis buvusį realų tokios sutarties sudarymą ir pinigų sumos, šalių sutartos kaip vienintelės ir galutinės ateityje perkamo–parduodamo turto kainos, perdavimą atsakovui.
  6. Teismas pažymėjo, kad šalys nurodė skirtingą už Sklypus suderėtą ir atsakovui sumokėtą kainą, tačiau nekyla abejonių dėl grynųjų pinigų perdavimo atsakovui fakto (atsakovas pripažino gavęs 30 000 Lt (8688,60 Eur) avansą, o ieškovai teigė sumokėję visą suderėtą sumą – 63 000 Lt (18 246,06 Eur). Atsakovas į banko sąskaitą pinigų neįnešė, jų nedeklaravo. Liudytoja Z. K. paaiškino, kad turėjo lėšų, laikomų banke ir namuose, todėl davė dukteriai 58 000 Lt (16 797 Eur) atsiskaityti su atsakovu. Kiti liudytojai patvirtino, kad Išvada galėjo būti parduota už 50 000–60 000 Lt (14 481–17 377,20 Eur), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus pažymos duomenimis, kompensacija už 7,96 ha žemės būtų buvusi 65 882 Lt (19 080,75 Eur).
  7. Teismas sprendė, kad liudytojų parodymai yra svarbus įrodymų šaltinis tiriant bylos aplinkybes, nurodė, jog sprendžiant ginčą remiamasi ir atsakovui artimų asmenų paaiškinimais, kurių objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti.
  8. Atsakovas pripažino, kad gavo dalį pinigų už tai, jog ieškovas galėtų atkurti nuosavybės teises į E. M. žemę. Jeigu atsakovas būtų norėjęs tik atkurti nuosavybės teises, o ne jas ir žemę parduoti, tai, teismo nuomone, būtent jis būtų turėjęs mokėti ieškovui už atliktą darbą. Teismas nustatė, kad šalys aiškiai išreiškė valią sudaryti sandorį dėl žemės pirkimo–pardavimo su atidedamąja sąlyga, t. y. kai nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos, todėl ieškovas, sumokėjęs atsakovui visą suderėtą kainą, teisėtai veikdamas įgaliojimo pagrindu ir būdamas įsitikinęs, kad pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta, savo nuožiūra pardavė du sklypus tretiesiems asmenims. Atsakovas, teismo vertinimu, dėl to neturėjo pateisinamos priežasties nutraukti žemės sklypų pardavimo ieškovams įforminimą. Teismas, remdamasis CK 6.309 straipsnio 3 dalimi, pripažino, kad ieškovai įgijo nuosavybės teises į septynis žemės sklypus.
  9. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  10. Kolegija nurodė, kad rašytinis susitarimas, kuriame būtų aiškiai nurodytas sutarties dalykas, esminės pagrindinės sutarties sąlygos, terminas, per kurį ji turi būti pasirašyta, sudarytas nebuvo, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai. Atsakovas pripažino, kad susitarė su ieškovu, jog šis perims nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesų valdymą, sumokės 30 000 Lt (8688,60 Eur) avansą ir, atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus, juos nupirks, preliminariai už 60 000 Lt (17 377,20 Eur); kitos sąlygos, taip pat ir galutinė kaina, būtų buvusios nustatytos sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Įgaliojimas ir testamentas buvo sudaryti todėl, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų veiksmingas. Aplinkybės, kad ieškovas dalyvavo nuosavybės teisių į Sklypus atkūrimo procese atsakovo motinos E. M. vardu, atkūrus nuosavybės teises, jas įregistravo atsakovo motinos vardu, atstovavo atsakovui paveldėjimo byloje, įregistravo Sklypus atsakovo vardu, patvirtina, jog tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 straipsnio 2 dalis).
  11. Ieškovas neįrodė, kad kreipėsi į atsakovą dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o atsakovas ją sudaryti atsisakė. Priešingai, ieškovas du žemės sklypus pardavė tretiesiems asmenims (nutarties 6 punktas). Tai sužinojęs, atsakovas panaikino įgaliojimą. Ieškovas nesilaikė CK 6.163 straipsnio 4 dalyje, 6.760 straipsnyje nustatytų pareigų, nes tiek 2010 m. kovo 4 d. atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus, tiek gavęs paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ilgą laiką apie tai ir kitus ketinimus atsakovo neinformavo, nepervedė jam vykdant pavedimą gautų lėšų. Nurodytos pareigos buvo nustatytos ieškovui (įgaliotiniui), todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsakovą pripažino nesąžiningu dėl to, kad jis nebuvo aktyvus ir atvykęs į Lietuvą nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimo ir paveldėjimo procesais. Aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl, jo nuomone, pažeistų teisių ir interesų gynimo, negali būti vertinama kaip asmens nesąžiningumas. Atsakovas, suteikęs ieškovui įgaliojimą, turėjo pagrindo tikėtis, kad atkūrus nuosavybės teises jis apie tai bus informuotas. Neinformavęs atsakovo ir pardavęs du sklypus ieškovas nesilaikė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, 6.760 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintų pareigų, todėl kolegija konstatavo, kad atsakovas turėjo pagrindą panaikinti ieškovui suteiktą įgaliojimą.
  12. Ieškovas neįrodė 63 000 Lt (18 246,06 Eur) kainos sumokėjimo fakto (CPK 178 straipsnis). Tokios sumos sandoriui privaloma rašytinė forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalis), tačiau rašytinių įrodymų, kad atsakovui buvo sumokėta nurodyto dydžio suma, byloje nėra. Liudytojų parodymai šiuo klausimu yra nekonkretūs, abstraktūs arba netiesioginiai. Kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 6 dalimi, būtų pagrindas remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo ir pinigų sumokėjimo faktui įrodyti.
  13. Sudarant susitarimą dar nebuvo pagrindinės sutarties objekto – žemės sklypų, suformuotų teisės aktų nustatyta tvarka kaip atskirų objektų, dėl kurių pirkimo–pardavimo tarėsi ginčo šalys; sklypai negalėjo būti perduoti ieškovui valdyti, nes dar neegzistavo kaip daiktinės teisės objektai, o jų nesant nebuvo galima nustatyti sutarties kainos – esminės jos sąlygos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties objekto nebuvimas, įsipareigojimas jį sukurti ateityje yra preliminariąją sutartį kvalifikuojantis požymis, nesudarantis pagrindo tokią sutartį laikyti pagrindine sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Dėl to kolegija žemės sklypų pirkimo ir pardavimo fakto ir šalių teisinių santykių nekvalifikavo kaip žemės sklypo pirkimo ir pardavimo su atidedamąja sąlyga.
  14. Kolegija konstatavo, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai, o preliminarioji sutartis ieškovams nesukūrė teisės CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.305 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalauti, kad atsakovas sudarytų pagrindinę sutartį.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, kad buvo sudarytas testamentas, ir kokiu tikslu tai buvo padaryta, kasatoriui išduotą įgaliojimą aiškino izoliuotai, tik per pavedimo teisinius santykius, ignoruodamas aplinkybę, kad nurodyti sandoriai atliko sutartinių įsipareigojimų pagal pirkimo–pardavimo sandorį užtikrinimo funkciją. Taip buvo pažeistos CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. G. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-605/2006).
    2. Testamentas ir įgaliojimas sudaryti siekiant užtikrinti atsakovo prievolę perduoti kasatoriui nuosavybės teise įsigytą turtą, o tai svarbi aplinkybė teisiškai kvalifikuojant šalių valią ir jas siejančius teisinius santykius. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį gali būti pasirenkami ir kiti, šioje normoje nenurodyti, tačiau imperatyviosioms teisės normoms, teisės principams, viešai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujantys prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Nors preliminariosios sutarties prigimtis nepaneigia šalių galimybės joje susitarti dėl tam tikrų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, šalių pasirinkti prievolės užtikrinimo būdai patvirtina ne ikisutartinius santykius, bet susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo. Priešingu atveju būtų nepaaiškinama atsakovo valia dėl testamento ir jo turinio: po mirties perduoti turtą ieškovo nuosavybėn. Testamento turinys ir jo sudarymo faktas patvirtina, kad šalys susitarė dėl visų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų (kainos, pirkimo dalyko ir t. t.) ir sandorį reikėjo tik įforminti atitinkama tvarka, kai tai bus įmanoma (t. y. atkūrus atsakovo nuosavybės teises į žemės sklypą).
    3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sudarant susitarimą dar nebuvo pagrindinės sutarties objekto – žemės sklypų, suformuotų teisės aktų nustatyta tvarka kaip atskirų objektų. Aplinkybė, kad nebuvo konkrečiai suformuotas ir griežtai apibrėžtas žemės sklypas, negali būti laikoma pagrindu pripažinti, jog šalis siejo tik ikisutartiniai santykiai, nes sandorio sudarymo metu buvo identifikuotas žemės plotas ir jo rinkos kaina, atsakovo nuosavybės teisės atkūrimas į ginčo žemę buvo visiškai realus. 2007 m. kovo 16 d. susitarimu kasatorius įgijo subjektinę teisę (reikalavimą) į ginčo dalyką, ir tai nedaro jo negaliojančio vien dėl to, kad tokia subjektinė nebuvo nustatyta jos įgyvendinimo metu galiojančiuose teisės aktuose; remiantis sutarties laisvės principu galima susitarti dėl to, kas tiesiogiai nėra draudžiama įstatymu. Subjektinės teisės į grąžintiną žemės sklypą turėjimas patvirtina, kad buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris, kuris negali būti kvalifikuojamas kaip preliminarioji sutartis dėl būsimo daikto pirkimo ir pardavimo.
    4. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo CK 6.306 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti ir daiktai, kurie bus sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje. Susitarimo įvykdymo metu (atkūrus nuosavybės teises ir jas įregistravus Nekilnojamojo turto registre) atsakovas tapo turto savininku, todėl pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti (CK 6.307 straipsnio 2 dalis).
    5. Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį, įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant jį būsimajam pirkėjui valdyti yra jo pirkimas ir pardavimas. Pagal atsakovo išduotą įgaliojimą atkūrus jo nuosavybės teises, kasatorius tapo faktiniu teisėtu žemės sklypų valdytoju ir valdė juos kaip savus (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.25 straipsnis), sudarė dviejų sklypų pirkimo–pardavimo sutartis.
    6. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes pagal faktinį ieškovų reikalavimo pagrindą neatribojo preliminariosios sutarties nuo kitų CK įtvirtintų ateityje numatomų sudaryti sutarčių (pvz., CK 6.309 straipsnis), taip pat nuo sutarčių su atidedamuoju terminu (CK 6.33 straipsnio 2 dalis) arba atidedamąja sąlyga (CK 6.30 straipsnio 1, 3 dalys, 1.66 straipsnio 1, 2 dalys), nors teismo pareiga – kvalifikuoti teisinius santykius. Sprendžiant, ar buvo sudaryta preliminarioji, ar pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, būtina atriboti sąlygines ir terminuotas prievoles – jeigu sudaromas sandoris yra sąlyginis, jis kvalifikuotinas kaip ikisutartiniai santykiai. Šalys sudarė pirkimo–pardavimo sandorį ir įsipareigojo turtą perduoti kasatoriaus nuosavybėn, kai bus atkurtos atsakovo nuosavybės teisės, t. y. ši aplinkybė turėjo neišvengiamai įvykti ir šalys tai žinojo. Toks sandoris laikytinas pirkimu ir pardavimu su atidedamuoju terminu (CK 6.33 straipsnio 2 dalis); atsakovui atkūrus nuosavybės teises, terminas suėjo ir prievolė yra vykdytina.
    7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog neįrodytas visos sandorio kainos sumokėjimas, eliminuoja galimybę pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia. Pirmiau nurodytame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime nėra konstatuota, kad visos sandorio kainos sumokėjimas yra ta aplinkybė, kuri išskirtinai leidžia pripažinti, jog sudaryta pagrindinė sutartis; kiekvienu atveju ypač svarbu įvertinti sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai.
    8. Teismas konstatavo, kad liudytojų parodymai negali būti įrodinėjimo priemonė šioje byloje, nors jie yra svarbus šaltinis, leidžiantis tinkamai kvalifikuoti šalių santykius. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar leisti šalims remtis liudytojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nesiremti liudytojų parodymais buvo aplinkybė, turėjusi esminę reikšmę priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nevertinant liudytojų parodymų, buvo padarytos priešingos nei pirmosios instancijos teismo išvados.
  2. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai (žodžiu sudaryta preliminarioji sutartis). Tačiau žodinio susitarimo negalima laikyti preliminariąja sutartimi, jis neatitinka įstatyme nustatytų preliminariosios sutarties formos reikalavimų ir daro ją negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis).
    2. Teismų praktikoje sutartys, kuriomis susitariama (raštu) dėl ateityje atkursimų nuosavybės teisės objektų pirkimo ir pardavimo, kvalifikuojamos kaip preliminariosios, nepriklausomai nuo to, kad su nuosavybės teisių atkūrimu susietas pareigos sudaryti pagrindinę sutartį atsiradimas gali būti vertinamas kaip atidedamoji sąlyga, o ne terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Eskom“ v. K. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-220/2011; 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Eskom“ v. K. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2012; kt.).
    3. Sudarant susitarimą Sklypai kaip civilinių santykių objektai neegzistavo, nebuvo žinoma, kokie sklypai bus perduoti atsakovui, ar procedūra nepasibaigs kompensacijos išmokėjimu. Nurodytos aplinkybės, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, patvirtina, kad buvo sudaryta preliminarioji, o ne pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. 2007 m. atsakovas negalėjo perleisti nuosavybės teisės į palikimo turinį sudarančius daiktus; tokia jo teisė atsiranda tik notarui išdavus pavedėjimo teisės liudijimą.
    4. Teismams konstatavus, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai, nėra pagrindo byloje taikyti CK 6.309 straipsnio 3 dalį; nenustatytos jos taikymo sąlygos. Susitarimo sudarymo metu Sklypų nebuvo, todėl atsakovas negalėjo jų perduoti kasatoriams valdyti (CK 4.24 straipsnis), o kitų veiksmų, galinčių patvirtinti CK 6.309 straipsnio sąlygų egzistavimą, kasatoriai neįrodinėja. Nutarties 22.5 punkte nurodyti kasatorių argumentai teisiškai nepagrįsti; įgaliojimas suteikia teisę įgaliotiniui veikti įgaliotojo vardu, tačiau jis neturi viršyti suteiktų teisių, privalo įvykdyti jam duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus. Faktas, kad kasatorius įgaliojimo pagrindu perleido du žemės sklypus ir atsakovas šių sandorių neginčija, nekeičia kasatoriaus (įgaliotinio) teisinio statuso ir kasatorių teisių į ginčo žemės sklypus apimties; atsakovas byloje paaiškino, kad nereikalauja iš kasatorių už žemės sklypų pardavimą gautų pinigų, nes iš jų buvo gavęs 30 000 Lt (8688,60 Eur) avansą pagal žodinį susitarimą, o 3170 Lt (918,10 Eur) skirtumą laiko įgaliotinio patirtų išlaidų kompensacija ir atlyginimu už pavedimų vykdymą (CK 2.151 straipsnis).
    5. Įgaliojimas ir testamentas negali būti vertinami kaip įstatyme nenustatyti, bet jo nedraudžiami prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, nes tai yra vienašaliai sandoriai, kurių galiojimas priklauso išimtinai nuo juos sudariusio asmens valios, t. y. jie gali būti bet kada vienašališkai panaikinti, testamento atveju – net testamentiniam įpėdiniui nežinant. Įgaliojimas buvo sudarytas, kad būtų atliktos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, o testamentas – kaip garantas, kad, atkūrus nuosavybės teises į sklypus, jie nebus perleisti kitiems asmenims; taip užtikrintas atsakovui duotas 30 000 Lt (8688,60 Eur) avansas, tačiau nurodyti dokumentai neįrodo, kad buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis ar sumokėta jos kaina. Testamentas nesukuria testatoriui jokių prievolių, atsakovas jį pasirašė vien todėl, kad to kaip užtikrinimo reikalavo Z. K.; paaiškėjus nepagrįstoms įgaliotinio pretenzijoms į atsakovo turtą, įgaliojimas ir testamentas buvo panaikinti.
    6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, jog preliminarus sutarties pobūdis neturi įtakos jos pripažinimui pirkimo–pardavimo sutartimi pagal CK 6.309 straipsnio 3 dalį, be to, teismas neteisingai įvertino ieškovų nurodytas aplinkybes dėl turto perdavimo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas nurodytas materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidas ištaisė, t. y. padarė išvadą, kad preliminarioji sutartis negalėjo būti patvirtinta CK 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu nepaisant aplinkybės, kad joje nustatyta atidedamoji sąlyga.
    7. Kadangi perduodant atsakovui 63 000 Lt (18 246,06 Eur) tariamai dalyvavę asmenys susiję su ieškovais artimais ryšiais, kiti liudytojai nepatvirtino perdavimą matę asmeniškai, o tik girdėjo apie jį iš asmenų, susijusių su ieškovais, kasatoriai nepateikė rašytinės sutarties ar kitų sumokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų, tik nurodė viena kitai prieštaraujančias ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, galinčių sudaryti pakankamą pagrindą remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo ir pinigų sumokėjimo faktui įrodyti (CK 1.93 straipsnio 6 dalis).

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) pirkimo ir pardavimo

  1. Esminės nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, dėl kurių būtina susitarti įstatymo reikalaujama forma, nustatytos CK aštuntajame skirsnyje. Tai – sutarties dalykas (CK 6.396 straipsnis) ir nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 straipsnis).
  2. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte (CK 6.396 straipsnio 1 dalis). Sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sandorį, kurio objektas – žemės sklypas, būtina atsižvelgti ir į bendrąsias nuostatas, pagal kurias civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas (CK 1.109 straipsnis). Žemės sklypas, kuris neatitinka nurodytų reikalavimų, negali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn.
  3. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.
  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui ir pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. v. ŽŪB „Nemunas“, bylos Nr. 3K-3-599-378/2015).
  5. Iš pirmiau nurodytų CK nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų galima daryti išvadą, kad tam, jog teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises.

13Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

  1. Nagrinėjamoje byloje kasatoriai CK 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu prašė patvirtinti, kad buvo sudarytos nutarties 2 punkte nurodytų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, ir pripažinti jų nuosavybės teises į šiuos sklypus. Teismai nustatė, kad, išduodant įgaliojimą ir surašant testamentą, kuriais kasatoriai įrodinėja žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, Sklypai nebuvo sukurti ir identifikuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, jie nepriklausė atsakovui nuosavybės teise (nutarties 20 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Sklypai negalėjo būti perduoti ieškovų nuosavybėn, nes susitarimo sudarymo metu nebuvo sutarties objekto. Šalis sieję teisiniai santykiai kvalifikuoti kaip ikisutartiniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada pagrįsta.
  2. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, išduodamas ginčo įgaliojimą ir sudarydamas testamentą, buvo paveldėjęs motinos E. M. teisę Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 1 d. išvados pagrindu atkurti nuosavybės teises į 7,96 ha žemės sklypą perduodant neatlygintinai nuosavybėn ir perkeliant jį į kitą vietovę. Tačiau nuosavybės teisės į žemės sklypus dar nebuvo atkurtos, nebuvo aišku, kokia forma tai bus padaryta (žemės sklypą perduodant neatlygintinai nuosavybėn ir perkeliant jį į kitą vietovę ar išmokant kompensaciją). Taigi, atsakovas neturėjo subjektinės teisės į žemės sklypus, ginčo žemės sklypai nebuvo suformuoti, todėl egzistavo objektyvios kliūtys sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį.
  3. Atmestinas kasatorių argumentas, kad susitarimą dėl konkretaus sutarties objekto patvirtina aplinkybė, jog sandorio sudarymo metu buvo identifikuotas žemės plotas ir jo rinkos kaina (nutarties 22.3 punktas). Žemės sklypas (nekilnojamasis daiktas) dėl savo esminių savybių civilinėje apyvartoje dalyvauja kaip individualiais požymiais apibrėžtas daiktas (CK 1.109 straipsnis), todėl sutartyje jis negali būti apibūdinamas nurodant jo kiekį (žemės plotą). Parduodamas (perkamas) žemės sklypas identifikuojamas nurodant specialiuosiuose teisės aktuose (Žemės, Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymuose ir kt.) nustatytus duomenis (unikalų Nr., kadastro Nr. ir pan.).
  4. Kasatorių nurodoma CK 6.306 straipsnio 1 dalies nuostata, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku taip pat gali būti daiktai, kurie bus sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, yra bendroji, taikytina visiems pirkimo–pardavimo sandoriams. Sprendžiant dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo, remiantis CK 6.392 straipsnio 1 dalimi, taikytina specialioji norma – CK 6.396 straipsnio 1 dalis. Ją aiškinant kartu su CK 4.49 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią nuosavybės teisė į būsimą registruotiną daiktą negali būti sutartimi perleista iš anksto, darytina išvada, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalyku negali būti būsimas nekilnojamasis daiktas.
  5. Susitarimas dėl būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo ir pardavimo gali būti preliminariosios sutarties (CK 6.165 straipsnis) dalykas. Tokia sutartis sudaroma CK 6.165 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Avižienių projektai“ v. asociacija „Ekologinės statybos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-145/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. v. ŽŪB „Nemunas“, bylos Nr. 3K-3-599-378/2015; kt.).
  6. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad rašytinė sutartis dėl Sklypų pirkimo ir pardavimo nebuvo sudaryta. Žodinis kasatorių susitarimas dėl Sklypų, kurie bus suformuoti ir nuosavybės teisės į juos atkurtos ateityje, dėl nutarties 24–28, 32 punktuose nurodytų motyvų negali būti kvalifikuotas kaip jų pirkimo–pardavimo sutartis, o nesilaikius nutarties 33 punkte nurodytų reikalavimų preliminariajai sutarčiai sudaryti, taip pat negali būti pripažinta, kad buvo sudaryta sutartis dėl būsimų žemės sklypų pirkimo ir pardavimo ateityje.
  7. Kasacinio skundo argumentai dėl įgaliojimo ir testamento kvalifikavimo kaip pagrindinės prievolės (žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorio) įvykdymo užtikrinimo priemonių, patvirtinančių tokio sandorio sudarymą, nepaneigia nutarties 29 punkte padarytos išvados.
  8. Sandorio, kuriam įstatyme nustatyti specialieji formos ir turinio reikalavimai (nutarties 24–26 punktai), sudarymo faktas gali būti įrodytas tik pateikus duomenis, patvirtinančius, kad tokių reikalavimų buvo laikytasi arba egzistuoja specialios įstatymuose nustatytos išimtys, dėl kurių sandoris, sudarytas nesilaikant reikalavimų (jų dalies), gali būti pripažintas galiojančiu (pvz., CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.309 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad buvo sudaryti kiti sandoriai, kurie, esant pagrindinei prievolei, galėtų atlikti jos užtikrinimo funkciją (CK 6.70 straipsnio 1 dalis), nepatvirtina pagrindinės sutarties sudarymo fakto tuo atveju, kai nesilaikyta imperatyviųjų konkretaus sandorio (pagrindinės prievolės) sudarymo reikalavimų (turtas nesuformuotas kaip atskiras objektas, neperduotas pirkėjui valdyti, pardavėjas neturi nuosavybės teisių į ketinamą parduoti turtą, nesilaikyta įstatyme nustatytos sandorio, kurį siekiama pripažinti, formos).
  9. Byloje neįrodyta, kad įgaliojimas ir testamentas sudaryti siekiant užtikrinti pirkimo–pardavimo sandorį (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes (nutarties 17 punktas), kurios, kartu su atsakovo sudarytais vienašaliais sandoriais, patvirtina, kad tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai – atsakovas įgaliojo kasatorių atstovauti jam paveldėjimo ir nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procesuose, kuriems sėkmingai pasibaigus, šalys ketino sudaryti sklypų pirkimo–pardavimo sutartį. Tokia išvada padaryta teismui tinkamai įvertinus įgaliojimo ir testamento turinį pagal kasacinio teismo nuosekliai plėtojamas sutarčių aiškinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. AS Reverta, bylos Nr. 3K-3-337/2014, ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką), ji nepaneigta kasacinio skundo argumentais.
  10. Teisėjų kolegija, apeliacinės instancijos teismo išvadas įvertinusi pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-585/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015, ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką), konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, jog šalių veiksmai, sudaryti vienašaliai sandoriai (įgaliojimas, testamentas), pripažintos aplinkybės, taip pat kitos teismų nustatytos aplinkybės patvirtino, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai. Jie patvirtina šalių siekį ateityje sudaryti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius, tačiau neįrodo ieškinio pagrindo – kad buvo sudaryta Sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovai įgijo nuosavybės teises į juos. Padarydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino materialiosios ir proceso teisės normas bei pagrįstai netenkino kasatorių ieškinio reikalavimo.

14Dėl teisės remtis liudytojų parodymais

  1. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Taigi teismui nesuteikta visiška diskrecijos teisė kiekvienu atveju savo nuožiūra spręsti dėl galimybės remtis liudytojų parodymais, tai gali būti daroma, jei byloje nustatoma, kad yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės (2 punktas); atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu (3 punktas); atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas).
  2. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad diskrecija, kaip valstybės institucijai įstatymo suteikta sprendimo laisvė, visais atvejais yra santykinė; nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad teismo diskrecija turi atitikti įstatyme nustatyto aktualių teisinių santykių reguliavimo ribas ir negali jų viršyti. Tokios ribos yra esminė įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės taikymo sąlyga: turi būti konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tokia teismo išvada visais atvejais turi būti atitinkamai motyvuota ir pagrįsta konkrečiomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008).
  3. Tais atvejais, kai leistinuose įrodymuose yra patikimų duomenų, patvirtinančių vienos šalies įrodinėjamas, o kitos – ginčijamas aplinkybes, tačiau šie duomenys nepakankamai išsamūs, kad būtų galima daryti išvadas apie ginčo aplinkybes, tokiu atveju nesuteikus galimybės šalims liudytojų parodymais užpildyti leistinų įrodymų spragas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sodo gidas“ v. L. S., bylos Nr. 3K-3-288-469/2015).
  4. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl liudytojų parodymų vertinimo, konstatuota, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. AB „Vilniaus pergalė“, bylos Nr. 3K-3-158/2008).
  5. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad liudytojų parodymai dėl 63 000 Lt (18 246,06 Eur) sumokėjimo atsakovui yra nekonkretūs, abstraktūs arba netiesioginiai, todėl, nenustatęs išskirtinių aplinkybių remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo ir pinigų sumokėjimo faktui įrodyti, atsisakė tai daryti. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose kasatoriai, be apklaustų liudytojų parodymų, nepateikė kitų patikimų duomenų, patvirtinančių sandorio sudarymo ir pinigų sumokėjimo faktą. Tokių duomenų nenurodyta ir kasaciniame skunde.
  6. Be liudytojų parodymų, byloje nėra patikimų duomenų (netiesioginių įrodymų), kurie įrodytų ar keltų pagrįstų abejonių dėl to, kad (preliminarioji) pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ir pagal ją atsakovui perduoti 63 000 Lt (18 246,06 Eur). Kadangi byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, ir kasatoriai nepateikė jas pagrindžiančių teisinių argumentų, tai, remiantis nutarties 38–39 punktuose pateiktais išaiškinimais, atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovai neįrodė sklypų kainos sumokėjimo fakto (nutarties 19 punktas), padaryta teismui nepagrįstai nepasinaudojus CK 1.93 straipsnio 6 dalyje jam suteikta diskrecijos teise nuspręsti leisti šalims remtis liudytojų parodymais.

15Dėl kasatorių rašytinių paaiškinimų

  1. Kasaciniame teisme 2016 m. vasario 3 d. gauti kasatorių pasirašyti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma kasatorių nuomonė dėl atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytų argumentų.
  2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kasacinis procesas pradedamas dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo asmeniui padavus kasacinį skundą ir jį teismui priėmus (CPK 340–351 straipsniai). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį bylos šalys turi galimybę išdėstyti visus teisinius argumentus byloje kilusiais teisės klausimais. Dėl šių procesinių dokumentų formos ir turinio, pateikimo tvarkos CPK nustatyti specialūs reikalavimai; po to, kai yra priimamas kasacinis skundas, kitai bylos šaliai sudaroma galimybė pateikti dėl kasacinio skundo atsiliepimą. CPK 350 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima. CK nenustatyta šalims procesinės teisės teikti teismui kitokius, negu šiame kodekse išvardyti, procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Džersio salos įmonė „Renaissance Insignia Limited“ v. BAB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-2-969/2016).
  3. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 46 punkte nurodytus argumentus, nenustačiusi pagrindo daryti išlygas iš CPK 350 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto imperatyvo, sprendžia, kad kasatorių rašytinius paaiškinimus priimti atsisakytina.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Kasatoriai kasaciniu skundu prašė perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, šis prašymas netenkintinas.
  3. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; šių išlaidų atlyginimą prašo priteisti iš kasatorių.
  4. Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodytą dydį, todėl, atmetus kasacinį skundą, atsakovui iš kasatorių lygiomis dalimis priteistinas 1213 Eur išlaidų atlyginimas (po 606,50 Eur) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  5. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 11,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorių lygiomis dalimis (po 5,72 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
  6. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovo Ž. J. prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre apie 1,8300 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9,8000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4,8400 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,1000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8,5300 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6,9500 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 19,7500 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių G. G. M., nuosavybės perleidimo draudimą.
  7. Kadangi bylą išnagrinėjus kasacine tvarka apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, paliktinas galioti, tai naikintinos ieškovo prašymu Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre apie ginčo sklypų nuosavybės perleidimo draudimą.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

18Palikti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą nepakeistą.

19Priteisti G. G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Ž. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 606,50 Eur (šešis šimtus šešis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

20Priteisti G. G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 606,50 Eur (šešis šimtus šešis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

21Priteisti valstybei iš Ž. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,72 Eur (penkis Eur 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

22Priteisti valstybei iš I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,72 Eur (penkis Eur 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

23Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre apie 1,8300 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9,8000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4,8400 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,1000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8,5300 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6,9500 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 19,7500 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių G. G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės perleidimo draudimą.

24Apie šios nutarties priėmimą informuoti VĮ Registrų centrą.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 7.
    1. Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 30... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 12. Dėl nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) pirkimo ir pardavimo
          13. Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
            14. Dėl teisės remtis liudytojų parodymais
            1. Pagal... 15. Dėl kasatorių rašytinių paaiškinimų
                16. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių
                  17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. Palikti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 19. Priteisti G. G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Ž. J. (a. k. (duomenys... 20. Priteisti G. G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš I. J. (a. k. (duomenys... 21. Priteisti valstybei iš Ž. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,72 Eur (penkis... 22. Priteisti valstybei iš I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,72 Eur (penkis... 23. Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi... 24. Apie šios nutarties priėmimą informuoti VĮ Registrų centrą.... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...