Byla 2A-525-852/2017
Dėl nesumokėtos kintamosios atlyginimo dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. F. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl nesumokėtos kintamosios atlyginimo dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4S. F. (toliau – ieškovas, darbuotojas) 2016-01-07 kreipėsi teismą su ieškiniu AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – atsakovas, darbdavys, įmonė), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK, komisija) 2015-12-08 sprendimą Nr. DGKS – 5442 jo darbo byloje Nr. APS-36-21051, priteisti ieškovui iš atsakovo sumažintą 6,33 EUR kintamąją atlyginimo dalį už 2015 m. liepos mėn., bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dirbo pagal darbo sutartį pas atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintoju-remontininku. 2015-07-07 krovinių priėmėja H. S. jam pasakė, kad negali uždaryti vieno iš vagono durų, jų uždaryti negalėjo ir pats ieškovas, todėl informavo operatorių, kuris pasakė, kad vagonas su neuždarytomis durimis iš stoties išvykti negali, ieškovas nurodė atkabinti vagoną remontui. Vagonas buvo atkabintas, nors vėliau jo durys buvo uždarytos kito asmens A. N., kuris tam teisės neturėjo. A. N. surašė tarnybinį dėl to, kad jokio remonto nereikėjo, ir dėl tokio, ieškovo manymu, nepagrįsto vagono atkabinimo buvo apkaltintas ieškovas, kuriam pagal atsakovo 2015-08-11 operatyvinio pasitarimo protokolą buvo sumažinta kintamoji atlyginimo dalis, t.y. skirta piniginė 6,33 EUR bauda, ko nenumato Darbo kodekso 237 str.. Ieškovo manymu, ši piniginė bauda yra drausminė nuobauda už nepagrįstą kaltinimą pažeidus darbo drausmę ir už faktinį ieškovo dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje, dėl ko jis kreipėsi su prašymu į darbo ginčų komisiją, kuri 2015-12-08 sprendimu netenkino jo prašymo. Ieškovas prašo peržiūrėti DGK sprendimą, pripažinti jį neteisėtu, panaikinti ir priteisti ieškovui nesumokėto darbo užmokesčio 6,33 EUR dalį už 2015 m. liepos mėnesį. Ieškovas teigia, kad atsakovo įmonėje susiformavusi dviprasmiška situacija, kuomet nežinoma kaip dirbti, neaišku už ką, kas baudžiamas, darbuotojai persekiojami, vienu atveju baudžiami už vagonų neatkabinimą, kitu atveju – už atkabinimą. Ieškovas mano, kad vagono atkabinimui buvo objektyvus poreikis – negalėjimas uždaryti vagono duris kelia grėsmę saugumui, per tokias situacijas ne kartą buvo įvykę nelaimingi atsitikimai, kurių metu buvo sužaloti žmonės, todėl ieškovas vagoną atkabino norėdamas išvengti galimų rizikų, jis priėmė tokį sprendimą ir jo keisti negalėjo nepaisant to, kas vyko toliau. Darbdavys dėl tokio jo sprendimo jokios žalos nepatyrė. Ieškovo teigimu, DGK negalėjo vadovautis atsakovo 2013-02-28 įsakymu Nr. Į-212, kuris papildė kintamosios atlyginimo dalies aprašą, nes jis buvo priimtas nesuderinus su atsakovo bendrovėje veikiančia AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesine sąjunga ,,Solidarumas“, kurios pirmininku jis yra, kaip to reikalauja atsakovo darbo tvarkos taisyklės ir kolektyvinė sutartis. Iki 2013-02-28 pagal atsakovo bendrovėje veikiančią kolektyvinę sutartį, darbo tvarkos taisykles ir kintamosios atlyginimo dalies aprašą kintamoji atlyginimo dalis galėjo būti mažinama tik už darbo drausmės pažeidimą ir tik už tą mėnesį, už kurį darbuotojui už darbo drausmės pažeidimą buvo skirta drausminė nuobauda. Aprašas suderintas su kai kuriomis kitomis, pas atsakovą veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, todėl ieškovui pritaikytas kitų profesinių sąjungų vizuotas aprašo papildymas yra kitos profesinės sąjungos nario diskriminacijos aktas, žinant, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 str. 2 d. visos profesinės sąjungos yra lygios. Ieškovo teigimu, DGK formuoja ydingą ir nepriimtiną praktiką: pateisino atsakovo netinkamą įrodymų vertinimą, kaip priemonę diskriminuoti ieškovą dėl jo profsąjunginės veiklos, toleravo netinkamą darbdavio darbinių pareigų atlikimą, požiūrį į darbuotoją, netinkamai aiškino ir taikė Konstitucijos 50 str. 2 d. nuostatą, Profesinių sąjungų įstatymo 11 str. bei LR DK 50 str. 2 d., 4 str., 35 str. Įmonės kolektyvinė sutartis vienodai taikoma visiems įmonės darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar profesinė sąjunga ją pasirašė.

5Atsakovas ieškinio nepripažino, prašė atmesti, skundžiamą DGK sprendimą, kaip teisėtą, teisingą ir pagrįstą palikti nepakeistą. Laikėsi pozicijos, kad ieškovas be pagrindo atkabino vagoną remontui, nes jokio remonto jam nereikėjo, vagono duris uždarė gana lengvai kitas įmonės darbuotojas A. N.. Siekiant tinkamai ir objektyviai įvertinti tarnybiniame pranešime pastarojo nurodytas aplinkybes, 2015-08-06 Vilniaus regiono stočių skyriuje buvo organizuotas operatyvinis pasitarimas, kuriame dalyvauti buvo pakviestas ir ieškovas. Tačiau nagrinėjant tarnybiniame pranešime nurodytą įvykį, ieškovas atsisakė dalyvauti ir paliko posėdžių salę, taip pat nustatytu laiku ir per protingą terminą nepateikė savo raštiško paaiškinimo ir pozicijos dėl įvykio, savo esminę poziciją nurodė tik teisme. Šios aplinkybės apsunkino atsakovo veiksmus tiriant įvykį, todėl atsakovas mano, kad pagal buvusią faktinę situaciją turėjo prielaidas ir pagrindą nuimti ieškovui atlyginimo kintamąją dalį. Ieškovo atžvilgiu nebuvo taikyta drausminė nuobauda, darbdavys rėmėsi lokaliniuose aktuose numatyta galimybe mažinti Kintamąją atlyginimo dalį (toliau – KAD) dėl asmeninio indėlio, apie tokias galimybes ir tokią esamą tvarką ieškovui negalėjo būti nežinoma. Procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad jam negali būti mažinama KAD, kadangi atsakovo 2013-02-28 priimtas Tvarkos aprašo 201 punktas, pakeitęs KAD skyrimo tvarką, jam negali būti taikomas, nes yra nesuderintas su AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesine sąjunga „Solidarumas“. Atsakovo teigimu, Tvarkos aprašas su jo vėlesniais pakeitimais ir papildymais yra suderintas su darbuotojų atstovais (profesinėmis sąjungomis), pasirašiusiomis Kolektyvinę sutartį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ nėra sudariusi su atsakovu kolektyvinės sutarties ar kitos sutarties, todėl atsakovo nuomone, ji neįgijo teisės atstovauti savo narių santykiuose su darbdaviu ir atsakovas neprivalo derinti lokalių teisės aktų su paminėta profesine sąjunga.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paliko galioti DGK 2015-12-08 sprendimą Nr. DGKS – 5442, priimtą darbo byloje Nr. APS-36-21051. Teismas laikė, kad darbdavys turėjo visas teisines prielaidas ir sąlygas bausti darbuotoją atsakovo nurodytų įmonėje esančių lokalių norminių aktų pagrindu. Teigė, kad pagal teisinę prigimtį ir tikslus KAD sumažinimas nėra drausminė nuobauda, skiriama LR DK kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka. KAD yra papildoma motyvuojamoji priemonė, skiriama įvertinus atitinkamo darbuotojo asmeninį indėlį į įmonės veiklos rezultatus, jiems pasiekti įdėtas pastangas, atlikimo terminus ir kitas aplinkybes, apibūdinančias jo atliktą darbą. Ieškovui tai negali būti nežinoma, nes tai ne pirma byla, kurioje tokie ieškovo teiginiai buvo pripažinti nepagrįstais. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad DGK, priimdama ginčijamą sprendimą, negalėjo vadovautis 2013-02-28 įsakymu Nr. Į-212 (d.b.l. 58), kuriuo kintamosios atlyginimo dalies skyrimo aprašas buvo papildytas 201 straipsniu. Ieškovo nuomone, įsakymas yra neteisėtas, kadangi prieštarauja atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklėms, t.y. buvo priimtas nesuderinus su atsakovo bendrovėje veikiančia AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesine sąjunga „Solidarumas“. Iš šio įsakymo matyti, kad pakeitimai buvo suderinti su kitais darbuotojų kolektyvo įgaliotais atstovais – Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininku, Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininke, bendrovės padaliniais. LR Profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad „profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir tokias sutartis“. Šis įstatymas imperatyviai numato sąlygą, jog norint atstovauti savo profesinės sąjungos nariams, profesinė sąjunga privalo su darbdaviu sudaryti kolektyvinę ir kitokias sutartis. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ būtų sudariusi su atsakovu kolektyvinę sutartį, ir šią aplinkybę pripažįsta pats ieškovas, kuris yra minėtos AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas. Todėl sutiko su atsakovo pozicija, kad pakankamo pagrindo atstovauti savo narius santykiuose su darbdaviu ji neturi, ir įmonė, kaip darbdavys, neprivalo derinti lokalių teisės aktų su tokia profesine sąjunga. Nėra jokio pagrindo manyti, kad minėtu įsakymu koreguoto Tvarkos aprašo nuostatos yra neteisėtos ir negali būti taikomos ginčo atveju. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų jo argumentams dėl persekiojimo už vykdomą profsąjunginę veiklą, mėginimo susidoroti su juo pagrįsti. Nepateikdamas savo įvykio versijos, ieškovas pats apsunkino galimybę atsakovui tirti įvykį tuoj jam paaiškėjus, nepateikė jokios informacijos, kurią tikrindamas atsakovas, žinia, galėjo priimti visai kitokio turinio sprendimą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nesutinka su sumažinta 6,33 EUR kintamojo atlyginimo dalimi. Šį sumažinimą vertina kaip piniginę baudą už nepagrįstą kaltinimą pažeidus darbo drausmę ir dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje. Apelianto teigimu, liudytojas A. N. prisidėjo prie apelianto persekiojimo ir už tai buvo paaukštintas pareigose. Iš byloje esančių duomenų neaišku, ar buvo atliktas vagono remontas, tačiau teismas apie tai net neužsiminė. Teismas neatkreipė dėmesio į byloje esantį įrodymą – 2013-12-23 operatyvinio pasitarimo protokolą Nr. 4 (ST)-3, kuriame užfiksuotas 2013-12-17 keliamas apelianto klausimas dėl tuščių dengtų vagonų uždarymo tvarkos. Ieškovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atkabinti vagoną einamajam remontui. Teismas sprendime nepasisakė, kas iš atsakovo darbuotojų pažeidė Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 66/V 1,4.4.4. punkto reikalavimą. Teigia, kad vagonų tikrintojo sprendimas atkabinti netvarkingą vagoną privalomas visų tarnybų darbuotojams. Pakeisti sprendimą turi teisę tik TVPP (JKTAP, TPP) viršininkas ar pamainos vadovas. Apeliantas tinkamai vykdė vagono tikrintojo – remontininko saugos ir sveikatos instrukcijos 16.1. punktą ir bandė atlikti vagono remontą. Reikalavime pasiaiškinti apeliantas buvo kaltinamas VI-kat. VTR pareiginių nuostatų Nr. 5 6.1., 6.2 bei Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 66/V 3.1.1.8. punktų nevykdymu tačiau piniginė sankcija buvo pritaikyta tik už 2013-12-06 potvarkio Nr. PV(VRSS)-40 1.2. punkto neva nevykdymą. Nurodo, kad DK 237 str. 1 p. numatytos tik trijų rūšių nuobaudos. DK įpareigoja darbdavį pareikalauti iš darbuotojo raštišką pasiaiškinimą tik prieš skiriant drausminę nuobaudą. Vis dėlto atsakovas laikosi pozicijos, kad apeliantui drausminė nuobauda skirta nebuvo, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti pateikti pasiaiškinimo. Nei DGK, nei teismas negalėjo vadovautis atsakovo 2013-02-28 įsakymu Nr. Į-212, kuris papildė kintamosios atlyginimo dalies aprašą, nes jis buvo priimtas nesuderinus jo su AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesine sąjunga „Solidarumas“, kaip to reikalauja atsakovo darbo tvarkos taisyklės ir kolektyvinė sutartis. Apeliantas, be kita ko, mano, kad teisėja priėmusi sprendimą yra neobjektyvi priešiškai nusiteikusi apelianto ir profesinės sąjungos atžvilgiu.

8Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad kintamosios atlyginimo dalies sumažinimas nėra drausminė nuobauda, skiriama Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka. Kintamosios atlyginimo dalies tikslas yra motyvuoti darbuotojus dirbti efektyviau, skatinti juos siekti kuo geresnių bendrovės bei atitinkamo struktūrinio padalinio veiklos rezultatų, tačiau kintamoji atlyginimo dalis nėra drausminė nuobauda. Nurodo, kad pas atsakovą veikia ne viena profesinė sąjunga, šios profesinės sąjungos iki šiol visos kartu nėra sudariusios jungtinės profesinių sąjungų atstovybės. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovo generalinio direktoriaus 2013-02-28 įsakymas Nr. Į-212 „Dėl darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos aprašo papildymo“, prieštarauja atsakovo darbo tvarkos taisyklėms, nes nesuderintas su AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesine sąjunga „Solidarumas“. Paminėtas įsakymas buvo suderintas su Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininku V. L. ir Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininke E. Š., atsižvelgiant į tai, kad paminėti asmenys buvo įgalioti atstovauti darbuotojų kolektyvą, kol nebus sudaryta visų pas atsakovą veikiančių profesinių sąjungų atstovybė. Atsakovas neturėjo pareigos derinti 2013-02-28 įsakymo Nr. Į-212 su AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesine sąjunga „Solidarumas“. Ieškovas nenurodė kokiais veiksmais ar neveikimu atsakovas diskriminuoja ir siekia keršyti jam dėl veiklos profesinėje sąjungoje.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

10teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas netenkinamas.

12AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 11 d. operatyvinio pasitarimo protokolu Nr. 4(VRSS)-107 nutarta dėl Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko – Vaidotų geležinkelio stoties viršininko 2013 m. gruodžio 6 d. potvarkio Nr. PV(VRSS)-40 1.2 punkto reikalavimų nevykdymo Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kat. vagonų tikrintojui remontininkui S. F. 10 proc. sumažinti kintamąją atlyginimo dalį (KAD) už asmeninį indėlį už liepos mėnesį. Šio sprendimo pagrindu S. F. nebuvo skirta 6,33 EUR dydžio premija.

13Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo ir darbo ginčų komisijos padarytomis išvadomis tiek dėl byloje nustatytų faktų, tiek ir dėl jų teisinės kvalifikacijos. Kintama atlyginimo dalis ieškovui yra sumažinta dėl netinkamo savo tiesioginių pareigų vykdymo, kai 2015 m. liepos 7 d. jis atlikdamas 47-ame kelyje suformuoto traukinio techninę priežiūrą davė nurodymą atkabinti vagoną Nr. 52613510 dėl šio vagono durų gedimo, nors joks šio vagono durų gedimas nebuvo nustatytas. Ieškovas teigia, kad šio tuščio vagono durys buvo atidarytos apie 0,5 m. ir jis pabandęs tris kartus, jų negalėjo uždaryti taip, kaip tai nustato techniniai reikalavimai ir todėl davė nurodymą atkabinti vagoną dėl gedimo. Pagal pareiginių instrukcijų 6.1 punktą ieškovas turi pareigą techniškai tikrinti ir, jei reikia, remontuoti prekinius vagonus visuose atvykstančiuose ir stotyje suformuotuose traukiniuose. Vaidotų geležinkelio stoties viršininko 2013 m. gruodžio 6 d. potvarkio Nr. PV(VRSS)-40 1.2 punktas nustato, kad vagonų tikrintojas remontininkas, techninės apžiūros metu aptikęs tuščią dengtąjį vagoną su atidarytomis durimis, privalo jas uždaryti ir užsklęsti sklendės pirmąją pozicija taip, kad būtų paliktas tarpas tarp durų arba tarp durų ir jų atramos.

14Teismo posėdžio metu traukinių derintojas A. N. patvirtino, kad gavęs nurodymą atlikti vagono remontą jis pats patikrino vagono techninę būklę ir įvertinęs, kad vagono būklė yra gera, uždarė vagono duris rankomis be jokios įrangos ar įrankių, tai padarė gana lengvai. Liudytojas teigė, kad jis pats anksčiau dirbo tikrintoju remontininku ir patvirtino, kad tokiu atveju būtent ieškovas kaip tikrintojas - remontininkas turėjo įvertinti gedimą ir jį pašalinti neatkabinus vagono. Liudytojas A. N. teisme teigė, kad duris jis uždarė neatlikęs jokio remonto ir kad tam nebuvo priežasčių. Teismas pagrįstai rėmėsi šio liudytojo parodymais.

15Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su darbo ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad S. F. savo pareigas atliko nerūpestingai. Ieškovo teiginiai, kad vagono durys galėjo „pasitaisyti“ dėl kontakto tempiant vagoną remontui, rodo, kad durų užstrigimo priežastis buvo neesminė ir kad tokį gedimą iš tikrųjų ieškovas galėjo pataisyti nedėdamas didelių pastangų. Apeliantas pats nurodo, kad tikrosios gedimo priežasties jis nenustatė.

16Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pritarė darbdavio sprendimui dėl paminėto aplaidaus pareigų vykdymo neskirti ieškovui S. F. darbo užmokesčio priedo (premijos), kuris pagal darbdavio nustatytą tvarką skiriamas už darbuotojo indėlį kaip skatinimas už gerą darbą. Teismas ir darbo ginčų komisija tinkamai aiškino ir taikė AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Į-277 patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už veiklos rodiklių plano įvykdymą ir papildomos kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos aprašo 201 punktą, nustatantį, kad iki 100 proc. mažesnė, nei bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu papildoma KAD darbuotojui gali būti skiriama, jeigu darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, tačiau jam nebuvo skirta drausminė nuobauda, laiku neatliko užduočių arba darbuotojo veikla turėjo neigiamos įtakos padalinio veiklos rezultatams (2013-02-28 įsakymo Nr. Į-212 redakcija, b.l. 55). Pagal apeliacinės instancijos teismo praktiką, ši norma taikoma nepaisant to, kad ji nėra suderinta su įmonėje veikiančia AB „Lietuvos geležinkelių“ profesine sąjunga „Solidarumas“, kurios pirmininku buvo ieškovas S. F.. Šiuo atveju nustatyta, kad įmonėje AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikia kelios profesinės sąjungos, o ši profesinė sąjunga darbuotojų susirinkimo nėra įgaliota atstovauti darbuotojus kolektyviniuose santykiuose su darbdaviu (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3400-803/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2999-803/2015, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-503-852/2017).

17Premijos darbuotojui už asmeninį indėlį į bendrovės veiklą neskyrimas negali būti tapatinamas su darbo įstatymuose nenumatytos piniginės nuobaudos taikymu ar kitokiu darbuotojo teisinės padėties pabloginimu. Darbuotojo individualus skatinimas, nepaisant nerūpestingo savo pareigų vykdymo, prieštarautų tokio skatinimo tikslams ir nemotyvuotų darbuotojų dirbti efektyviau. Teismų praktikoje jau yra įvertintos AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Į-277 patvirtinto aprašo nuostatos, numatančios darbdavio prerogatyvą skatinti darbuotojus už asmeninį indėlį arba neskatinti. Teismas yra konstatavęs, kad minėta skatinimo tvarka darbuotojų darbo teisių nepažeidžia (pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2119-553/2013).

18Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir apelianto teiginius, kad premija jam neskirta diskriminaciniais pagrindais už aktyvią profsąjunginę veiklą. Atstovavimas darbuotojams kolektyviniuose santykiuose ir ginčuose su darbdaviu neatleidžia ieškovo nuo tinkamo savo tiesioginių darbo pareigų vykdymo ir atsakomybės už darbo rezultatus. Apelianto prielaidos, kad darbdavys specialiai vykdo tik jo darbo veiklos patikrinimus, yra neįrodyti ir diskriminacijos nepatvirtina.

19Apelianto pateikti nauji įrodymai, t.y. darbdavio teisės aktų VRSS veiklos technologijos ir kolektyvinės sutarties - ištraukų kopijos su byloje nustatinėtinais faktais nesusijusios. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo, dėl ko šie įrodymai turėtų būti tiriami apeliacinės instancijos teisme. Nauji įrodymai grąžinami ieškovui.

20Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme šalys nepateikė.

22Vadovaujantis CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

23Ieškovo S. F. apeliacinį skundą atmesti.

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Grąžinti apeliantui apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.

26Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. S. F. (toliau – ieškovas, darbuotojas) 2016-01-07... 5. Atsakovas ieškinio nepripažino, prašė atmesti, skundžiamą DGK sprendimą,... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu... 7. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos... 8. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios... 9. Teisėjų kolegija... 10. teisiniai argumentai ir išvados... 11. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 12. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono... 13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų... 14. Teismo posėdžio metu traukinių derintojas A. N.... 15. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 16. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pritarė darbdavio sprendimui dėl... 17. Premijos darbuotojui už asmeninį indėlį į bendrovės veiklą neskyrimas... 18. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir apelianto teiginius, kad premija jam... 19. Apelianto pateikti nauji įrodymai, t.y. darbdavio teisės aktų VRSS veiklos... 20. Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.... 21. Įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme šalys... 22. Vadovaujantis CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 23. Ieškovo S. F. apeliacinį skundą atmesti.... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti... 25. Grąžinti apeliantui apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus... 26. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....