Byla e2A-1434-910/2018
Dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. J. (P. J.) ir atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. (P. J.) ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: perkelti įrodinėjimo naštą dėl diskriminavimo atsakovui; pripažinti neteisėtu ir panaikinti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – AB „Lietuvos geležinkeliai“) Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. P(KnGS)-16, kuriuo ieškovas atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą; grąžinti į eitas pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; pripažinti neteisėtu ir panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. P(KnGS)-229, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; priteisti nesumokėtą kintamąją atlyginimo dalį už asmeninį indelį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus bei prieskaitą už ištarnautus metus, nepaisant to, ar teismo sprendimu bus panaikintos drausminės nuobaudos; pripažinti neteisėtu ir panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2016 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. P(KnGS-91), kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba.
  2. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. įsidarbino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintoju-remontininku. Aktyviai dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ (toliau – profesinė sąjunga) veikloje, užėmė pirmininko pavaduotojo pareigas. Ieškovo teigimu, dėl dalyvavimo profesinėje sąjungoje buvo engiamas ir diskriminuojamas darbovietėje, buvo norima su juo susidoroti. Būtent profsąjunginė veikla buvo priežastis, dėl kurios jam Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. P (KnGS)-16 paskirta griežčiausia drausminė nuobauda –atleidimas iš darbo.
  3. Ieškovas 2015 m. kovo 9 d. gavo darbdavio reikalavimą pasiaiškinti dėl nepatenkinamos darbo kokybės, t. y. kodėl 2015 m. kovo 5 d. neišėjo sutikti traukinio Nr. 2314. Jis pasiaiškinime nurodė, kad negirdėjo per raciją duoto pavedimo. Operatorė V. K. pranešimo nepakartojo, nors tai padaryti iki gauto patvirtinimo privalėjo pagal pokalbių reglamentą. Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto viršininkas S. P., būdamas operatorinėje ir girdėdamas, kad ieškovas neatsiliepia per raciją, galėjo paprašyti operatorės pakartoti pranešimą, bet to nepadarė. 2015 m. kovo 17 d. įvykusiame operatyviniame pasitarime, kuriame ieškovas dalyvavo, nuspręsta už netinkamą pareigų vykdymą skirti ieškovui drausminę nuobaudą – pastabą. Darbdavys 2015 m. kovo 18 d. kreipėsi į profesinę sąjungą sutikimo skirti drausminę nuobaudą, tačiau ši duoti sutikimą atsisakė. Profesinės sąjungos 2015 m. balandžio 25 d. atsisakymas teismo sprendimu panaikintas. Atsakovas 2016 m. balandžio 25 d. priėmė įsakymą Nr. P(KnGS-91), kuriuo paskirta drausminė nuobauda – pastaba (toliau – Epizodas 1).
  4. Ieškovas 2016 m. kovo 1 d. gavo reikalavimą pasiaiškinti, kodėl 2016 m. vasario 22 d. nesutiko atvykstančio traukinio Nr. 3266. Ieškovas nurodė, kad operatorė N. Š. radijo ryšio priemonėmis pranešė, jog sutikimą turi atlikti ieškovas ir I. V.. Ieškovas radijo ryšio priemonėmis pranešė operatorei, kad užduotį suprato, tačiau, pro langą pamatęs, kad I. V. atvykstantį traukinį sutikinėja iš kairės pusės, suprato, jog iš kitos stoties kelio pusės nėra galimybės sutikti atvykstančio traukinio – ieškovas nebūtų spėjęs atvykti į būtiną stebėjimo poziciją. 2016 m. kovo 1 d. operatyvinio pasitarimo metu nuspręsta paskirti ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą. Atsakovas kreipėsi į profesinę sąjungą sutikimo drausminei nuobaudai skirti, tačiau ši atsisakė jį duoti. Apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu profesinės sąjungos nesutikimą panaikino. Apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovui 2016 m. gruodžio 29 d. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (toliau – Epizodas 2).
  5. Ieškovas 2017 m. vasario 3 d. gavo reikalavimą pasiaiškinti, kodėl 2017 m. sausio 18 d., dirbdamas naktinėje pamainoje su J. K., nesutiko traukinio Nr. 2777, taip pat kodėl 2017 m. sausio 21 d., dirbdamas dieninėje pamainoje su M. K., nesutiko traukinio Nr. 2761. Ieškovas pasiaiškinime nurodė, kad negirdėjo operatorės V. K. per raciją duoto pavedimo, ši pranešimo nepakartojo. Be to, ieškovas pažymėjo, jog paskirtų traukinių nebūtų galėjęs sutikti, nes tuo metu buvo Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto patalpose, iki apšilimo posto, esančio iš Molodečno pusės, kurioje turėjo būti sutikti traukiniai, yra 1 km, einant akmens skaldos keliu, kuriuo rizikinga bėgti. Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2017 m. vasario 9 d. įsakymu ieškovas atleistas iš darbo. Paskiriant šią drausminę nuobaudą, neorganizuotas operatyvinis pasitarimas, ieškovas nepakviestas į operatyvinį pasitarimą, svarstant kitų susijusių darbuotojų drausminės atsakomybės klausimus, nesupažindintas su kitų asmenų pasiaiškinimais ir G. O. tarnybiniu pranešimu, apie kurį sužinojo tik 2017 m. kovo 3 d., gavęs atsakymą į paklausimą dėl dokumentų, susijusių su jo atleidimu, pateikimo. Ieškovo vertinimu, skiriant jam griežčiausią drausminę nuobaudą, tinkamai neužtikrinta teisė apginti savo teises ir teisėtus interesus (toliau – Epizodas 3).
  6. Ieškovo teigimu, jo kaltės nustatymas neatsiejamas nuo operatorės V. K. kaltų veiksmų, kurie nustatyti 2017 m. vasario 15 d. operatyvinio pasitarimo metu. Be to, atsakovo bendrovėje dažnai būna traukinių nesutikimo atvejų, nes darbuotojai ne visada spėja nueiti į sutikimo poziciją, operatoriai tinkamai nepraneša apie tai ir pan. Tačiau kitiems darbuotojams už analogiškus pažeidimus drausminės nuobaudos neskiriamos. Ieškovas teigimu, atsakovas reikalavo atlikti veiksmus, kurių neįmanoma atlikti (Epizodai 2 ir 3). 2017 m. vasario 15 d. operatyviniame pasitarime, kuriame ieškovas nedalyvavo, nevertinta, kada jam pranešta apie atvykstančius traukinius, ir ar objektyviai buvo galima suspėti juos sutikti. Dėl to, ieškovo teigimu, jis atsidūrė sudėtingesnėje padėtyje, negu visi kiti darbuotojai, kurie dalyvavo nurodytuose įvykiuose, t. y. ieškovas buvo diskriminuojamas. Ieškovas įsitikinęs, kad tokį neteisingą atsakovo elgesį jo atžvilgiu lėmė ieškovo aktyvi veikla profesinėje sąjungoje, dėl to jis patyrė diskriminaciją. Sudėtingą padėtį, kurioje ieškovas atsidūrė dėl diskriminavimo, pasak jo, taip pat pagrindžia ir kitos aplinkybės. 2016 m. pabaigoje jis sužinojo, kad Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko S. G. nurodymu viso padalinio darbuotojams panaikintos galiojančios drausminės nuobaudos. Ieškovo teigimu, jam vieninteliam drausminė nuobauda nepanaikinta. Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ieškovas 2017 m. sausio 6 d. kreipėsi į viršininką ir 2017 m. sausio 10 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta informacija dėl drausminių nuobaudų panaikinimo tvarkos ir kriterijų. Pasak ieškovo, atsakovo nurodyta drausminių nuobaudų panaikinimo tvarka – neaiški. Ieškovo nuomone, drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimą jam lėmė aktyvus profesinės sąjungos ir paties ieškovo veikimas (2016 m. rugsėjo 6 d., 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 24 d. tarnybiniai pranešimai) prieš neteisėtus Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto viršininko S. P. veiksmus, kurie atsakovo nebuvo tinkamai ištirti. Ieškovo teigimu, jo persekiojimą įrodo ir S. P. nepagrįstas 2017 m. sausio 17 d. reikalavimas pasiaiškinti dėl naudojamų priemonių priežiūros. Be to, dėl skirtų drausminių nuobaudų ieškovui neišmokėta kintamoji atlyginimo dalis ir priemoka už ištarnautus metus. Ieškovo vertinimu, šios išmokos yra darbo užmokesčio dalis, todėl jų skyrimas nepriklauso nuo darbdavio diskrecijos. Ieškovas taip pat nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ didelį dėmesį skiria savo darbuotojų kvalifikacijai kelti. Ieškovui pateikus prašymą darbdaviui kompensuoti mokymosi išlaidas, šį prašymą nepagrįstai atsisakyta tenkinti. Ieškovo įsitikinimu, jo diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje rodo nepagrįstas drausminių nuobaudų skyrimas, netinkamai įvertinus aplinkybes, susijusias su darbo drausmės pažeidimais (kitų asmenų kaltę, objektyvias aplinkybes dėl galimybės atlikti pareigas), pažeidus drausminių nuobaudų skyrimo tvarką (paskiriant nuobaudas be operatyvinio pasitarimo, neleidžiant susipažinti su tarnybiniu pranešimu ir kitų darbuotojų pasiaiškinimais, nekviečiant ir neleidžiant apginti savo teisių kitų darbuotojų operatyvinio pasitarimo metu). Ieškovo teigimu, darbdavys vykdė ir kitus tendencingus veiksmus: pateisino savavališkus punkto viršininko veiksmus, nereaguodamas į skundus, nepanaikino drausminių nuobaudų, atiminėdavo darbo priemones, nekompensavo studijų išlaidų.
  7. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas nurodė, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui skirta už pakartotinius darbo drausmės pažeidimus, nesutinkant traukinių.
  8. 2015 m. kovo 5 d. ieškovas pagal operatorės V. K. nurodymą turėjo sutikti traukinį Nr. 2314 kartu su T. P., tačiau traukinį sutiko tik porininkė. Nustačius, kad ieškovas operatorės nurodymo neįvykdė dėl aplaidumo, operatyviniame pasitarime nustatytas Kenos geležinkelio stoties viršininko 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. Į(KnGS)-l9 patvirtintų JKTAP VI kategorijos vagonų tikrintojo-remontininko pareiginių nuostatų 6.1 punkto, Kenos geležinkelio stoties viršininko 2014 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. Į(KnGS)-104 patvirtintų JKTAP nuostatų 9.1 punkto ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo-Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. Į(DK)-175 patvirtintos Kenos geležinkelio stoties veiklos technologijos 85 punkto pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.P(KnGS)-91 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, drausminės nuobaudos nepanaikino. Ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu įsakymą, kuriuo jam skirta drausminė nuobauda – pastaba, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes šis reikalavimas jau išnagrinėtas teisme.
  9. 2016 m. vasario 22 d. traukinį pagal operatorės N. Š. pranešimą turėjo sutikti P. J. ir I. V.. Abu vagonų tikrintojai-remontininkai radijo ryšio priemonėmis patvirtino, kad pranešimą suprato, tačiau traukinį sutikti išėjo tik I. V.. Apie šį darbo drausmės pažeidimą buvo informuotas S. P. ir Kenos geležinkelio stoties viršininkas S. G.. Pagal 2016 m. vasario 22 d. reikalavimą pasiaiškinti ieškovas 2016 m. kovo 1 d. pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad operatorės nurodymą sutikti atvykstantį traukinį jis girdėjo. Ieškovas nusprendė neiti sutikti atvykstančio traukinio, nes neva pamatė, kad vagonų tikrintojas-remontininkas I. V. atvykstantį traukinį sutikinėja iš kairės pusės ir kad į kitą stoties kelių pusę sutikti atvykstančio traukinio nėra galimybės nueiti, o sutikinėti atvykstantį traukinį iš tos pačios pusės dviem vagonų tikrintojams-remontininkams nėra prasmės. Nustačius, kad ieškovas operatorės nurodymo neįvykdė dėl aplaidumo, operatyvinio pasitarimo metu nustatytas Kenos geležinkelio stoties viršininko 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. Į(KnGS)-252 patvirtintų JKTAP VI kategorijos vagonų tikrintojo-remontininko pareiginių nuostatų 6.1 punkto, Kenos geležinkelio stoties viršininko 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. Į(KnGS)-47 patvirtintų JKTAP nuostatų 8.1 punkto, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo-Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. Į(DK)-175 patvirtintos Kenos geležinkelio stoties veiklos technologijos 85 punkto ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. Į-252 patvirtintos Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 66/V 2.1.1.2 punkto pažeidimas. Operatyvinio pasitarimo metu išsiaiškinta, kad nuo operatorės pranešimo gavimo iki traukinio atvykimo ieškovas turėjo pakankamai laiko savo pareigai įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, nutarta už darbo drausmės pažeidimą ieškovui skirti drausminę nuobaudą – papeikimą. Profesinės sąjungos 2016 m. balandžio 5 d. atsisakymas skirti ieškovui drausminę nuobaudą ginčytas teisme, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimu panaikintas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovui 2016 m. gruodžio 29 d. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.
  10. Atsakovas pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštu ieškovas buvo įspėtas, jog atsisakymas vykdyti jo darbą reglamentuojančius teisės aktus bus vertinamas kaip savavaliavimas.
  11. Atsakovas 2017 m. vasario 2 d. gavo vyresniojo vagonų tikrintojo-remontininko G. O. tarnybinį pranešimą, kad 2017 m. sausio 18-19 d., dirbant naktinėje pamainoje, nesutiktas traukinys Nr. 2777. Operatorė V. K. radijo ryšiu informavo vagonų tikrintojus-remontininkus J. K. ir P. J., kad jie turi sutikti nurodytą traukinį, tačiau traukinys nebuvo sutiktas. Dėl šio įvykio paprašyta pasiaiškinti. Atsakovas, išanalizavęs visas su įvykiais susijusias aplinkybes, įvertinęs darbuotojų pateiktus rašytinius paaiškinimus, nustatė, kad 2017 metų sausio 18 ir 19 d., dirbdamas naktinėje pamainoje, P. J. nesutiko jam paskirto sutikti traukinio Nr. 2777; dirbdamas 2017 m. sausio 21 d., P. J. nesutiko jam operatorės nurodymu paskirto sutikti traukinio Nr. 2761. Pažeisti Kenos geležinkelio stoties viršininko 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.Į(KnGS)-l 11 patvirtintų pareiginių nuostatų 6.1 punkto, 2016 m. birželio 29 d. Kenos geležinkelio stoties viršininko įsakymu patvirtintų JKATAP nuostatų 8.1 punkto, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo - Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.Į(DK)-87 patvirtintos stoties veiklos technologijos 90 punkto, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Į-252 patvirtintos Techninės vagonų priežiūros instrukcijos (66/V) 2.1.1.2 punkto reikalavimai. Ieškovas, 2017 metų sausio mėn. 18-19 d. ir 2017 metų sausio 21 d. nesutikęs jam paskirtų sutikti traukinių, padarė darbo drausmės pažeidimą, analogišką ankstesniems, už kuriuos ieškovui jau buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Dėl to, vadovaudamasis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsakovas 2017 m. vasario 9 d. įsakymu paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.
  12. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo argumentai dėl jo persekiojimo ir diskriminavimo nepagristi rašytiniais įrodymais. Ieškovas padarė konkretų darbo drausmės pažeidimą – nevykdė jam paskirtų darbo funkcijų. Tai, kad ieškovas nebuvo persekiojamas dėl kokios nors konkrečios profsąjunginės ar visuomeninės veiklos, pripažino Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-3301-727/2017. Pasak atsakovo, darbdavys turi pareigą užtikrinti darbo drausmę. Drausminės nuobaudos pagal įstatymą – teisėta priemonė darbo drausmei užtikrinti. Drausminės nuobaudos skyrimas savaime nereiškia, kad darbuotojas persekiojamas ar diskriminuojamas. Tai, kad darbuotojui skirta drausminė nuobauda, nereiškia, jog jam buvo taikytos mažiau palankios sąlygos, nei kitiems darbuotojams, nepriklausantiems profesinei sąjungai. Atsakovo teigimu, drausminės nuobaudos už įvairius darbo drausmės pažeidimus taikytos ne tik profesinės sąjungos nariams, bet ir darbuotojams, nepriklausantiems jokiai profesinei sąjungai, ar priklausantiems kitai pas atsakovą veikiančiai profesinei sąjungai. Atsakovas niekada netrukdė ieškovui vykdyti jo profsąjunginės veiklos, jis buvo atleidžiamas nuo darbo profesinės sąjungos pareigoms atlikti. Be to, šiuo atveju reikšmingi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-525-852/2017, pateikti išaiškinimai, pažymint, kad atstovavimas darbuotojams kolektyviniuose santykiuose ir ginčuose su darbdaviu neatleidžia ieškovo nuo tinkamo savo tiesioginių darbo pareigų vykdymo ir atsakomybės už darbo rezultatus.
  13. Dėl ieškovui skirtos drausminės nuobaudos nepanaikinimo 2016 m. pabaigoje, atsakovas nurodė, kad ne vienam ieškovui drausminė nuobauda nepanaikinta, buvo kitų darbuotojų, kuriems drausminės nuobaudos taip pat nepanaikintos. Be to, drausminės nuobaudos panaikinimas yra darbdavio teisė, ne pareiga. Įgyvendindamas šią teisę, darbdavys atsižvelgia į tai, kaip darbuotojas dirbo, ar po paskirtos drausminės nuobaudos savo darbo funkcijas atliko tinkamai, ar suvokė padaryto darbo drausmės pažeidimo ir jam skirtos drausminės nuobaudos esmę, t. y., ar pritaikyta drausminė atsakomybė pasiekė savo tikslą. Atsakovo teigimu, ieškovas darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos jam skirtos drausminės nuobaudos (pastaba ir papeikimas), niekada nepripažino, dėl jų nesigailėjo, dėl leidimo skirti drausmines nuobaudas ieškovui atsakovas turėjo teisminių ginčų su profesine sąjunga. Teismų sprendimais konstatuota, kad drausmines nuobaudas siekiama skirti ne dėl darbuotojo priklausymo profesinei sąjungai, bet dėl individualiuose darbo santykiuose nustatytų pareigų pažeidimo. Pasak atsakovo, jis neturėjo pagrindo panaikinti ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą dėl neatsakingo ieškovo požiūrio į darbo drausmę. Be to, pats ieškovas nesikreipė į atsakovo atstovus dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.
  14. Atsakovo nuomone, sprendžiant, ar ieškovas buvo diskriminuojamas dėl priklausymo profesinei sąjungai, svarbu atsižvelgti į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadą, pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-28879-631/2016, kurioje apibrėžti diskriminacijos atvejai. Ieškovo veiksmai (kreipimasis su tarnybiniu pranešimu 2016 m. rugsėjo 6 d.), kuriuos jis nurodo kaip aktyvią veiklą profesinėje sąjungoje, galėjusią išprovokuoti diskriminaciją jo atžvilgiu, atlikti vėliau, nei kilo ginčai dėl drausminių nuobaudų skyrimo. Atsakovo nuomone, ieškovo argumentai, susiję su kitų asmenų kalte, – nepagrįsti, teisiškai nereikšmingi nagrinėjant šį ginčą.
  15. Dėl ieškovui nesumokėtos kintamos atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) rezultatus bei prieskaitą už ištarnautus metus atsakovas nurodė, kad dėl drausminių nuobaudų paskyrimo ieškovui neišmokėta iš viso 241,97 Eur kintamosios atlyginimo dalies ir 58,07 Eur prieskaitos už ištarnautus metus. Nurodytų išmokų nemokėjimo atvejai reglamentuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Į-277 patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už veiklos rodiklių planų įvykdymą ir papildomos kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos aprašo (KAD aprašas) 21 punkte ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 4 susitarimo 5.7 punkte. Atsakovo vertinimu, ieškovo teisę į nurodytas išmokas nagrinėjamu atveju paneigia ir Valstybinės darbo inspekcijos 2017 m. kovo 13 d. konsultacijos bei Vilniaus apygardos teismo išaiškinimai 2013 m. lapkričio 8 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2A-2119-553/2013 ir Nr. 2A-525-852/2017.
  16. Dėl mokymosi išlaidų nefinansavimo atsakovas nurodė, kad studijų išlaidų dengimą reglamentuoja Kolektyvinės sutarties 11 susitarimo 4 punktas, 2012 m. spalio 10 d. generalinio direktoriaus įsakymu Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų studijų išlaidų dalinio dengimo bei mokėjimo už mokymosi atostogas tvarkos aprašo ir dalinio studijų apmokėjimo sutarties formos patvirtinimo Nr. Į-810 patvirtintas Aprašas. Sprendimą dėl mokymosi išlaidų dengimo priima atsakovo generalinis direktorius, atsakovo administracijos personalo skyriui įvertinus, ar darbuotojas, pateikęs prašymą, atitinka Aprašo 3 punkte nustatytus reikalavimus. Prašymų atmetimų pagrindai ar skundų dėl netenkintų prašymų nagrinėjimas atsakovo vidaus teisės aktuose nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, darbo sutarties šalių nesutarimai dėl papildomo premijavimo ir dalies mokymosi išlaidų dengimo nagrinėtini DK nustatyta individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. 2013-2016 metų laikotarpiu dviem darbuotojams skirtos piniginės išmokos, susijusios su studijomis. Ieškovui pagal 2013 m. lapkričio 12 d. protokolą Nr. 4(KnGS)-34 skirta išmoka studijų išlaidoms dengti. 2014 m. balandžio mėn. atsisakyta tokią išmoką skirti, nes pagal bendrą atsakovo (visos bendrovės) socialinių reikmių politiką (jokiam lokaliam teisės akte tai nereglamentuota) nuspręsta, kad šie fondai neturėtų būti naudojami reikmėms, susijusioms su studijomis, juolab kad to nenumato ir Kolektyvinė sutartis. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas ne kartą yra gavęs tokias išmokas iš socialinėms reikmėms skirtų fondų.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) panaikino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. P(KnGS)-229 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; 2) panaikino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. P(KnGS)-16 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo P. J.“; 3) pripažino, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisė ieškovui iš atsakovo 2830,76 Eur išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių), 3000 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinę pravaikštą; 5) reikalavimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr.P(KnGS)-91, kuriuo skirta drausminė nuobauda – pastaba, paliko nenagrinėtą; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; 6) priteisė ieškovui iš atsakovo 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Dėl 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-91 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – teismas nurodė, kad nuobauda paskirta už tai, jog 2015 m. kovo 5 d. ieškovas nepasitiko į Kenos geležinkelio stotį atvykstančio traukinio Nr. 2314. Šios nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3301-727/2017, ieškovo reikalavimas dėl šios nuobaudos panaikinimo atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl toks reikalavimas negali būti keliamas iš naujo, nurodytas reikalavimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 137 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  3. Dėl 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-229 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo – teismas nurodė, jog ši drausminė nuobauda ieškovui skirta už tai, kad jis nevykdė išgirsto operatorės radijo ryšiu duoto nurodymo ir 2016 m. vasario 22 d. nepasitiko į Kenos geležinkelio stotį atvykusio traukinio Nr. 3266. Teismas nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties Jungtinio komercinio ir techninio priežiūros punkto operatorė N. Š. 2016 m. vasario 22 d. tarnybiniu pranešimu informavo Kenos stoties viršininką S. G., jog 2016 m. vasario 22 d. iš stoties budėtojo per garsinį ryšį buvo gautas pranešimas apie atvykstantį traukinį Nr. 3266, kurį sutikti ji pavedė P. J. ir I. V., apie tai informuodama juos GSM-R ryšiu; abu darbuotojai atsakė, kad pranešimą suprato, tačiau traukinio sutikti išėjo tik I. V.. 2016 m. vasario 22 d. ieškovui įteiktas reikalavimas pasiaiškinti dėl 2016 m. vasario 22 d. nesutikto traukinio Nr. 3266. 2016 m. vasario 22 d. pasiaiškinime ieškovas nurodė, kad, gavęs operatorės pavedimą sutikti traukinį Nr. 3266, jis apsivilko striukę ir nuėjo pažiūrėti prie lango, ar traukinys jau artėja; pažvelgęs pro langą pamatė I. V., laukiantį atvykstančio traukinio; tą dieną I. V. traukinius sutikinėjo nuo stoties pusės, t. y. nuo dešinės traukinio pusės, bet tuo metu traukinį jis sutikinėjo iš kairės pusės, nes praėjimą į kitą stoties kelio pusę jam užstojo manevrinis lokomotyvas. Ieškovo teigimu, pamatęs, kad traukinys sutinkamas iš kairės pusės ir kad nėra galimybės sutikti į kitą stoties kelių pusę atvykstančio traukinio, o sutikinėti traukinį dviem tikrintojams iš vienos pusės nėra prasmės, nusprendė neiti sutikti atvykstančio traukinio. 2016 m. kovo 4 d. operatyvinio pasitarimo metu, dalyvaujant ieškovui, ištirtos nurodyto traukinio nesutikimo aplinkybės bei nutarta trečiajam asmeniui skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, prieš tai gavus profesinės sąjungos, kurios narys yra ieškovas, sutikimą.
  4. Teismas pabrėžė, kad ieškovo neįvykdyta pareiga sutikti traukinį aiškiai nustatyta jo darbą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Ieškovas tokios pareigos neneigia, tačiau nurodo, kad nesutiko traukinio dėl manevravimo darbų, kurie užkirto kelią sutikti traukinį iš kitos pusės. Operatorės nurodymą sutikti traukinį vertina kaip neįmanomą įvykdyti. Tokie ieškovo paaiškinimai neatleidžia nuo pareigos išeiti sutikti traukinį, kaip padarė I. V., o jeigu buvo kliūčių sutikti traukinį, informuoti apie tai operatorę ar pamainos vyresnį tikrintoją remontininką. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta, jog atsakovo teisės aktuose būtų įtvirtinta galimybė pačiam darbuotojui spręsti, dėl kokių priežasčių jis galėtų neiti pasitikti traukinio, todėl darytina išvada, kad vagonų tikrintojas-remontininkas tai turi atlikti visada, nebent būtų gavęs atsakovo leidimą to nedaryti, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad įprastai, kai negalėdavo įvykdyti operatorės nurodymo, jis apie tai pranešdavo operatorei, kad ji galėtų paskirti kitą darbuotoją. Nagrinėjamu atveju ieškovas apie traukinio nesutikimą operatorei nepranešė, teigdamas, kad operatorės paskirtas kitas darbuotojas konkrečiu atveju nebūtų galėjęs sutikti traukinio. Teismo vertinimu, ieškovas galėjo informuoti apie negalėjimą sutikti traukinį, tai būtų užfiksuota traukinių sutikimo žurnale ir, atsakovo atsakingiems asmenims analizuojant traukinių nesutikimo atvejus, įvertinta kaip aplinkybė, galinti pateisinti ieškovo pareigos sutikti traukinį nevykdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas neinformavo apie traukinio, 2016 m. vasario 22 d. atvykstančio į Kenos stotį nesutikimą dėl nežinomų priežasčių, dėl to turi prisiimti jam kilusias neigiamas pasekmes, t. y. pripažinimą, kad, neišeidamas sutikti traukinio, pažeidė darbo drausmę.
  5. Dėl 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-16 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teismas nurodė, kad ši drausminė nuobauda skirta už tai, jog ieškovas, 2017 m. sausio 18 d. dirbdamas naktinėje pamainoje, nesutiko traukinio Nr. 2777, o 2017 m. sausio 21 d., dirbdamas dieninėje pamainoje, nesutiko traukinio Nr. 2761. Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 2 d. VI kat. vyresnysis vagonų tikrintojas remontininkas G. O. tarnybiniame pranešime stoties viršininkui S. G. nurodė, jog 2017 m. sausio 18-19 d., dirbant naktinėje pamainoje, į Kenos geležinkelio stoties 21 kelią atvyko traukinys Nr. 2777; operatorė V. K. radio ryšiu informavo vagonų tikrintojus remontininkus J. K. ir P. J., kad jie turi sutikti šį traukinį, tačiau traukinys nebuvo sutiktas. Taip pat nurodė, kad, dirbant 2017 m. sausio 21 d. dieninėje pamainoje, į Kenos geležinkelio stoties 23 kelią atvyko traukinys Nr. 2761, operatorė V. K. informavo P. J. ir M. K., kad jie turi sutikti šį traukinį, tačiau traukinys nebuvo sutiktas, t. y. nė vienas vagonų tikrintojas-remontininkas neišėjo susitikti traukinio, nors tai privalėjo atlikti. 2017 m. vasario 3 d. raštu ieškovo pareikalauta pateikti rašytinį pasiaiškinimą. 2017 m. vasario 5 d. pasiaiškinime ieškovas nurodė, kad 2017 m. sausio 18 d. sutikti traukinio negalėjo, nes su porininku tikriausiai buvo JKTAP patalpose, operatorės pranešimo negirdėjo. Dėl 2017 m. sausio 21 d. nesutikto traukinio ieškovas nurodė, kad porininkas jį informavo, jog yra traukinys apžiūrai, nurodymo sutikti traukinį iš operatorės negavo; jeigu nurodymas iš operatorės buvo, tai pagal Pokalbių reglamentą jis privalėjo patvirtinti, jog užduotį priėmė vykdyti; kol nepatvirtinama, kad užduotis priimta, operatorė privalo kartoti pranešimą tol, kol pranešimas bus priimtas.
  6. Teismas pažymėjo, kad, neigdamas padaręs darbo drausmės pažeidimus, ieškovas iš esmės remiasi aplinkybe, jog abiem atvejais negirdėjo operatorės V. K. nurodymo sutikti traukinį. 2017 m. vasario 14 d. vykusio operatyvinio pasitarimo metu bei teismo posėdyje apklausta liudytoja operatorė pripažino, kad nurodymą sutikti traukinius davė, tačiau negirdėjo ieškovo atsakymo. Tokias aplinkybes liudytoja nurodė ir 2017 m. vasario 2 d. paaiškinime. Bylos duomenimis, šiai operatorei už stoties viršininko 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. Į(KnGS)-101 patvirtinto Kenos geležinkelio stoties darbuotojų, atliekančių traukinių techninę ir komercinę apžiūrą, pokalbių reglamento nesilaikymą 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d., konkrečiai – reikalavimo pakartoti nurodymą, kol bus atsakyta, kad jis suprastas, nevykdymą, 2017 m. vasario 17 d. paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Tačiau šis operatorės pareigos nevykdymas nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad apie operatorės nurodymą sutikti traukinį 2017 m. sausio 18 d. ieškovui buvo žinoma. Ieškovo paaiškinime nurodytos aplinkybės ir liudytojo J. K. paaiškinimai dėl 2017 m. sausio 18 d. nesutikto traukinio neprieštaringi ir patvirtina, kad operatorės nurodymas, išgirstas ir patvirtintas J. K., porininkų tarpusavyje buvo aptartas ir abiejų sutarimu nuspręsta, jog dėl laiko stokos, pereinant į kitą stoties traukinio sutikimo pusę, abu traukinio nesutikinės. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo aplinkybės, jog, neturėdamas galimybės sutikti traukinio, apie tai informuodavo operatorę, kad ji paskirtų kitą asmenį traukiniui sutikti. Teismas nurodė ir tai, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. operatyvinio apsitarimo metu buvo analizuotas atvejis, kai ieškovas 2016 m. rugpjūčio 7-8 d. neišėjo sutikti atvykstančio traukinio, ir posėdžio metu ieškovui skirtas žodinis įspėjimas bei jis informuotas, jog apie tai, kas gali sutrukdyti jam atlikti tiesiogines pareigas, privalo nedelsdamas pranešti pamainos vyresniajam. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas neįvykdė pareigos sutikti traukinį 2017 m. sausio 18 d., t. y. padarė darbo drausmės pažeidimą.
  7. Dėl 2017 m. sausio 21 d. nesutikto traukinio teismas nurodė, kad buvęs atsakovo darbuotojas Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininkas S. G. teismo posėdyje paaiškino, jog dėl traukinio nesutikimo, kai ieškovas dirbo poroje su M. K., ieškovui pretenzijų nėra, nes nenustatyta, kad ieškovas iš tikrųjų būtų girdėjęs operatorės nurodymą sutikti traukinį. Tokie liudytojo paaiškinimai prieštarauja jo paties 2017 m. vasario 9 d. priimtame įsakyme nurodytoms ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybėms. Įsakyme konstatuota, kad 2017 m. sausio 21 d. ieškovas nesutiko traukinio ir dėl to padarė darbo drausmės pažeidimą. Teismas vertino, kad teismo posėdyje S. G. išsakytą poziciją dėl 2017 m. sausio 21 d. aplinkybių galėjo paveikti 2017 m. vasario 14 d. operatyviniame pasitarime, užfiksuotame 2017 m. vasario 15 d. protokolu, nustatytos aplinkybės. Šis operatyvinis pasitarimas organizuotas dėl G. O. 2017 m. vasario 2 d. tarnybinio pranešimo, surašyto dėl 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. nesutiktų traukinių. Pasitarimo metu apklaustas vagonų tikrintojas remontininkas M. K., kuris 2017 m. sausio 21 d. su ieškovu turėjo sutikti traukinį. Iš operatyviniame pasitarime M. K. duotų paaiškinimų nenustatyta, kad M. K. ir P. J. operatorės nurodymo davimo momentu būtų kartu. Teismo posėdyje M. K. patvirtino, kad tuo metu, kai operatorė davė nurodymą sutikti traukinį, jis nebuvo kartu su P. J.. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų girdėjęs nurodymą sutikti traukinį. Į bylą atsakovo pateiktas 2017 m. sausio 21 d. garso įrašas, kuriame galbūt užfiksuotas operatorės P. J. duotas nurodymas sutikti traukinį – prastos kokybės, nėra galimybės nustatyti, kas kalbama, identifikuoti įraše kalbančius asmenis. Operatorė patvirtino, kad atsakymo iš ieškovo nesulaukė. M. K. paaiškinimai, kad jis girdėjo nurodymą, nepatvirtina fakto, jog šį nurodymą girdėjo ir ieškovas, nes nustatyta, kad M. K. nurodymo davimo metu nebuvo kartu su ieškovu. P. J.. Teismas sprendė, kad ieškovas negirdėjo nurodymo sutikti traukinį, dėl to negalėjo vykdyti jam nustatytos pareigos sutikti traukinį, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovo darbo drausmės pažeidimą dėl 2017 m. sausio 21 d. nesutikto traukinio. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo teisę kelti klausimą tik dėl ieškovo drausminės atsakomybės už 2017 m. sausio 18 d. padarytą darbo drausmės pažeidimą.
  8. Vertindamas drausminių nuobaudų (papeikimo ir atleidimo iš darbo) proporcingumą padarytiems pažeidimams, teismas nurodė, kad dėl 2016 m. vasario 22 d. nesutikto traukinio aplinkybių tyrimo 2016 m. kovo 1 d. organizuotas operatyvinis posėdis, užfiksuotas 2016 m. kovo 4 d. protokole. Teismo posėdžio metu I. V. davė išsamesnius paaiškinimus dėl 2016 m. vasario 22 d. traukinio sutikimo aplinkybių. Operatyviniame posėdyje I. V. tik patvirtino operatorės N. Š. teiginius, kad nuo pranešimo gavimo iki traukinio atvykimo ieškovas turėjo pakankamai laiko tam, jog suspėtų išeiti jį sutikti. Iš liudytojo I. V. parodymų nustatyta, kad jis, išėjęs į lauką po operatorės nurodymo, ketino sutikti traukinį iš kitos pusės, tačiau vyko manevravimo darbai, todėl negalėjo pereiti į kitą pusę, dėl to traukinį (sąstatą) sutiko ne visą. Operatorė N. Š. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad I. V. traukinio nesutiko dėl manevravimo darbų; šią situaciją matė savo akimis. Aplinkybės, kad manevravimo darbai buvo kliūtis sutikti traukinį, operatyviniame pasitarime operatorė nenurodė. Atsižvelgiant į operatorės, I. V. operatyviniame pasitarime duotus paaiškinimus, buvo nuspręsta, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko įvykdyti savo pareigą. Nežinoma, kodėl operatyviniame posėdyje I. V. nenurodė, jog tinkamai sutikti traukinį nebuvo įmanoma dėl manevravimo darbų. Tai, kad traukinio sutikimo metu vyko manevravimo darbai, patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-19226-996/2016 dėl profesinės sąjungos atsisakymo skirti P. J. drausminę nuobaudą – papeikimą – liudytoju apklaustas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kenos geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas V. E. D.. Remdamasis tuo, kad operatyviniame pasitarime apklausti darbuotojai, išskyrus ieškovą, nenurodė aplinkybių, jog traukiniui nesutikti įtakos galėjo turėti manevravimo darbai, teismas priėjo prie išvados, kad nebuvo įvertintos visos aplinkybės, kurios pagal DK 238 straipsnio 3 punktą turi reikšmės drausminei nuobaudai parinkti.
  9. Teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovo 2016 m. vasario 22 d. padarytas darbo drausmės pažeidimas didelio pavojingumo. Traukinį, nors ir ne visą, sutiko kitas atsakovo darbuotojas. Be to, iš traukinių sutikimų žurnalo, ieškovo pateikto ir teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas traukinio nesutikimo atvejis, operatorių ir buvusio Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko S. G. teisme duotų paaiškinimų nustatyta, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai traukiniai nesutinkami. Operatorė N. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad paprastai traukinius sutinka du darbuotojai. Jeigu kuris iš jų nėra laisvas, traukinį gali sutikti vienas darbuotojas. Būna atvejų, kai traukiniui sutikti nėra laisvų darbuotojų. Operatorė V. K. teismo posėdyje nurodė, kad traukiniai gali būti nesutinkami ir kai keičiasi pamaina. Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininkas S. G. teismo posėdyje paaiškino, kad galimi atvejai, kai traukinys nesutinkamas dėl to, jog nėra laisvų tikrintojų-remontininkų. Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-19226-996/2016 dėl profesinės sąjungos atsisakymo skirti P. J. drausminę nuobaudą – papeikimą – Kenos geležinkelio stoties Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto viršininkas S. P. nurodė, kad traukinius paprastai sutinka du darbuotojai, tačiau kartais sutinka vienas, kai kitas būna užimtas darbais. Taigi traukinių nesutikimo atvejai atsakovo bendrovėje galimi bei pateisinami. Traukinį sutikti gali ir vienas vagonų tikrintojas-remontininkas. Nenustatyta, kad traukinių nesutikimas, fiksuotas traukinių nesutikimo žurnale, yra išimtinis, lemtas ypatingos svarbos priežasčių, o traukinių nesutikimo priežastys atsakovo būtų tiriamos, siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias atlikti šią funkciją. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog traukinio sutikimas yra ypatingos svarbos pareiga, kurios nevykdymas suteiktų atsakovui teisę griežčiau vertinti darbuotojus drausminės atsakomybės prasme. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apie traukinių nesutikimo atvejus ir sutikimo tvarkos organizavimą, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas – parinkta neištyrus visų traukinio nesutikimo aplinkybių ir neproporcinga padarytam darbo drausmės pažeidimui.
  10. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – proporcingumo teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog ieškovas nusižengė darbo drausmei, nevykdydamas pareigos sutikti traukinius 2015 m. kovo 5 d., 2016 m. vasario 22 d., 2017 m. sausio 18 d., ir, atsakovo teigimu, pakartotini analogiški ieškovo darbo drausmės pažeidimai suteikė pagrindą skirti ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teismas pabrėžė, kad, skiriant ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą, nebuvo ištirtos visos su atsakovo konstatuotais 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. pažeidimais susijusios aplinkybės. Dėl pirmo ir antro pažeidimo (2015 m. kovo 5 d., 2016 m. vasario 22 d.) buvo organizuoti operatyviniai pasitarimai, tačiau to nepadaryta dėl 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. pažeidimų. Nors iš atsakovo atstovės, ieškovo ir jo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad operatyviniai pasitarimai organizuojami ne visada, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovas, prieš skirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą, privalėjo išsamiai ištirti visas su 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. pažeidimais susijusias aplinkybes. Įsakymas dėl atleidimo priimtas atsižvelgiant išimtinai į 2017 m. vasario 6 d. ieškovo paaiškinimus, kuriuose ieškovas nepripažįsta padaręs darbo drausmės pažeidimus, ir S. G. 2017 m. vasario 2 d. tarnybinio pranešimo pagrindu. 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. traukinių nesutikimo aplinkybės bei drausminės atsakomybės klausimai dėl kitų darbuotojų (J. K., M. K. ir V. K.) buvo tiriami 2017 m. vasario 14 d. operatyviniame pasitarime, t. y. po ieškovo atleidimo (2017 m. vasario 9 d.), dalyvaujant šiems asmenims. Teismo vertinimu, atsakovas priėmė formalų sprendimą, remdamasis analogiškų pažeidimų pakartotinumu, ir, pažeisdamas DK 238 straipsnį, neištyrė 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. darbo drausmės pažeidimų, kaip buvo padaryta dėl 2015 m. kovo 5 d., 2016 m. vasario 22 d. darbo drausmės pažeidimų. Teismas akcentavo, kad 2017 m. sausio 21 d. darbo drausmės pažeidimas nenustatytas, tai teismo posėdyje patvirtino buvęs atsakovo darbuotojas S. G..
  11. Teismas pažymėjo, kad drausminės nuobaudos rūšiai parinkti nagrinėjamu atveju turi reikšmės ir tai, jog į 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. pažeidimus, nesutikus traukinių, sureaguota ne iš karto – tarnybinis pranešimas surašytas tik 2017 m. vasario 2 d., nors vyresnysis vagonų tikrintojas-remontininkas į padarytus darbo drausmės pažeidimus turi reaguoti nedelsdamas, taip užtikrindamas darbo drausmę. Nagrinėjamu atveju neaišku, kodėl vyresnysis vagonų tikrintojas-remontininkas iš karto po traukinių nesutikimo nedavė pastabų ir nesidomėjo priežastimis, dėl kurių operatorės nurodymai neįvykdyti. Teismo vertinimu, byloje nustatyto 2017 m. sausio 18 d. pažeidimo sunkumą eliminuoja vyresniojo vagonų tikrintojo-remontininko delsimas užtikrinti darbo drausmę.
  12. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovo darbuotojams už traukinių nesutikimą būtų skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Vagonų tikrintojams-remontininkams M. K. ir J. K. už 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. nesutiktus traukinius skirtos pastabos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pakartotinai nusižengė darbo drausmei, ir sutiktina, jog darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar darbo tvarką nuolat pažeidžiančiu darbuotoju, t. y. jo gebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas, darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo net ir nepatiriant realios turtinės žalos. Tokiu atveju patiriama neturtinio pobūdžio žala ir svarbią reikšmę turi darbdavio veiklos specifikos nulemti darbo drausmės reikalavimai. Kartu teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju skirti griežčiausią drausminę nuobaudą už darbo drausmės pažeidimus, kurie nebuvo įvertinti DK 238 straipsnio kontekste ir neįrodyti kaip iš esmės pažeidžiantys atsakovo darbo taisykles, nebuvo pagrindo nebuvo. Teismas sprendė, kad ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (DK 238 straipsnis) ir yra neadekvati padarytiems darbo drausmės pažeidimams.
  13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, teismas gali nuobaudą tik panaikinti arba pripažinti ją esant paskirtą teisėtai (DK 242 straipsnio 2 dalis), bet negali jos pakeisti, parinkdamas kitą adekvačią nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2004). Dėl to, teismui konstatavus, jog ieškovui paskirta drausminė nuobauda neatitinka padaryto darbo drausmės pažeidimo ir yra per griežta, atsakovo direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-229 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas ir 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-16 paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo panaikinamos.
  14. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes ir argumentus dėl drausminių nuobaudų skyrimo diskriminaciniu pagrindu, nenustatė, kad ieškovas buvo diskriminuojamas dėl priklausymo profesinei sąjungai. Priešingai, į bylą pateikti atsakovo įsakymai dėl ieškovo atleidimo nuo darbo profesinės sąjungos pareigoms atlikti patvirtina, kad atsakovas netrukdė ieškovui vykdyti jo profsąjunginės veiklos. Ieškovas teisme iš esmės neginčijo, kad profesinės sąjungos veikloje jam nebuvo trukdoma dalyvauti, tik nurodė, jog atsakovas netenkino 2017 m. vasario 6 d. prašymo atleisti nuo darbo 2017 m. vasario 10 d. profesinės sąjungos pareigoms atlikti. Tačiau šio atvejo negalima vertinti kaip diskriminavimo, nes atsakovas pagrindė, kad prašymui netenkinti buvo objektyvi priežastis, t. y. ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas bei atsakovo siekis skirti ieškovui drausminę nuobaudą. Ieškovo argumentai, kad profesinės sąjungos „Solidarumas“ skundai dėl S. P. veiksmų buvo ignoruojami (tai gali būti vertinama trukdymu vykdyti profsąjunginę veiklą), paneigti į bylą pateiktais rašytiniai įrodymais. Nustatyta, kad profesinė sąjunga „Solidarumas“ ieškovo tarnybinio pranešimo pagrindu 2016 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į atsakovą dėl galbūt neteisėtų S. P. veiksmų. Profesinei sąjungai atsakovas 2016 m. spalio 4 d. atsakė, kad skundas išnagrinėtas ir neteisėtų veiksmų S. P. veikloje nenustatyta. Atsakovas 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė išsamų atsakymą į pakartotinį 2016 m. lapkričio 4 d. profesinės sąjungos skundą dėl to paties asmens veiksmų. 2016 m. gruodžio 6 d. atsakymą į profesinės sąjungos skundą pateikė ir Valstybinė darbo inspekcija, kuri atsakovo atstovo veiksmuose nenustatė pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog ieškovas 2015 m. kovo 5 d., 2016 m. vasario 22 d., 2017 m. sausio 18 d. nusižengė darbo drausmei, dėl to pagrįstai inicijuotas ir svarstytas drausminės atsakomybės taikymo ieškovui klausimas. Darbo drausmės pažeidimas ir atsakomybė už jo padarymą griežtai personalinė, todėl ieškovo argumentai, kad jis buvo persekiojamas S. P. dėl jo atžvilgiu rašomų skundų ir atliekamų jo atžvilgiu tyrimų, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pabrėžė, kad akivaizdu ir aišku, jog profesinės sąjungos renkamo organo narys privalo būti pavyzdys kitiems darbuotojams ir savo elgesiu, pasirinkta gynybine pozicija, formuojama narystės priedanga negali menkinti kitų darbuotojų bei pačios profesinės sąjungos autoriteto. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-525-852/2017 pažymėjo, kad atstovavimas darbuotojams kolektyviniuose santykiuose ir ginčuose su darbdaviu neatleidžia nuo tinkamo savo tiesioginių darbo pareigų vykdymo ir atsakomybės už darbo rezultatus.
  15. Teismas pažymėjo, kad drausminės nuobaudos skyrimas savaime nereiškia, jog darbuotojas persekiojamas ar diskriminuojamas, paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimas teismine tvarka taip pat neįrodo persekiojimo fakto. Vilniaus apygardos teismas civilinėse bylose Nr. e2A-1246-852/2016 ir e2A-2526-803/2016, palikdamas nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimus, kuriais panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atsisakymai duoti sutikimus skirti ieškovui drausmines nuobaudas – pastabą ir papeikimą, nurodė, kad nepateikta prima facie įrodymų, jog ieškovas galėtų būti persekiojamas dėl kokios nors konkrečios profsąjunginės ar visuomeninės veiklos (CPK 178 straipsnis). Civilinėje byloje Nr. e2A-2526-803/2016 Vilniaus apygardos teismas akcentavo, kad byloje nėra taip pat ir tikėtinų duomenų apie tai, jog reikalavimas laikytis ieškovo priimtų lokalinių aktų (AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. Į(KnGS)-47 patvirtintų AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties Vagonų ūkio Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto nuostatų, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. Į(DK)-175 patvirtintos Kenos geležinkelio stoties veiklos technologijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. Į-252 patvirtintos Techninės vagonų priežiūros instrukcijos Nr. 66/V AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. Į(KnGS)-252 patvirtintų AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties Vagonų ūkio Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo–remontininko pareiginių nuostatų), kurių atitinkamus pažeidimus nustatė darbdavys, išimtinai taikomas tik profesinės sąjungos nariams, taip juos diskriminuojant (CPK 178, 185 straipsniai).
  16. Teismas pažymėjo, kad drausminės nuobaudos pagal įstatymą yra teisėta priemonė darbo drausmei užtikrinti. Tai, jog darbuotojui skirta drausminė nuobauda, nereiškia, kad jam taikytos mažiau palankios sąlygos, nei kitiems darbuotojams, nepriklausantiems profesinei sąjungai. Atsakovas pateikė į bylą 2017 m. balandžio 24 d. pažymą bei šios pažymos duomenis pagrindžiančius dokumentus dėl darbuotojams 2016-2017 m. paskirtų drausminių nuobaudų, iš kurios matyti, kiek drausminių nuobaudų 2016 m. ir 2017 m. pradžioje taikyta Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stotyje. Iš šių duomenų matyti, kad drausminės nuobaudos už įvairius darbo drausmės pažeidimus taikytos ne tik profesinės sąjungos nariams, bet ir darbuotojams, nepriklausantiems profesinei sąjungai ar priklausantiems kitai pas atsakovą veikiančiai profesinei sąjungai. Pažyma patvirtina, kad 2016 m. iš viso taikyta 13 drausminių nuobaudų. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog drausminės nuobaudos ieškovui skyrimas siejamas išimtinai su ieškovo veikla profesinėje sąjungoje. Iš šios pažymos matyti, kad 2016 m. pabaigoje panaikintos 9 drausminės nuobaudos. Tai paneigia ieškovo argumentus, kad tik jam vieninteliam nepanaikinta panaikinta. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovo atstovus (tiesioginį vadovą ar Kenos geležinkelio stoties viršininką) dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. Iš 2011 m. sausio 21 d. atsakovo įsakymu Nr. Į-75 patvirtintos Drausminių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 1.2.2. punkto matyti, kad drausminės nuobaudos panaikinimas yra atsakovo teisė, o ne pareiga. Drausminės nuobaudos gali būti panaikinamos darbuotojams, kurie gerai ir sąžiningai dirba, nepažeidinėja darbo drausmės, pašalino priežastis ir trūkumus, dėl kurių paskirta drausminė nuobauda bei atsižvelgiant į konkretaus darbo drausmės pažeidimo sunkumą, pasekmes bei ankstesnį darbuotojo darbo funkcijų vykdymą. 2016 m. pabaigoje buvo objektyvios aplinkybės atsisakyti panaikinti ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą anksčiau laiko: ieškovas nepripažino darbo drausmės pažeidimo, už kurį jam skirta drausminė nuobauda - pastaba, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3301-727-2017 pripažinta teisėta ir pagrįsta. Taip pat buvo pradėta drausminės nuobaudos skyrimo procedūra dėl analogiško 2016 m. vasario 22 d. darbo drausmės pažeidimo. Profesinės sąjungos „Solidarumas“ atsisakymas skirti ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą buvo nagrinėjamas teismine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2526-803/2016 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19226-996/2016, kuriuo panaikintas atsisakymas duoti sutikimą skirti ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą. Dėl to AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo poziciją, kad 2016 m. pabaigoje buvo aplinkybės, dėl kurių nebuvo pagrindo vertinti, jog ieškovas dirbo gerai ir sąžiningai, nepažeidinėjo darbo drausmės, bei spręsti jam paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo klausimą.
  17. Drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo atveju, siekiant nustatyti ieškovo darbo drausmės pažeidimo priežastis, inicijuotas operatyvinis pasitarimas, kuriame apklaustas ieškovas ir su pažeidimu susiję darbuotojai, ir gautų paaiškinimų pagrindu priimtas sprendimas skirti ieškovui drausminę nuobaudą. Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovui buvo taikomas mažiau palankus elgesio modelis, palyginus su kitais atsakovo darbuotojais (J. K., M. K. ir V. K.), sprendžiant dėl drausminės atsakomybės už 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. pažeidimus. Nurodytų darbuotojų pažeidimai išsamiai ištirti operatyviniame pasitarime, jiems dalyvaujant bei leidžiant pateikti žodinius paaiškinimus. Ieškovui tokia teisė nebuvo suteikta, dėl to nebuvo išsamiai ištirtos visos su ieškovo darbo drausmės pažeidimu susijusios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas atleisti ieškovą (už padarytą pažeidimą, esant galiojančioms drausminėms nuobaudoms – pastabai, papeikimui), tačiau nustatyta, kad griežčiausios drausminės nuobaudos ieškovui skyrimas neatitinka drausminės atsakomybės tikslų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovo atleidimui iš darbo turėjo įtakos jo narystė ir aktyvi veikla profesinėje sąjungoje.
  18. Iš ieškovo 2017 m. sausio 16 d. paaiškinimo į Kenos stoties viršininko S. G. 2017 m. sausio 17 d. reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo įrankių naudojimo matyti, kad darbo įrankių, konkrečiai – žibinto, atėmimą ieškovas vertina kaip tendencingą viršininko S. P. priekabiavimą, siekiant jam bei kitiems darbuotojams atimti teisę į kintamąją atlyginimo dalį. Ieškovo paaiškinimai ir 2017 m. vasario 17 d. operatyvinio pasitarimo protokolas bei 2017 m. vasario 20 d. įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo viršininkui S. P. patvirtina, kad darbo įrankiai buvo atimti ne tik iš ieškovo. S. P. neteisėti veiksmai atsakovo išsamiai ištirti operatyviniame pasitarime, jam skirta drausminė nuobauda. Atsižvelgiant į tai, vertinti, kad ieškovui buvo sudaromos nepalankios darbo sąlygos, nesuteikiant darbo priemonių, dėl jo statuso profesinės sąjungos veikloje, nėra pagrindo.
  19. Mokymosi išlaidų dalies nekompensavimą, kaip diskriminavimo apraišką, ieškovas grindžia tuo, kad netenkintas jo 2014 m. spalio 31 d. prašymas dėl dalinio studijų Baltarusijos valstybiniame transporto universitete išlaidų dengimo ir 2014 m. balandžio 22 d. socialinių reikmių fondo paskirstymo komisijos posėdyje svarstytas prašymas dėl materialinės pašalpos skyrimo. Pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 11 susitarimo 4 punktą bendrovė iš dalies dengia darbuotojų studijų Lietuvos ir užsienio universitetuose (institutuose), kolegijose išlaidas bei generalinio direktoriaus nustatyta tvarka moka už mokymosi atostogas. Studijų dengimo išlaidas taip pat reglamentuoja 2012 m. spalio 10 d. generalinio direktoriaus įsakymas Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų studijų išlaidų dalinio dengimo bei mokėjimo už mokymosi atostogas tvarkos aprašo ir dalinio studijų apmokėjimo sutarties formos patvirtinimo Nr. Į-810 (toliau - Aprašas). Pagal Aprašo 7 punktą sprendimą dėl mokymosi išlaidų dengimo priima atsakovo generalinis direktorius, personalo skyriui įvertinus, ar darbuotojas, pateikęs prašymą, atitinka Aprašo 3 punkte numatytus reikalavimus. Prašymų atmetimų pagrindai ar skundų dėl netenkintų prašymų nagrinėjimas atsakovo vidaus teisės aktuose nereglamentuotas, todėl darbo sutarties šalių nesutarimai dėl papildomo premijavimo ir dalies mokymosi išlaidų dengimo nagrinėtini DK nustatyta individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Ieškovas ilgą laiką nekėlė klausimo dėl jo prašymų netenkinimo priežasčių, individualia tvarka neskundė atsakovo nesutikimų dengti išlaidas ir skirti materialinę paramą, šį klausimą iškėlė praėjus ilgam laiko tarpui, ginčydamas neteisėtą atleidimą iš darbo bei siekdamas įrodyti, kad buvo darbdavio diskriminuojamas. Tokius ieškovo atgrumentus teismas įvertino kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, kuri nepagrįsta ir neįrodo jo tendencingo diskriminavimo bei siekio suvaržyti jo teises, juolab atsižvelgus į tai, kad ieškovo prašymai dėl materialinės pašalpos skyrimo ne kartą tenkinti.
  20. Dėl kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį ir prieskaitos už ištarnautus metus teismas nurodė, kad byloje esanti 2017 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. LS(KnGS)-214 patvirtina, jog dėl drausminių nuobaudų (papeikimo ir atleidimo iš darbo) skyrimo ieškovui neišmokėta 241,97 Eur kintamosios atlyginimo dalies ir 58,07 Eur prieskaitos už ištarnautus metus. Kintamosios atlyginimo dalies ir prieskaitos už ištarnautus metus mokėjimas aiškiai reglamentuotas atsakovo lokaliuose teisės aktuose. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-277 patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už veiklos rodiklių planų įvykdymą ir papildomos kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos aprašo 21 punkte nustatyta, jog darbuotojui, kuriam paskirta drausminė nuobauda, neskiriama to mėnesio kintamoji atlyginimo dalis, kurį ši drausminė nuobauda buvo paskirta. Pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 4 susitarimo 5.7 punktą tą mėnesį, kurį darbuotojui paskirta drausminė nuobauda, prieskaita už ištarnautus metus neskaičiuojama. Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus 2017 m. kovo 13 d. konsultacijoje Nr. SD-25-3135 nurodyta, kad kintamosios atlyginimo dalies (priedo prie darbo užmokesčio) sumažinimas kolektyvinėje sutartyje (ar kitame įmonės lokaliniame (vidaus) teisės akte) nustatyta tvarka neturėtų būti tapatinamas su drausmine nuobauda bei jos skyrimu. Nepaisant to, ar darbuotojui taikyta drausminė atsakomybė, jeigu yra aplinkybės, nurodytos kolektyvinėje sutartyje ar kituose lokaliniuose (vidaus) teisės aktuose, kurių pagrindu darbuotojams gali būti neskiriamas priedas prie darbo užmokesčio, šio priedo neišmokėjimas nelaikomas drausminės atsakomybės taikymu ar pakartotine nuobauda už tą patį pažeidimą. Valstybinės darbo inspekcijos specialistų nuomone, toks kintamosios atlyginimo dalies skyrimo tvarkos nustatymas nelaikytinas darbuotojų padėties pabloginimu DK 4 straipsnio 4 dalies prasme. Be to, Vilniaus apygardos teismo pasisakyta dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Į-277 patvirtinto Aprašo nuostatų. Teismas nurodė, kad premijos darbuotojui už asmeninį indėlį į bendrovės veiklą neskyrimas negali būti tapatinamas su darbo įstatymuose nenumatytos piniginės nuobaudos taikymu. Darbuotojo individualus skatinimas, nepaisant nerūpestingo savo pareigų vykdymo, prieštarautų tokio skatinimo tikslams. Minėta skatinimo tvarka darbuotojų darbo teisių nepažeidžia (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-525-852/2017; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2119-553/2013). Ieškovui skirtos drausminės nuobaudos – papeikimas ir atleidimas iš darbo – panaikintos šiuo teismo sprendimu. Tačiau drausminės nuobaudos panaikintos pripažinus, kad jos neproporcingos padarytiems teisės pažeidimams, o teismas negali parinkti kitų adekvačių nuobaudų. Byloje nustatyta, kad ieškovas nusižengė darbo drausmei. Dėl to, atsižvelgiant į aptartas Aprašo bei kolektyvinės sutarties nuostatas ir Vilniaus apygardos teismo išaiškinimus, kad piniginė nuobauda skiriama esant nerūpestingam savo pareigų vykdymui, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo ir priteisti jam dėl taikytos drausminės atsakomybės neskirtų kintamosios atlyginimo priedo dalies ir prieskaitos už ištarnautus metus.
  21. Dėl neteisėto atleidimo teisinių padarinių teismas nurodė, kad yra pagrindas sutikti su atsakovo pozicija, jog ieškovas negali būti grąžintas į eitas pareigas dėl netinkamo požiūrio į darbo drausmę, pasitikėjimo juo praradimo, įtemptų santykių su atsakovu. Tarp šalių susiklostė nepalankios sąlygos dirbti (užsitęsė šalių konfliktas, ieškovas drausminių nuobaudų skyrimą vertina kaip susidorojimą, paties ieškovo ir atsakovo darbuotojų santykiai sudėtingi, konfliktiški). Liudytoja operatorė N. Š. teismo posėdyje nurodė, kad po pranešimo vadovybei apie ieškovo pareigos sutikti traukinį nevykdymą iš ieškovo buvo sulaukusi grasinimų. Pažymėjo, kad ieškovas ne kartą rašė skundus dėl kitų darbuotojų, kad jie nesutikdavo traukinių, konfliktuodavo su darbuotojais, grasindavo skundais. Liudytojas vagonų tikrintojas-remontininkas I. V. teismo posėdyje pažymėjo, kad su ieškovu bendravimas nutrūkęs apie trejus metus. 2016 m. balandžio 6 d. operatyviniame pasitarime buvo analizuojamas ieškovo ir atsakovo darbuotojos T. N. konfliktas, šio konflikto dalyviai įspėti dėl atsakovo Etikos kodekso nuostatų pažeidimo. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo įtampa, ieškovas nesugebėdavo spręsti konfliktinių situacijų konstruktyviu būdu, ieškovo ir bendradarbių santykiuose trūko geranoriškumo, bendradarbiavimo, ieškovas ne tik nesprendė konfliktų, bet juos gilino. Be to, byloje nustatytas netinkamas ieškovo požiūris į darbo drausmę. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovo teisės turi būti apgintos negrąžinant jo į eitas pareigas, o taikant alternatyvų DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytą darbo teisių gynimo būdą – darbo sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, darbo sutartis laikoma nutraukta šiuo teismo sprendimu ir ieškovui priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (darbo stažas nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. vasario 9 d.) bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, apskaičiuotinas atsižvelgiant į ieškovo vienos dienos darbo užmokesčio dydį.
  22. Spręsdamas dėl ieškovui priteistinos kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydžio, teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo procesas buvo gana ilgas, jo trukmę, be kita ko, lėmė nevienkartinis ieškinio tikslinimas. Nuo pat bylos iškėlimo ieškovui atstovavo trys atstovai – profesinių sąjungų pirmininkai ir advokatė, todėl vertintina, jog, tinkamai suformulavus reikalavimus pirminiame ieškinyje, teismo procesas nebūtų užsitęsęs. Be to, ginčo nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl teisėjai nustatyta tvarka vasaros periodu suteiktų atostogų. Teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti ieškovui priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą, priteisinat kompensaciją už priverstinę pravaikštą konkrečia suma – 3000 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismo vertinimu, tokio dydžio kompensacijos priteisimas atitinka DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto instituto tikslą, suderinamas su darbo teisės principais, įtvirtintais DK 2, 35 straipsniuose, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, bei išlaiko abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti, nurodant, kad ieškovas atleistas iš darbo dėl diskriminacinių priežasčių – jo priklausymo profesinei sąjungai „Solidarumas”; panaikinti drausmines nuobaudas dėl to, kad joms skirti nebuvo pagrindo; grąžinti ieškovą į ankstesnes pareigas; priteisti kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką, jos nemažinant; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų nemažinant. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
  2. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie ieškovo neteisėtus veiksmus, netyrė ir nevertino aplinkybės, kad pažeidimų padarymo metu (2016 m. vasario 22 d. ir 2017 m. sausio 18 d.) ieškovui galiojo 2014 m. Stoties veiklos technologija, kurioje nebuvo tikrintojo-remontininko pareigos pranešti operatorei apie negalėjimą sutikti traukinį. Tokia pareiga nustatyta tik 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvirtintoje Stoties veiklos technologijoje (90 punktas), su kuria ieškovas nebuvo supažindintas. Tai patvirtina į bylą pateikti dokumentai, kurių teismas netyrė ir nevertino (2016 m. rugpjūčio 12 d. darbuotojų susipažinimo su pakeitimais dokumentas ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. pastabos darbdaviui). 2016 m. rugpjūčio 19 d. pastabose darbdaviui ieškovas aiškiai nurodė, kad prieš pasirašant tokį svarbų dokumentą nebuvo tinkamai instruktuotas ir jam nebuvo net paaiškinta apie naujus veiklos technologijos pakeitimus, taip pat kad nebuvo organizuoti techniniai mokymai visam Kenos geležinkelio stoties kolektyvui, kuris nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. dirbs pagal pakeistą Stoties veiklos technologiją. Darbdavio pareigos tinkamai organizuoti darbą (supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis ar imtis kitų aktyvių veiksmų) nevykdymas negali lemti darbuotojo pareigos ir atsakomybės už jos nevykdymą. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nepagrįstai sprendė, kad įrodyti neteisėti ieškovo veiksmai.
  3. Teismas nepagrįstai rėmėsi operatyvinio pasitarimo medžiaga dėl 2016 m. rugpjūčio 7-8 d. pažeidimo, už kurį paskirtas žodinis įspėjimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad operatyvinio pasitarimo metu ieškovui nebuvo skirta drausminė nuobauda, nes nekonstatuota jo kaltė. 2017 m. vasario 9 d. įsakymo tekste aiškiai remiamasi tik dviem anksčiau paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, t. y. pastaba ir papeikimu. Teismas negalėjo remtis šia aplinkybe, darydamas išvadą dėl darbo drausmės pažeidimo fakto, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.
  4. Teismas netyrė ir nevertino ieškovo kaltės dėl tariamų pažeidimų ir priežastinio ryšio tarp tariamų pažeidimų ir pasekmių. Vertindamas 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu paskirtą papeikimą, teismas nevertino pažeidimo metu vykusių manevrinių darbų reikšmės drausminės atsakomybės sąlygoms. Teismas tik konstatavo manevrinių darbų svarbą proporcingai drausminei nuobaudai parinkti. Iš liudytojų I. V. ir operatorės N. Š. parodymų akivaizdu, kad ieškovas negalėjo tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių – tuo metu vykusių manevravimo darbų. Be to, net jeigu tariamas pareiškėjo pažeidimas būtų sukėlęs pasekmes, manevravimo darbai, akivaizdu, būtų nutraukę priežastinį ryšį tarp pareiškėjo pažeidimo ir pasekmių, tačiau to teismas taip pat nevertino. Akivaizdu, kad atsakovas šiuo atveju neįrodė ieškovo kaltės ir priežastinio ryšio sąlygų.
  5. Teismas dėl 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos nevertino liudytojos N. Š. parodymais atskleistų aplinkybių, jog kiekvienas darbuotojas iš anksto žino, kurioje pusėje sutiks traukinį (išankstinius susitarimus dėl traukinių sutikimo patvirtino ir liudytoja T. P., kuri nurodė, kad „visada dirba savo pusėje – kairėje“). Teismas plačiau netyrė įrodymų ir pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jis sutikinėja traukinius artimesnėje pusėje, ir kad tariamo pažeidimo dieną du traukinius ieškovas sutiko iš artimesnės pusės, o I. V. sutikinėjo juos kitoje pusėje, todėl būtent jis turėjo sutikti traukinį kitoje pusėje. Atsižvelgiant į tai, kad traukinių sutikimo tvarkoje nenurodyta, jog traukinys būtų sutinkamas dviejų darbuotojų vienoje pusėje, be to, tai būtų beprasmiška, nebuvo ieškovo kaltės dėl to, kad traukinys nebuvo sutiktas iš kitos pusės, nes iš kitos pusės traukinį turėjo sutikti I. V.. Atsakovas šiuo atveju neįrodė kaltės ir priežastinio ryšio.
  6. Teismas dėl 2017 m. vasario 9 d. įsakymu paskirtos griežčiausios drausminės nuobaudos - atleidimo iš pareigų - nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo sutikti atvykstančio traukinio dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Teismas sprendime rėmėsi liudytojo J. K. parodymais, kad tuo metu sutikti traukinio nebuvo galimybės dėl laiko stokos ir atstumo (būtų tekę pereiti į kitą stoties pusę). Šia aplinkybe teismas rėmėsi tik vertindamas pareiškėjo sužinojimo apie operatorės nurodymą faktą, bet nevertino šio fakto reikšmės objektyviai galimybei atlikti pareigas. Iš pateiktų į bylą traukinių sutikimo žurnalų akivaizdu, kad 2017 m. sausio 18-19 d. laikotarpiu nuo 20 val. 28 min. iki 20 val. 30 min. traukinius sutikinėjo 4 traukinių tikrintojai-remontininkai iš 9 (be pareiškėjo ir liudytojo J. K.). Lyginant su kitais pamainų laikotarpiais, tai galėtų būti laikoma masiniu traukinių sutikimu Kenos stotyje. Teismas netyrė realios kitų 3 tikrintojų-remontininkų galimybės atlikti užduotį, net jeigu ieškovas ir liudytojas J. K. būtų pranešę operatorei, kad nurodymo negali įvykdyti. Atsakovas šiuo atveju neįrodė kaltės ir priežastinio ryšio.
  7. Atsakovas neįrodė, o teismas netyrė ir nevertino tariamų pažeidimų sukeltų pasekmių reikšmės drausminėms nuobaudoms skirti. Nors sprendime konstatuota, kad traukinių nesutikimo atvejai atsakovo bendrovėje yra galimi bei pateisinami, ir nenustatyta, jog traukinių nesutikimas, fiksuotas traukinių nesutikimo žurnale, yra išimtinis, lemtas ypatingos svarbos priežasčių, o traukinių nesutikimo priežastys atsakovo būtų tiriamos, siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias atlikti šią funkciją, teismas laikė, kad šios aplinkybės reikšmingos pripažįstant parinktas drausmines nuobaudas neproporcingomis, bet nevertino šių aplinkybių drausminės atsakomybės sąlygų kontekste. Teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad, sutikus traukinį, visada atliekama stovinčio traukinio apžiūra ir išvykstančio traukinio išlydėjimas, kurių paskirtis tapati – nustatyti traukinio gedimus. Teismas neįvertino elektroninės sistemos - RAKP - važiuojančio traukinio riedmenų techninės būklės automatinės kontrolės priemonės reikšmės, fiksuojant važiuojančio traukinio gedimus ir užtikrinant papildomą traukinių eismo saugumą. Būtent ši aplinkybė buvo pažymėta ieškovo atstovo teismo posėdyje. RAKP sistemos instrukcija, kuri padėtų labiau pagrįsti šios sistemos svarbą, nebuvo pateikta pirmosios instancijos teisme. Remiantis byloje egzistuojančiu viešuoju interesu, dokumento įtaka sprendžiant šalių ginčą, pateikiamo įrodymo galimybės užvilkinti ir apsunkinti procesą nebuvimu, nepažeidžiant proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir šalių lygybės principo, ieškovas apeliacinio teismo prašo priimti prie apeliacinio skundo pridedamą naują dokumentą - RAKP instrukciją. Remiantis ja galima teigti, kad atvykstančio traukinio stebėjimas – tik papildomas veiksmas, pats savaime nesukeliantis pasekmių. Teismas sprendime apskritai neatsižvelgė į liudytojos T. P. parodymus, kad drausminės nuobaudos neskiriamos už traukinių nesutikimą ir jai nėra tekę aiškintis dėl nesutikto traukinio, nepriklausomai nuo to, ar viršininkas tai matė. Teismas nevertino ieškovo pateiktos statistikos, pagal kurią jis vienintelis nubaustas už traukinių nesutikimą 2016 m. vasario mėn. ir 2017 sausio mėn. Šių aplinkybių visuma teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovas nubaustas už pažeidimą, kuris nesukelia pasekmių, o darbdavys, tai suprasdamas, drausmines nuobaudas skiria itin retais atvejais, ieškovo atveju – išskirtinai dėl jo priklausymo profesinei sąjungai „Solidarumas“. Darytina išvada, kad atsakovas neįrodė drausmės pažeidimo pasekmių sąlygos.
  8. Teismui svarstant diskriminacijos bylą, gali būti taikomas situacijos testavimo metodas, t. y. prielaidomis grįstas vertinimas lyginant asmens, turinčio tam tikrą savybę, padėtį su asmens, kuris šios savybės neturi, padėtimi. Jeigu savybė, skirianti šiuos du asmenis, iš esmės yra vienintelė arba esminė, tai a priori skirtingų sąlygų sudarymas šiems dviem asmenims gali būti paaiškintas tik tuo, kad sprendimą taikyti skirtingas sąlygas lėmė skirtinga esminė savybė (skirtingas amžius, rasė, religija, kt.), o tai įrodo prima facie diskriminacijos faktą (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylą G. M. prieš Speech Design Carrier Systems GmbH). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktiką dėl įrodinėjimo naštos perkėlimo taisyklės, vertindamas įrodymus ir aplinkybes, teismas tinkamai jos netaikė. Ieškovo padėtis buvo nepagrįstai apsunkinta dėl netinkamai taikytos aplinkybių pakankamumo taisyklės - teismas reikalavo konkrečiai įrodyti diskriminavimo faktą. Tai aiškiai patvirtina teismo argumentas, kad diskriminacijos faktą būtų galima laikyti įrodytu tuo atveju, jeigu nustatomas atsakovo trukdymas ieškovui dalyvauti profesinės sąjungos veikloje. Teismas laikėsi formalios pozicijos, kad 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. vasario 9 d. įsakymais pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos nesudaro prielaidų diskriminavimui konstatuoti, iš esmės nevertino aplinkybių, susijusių su drausminių nuobaudų nepagrįstumu ir diskriminavimo pagrindu. 1. Teismas nevertino traukinių sutikimo žurnalų ir ieškovo pateiktos statistikos santykio su pažyma dėl 2016-2017 m. paskirtų drausminių nuobaudų: 2016 m. vasario mėn. 230 traukinių sutikti po vieną ir nė vienas kitas iš traukinių tikrintojų-remontininkų nebuvo nubaustas, išskyrus ieškovą. 2017 m. sausio mėn. 9 traukiniai sutikti po vieną, o 2 – apskritai nesutikti. Ieškovas šiuo laikotarpiu nubaustas vienintelis. Teismas nevertino pažymoje dėl 2016-2017 m. paskirtų drausminių nuobaudų pateiktos informacijos, kad griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – už traukinių nesutikimą paskirta tik vienam ieškovui. Byloje pateikti dokumentai (prašymas pasiaiškinti ir sutikimo žurnalai), kuriais remiantis Kenos stoties operatorė O. P. buvo paprašyta pasiaiškinti, kodėl 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. neduotas nurodymas sutikti atvykstantį traukinį laisviems traukinių tikrintojams-remontininkams. Šiai operatorei nebuvo paskirta nuobauda. Be to, vertindamas pažeidimus, už kuriuos nepaskirtas atleidimas iš darbo, ieškovas pridėjo protokolą operatyvinio pasitarimo, kuriame tirtas Panerių stoties darbuotojo V. M. mirtinas sužalojimas. Konstatavus trijų darbuotojų kaltę ir neteisėtus veiksmus, jiems paskirti tik papeikimai. 3. Teismas nevertino, kad atleidimas pagal DK 136 straipsnio 1 dalį nepagrįstai skirtas atsižvelgus į negaliojančią drausminę nuobaudą už 2017 m. sausio 21 d. pažeidimą. Dėl to ieškovas atsiduria sudėtingesnėje negu kiti darbuotojai padėtyje. 4. Teismas nevertino, kad ieškovas 2017 m. vasario 15 d. operatyvinio pasitarimo protokole nepagrįstai neigiamai charakterizuojamas. Remiantis protokolu, visų susirinkusiųjų (taip pat V. K., M. K., J. K.) buvo paklausta, ar jiems teko susidurti su tuo, kad pareiškėjas nuolat piktybiškai ignoruoja pokalbių reglamentą ir neatsako operatorei. Pagal protokole pateiktą informaciją, visi patvirtino šį faktą. Teismo posėdyje visi liudytojai neigė, kad toks klausimas jiems apskritai buvo užduotas. 5. Teismas nevertino aplinkybės, kad dėl 2016 m. vasario 22 d. nesutikto traukinio lygiais pagrindais drausminėn atsakomybėn nepatraukti I. V., kuris nesutiko viso traukinio dėl tų pačių manevravimo darbų kaip ieškovas, ir operatorė N. Š., kuri matė manevravimo darbus ir vis tiek davė nurodymą ieškovui sutikti traukinį. 6. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nevykdė pareigos suteikti informaciją. Profesinė sąjunga „Solidarumas“ atsakovui pateikė prašymą suteikti informaciją apie atsakovo atsakymą dėl 2017 m. sausio 11 d. skundo Nr. 10-004 bei apie 2017 m. kovo 2 d. informaciją Nr. 10-014 A dėl autosankabų centrų nesutapimų, kuriuos praleido Kenos geležinkelio stoties darbuotojai ir kurie iki tol nebuvo nubausti drausmine tvarka, nors šie veiksmai iš esmės kėlė didžiulę grėsmę ne vien bendrovės turtui, bet ir žmonių gyvybei. Anksčiau profesinei sąjungai buvo pranešta, kad dėl Kenos stoties darbuotojų veiksmų tebevyksta tyrimas ir jam pasibaigus profesinė sąjunga bus informuota, bet iki šiol informacija nesuteikta (šis prašymas suteikti informacija atsakovui primintas 2017 m. spalio 23 d. tarnybiniu pranešimu, teismo proceso metu – 2017 m. lapkričio 9 d. pateikiant prašymą dėl dokumentų pridėjimo). Kita vertus, teismas konstatavo svarbią aplinkybę, kad pažeidimai, už kuriuos ieškovui pakirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – tirti taikant mažiau palankų elgesį, negu kitiems darbuotojams (J. K., M. K., V. K.), kurių pažeidimai išsamiai ištirti operatyviniame pasitarime, jiems dalyvaujant bei leidžiant pateikti žodinius paaiškinimus. Ieškovui tokia teise neleista pasinaudoti. Teismas, nustatęs nelygiavertį elgesį su ieškovu, tik konstatavo jo teisių pažeidimą, tačiau į šį pažeidimą neatsižvelgė, vertindamas aplinkybes dėl diskriminavimo fakto. Teismas taip pat nevertino ieškovo teisės dalyvauti operatyviniame pasitarime su profesinės sąjungos atstovu. Teismas, neatsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nepagrįstai nekonstatavo diskriminacijos fakto.
  9. Teismas, nurodydamas, kad atsakovo įsakymai dėl ieškovo atleidimo nuo darbo profesinės sąjungos pareigoms atlikti patvirtina, jog atsakovas netrukdė ieškovui vykdyti profsąjunginę veiklą, nepagrįstai suabsoliutino vieną iš galimų de facto prielaidų diskriminacijai. Kita vertus, neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad ieškovas teisme neginčijo, jog profesinės sąjungos veikloje jam nebuvo trukdoma dalyvauti. Viso teismo proceso metu ieškovas laikėsi griežtos pozicijos, kad jis buvo diskriminuojamas dėl priklausymo profesinei sąjungai „Solidarumas“, ir priešingos pozicijos nebuvo išreiškęs.
  10. Vertindamas drausminių nuobaudų reikšmę diskriminavimui konstatuoti, teismas nepagrįstai rėmėsi teismų sprendimais dėl profesinių sąjungų sutikimo skirti drausmines nuobaudas (pastabą ir papeikimą). Teismas pats nurodė, kad negali pakartotinai nagrinėti reikalavimo dėl pastabos panaikinimo. Dėl to visos aplinkybės, susijusios su tuo, neturi reikšmės diskriminavimo faktui nagrinėjamoje byloje konstatuoti. Be to, ta aplinkybė, kad teismas rėmėsi teismų procesiniais sprendimais civilinėje byloje dėl papeikimo (Nr. e2-19226-966/2016, e2a-2526-803/2016), dar kartą patvirtina, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Pirma, teismas rėmėsi kito teismo argumentais, pagal kuriuos diskriminavimo fakto konstatavimas suabsoliutinamas reikalavimu, kad lokaliniais teisės aktais turi būti paneigiami profesinės sąjungos narių interesai, t. y. atsisakant diskriminavimo galimybės dėl šių aktų taikymo sukeltos neproporcingai didesnės žalos profesinės sąjungos nariams. Antra, teismas rėmėsi kito teismo argumentais, neatsižvelgdamas į tai, kokio pobūdžio byla buvo nagrinėta ir kokiomis aplinkybėmis toje byloje buvo mėginta konstatuoti diskriminavimą. Teismas paneigė būtinybę įvertinti visas aplinkybes ir jų tarpusavio reikšmę, turėdamas išankstinę nuomonę dėl diskriminavimo fakto.
  11. Vertindamas atsakovo pažymą dėl 2016-2017 m. paskirtų drausminių nuobaudų, teismas suabsoliutino aplinkybę, kad prielaidoms dėl diskriminavimo konstatuoti būtina, jog nuobaudos būtų paskirtos ir nepanaikintos tik profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariams. Taip nustatytas itin aukštas įrodinėjimo standartas. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą suteikti detalesnę informaciją apie darbuotojus, kuriems nebuvo panaikintos drausminės nuobaudos, ir pasikliovė atsakovo suteikta nuasmeninta informacija, kuri neleido individualizuoti darbuotojų. Šis individualizavimas reikšmingas, nes leistų įvertinti: 1) ar drausminių nuobaudų panaikinimo metu darbuotojas, kuriam nebuvo panaikinta nuobauda, dar tebedirbo darbovietėje; 2) ar darbuotojas, kuriam nebuvo panaikinta nuobauda, padarė šiukštų pažeidimą, kuris savo pavojingumu ir pasekmėmis viršijo ieškovo neva padarytą pažeidimą, ir dėl to jam drausminė nuobauda nebuvo panaikinta. Taip teismas apsunkino ieškovo padėtį ir nepagrįstai apribojo jo teisę į informaciją dėl diskriminavimo.
  12. Punkto viršininko veiksmų, atimant darbo įrankius, teismas nelaikė diskriminavimo prielaida, remdamasis tuo, kad šie veiksmai buvo nukreipti ne tik į ieškovą. Teismas vėlgi suabsoliutino būtinybę, kad darbdavys darytų neigiamą įtaką tik profesinės sąjungos nariams, atmesdamas neproporcingai labiau nepalankaus poveikio galimybę profesinės sąjungos narių atžvilgiu. Taip pat teismas nevertino ieškovo argumentų, kad jis buvo persekiojamas punkto viršininko dėl rašomų skundų ir atliekamų tyrimų, neatsižvelgė, jog šie skundai buvo teikiami profesinės sąjungos vardu, siekiant užtikrinti darbo drausmę Kenos stotyje. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl punkto viršininko veiksmų, derinant ieškovo mokymosi išvykas ir darbą. Viršininkas ieškovui buvo liepęs mokymosi išvykas derinti prie atostogų, o vieną kartą, kai ieškovas buvo sesijoje, paskambino ir liepė kitą dieną būti darbe. Akivaizdu, kad ieškovas savo laiką skyrė studijoms, siekdamas tobulėti ne tik kaip darbuotojas, bet ir kaip atstovas profesinėje sąjungoje „Solidarumas“. Teismas neįvertino liudytojos T. P. parodymų dėl ieškovo ir S. P. nesutarimo. Taigi teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino įrodymų dėl pareiškėjo skundų reikšmės, pareiškėjo ir punkto viršininko santykių pobūdžio ir priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą.
  13. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo pozicija dėl kreipimosi panaikinti drausmines nuobaudas – prieštaringa. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas atsisakė suteikti ieškovui informaciją dėl Kenos stoties darbuotojams panaikintų nuobaudų, ir šią informaciją pateikė tik bylos nagrinėjimo metu. Teismas detaliai nevertino ieškovo teismo posėdyje išsakytos pozicijos, kad jis tris-keturis kartus žodžiu kreipėsi į punkto viršininką S. P. dėl nuobaudų panaikinimo, bet šis atsisakė duoti būtiną teikimą, skirtingai nei kitiems darbuotojams, kurie taip pat kreipėsi žodžiu. Nuobaudų panaikinimo procedūra yra neskaidri, sudaro galimybes piktnaudžiauti darbdaviui. Neskaidrumas – diskriminacijos požymis. Teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą apklausti S. P., tai neleido atskleisti aplinkybių dėl nurodyto asmens priešiškumo ieškovo atžvilgiu. Taip pat nesutiktina su teismo argumentais, kad ieškovas nedirbo sąžiningai, pažeidinėjo darbo drausmę, nepripažino pažeidimo. Pats teismas konstatavo drausminės nuobaudos – papeikimo – neproporcingumą ir šią nuobaudą panaikino. Be to, ieškovas apskritai nesutinka, kad drausminė nuobauda jam galėjo būti paskirta. Taigi ieškovo nesutikimas dėl skiriamos drausminės nuobaudos buvo pagrįstas ir ši aplinkybė negali būti vertinama charakterizuojant ieškovą. Teismas taip pat nevertino atsakovo pozicijos prieštaravimo stoties viršininko S. G. parodymams, kad visiems darbuotojams, kurie pateikė rašytinius prašymus, buvo panaikintos drausminės nuobaudos. Stoties viršininkas, kuris pasirašydavo įsakymus, netgi patvirtino, kad darbuotojams galėjo būti panaikintos dvi ar trys nuobaudos. Šie stoties viršininko parodymai iš esmės prieštarauja atsakovo rašytiniams paaiškinimams dėl kreipimosi formos ir paneigia būtinybę kiekvieną darbuotoją individualizuoti, kaip neva buvo pareiškėjo atveju. Tai yra ieškovo diskriminavimo prielaida.
  14. Teismas nepagrįstai nevertino darbdavio atsisakymo kompensuoti mokymosi išlaidas ir skirti materialinę išmoką, kaip prielaidų diskriminavimo faktui nustatyti. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovas ilgą laiką nekėlė šių klausimų. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia ne pačių išmokų sumokėjimo, bet diskriminavimo fakto klausimą. Kita vertus, įstatymas neriboja asmens teisės ginti pažeistas teises visais įrodymais ir jais pagrįstomis aplinkybėmis. Ieškovas pateikė į bylą prašymą kompensuoti mokymosi išlaidas, kuriame aiškiai pažymėtas S. G. atsisakymas tarpininkauti. Teismas nevertino šios aplinkybės pagrįstumo, taip pat nevertino aplinkybės, kad pareiškėjo tolesnės studijos pagrįstos ieškovo siekiu ne vien tobulėti, atliekant darbo funkcijas, bet ir tinkamiau veikti profesinės sąjungos „Solidarumas“ vardu. Taip pat reikšminga tai, kad ieškovas netgi nebuvo supažindintas su darbdavio įsakymu dėl studijų išlaidų kompensavimo tvarkos. Tai leidžia pagrįsti ne vien faktą, kad pareiškėjas nežinojo kreipimosi tvarkos, bet taip pat faktą, jog darbdavys nebuvo suinteresuotas supažindinti ieškovą su šia tvarka.
  15. Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl kintamojo atlyginimo dalies už asmeninį indėlį ir prieskaitos už ištarnautus metus priteisimo, netyrė ir nevertino kintamojo atlyginimo teisės į teisingą atlyginimą už darbą aspekto, dėl kurio argumentai buvo pateikti patikslintame ieškinyje, tik apsiribojo šios išmokos vertinimu drausminės nuobaudos aspektu. Be to, teismas rėmėsi argumentais tik dėl kintamojo atlyginimo dalies ir nepateikė jokių argumentų dėl prieskaitos tiek drausminės nuobaudos, tiek teisės į teisingą atlyginimą už darbą aspektu.
  16. Teismas nepagrįstai nusprendė negrąžinti ieškovo į darbą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti. Be to, kasacinio teismo pabrėžta, kad teismai, parinkdami taikyti vieną iš DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų, turi savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti bei siekti, kad priimtu sprendimu būtų įvykdytas socialinis teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2010). DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – buvimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008). Be to, konfliktinių santykių aplinkybė pati savaime negali būti hiperbolizuota priimant sprendimą dėl negrąžinimo į darbą ir turi būti paremta teisiniu ir dorovės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008). Teismas, priimdamas sprendimą dėl darbuotojo grąžinimo į darbą, turi atsižvelgti į darbo specifikos nulemtas ribotas galimybes įsidarbinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2014). Darbuotojo pasinaudojimas suteikiamomis teisėmis, siekiant užtikrinti tinkamą darbdavio pareigų vykdymą, negali būti pagrindas konstatuoti, kad tarp darbdavio ir konkretaus darbuotojo susiklostę konfliktiški santykiai, lemiantys išvadą, jog, grąžinus darbuotoją į darbą, šiam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011). Atleidžiant darbuotoją dėl jo elgesio darbe, darbdavys taip pat turi pareigą, esant galimybei, perkelti atleidžiamą darbuotoją į kitą darbą, tačiau tokiu atveju, siūlant kitą darbą, atsižvelgtina ir į darbuotojo asmenines savybes, kliudžiusias dirbti ankstesnėje darbo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2011). Nagrinėjamu atveju teismas ieškovo ir darbdavio santykius analizavo formaliai, visų pirma remdamasis I. V. parodymais teismo posėdyje, pažymėdamas aplinkybę, jog šis darbuotojas su ieškovu nebendrauja trejus metus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad liudytojas negalėjo įvardinti konkrečios santykių nutrūkimo priežasties, taip pat, charakterizuodamas ieškovą, jis aiškiai patvirtino, jog nusiskundimų dėl ieškovo neturi. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir ieškovo konfliktu su T. N.. Ieškovo kaltė šiuo atveju nebuvo konstatuota, daugiau nesutarimų per ilgą laikotarpį su šia darbuotoja nebuvo. Be to, teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas ne kartą rašė skundus dėl kitų darbuotojų, kad jie nesutikdavo traukinių. Ieškovas, laikydamasis Etikos kodekso ir darbo tvarkos taisyklių nuostatų, sąžiningai vykdė pareigą pranešti darbdaviui apie drausmės pažeidimus, siekdamas išvengti žalos darbdaviui. Nagrinėjamu atveju nepaneigtas ieškovo skundų pagrįstumas (pvz., 2017 m. sausio 24 d. skundas dėl S. P. piktnaudžiavimo paimant darbo įrankius.
  17. Sankcija diskriminacijos byloje turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasanti. Teismui negrąžinus profesinei sąjungai priklausančio darbuotojo į ankstesnes pareigas, būtų paneigtas tiek lygiateisiškumo, tiek laisvo profesinių sąjungų steigimo ir veiklos principai, taip būtų įteisinta darbdavio galimybė atsikratyti profesinės sąjungos aktyvisto, išmokant jam kompensaciją, kuri nėra nei atgrasi, nei veiksminga, nei proporcinga teismo konstatuotam darbdavio padarytam pažeidimui – ieškovo atleidimui iš darbo. Tikslinga laikytis kitos praktikos, verčiant darbdavį šalinti diskriminacines apraiškas darbovietėje, grąžinant darbuotoją į ankstesnį darbą, o ne pašalinti darbuotoją, kuris iš esmės yra diskriminacijos auka.
  18. Teismas nevertino kitų svarbių aplinkybių: 1) liudytojų, kurie ieškovą charakterizavo kaip tinkamai atliekantį pareigas, parodymų (M. K., T. P.); 2) ieškovo iniciatyvų pagerinti darbo sąlygas (siekio priderinti darbo laiką prie atvykstančių traukinių, taip suteikiant darbuotojams atskirą pertrauką pavalgyti pietus; iniciatyvos įrengti sutikimo vietoje šviestuvą, kuris pagerintų sąlygas sutikti traukinius tamsiu paros metu, pastatyti sutikimo vietoje turėklus, siekiant apsaugoti, kad darbuotojas žiemos metu nepaslystų ir nenukristų po atvykstančiu traukiniu; patobulinti užrašų knygučių naudojimo procedūrą); 3) nevertino ieškovo išsilavinimo specifikos, tęsiamų studijų reikšmės ir realios galimybės susirasti kitą darbą (ieškovas yra įgijęs transporto inžinerijos profesinio bakalauro laipsnį ir inžinieriaus profesijos kvalifikaciją; šiuo metu Baltarusijos valstybiniame transporto universitete studijuoja inžineriją ir ekonomiką geležinkelio transporto įmonėse, t. y. teismas nevertino aplinkybių, kurios ieškovą sieja išskirtinai su AB „Lietuvos geležinkeliai“); 4) nevertino esminių pasikeitimų darbdavio valdžioje (pačioje Kenos stotyje); 5) nevertino aplinkybės, kad darbdavys, atleisdamas ieškovą, turėjo pareigą, esant galimybei, perkelti atleidžiamą darbuotoją į kitą darbą (ieškovas į Kenos geležinkelio stotį kiekvieną dieną vykdavo 50 km ir tokį pat atstumą – namo; Lietuvoje labai daug stočių, iš jų Vaidotų ir Panerių stotys yra tik per 10 km nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos); 6) nevertino teismo posėdžio metu paaiškėjusios aplinkybės, kad ieškovas – vienintelis šeimos išlaikytojas, jo šeimoje auga du mažamečiai vaikai; 6) nevertino ieškovo bandymo geranoriškai išspręsti ginčą (teismo posėdžio metu buvo išreikšta aiški pozicija dėl ieškovo noro išspręsti ginčą medijacijos būdu ir sudaryti taikos sutartį).
  19. Teismas, gindamas darbuotojo interesus, privalėjo įsitikinti konfliktinės situacijos tarp darbdavio ir darbuotojo realumu ir sudėtingumu (ar sugrąžintas darbuotojas išties negalėtų tinkamai atlikti savo pareigų, ar tai pagrįsta moraliniu aspektu), įvertinti darbuotojo išsilavinimą ir realias (ne prielaidomis paremtas) galimybes susirasti kitą darbą, esminius pasikeitimus darbdavio valdžioje (pačioje Kenos stotyje), itin siauros apelianto specialybės ir tęsiamų studijų šioje srityje, aplinkybes, dėl kurių darbuotojas tinkamai charakterizuojamas (darbuotojų poziciją, prisidėjimą prie darbo procesų tobulinimo), šeimyninę padėtį, darbuotojo mėginimus geranoriškai išspręsti ginčą. Byloje neįrodyta, kad ieškovas yra konfliktiškas. Sprendime nurodyti nesutarimai su T. N. – labiau pavienis tarpasmeniniais santykiais grįstas nesutarimas, nesusijęs su darbdaviu.
  20. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priklausančią kompensaciją už priverstinę pravaikštą. DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis yra: pirma, atlyginti darbuotojo prarastą darbo užmokestį; antra, nustatyti sankciją darbdaviui ir turėti prevencinę reikšmę, įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011). Kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011). Kasacinio teismo pažymima, kad aptariamos išmokos dydis ir laikotarpis nustatyti įstatymo bei nenurodyta galimybės jį mažinti dėl kokių nors priežasčių. Siekimas sumažinti šią išmoką ne įstatyminiu pagrindu reikštų darbuotojo teisių ir garantijų, įtvirtintų įstatyme, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2018/2008). Be to, nustačius diskriminavimo dėl priklausymo profesinei sąjungai faktą, valstybės vidaus teisės aktai turi užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į adekvačią ir proporcingą kompensaciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Danilenkov ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr.67336/01). Nagrinėjamu atveju teismas priteistinos kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį nuo 6929 Eur sumažino iki 3000 Eur remdamasis vienintele aplinkybe dėl bylos nagrinėjimo trukmės. Teismas nepagrįstai vertino, kad nagrinėjimo trukmę lėmė paties ieškovo veiksmai – ieškinio tikslinimas. 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi teismas sujungė dvi bylas (Nr. e2-24718-631/2017 ir Nr. e2-16797-631/2017), suteikiant civilinei bylai Nr. e2-24718-631/2017. Šia nutartimi teismas taip pat leido pasirengti bylos nagrinėjimui nenustatant atskiros stadijos. Advokatė ieškovui pradėjo atstovauti tik nuo 2017 m. liepos 2 d., t. y. praėjus pasirengimo stadijai ir 2017 m. birželio 30 d. Teismas neįvertino, kad patikslintas ieškinys pateiktas atsižvelgiant į susidariusią situaciją, siekiant tinkamiau pagrįsti diskriminavimo teisinį ir faktinį pagrįstumą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, teismo nuomone, anksčiau nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko (2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartis). Kita vertus, neaišku, kuo remdamasis teisėjos atostogas vasaros metu teismas laikė pagrįsta priežastimi mažinti kompensaciją. Teismas taip pat nevertino kitų reikšmingų aplinkybių: 1) bylos pobūdžio ir sudėtingo diskriminavimo prielaidų pagrindimo netiesioginiais įrodymais; 2) bylos duomenų masto. Buvo apklausti 8 liudytojai, byloje – trys tomai dokumentų, kurių neabejotinai didžiausią dalį sudarė paties ieškovo ir atsakovo pateikti dokumentai dėl diskriminavimo; 3) kad kai kuriems liudytojams nepavyko įteikti šaukimų ir jie teismo posėdžiuose buvo apklausti ne iš karto (dėl S. G. ir M. K.); 4) ieškovas teikė prašymus dėl informacijos išreikalavimo (2017 m. spalio 4 d. prašymas), atsakovui nesuteikus visos reikalaujamos informacijos prašė papildomai (2017 m. spalio 23 d. prašymas); 5) laikotarpio, per kurį išnagrinėta byla po jos sujungimo, ir termino reikšmės proporcingai sumažinti kompensaciją. Be to, teismas tinkamai nevertino dvilypio kompensacijos tikslo - atlyginti prarastą darbo užmokestį ir sankcijos darbdaviui, neatsižvelgė į sudėtingą ieškovo šeimos padėtį ir trukmę, kiek jis neturi darbo.
  21. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nepagrįstai nurodė, kad tenkintas tik vienas ieškinio reikalavimas, todėl ieškovui atlygintina tik 25 proc. bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje iškelti keturi savarankiški reikalavimai (dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu; drausminės nuobaudos (pastabos) panaikinimo; drausminės nuobaudos (papeikimo) panaikinimo; piniginių išmokų priteisimo). Akivaizdu, kad patenkintas esminis ieškovo reikalavimas - atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Dėl to teismas turėjo priteisti 100 proc. bylinėjimosi išlaidų. Advokato darbo apimtys buvo didelės, reikėjo specialių žinių, bylinėjimosi išlaidų suma neviršija rekomendacinių dydžių, todėl turėtų būti priteista visa apimtimi.
  22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
  23. Teismo išvada, kad ieškovas 2016 m. vasario 22 d. padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, yra teisėta ir pagrįsta byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo atveju darbdavys ištyrė visas traukinio nesutikimo aplinkybes. Tai, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko tinkamai atlikti savo darbinę funkciją, nepaisant tuo metu stotyje vykdytų manevrinių darbų, konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-19226-996/2016, kurioje nagrinėtas profesinės sąjungos atsisakymo leisti skirti ieškovui ginčijamą drausminę nuobaudą – papeikimą – pagrįstumas.
  24. Atsakovas, gavęs 2017 m. vasario 2 d. tarnybinį pranešimą, nustatė, kad ieškovas, 2017 m. sausio 18-19 d. dirbdamas naktinėje pamainoje, ir 2017 m. sausio 21 d. vėl nevykdė savo darbinių funkcijų. Atsakovas atliko visus būtinus tuo metu galiojusiame DK nustatytus veiksmus, t. y. pareikalavo pateikti pasiaiškinimus tiek ieškovą, tiek kitus darbuotojus, bei nustatė, jog, operatorei davus nurodymus sutikti traukinius, abiem atvejais darbuotojai šios pareigos nevykdė, apie tai, kad pareigos negali įvykdyti, neinformavo operatorės. Radijo ryšio gedimų nenustatyta. Iš J. K. pateikto pasiaiškinimo (kurį patvirtina ir jo liudijimas teisme), darytina išvada, kad ieškovas girdėjo nurodymą, nes apie tai kalbėjo, tačiau savavališkai nusprendė neiti sutikti traukinio. Iš operatorės pasiaiškinimų ir liudijimo teisme darytina išvada, kad darbuotojai turėjo pakankamai laiko įvykdyti darbines funkcijas, o tuo atveju, jeigu manė kitaip, privalėjo apie tai informuoti operatorę, kuri organizuoja operatyvinį darbą sutinkant traukinius. Apie tai, kad 2017 m. sausio 21 d. ieškovas girdėjo duotą nurodymą, atsakovas sprendė iš visumos objektyvių aplinkybių: radijo ryšio sutrikimų nenustatyta, porininkas M. K. paaiškinime nurodė, jog aiškiai girdėjo, kad su porininku P. J. turi sutikti traukinį. Visapusiškai ištyręs visas aplinkybes, atsakovas padarė išvadą, kad nurodymas buvo duotas ir išgirstas, todėl konstatavo, jog 2017 m. sausio 18-19 d. ir 2017 m. sausio 21 d. ieškovas ir jo porininkai padarė darbo drausmės pažeidimus, neišėję sutikti traukinių, t. y. nevykdė lokaliniuose teisės aktuose nustatytų darbinių funkcijų. Taip pat buvo nustatyta, kad operatorė padarė darbo drausmės pažeidimą, nesilaikydama nustatyto pokalbių reglamento. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, 2017 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-23 vagonų tikrintojams-remontininkams J. K. ir M. K. bei operatorei V. K. taip pat skirtos drausminės nuobaudos – pastabos. Skiriant drausminę nuobaudą ieškovui, papildomai atsižvelgta į tai, kad už analogiškus darbo drausmės pažeidimus jam jau buvo taikyta drausminė atsakomybė: 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. P(KNGS)-91 skirta pastaba, o 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P(KnGS) – papeikimas. Vertinant darbuotojo darbą, atsižvelgta į tai, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 2(KnGS)-646 ieškovas buvo papildomai įspėtas dėl galimo savivaliavimo. Įvertinęs visas aplinkybes, atsakovas pagrįstai darė išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą ir 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-16 atleido ieškovą iš darbo pagal tuo metu galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, t. y. už tai, kad darbuotojas nerūpestingai atliko darbo pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę, o prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.
  25. Atsakovo pateikti į bylą rašytiniai įrodymai, paaiškinimai, be to, liudytojų parodymai patvirtina, kad abiejų drausminių nuobaudų skyrimo atvejais buvo ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai, todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo darbo drausmės pažeidimo faktus. Ieškovo darbines pareigas reglamentuojančiuose teisės aktuose tiesiogiai įtvirtintos darbinės funkcijos nevykdymas negali būti laikomas „formaliu darbo trūkumu“. Tai – konkretus darbo pareigų nevykdymas, kuris pagal DK ir yra darbo drausmės pažeidimas. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas neįrodė darbo drausmės pažeidimų faktų, – akivaizdžiai neteisingi.
  26. Darbo drausmės pažeidimas, už kurį ieškovui taikyta drausminė atsakomybė, – nurodymo sutikti traukinį nevykdymas. Ši pareiga reglamentuota ne viename atsakovo lokaliniame teisės akte, su jais ieškovas supažindintas. Be to, pats apeliantas skunde nurodė, kad pateikė pastabas Stoties veiklos technologijai ir atsisakė su ja susipažinti (T. 32, b. l. 155; 2016 m. rugpjūčio 19 d. pastabos darbdaviui). Akivaizdu, kad Stoties veiklos technologijos pakeitimai apeliantui buvo žinomi, tačiau jis atsisakė susipažinimą su jais patvirtinti raštu ir juos vykdyti. Būtent dėl to apeliantas 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 2(KnGS)-646 papildomai įspėtas dėl galimo savivaliavimo. Be to, pareiga informuoti apie negalėjimą atlikti pavestų darbo funkcijų nėra specifinė, tai – logiškas reikalavimas, kurio įgyvendinimo darbdavys gali pagrįstai tikėtis iš darbuotojo, organizuodamas operatyvinį darbą. Dėl to apelianto atsisakymas raštu patvirtinti susipažinimą su instrukcija nesuteikia pagrindo teigti, kad apeliantas nežinojo, jog, negalėdamas vykdyti teisėto darbdavio nurodymo, turėtų apie tai informuoti jo darbą organizuojančius ir kuruojančius darbuotojus.
  27. Operatyvinio pasitarimo medžiaga dėl 2016 m. rugpjūčio 7-8 d. pažeidimo, už kurį ieškovui skirtas žodinis įspėjimas, teismas rėmėsi ne kaip konkrečios drausminės nuobaudos skyrimo pagrindu, tačiau vertindamas visumą aplinkybių ir tai, kad apeliantas puikiai žinojo, jog, negalėdamas įvykdyti nurodymo, turi apie tai pranešti. Teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad apeliantas ir posėdžių metu neginčijo aplinkybės, jog tuo atveju, kai neturėjo galimybės sutikti traukinio, apie tai informuodavo operatorę. 2016 m. rugpjūčio 16 d. operatyvinis pasitarimas, kurio metu apeliantui buvo skirta žodinė pastaba, teismo sprendime nurodomas būtent analizuojant darbo drausmės pažeidimų kontekstą ir vertinant, kad apeliantui akivaizdžiai buvo žinoma tokia savaime suvokiama pareiga, kaip pranešti apie tai, jog negali vykdyti paskirtos užduoties.
  28. Atvykstančių (išvykstančių) traukinių sutikimas, jų apžiūra, kiti operatyviniai darbai, kurie privalomai turėjo būti įvykdyti apelianto, yra atsakovo sukurtos ir nustatytos geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos sudedamosios dalys. Šios sistemos nustatymas – atsakovo prerogatyva ir pareiga, kurią jis privalo atlikti pagal Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymą. Šioje byloje nagrinėjamų veiksmų visuma sudaro šią sistemą ir tokių veiksmų reikšmingumas negali būt vertinamas izoliuotai, nes tik visuma šių veiksmų gali užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugą. Dėl to apelianto teiginiai dėl tam tikrų jo darbo pareigoms priskirtų veiksmų mažareikšmiškumo yra nepagrįsti. Tai, kad geležinkelių transporte veikia ir automatinė važiuojančio traukinio techninės būklės kontrolės sistema, nesuteikia teisės kiekvienam vagonų tikrintojui-remontininkui savavališkai nuspręsti, kada gali nevykdyti pavesto nurodymo, nes, jo manymu, tai nereikšminga, nors tokia darbo funkcija įtvirtinta lokaliuose apelianto darbą reglamentuojančiose teisės aktuose. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad nagrinėjamas ne vienkartinis traukinio nesutikimas. Apeliantas nuolat pažeidinėjo darbo drausmę atlikdamas analogiškus darbo drausmės pažeidimus. Tai tiesiogiai trukdo operatyviai organizuoti atsakovo darbą. Žala, darbo drausmės pažeidimo pasekmės darbo teisiniuose santykiuose ne visada susiję su tiesioginiais materialiniais nuostoliais. Žala suprantama kaip nustatytos darbo drausmės pažeidimas ir trukdymas atsakovui įgyvendinti tiesioginį savo interesą – užtikrinti darbo drausmę.
  29. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-19226-996/2016 dėl profesinės sąjungos „Solidarumas“ sutikimo skirti ieškovui papeikimą, buvo tirtos ir darbo drausmės pažeidimo aplinkybės, siekiant nustatyti, kad drausminę nuobaudą apeliantui siekiama skirti būtent už darbo drausmės pažeidimą, o ne dėl kitų priežasčių. Nurodytame sprendime konstatuotos aplinkybės reikšmingos ir nagrinėjant drausminės nuobaudos teisėtumo klausimą: 1) ieškovas nei pasiaiškinime, nei nagrinėjant sutikimo skirti drausminę nuobaudą pagrįstumą teisme, neneigė fakto, kad, gavęs operatorės nurodymą, jį patvirtino, tačiau neišėjo sutikti traukinio; 2) priimti radijo ryšio priemonėmis duodamus nurodymus ir juos vykdyti – viena iš remontininkų-tikrintojų (ieškovo) pareigų; 3) nėra nustatyta tvarkos, iš kurios pusės kuris darbuotojas turi pasitikti traukinį; liudytojai patvirtino, kad buvo pakankamai laiko tinkamai įvykdyti pareigą (nuo pranešimo gavimo iki galimo traukinio sutikimo iš abiejų pusių buvo 9 minutės); 4) priimti teisės aktai neįtvirtina galimybės pačiam darbuotojui spręsti, dėl kokių priežasčių jis galėtų neiti pasitikti traukinio, vadinasi, jis tai turi atlikti visada, nebent būtų gavęs darbdavio leidimą to nedaryti.
  30. Drausminė nuobauda apeliantui paskirta nepažeidžiant DK nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos reikalavimų, atsižvelgiant į DK 238 straipsnį, nustatantį, jog, skiriant drausminę nuobaudą, atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Ieškovas ir anksčiau nevykdė analogiškų darbo funkcijų, analogiškoje situacijoje, neišėjęs sutikti traukinio, 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu gavo drausminę nuobaudą – pastabą, kurią taip pat skundė teismui, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3301-727/2017, konstatuota, jog darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas – akivaizdus. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas. Dėl to apskųstu teismo sprendimu teisėtai ir pagrįstai konstatuoti darbo drausmės pažeidimo faktai.
  31. Net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų konstatavęs, kad darbo drausmės pažeidimo sudėties darbdavys neįrodė, tai savaime nereikštų apelianto diskriminavimo fakto patvirtinimo. Pagal DK nuostatas darbdavys turi pareigą užtikrinti darbo drausmę. Drausminės nuobaudos reglamentuotos įstatyme kaip teisėta priemonė šiai pareigai įgyvendinti. Dėl to drausminės nuobaudos skyrimas savaime nereiškia, jog darbuotojas persekiojamas ar diskriminuojamas. Net jeigu drausminė nuobauda teismo panaikinama, tai tik patvirtina, kad ji galbūt paskirta nepagrįstai ar pažeidžiant nustatytas procedūras, tačiau jokiu būdu nepatvirtina diskriminacijos ar persekiojimo fakto.
  32. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo diskriminavimo nebuvimo – ne formali, pagrįsta visapusišku bylos aplinkybių įvertinimu, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, įvertinus atsakovo pateiktą informaciją apie drausminių nuobaudų taikymą ir kitiems darbuotojams, nepriklausantiems profesinei sąjungai. Aplinkybę, kad teismas, vertindamas drausminių nuobaudų reikšmę diskriminavimui konstatuoti, rėmėsi teismų sprendimais dėl profesinių sąjungų sutikimo skirti drausmines nuobaudas, apeliantas nepagrįstai vertina kaip išankstinę teismo nuomonę. Priešingai, tai tik patvirtina, kad teismas išsamiai tyrė visas aplinkybes, susijusias su drausminių nuobaudų skyrimu ir jų vertinimu diskriminaciniu aspektu. Tai, kad teismas laikėsi nuoseklios teismų formuojamos praktikos, kurią atitinka šioje byloje nagrinėtos faktinės aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai, nesudaro pagrindo teigti, jog teismo sprendimas neteisėtas ir priimtas vadovaujantis išankstine nuomone. Be to, aplinkybės, nustatytos nagrinėjant bylas dėl profesinės sąjungos sutikimo skirti drausmines nuobaudas ieškovui, kuriose kaip trečiasis asmuo dalyvavo ir pats ieškovas, visgi yra svarbios, nagrinėjant pačių drausminių nuobaudų skyrimo klausimą. Teismas negali padaryti priešingų išvadų, jeigu buvo pagrįstai nustatyta, kad drausmines nuobaudas ieškovui siekiama skirti ne dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.
  33. Nagrinėjamoje byloje svarbu faktas, kad ieškovui nebuvo taikytos skirtingos taisyklės tiek dėl drausminių nuobaudų skyrimo, tiek dėl jų panaikinimo, negu kitiems darbuotojams, kurie nepriklauso profesinei sąjungai. Nagrinėdamas šios bylos šalių ginčą, teismas neturėjo vertinti kiekvienos atsakovo darbuotojams, nesusijusiems su byla, paskirtos drausminės nuobaudos, tam, kad galėtų susidaryti vidinį, bylos aplinkybėmis ir įrodymais pagrįstą, įsitikinimą dėl ieškovo nediskriminavimo. Ieškovas apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo tas pačias aplinkybes, kurias teismas, jo nuomone, turėjo pripažinti kaip pagrindžiančias neva jo atžvilgiu vykdomą diskriminaciją, kurias ir buvo nurodęs ieškiniuose, tiesiog pateikdamas abstraktų argumentą, kad teismo sprendimas nepagrįstas, nes jos neva nebuvo įvertintos ar įvertintos netinkamai. Atsakovo nuomone, priimdamas sprendimą, teismas ypač didelį dėmesį skyrė galimam ieškovo diskriminavimo faktui ištirti ir, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, jog nėra pagrindo konstatuot, kad apeliantas buvo diskriminuojamas dėl priklausymo profesinei sąjungai.
  34. Teismo sprendime aiškiai ir argumentuotai aptarta tiek kintamosios atlyginimo dalies, tiek prieskaitos už ištarnautus metus nustatymo ir mokėjimo tvarka, teisinis reglamentavimas atsakovo lokaliuose teisės aktuose. Teismas, padarė teisingą išvadą, kad byloje nustatyta, jog ieškovas nusižengė darbo drausmei, todėl, atsižvelgiant į atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ lokalinius teisės aktus, kolektyvinės sutarties nuostatas, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus dėl jam neskirto kintamosios atlyginimo dalies priedo ir prieskaitos už ištarnautus metus.
  35. Atsakovas iš esmės nesutinka su teismo spendimo dalimi pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir dėl to pateikė apeliacinį skundą, atitinkamai ginčydamas ir sprendimą priteisti išeitinę išmoką bei kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Tačiau, atsakovo vertinimu, teismo sprendimas negrąžinti apelianto į darbą yra pagrįstas. Apelianto, kaip darbuotojo interesai, sprendžiant grąžinimo į darbą klausimą, neturi būti suabsoliutinami. Dėl to faktai, kad apelianto išsilavinimas susijęs su geležinkelių transportu, kad jis turi du mažamečius vaikus, savaime nereiškia, jog teismas vienareikšmiškai turi priimti sprendimą grąžinti apeliantą į ankstesnes pareigas. Darbdavys turi pagrįstą interesą ir netgi pareigą užtikrinti bei kurti tinkamą darbui socialinę aplinką. Netgi tarpasmeniniai darbuotojų konfliktai, juolab kad su ieškovu jie nebuvo pavieniai, trukdo tai įgyvendinti. Jokių konstruktyvių kompromisinių siūlymų išspręsti ginčą taikiai ieškovas realiai nebuvo pateikęs. Apelianto noras, kad atsakovas pripažintų ieškinį, negali būti vertinamas kaip siekis geranoriškai išspręsti ginčą. Teismas konstatavo, kad drausminių nuobaudų skyrimas apeliantui nesusijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje. Kita vertus, priklausymas profesinei sąjungai neturėtų būti suprantamas kaip suteikiantis privilegijų kitų darbuotojų atžvilgiu. Esant objektyviems pagrindams negrąžinti darbuotojo į ankstesnes pareigas, priklausymas profesinei sąjungai neturi būti ta priežastis, dėl kurios toks darbuotojo prašymas vienareikšmiškai turėtų būti tenkinamas.
  36. Teismo sprendimas priteisti sumažintą kompensacijos už priverstinę pravaikštą sumą (3000 Eur) yra motyvuotas, atitinka DK 300 straipsnio 4 dalį bei kasacinio teismo praktiką.
  37. Teismo sprendimo dalis, kuria sumažintas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis, yra teisėta ir pagrįsta, nes akivaizdu, kad teismo sprendimu tenkinta tik ketvirtadalis ieškovo keltų reikalavimų.
  38. Apeliacinius skundu atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieškinio reikalavimai dėl drausminių nuobaudų pripažinimo neteisėtomis, ieškovo darbo sutartis pripažinta nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, ieškovui priteista 2830,76 Eur išeitinė išmoka ir 3000 Eur kompensacija už priverstinę pravaikštą, bei šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
  39. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, taip pat DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimą, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Atsakovas pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos ieškovui skirtas tiek papeikimas, tiek griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, padarymo faktą (CPK 178 straipsnis). Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, kad drausminės nuobaudos skirtos laikantis tuo metu galiojusio DK nustatytos tvarkos, atsižvelgiant į DK 238 straipsnio nuostatas.
  40. Vertindamas 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, teismas pagrįstai konstatavo ieškovo darbo drausmės pažeidimo padarymo faktą, tačiau nepagrįstai nurodė, jog drausminė nuobauda – papeikimas – parinkta neištyrus visų traukinio nesutikimo aplinkybių ir yra neproporcinga darbo drausmės pažeidimui. Visuma byloje esančių duomenų, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju darbdavys ištyrė visas traukinio nesutikimo aplinkybes. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: ieškovo pasiaiškinimas, kitų darbuotojų rašytiniai paaiškinimai, operatyvinio pasitarimo protokolas, kuriame įsakmiai užfiksuota, jog laiko tinkamai atlikti savo darbo funkciją, nepaisant to, jog tuo metu stotyje buvo vykdomi manevriniai darbai, ieškovas turėjo, t. y., jeigu ieškovas būtų laiku vykdęs duotą nurodymą, manevriniai darbai nebūtų sutrukdę pasitikti traukinį iš abiejų pusių. Tai konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-19226- 996/2016, kurioje buvo nagrinėtas profesinės sąjungos atsisakymo leisti skirti ieškovui ginčijamą drausminę nuobaudą (papeikimą) pagrįstumas. Tuo metu teismas, apklausęs liudytojus praėjus gana nedaug laiko po įvykio, lyginant su apklausomis šios bylos nagrinėjimo metu, konstatavo, kad liudytojai P. K., N. Š. patvirtino, jog laiko pasitikti traukinį ieškovui pakako, nuo pranešimo gavimo iki galimybės pasitikti traukinį iš abiejų pusių buvo 9 minutės, todėl nusileisti iš antro aukšto valgyklos, kurioje buvo ieškovas, buvo pakankamai laiko. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas drausminės nuobaudos – papeikimo – pagrįstumą, neturėjo pagrindo teigti, jog, skiriant šią drausminę nuobaudą, neišsiaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės drausminei nuobaudai parinkti.
  41. Vertindamas 2017 m. vasario 9 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovo darbo drausmės pažeidimo dėl 2017 m. sausio 21 d. nesutikto traukinio. Darydamas šią išvadą, teismas nepagrįstai teikė prioritetą liudytojo S. G. parodymams, kad neva atsakovas pretenzijų dėl šio konkretaus pažeidimo ieškovui neturėjo. Tai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, reikalavimui pasiaiškinti dėl abiejų darbo drausmės pažeidimų ir pačiam įsakymui, kuriuo skirta drausminė nuobauda. Pažymėtina, kad liudytojas apklaustas beveik po metų nuo nagrinėjamų įvykių, tikėtina, galėjo netiksliai prisiminti ir nurodyti drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybes. Be to, šie parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad buvo pagrindas konstatuoti darbo drausmės pažeidimus tiek ieškovui neišėjus pasitikti traukinio 2017 m. sausio 18 d., tiek 2017 m. sausio 21 d.
  42. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (DK 238 straipsnis), t. y. neva neįvertinus visų aplinkybių, turinčių reikšmės drausminei nuobaudai parinkti. Šią išvadą paneigia faktas, kad atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog, nustačius darbo drausmės pažeidimus, buvo pareikalauta ieškovo raštu pasiaiškinti, ieškovui pateikus rašytinius pasiaiškinimus, atsakovas išsamiai išanalizavo visas darbo drausmės pažeidimų aplinkybes, surinko ir kitų darbuotojų rašytinius paaiškinimus, tyrė visumą aplinkybių. Nurodydamas, kad atsakovas privalėjo organizuoti operatyvinį pasitarimą ieškovo padarytiems darbo drausmės pažeidimams tirti, teismas atsakovui, kaip darbdaviui, nepagrįstai kelia didesnius reikalavimus, negu nustatyta teisės aktų. Vadovaujantis taikytinomis DK nuostatomis, darbdaviui palikta diskrecijos teisė pasirinkti tinkamiausią galimo pažeidimo aplinkybių nustatymo ir jų vertinimo būdą. Vienas iš tokių būdų gali būti operatyvinis pasitarimas. Bet operatyvinių pasitarimų privalomas organizavimas nenumatytas nei tuo metu galiojusiame DK, nei jokiame atsakovo lokaliame teisės akte. Taigi nagrinėjamu atveju darbdavio parinktą pažeidimo aplinkybių nustatymo būdą teismas nepagrįstai traktavo kaip teisės aktų reikalavimų pažeidimą.
  43. Teismo išvada, kad paskirtos drausminės nuobaudos – neproporcingos, yra visiškai nepagrįsta. Iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad drausminė nuobauda skirta atsižvelgiant į ieškovo nuolat daromus darbo drausmės pažeidimus. Darbo drausmės pažeidimo faktus teismas konstatavo, tačiau nepagrįstai nevertino, kad ieškovo pakartotinai daromi analogiški darbo drausmės pažeidimai tiesiogiai trukdo operatyviai organizuoti atsakovo darbą, susijusį su geležinkelių transporto veikla, kuri laikytina padidinto pavojaus veikla. Žala teisiniuose darbo santykiuose ne visada susijusi su tiesioginiais materialiniais nuostoliais. Žala suprantama kaip nustatytas darbo drausmės pažeidimas ir trukdymas darbdaviui įgyvendinti tiesioginį savo interesą – užtikrinti darbo drausmę. Pažymėtina, kad griežčiausia drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta ne iš karto, o įvertinus nuolatinius darbo drausmės pažeidimus ir atsižvelgus į tai, jog ir anksčiau ieškovui taikyta drausminė atsakomybė – pastaba bei papeikimas, tačiau nurodytos drausminės nuobaudos nepasiekė savo tikslo. Teismas, spręsdamas apie darbo drausmės pažeidimo sunkumą, nurodė, kad, bylos duomenimis, atsakovo bendrovėje traukiniai dažnai sutinkami vieno darbuotojo arba iš viso nesutinkami, taip tarsi pagrįsdamas nagrinėjamų darbo drausmės pažeidimų nereikšmingumą. Traukinio pasitikimo pareigos neįvykdymą teismas nepagrįstai vertino kaip mažareikšmį pažeidimą. Ši funkcija – viena iš privalomų geležinkelių transporto eismo saugos užtikrinimo priemonių komplekso. Atsakovas 2017 m. spalio 19 d. pateikė į bylą detalius rašytinius paaiškinimus Nr. 2(TTS)-123, kuriuose nurodė traukinių sutikimo organizavimo tvarką. Pats faktas, kad, organizuojant darbą, gali pasitaikyti, jog dėl darbuotojų užimtumo traukinys gali būti nesutiktas ar sutiktas vieno darbuotojo, nepanaikina ieškovo pareigos vykdyti nurodymą sutikti traukinį, kai jis duotas pagrįstai. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, jog darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą, darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-248/2017). Nagrinėjamu atveju reikšmingiausia yra tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog švelnesnių drausminių nuobaudų taikymas ieškovui nepasiekė tikslo, todėl, esant visetui juridinių faktų (ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą ir per pastaruosius 12 mėn. jam taikyta drausminė atsakomybė už analogiškus darbo drausmės pažeidimus), darbo sutarties nutraukimas su ieškovu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra pagrįstas, teisėtas ir proporcingas. DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte aiškiai numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausme, jei prieš tai jam nors kartą per pastaruosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Šioje teisės normoje nenustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas turi būti šiurkštus, kaip DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte, DK 235 straipsnyje reglamentuojamu atveju.
  44. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo šį skundą atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
  45. Atsakovas, siekdamas pagrįsti drausminių nuobaudų skyrimą, turėjo pareigą įrodyti visas drausminės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį), bet šios pareigos nagrinėjamoje byloje neįvykdė. Teismas daugelį byloje nustatytų aplinkybių (manevrinius darbus, nesutikto traukinio realią žalą) nepagrįstai laikė reikšmingomis tik proporcingai drausminei nuobaudai parinkti, nors akivaizdu, kad šios aplinkybės turėjo būti vertinamos bendrai drausminės atsakomybės sąlygų kontekste.
  46. Priimdamas sprendimą, daugelio aplinkybių, reikšmingų drausminės atsakomybės sąlygoms nustatyti, teismas netyrė ir (ar) nevertino: 1) ieškovo pareigos informuoti ir darbdavio pareigos tinkamai organizuoti darbą reikšmės neteisėtiems veiksmams; 2) traukinių sutikimo pusių klausimo, atstumo ir realios galimybės sutikti traukinį ieškovui ar kitiems darbuotojams reikšmės kaltei ir priežastiniam ryšiui; 3) kitų tikrintojų-remontininkų funkcijų reikšmės žalai. Dėl to Kenos geležinkelio stoties viršininko 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. vasario 9 d. įsakymai skirti drausmines nuobaudas yra neteisėti ir nepagrįsti bei turėjo būti panaikinti, nes ieškovas nepadarė drausmės pažeidimų.
  47. Vien tai, kad atsakovas, skirdamas drausmines nuobaudas, formaliai laikėsi DK reikalavimų, savaime nepagrindžia, kad buvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Dėl 2017 m. sausio 18 ir 21 d. ieškovo nesutiktų traukinių nebuvo organizuotas operatyvinis pasitarimas, ieškovas nebuvo kviestas į 2017 m. vasario 15 d. operatyvinį pasitarimą, kuriame svarstyti kitų darbuotojų pažeidimai, nagrinėjant ir ieškovo atleidimui reikšmingas aplinkybes. 2017 m. vasario 5 d. paaiškinime dėl 2017 m. sausio 18 ir 21 d. pažeidimų ieškovas pateikė prašymą, kad, organizuojant operatyvinį pasitarimą, būtų informuotas jis bei profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas. Atsakovas neatsižvelgė į šį prašymą, atleido ieškovą iš darbo ir vėliau suorganizavo operatyvinį pasitarimą dėl kitų darbuotojų pažeidimų.
  48. 2017 m. vasario 15 d. operatyviniame pasitarime nustatytos dvi aplinkybės, kurios atsakovo nebuvo įvertintos ir kurios ieškovo atleidimą daro nepagrįstu: 1) operatyvinio pasitarimo metu J. K. patvirtino, kad 2017 m. sausio 21 d. pranešimo sutikti traukinį metu nebuvo kartu su P. J.. J. K. teismo posėdžio metu šias aplinkybes dar kartą patvirtino; 2) operatyvinio pasitarimo metu buvo nustatytas pačios operatorės V. K. pareigų nevykdymas 2017 m. vasario 18 ir 21 d. (pranešimo sutikti traukinį nepakartojimas), už kurį 2017 m. vasario 17 d. stoties viršininko įsakymu jai paskirta pastaba. Būtent V. K. pareigų nevykdymas turėjo tiesioginę įtaką pareiškėjo galimybėms sutikti traukinius, nes nurodymo jis nežinojo. Ši aplinkybė atsakovo buvo nustatyta tik po to, kai pareiškėjas jau buvo atleistas.
  49. 2017 m. vasario 15 d. operatyvinio pasitarimo protokole užfiksuota informacija, kuria pirmosios instancijos teisme rėmėsi atsakovas, yra prieštaringa: 1) teismo posėdžio metu visi liudytojai paneigė protokole nustatytą aplinkybę, kad S. G. pasitarimo metu klausė susirinkusiųjų, ar jiems teko susidurti su tuo, jog ieškovas, gavęs operatorės užduotį, piktybiškai ignoruodavo darbo pokalbių reglamentą ir neatsakydavo operatorei; 2) teismo posėdyje daugelis liudytojų (V. K., M. K., J. K.) charakterizavo ieškovą teigiamai, ir tai paneigia operatyvinio pasitarimo protokole užfiksuotą informaciją; 3) J. K. teismo posėdyje paneigė, kad 2017 m. sausio 18 d. operatorės pranešimo sutikti traukinį metu buvo viename kambaryje su ieškovu, nurodė, kad su juo susitiko vėliau. Šios prieštaringos aplinkybės atsakovo papildomai neištirtos priimant sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo.
  50. Atsakovas teigia, kad visas 2016 m. vasario 22 d. traukinio nesutikimo aplinkybes pagrindžia 2016 m. kovo 4 d. operatyvinio pasitarimo protokolas, kuriame įsakmiai užfiksuota, jog laiko tinkamai atlikti savo darbo funkciją, nepaisant tuo metu stotyje vykdytų manevravimo darbų, ieškovas turėjo. Tačiau nei nurodytame protokole, nei 2016 m. vasario 22 d. N. Š. tarnybiniame pranešime bei 2016 m. vasario 22 d. I. V. paaiškinime nenurodytos faktinės aplinkybės dėl manevrinių darbų ir jų realios įtakos, kad ieškovas galėtųs sutikti traukinį. Protokole tik lakoniškai nurodyta, kad N. Š. ir I. V. patvirtino, jog ieškovas turėjo pakankamai laiko sutikti traukinį.
  51. Civilinėje byloje Nr. e2-19226- 996/2016) dėl profesinės sąjungos sutikimo liudytojų P. K., I. V. ir N. Š. duoti parodymai – prieštaringi, todėl atsakovo argumentai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendime konstatuotos aplinkybės leidžia spręsti, jog manevravimo darbai netrukdė ieškovui sutikti traukinį, atmestini. Priešingai, analizuojant liudytojų parodymus, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas negalėjo sutikti atvykstančio traukinio savo pusėje dėl tuo metu vykusių manevravimo darbų.
  52. Atsakovo argumentai dėl netinkamai vertintų liudytojo S. G. parodymų – nepagrįsti. Jo parodymai atitiko operatorės V. K. ir M. K. parodymus, kuriais remiantis nebuvo konstatuotas faktas, kad ieškovas girdėjo operatorės pranešimą ir galėjo sutikti 2017 m. sausio 21 d. atvykstantį traukinį.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, motyvai ir išvados
  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti abiejų ginčo šalių paduotų apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių pagrindų.
  3. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ vagonų tikrintoju-remontininku. Ieškovas yra atsakovo bendrovėje veikiančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas.
  4. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-91 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba – už tai, kad jis 2015 m. kovo 5 d. nevykdė operatorės duoto nurodymo sutikti traukinį Nr. 2314. Drausminė nuobauda paskirta po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu panaikino profesinės sąjungos atsisakymą leisti skirti drausminę nuobaudą kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2a-1246-852/2016). 2016 m. lapkričio 12 d. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti jam paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad drausminė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai (civilinė byla Nr. e2-3301-727/2017). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-1700-431/2017).
  5. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-229 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad jis 2016 m. vasario 22 d. nevykdė operatorės duoto nurodymo sutikti traukinį Nr. 3266. Drausminė nuobauda paskirta po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu panaikino profesinės sąjungos atsisakymą leisti skirti ieškovui drausminę nuobaudą ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-2526-803/2016).
  6. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-16 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – už tai, kad jis 2017 m. sausio 18 d. nesutiko traukinio Nr. 2777, o 2017 m. sausio 21 d. nesutiko traukinio Nr. 2761. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad per metus ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimus, analogiškus tiems, už kuriuos jau paskirtos drausminės nuobaudos – pastaba ir papeikimas, nutraukė ieškovo darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
  7. Nesutikdamas su paskirtomis drausminėmis nuobaudomis – papeikimu ir atleidimu iš darbo, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas drausmines nuobaudas panaikinti, jo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pripažinti neteisėtu, grąžinti į eitas pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; taip pat priteisti nesumokėtą kintamąją atlyginimo dalį už asmeninį indėlį į bendrovės veiklos rezultatus ir prieskaitą už ištarnautus metus, nepaisant to, ar teismo sprendimu bus panaikintos drausminės nuobaudos; be to, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2016 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. P(KnGS)-91, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – pastaba.
  8. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies: panaikino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2016 m. gruodžio 29 įsakymą Nr. P(KnGS)-229 dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo, 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. P(KnGS)-16 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo; pripažino, kad ieškovo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui 2830,76 Eur išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių) ir 3000 Eur kompensaciją už priverstinę pravaikštą (neatskaičius mokesčių) bei 250 Eur bylinėjimosi išlaidų; reikalavimą dėl 2016 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. P(KnGS)-91, kuriuo skirta drausminė nuobauda – pastaba, paliko nenagrinėtą; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
  9. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė abi ginčo šalys. Ieškovas nurodė, kad sutinka su teismo sprendimo rezoliucine dalimi dėl 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. vasario 9 d. įsakymais paskirtų drausminių nuobaudų panaikinimo, tačiau apeliuoja į tai, jog drausminės nuobaudos turi būti panaikintos ne dėl jų neproporcingumo padarytiems pažeidimams, bet dėl to, kad nebuvo būtinų drausminės atsakomybės sąlygų viseto šioms nuobaudoms skirti. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad jis nebuvo diskriminuojamas dėl priklausymo profesinei sąjungai „Solidarumas“, kvestionuoja sprendimo dalį dėl jo negrąžinimo į darbą ir kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydžio sumažinimo, nepriteistų kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį ir prieskaitos už ištarnautus metus, taip pat sumažintų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos panaikintos kaip neproporcingos padarytiems darbo drausmėms pažeidimams, ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, darbo sutartis pripažinta nutraukta tesimo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir priteista išeitinė išmoka bei kompensacija už priverstinę pravaikštą.
  10. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinio skundo, kuriuo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovui paskirtų drausminių nuobaudų panaikinimo, ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pripažinimo neteisėtu, nes tik išsprendus nurodytus klausimus ir pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ieškovui paskirtas drausmines nuobaudas bei jo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, būtų pagrindas nagrinėti ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
  1. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: dalį Važiuojančio traukinio techninės būklės automatinės kontrolės priemonių naudojimo instrukcijos ir šešių darbuotojų prašymus neišskaičiuoti iš darbo užmokesčio profesinės sąjungos nario mokesčio.
  2. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  3. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovas, pirmosios instancijos teismo proceso metu atstovaujamas dviejų kvalifikuotų teisininkų, negalėjo prašomų priimti įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomų priimti įrodymų pateikimo būtinybė kilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nenustačius aplinkybių, kurios teiktų pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtį, ieškovo prašymas pridėti prie bylos naujus įrodymus netenkinamas. Pažymėtina, kad ieškovo teikiami nauji įrodymai – buvusių profesinės sąjungos „Solidarumas“ narių prašymai – nepriimami ne tik dėl to, kad pateikti pavėluotai (CPK 314 straipsnis), bet ir dėl pernelyg nutolusio ryšio su nagrinėjamai bylai reikšmingomis aplinkybėmis (CPK 180 straipsnis).

3Dėl 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-91 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos

  1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-91 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – teisėtumo ir pagrįstumo klausimas išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3301-727/2017, ieškovo reikalavimas dėl šios nuobaudos panaikinimo atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl toks reikalavimas negali būti keliamas iš naujo. Tačiau teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl šio reikalavimo, nepagrįstai vadovavosi CPK 137 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir šį reikalavimą paliko nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-91 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3301-727/2017, nagrinėjamoje byloje pareikštas tapatus reikalavimas negalėjo būti priimtas CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, o jį visgi priėmus bylos dalis dėl šio reikalavimo turėjo būti nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, rezoliucinėje jo dalyje nurodant, kad dėl reikalavimo panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. P(KnGS)-91 bylos dalis nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

4Dėl drausminės atsakomybės taikymo pagrindo ir sąlygų

  1. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 234 straipsnio nuostatas darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai nustatomos visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė; aplinkybė, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas darbuotojui vykdant darbo funkcijas ir yra susijęs su darbo veikla. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, drausminės atsakomybės taikyti negalima.
  2. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008; kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad darbdavio įrodinėjamos darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės buvimo aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009).
  3. DK 237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos tokios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis). Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis).

5Dėl 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo

  1. 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-229 drausminė nuobauda – papeikimas – ieškovui paskirta už tai, kad jis nevykdė operatorės radijo ryšiu duoto nurodymo ir 2016 m. vasario 22 d. 8.32 val. nepasitiko į Kenos geležinkelio stotį atvykusio traukinio Nr. 3266, taip pažeisdamas vagonų tikrintojo-remontininko pareiginius nuostatus, Kenos geležinkelio stoties veiklos technologiją, kitus įsakyme įvardytus lokalius AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisės aktus.
  2. Pagal Kenos geležinkelio stoties viršininko 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. Į(KnGS)-252 patvirtintų Jungtinio komercinės ir techninės apžiūros punkto (toliau - JKTAP) VI kategorijos vagonų tikrintojo-remontininko pareiginių nuostatų (toliau – Pareiginiai nuostatai) 6 punktą pagrindinė VI kategorijos vagonų tikrintojo-remontininko pareiga – techniškai bei komerciškai tikrinti ir, jeigu reikia, remontuoti, prekinius vagonus bei šalinti gedimus visuose atvykstančiuose stotyje suformuotuose traukiniuose. Vykdydamas šią pagrindinę pareigą, vagonų tikrintojas-remontininkas, be kita ko, privalo pagal operatoriaus nurodymą sutikti atvykstantį ir išleisti išvykstantį traukinį (Pareiginių nuostatų 6.1 punktas). Pagal Kenos geležinkelio stoties viršininko 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. Į(KnGS)-47 patvirtintų Jungtinio komercinės ir techninės apžiūros punkto (JKTAP) nuostatų 8.1 punktą atvykstantys traukiniai turi būti sutinkami ir išlydimi. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo - Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr.Į(DK)-175 patvirtintos Kenos geležinkelio stoties veiklos technologijos 85 punkte nustatyta, kad, pasitikdami traukinį priėmimo kelio pradžioje, du vagonų tikrintojai-remontininkai iš abiejų pusių vizualiai stebi atvykstančio traukinio techninę ir komercinę būklę, stebėdami aširačių, ašidėžių, vežimėlių, automatinių sankabų, stabdžių įrenginių ir kėbulų gedimus arba jų požymius, pakrautų vagonų iškrovimo angų, durų, stogų būklę, atviruose vagonuose sukrautų krovinių išsidėstymą ir įtvirtinimą. Pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. Į-252 patvirtintos Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 666/V 2.1.1.2 punktą apžiūrėti atvykstantį traukinį vagonų tikrintojai iš anksto nueina į atvykimo kelius ir atsistoja vietose, nustatytose TVPP (JKTAP, TPP) veiklos technologijoje. Žiūrėdami į privažiuojančio traukinio vagonus, tikrintojai pagal išorinius požymius nustato galimus gedimus aširačių riedėjimo paviršiuje, ašidėžėse, vežimėliuose, nustato neatsiskleidusias stabdžių trinkeles atskiruose vagonuose, generatorių pavarų darbą. Nurodytų lokalinių teisės aktų nuostatų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atvykstančių traukinių pasitikimas ir jų apžiūra – vagonų tikrintojų-remontininkų darbo funkcija, kurios paskirtis – užtikrinti geležinkelio transporto, kaip didesnio pavojaus šaltinio, tinkamą techninę būklę ir šio transporto eismo saugumą.
  3. Ieškovas pripažįsta, kad 2016 m. vasario 22 d. gavo operatorės nurodymą pasitikti atvykstantį traukinį Nr. 3266, nekvestionuoja, kad neišėjo jo sutikti, ir nurodė tokias savo darbo pareigos nevykdymo priežastis: operatorės pranešimą gavo būdamas valgykloje, pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad sutikti traukinį toje pusėje, kurioje turėjo sutikti jis, išėjo kitas vagonų tikrintojas-remontininkas I. V., taip pat pamatė, jog ruože, kuriame traukinys turėtų būti sutinkamas, vyksta manevravimo darbai ir jis negalės pereiti per bėgius tam, jog sutiktų traukinį iš kitos pusės. AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarybos posėdžio 2016 m. kovo 24 d. protokole nurodyta, kad, išklausęs kitų darbuotojų, ieškovas papasakojo tikrąją aplinkybių versiją: išgirdęs operatorės nurodymą sutikti traukinį, per radijo ryšio priemonę atsakė, jog pranešimą girdėjo ir priėmė bei išeis sutikti traukinį; išgėręs arbatą ir apsirengęs striukę, priėjo prie lango pažiūrėti, kur yra traukinys, ir pamatė manevruojantį lokomotyvą bei suprato, kad nėra galimybės praeiti į kitą kelių pusę; kadangi sutikti traukinį iš tos pusės, kurioje jis sutikinėjo traukinius, buvo išėjęs jo porininkas I. V., ieškovas nusprendė neiti sutikti traukinio iš tos pačios pusės. Pažymėtina, kad nei profesinės sąjungos tarybos posėdyje, nei teismo proceso metu ieškovas nenurodė priežasčių, dėl kurių jis, įvertinęs situaciją pro valgyklos langą ir nusprendęs, jog neturi galimybių sutikti traukinį iš kitos pusės, o sutikinėti iš tos pačios pusės dviem vagonų tikrintojams-remontininkams, jo manymu, netikslinga, neinformavo apie tai operatorės, o tiesiog vienašališkai nusprendė neiti sutikti traukinio. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e25-19226-996/2016, kurioje buvo ginčijamas profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti ieškovui drausminę nuobaudą už 2016 m. vasario 22 d. 8.32 val. nesutiktą traukinį, apklaustas kaip liudytojas P. K., ginčo įvykio metu buvęs kartu su ieškovu valgykloje, parodė, jog operatorės pranešimą sutikti traukinį ieškovas girdėjo, operatorei atsakė, kad jį suprato, praėjus maždaug 5 minutėms, ieškovas priėjo prie lango, į apačią pasitikti traukinio nenuėjo, apie tai, jog neis sutikti traukinio, operatorei nepranešė.

    6

  4. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo veiksmus, neinformuojant operatorės, jog negali sutikti traukinio, nepagrįstai pripažino neteisėtais, nes pažeidimų padarymo metu (2016 m. vasario 22 d. ir 2017 m. sausio 18 d.) ieškovui galiojo 2014 m. Stoties veiklos technologija, kurioje nebuvo tikrintojo-remontininko pareigos pranešti operatorei apie negalėjimą sutikti traukinį; tokia pareiga nustatyta tik 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvirtintoje Stoties veiklos technologijoje (90 punktas), su kuria ieškovas nebuvo supažindintas.
  5. Bendrąja prasme ieškovas teisingai nurodo, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas nėra supažindintas su jo darbo pareigas reglamentuojančiais lokaliniais teisės aktais, tai jam negali būti taikoma drausminė atsakomybė už pareigų, kurių jis nežinojo, neįvykdymą. Tačiau šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad drausminė atsakomybė ieškovui taikyta už pareigos, įtvirtintos jo Pareiginiuose nuostatuose, su kuriais ieškovas tinkamai supažindintas, pažeidimą – nevykdymą operatorės nurodymo sutikti traukinį 2016 m. vasario 22 d.
  6. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ieškovo paaiškinimai, jog traukinio jis nesutiko dėl tuo metu vykusių manevravimo darbų, savaime nebuvo pagrindas nevykdyti pareigos išeiti sutikti traukinį, kaip tai padarė ieškovo porininkas I. V., o jeigu buvo kliūčių traukiniui sutikti, informuoti apie tai operatorę ar pamainos vyresnį tikrintoją-remontininką. Sprendimą nesutikti traukinio ieškovas priėmė visiškai savo nuožiūra, nors tokios teisės jam Pareiginiuose nuostatuose ar kituose lokaliniuose teisės aktuose, su kuriais ieškovas supažindintas, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vagonų tikrintojas-remontininkas pareigą sutikti traukinį privalo vykdyti visada, išskyrus atvejus, jeigu gauna atsakovo leidimą to nedaryti.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbuotojas, gavęs nurodymą vykdyti jam nustatytą darbo funkciją, manydamas, jog konkrečiu atveju neturi galimybių ją įvykdyti, privalo apie tai informuoti darbdavio atstovą, davusį nurodymą. Darbuotojo, negalinčio įvykdyti jam duoto nurodymo, pareiga informuoti apie tai darbdavį yra savaime suprantama. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad ieškovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, be kita ko, nurodė, jog įprastai, kai negalėdavo įvykdyti operatorės nurodymo, jis apie tai pranešdavo operatorei, kad ši galėtų paskirti kitą darbuotoją. Tokie ieškovo paaiškinimai leidžia teigti, kad pareiga informuoti apie negalėjimą sutikti operatorės nurodytą traukinį jam buvo žinoma ir suprantama.
  8. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo atsikirtimai, kad nenustatyta jo neteisėtų veiksmų, už kuriuos būtų pagrindas taikyti drausminę atsakomybę dėl 2016 m. vasario 22 d. nesutikto traukinio, taip pat kaltės dėl nurodyto nesutikimo, atmestini kaip nepagrįsti

    7

  9. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad dėl 2016 m. vasario 22 d. jo nesutikto traukinio atsakovas nepatyrė jokių neigiamų padarinių, todėl neįrodyta viena iš drausminės atsakomybės sąlygų, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, sprendžiant dėl drausminės atsakomybės taikymo, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos. Darbo drausmės pažeidimo neigiami padariniai apima ne tik turtinę žalą, bet ir neturtinio pobūdžio praradimus. Kasacinio teismo nurodyta, jog, vertinant darbdavio paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad darbdavys tiesiog gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar darbo tvarką nuolat pažeidžiančiu darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas; darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo net ir nepatiriant realios turtinės žalos, galima padaryti neturtinio pobūdžio žalą profesijos, tarnybos ar institucijos prestižui ir geram vardui. Be to, vertinant darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, turi būti atsižvelgiama ne tik į darbdaviui padarytą turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo), bet ir į darbdavio veiklos specifikos nulemtus darbo drausmės reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2012).
  10. Pažymėtina tai, kad ieškovo darbas susijęs su geležinkelių transporto eismo saugumu, todėl pagrįsta reikalauti, jog savo pareigas jis vykdytų atsakingai, pagal darbdavio nurodymus.
  11. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, 2016 m. vasario 22 d. gavęs nurodymą sutikti traukinį Nr. 3266, tačiau jo neįvykdęs ir neinformavęs apie nevykdymo priežastis darbdavio, pažeidė savo darbo pareigas. Yra visos būtinos sąlygos darbo drausmės pažeidimui konstatuoti: 1) neteisėtas ieškovo neveikimas, nevykdant Pareiginiuose nuostatuose aiškiai įtvirtintos pareigos, gavus operatorės nurodymą sutikti atvykstantį traukinį; 2) neigiami padariniai – atvykstantis traukinys sutiktas tik vieno vagonų tikrintojo-remontininko, pažeista darbo drausmė geležinkelio transporto, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, veikloje; 3) tarp ieškovo neteisėto neveikimo ir neigiamų padarinių, pažeidus darbo drausmę, yra tiesioginis priežastinis ryšys; 4) akivaizdi ieškovo kaltė, nes jis savo nuožiūra nusprendė nevykdyti pareigos sutikti traukinį, nepranešė operatorei apie priežastis, dėl kurių, jo manymu, nebuvo galimybės sutikti konkretų traukinį; 5) darbo drausmės pažeidimas padarytas ieškovui vykdant darbo funkcijas.
  12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas 2015 m. kovo 5 d. taip pat nesutiko atvykstančio traukinio Nr. 2314, ir už šį pažeidimą jam buvo inicijuota drausminės atsakomybės taikymo procedūra. 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba, kuri įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3301-727/2017, pripažinta teisėta bei pagrįsta. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad, 2016 m. vasario 22 d. neišeidamas sutikti traukinio Nr. 3266, ieškovas padarė pažeidimą, iš esmės analogišką 2015 m. kovo 5 d. pažeidimui, už kurį 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu jau buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu skyrė griežtesnę drausminę nuobaudą – papeikimą.
  13. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo laikyti, jog ieškovo 2016 m. vasario 22 d. padarytas darbo drausmės pažeidimas – didelio pavojingumo. Traukinį, nors ir ne visą, sutiko kitas atsakovo darbuotojas. Be to, iš traukinių sutikimų žurnalo, ieškovo pateikto ir teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas traukinio nesutikimo atvejis, operatorių ir buvusio Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko teisme duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo bendrovės praktikoje būna atvejų, kai traukiniai nesutinkami. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad drausminė nuobauda – papeikimas – už 2016 m. vasario 22 d. ieškovo nesutiktą traukinį šiuo atveju neproporcinga padarytam darbo drausmės pažeidimui. Ta aplinkybė, kad darbuotojui jau taikyta švelnesnė nuobauda už ankstesnį pažeidimą, savaime nesuponuoja pagrindo už pakartotinį pažeidimą taikyti tik griežtesnę nuobaudą. Skirtina drausminė nuobauda turi būti parenkama įvertinus konkrečias pakartotinio darbo drausmės pažeidimo aplinkybes pagal DK 238 straipsnyje nurodytų kriterijų visumą, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų.

    8

  14. Kiti tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimu nėra teisiškai reikšmingi šios drausminės nuobaudos teisėtumui bei pagrįstumui įvertinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

9Dėl 2017 m. vasario 9 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo

10

  1. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kurio pagrindu ieškovas atleistas iš darbo, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: 1) faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; 2) faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; 3) faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); 4) faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011; 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2012; kt.).
  3. Atsakovo 2017 m. vasario 9 d. įsakyme Nr. P(KnGS)-16 nurodyta, kad ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – skirta įvertinus, kad tai – ne pirmas tokio pobūdžio darbo drausmės pažeidimas, ieškovas turi dvi galiojančias drausmines nuobaudas (pastabą ir papeikimą), skirtas už lokalinių teisės aktų reikalavimų netinkamą vykdymą.
  4. Ginčijamos nuobaudos skyrimo dieną ieškovas iš tiesų turėjo dvi galiojančias ankstesnes drausmines nuobaudas: 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu paskirtą pastabą ir 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu paskirtą papeikimą. Pirmosios drausminės nuobaudos – pastabos – teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas kitoje civilinėje byloje ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu konstatuota, kad nurodyta drausminė nuobauda yra pagrįsta, teisėta, proporcinga ieškovo padarytam darbo drausmės pažeidimui (civilinė byla Nr. e2-3301-727/2017). Antrosios drausminės nuobaudos – papeikimo – teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas 2016 m. vasario 22 d. pažeidė darbo drausmę ir atsakovas turėjo pagrindą taikyti jam drausminę atsakomybę, tačiau 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu paskirtas papeikimas naikintinas kaip neproporcinga ieškovo padarytam pažeidimui drausminė nuobauda.
  5. Atsakovo 2017 m. vasario 9 d. įsakymu ieškovui drausminė atsakomybė taikyta dėl to, kad jis 2017 m. sausio 18 d. nesutiko traukinio Nr. 2777, o 2017 m. sausio 21 d. nesutiko traukinio Nr. 2761.
  6. Ieškovas teigia, kad už nurodytų traukinių nesutikimą jam negali būti taikoma drausminė atsakomybė, nes nėra būtinų jos taikymo sąlygų.
  7. Dėl 2017 m. sausio 18 d. nesutikto traukinio Nr. 2777 ieškovas nurodė, kad porininkas jį informavo, jog yra traukinys apžiūrai, tačiau nurodymo sutikti traukinį iš operatorės negavo; jeigu nurodymas iš operatorės buvo, tai pagal Pokalbių reglamentą jis privalėjo patvirtinti, jog užduotį priėmė vykdyti; kol nepatvirtinama, kad užduotis priimta, operatorė privalėjo kartoti pranešimą tol, kol pranešimas bus priimtas, tačiau to nebuvo padaryta.
  8. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nustatyta, jog apie operatorės nurodymą sutikti 2017 m. sausio 18 d. atvykstantį traukinį Nr. 2777, ieškovas realiai žinojo, aptarė jį su porininku J. K., tačiau abu sutarė, jog traukinio neis sutikti dėl laiko pereinant į kitą stoties pusę stokos. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo nurodyti argumentai, kad operatorė tinkamai neperdavė jam nurodymo sutikti traukinį, negali pateisinti ieškovo elgesio, nevykdant Pareiginiuose nuostatuose įtvirtintos pareigos sutikti atvykstantį traukinį. Jeigu buvo aplinkybių, dėl kurių šios pareigos ieškovas negalėjo įvykdyti, apie tai jis turėjo pranešti operatorei arba pamainos vyresniajam, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.
  9. Ieškovo argumentai, kad ta aplinkybė, jog jis neinformavus operatorės apie negalėjimą sutikti traukinį, negali būti laikomi jo neteisėtais veiksmais, nes pareiga pranešti operatorei apie negalėjimą sutikti traukinį nustatyta tik 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvirtintoje Stoties veiklos technologijoje, su kuria ieškovas nebuvo supažindintas, atmestini kaip nepagrįsti.
  10. Šiuo atveju darbo drausmę ieškovas pažeidė nevykdydamas Pareiginiuose nuostatuose, su kuriais jis tinkamai supažindintas, įtvirtintos pareigos sutikti nurodytą traukinį. Sprendimą nesutikti traukinio ieškovas priėmė savo nuožiūra, Pareiginiuose nuostatuose ar kituose lokaliniuose teisės aktuose nesant nurodytos tikrintojo-remontininko teisės savarankiškai spręsti, kokiais atvejais vykdyti nurodymą sutikti traukinį, kokiais – ne. Šioje teismo nutartyje jau pasisakyta, kad darbuotojo, negalinčio įvykdyti jam duoto nurodymo, pareiga informuoti apie tai darbdavį yra savaime suprantama. Ieškovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, jog įprastai tais atvejais, kai negalėdavo įvykdyti operatorės nurodymo, jis apie tai pranešdavo operatorei, kad ši galėtų paskirti kitą darbuotoją. Taigi pareiga informuoti apie negalėjimą sutikti operatorės nurodytą traukinį ieškovui buvo žinoma.
  11. Kita vertus, pažymėtina tai, kad, ieškovas, teigdamas, jog nebuvo supažindintas su 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvirtintos Stoties veiklos technologijos 90 punkte įtvirtinta pareiga informuoti, kartu pateikia įrodymus, jog 2016 m. rugpjūčio 19 d. teikė darbdaviui pastabas dėl šios technologijos. Akivaizdu, kad pastabos negali būti teikiamos nesusipažinus su dokumentu. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo pozicija, kad jis neturėjo pareigos informuoti operatorę apie negalėjimą sutikti paskirtą traukinį, nes nebuvo supažindintas su 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvirtinta Stoties veiklos technologija, nesuderinama su DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais savo teises įgyvendinti sąžiningai.
  12. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. operatyvinio pasitarimo metu buvo analizuotas atvejis, kai ieškovas 2016 m. rugpjūčio 7-8 d. neišėjo sutikti atvykstančio traukinio. Šio pasitarimo metu ieškovui skirtas žodinis įspėjimas ir jis informuotas, kad apie kliūtis, trukdančias jam atlikti tiesiogines pareigas, jis privalo nedelsdamas pranešti pamainos vyresniajam.
  13. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad ieškovas 2017 m. sausio 18 d. neįvykdė pareigos sutikti traukinį Nr. 2777, t. y. padarė darbo drausmės pažeidimą.
  14. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas pažeidė darbo drausmę, nesutikęs 2017 m. sausio 21 d. atvykusio traukinio Nr. 2761. Teismas rėmėsi tuo, kad buvęs atsakovo darbuotojas – Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininkas S. G. – teismo posėdyje paaiškino, jog dėl 2017 m. sausio 21 d. nesutikto traukinio, kai ieškovas dirbo poroje su M. K., ieškovui pretenzijų nėra, nes nenustatyta, jog ieškovas iš tikrųjų girdėjo operatorės nurodymą sutikti šį traukinį. Taip pat teismas vertino 2017 m. vasario 14 d. operatyviniame pasitarime, užfiksuotame 2017 m. vasario 15 d. protokolu, nustatytas aplinkybes. Pasitarimo metu apklaustas vagonų tikrintojas-remontininkas M. K., kuris 2017 m. sausio 21 d. su ieškovu turėjo sutikti traukinį, nurodė, kad tuo metu, kai operatorė davė nurodymą sutikti traukinį, jis nebuvo kartu su ieškovu. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo į bylą pateiktas 2017 m. sausio 21 d. garso įrašas, kuriame galbūt užfiksuotas operatorės ieškovui duotas nurodymas sutikti traukinį, yra prastos kokybės, nėra galimybės nustatyti, kas kalbama, identifikuoti įraše kalbančius asmenis. Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ištyrė bylos duomenis, susijusius su 2017 m. sausio 21 d. traukinio Nr. 2761 nesutikimo aplinkybėmis.
  15. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų duomenų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pakankamai įrodymų, jog ieškovas 2017 m. sausio 21 d. girdėjo operatorės nurodymą sutikti traukinį Nr. 2761 (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad nurodymą sutikti traukinį ieškovui davusi operatorė pripažino, jog neįsitikino, ar ieškovas išgirdo nurodymą, pranešimo nepakartojo, nesulaukė ieškovo patvirtinimo, kad jis nurodymą girdėjo ir suprato. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, neturėdamas tiesioginių įrodymų, jog ieškovui buvo tinkamai perduotas 2017 m. sausio 21 d. nurodymas sutikti traukinį Nr. 2761, neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti darbo drausmės pažeidimą, ieškovui nesutikus šio traukinio, ir galėjo spręsti tik dėl ieškovo drausminės atsakomybės už 2017 m. sausio 18 d. padarytą darbo drausmės pažeidimą.
  16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo nustatymas savaime nereiškia, kad darbuotojui dėl to gali būti taikoma griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Darbdavys, nustatęs, kad darbuotojas, turintis galiojančią drausminę nuobaudą, vėl pažeidė darbo drausmę, kiekvienu konkrečiu atveju turi svarstyti, kokią iš DK 237 straipsnio 1 dalyje išvardytų drausminių nuobaudų parinkti, atsižvelgdamas į DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir parinkti kaip galima adekvačią drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2017 m. birželio 23 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-690/2017; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-915/2017; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2012; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010).
  17. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad ieškovas, turėdamas 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą ir 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, 2017 m. sausio 18 d. nesutikęs traukinio vėl pažeidė darbo drausmę, darbdaviui savaime nebuvo pakankamas pagrindas skirti ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleisti jį iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
  18. Teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, dėl ieškovo 2017 m. sausio 18 d. nesutikto traukinio atsakovo bendrovėje sureaguota tik 2017 m. vasario 2 d. tarnybiniu pranešimu. Teismo proceso metu atsakovo atstovai nepateikė pagrįsto paaiškinimo, kodėl į 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. pažeidimus, nesutikus traukinių, sureaguota po dviejų savaičių, kodėl iš karto po traukinių nesutikimo nesidomėta priežastimis, dėl kurių operatorės nurodymai neįvykdyti. Pritartina pirmosios instancijos teismo pateiktam vertinimui, kad delsimas reaguoti į 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. traukinių nesutikimo atvejus, suponuoja išvadą, jog nurodytų darbo drausmės pažeidimų atsakovas nevertino kaip sunkių.
  19. Byloje nustatyta, kad nurodymo 2017 m. sausio 18 d. sutikti traukinį Nr. 2777, neįvykdė ir ieškovo porininkas J. K., kuris paaiškino, jog, pasitarę su ieškovu jie nusprendė, kad nepakaks laiko traukiniui sutikti, todėl nėjo. Tokie vieno iš vagono tikrintojų-remontininkų paaiškinimai, vertinant juos kitų byloje esančių duomenų apie traukinių nesutikimo atsakovo bendrovėje atvejus bei priežastis, dėl kurių jie nesutinkami, kontekste, leidžia daryti išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovo bendrovėje nebuvo griežtai vertinami atvejai, kai vagonų tikrintojai-remontininkai, gavę nurodymą sutikti konkretų traukinį, patys įvertinę situaciją, nuspręsdavo nepasitikti traukinio. Be to, byloje nustatyta, kad ir operatorės, duodavusios nurodymus sutikti traukinius, tinkamai nesilaikydavo Pokalbių reglamento ir, nesulaukusios vagonų tikrintojo-remontininko patvirtinimo apie nurodymo gavimą, pranešimo nepakartodavo. Bylos duomenimis, jau atleidus ieškovą iš darbo 2017 m. vasario 9 d., operatorei V. K. už pokalbių reglamento nesilaikymą 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d., t. y. reikalavimo pakartoti nurodymą, kol bus atsakyta, kad jis suprastas, nevykdymą, 2017 m. vasario 17 d. paskirta drausminė nuobauda – pastaba.
  20. Byloje surinkti duomenys apie pažeidimų, sutinkant atvykstančius traukinius, atvejus teikia pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamu ginčo laikotarpiu atsakovo bendrovėje vagonų tikrintojų-remontininkų darbas, sutinkant atvykstančius traukinius, nebuvo organizuojamas ir kontroliuojamas tinkamai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
  21. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, vertindamas ieškovui paskirtos griežčiausios nuobaudos proporcingumą, pagrįstai pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo darbuotojams už traukinių nesutikimą būtų skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Vagonų tikrintojams-remontininkams M. K. ir J. K. už 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. nesutiktus traukinius skirtos pastabos. Bendrąja prasme atsakovas teisingai nurodo, kad, ieškovui darant pakartotinius darbo drausmės pažeidimus, darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar darbo tvarką nuolat pažeidžiančiu darbuotoju, t. y. jo gebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo skirti ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą už darbo drausmės pažeidimus, kurie nebuvo tinkami įvertinti pagal DK 238 straipsnio kriterijus ir neįrodyti kaip esmingai pažeidžiantys atsakovo nustatytas darbo organizavimo taisykles.
  22. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad dėl 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. ieškovo nesutiktų traukinių nebuvo organizuotas operatyvinis pasitarimas, dėl to liko tinkamai neištirtos visos su ieškovo nesutiktais traukiniais susijusios aplinkybės. Atsakovas apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad darbo teisės normos, reglamentuojančios drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, nenustato darbdavio pareigos organizuoti tokio pobūdžio pasitarimus drausmės pažeidimams tirti. Tačiau pažymėtina, kad atsakovo bendrovės praktikoje organizuojami operatyviniai pasitarimai yra tikslingi ir naudingi pačiam darbdaviui, nes padeda išsamiai ir visapusiškai nustatyti konkretaus darbo drausmės pažeidimo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, turėdamas ketinimų už pakartotinius darbo drausmės pažeidimus ieškovui skirti griežčiausią drausminę nuobaudą, atsakovas galėjo organizuoti operatyvinį pasitarimą, tiesiogiai išklausyti ginčo įvykiuose dalyvavusius asmenis. 2017 m. sausio 18 d. ir 21 d. traukinių nesutikimo aplinkybes išsamiai išnagrinėjus teismo proceso metu, nustatyta, kad dėl 2017 m. sausio 21 d. ieškovo nesutikto traukinio atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti darbo drausmės pažeidimo.
  23. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios konkrečios ginčo situacijos faktines aplinkybes, priėjo prie pagrįstos išvados, jog ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – yra neadekvati padarytiems darbo drausmės pažeidimams (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
  24. Teismas, tinkamai vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teisingai nurodė, kad tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, teismas gali nuobaudą tik panaikinti arba pripažinti ją esant paskirtą teisėtai (DK 242 straipsnio 2 dalis), bet negali pakeisti, parinkdamas kitą adekvačią nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004). Dėl to, priėjęs prie išvados, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda yra per griežta, pagrįstai priėmė sprendimą šią nuobaudą panaikinti
  25. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, vadovaudamasi pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, aiškinant ir taikant darbo drausmę reglamentuojančias teisės normas, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. vasario 9 d. įsakymais paskirtų drausminių nuobaudų drausminės atsakomybės sąlygų kontekste ir nepagrįstai konstatavo darbo drausmės pažeidimo faktus. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės teismo buvo išsamiai išanalizuotos ir įvertintos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
  26. Pirmiau išdėstytų motyvų pagrindu atmestini ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis 2017 m. sausio 21 d. ieškovo neišėjimas sutikti traukinio nepripažintas darbo drausmės pažeidimu, o ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – neproporcinga (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

11Dėl ieškovo diskriminavimo

  1. Ieškovas teigia, kad ginčijamos drausminės nuobaudos jam paskirtos diskriminaciniu pagrindu, t. y. dėl ieškovo aktyvaus dalyvavimo profesinės sąjungos „Solidarumas“ veikloje. Apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktiką dėl įrodinėjimo pareigos perkėlimo taisyklės, tinkamai jos netaikė, reikalavo konkrečiai įrodyti diskriminavimo faktą.
  2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji diskriminaciją draudžianti nuostata – negalima varžyti žmogaus teisių ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas asmenų lygiateisiškumo darbo teisiniuose santykiuose principas – užtikinama darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką, santuokinės šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų ir pan. DK 129 straipsnio 3 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad pirmiau nurodyti kriterijai negali būti laikomi teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje konkretizuota, koks turėtų būti darbdavio elgesys, įgyvendinant lygiateisiškumo principą: priimant darbuotojus į darbą ir atleidžiant iš jo, sprendžiant dėl darbuotojų darbo ir atlygio mokėjimo, mokymosi ir darbo vertinimo turi būti taikomi vienodi kriterijai ir vienodos sąlygos (1–5 punktai), darbdavys turi imtis priemonių, kad prie darbuotojo nebūtų priekabiaujama, nebūtų nurodymų diskriminuoti, darbuotojui pareiškus ieškinį dėl diskriminacijos, jis nebūtų persekiojamas (6–8 punktai), užtikrinti galimybes įsidarbinti neįgaliems asmenims (9 punktas).
  3. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluotą įrodinėjimo pareigos perkėlimo taisyklę diskriminacijos bylose atsakovas privalo įrodyti, kad su ieškovu nesielgė skirtingai, arba kad skirtingas elgesys nulemtas kitų priežasčių, nei ieškovo nurodomi diskriminavimo pagrindai. Ieškovui tenka pareiga pateikti prima facie aplinkybes, o ne įrodymus dėl vienodo požiūrio principo netaikymo, t. y. tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos; atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad vienodo požiūrio taikymo principas nebuvo pažeistas, kad nebuvo tiesioginės diskriminacijos – mažiau palankaus elgesio dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad nepalankus elgesys buvo taikomas dėl kitų, nei diskriminacijos pagrindas, priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-969/2015; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2014; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2012).
  4. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jo diskriminavimą dėl priklausymo profesinei sąjungai „Solidarumas“ pagrindžia statistiniai duomenys, kurie savaime laikytini pakankamais, taip pat informacijos nesuteikimas, nepagrįstas griežčiausios nuobaudos paskyrimas, nepagrįstas ieškovo neigiamas charakterizavimas, drausminių nuobaudų paskyrimo tvarkos pažeidimai, kurie padaryti tik pareiškėjo atžvilgiu.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė diskriminavimo dėl priklausymo profesinei sąjungai faktą ir, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pateikė motyvuotas išvadas.
  6. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ieškovo pateiktos statistikos ir atsakovo pažymoje dėl 2016-2017 m. paskirtų drausminių nuobaudų nurodytų duomenų, pažymėtina tai, jog byloje nustatyta, jog atsakovo bendrovėje traukiniai sutinkami ne dviejų, bet vieno vagonų tikrintojo-remontininko tais atvejais, kai dėl šių darbuotojų užimtumo kitais darbais nėra galimybės sutikti dviem. Įvertinus teismo proceso metu nustatytas priežastis, dėl kurių traukiniai gali būti sutinkami vieno tikrintojo-remontininko, o tam tikrais atvejais – nesutinkami, ieškovo nurodytai faktai, kiek traukinių 2016 m. vasario mėn. sutiko po vieną tikrintoją-remontininką, neteikia pagrindo daryti prielaidą dėl diskriminacijos buvimo. Pabrėžtina tai, kad drausminė atsakomybė yra individuali. Ieškovui drausminė nuobauda už 2016 m. vasario 22 d. nesutiktą traukinį skirta, be kita ko, dėl to, jog nurodymo sutikti atvykstantį traukinį jis neįvykdė ne pirmą kartą. Bylos duomenų analizė patvirtina, kad už traukinių nesutikimą drausminės nuobaudos buvo skiriamos ir kitiems darbuotojams. Nėra pagrindo teigti, jog už aptariamo pobūdžio darbo pareigų pažeidimus drausmine tvarka ieškovas buvo baudžiamas išskirtinai.
  7. Teismas vertino atsakovo pateiktos pažymos dėl 2016-2017 m. paskirtų drausminių nuobaudų duomenis ir faktą, kad griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – už traukinių nesutikimą paskirta tik ieškovui. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju griežčiausios nuobaudos taikymą suponavo ieškovo padarytų pažeidimų pakartotinumas. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, jog nurodyta drausminė nuobauda ieškovui pritaikyta diskriminaciniu pagrindu, t. y. dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
  8. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – skirta atsižvelgus į negaliojančią drausminę nuobaudą už 2017 m. sausio 21 d. pažeidimą. Teismas, išanalizavęs bylos duomenis, priėjo prie išvados, kad atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti darbo drausmės pažeidimą dėl ieškovo 2017 m. sausio 21 d. nesutikto traukinio. Tačiau nenustatyta aplinkybių, kad darbdavio sprendimą nurodyto traukinio nesutikimą laikyti ieškovo padarytu darbo drausmės pažeidimu lėmė diskriminacinio pobūdžio priežastys (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
  9. Apelianto argumentai, kad teismas nevertino aplinkybės, jog dėl 2016 m. vasario 22 d. nesutikto traukinio lygiais pagrindais drausminėn atsakomybėn nepatraukti I. V., kuris nesutiko viso traukinio dėl tų pačių manevravimo darbų kaip ieškovas, ir operatorė N. Š., kuri matė manevravimo darbus ir vis tiek davė nurodymą ieškovui sutikti traukinį, yra nepagrįsti. Bylos duomenimis, I. V. sutiko 2016 m. vasario 22 d. traukinį iš tos pusės, kurioje netrukdė vykdomi manevravimo darbai. Tuo tarpu ieškovas, gavęs operatorės nurodymą sutikti traukinį, savo nuožiūra įvertinęs situaciją, vienašališkai nusprendė neiti jo sutikti ir apie tai, kad neinformavo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovas neturi pagrindo teigti, kad, vertindamas jo veiksmus drausminės atsakomybės požiūriu, darbdavys taikė diskriminacinius, lyginant su kitais darbuotojais, kriterijus.
  10. Apelianto argumentai dėl profesinei sąjungai „Solidarumas“ nesuteiktos informacijos nesusiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu dėl galimos ieškovo diskriminacijos, taikant jam drausminę atsakomybę už pareigos sutikti atvykstančius traukinius netinkamą vykdymą, todėl dėl jų nepasisakytina.
  11. Apeliantas teisingai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog darbo drausmės pažeidimai, už kuriuos ieškovui pakirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, atsakovo tirti taikant ieškovui mažiau palankų elgesį, negu kitiems darbuotojams, tuo aspektu, jog ieškovo pažeidimams tirti neorganizuotas operatyvinis pasitarimas. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog ši aplinkybė yra pakankama prielaida jo diskriminavimo faktui preziumuoti. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2017 m. sausio 18 d. pažeidė pareigą sutikti atvykstantį traukinį, turėdamas galiojančias drausmines nuobaudas – pastabą ir papeikimą. Taigi buvo juridinių faktų sudėtis atsakovui taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir atleisti ieškovą iš darbo. Tačiau teismo proceso metu, išanalizavus bylos duomenų visumą, prieita prie išvados, kad griežčiausios drausminės nuobaudos taikymas ieškovui šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingas padarytam darbo drausmės pažeidimui. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą vertinti, kad ieškovo atleidimui iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu turėjo įtakos jo narystė ir aktyvi veikla profesinėje sąjungoje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
  12. Apelianto argumentai, kad dirbdamas atsakovo bendrovėje jis buvo nuolat diskriminuojamas dėl priklausymo profesinei sąjungai „Solidarumas“, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pateikti į bylą atsakovo įsakymai, kuriais ieškovas buvo atleidžiamas nuo darbo profesinės sąjungos pareigoms vykdyti, patvirtina, jog atsakovas netrukdė ieškovui veikti profesinėje sąjungoje. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino bylos duomenis, nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą sutikti su apelianto pozicija, kad, vertindamas bylos duomenis, teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl diskriminavimo fakto.
  13. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, vertinant kitas ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi kaip prielaidomis diskriminavimo faktui preziumuoti, todėl dėl likusių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su diskriminavimu, detaliau nepasisako.
  14. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad teismo proceso metu nustatyta, jog ieškovas ne kartą pažeidė savo tiesioginę pareigą – sutikti atvykstančius traukinius, todėl akivaizdu, kad atsakovas turėjo pagrindą taikyti ieškovui drausminę atsakomybę. Ginčo drausminės nuobaudos ieškovui paskirtos už konkrečius darbo pareigų pažeidimus, nenustatyta aplinkybių, kad šių nuobaudų skyrimą lėmė ieškovo veikla profesinėje sąjungoje, bet ne netinkamas tiesioginių darbo funkcijų vykdymas. Tai, kad atsakovo taikytos drausminės nuobaudos (papeikimas, atleidimas iš darbo) teismo pripažintos neatitinkančiomis proporcingumo padarytiems pažeidimams principo, nėra pagrindas teigti, kad ieškovas buvo diskriminuojamas, nes nenustatyta aplinkybių, jog per griežtų nuobaudų skyrimą lėmė būtent ieškovo veikla profesinėje sąjungoje, o ne pakartotinai daromi konkretūs darbo drausmės pažeidimai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
  15. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl profesinės sąjungos „Solidarumas“ narių išstojimo iš sąjungos nesusiję su nagrinėjamoje byloje ieškovo reiškiama pozicija, kad ginčo drausminės nuobaudos jam paskirtos diskriminaciniu pagrindu, todėl dėl jų nepasisakytina. Pažymėtina, kad ieškovo apeliacinės instancijos teismui teikti nauji įrodymai – buvusių profesinės sąjungos „Solidarumas“ narių prašymai – nepriimti ne tik dėl to, kad pateikti pavėluotai (CPK 314 straipsnis), bet ir dėl pernelyg nutolusio ryšio su nagrinėjamai bylai reikšmingomis aplinkybėmis (CPK 180 straipsnis).
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisinių padarinių
  1. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs ieškovui paskirtas drausmines nuobaudas, nepagrįstai nusprendė negrąžinti jo į darbą.
  2. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 300 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju jeigu teismas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti ieškovui DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą alternatyvų jo teisių gynimo būdą, t. y. į darbą negrąžinti ir priteisti įstatyme numatytas išmokas, remdamasis tuo, kad tarp šalių susiklostė nepalankios sąlygos dirbti, ieškovas drausminių nuobaudų jam skyrimą vertina kaip susidorojimą, konfliktinių situacijų nepavyksta išspręsti konstruktyviai, byloje nustatytas netinkamas ieškovo požiūris į darbo drausmę.
  4. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismai, parinkdami taikyti vieną iš įstatyme įtvirtintų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų, turi savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti bei siekti, kad priimtu sprendimu būtų įvykdytas socialinis teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad įstatyme nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – buvimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008).
  5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kurį iš DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikyti ieškovui, išanalizavo šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusių ginčo šalių santykių aplinkybes ir pagrįstai akcentavo, kad dėl ieškovo ir atsakovo nesutarimų, susijusių su ieškovo padarytais darbo drausmės pažeidimais, ieškovo netinkamo požiūrio į darbo drausmę, susiklostė nepalankios tolesnio darbo sąlygos. Pažymėtina, kad ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teikia pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas darbo drausmės pažeidimus, kurių padarymą konstatavo ir teismas, vertina kaip mažareikšmius, toliau nepripažįsta, kad, išimtinai savo nuožiūra nuspręsdamas neiti sutikti atvykstančių traukinių, net neinformuodamas apie tokį vienašalį sprendimą darbdavio, netinkamai vykdė tiesiogines savo darbo pareigas. Drausminės atsakomybės taikymą už konkrečius atvejus, kai netinkamai vykdė tiesiogines darbo pareigas, toliau vertina kaip diskriminaciją dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.
  6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir bylos duomenis dėl ieškovo santykių su bendradarbiais. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 6 d. operatyviniame pasitarime analizuotas ieškovo ir atsakovo darbuotojos konfliktas, jo dalyviai įspėti dėl Etikos kodekso nuostatų pažeidimo. Apklausta kaip liudytoja operatorė N. Š. teismo posėdyje nurodė, kad po pranešimo vadovybei apie ieškovo pareigos sutikti traukinį nevykdymą iš ieškovo sulaukė grasinimų, taip pat kad ieškovas ne kartą rašė skundus dėl kitų darbuotojų, kad jie nesutikdavo traukinių. Pažymėtina tai, kad ieškovo veiksmai, kai jis, ne kartą savo nuožiūrą neįvykdęs pareigos sutikti traukinį, rašo skundus dėl kitų darbuotojų nesutiktų traukinių, teikia pagrindą pripažinti pagrįsta atsakovo poziciją, jog į darbą ieškovas negali būti grąžintas ir dėl sudėtingų santykių su kitais darbuotojais, nes tai neigiamai veikia darbo socialinę aplinką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, šioje byloje nuolat akcentuojantis savo kaip profesinės sąjungos nario statusą, vykdydamas darbo pareigas turėtų būti pavyzdys kitiems darbuotojams, preciziškai laikytis darbo drausmės ir daromų darbo drausmės pažeidimų neteisinti kitų darbuotojų galbūt netinkamai atliekamomis darbo pareigomis.
  7. Kitos ieškovo nurodytos aplinkybės (dėl jo iniciatyvų pagerinti darbo sąlygas, išlaikomų mažamečių vaikų, su geležinkelių struktūra susijusio išsilavinimo, pasikeitimų darbdavio valdžioje), atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, neteikia pakankamo pagrindo taikyti ieškovui DK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisių gynimo būdą ir grąžinti jį į darbą atsakovo bendrovėje.
  8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu dėl skirtos per griežtos drausminės nuobaudos, jo teisės gintinos DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu, priteisiant DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas negrąžinti ieškovo į darbą, neatima iš ieškovo teisės siekti iš naujo įsidarbinti atsakovo bendrovėje, remiantis turima šiai sričiai kvalifikacija, tinkamu požiūriu į darbo drausmę.

12Dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydžio

  1. Ieškovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinti priteistiną kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką (DK 300 straipsnio 4 dalis).
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo ieškovo atleidimo iš darbo 2017 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo priėmimo 2017 gruodžio 4 d. kompensacijos už priverstinę pravaikštą suma ieškovui būtų 6929 Eur (neatskaičius mokesčių) (33,80 Eur (vienos dienos vidutinis darbo užmokestis) x 205 d. d.). Teismas, remdamasis tuo, kad bylos nagrinėjimo procesas buvo gana ilgas, jo trukmę, be kita ko, lėmė nevienkartinis ieškinio tikslinimas, sprendė, jog yra pagrindas mažinti ieškovui priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą, priteisinat kompensaciją už priverstinę pravaikštą konkrečia suma – 3000 Eur (neatskaičius mokesčių).
  3. Pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos išmokos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012; kt.). Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015).
  4. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama galimybė kompensaciją už privertinę pravaikštą priteisti tvirta suma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).
  5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo aplinkybes, priežastis, lėmusias ieškovo atleidimą iš darbo, aplinkybes, įtakojusias teismo proceso trukmę ir priverstinės pravaikštos laiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas mažinti ieškovui priteistinos kompensacijos už priverstinę pravaikštą sumą ir šią kompensaciją priteisti konkrečia suma. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aptariamos kompensacijos dydį, nepakankamai įvertino šiuo konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
  6. Pažymėtina, kad pagal DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatas neteisėtai atleistam, bet negrąžinamam į darbą, darbuotojui vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką skaičiuotinas nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nuo ieškovo atleidimo 2017 m. vasario 9 d. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo 2017 m. gruodžio 4 d. jam už priverstinę pravaikštą priklausytų 6929 Eur (neatskaičius mokesčių). Priėjus prie išvados, kad kompensacija už privertinę pravaikštą, pagal įstatymą skaičiuotina iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (šiuo atveju – iki 2018 m. birželio 7 d.), nagrinėjamu atveju ieškovui priteistina tvirta suma, šiuo atveju yra pagrindas priteisti visą iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo apskaičiuotą sumą – 6929 Eur (neatskaičius mokesčių). Tokio dydžio kompensacijos priteisimas atitinka DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto instituto tikslą, DK 2, 35 straipsnių principus, šio konkretaus darbo ginčo šalių interesų pusiausvyrą.

13Dėl ieškovui neišmokėtos kintamosios atlyginimo dalies ir prieskaitos už ištarnautus metus

  1. Byloje esanti 2017 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. LS(KnGS)-214 patvirtina, kad dėl drausminių nuobaudų (papeikimo ir atleidimo iš darbo) skyrimo ieškovui neišmokėta 241,97 Eur kintamosios atlyginimo dalies ir 58,07 Eur prieskaitos už ištarnautus metus.
  2. Kintamosios atlyginimo dalies ir prieskaitos už ištarnautus metus mokėjimas reglamentuotas atsakovo lokaliuose teisės aktuose. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-277 patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už veiklos rodiklių planų įvykdymą ir papildomos kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 21 punkte nustatyta, kad darbuotojui, kuriam paskirta drausminė nuobauda, neskiriama kintamoji atlyginimo dalis tą mėnesį, kurį ši drausminė nuobauda buvo paskirta. Pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 4 susitarimo 5.7 punktą tą mėnesį, kurį darbuotojui paskirta drausminė nuobauda, prieskaita už ištarnautus metus neskaičiuojama.
  3. Vilniaus apygardos teismas, pasisakydamas dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Į-277 patvirtinto Aprašo nuostatų, yra nurodęs, kad premijos darbuotojui už asmeninį indėlį į bendrovės veiklą neskyrimas negali būti tapatinamas su darbo įstatymuose nenumatytos piniginės nuobaudos taikymu. Darbuotojo individualus skatinimas, nepaisant nerūpestingo savo pareigų vykdymo, prieštarautų tokio skatinimo tikslams. Nurodyta skatinimo tvarka darbuotojų darbo teisių nepažeidžia (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-525-852/2017; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2119-553/2013).
  4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų priteisti nurodytas išmokas, pagrįstai vadovavosi AB „Lietuvos geležinkeliai“ lokalinių teisės aktų, kurie yra galiojantys ir taikytini atsakovo bendrovėje, nuostatomis. Teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovui prieskaitos už ištarnautus metus, nes AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties, pasirašytos tiek darbdavio, tiek darbuotojų atstovų, 4 susitarimo 5.7 punkte įtvirtinta, jog tą mėnesį, kurį darbuotojui paskirta drausminė nuobauda, jam neskaičiuojama prieskaita už ištarnautus metus.
  5. Ieškovui skirtos drausminės nuobaudos – papeikimas ir atleidimas iš darbo – panaikintos teismo sprendimu ne dėl to, kad ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimų, bet remiantis nuobaudų neproporcingumu padarytiems pažeidimams. Byloje pripažinta, kad ieškovas nusižengė darbo drausmei. Dėl to, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis Aprašo bei Kolektyvinės sutarties nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl neišmokėtos kintamosios atlyginimo priedo dalies ir prieskaitos už ištarnautus metus priteisimo.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovui atlygintina tik 25 proc. bylinėjimosi išlaidų.
  2. Ieškinyje ieškovas suformulavo tokius reikalavimus, kurie laikytini savarankiškais: panaikinti drausminę nuobaudą – pastabą; panaikinti drausminę nuobaudą – papeikimą; pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo ir priteisti su neteisėtu atleidimu susijusias išmokas. Kiti reikalavimai – išvestiniai iš nurodytų pagrindinių. Teismo sprendimu patenkintas reikalavimas panaikinti drausminę nuobaudą – papeikimą (25 proc.), taip pat esminis reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (50 proc.).
  3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti ieškovui ne 25, bet 75 proc. pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl to ieškovui priteistina bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme suma padidintina iki 750 Eur.
  4. Atitinkamai perskirstytinos iš ginčo šalių valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnis). Bylos duomenimis, už procesinių dokumentų įteikimą valstybė patyrė 3,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškovui tenkanti šių išlaidų dalis (25 proc. arba 0,98 Eur) nepriteistina, nes jis, kaip darbuotojas, pagal įstatymą atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Be to, ši suma būtų nepriteistina ir dėl to, kad neviršija valstybės nustatytos 3 Eur sumos, kai bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovui tenkanti nurodytų išlaidų dalis (75 proc. arba 2,95 Eur) taip pat neviršija valstybės nustatytos minimalios atlygintinos sumos, todėl iš atsakovo valstybei nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Taigi iš ginčo šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos.

    15

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

18„Ieškovo P. J. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ tenkinti iš dalies.

19Panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko S. G. 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. P(KnGS)-229 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“.

20Panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko S. G. 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. P(KnGS)-16 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo P. J.“.

21Laikyti, kad darbo sutartis, sudaryta ieškovo P. J., asmens kodas ( - ) ir atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

22Priteisti ieškovui P. J., asmens kodas ( - ) iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, 2830,76 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimties eurų, 76 ct) išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių).

23Priteisti ieškovui P. J., asmens kodas ( - ) iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, 6929 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt devynių eurų) kompensaciją už priverstinę pravaikštą (neatskaičius mokesčių).

24Priteisti ieškovui P. J., asmens kodas ( - ) iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

25Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

26Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr.P(KnGS)-91, kuriuo skirta drausminė nuobauda – pastaba, nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.“

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi... 3. Dėl 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-91 ieškovui paskirtos... 4. Dėl drausminės atsakomybės taikymo pagrindo ir sąlygų
      5. Dėl 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos –... 6.
    1. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos... 7.
    2. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad dėl 2016 m.... 8.
    3. Kiti tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinės instancijos teismui... 9. Dėl 2017 m. vasario 9 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos –... 10.
      1. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kurio... 11. Dėl ieškovo diskriminavimo
        1. Ieškovas teigia,... 12. Dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydžio
            13. Dėl ieškovui neišmokėtos kintamosios atlyginimo dalies ir prieskaitos už... 14. Dėl bylinėjimosi išlaidų
            1. Apeliaciniame... 15.
            ... 16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 17. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir... 18. „Ieškovo P. J. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ tenkinti... 19. Panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos... 20. Panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos... 21. Laikyti, kad darbo sutartis, sudaryta ieškovo P. J., asmens kodas ( - ) ir... 22. Priteisti ieškovui P. J., asmens kodas ( - ) iš atsakovo AB „Lietuvos... 23. Priteisti ieškovui P. J., asmens kodas ( - ) iš atsakovo AB „Lietuvos... 24. Priteisti ieškovui P. J., asmens kodas ( - ) iš atsakovo AB „Lietuvos... 25. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.... 26. Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016...