Byla 3K-3-474/2012
Dėl skolų priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pirkliai“, V. Š., K. D

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Vinco Versecko ir Prano Žeimio (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eskom“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eskom“ ieškinį atsakovėms K. B., K. S., B. M. K. P. dėl skolų priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pirkliai“, V. Š., K. D.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių terminuotas ir sąlygines prievoles, preliminariąsias sutartis, taip pat įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas UAB „Eskom“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovių K. B. 170 571,71 Lt, K. S. 88 930 Lt ir iš B. M. K. P. 347 910 Lt skolą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovas su atsakovėmis buvo sudaręs preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovės įsipareigojo ieškovui parduoti žemės sklypus, esančius Palangos m., kai bus atkurtos nuosavybės teisės į juos. Ieškovas pagal preliminariąsias sutartis sumokėjo visą pirkimo–pardavimo kainą, tačiau atsakovės iki šiol nevisiškai įvykdė savo įsipareigojimus, nepardavė dalies žemės sklypų ir negrąžina gautų avansų dalies.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Eskom“ iš atsakovių: K. B. – 108 934,80 Lt, K. S. – 88 930 Lt, B. M. K. P. – 347 910 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Teismas nurodė, kad šalys, sudarydamos preliminariąsias žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, nurodžiusios, jog jos turi būti sudarytos per 5–30 kalendorinių dienų nuo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir daiktinių teisių įregistravimo dienos, teisių ir prievolių atsiradimą ir pasibaigimą padarė priklausomą nuo aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas. Teismas konstatavo, kad sandoriai sudaryti su naikinamąja sąlyga, nes nežinoma, ar bus, o jei taip, tai kada bus atkurtos nuosavybės teisės natūra į atsakovėms tenkančias paveldimos žemės dalis (CK 1.66 straipsnio 3 dalis). CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai preliminariojoje sutartyje šalys nenurodė, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, tokia sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Nesudarius pagrindinės sutarties per šį terminą, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia. Kadangi atsakovėms avansu sumokėta visa numatytų parduoti žemės sklypų kaina, preliminariosiose sutartyse nustatyta sąlyga dar nėra įvykusi, nuo preliminariųjų sutarčių sudarymo ir pasibaigimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, tai ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti be pagrindo įgytus pinigus.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Escom“ iš atsakovės B. M. K. P. priteista 347 910 Lt, panaikino ir ieškovo reikalavimus dėl šios atsakovės atmetė.

11Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių sudarytų preliminariųjų sutarčių nuostatas, susijusias su pagrindinės sutarties sudarymo terminu, padarė neteisingą išvadą, jog šalys preliminariojoje sutartyje nenustatė termino. Terminas gali būti apibrėžiamas ne tik kalendorine data ar nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis, bet ir įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 straipsnis). Nustačius, kad šalys susitarė dėl termino apibrėžimo įvykiu, kuris tikrai įvyks, negalima laikyti, kad terminas nenustatytas. Šalių sudarytų preliminariųjų sutarčių 3 punkte nurodoma, jog šalys įsipareigojo sudaryti pagrindines sklypų pirkimo–pardavimo sutartis per 60 dienų po to, kai atsakovei bus atkurtos nuosavybės teisės į sklypus pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Įstatymas) ir sklypai bus įregistruoti jos vardu viešame registre. Taigi šalys susitarė, kad preliminarioji sutartis bus įvykdyta per jų susitartą terminą po juridinio fakto – nuosavybės teisių į sklypus atkūrimo bei šių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre – atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog šalys susitarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino, o ne dėl sąlygos, patvirtina preliminariųjų sutarčių turinys ir sąlygos, kiti šalių veiksmai šių sutarčių sudarymo metu ir vėliau. Ieškovas, užsiimantis nekilnojamojo turto plėtra, būdamas profesionalas šioje srityje, turėdamas galimybę pasirinkti, ar mokėti avansą pagal preliminariąsias sutartis, ar to nedaryti, ir nutaręs sumokėti ne dalį pirkimo–pardavimo sutarčių kainos, bet visą ketinamų pirkti daiktų kainą preliminariųjų sutarčių pasirašymo metu, išreiškė savo poziciją – iš esmės neabejojo, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta, t. y. įvykis (nuosavybės teisės į sklypus atsakovei bus atkurtos ir ji įregistruos šias teises registre) būtinai įvyks, o jam įvykus, įgis teisę reikalauti, jog atsakovė perleistų nuosavybės teises į sklypus. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas dvejus su puse metų pasibaigus vieneriems metams po preliminariosios sutarties sudarymo (nuo 2006 m. gegužės 19 d.) nereikalavo grąžinti sumokėtą už ketinamus pirkti sklypus sumą. Tai patvirtina šalių susitarimą bei ieškovo suvokimą, kad pagrindinės sutarties sudarymas buvo apibrėžtas terminu – įvykiu, kurį abi šalys vertino kaip neabejotinai įvyksiantį, t. y. nuosavybės teisių atsakovei B. M. K P. atkūrimą į preliminariosiose sutartyse nurodytus sklypus. Tokiu atveju laikoma, kad terminas yra nustatytas sandorio pagrindu ir nėra pagrindo taikyti įstatymo nuostatų, pagal kurias preliminarioji sutartis galioja vienerius metus nuo jos sudarymo dienos, o pasibaigus šiam terminui šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 3, 5 dalys). Nesant duomenų apie tai, kad atsakovei B. M. K. P. tuo metu, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pinigų priteisimo, jau būtų atkurtos nuosavybės teisės į sklypus, t. y. dar neįvykus įvykiui, taigi, ir nesuėjus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, ieškovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovė grąžintų pagal preliminariąsias sutartis gautus pinigus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, nesuėjus šalių nustatytam terminui, atsakovės iš ieškovo gautą sumą vertinti kaip nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.237–6.242 straipsniai) ir ją priteisti.

12III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Eskom“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl terminus ir terminuotas bei sąlygines prievoles reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo. Terminas yra objektyvus reiškinys, kuris priklauso nuo žmogaus valios, ir kuris nulemia tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad terminas negali būti apibrėžtas įvykiu, kuris yra išvengiamas arba kuris priklauso nuo vienos iš šalių valios, nes tokiais atvejais yra nustatomas ne terminas, bet sąlyga. Dėl to šią bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypus negali būti laikomas įvykiu, kuris yra neišvengiamas, ir todėl šalių sudarytose preliminariosiose sutartyse buvo nustatytas ne įvykiu apibrėžtas terminas, bet atidedamoji sąlyga. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas nėra tas įvykis, kuris įvyksta neišvengiamai, nes šis procesas priklauso nuo Įstatyme nustatytų sąlygų. Dėl to nei pats pareiškėjas, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises, nei tokių žemės sklypų pirkėjas nežino, kaip baigsis nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypus priklausė ne tik nuo objektyvių veiksnių – visų sąlygų atsakovės nuosavybės teisėms atkurti, bet ir nuo subjektyvių valstybės institucijos sprendimų ir atsakovės veiksmų.
  2. Dėl netinkamo preliminariosios sutarties instituto vertinimo. Terminas yra laikomas esmine preliminariosios sutarties sąlyga, kurios neįtvirtinimo sutartyje atveju turi būti taikomas įstatyme nustatytas vienerių metų terminas. Konstatavus, kad nagrinėjamos bylos atveju šalys nesusitarė dėl pagrindinių sutarčių sudarymo termino, jų prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė praėjus CK 6.165 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam terminui, nereikalaujant jokių papildomų sąlygų.
  3. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių ir proceso apeliacinėje instancijoje tikslų aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė yra atkūrusi nuosavybės teises į žemės sklypus teismo sprendimo priėmimo dieną, neatitiko tikrovės, rėmėsi ne Nekilnojamojo turo registro duomenimis, bet atsakovės atstovų pasisakymais, jų pateiktais netiesioginiais įrodymais, todėl laikytina, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas vertino aplinkybę dėl tariamo atsakovės nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo, nors ši aplinkybė neegzistavo, nebuvo vertinama ir atsakovė ja nesirėmė Klaipėdos apygardos teismui priimant sprendimą. Dėl to teismas pažeidė apeliacijos procesą, kuris yra skirtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui patikrinti, išėjo už apeliacijos ribų.
  4. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų nesilaikymo. Lietuvos apeliacinis teismas neįvertino įvykio – nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra – neišvengiamumo, išvados apie tikrąją šalių valią buvo pagrįstos ne byloje esančiais įrodymais, bet vien subjektyviais atsakovės atstovų teiginiais. Nebuvo remtasi civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011 pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, įpareigojusiu įvertinti, kokią prasmę tokiomis aplinkybėmis ginčo preliminariųjų sutarčių sąlygai būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, nes apeliacinės instancijos skundžiamas sprendimas prieštarauja verslo logikai, jog ieškovas, avansu sumokėjęs visą kainą už žemės sklypus, sutiko laukti neribotą laiką, kol į juos bus atkurtos nuosavybės teisės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, valstybės institucijoms priėmus nepalankų sprendimą ir neatkūrus atsakovės nuosavybės teisių, ieškovas negalės reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, nes pagrindinės sutartys nebus sudarytos ne dėl atsakovės kaltės.

14Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė B. M. K. P. prašo ieškovo UAB „Eskom“ kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl terminuotas bei sąlygines prievoles reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus argumentai dėl sąlyginės prievolės tarp ginčo šalių buvimo yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011 konstatavo, kad šiame ginčo santykyje nėra nustatytos naikinamosios sąlygos, o tai reiškia, kad nėra pagrindų, kuriais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tenkino ieškinį. Skundžiamame sprendime teismas įvertino prejudicinius faktus, nustatytus pirmiau nurodytame išaiškinime, nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su šalių elgesiu sudarant preliminariąsias sutartis ir po jų.
  2. Dėl preliminariosios sutarties instituto vertinimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sutarties terminas gali būti apibrėžiamas terminu, kurį nusako neišvengiamai įvyksiantis įvykis. Tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas šiuo konkrečiu atveju yra neišvengiamai įvyksiantis įvykis, patvirtina byloje esantys faktai, t. y. ieškovo sumokėta visa žemės sklypų pirkimo kaina, aplinkybė, kad suėjus vienių metų terminui ieškovas neatliko jokių veiksmų, šiai dienai įvykis yra įvykęs, bet ieškovas atsisako atvykti sudaryti pagrindinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties.
  3. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje pateikti įrodymai, t. y. notaro raštas, kvietimas sudaryti sandorius, šalių paaiškinimai, patvirtina faktą, kad nuosavybės teisės yra atkurtos. Kasatoriaus interpretacijos, šio fakto buvimą siejant tik su išviešinimu, negali būti laikomos pagrįstomis, nes nuosavybės teisės atkūrimas ir jo registracija yra savarankiški veiksmai.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16Dėl preliminariosios sutarties nuostatų aiškinimo

17Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje kilo preliminariojoje sutartyje šalių laisva valia suderintų nuostatų aiškinimo klausimai. Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai. Šia sutartimi šalys įsipareigoja preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). Taigi tai yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. sutartis dėl sutarties (pagrindinės) sudarymo. Vienas preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis.

18Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šalių 2005 m. gegužės 19 d. sudarytos preliminariosios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatą dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygos aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimai, tačiau klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė sutarties aiškinimo principus ir taisykles, laikytinas teisės klausimu, dėl kurio kasacinis teismas turi pasisakyti.

19Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Jos yra taikomas aiškinant ir preliminariųjų sutarčių nuostatas. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012; kt.).

20Nagrinėjamoje byloje šalys sudarytoje preliminariojoje žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyje nustatė, kad pagrindinė sklypų pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaroma per 60 kalendorinių dienų po to, kai atsakovei bus atkurtos nuosavybės teisės į sklypus pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir sklypai bus įregistruoti jos vardu viešame registre. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ši šalių susitarimo nuostata turi būti laikoma atidedamąja sąlyga, o ne terminu. Kai šalys teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą susieja su tam tikrų aplinkybių (sąlygų) atsiradimu ar neatsiradimu ateityje, t. y. jei tikrai nežinoma, ar sąlyga įvyks, laikoma, kad jos sudarė sąlyginį sandorį (CK 1.66 straipsnio 1 dalis). Taigi sąlyginio sandorio sąlyga yra aplinkybė, kurios atsiradimo galimybė egzistuoja, tačiau tikrai nežinoma, ar ji atsiras. Jei sutarties šalys susitarė, kad teises ir pareigas jos įgis ne nuo sutarties sudarymo, o nuo sąlygos atsiradimo momento, laikoma, kad, sąlygai neatsiradus, sandoris nesukels teisinių padarinių. Toks susitarimas vertinamas kaip sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga. Terminu yra laikomas apibrėžtas ar neapibrėžtas laikotarpis, kuriam suėjus ar pasibaigus įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrą civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Terminas gali būti apibrėžiamas ne tik kalendorine data ar nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis, bet ir įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 straipsnis ). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, nustačius, jog šalys susitarė dėl termino apibrėžimo įvykiu, kuris tikrai įvyks, negalima laikyti, kad terminas nenustatytas. Tokiu atveju laikoma, kad terminas yra nustatytas sandorio pagrindu ir nėra pagrindo taikyti įstatymo nuostatų, pagal kurias preliminarioji sutartis galioja vienerius metus nuo jos sudarymo dienos, o pasibaigus šiam terminui šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 3, 5 dalys).

21Taigi, siekiant nustatyti, kokie buvo tikrieji sutarties šalių ketinimai sudarant pirmiau nurodytą susitarimą, būtina aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „ Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, atsižvelgė į tai, kad kasatorius yra verslo subjektas, kuriam teisiniuose santykiuose su fiziniais asmenimis keliami didesni reikalavimai, verslo subjektas paprastai turi daug didesnę sutarčių sudarymo patirtį nei fiziniai asmenys. Kasatorius dėl savo veiklos dažnai sudarydavo sandorius, siekdamas įsigyti žemės sklypus, į kuriuos dar neatkurtos nuosavybės teisės ir sudarydamas preliminariąsias tokių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, turėjo žinoti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas trunka ilgai, paprastai ilgiau kaip CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų terminas. Pažymėtina ir tai, kad kasatoriui pavedimo sutarties pagrindu atstovavo profesionalus tarpininkas trečiasis asmuo UAB „Baltijos pirkliai“. Byloje nustatyta, kad jis tarpininkavimą vykdė abiejų šalių vardu, nes atsakovė B. M. K. P. davė šios UAB „Baltijos pirkliai“ direktoriui įgaliojimą tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Be to, atsakovė parašė testamentą, kuriuo nutarė po mirties UAB „Baltijos pirkliai“ direktoriui palikti ginčo žemės sklypą. Taigi pagrįstai apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad pats kasatorius per savo tarpininką kontroliavo atsakovės nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą ir teisinėmis priemonėmis užsitikrino, kad būtų minimali verslo projekto rizika ir garantuotas pagrindinės sutarties sudarymas. Šią išvadą patvirtina ir kasatoriaus visos sklypų kainos sumokėjimas preliminariosios sutarties pasirašymo dieną. Teigtina, kad kasatorius, būdamas šios srities profesionalas, sumokėdamas ne dalį, bet visą sandorio kainą, išreiškė savo įsitikinimą, jog pagrindinė sutartis iš esmės bus sudaryta, t. y. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus atsakovei bus atkurtos ir įregistruotos registre.

22Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat įvertino kasatoriaus elgesį po preliminariosios sutarties sudarymo ir pažymėjo, kad jis daugiau kaip ketverius metus po preliminariųjų sutarčių sudarymo (nuo 2005 m. gegužės 19 d.) elgėsi pasyviai, neragino atsakovės imtis aktyvių veiksmų įgyvendinant teises į nuosavybės atkūrimą, taip pat ir tarpininko UAB „Baltijos pirkliai“. Praėjus vieneriems metams po preliminariosios sutarties sudarymo kasatorius nereikalavo atsakovės grąžinti sumokėtos už ketinamus pirkti sklypus sumos. Toks kasatoriaus elgesys po preliminariosios sutarties sudarymo rodo, kad jis žinojo, jog nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros gali užtrukti ir šios aplinkybės nesiejo su atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį. Nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 12 d., o pakartotinai 2008 m. lapkričio 21 d. kasatorius išsiuntė atsakovei pranešimą apie preliminariosios sutarties nutraukimą ir raginimą kuo skubiau grąžinti pagal preliminariąsias sutartis pervestus pinigus. Dėl to įvertinęs byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad kasatoriaus elgesys sudarant preliminariąją sutartį ir po jos sudarymo patvirtina šalių susitarimą bei kasatoriaus suvokimą, kad pagrindinės sutarties sudarymas buvo apibrėžtas terminu – įvykiu, kurį abi šalys vertino kaip neabejotinai įvyksiantį (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

23Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas šalių susitarimą (sutartį), vadovavosi tiek subjektyviojo, tiek ir objektyviojo sutarčių aiškinimo metodais, tinkamai derindamas juos tarpusavyje. Pirmiausia teismas gilinosi į rašytinių sutarčių tekstą, o po to taikė subjektyviojo sutarčių aiškinimo metodą, analizavo tikruosius šalių ketinimus, jų elgesį po sutarties sudarymo. Dėl to darytina išvada, kad, aiškindamas sutartį, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, vertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje surinkti įrodymai teikia pagrindą padaryti pagrįstą išvadą, jog kasatorius preliminariosios sutarties 3 punkto nuostatoje išreiškė valią susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino.

24Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvus ir pripažinusi, kad nebuvo pažeistos materialiosios ir proceso teisės normos dėl preliminariųjų sutarčių vertinimo, sutarčių aiškinimo, įrodymų vertinimo, nenukrypta nuo teismų praktikos, nurodo, jog nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus, todėl kasacinio skundo argumentai atmestini, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

25Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

26Kasaciniame teisme patirta 71,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Eskom“ (j. a. k. 125996247) 71,33 Lt (septyniasdešimt vieną litą 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių terminuotas ir... 6. Ieškovas UAB „Eskom“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad šalys, sudarydamos preliminariąsias žemės sklypų... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 11. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas... 12. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Eskom“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo... 14. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė B. M. K. P. prašo ieškovo UAB... 15. Teisėjų kolegija... 16. Dėl preliminariosios sutarties nuostatų aiškinimo... 17. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti... 18. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 19. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 20. Nagrinėjamoje byloje šalys sudarytoje preliminariojoje žemės sklypų... 21. Taigi, siekiant nustatyti, kokie buvo tikrieji sutarties šalių ketinimai... 22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo... 23. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje apeliacinės... 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto apeliacinės instancijos teismo... 25. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 26. Kasaciniame teisme patirta 71,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 29. Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Eskom“ (j. a. k. 125996247) 71,33 Lt... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...